Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ CIVILINĖS

ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2003 m.                         d. Nr.
Vilnius

(Žin., 2001, Nr. 56-1977; 2003, Nr. 34-1420)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS

ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir paskirtis

1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.

2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, kai transporto priemonės naudojamos sporto varžyboms, treniruotėms, parodoms, mokymui vairuoti skirtose uždaro pobūdžio teritorijose, autodromuose.

3. Šis įstatymas netaikomas kariniams vienetams priklausančioms ir jų, karių bei karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų valdomoms transporto priemonėms, esant visoms šioms sąlygoms:

1) karinės pajėgos, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai atvyksta iš kitų valstybių, kurios kartu su Lietuvos Respublika yra tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso dalyvės;

2) Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis numato kitokią nei šis įstatymas žalos atlyginimo tvarką;

3) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka karinėms pajėgoms, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams leidžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos teritorijoje padaryta žala atlyginama Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka.

5. Šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdrausta transporto priemonė - transporto priemonė, kurios atžvilgiu galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.

2. Asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos pilietis, kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, yra pripažintas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

3. Biurų taryba – žaliosios kortos sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekantis organas, vienijantis visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinius draudikų biurus.

4. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo arba kuris sudarė tokią draudimo sutartį su draudiku.

5. Draudikas – asmuo (Lietuvos Respublikos draudimo įmonė, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje), kuris teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuris yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariu.

6. Draudiminis įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka.

7. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė – Europos Sąjungos narė. Šiame įstatyme sąvoka Europos Sąjungos valstybė narė apima ir Europos ekonominės erdvės valstybes.

8. Grupinė draudimo sutartis – įprastinė draudimo sutartis, sudaroma su Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka registruotų ūkių ūkininkais, taip pat su kitais Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nurodytais žemės ūkio veiklos subjektais.

9. Įprastinė draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10. Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta – teritorija tos valstybės, kurios valstybinį registracijos numerio ženklą turi transporto priemonė, arba tais atvejais, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga, teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar registracijos numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas. Tais atvejais, kai transporto priemonė nėra įregistruota arba kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei registracijos numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei skiriamasis ženklas, įprastinė transporto priemonės buvimo vieta laikoma teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas.

11. Išmoka – draudiko ar Biuro nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama pinigų suma arba kita sutarta mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui ir (ar) turtui atlyginti.

12. Kita Europos Sąjungos valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

13. Nacionalinis draudikų biuras – pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta profesinė organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos nacionalinis draudikų biuras yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras).

14. Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į išmoką.

15. Pasienio draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

16. Priežiūros institucija – draudimo veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą atliekanti institucija.

17. Transporto priemonė – kiekviena motorinė transporto priemonė, kuriai privaloma registracija, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones.

18. Transporto priemonės valdytojas – asmuo nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir/ar naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę, bei neteisėtai transporto priemonę vairuojantis asmuo.

19. Užsienio valstybė – valstybė, nesanti Europos Sąjungos valstybe nare.

20. Vidaus tvarkos taisyklės – Biurų tarybos patvirtintos nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykių taisyklės.

21. Žala – eismo įvykio metu padaryta žala ar žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio pasekmė.

22. Žala asmeniui – žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. Žalos asmeniui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

23. Žala turtui – nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala. Žalos turtui dydis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.

24. Žalioji korta – žaliosios kortos sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (polisas).

25. Žaliosios kortos sistema – tarptautinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema.

26. Žalos atlyginimo institucija – Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta institucija, atsakinga už žalos atlyginimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra nuolatinė nukentėjusio trečiojo asmens gyvenamoji vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortos sistemos narys, kai ši žala padaryta apdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamas sąvokas.

3 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suteikiama apsauga

1. Išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę, kyla civilinė atsakomybė.

2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – draudimo sutartis) apdraudžiama draudimo sutartyje ar/ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį.

3. Šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui.

4 straipsnis. Pareiga sudaryti draudimo sutartį

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

2. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau - atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jei jie nėra susitarę kitaip.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, negali naudoti patys bei leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę.

ANTRASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO SUTARTIS

5 straipsnis. Draudimo sutarties rūšys

Draudimo sutarties rūšys yra šios:

1) įprastinė draudimo sutartis;

2) pasienio draudimo sutartis.

6 straipsnis. Draudimo sutarties sudarymas

1. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu, priežiūros institucijos patvirtintomis standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip. Žaliąją kortą išduodantys draudikai taip pat turi vadovautis Vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais žaliosios kortos sistemą reglamentuojančiais teisės aktais, Biurų tarybos sprendimais bei atsižvelgti į sutarčių tarp Biuro ir kitų valstybių nacionalinių draudikų biurų sąlygas.

2. Draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus ir visą būtiną informaciją bei dokumentus, reikiamus sutarčiai sudaryti. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teismo tvarka.

3. Prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti pateiktos informacijos teisingumą.

4. Įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti.

5. Jeigu įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, draudikas, gavęs draudėjo prašymą ir kitus dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, išduoda draudimo liudijimą, kuriame nenurodomas transporto priemonės valstybinis numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės valstybinis numeris žinomas. Šį draudimo liudijimą draudėjas pateikia institucijai, atsakingai už transporto priemonių valstybinę registraciją. Į draudėjo pateiktą draudimo liudijimą institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją, įrašo transporto priemonės valstybinį numerį, kurį per 3 darbo dienas privalo rašytine ar jai prilyginama forma pranešti draudikui.

6. Draudėjui pageidaujant, kad jam pagal sudarytą ar sudaromą įprastinę draudimo sutartį būtų suteikiama draudimo apsauga žaliosios kortos sistemai priklausančiose užsienio valstybėse, draudikas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis papildomai draudėjui išduoda žaliąją kortą.

7. Grupinė draudimo sutartis sudaroma dėl keleto transporto priemonių, išduodant vieną draudimo liudijimą. Grupinė draudimo sutartis gali būti sudaroma ne daugiau kaip dėl penkių transporto priemonių, iš kurių tik viena gali būti lengvasis automobilis. Grupinei draudimo sutarčiai taikomos visos sąlygos, šiame įstatyme nustatytos įprastinei draudimo sutarčiai.

8. Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.

9. Su draudimo sutartimi susiję draudimo sutarties šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu. Jei pasikeitė draudėjo gyvenamosios vietos ar buveinės adresas ir draudėjas neinformavo apie tai draudiko, draudėjui paskutiniu gyvenamosios vietos ar buveinės adresu registruotu laišku išsiųsti draudiko pareiškimai ir pranešimai laikomi įteiktais draudėjui.

10. Valdytojas neturi teisės sudaryti tos pačios transporto priemonės atžvilgiu kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai sudarytai draudimo sutarčiai, prieš tai tos pačios transporto priemonės atžvilgiu sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas negali sudaryti tokią pat draudimo apsaugą suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar dalinai sutampančiam laikotarpiui.

11. Draudimo sutarties tekstas ir draudimo liudijime nurodomi Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatyti duomenys turi būti spausdinti.

