|
|
Projektas |
Į S T A T Y M A S
2004 m. Nr.
Vilnius
(Žin., 1991, Nr. 17-447; 1992, Nr. 13-350; 1994, Nr. 39-702, Nr. 88-1666, Nr. 96-1874; 1995, Nr. 36-889, Nr. 59-1481, Nr. 89-1987; 1996, Nr. 53-1250, Nr. 57-1341, Nr. 98-2232; 1997, Nr. 67-1651; Nr. 67-1665; 1998, Nr. 114- 3191, Nr. 115-3242; 1999, Nr. 32-900, Nr. 50-1599, Nr. 88-2583, Nr. 99-2844; 2000,
Nr. 28-763, Nr. 56-1652, Nr. 58-1714, Nr. 111-3577; 2001, Nr. 91-3189, Nr. 103-3657; 2002, Nr. 52-1983, Nr. 73-3095, Nr. 123-5509, Nr. 123-5521, Nr. 123-5535, Nr. 124-5621; 2003, Nr. 42-1913, Nr. 91-4107, Nr.101- 4535, Nr. 113-5056)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIO DRAUDIMO
Į S T A T Y M A S
2004 m. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BendrOSIOS nuostatOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo santykių pagrindus: socialinio draudimo rūšis, socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai.
2. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos socialinio draudimo įmokos, taip pat ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo socialinio draudimo išmokos.
3. Draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti socialinio draudimo įmokas.
4. Draudiminis įvykis – juridinis faktas dėl kurio atsiranda teisė į socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka.
5. Kaupiamoji pensijų įmoka – socialinio pensijų draudimo įmokos dalis, kuri kaupiama pagal Pensijų kaupimo įstatymą.
6. Pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.
7. Pensijų kaupimo bendrovės – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.
8. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, besiverčiantys individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys).
9. Socialinio draudimo išmokos – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.
10. Socialinio draudimo įmokos - apdraustųjų asmenų ir (arba) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos.
11. Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra apskaitomi nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir yra naudojami socialiniam pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti.
12. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo įstaigos) –Valstybinio socialinio draudimo fondo centrinė administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo centrinė administracija), Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinės tarnybos (toliau – Fondo teritorinės tarnybos) ir kitos Fondo įstaigos, susijusios su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos yra valstybės įstaigos.
13. Socialinio draudimo stažas – laikotarpis, per kurį asmuo pats moka arba už jį mokamos socialinio draudimo įmokos, taip pat ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų pašalpų bei nedarbo draudimo išmokų gavimo laikotarpis.
3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys
Šis įstatymas taikomas tokioms socialinio draudimo rūšims:
1) socialiniam pensijų draudimui, kuriuo draudžiama pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme ir/ar pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme;
2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama ligos ir motinystės, motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme;
3) nedarbo socialiniam draudimui, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme;
4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme;
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu pagal socialinio draudimo rūšis
1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytomis socialinio draudimo rūšimis privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose, organizacijose, kituose padaliniuose bei organizacinėse struktūrose ar pas fizinius asmenis, kandidatai į notarus (asesoriai), o taip pat darbo užmokestį gaunantys asmenys ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, Vyriausiosios rinkimų komisijos skiriami į apygardų, miestų, rajonų rinkimų ir referendumo komisijas asmenys;
2) Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje), o taip pat gaunantys darbo užmokestį Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys.
2. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytomis socialinio draudimo rūšimis privalomai draudžiami:
1) vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, Valstybės saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai;
3) nesukakę senatvės pensijos amžiaus nedirbantys valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniai - tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar profesinės karo tarnybos kariu, dirbančiu ar atliekančiu karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, NATO štabe, kitoje tarptautinėje organizacijoje bei karinėje mokymo įstaigoje;
3. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, arba pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą. Tuo atveju, kai šioje dalyje įvardyti asmenys draudžiami socialiniu pensijų draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme.