7 straipsnis. Draudimo sutarties nutraukimas ir pasibaigimas

1. Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Nutraukiant draudimo sutartį draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas. Jei reikalavimas nutraukti draudimo sutartį pagrįstas tuo, kad draudikas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje nurodytus atvejus, draudimo sutartis turi būti nutraukta nuo draudėjo reikalavime nurodytos datos. Tokiu atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

2. Įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nutraukiant draudimo sutartį, draudimo įmoka draudėjui negrąžinama, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

3. Pasienio draudimo sutartis gali būti nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, jei sutarties šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Nutraukiant draudimo sutartį draudiko reikalavimu, draudimo įmoka draudėjui negrąžinama.

8 straipsnis. Apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimas

1. Jei pasikeitė apdraustos transporto priemonės savininkas, draudėjas gali perduoti naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį. Tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui atitenka draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu informuoti draudiką apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą bei pranešti savo duomenis. Jei naujasis transporto priemonės savininkas neinformavo draudiko apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Naujasis transporto priemonės savininkas taip pat turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nutraukti draudimo sutartį.

2. Jeigu naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį nepraėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo dienos, ji nustos galioti praėjus 15 dienų nuo transporto priemonės įsigijimo. Šiuo atveju nutraukiant draudimo sutartį, naujajam transporto priemonės savininkui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas.

3. Jei naujasis transporto priemonės savininkas nenutrauks draudimo sutarties šio straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, draudikas už suteikiamą draudimo apsaugą, pasikeitus rizikai, turi teisę perskaičiuoti draudimo įmoką.

4. Jei draudimo sutartis nutraukiama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sutartį nutraukiantis transporto priemonės savininkas privalo sudaryti naują draudimo sutartį vėliausiai paskutinę sutarties galiojimo dieną.

5. Šio straipsnio nuostatos galioja ir tuo atveju, kai mirus draudėjui transporto priemonė pereina kitam teisėtam valdytojui. Naujasis transporto priemonės valdytojas turi informuoti draudiką per 15 dienų apie transporto priemonės perėmimą valdyti ir pranešti savo duomenis.

9 straipsnis. Draudimo sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminai

1. Draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už draudimo liudijime nurodytą laikotarpį , išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus.

2. Jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė vėlesnį draudimo įmokos mokėjimo terminą, draudimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo.

3. Draudimo sutartyje galima nurodyti kitokį, nei nurodyta 1 ir 2 dalyse, draudimo sutarties įsigaliojimo terminą, jei sudarant naują draudimo sutartį dėl tos pačios transporto priemonės dar galioja anksčiau sudaryta draudimo sutartis.

4. Įprastinės draudimo sutartys turi būti sudaromos tol, kol transporto priemonė yra įregistruota. Konkreti įprastinė draudimo sutartis sudaroma šalių sutartam, bet ne trumpesniam kaip 1 mėnesio terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą, kuriame nurodomas draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, ne trumpesnis kaip 1 mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai.

5. Draudėjo prašymu draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip 1 mėnesį. Draudėjas privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokos mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam bei neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės ir gali perduoti draudikui neatlygintinai laikinai saugoti transporto priemonės registracijos numerį. Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia draudikui draudėjo prašymu išdavus naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kurio metu draudėjas atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties terminą tam laikotarpiui, nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas pažymi apie tai draudimo liudijime.

6. Jeigu pasibaigus draudimo liudijime nurodytam jo galiojimo laikotarpiui neišduodamas naujas draudimo liudijimas ir draudėjas nėra susitaręs su draudiku dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo, tai draudėjas turi mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyje nustatyta tvarka iki draudimo sutarties termino pabaigos.

7. Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas automatiškai pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jei draudimo sutarties šalis nepareiškia ketinimo nepratęsti draudimo sutarties termino. Atsisakymas pratęsti draudimo sutarties terminą turi būti pareiškiamas vienos iš šalių raštu ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki draudimo sutarties termino pabaigos, o jei sutarties terminas yra trumpesnis kaip 3 mėnesiai – prieš kitą šalių susitarimu nustatytą terminą. Draudikas privalo raštu informuoti draudėją apie automatinį draudimo sutarties pratęsimą ir draudėjo teisę atsisakyti automatinio draudimo sutarties pratęsimo.

8. Įprastinės draudimo sutarties terminas nepratęsiamas šiais atvejais:

1) nesumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpius mokėti draudimo įmoka pagal galiojančią draudimo sutartį;

2) draudikas neteko teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

9. Automatiškai pratęsus įprastinės draudimo sutarties terminą, draudėjas privalo draudikui sumokėti draudiko apskaičiuotą draudimo įmoką. Draudimo įmokos nesumokėjimo atveju taikomos šio įstatymo 11 straipsnio 5–7 dalių nuostatos.

10. Pasienio draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip 15 dienų, bet ne ilgesniam kaip 90 dienų terminui.

11. Žalioji korta išduodama ne trumpesniam kaip 15 dienų, bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui.

10 straipsnis. Draudimo sutarties galiojimo teritorija

1. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji korta, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortoje nurodytose užsienio valstybėse.

2. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys taip pat suteikia pagal šį įstatymą privalomą draudimo apsaugą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, nuolat gyvenantiems Europos Sąjungos valstybėje narėje, jų tiesioginėje kelionėje tarp dviejų teritorijų, kuriose galioja Europos Bendrijos steigimo sutartis, kai už teritoriją, per kurią vykstama, nėra atsakingo nacionalinio draudikų biuro.

3. Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys.

4. Žalioji korta galioja ir suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortoje nurodytose valstybėse, jei draudikas ir draudėjas nesusitarė kitaip, pagal tų valstybių teisės aktus.

11 straipsnis. Draudimo sumos ir įmokos

1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai nuo to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui bei 100 000 eurų dėl žalos turtui.

2. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos.

3. Už žalą, padarytą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudikas moka išmoką pagal tos valstybės teisės aktuose nustatytas draudimo sumas, arba pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo sumas, jei šios draudimo sumos yra didesnės.

4. Draudimo įmokų dydžius nustato draudikas.

5. Jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

6. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo draudimo įmokų, ar laikotarpiu, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

7. Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo draudimo įmokos už pagal draudimo sutartį teikiamą draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti draudiko išmokėtas dėl padarytos žalos sumas.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽALOS NUSTATYMO IR IŠMOKOS MOKĖJIMO TVARKA

12 straipsnis. Eismo įvykio dalyvių bei nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigos

1. Įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo:

1) imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;

2) apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai;

3) pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną draudikui nustatyti;

4) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu informuoti draudiką, apdraudusį jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, išskyrus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negalėjo dėl svarbių priežasčių;

5) per 5 darbo dienas raštu informuoti draudiką, apdraudusį jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją.

2. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti jiems išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

3. Atsakingas už padarytą žalą neapdrausta transporto priemone asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu informuoti apie žalos padarymą Biurą, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

13 straipsnis. Pretenzija dėl padarytos žalos

1. Nukentėjęs trečiasis asmuo gali pretenziją dėl padarytos žalos pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), draudiko atstovui, paskirtam nagrinėti pretenzijas, arba šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui. Tais atvejais, kai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudė kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė arba filialas, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti šiai draudimo įmonei, jos atstovui, paskirtam nagrinėti pretenzijas arba tiesiogiai kaltininkui.

2. Jei atsakingam draudikui ar Biurui sumokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.

3. Pretenzija dėl padarytos žalos negali būti teikiama Biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismą, kad eismo įvykio metu padarytą žalą atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas.