4. Socialiniu pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai privalomai draudžiami:
2) šeimos pasirinkimu motina (įmotė), tėvas (įtėvis), faktiškai auginantis vaiką, arba vaiko globėjas, auginantys vaiką iki trejų metų;
3) tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai;
5. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami gaunantys darbo užmokestį:
1) profesinių mokyklų moksleiviai, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų studentai bei asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti persikvalifikuoti, jų profesinio mokymo (praktikos) įstaigoje ar įmonėje metu;
6. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai ne jaunesni kaip 16 metų gali savanoriškai draustis socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos daliai bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms tuo laiku, kai jie nėra privalomai draudžiami šiomis socialinio draudimo rūšimis, arba įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) socialiniu pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką šiais atvejais nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
ANTRASIS SKIRSNIS
Socialinio draudimo įmokos ir išmokos
5 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė ir socialinio draudimo
įmokų tarifai
1. Asmenų, įvardintų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai.
2. Asmenys, įvardinti 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte už save socialinio draudimo įmokas moka patys, o asmenys, įvardinti 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka patys arba jų draudėjai.
3. Asmenys, įvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2-4 punktuose pagrindinei valstybinės socialinio draudimo pensijos daliai draudžiami valstybės lėšomis. Asmenys įvardinti 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų ir ji (jis) neturi prievolės draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai. Asmenys, įvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, privalomai draudžiami nuo 0,5 pareiginės valstybės tarnautojo ar profesinės karo tarnybos kario pareiginės algos. Asmenys, įvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte draudžiami valstybės lėšomis pagrindinei ir papildomai valstybinės socialinio draudimo pensijos dalims nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos.
4. Asmenys, turintys meno kūrėjo statusą ir užsiimantys individualia veikla, kai jų pajamų metinė suma, apskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę mokėti dalį socialinio draudimo įmokos valstybinei socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai. Kita Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta socialinio draudimo įmokos dalis valstybinei socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai dengiama valstybės lėšomis. Šios socialinio draudimo įmokos mokamos minėtųjų asmenų ir Biudžeto sandaros įstatyme nurodytų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.
5. Asmenų, įvardintų šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.
6. Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dydžiai (jų dalys) atskiroms socialinio draudimo rūšims tvirtinami Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.
6 straipsnis. Socialinio draudimo stažo nustatymas
1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas į Fondą bei ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų bei nedarbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo stažas nustatomas pagal faktiškai sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
7 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos
1. Apdraustųjų asmenų, išvardintų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, nepriklausomai nuo mokėjimo šaltinių, įskaitant:
1) darbuotojui apskaičiuoto pagrindinio darbo užmokesčio ir visų papildomų uždarbių, nustatytų Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu darbdavio apskaičiuojamų darbuotojui už jo atliktą darbą;
2) valstybės tarnautojui apskaičiuojamo darbo užmokesčio, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) Valstybės politikui, teisėjui ar valstybės pareigūnui apskaičiuoto darbo užmokesčio, nustatyto Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme;
5) apskaičiuotų kompensacijų už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas bei atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotų piniginių kompensacijų už nepanaudotas atostogas ar už prastovos laiką;
8 straipsnis. Pajamos ir atvejai, kada socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos
1. Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys, mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos;
2) pašalpos, kurią, apdraustajam asmeniui mirus, darbdavys išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams);
3) išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
4) išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, bei komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
5) įstatymais nustatytų išmokų turtinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti;
6) įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą seminaruose, kursuose, mokymo įstaigose;
9) įmokų, darbdavių mokamų draudimo bendrovei už darbuotojų papildomą nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą;
10) autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal rašytinę autorinę sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose;
11) draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo infekcinių ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą;
13) mokymo įstaigų studentų, taip pat doktorantų, rezidentų ir moksleivių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokslo studijų užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
16) kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų sutuoktinių ir vaikų (įvaikių), išvykusiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikymui;
17) su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
18) kompensacijų ir kitokių išmokų, gautų iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, taip pat darbo užmokesčio, gauto iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų, kai dirbama perkėlus į Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų institucijas, jei nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaujantis institucijos moka darbo užmokestį.
2. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno (pajamų), apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), atėmus mokestinių metų pelno (pajamų) mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų sumą ir šie asmenys:
1) gauna valstybinę socialinio draudimo senatvės, I ar II grupės invalidumo pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;
2) gauna šalpos pensiją ar kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar invalidumo pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, o taip pat iš šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
5) yra įregistravę likviduojamos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi individualios įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;
3. Asmenys, išvardyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į draudimo stažą) šio straipsnio 2 dalies 1-4 ir 6, 7 punktuose numatytais atvejais, taip pat kai jie yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.
9 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas
1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, siunčianti valstybės tarnautoją ar profesinės karo tarnybos karį dirbti ar atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
2. Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
3. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai už samdomus darbuotojus socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo teritorinės tarnybos pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis.
4. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos - už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo teritorinės tarnybos sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką.
5. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išvardytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos.
6. Asmenys, kurie verčiasi veikla, įsigiję verslo liudijimus, išduotus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigaliojimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, kurie verčiasi veikla, įsigiję verslo liudijimus, išduotus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka šio straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais.
7. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 4 dalies 2-4 punktuose nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas bei 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, kurie sumokėjo jiems priklausančią socialinio draudimo įmokų dalį, kitą socialinio draudimo įmokų dalį valstybės biudžeto lėšomis sumoka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.
8. Asmenys, išvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo teritorinės tarnybos sąskaitą. Įmokų dydis nustatomas sutartyse, sudaromose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Pertvarkomų individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims nustatoma pagal pertvarkymo dieną valstybiniam socialiniam draudimui jų pačių deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo pabaigos.
10 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir
saugojimas
1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Fondo įstaigų informacinėje duomenų bazėje (registre) yra kaupiami duomenys apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų formavimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaityti. Apyskaitų, ataskaitų ir kitų dokumentų formas, pateikimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
11 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
Socialinio draudimo išmokos - tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Pensijų kaupimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Sveikatos draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.
TREČIASIS SKIRSNIS
Draudėjų, apdraustųjų ASMENŲ ir SOCIALINIO DRAUDIMO išmokų gavėjų teisės, PAREIGOS ir atsakomybė
12 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir socialinio draudimo išmokų gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo įstaigų informacinėje duomenų bazėje sukauptą informaciją.
2. Informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant raštiškam draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba socialinio draudimo išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo centrinė administracija.
13 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis ir socialinio draudimo išmokų gavėjus tvarkymas
14 straipsnis. Draudėjų pareigos
1. Visi draudėjai privalo registruotis teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.
15 straipsnis. Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų pareigos
16 straipsnis. Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą
1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos arba pervestos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra - iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą ir pristatė patikslintas ataskaitas bei informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Fondo centrinė administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienerių metų, sumokant atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.
4. Fondo centrinė administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti juos nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jei buvo aplinkybės, nepriklausančios nuo draudėjų valios ir kurių jie nenumatė ir negalėjo numatyti.
5. Fondo centrinė administracija Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad apskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Nenumatytų aplinkybių buvimą draudėjas turi įrodyti pats.
6. Fondo teritorinės tarnybos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatydami baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.
7. Apskaičiuotos, bet į Fondą nesumokėtos draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos ir apskaičiuoti delspinigiai bei baudos išieškomi priverstine tvarka netaikant senaties termino. Pirmiausia sumokamos socialinio draudimo įmokos, po to – baudos, o vėliausiai - delspinigiai.
8. Fondui priklausančios socialinio draudimo įmokos gali būti apskaičiuojamos arba perskaičiuojamos už bet kurį laikotarpį po 1994 metų sausio 1 d.
9. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintas apyskaitas (ataskaitas) ir informaciją apie draudžiamųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.
17 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų ir su jomis susijusių sumų išieškojimo priverstine tvarka būdai
Fondo teritorinės tarnybos laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:
1) duodamos privalomą nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) duodamos privalomą nurodymą skolininko darbdaviui, kai skola susiformavo skolininkui užsiimant individualia veikla, išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą;
3) priimdamos sprendimą per antstolius išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą iš draudėjo turto Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka;
4) duodamos nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie nustatytu laiku nepateikė Fondo įstaigoms finansinės apyskaitos ar nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip tris mėnesius, neleidžia patikrinti kaip draudėjas vykdo prievoles Fondui.
5) kreipdamosios dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka;
6) areštuodamos draudėjo turtą, jeigu nesumokėti (nepervesti) Fondui socialinio draudimo įmokos, baudos ir/ar delspinigiai;
18 straipsnis. Atsakomybė už Fondui padarytą žalą
1. Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo teritorinės tarnybos direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 proc. gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Socialinio draudimo finansai ir turtas
19 straipsnis. Fondo finansai ir Fondo biudžete apskaitytas turtas
1. Fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus.
2. Fondo biudžete apskaitomas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas, įgytas Fondo lėšomis ar gautas iš kitų subjektų neatlygintinai. Šis turtas yra valstybės nuosavybė ir gali būti naudojamas tik socialinio draudimo reikmėms bei papildomoms Fondo biudžeto pajamoms gauti. Perduodant šį turtą kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms Fondui turi būti kompensuota jo vertė.
3. Fondo biudžeto sudarymą, vykdymą ir finansinę atskaitomybę reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
20 straipsnis. Fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto santykiai
1. Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.
2 Asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų valstybės piniginių išteklių gali būti skiriami išlaidoms, susijusioms su pensijų sistemos reforma, kompensuojant socialinio draudimo įmokų sumas, pervedamas į pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus.
21 straipsnis. Fondo įstaigų santykiai su Lietuvos Respublikos kredito įstaigomis
2. Kredito įstaiga Fondo įstaigos pareigūno nurodymą nurašyti iš šioje kredito įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas privalo pilnai įvykdyti Mokėjimų įstatyme mokėjimo nurodymo įvykdymo terminais. Fondo įstaigos pareigūno nurodymas nurašyti iš šioje kredito įstaigoje atidarytos asmens sąskaitos nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuomet, kai draudėjo sąskaitoje nėra pinigų ar yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas, tol kol iš draudėjo sąskaitos bus nurašyta visa nurodyme nurodyta suma. Fondo įstaigos pareigūnas sumažina nurodyme, kuris jau pateiktas kredito įstaigai, numatytą nurašyti sumą, jei nesumokėtos socialinio draudimo įmokos, neginčytini delspinigiai ir neginčijamos baudos iš dalies padengiami kitokiu būdu. Šiuo atveju Fondo įstaigos pareigūnas apie reikalavimo sumažinimą nedelsdamas informuoja kredito įstaigą, o ši pateiktą nurodymą vykdo, patikslindama sumas.
3. Jei kredito įstaigai yra pateiktas Fondo įstaigos pareigūno nurodymas priverstine tvarka nurašyti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas iš draudėjo sąskaitos ir atitinkamas antstolių patvarkymas ar kitos valstybinės institucijos sprendimas dėl priverstinio išieškojimo, o draudėjo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų visiems minėtiems sprendimams ar nurodymams patenkinti, kredito įstaiga privalo vykdyti Fondo įstaigos pareigūno nurodymą, atsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatytą lėšų nurašymo eilę bei minėtų dokumentų pateikimo datą. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju Fondo įstaigos pareigūnui patikslinus nurašytiną sumą, nurodymo pateikimo data nesikeičia.
22 straipsnis. Fondo įstaigų santykiai su fondais
1. Fondo centrinė administracija gautas nedarbo socialinio draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas nedarbo socialinio draudimo įmokas perveda į Lietuvos darbo biržos sąskaitą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.
2. Fondo centrinė administracija Sveikatos draudimo įstatyme nustatytas ir gautas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas privalomajam sveikatos draudimui priklausančias draudimo įmokas, perveda į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
23 straipsnis. Fondo įstaigų delspinigiai
Fondo įstaigos moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpoms mokėti ar už pensijų kaupimo bendrovėms dėl Fondo įstaigų kaltės pavėluotai pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas. Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią draudėjas, nustatytu laiku iš Fondo negavęs lėšų, išmokėjo šią išmoką jos gavėjui iš savo lėšų, ar kurią pasibaigė Pensijų kaupimo įstatyme nustatytas terminas pervesti pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamąsias pensijų įmokas ir skaičiuojami tol, kol bus pervesta draudėjo išmokėtų šių išmokų suma ar nesumokėtų pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamųjų pensijų įmokų suma.