4. Nukentėjęs trečiasis asmuo, kurio turtui padaryta žala Lietuvos Respublikoje, kai kaltininko tapatybė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi teisę pretenziją dėl padarytos žalos pateikti Biurui. Šiuo atveju Biuras nagrinėja pretenziją, nustato žalos dydį ir mokėtinos išmokos dydį šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau išmoka mokama tik nustačius kaltininką.

14 straipsnis. Žalos nustatymas

1. Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos ir informaciją bei dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes bei įrodančius eismo įvykio metu padarytos žalos faktą, išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą bei leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

2. Draudikas ar Biuras nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.

3. Padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis bei dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Jeigu draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingas nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Jeigu yra pateikta pretenzija dėl sveikatai padarytos žalos, draudikas ar Biuras vadovaujasi įstaigų bei įmonių, turinčių teisę nustatyti sveikatos sužalojimo dydį, išvadomis, taip pat turi teisę siųsti nukentėjusį trečiąjį asmenį atlikti medicininę apžiūrą, apmokėdamas apžiūros išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

4. Su žalos nustatymu ir išmokos mokėjimu susijusios šio skirsnio nuostatos atitinkamai taikytinos ir tais atvejais, kai klausimus dėl žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo sprendžia Biuro ar draudikų atstovai, paskirti nagrinėti pretenzijas.

15 straipsnis. Atstovai, paskirti nagrinėti pretenzijas

1.  Draudikas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalo kiekvienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus nagrinėti pretenzijas. Atstovai, paskirti nagrinėti pretenzijas, atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims esant visoms šioms sąlygoms:

1) nukentėjęs trečiasis asmuo žalą patyrė Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortos sistemos narys ir nukentėjęs trečiasis asmuo nuolat gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2) kaltininko civilinę atsakomybę apdraudė draudikas arba jo filialas, esantis Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta;

3) kaltininko transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

2. Atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, turi nuolat gyventi arba būti įsisteigęs toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, į kurią jis paskirtas. Atstovą nagrinėti pretenzijas draudikas skiria savo nuožiūra. Atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, gali dirbti vienam ar keliems draudikams. Jis privalo užtikrinti žalos administravimo klausimų nagrinėjimą tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo, valstybine kalba (kalbomis).

3. Draudikas turi suteikti visus būtinus įgaliojimus atstovui, paskirtam nagrinėti pretenzijas, atlikti jo funkcijas (rinkti būtiną informaciją, spręsti klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėti išmokas ir kita).

16 straipsnis. Išmokos mokėjimo principai

1. Šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų ribose atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė.

2. Atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę nepriklausomai nuo to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus.

3. Biuras moka išmoką šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais.

4. Šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.

5. Išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo prikabinta prie velkančios transporto priemonės arba prieš eismo įvykį atsikabino nuo jos, išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta velkamos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo civilinė atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui.

17 straipsnis. Biuro mokama išmoka

1. Biuras moka išmoką dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui tais atvejais, jei:

1) kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė;

2) kaltininkas, kurio tapatybė nenustatyta, padarė žalą asmens sveikatai ir (ar) atėmė asmens gyvybę, kai žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę;

3) kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau atsakingam draudikui iškelta bankroto byla.

2. Biuras pagal šio straipsnio 1 dalį moka išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Biuras taip pat moka išmoką nuolat gyvenančiam užsienio valstybėje nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu valstybės, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo, nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Vidaus tvarkos taisykles arba susitarimą su Biuru dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo.

3. Biuras moka išmoką dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje eismo įvykio metu padarytos žalos, kai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudė kitos valstybės draudimo įmonė, išdavusi Lietuvos Respublikoje galiojančią žaliąją kortą, jei valstybės, kurios draudimo įmonė išdavė žaliąją kortą, nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Vidaus tvarkos taisykles arba susitarimą su Biuru dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo, išskyrus atvejus, kai žalą atlygino kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė ar jos atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas.

4. Biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles), jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šioje dalyje išdėstyti išmokos mokėjimo principai taip pat taikomi, jei atsakingam draudikui iškelta bankroto byla. Biuras moka išmokas ir kitais atvejais, vykdydamas Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.

5. Biuras privalo išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiam trečiajam asmeniui esant visoms šioms sąlygoms:

1) nukentėjęs trečiasis asmuo nuolat gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

2) kaltininko civilinė atsakomybė apdrausta draudiko ar filialo, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) kaltininko transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje;

4) per tris mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos atlyginimo pateikimo atsakingam draudikui arba jo atstovui, paskirtam nagrinėti pretenzijas, dienos šis draudikas arba jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, nepateikė motyvuoto atsakymo į pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo; arba draudikas nėra paskyręs savo atstovo nagrinėti pretenzijas kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo.

6. Biuras pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą moka išmokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už šiuos Biuro narius:

1) draudimo įmones ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialus, pagal jų sudarytas draudimo sutartis, kurioms taikytina Lietuvos Respublikos teisė;

2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmones, pagal jų sudarytas draudimo sutartis, kurioms taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

18 straipsnis. Biuro, kaip Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo institucijos, mokama išmoka

1. Biuras atlieka žalos atlyginimo institucijos funkciją Lietuvos Respublikoje ir nagrinėja pretenzijas dėl padarytos žalos bei moka išmoką, kai nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra žaliosios kortos sistemos narys, esant visoms šioms sąlygoms:

1) nukentėjusio trečiojo asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

2) kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, civilinę atsakomybę apdraudė kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė ar filialas (esantys ne Lietuvos Respublikoje).

2. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi nukentėjęs trečiasis asmuo gali pateikti Biurui pretenziją dėl padarytos žalos, esant vienai iš šių sąlygų:

1) per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo pateikta pretenzija dėl padarytos žalos kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingam draudikui arba jo atstovui paskirtam nagrinėti pretenzijas, šis draudikas arba jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, nepateikė motyvuoto atsakymo į pretenziją dėl padarytos žalos;

2) kaltininko civilinę atsakomybę apdraudęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudikas nėra paskyręs savo atstovo nagrinėti pretenzijas Lietuvos Respublikoje su sąlyga, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nėra pateikęs pretenzijos dėl padarytos žalos tiesiogiai atsakingam draudikui arba yra pateikęs pretenziją dėl padarytos žalos tiesiogiai atsakingam draudikui, bet per 3 mėnesius negavo atsakymo.

3. Biuras taip pat nagrinėja pretenzijas dėl padarytos žalos bei moka išmoką, kai nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje jei:

1) per du mėnesius nuo eismo įvykio neįmanoma nustatyti draudimo įmonės, kuri apdraudė kaltininko civilinę atsakomybę;

2) per du mėnesius nuo eismo įvykio neįmanoma nustatyti transporto priemonės, kuria padaryta žala, jei pagal valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, teisės aktus tokia žala yra atlyginama.

4.  Pretenzija Biurui gali būti pateikta pasibaigus šio straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytam terminui. Biuras turi išnagrinėti pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo ir priimti sprendimą dėl išmokos mokėjimo per du mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Paaiškėjus, kad atsakingas draudikas arba jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, pateikia pagrįstą atsakymą dėl išmokos mokėjimo, Biuras nutraukia pretenzijos nagrinėjimą. Biuras turi išmokėti išmoką ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos gavimo dienos.

5. Apie gautą nukentėjusio trečiojo asmens pretenziją dėl padarytos žalos (pateiktą remiantis šio straipsnio 1 dalimi) ir jos nagrinėjimo terminus Biuras nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingam draudikui arba jo atstovui, paskirtam nagrinėti pretenzijas, Lietuvos Respublikoje, kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai bei atsakingam už padarytą žalą asmeniui, jei jis yra žinomas.

19 straipsnis. Išmokos mokėjimo tvarka

1. Atsakingas draudikas, jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, ar Biuras (išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį) privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos.

2. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudiminio įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes įmanoma būtų baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, tokiu atveju išmoka turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.

3. Atsakingas draudikas, jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, arba Biuras per 30 dienų (arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą bei įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką.

4.  Atsakingas draudikas, jo atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, arba Biuras, praleidę šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Priežiūros institucija atsakingam draudikui ar jo atstovui paskirtam nagrinėti pretenzijas taip pat gali taikyti poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme.

5. Išmoka mokama, kai nustatomas draudiminio įvykio faktas ir žalos dydis, jei apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, bei suteikė galimybę ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką.

6.  Draudikas ar Biuras moka eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio išmoką, kuri neviršija šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.

7. Tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, draudikas ar Biuras moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio trečiojo asmens patirtai žalai.

8. Jeigu išmokėjus išmoką paaiškėja, kad teisę į eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą turi ir kiti nukentėję tretieji asmenys, negavę išmokos, draudikas ar Biuras turi išmokėti išmoką šiems asmenims, neviršydamas likusios draudimo sumos.

9. Jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, tai atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei.

10. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, ir įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengė socialinis draudimas ar privalomasis sveikatos draudimas. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę į atsakingą draudiką arba, jei tokio nėra, į žalą padariusį asmenį.

11. Jeigu nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimai patenkinti pagal savanoriško draudimo sutartį, Biuras moka pagal tokį reikalavimą neatlygintos žalos dydžio išmoką. Draudimo įmonei patenkinus nukentėjusiojo reikalavimus pagal savanoriško draudimo sutartį, ji negali reikalauti Biuro grąžinti šiuo pagrindu išmokėtų sumų.

12. Biuras negali reikalauti, kad nukentėjęs trečiasis asmuo kokiu nors būdu įrodytų, kad kaltininkas negali arba atsisako atlyginti žalą.

13.  Kilus draudiko ir Biuro ginčui dėl to, kuris iš jų turi mokėti išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, iki bus visiškai išspręstas ginčas, išmoką moka Biuras per 30 dienų nuo nukentėjusio trečiojo asmens pretenzijos Biurui pateikimo. Jeigu per 30 dienų neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų žalos atlyginimo pagrindui ar mokėtinos išmokos dydžiui nustatyti, išmoka mokama šio straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais. Jei Biurui išmokėjus išmoką paaiškėja, kad išmoką mokėti turėjo draudikas, draudikas grąžina Biurui išmoką ir su išmokos mokėjimu susijusias sumas.

14.  Ginčai tarp draudiko ar Biuro ir nukentėjusio trečiojo asmens sprendžiami teismo tvarka. Vartotojų ginčai su draudikais nagrinėjami Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatyta tvarka.

15. Per 15 dienų nuo eismo įvykio policija perduoda draudikui ar Biurui turimą informaciją apie eismo įvykį, būtiną nustatyti kaltininkui.

16. Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

20 straipsnis. Išmokos mokėjimas už draudikus, kuriems iškelta bankroto byla

1. Jei Biuras moka išmoką dėl to, kad Biuro nariui iškelta bankroto byla, Biuras perima iš draudiko turimus žalą įrodančius dokumentus ir nustatęs žalos atlyginimo pagrindą ir išmokos dydį išmoka nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoką. Biurui perėmus draudiko turimus žalą įrodančius dokumentus, nukentėjęs trečiasis asmuo išbraukiamas iš bankrutuojančio draudiko kreditorių sąrašo. Žalos, apie kurią nebuvo pranešta draudikui prieš iškeliant jam bankroto bylą, atveju, Biuras priima pranešimą apie padarytą žalą ir nustatęs žalos atlyginimo pagrindą ir išmokos dydį išmoka išmoką. Tokiu atveju nukentėjęs trečiasis asmuo negali būti įtraukiamas į bankrutuojančio draudiko kreditorių sąrašą. Biuras neatsako už tokio draudiko išmokos mokėjimo termino praleidimą.

2. Biuras privalo išmokėti išmoką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju per 30 dienų nuo žalos dokumentų gavimo iš draudiko dienos. Jeigu per 30 dienų neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų žalos atlyginimo pagrindui ar mokėtinos išmokos dydžiui nustatyti, išmoka mokama šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytais terminais, tačiau neginčytiną žalos dalį Biuras turi atlyginti per 30 dienų nuo dokumentų gavimo iš draudiko dienos.

3. Pagal šį straipsnį išmokėjęs išmoką Biuras tampa šio draudiko kreditoriumi.

21 straipsnis. Atleidimas nuo išmokos mokėjimo

1. Draudikas ar Biuras atleidžiami nuo išmokos mokėjimo, jeigu:

1) žala atsirado dėl karo veiksmų, dėl teroristinių išpuolių, branduolinės energijos poveikio, nepaprastosios padėties metu;

2) žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje;

3) žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių bei meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų.

2. Draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kurie savo noru buvo žalą padariusioje transporto priemonėje, jeigu draudikas gali įrodyti juos žinojus, kad ta transporto priemonė buvo pavogta.

3. Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo draudikas.

4. Biuras yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims savo noru pasinaudojusiems žalą padariusia transporto priemone, jeigu Biuras gali įrodyti juos žinojus, kad transporto priemonė buvo neapdrausta.

22 straipsnis. Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas

1. Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis:

1) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties;

3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

4) pasišalino iš įvykio vietos;

5) padarė žalos tyčia.

2. Jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

23 straipsnis. Biuro sumokėtų išmokų grąžinimas

1. Biuras turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžinti išmokėtą dėl padarytos žalos sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Biuras turi teisę reikalauti iš nustatyto atsakingo už žalos padarymą asmens grąžinti išmokėtą dėl padarytos žalos sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Biuras, šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka sumokėjęs išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, turi teisę kreiptis dėl išmokėtų sumų ir kitų su išmokos mokėjimu susijusių sumų grąžinimo į:

1) žalos atlyginimo instituciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra kaltininko draudimo įmonė, – kai žala padaryta apdrausta transporto priemone, tačiau draudimo įmonė ar jos atstovas, paskirtas nagrinėti pretenzijas, neatlygino žalos;

2) žalos atlyginimo instituciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra įprastinė kaltininko transporto priemonės buvimo vieta – kai negalima nustatyti atsakingo Europos Sąjungos valstybės narės draudiko;

3) žalos atlyginimo instituciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis, – kai negalima nustatyti transporto priemonės, kuria padaryta žala;

4) žalos atlyginimo instituciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis - kai žala padaryta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybėje.

4. Biuras, išmokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą sumą ir kitas su išmokos mokėjimu susijusias sumas jam gražintų kitos Europos Sąjungos valstybės narės atsakingas draudikas.

5. Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš neapdrausto kaltininko ar atsakingo draudiko.

6. Biuras, išmokėjęs išmoką už vieną iš savo narių, turi teisę susigrąžinti iš šio draudiko išmokėtas sumas.

7. Jeigu draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui, paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, arba nukentėjęs trečiasis asmuo gavo žalos atlyginimą iš atsakingų už žalos atlyginimą asmenų, tai draudiko ar Biuro reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIKŲ BIURAS

24 straipsnis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro samprata ir statusas

1. Biuras – draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, įsteigta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 ir atliekanti šio įstatymo nustatytas funkcijas.

2. Biuras, organizuodamas ir koordinuodamas tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje, gali naudoti savo pavadinimą anglų kalba.

25 straipsnis. Biuro įstatų pakeitimai

Keičiami Biuro įstatai prieš jų įregistravimą Juridinių asmenų registre turi būti suderinti su Finansų ministerija.

26 straipsnis. Biuro funkcijos

Įgyvendindamas šį įstatymą, Biuras atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja draudikų veiklą, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

2) moka išmokas šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais;

3) veikia kaip žalos atlyginimo institucija, administruoja žalas bei moka išmokas pagal žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

4) kaupia informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę (toliau – duomenų bazė), tvarko duomenų bazės (įskaitant ir asmens) duomenis;

5) organizuoja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje ir sudaro atitinkamas sutartis;

6) atlieka Biurui pavestas Biurų tarybos nario funkcijas, vykdo įsipareigojimus, kylančius iš susitarimų su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais, bei atlieka kitas funkcijas pagal žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

7) atsižvelgdamas į žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, organizuoja ir koordinuoja žaliųjų kortų, galiojančių kitose valstybėse, blankų spausdinimą ir platinimą;

8) patvirtina ir atšaukia užsienio valstybių draudimo įmonių atstovus, paskirtus nagrinėti pretenzijas Lietuvoje;

9) rengia seminarus, organizuoja mokymus;

10) kartu su kompetentingomis institucijomis formuoja bendrą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo politiką Lietuvoje;

11) atlieka kitas šiame įstatyme, Biuro įstatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

27 straipsnis. Biuro teisės

1. Biuras, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

1) įstatymų nustatyta tvarka turėti sąskaitų bankuose;

2) sudaryti sutartis ir priimti įsipareigojimus;

3) valdyti, naudoti jam priklausantį turtą bei lėšas ir jomis disponuoti;

4) steigti filialus ir atstovybes;

5) teisės aktuose numatytų funkcijų vykdymui užtikrinti nemokamai gauti ir kaupti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikiamą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis;

6) tvarkyti asmens duomenis, teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims turimą informaciją, įskaitant ir asmens duomenis, reikiamus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo funkcionavimui užtikrinti;

7) keistis su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais informacija, reikiama įgyvendinant žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir vykdant įsipareigojimus, kylančius iš susitarimų su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais;

8) teikti valstybės institucijoms pasiūlymus dėl teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

9) įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę;

10) pavesti kitiems asmenims administruoti Biuro kompetencijai priskirtus žalos atvejus ir mokėti išmokas, apmokėti už tokių žalų administravimą bei pasirašyti šiai teisei įgyvendinti būtinas sutartis;

11) administruoti transporto priemonių valdytojų padarytas žalas, mokėti išmokas bei pasirašyti šiai teisei įgyvendinti būtinas sutartis;

12) nustatyti Biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką, jeigu to nenustato kiti teisės aktai;

13) jungtis į tarptautines organizacijas bei dalyvauti jų veikloje;

14) naudotis valstybės registruose  ir duomenų bazėse sukauptais duomenimis;

15) pasirašyti su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais funkcijoms atlikti būtinas sutartis.

2. Biuras gali turėti kitų šiame įstatyme, Biuro įstatuose ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.

28 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazė

1. Biuras, vykdydamas informacijos centro funkciją, užtikrina šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų rinkimo koordinavimą ir pateikimą asmenims, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti tokią informaciją.

2. Biuras tvarko duomenų bazėje esančius duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, be duomenų subjekto sutikimo, siekiant užtikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimą pagal Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

3. Duomenų bazėje tvarkomi tokie duomenys:

1) transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo duomenys, taip pat transporto priemonės valdytojo duomenys – asmens (įmonės) kodas, vardas, pavardė (pavadinimas), gyvenamosios vietos (buveinės) adresas;

2) transporto priemonių, kurioms pagal Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus netaikomas reikalavimas draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sąrašas bei informacija apie tai, kas atlygina jų padarytą žalą;

3) duomenys apie įprastines ir pasienio draudimo sutartis bei draudimo liudijimus (draudimo liudijimo numeris, draudimo sutarties galiojimo laikotarpis (jei draudimo liudijimo galiojimo laikas yra pasibaigęs, turi būti nurodoma draudimo apsaugos galiojimo pabaigos data), draudiko pavadinimas ir kita informacija, įrašoma draudimo liudijime);

4) duomenys apie žaliąsias kortas bei kita informacija, įrašoma žaliojoje kortoje;

5) duomenys apie draudikus ir jų atstovus paskirtus nagrinėti pretenzijas;

6) duomenys apie kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijas arba organizacijas, atsakingas už žalos atlyginimą eismo įvykio metu nukentėjusiems tretiesiems asmenims;

7) duomenys apie transporto priemones, eismo įvykių Lietuvos Respublikos teritorijoje dalyves;

8) duomenys apie eismo įvykius sukėlusius ir eismo įvykyje nukentėjusius asmenis bei su žalos padarymu susijusią informaciją;

9) kitų valstybių informacijos centrų teikiama informacija.

4. Duomenų bazėje tvarkomus duomenis privalo nemokamai teikti įmonės, įstaigos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės aktais įpareigotos registruoti ir tvarkyti tokius jų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių duomenis (toliau – duomenis teikiančios institucijos), Biuro nariai, duomenų subjektai. Duomenis teikiančios institucijos duomenis perduoda Biurui elektroniniu būdu. Biuro nariai duomenis apie sudarytas draudimo sutartis ir išduotus draudimo liudijimus perduoda Biurui elektroniniu būdu nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 dienas nuo draudimo sutarties sudarymo datos. Šio straipsnio 3 dalies 5, 7 ir 8 punktuose nurodytus duomenis Biuro nariai privalo pateikti Biurui elektroniniu būdu ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jeigu duomenys pasikeičia, Biurui duomenis teikiančios institucijos ir Biuro nariai privalo juos atnaujinti.

5. Duomenų bazėje tvarkomi duomenys turi būti saugomi septynerius metus, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui ar transporto priemonės registracijai.

6. Biuras teikia duomenų bazėje esančią informaciją, įskaitant ir asmens duomenis be duomenų subjekto sutikimo, teisėtą interesą turintiems asmenims (kitų valstybių nacionaliniams draudikų biurams, įgyvendinant tarpusavio susitarimus ir Biuro narystės Biurų taryboje įsipareigojimus, kitų Europos Sąjungos valstybių narių informacijos centrams, žalų atlyginimo institucijoms, Biuro nariams, perdraudikams, nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims bei kitiems asmenims, kurie turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją).