PENKTASIS SKIRSNIS
Socialinio draudimo valdymo SISTEMa
24 straipsnis. Socialinio draudimo valdymo sistema ir Fondo valdymo struktūra
1. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro:
25 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir įgyvendindama šioje srityje valstybės politiką:
2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus;
3) rengia ir teikia Vyriausybei teisės aktų projektus, susijusius su socialinio draudimo politikos vykdymu;
7) nagrinėja ir teikia išvadas Fondo centrinei administracijai dėl Fondo investicijų ir veiklos sąnaudų projekto;
26 straipsnis. Fondo taryba
1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.
3. Fondo taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus ginančias organizacijas, darbdavių organizacijas bei valstybės institucijas.
4. Apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos savo susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.
5. Fondo tarybos veiklai rotacijos principu vadovauja jos pirmininkas, kuris Fondo tarybos narių renkamas šešiems mėnesiams.
6. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma. Esant vienodam balsų skaičiui, Fondo tarybos pirmininko balsas yra lemiamas.
27 straipsnis. Fondo tarybos kompetencija
Fondo taryba:
1) nagrinėja bei teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie tai, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo centrinės administracijos veikla;
2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;
3) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, fondo rezervo formavimo;
4) nagrinėja ir teikia pasiūlymus Fondo centrinei administracijai dėl draudėjų prašymų atidėti socialinio draudimo įmokų skolų ar delspinigių, viršijančių 100 tūkst. Lt, mokėjimą;
5) svarsto ir pateikia išvadą Fondo centrinei administracijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto projekto bei jo įvykdymo ataskaitos;
6) teikia išvadą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo biudžeto audito ir Fondo centrinės administracijos veiklos audito rezultatų;
7) pagal savo patvirtintą metodiką tvirtina praeitų metų draudžiamąsias pajamas ir nustato einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, kurias nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
8) vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu tvirtina kiekvieno draudėjo priskyrimą konkrečiai įmokų tarifo grupei;
28 straipsnis. Fondo centrinė administracija
1. Fondo centrinė administracija yra viešojo administravimo institucija organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo centrinė administracija yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias bei specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudaranti Fondo biudžeto finansines ataskaitas ir Fondo įstaigų veiklos sąnaudų finansines ataskaitas.
2. Fondo centrinė administracija steigiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo centrinės administracijos nuostatus.
3. Fondą administruoja Fondo centrinė administracija, vadovaujama direktoriaus, kurį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. Fondo centrinės administracijos direktorius yra tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
29 straipsnis. Fondo centrinės administracijos funkcijos ir teisės
1. Fondo centrinė administracija organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą:
1) rengia ir suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą bei jo įvykdymo ataskaitą kartu su Fondo tarybos išvada;
2) savo kompetencijos ribose administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja savalaikį socialinio draudimo išmokų mokėjimą;
4) koordinuoja ir užtikrina Fondo teritorinių tarnybų ir kitų įstaigų efektyvų ir kokybišką darbą bei jas kontroliuoja;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išvardintų asmenų socialinį draudimą;
6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui ir Fondo tarybai apie Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą;
7) tvarko Fondo centrinėje administracijoje kaupiamą informacinę draudėjų, apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų duomenų bazę;
8) vykdo apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenų tvarkymą;
9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus bei socialinio draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą ir į Lietuvos darbo biržos sąskaitą;
10) nustato ir tvirtina Fondo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių;
14) užtikrina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą ir savalaikį skyrimą ir/ar mokėjimą;
15) nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl Fondo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų;
16) organizuoja ir vykdo laikinojo nedarbingumo, ilgalaikio ir pastovaus darbingumo netekimo (invalidumo) nustatymo pagrįstumo, teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, tais klausimais teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo teritorinėms tarnyboms;
17) teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo ar pakeitimo;
18) teikia nurodymus Fondo įstaigoms dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo;
19) suderinusi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikia ir skelbia socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų paaiškinimus;
20) teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrolei užtikrinti;
21) Tarybos reglamento 1408/71/EEB bei tarybos reglamento 574/72/EEB bei kitais Lietuvos Respublikos sudarytų tarptautinių sutarčių dėl socialinės apsaugos numatytais atvejais veikia kaip kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą;
22) nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu;
2. Fondo centrinė administracija turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka įsigyti, parduoti, nuomoti ar išsinuomoti turtą, reikalingą socialinio draudimo funkcijoms atlikti;
3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais;
5) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones ar įstaigas, susijusias su socialinio draudimo funkcijų atlikimu arba padedančias jas vykdyti, bei tvirtinti jų nuostatus;
8) atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą ir priskaičiuotų delspinigių išieškojimo laiką, atleisti nuo delspinigių, baudų bei pripažinti skolas beviltiškomis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka;
9) Vyriausybės nustatyta tvarka ginčyti invalidumo (darbingumo netekimo) nustatymo teisingumą asmenims, turintiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas;
30 straipsnis. Fondo teritorinės tarnybos ir kitos įstaigos
1. Fondo teritorinės tarnybos yra Fondo centrinės administracijos steigiamos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas, užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą, savalaikį ir teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo teritorinės tarnybos pavaldžios ir atskaitingos Fondo centrinei administracijai. Fondo teritorinei tarnybai vadovauja direktorius, kurį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo centrinės administracijos direktorius Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka.