7. Biuras leidžia susipažinti su turimais duomenimis nukentėjusiam arba turinčiam teisę į žalos atlyginimą asmeniui jo prašymu, jam nurodžius teisinį interesą gauti tokius duomenis, jei:

1) prašymas yra pateiktas rašytine forma;

2) prašymas gautas ne vėliau nei septyneri metai nuo eismo įvykio datos;

3) informacijos pakanka, kad būtų galima identifikuoti transporto priemonę ar asmenį, dėl kurio yra pateiktas prašymas.

8. Nukentėjęs trečiasis asmuo, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje arba kuriam padaryta žala transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriam padaryta žala įvykus eismo įvykiui Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę iš Biuro nedelsiant gauti tokią informaciją:

1) atsakingo draudiko pavadinimą ir adresą;

2) draudimo liudijimo numerį;

3) atsakingo draudiko atstovo, paskirto nagrinėti pretenzijas, toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo, pavardę arba pavadinimą ir adresą;

4) transporto priemonės savininko arba valdytojo pavardę ir adresą;

5) jeigu žala kyla dėl transporto priemonės, kurios valdytojas pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus registravimo valstybėje yra atleistas nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį, – turimą informaciją apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės instituciją arba įstaigą, atsakingą už padarytos žalos administravimą.

9. Biuras teikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos centrui ar žalų atlyginimo institucijai jų prašymu.

29 straipsnis. Biuro nariai

1. Biuro nariais gali tapti draudikai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir sumokėję stojamąjį Biuro nario įnašą.

2. Biuro nariai, dalyvaudami Biuro veikloje, turi lygias teises.

3. Biuro narys, dalyvaudamas Biuro veikloje, turi tokias teises:

1) dalyvauti ir balsuoti Biuro narių visuotiniame susirinkime;

2) susipažinti su Biuro dokumentais ir gauti Biuro turimą informaciją apie Biuro veiklą;

3) naudotis Biuro teikiamomis paslaugomis;

4) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Biuro narių visuotinio susirinkimo, Biuro tarybos ir Biuro administracijos sprendimus ar veiksmus, jeigu jie prieštarauja teisės aktams;

5) sudaryti balsavimo sutartį ar balsavimo teisės perleidimo sutartį su kitu Biuro nariu;

6) išstoti iš Biuro.

4. Biuro nariai privalo:

1) laikytis šio įstatymo, kitų teisės aktų nuostatų, vykdyti Biuro narių visuotinio susirinkimo bei Biuro tarybos sprendimus;

2) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir dydžiais pervesti Biurui atskaitymus nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų (toliau – Biuro narių atskaitymai);

3) nemokamai teikti Biurui jo funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją;

4) grąžinti Biurui žalos administravimui ir išmokos mokėjimui išleistas lėšas, kai Biuras už draudiką išmokėjo išmoką dėl padarytos žalos;

5) nedelsiant pranešti Biurui apie įgytą likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą sustabdymą arba panaikinimą.

5. Biuro nariai gali turėti kitokių Asociacijų įstatyme ir Biuro įstatuose nustatytų teisių ir pareigų.

6. Biuro nario teisių netenkama:

1) nuo datos, kai priežiūros institucija informuoja Biurą apie sustabdytą arba panaikintą teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, pritaikytą draudikui kaip poveikio priemonę;

2) Biuro narių visuotiniam susirinkimui priėmus sprendimą dėl Biuro nario teisių atšaukimo, atsižvelgiant į jo prašymą išstoti iš Biuro;

3) draudikui įgijus likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą.

7. Biuro narys gali išstoti iš Biuro ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo rašytinio prašymo bei raštiško pareiškimo, kad jis nustoja vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, pateikimo Biuro narių visuotiniam susirinkimui. Sprendimą dėl Biuro nario išbraukimo iš Biuro narių priima Biuro narių visuotinis susirinkimas.

8. Biuro narys netenka teisės dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) jeigu:

1) ilgiau kaip per 5 dienų laikotarpį nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto termino nepervedė Biurui Biuro nario atskaitymų ar jų dalies;

2) per 30 dienų po priminimo apie informacijos būtinos Biuro funkcijoms įgyvendinti nepateikimą, nepateikė Biurui teiktinos informacijos.

9. Teisė dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) atnaujinama pervedus atskaitymus bei sumokėjus delspinigius už pavėluotą atskaitymų sumokėjimą arba pateikus Biuro funkcijų įgyvendinimui būtiną informaciją. Teisės dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) netekimas neatleidžia Biuro nario nuo Biuro nario pareigų ir įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vykdymo. Jeigu atskaitymai nepervedami arba Biuro funkcijoms įgyvendinti būtina informacija nepateikiama ilgiau kaip per 25 kalendorines dienas nuo teisės dalyvauti Biuro valdyme (balsuoti priimant sprendimus) netekimo, Biuras informuoja apie tai priežiūros instituciją, kuri sprendžia klausimą dėl Draudimo įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo. Pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą netekęs Biuro nario teisių Biuro narys gali būti grąžintas į Biurą tik priežiūros institucijos leidimu.

10. Biuro nario teisių netekimas neatleidžia Biuro nario nuo įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vykdymo ir nuo prievolių Biurui vykdymo.

30 straipsnis. Biuro valdymas

1. Biuro organai yra Biuro narių visuotinis susirinkimas, Biuro taryba ir Biuro administracijos vadovas.

2. Biuro organų struktūra, kompetencija, sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarka nustatomi Biuro įstatuose.

3. Biuro kolegialūs organai savo veiklą organizuoja pagal jų pačių patvirtintus darbo reglamentus.

31 straipsnis. Biuro narių visuotinis susirinkimas

1. Biuro narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis Biuro organas.

2. Biuro narių visuotinis susirinkimas:

1) renka ir atleidžia Biuro tarybos narius;

2) keičia ir papildo Biuro įstatus;

3) tvirtina Biuro pajamų ir išlaidų sąmatą;

4) tvirtina Biuro metinę finansinę atskaitomybę;

5) priima sprendimus dėl Biuro narių pasiūlytų klausimų apie Biuro tarybos darbą;

6) skiria audito įmonę ir nustato audito apmokėjimo dydį ir sąlygas;

7) priima sprendimus dėl atskirų Biuro narių ar Biuro administracijos iniciatyva pasiūlytų klausimų;

8) priima sprendimus, susijusius su Biuro reorganizavimo ir likvidavimo klausimais;

9) sprendžia kitus Biuro įstatuose Biuro narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

3. Biuro narys Biuro narių visuotiniame susirinkime turi vieną balsą. Biuro narių visuotiniame susirinkime patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną Finansų ministerijos, priežiūros institucijos bei Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos atstovą.

4. Biuro narių visuotinis susirinkimas šaukiamas Biuro įstatuose nustatyta tvarka. Biuro narių visuotinis susirinkimas privalo būti šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus.

5. Biuro narių visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Biuro narių. Biuro įstatuose gali būti numatyta galimybė balsuoti iš anksto. Šiuo atveju Biuro narys, susipažinęs su darbotvarke ir sprendimų projektais, gali iš anksto raštu pranešti Biuro narių visuotiniam susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Išankstinis balsavimas įskaitomas į susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus. Sprendimai priimami paprasta susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose numatytus sprendimus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytam Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytam sprendimui – 3/4 susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų.

6. Jeigu Biuro narių visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, įstatų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais nepriklausomai nuo dalyvaujančių jame narių skaičiaus.

32 straipsnis. Biuro taryba

1. Biuro taryba yra Biuro narių visuotinio susirinkimo išrinktas kolegialus Biuro veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.

2. Biuro taryba:

1) rengia ir nustato Biuro veiklos strategiją;

2) stebi ir analizuoja Biuro veiklą, finansinių išteklių naudojimą, valdymo organizavimą, atlieka finansinės būklės perspektyvinį įvertinimą, svarsto Biuro administracijos ataskaitas šiais klausimais;

3) skiria ir atleidžia iš pareigų Biuro direktorių, nustato jo darbo užmokesčio dydį, priima sprendimus dėl jo skatinimo ir nuobaudų skyrimo;

4) nagrinėja ginčus tarp Biuro narių, taip pat ginčus tarp Biuro ir jo narių dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo vykdymo;

5) šaukia Biuro narių visuotinį susirinkimą;

6) teikia išvadas ir siūlymus dėl klausimų, svarstomų Biuro narių visuotiniame susirinkime;

7) priima sprendimus dėl Biuro filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus;

8) teikia priežiūros institucijai pasiūlymus dėl poveikio priemonių taikymo Biuro nariams;

9) sprendžia kitus Biuro įstatuose Biuro tarybai priskirtus bei Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimuose priimtus klausimus.

3. Biuro tarybos narių skaičių, kuris turi būti ne mažiau kaip 3, narių rinkimo ir sprendimų priėmimo tvarką, taip pat tarybos darbo tvarką nustato Biuro įstatai ir Biuro tarybos darbo reglamentas.

4. Biuro taryba renkama Biuro narių visuotiniame susirinkime 2 metų kadencijai. Biuro tarybos nariu gali būti tik Biuro nario atstovas – fizinis asmuo, esantis darbo santykiuose su draudiku – Biuro nariu. Biuro tarybos pirmininką Biuro taryba renka iš savo narių paprasta balsų dauguma. Nutraukus darbo santykius su draudiku – Biuro nariu, tokio asmens narystė Biuro taryboje nutraukiama.

5. Biuro taryba ir Biuro tarybos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

6. Biuro tarybos nariai privalo solidariai atlyginti Biurui nuostolius, padarytus dėl Biuro tarybos sprendimo, priimto pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie nariai, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

33 straipsnis. Biuro administracijos vadovas ir administracija

1. Biuro veiklą organizuoja ir vykdo Biuro administracija. Biuro administracijai vadovauja Biuro administracijos vadovas - Biuro direktorius.

2. Biuro direktorius:

1) organizuoja Biuro darbą ir priima Biuro veiklai užtikrinti reikiamus sprendimus;

2) sudaro sandorius Biuro vardu;

3) priima į darbą ir atleidžia iš darbo darbuotojus Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, skiria jiems paskatinimus ir drausmines nuobaudas;

4) teikia Biuro tarybai ar Biuro visuotiniam narių susirinkimui išvadas ir pasiūlymus dėl jų kompetencijai priskirtų svarstytinų klausimų;

5) sudaro sutartis su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais ir Biurų taryba;

6) atstovauja Biurui valstybės valdžios ir valdymo institucijose Biurų taryboje bei kitose tarptautinėse institucijose;

7) sprendžia kitus Biuro įstatuose administracijos vadovo kompetencijai priskirtus klausimus.

3. Biuro direktorius dalyvauja Biuro narių visuotiniuose susirinkimuose ir tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

4. Biuro direktorius savo veikloje vadovaujasi Biuro įstatais, kitais teisės aktais, Biuro narių visuotinio susirinkimo ir Biuro tarybos sprendimais.

34 straipsnis. Biuro pajamos

1. Biuro pajamas sudaro:

1) stojamieji Biuro narių įnašai;

2) Biuro narių atskaitymai ir delspinigiai už pavėluotą Biuro narių atskaitymų sumokėjimą;

3) pajamos, gautos investavus Biuro lėšas;

4) palūkanos už indėlius bankuose;

5) atgręžtinio reikalavimo tvarka Biurui grąžintos lėšos ir kitos Biurui grąžintos lėšos, kurias Biuras sumokėjo už kitus asmenis;

6) Biurui sumokėtas atlygis už žalų administravimą tais atvejais, kai Biuras administravo žalas vykdant įsipareigojimus žaliosios kortos sistemos nariams;

7) delspinigiai ir palūkanos, mokami dėl įsipareigojimų Biurui nevykdymo;

8) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas.

2. Biuras pagal savo prievoles nukentėjusiems eismo įvykio metu asmenims atsako Biuro iždo lėšomis.

3. Stojamojo Biuro nario įnašo dydį, jo mokėjimo terminus ir tvarką nustato Finansų ministerija.

4. Biuro narių atskaitymų dydį, pervedimo tvarką ir delspinigių už pavėluotą atskaitymų pervedimą dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Biuro lėšos gali būti naudojamos tik Biuro veiklos tikslams siekti ir funkcijoms įgyvendinti. Biuro sukauptos lėšos ir turtas išstojusiems arba pašalintems nariams neatidalijamas.

35 straipsnis. Biuro išlaidos

1. Biuro išlaidas sudaro:

1) Biuro veiklos sąnaudos;

2) Biuro kompetencijai priskirtais atvejais eismo įvykių metu padarytų žalų administravimo išlaidos ir išmokos;

3) išlaidos, susijusios su Biuro narystės Biurų taryboje tarptautiniais finansiniais įsipareigojimais;

4) išlaidos, Biurui veikiant kaip žalų atlyginimo institucija;

5) finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos;

6) išlaidos prevencijos fondui, kurio paskirtis – finansuoti priemones, skirtas kelių eismo prevencijai ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolei gerinti;

7) kitos išlaidos, susijusios su teisės aktų ir Biuro įstatų vykdymu.

2. Biuro narių atskaitymų, skirtų prevencijos fondui kaupti, dalies dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

36 straipsnis. Biuro iždas

1. Biuro iždo paskirtis – užtikrinti išmokų mokėjimą tais atvejais, kai pareigą mokėti išmokas turi Biuras, bei užtikrinti Biuro narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus.

2. Biuro iždas sudaromas iš:

1) dalies Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų Biuro narių atskaitymų Biurui;

2) delspinigių už pavėluotą Biuro narių atskaitymų sumokėjimą;

3) atgręžtinio reikalavimo tvarka ar kitų Biurui grąžintų lėšų, kai Biuras už kitus asmenis atlygino žalą (įskaitant priteistas ir atgautas bylinėjimosi išlaidas);

4) Biurui sumokėto atlygio už žalų administravimą, tais atvejais kai Biuras administravo žalas vykdant įsipareigojimus žaliosios kortos sistemos nariams;

5) pajamų, gautų investavus Biuro iždo lėšas, ir palūkanų už indėlius bankuose;

6) skolintų lėšų;

7) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotų lėšų ir turto, skirtų  Biuro iždui papildyti.