2. Fondo teritorinės tarnybos yra išlaikomos iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo centrinės administracijos tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių tarnybų ir kitų įstaigų nuostatus.
3. Fondo teritorinės tarnybos steigiamos socialinio draudimo funkcijoms vykdyti, įvertinus klientų srautus ir jų poreikius. Fondo teritorinių tarnybų veiklą reglamentuoja jų nuostatai.
4. Fondo teritorinės tarnybos yra biudžetinės įstaigos, turinčios antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, atsiskaitomąsias bei specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios veiklos sąnaudų ir Fondo teritorinės tarnybos finansines ataskaitas.
31 straipsnis. Fondo teritorinių tarnybų funkcijos
Fondo teritorinės tarnybos:
1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą;
3) tvarko apdraustųjų asmenų įskaitą ir kontroliuoja duomenų keitimo apdraustųjų asmenų įskaitoje pagrįstumą;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šių rodiklių pagerinimui, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo centrinei administracijai;
7) priverstine tvarka išieško iš draudėjų lėšas, jų išmokėtas iš Fondo pažeidžiant nustatytąją tvarką;
8) įstatymų nustatyta tvarka išieško dėl gavėjų kaltės permokėtas pensijų, pašalpų ir kitų išmokų sumas;
9) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus;
11) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus;
13) pagal susitarimą su savivaldybės valdymo institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;
14) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą);
15) tikrina bei Vyriausybės nustatyta tvarka ginčija invalidumo ir darbingumo netekimo laipsnio nustatymo pagrįstumą ir teisingumą;
16) Fondo centrinės administracijos nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą bei turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas;
17) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu) išieškojimą iki vienerių metų;
18) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją;
19) sudaro sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išvardintais asmenimis bei tvarko šių asmenų įskaitą;
32 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje
Valstybinė mokesčių inspekcija šiame įstatyme ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo šias su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrole, ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas:
1) registruoja draudėjus ir teikia jiems informaciją apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievoles;
2) tikrina draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, taip pat šių įmokų sumokėjimą kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, skiria baudas už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus;
4) nagrinėja mokestinius ginčus dėl patikrinimo metu apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų;
5) turi teisę atstovauti Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Įmonių bankroto įstatymo ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Fondo centrinės administracijos abipusio susitarimo pagrindu;
6) teikia Fondo centrinei administracijai ir Fondo teritorinėms tarnyboms informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, suderinusi su Fondo centrine administracija.
33 straipsnis. Lietuvos darbo biržos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
1) disponuoja įstatymų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gautomis lėšomis, skirsto jas teritorinėms darbo biržoms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti ir vykdo jų panaudojimo kontrolę;
2) įstatymų nustatyta tvarka skiria ir moka nedarbo socialinio draudimo ir kitas numatytas pinigines išmokas;
34 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos socialinio draudimo valdymo sistemoje
35 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje
Pensijų kaupimo bendrovės:
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo įstaigoms;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
FONDO įstaigų teisės ir atsakomybė
36 straipsnis. Fondo įstaigų teisės
1. Fondo centrinė administracija ir Fondo teritorinės tarnybos turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos.
2. Fondo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus bei dokumentų nuorašus socialinio draudimo klausimais;
2) norėdami nustatyti, kaip draudėjas vykdo prievoles Fondui, be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;
3) paimti laikinai - iki 30 kalendorinių dienų - iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos iš Fondo lėšų, palikus dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);
4) užantspauduoti laikinai - iki 30 kalendorinių dienų - dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jei įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
6) vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai;
8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus bei paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindo manyti, kad jie faktiškai ten dirba;
9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo.
3. Fondo centrinės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai, Fondo teritorinių tarnybų direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) priverstine tvarka išieškoti iš draudėjų sąskaitų Lietuvos Respublikos kredito įstaigose laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas bei delspinigius ir baudas;
2) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų sąskaitų, jeigu jie nustatytu laiku nepateikė Fondo įstaigoms finansinės apyskaitos ar nemokėjo socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip tris mėnesius, neleidžia patikrinti kaip draudėjas vykdo prievoles Fondui.
3) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į Fondo biudžetą;
4) kreiptis į visų teisinių formų įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai privalo išnagrinėti Fondo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą dieną po nurodymo gavimo) pranešti Fondo įstaigai apie priimtas priemones;
5) duoti privalomą nurodymą skolininko darbdaviui išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas į Fondą, kai skola susiformavo skolininkui užsiimant individualia veikla;.
6) teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo iniciavimo Civilinio kodekso nustatytais atvejais;
4. Fondo centrinės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:
1) kreiptis dėl draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka;
5. Fondo teritorinių tarnybų direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šioms tarnyboms, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
37 straipsnis. Fondo įstaigų valstybės tarnautojų atsakomybė
38 straipsnis. Fondo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų
apskundimas
1. Draudėjai, apdraustieji asmenys bei kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmus ir sprendimus. Fondo centrinė administracija yra ikiteisminio nagrinėjimo institucija.
2. Fondo centrinės administracijos ir Fondo teritorinių tarnybų valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami teismui.
3. Skundai dėl Fondo įstaigų valstybės tarnautojų ar darbuotojų veiksmų nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 30 kalendorinių dienų, o dėl sprendimų – per 3 metus nuo tos dienos, kurią juridinis ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę arba priimtą sprendimą. Skundą dėl nepriimto sprendimo juridiniai ar fiziniai asmenys turi teisę pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas.
4. Šiame straipsnyje nustatytais terminais pateiktą skundą Fondo teritorinės tarnybos direktorius ar jo pavaduotojas arba Fondo centrinės administracijos direktorius ar jo pavaduotojas pagal savo kompetenciją išnagrinėja ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo toje įstaigoje dienos. Šis terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikalingas papildomas tyrimas. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam asmeniui.
5. Fondo centrinės administracijos direktorius ar jo pavaduotojas pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų:
3) visiškai ar iš dalies pakeičia Fondo teritorinės tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimą;
6. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, gali būti pratęstas Fondo teritorinės tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo arba Fondo direktoriaus (ar jo pavaduotojo) sprendimu.
7. Draudėjų skundai dėl patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų, bei dėl kitų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
8. Ginčus dėl socialinio pensijų draudimo stažo ir dėl draudžiamųjų bei joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.
2. 1972 kovo 21 d. Tarybos reglamentas 574/71/EEB nustatantis Reglamento Nr. 1408/71/EEB dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, persikeliantiems Bendrijoje įgyvendinimo tvarką“.“
___________________________________
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 metų sausio 1 dienos.
2. Iki bus priimti teisės aktai, būtini šiam įstatymui įgyvendinti, anksčiau galioję teisės aktai taikomi ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai su draudėjais dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių priimtų sprendimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimu, delspinigių apskaičiavimu ir baudų paskyrimu, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias taisykles.
4. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“, „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai“, „Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas“ atitinka sąvokas „Valstybinio socialinio draudimo fondo centrinė administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, „Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinės tarnybos“, „Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinės tarnybos direktorius“.