3. Iš Biuro iždo lėšų ir turto, į kurį investuotos Biuro iždo lėšos, negali būti išieškoma pagal kitas Biuro prievoles. Biuro iždo lėšos gali būti naudojamos tik:

1) išmokoms dėl eismo įvykių metu patirtų žalų atlyginti, įskaitant atvejus, kai išmokos ir atlygis už žalų administravimą mokamas vykdant žaliosios kortos sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Biurui veikiant kaip žalų atlyginimo institucijai bei grąžinti kitų Europos Sąjungos valstybių narių žalos atlyginimo institucijoms jų reikalaujamas sumas;

2) bylinėjimosi išlaidoms ir skolų išieškojimui, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę;

3) privalomiems mokėjimams ir finansinėms garantijoms, vykdant Biuro narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus bei įsipareigojimus žaliosios kortos sistemos dalyviams;

4) šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms skolintoms lėšoms ir palūkanoms grąžinti.

4. Biuro iždo valdytojas yra Biuras.

5. Biuro iždo lėšos turi būti apskaitomos atskiroje sąskaitoje.

37 straipsnis. Biuro iždo lėšų investavimas

Biuro iždo laisvos lėšos investuojamos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką.

38 straipsnis. Ginčų apskundimas

Ginčai, kylantys su Biuru, gali būti apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

39 straipsnis. Biuro atskaitomybė, auditas ir veiklos kontrolė

1. Biuro metinė finansinė atskaitomybė turi būti patikrinta audito įmonės ir per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos patvirtinta Biuro narių visuotiniame susirinkime bei pateikta Finansų ministerijai.

2. Biuras privalo kiekvienais metais iki birželio 1 dienos viešai paskelbti praėjusių metų savo finansinę atskaitomybę viename iš šalies dienraščių.

3. Finansų ministerijos reikalavimu Biuro finansinė atskaitomybė gali būti teikiama Finansų ministerijai ir kitais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, terminais.

4. Už atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Biuras atsako įstatymų nustatyta tvarka.

5. Finansų ministerijos reikalavimu audito įmonė, atlikusi Biuro auditą, privalo pateikti paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

6. Biuras kartą per metus turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie Biuro veiklą. Finansų ministerijos prašymu informacija apie Biuro veiklą gali būti teikiama ir dažniau.

40 straipsnis. Biuro pertvarkymo ir pabaigos ypatumai

1. Biuras pertvarkomas, pasibaigia (reorganizuojamas ar likviduojamas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiame straipsnyje nustatytus ypatumus.

2. Biuras gali būti likviduojamas, reorganizuojamas ar pertvarkomas Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimu tik gavus Finansų ministerijos pritarimą. Jeigu Biuras reorganizuojamas ar likviduojamas teismo sprendimu, prieš priimdamas šį sprendimą teismas privalo gauti Finansų ministerijos išvadą.

3. Likvidavus Biurą, likęs turtas ir lėšos, patenkinus visų likviduojamo Biuro kreditorių reikalavimus, atsiskaičius su asmenimis, dirbusiais pagal darbo sutartis, Seimo sprendimu gali būti perduodami kitiems Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, kurių tikslai ir uždaviniai yra artimi Biuro vykdytiems tikslams.

PENKTASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO KONTROLĖ

41 straipsnis. Draudimo kontrolė

1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė yra patikrinimas, ar transporto priemonė yra apdrausta.

2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją.

3. Atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje:

1) vėliausiai transporto priemonės registracijos dieną;

2) jeigu transporto priemonė neregistruojama, – prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę;

3) jei per Lietuvos Respublikos teritoriją važiuosiančios transporto priemonės valdytojas nėra apsidraudęs pagal šį įstatymą galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – prieš kirsdamas sieną;

4) ne vėliau kaip paskutinę draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną.

4. Tikrinamas asmuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę vykdančios institucijos prašymu privalo pateikti pagal šį įstatymą tikrinimo metu galiojantį draudimo liudijimą ar kitą dokumentą, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą.

5. Netikrinamas transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, bei transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje ir kurios įvažiuoja į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.

Tačiau galimi atrankiniai nesisteminiai ir nediskriminaciniai patikrinimai, nesiekiant išimtinai tikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

6. Transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, yra prilyginamos transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, jeigu visų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai draudikų biurai kiekvienas atskirai pagal savo nacionalinius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymus garantuoja, kad, įvykus jų teritorijose tokių transporto priemonių sukeltiems eismo įvykiams, bus atlygintos žalos.

7. Transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

42 straipsnis. Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių draudimo kontrolės principai

1. Biuras, palyginęs gautus duomenis iš institucijos, atsakingos už transporto priemonių valstybinę registraciją, apie Lietuvos Respublikoje registruotas transporto priemones su turimais duomenimis apie apdraustas transporto priemones, tais atvejais, kai transporto priemonė yra registruota, tačiau neapdrausta, siunčia asmeniui, atsakingam už draudimo sutarties sudarymą, priminimą apie pareigą transporto priemonės registracijos laikotarpiu turėti galiojančią šio įstatymo reikalavimus atitinkančią draudimo sutartį.

2. Atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priminimą, nedelsiant privalo sudaryti šio įstatymo reikalavimus atitinkančią draudimo sutartį arba išregistruoti transporto priemonę ir apie tai informuoti Biurą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

3. Biuras, per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priminimo išsiuntimo dienos negavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, praneša policijai, kad tam tikra transporto priemonė neapdrausta. Policija, gavusi tokį pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę skirti administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui.

4. Jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudimo sutartis yra nutraukiama ar pasibaigus galiojimo laikotarpiui neatnaujinama ar nesudaroma nauja draudimo sutartis per 7 kalendorines dienas, draudikas apie tai informuoja Biurą. Tokiu atveju yra taikomos šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos.

43 straipsnis. Atsakomybė už dalyvavimą kelių eisme neapsidraudus

1. Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą fiziniai ir juridiniai asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, neturintys galiojančio draudimo liudijimo ar kito dokumento, kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančio draudimo sutarties sudarymą, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

2. Nuobaudų taikymas neatleidžia nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis. Piniginis vienetas

Įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Lietuvos Respublikos

2003 m.

įstatymo Nr.

priedas

Lietuvos Respublikos TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NUOSTATOMIS ĮGYVENDINAMŲ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

1) 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su civilinės atsakomybės, galinčios kilti naudojantis transporto priemonėmis, draudimu, suderinimo ir pareigos apdrausti tokią atsakomybę įgyvendinimo;

2) 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 72/430/EEB iš dalies pakeičianti 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvą 72/166/EEB dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo;

3) 1973 m. liepos 24 d. pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir plėtojimu, suderinimo;

4) 1974 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacija 74/165/EEB valstybėms narėms dėl 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su civilinės atsakomybės, galinčios kilti naudojantis transporto priemonėmis, draudimu, suderinimo ir pareigos apdrausti tokią atsakomybę įgyvendinimo;

5) 1981 m. sausio 8 d. Komisijos rekomendacija 81/76/EEB dėl paspartinto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žalų sureguliavimo;

6) 1983 m. gruodžio 30 d. antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo;

7) 1988 m. birželio 22 d. antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai įgyvendinti laisvę teikti paslaugas, ir pataisanti direktyvą 73/239/EEB;

8) 1990 m. gegužės 14 d. trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų derinimo;

9) 1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/618/EEB dėl Tarybos direktyvų 73/239/EEB ir 88/357/EEB, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimą pakeitimo, susijusio su transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

10) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, suderinimo, iš dalies pakeičianti direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva);

11) 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva).