Projektas

LIETUVOS  RESPUBLIKOS

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2003 m.                    d.    Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato nedarbo socialinio draudimo (toliau – nedarbo draudimas) teisinius santykius,  kategorijas asmenų, kurie draudžiami nedarbo  draudimu, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau - nedarbo draudimo išmoka),  jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę.

2 straipsnis. Nedarbo  draudimas

Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį.

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – Lietuvos Respublikos  teisės aktų nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir tobulinti darbo vietų ir parengtų kvalifikuotų darbuotojų balansą.

2. Apdraustasis - fizinis asmuo, už kurį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti nedarbo draudimo įmokas. Šis asmuo, tapęs bedarbiu, pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas ir tvarką turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką.

3. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos - visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos nedarbo draudimo įmokos, taip pat šio ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytos ir apdraustojo gautos nedarbo draudimo išmokos, ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos.

4. Bedarbis - nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, nesimokantis mokyklose dienine mokymo forma, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje (toliau – darbo birža) kaip ieškantis darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

5. Darbingo amžiaus asmenys – asmenys nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus.

6. Draudėjas – juridinis ar fizinis asmuo, privalantis mokėti įstatymų nustatytas  nedarbo draudimo įmokas.

7. Nedarbo draudimo stažas -  laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos nedarbo draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio ir kitų socialinio draudimo įstatymų nustatytas nedarbo draudimo išmokas, socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas.

8. Valstybės remiamos pajamos – pajamų dydis, suteikiantis teisę mažesnes už šias pajamas gaunantiems asmenims įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti socialinę paramą.

9. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytos vidutinės apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką ir patvirtintos Vyriausybės.

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nedarbo draudimu

Šiame įstatyme nustatyta tvarka nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys:

1) gaunantys atlyginimą už darbą: dirbantys pagal darbo sutartis įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, kandidatai į notarus (asesoriai);

2)  valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų;

3) valstybės politikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų  pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų, fondų valdybų pirmininkai ir nariai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, nedarbo socialiniu draudimu draudžiami tuo atveju, jei jie gauna atlyginimą už darbą;

4) vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai;

5) profesinės karo tarnybos kariai;

6) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai.

ANTRASIS SKIRSNIS

NEDARBO DRAUDIMO IŠMOKA

5 straipsnis. Teisė į nedarbo draudimo išmoką

1. Teisę į nedarbo draudimo išmoką (toliau – nedarbo išmoka) turi bedarbiais darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnyje, kuriems darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie:

1) iki įsiregistravimo darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutiniuosius 36 mėnesius;

2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių bei darbdavio bankroto atveju.

3) baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų, ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.

2. Bedarbiams, buvusiems vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas 36 mėnesių laikotarpis ir nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas neįskaitant šių atostogų laikotarpio.

6 straipsnis.  Nedarbo išmokos skyrimo sąlygos

1. Nedarbo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo darbo biržoje dienos.

2. Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte,  atleistiems iš darbo šalių susitarimu, darbuotojo pareiškimu arba dėl darbuotojo kaltės, nedarbo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos.

3. Bedarbiams, atleistiems iš darbo su teise pagal įstatymus gauti išeitinę išmoką arba vidutinį darbo užmokestį, nedarbo išmokos mokėjimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje,  nukeliamas vienu mėnesiu.

4. Bedarbiams, gaunantiems socialinio draudimo ligos, motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, paskirtą iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos, nedarbo išmoka skiriama ne anksčiau, negu baigiasi šių pašalpų mokėjimo laikas.

7 straipsnis. Nedarbo išmokos mokėjimo tvarka

1. Nedarbo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

2. Nedarbo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų - 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų - 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau - 9 mėnesius.

3. Į nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai nedarbo išmokos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio įstatymo 10 straipsnį.

8 straipsnis. Nedarbo išmokos dydis

1. Nedarbo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalies suma.

2. Pastovią nedarbo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis.

3. Kintama nedarbo išmokos dalis apskaičiuojama taip:

1) apskaičiuojamos bedarbio kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos imant 36 mėnesius, praėjusius iki pabaigos užpraeito kalendorinio ketvirčio nuo bedarbio įsiregistravimo darbo biržoje dienos. Nesant kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų, jos laikomos lygios nuliui.

2) apskaičiuojamas šių draudžiamųjų pajamų, padalintų iš atitinkamą mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, vidurkis;

3) gautas vidurkis dauginamas iš nedarbo išmokos  skyrimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų;

4) kintama nedarbo išmokos dalis nustatoma kaip 40 procentų nuo šios dalies 3 punkte nurodyto dydžio, bet ne daugiau negu skirtumas tarp 70 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir valstybės remiamų pajamų, galiojusių nedarbo išmokos skyrimo mėnesį.

4. Pirmus tris mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, likusį 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį - pastovi nedarbo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies.

5. Bedarbiams, buvusiems vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogose, šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas 36 mėnesių laikotarpis imamas praleidžiant minėtų atostogų laikotarpį.

9 straipsnis. Nedarbo išmokos neskyrimas

1.   Nedarbo išmoka neskiriama, jeigu iki jos paskyrimo bedarbis: 

1) atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą, sveikatos būklę bei tinkamo pagal nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal trukmę, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose;

2) be pateisinamų priežasčių, nurodytų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, atsisakė dalyvauti jo individualiame įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

3) be pateisinamų priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose, nustatytu  laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

4) atsisakė darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas jo tinkamumas darbui.

10 straipsnis. Nedarbo išmokos mokėjimo sustabdymas

1. Nedarbo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai bedarbis:

1) dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir gauna darbo užmokestį, stipendiją;

2) Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka informavęs darbo biržą įsidarbina pagal terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

3) gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

11 straipsnis. Nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimas

1. Nedarbo išmokos  mokėjimas nutraukiamas, jeigu per nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį bedarbis:

1)  atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytomis sąlygomis;

2) dėl nepateisinamos priežasties atsisakė dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

3) dėl nepateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba  dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;

4) baigiasi leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje galiojimo laikas;

5) baigiasi nedarbo išmokos mokėjimo terminas ir jis negali būti šio įstatymo nustatyta tvarka pratęstas;

6) įsidarbina arba dirba savarankiškai;

7) tampa nedarbingu;

8) miršta.

12 straipsnis. Pakartotinis nedarbo išmokos skyrimas

Kai nedarbo išmoka nebuvo skirta dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytų priežasčių arba jos mokėjimas buvo nutrauktas dėl 11 straipsnyje nurodytų priežasčių, nedarbo išmoka iš naujo gali būti paskirta po 12 mėnesių nuo sprendimo neskirti nedarbo išmokos arba ją nutraukti dienos, bedarbiui iš naujo įgijus teisę į nedarbo išmoką šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis.

13 straipsnis. Sustabdytos ar nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas

1. Sustabdytos pagal šio įstatymo 10 straipsnį nedarbo išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos,  kurią išnyko priežastis, dėl kurios jos mokėjimas buvo sustabdytas. 

2. Nutrauktos pagal 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą nedarbo išmokos mokėjimas atnaujinamas visiems bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems darbo biržoje 6 mėnesių laikotarpyje po nedarbo išmokos mokėjimo nutraukimo.

3. Nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimo atnaujinimas gali būti taikomas tik vieną kartą.

4. Atnaujinus sustabdytos arba nutrauktos mokėti nedarbo išmokos mokėjimą, jis tęsiamas likusį šio įstatymo nustatytą laikotarpį taikant 8 straipsnio 4 dalies nuostatas pagal tuos pačius duomenis apie bedarbio draudžiamąsias pajamas, kurie buvo nedarbo išmokos paskyrimo metu.

14 straipsnis. Nedarbo išmokos mokėjimo pratęsimas

Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius, jeigu asmeniui nepaskirtas išankstinis valstybinės socialinio draudimo pensijos mokėjimas.

15 straipsnis. Nedarbo išmokos mokėjimas su kitomis socialinės apsaugos išmokomis

Asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo, šalpos ar valstybines pensijas (išskyrus našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas), kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, taip pat netekto darbingumo periodines kompensacijas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, iš nedarbo draudimo lėšų mokama nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų ar kompensacijų sumą.

16 straipsnis.  Nedarbo išmokos išmokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti

Nedarbo išmoka, negauta iki turėjusio į ją teisę asmens mirties dienos, išmokama asmeniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

TREČIASIS SKIRSNIS

NEDARBO DRAUDIMO LĖŠOS, ATSAKOMYBĖ

17 straipsnis.  Nedarbo draudimo lėšos ir jų judėjimas

1.  Nedarbo draudimui skirtos lėšos numatomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete.

2. Nedarbo draudimo lėšų dydis ir įmokų tarifas šiai draudimo rūšiai kasmet tvirtinamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

3. Nedarbo draudimo  pajamas sudaro draudėjų mokamos šiai draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos.

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal patvirtintą įmokų tarifo dydį šiai draudimo rūšiai kas savaitę perveda gautas lėšas Lietuvos darbo biržai. Pasibaigus ketvirčiui, nedarbo draudimo įmokos perskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ataskaitoje apskaitytas faktiškai gautas draudėjų įmokas, papildomai apskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.

5. Pasibaigus metams, Lietuvos darbo birža Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka perveda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai lėšas, viršijusias išlaidas. Šios lėšos nukreipiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervą.

6. Pritrūkus lėšų nedarbo draudimo išlaidoms finansuoti laikinas lėšų trūkumas gali būti dengiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervo lėšomis arba trumpalaikėmis paskolomis.

18 straipsnis. Nedarbo draudimo įmokų mokėjimo tvarka

1. Šiame įstatyme nustatytos nedarbo draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnio 1-5 punktuose,  skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta tvarka kartu su kitomis  socialinio draudimo rūšių įmokomis.

2. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 6 punkte, nedarbo draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis. Nedarbo draudimo įmokos  už  šiuos asmenis mokamos nuo minimalios mėnesinės algos.

3. Nedarbo draudimo įmokų mokėjimo tvarką ir terminus  reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymai, valstybinio socialinio draudimo fondo  biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės,  kurias tvirtina Vyriausybė, kiti  teisės aktai.

19 straipsnis.  Nedarbo draudimo išlaidos

1. Nedarbo draudimo išlaidas sudaro lėšos, skirtos nedarbo draudimo išmokoms mokėti.

2. Lietuvos darbo biržos sąmatoje numatomos kasos apyvartos lėšos. Šių lėšų dydis nustatomas  tvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

3. Lietuvos darbo birža Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikia finansinę ataskaitą apie gautų lėšų panaudojimą.

20 straipsnis.  Įstaigų, mokančių nedarbo draudimo išmokas, atsakomybė

1. Lietuvos darbo birža per darbo biržas skiria ir išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka nedarbo draudimo išmokas.

2. Lietuvos darbo birža ir jos darbo biržos  yra atsakingos už teisingą nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą. Neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 4 ir 5 dalis bei 19 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 dienos.

2.  Šio įstatymo 17 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 19 straipsnio nuostatos įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.

22 straipsnis. Išmokų, paskirtų iki įstatymo įsigaliojimo, mokėjimas

1. Asmenims, kuriems bedarbio pašalpa paskirta iki 2005 m. sausio 1 d. (išskyrus nurodytus šio straipsnio 3 dalyje), nuo šios datos mokama nedarbo draudimo išmoka, laikantis šių nuostatų:

1) nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama nuo bedarbio pašalpos skyrimo dienos pagal šio įstatymo 8 straipsnį, atsižvelgiant į 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus nedarbo draudimo stažo reikalavimus;

2) jei 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka, mokėtina nuo 2005 m. sausio 1 d. didesnė negu asmeniui mokėtina pagal anksčiau galiojusį įstatymą bedarbio pašalpa, jam mokama ši nedarbo draudimo išmoka;

3) jei apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka, mokėtina nuo 2005 m. sausio 1 d. mažesnė negu asmeniui mokėtina pagal anksčiau galiojusį įstatymą bedarbio pašalpa, jam mokama nedarbo draudimo išmoka, kurios pastovią dalį sudaro valstybės remiamų pajamų dydis, galiojantis 2005 m. sausio 1 dieną, o kintamą dalį - skirtumas tarp mokėtinos pagal anksčiau galiojusį įstatymą bedarbio pašalpos ir pastovios nedarbo draudimo išmokos dalies;

4) šiuo būdu apskaičiuota nedarbo draudimo išmoka mokama šiame įstatyme nustatytą laiką, pradedant jo atskaitą nuo bedarbio pašalpos skyrimo dienos;

5) šio straipsnio 3 punkte nurodytu atveju kintama nedarbo draudimo išmokos dalis mažinama tokiomis pat proporcijomis ir tais pačiais terminais, skaičiuojant nuo bedarbio pašalpos skyrimo dienos, kaip nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pradėjus mokėti nedarbo draudimo išmoką, jai taikomos visos šio įstatymo nuostatos, laikant išmokos skyrimo diena anksčiau mokėtos bedarbio pašalpos skyrimo dieną.

3. Asmenims, kuriems bedarbio pašalpa paskirta iki 2005 m. sausio 1 d. ir jos mokėjimas pratęstas pagal anksčiau galiojusį įstatymą dėl to kad, bedarbiui iki pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 2 metai, toliau mokama anksčiau paskirtos bedarbio pašalpos dydžio nedarbo draudimo išmoka. Ši išmoka mokama laikotarpį, kuris buvo nustatytas bedarbio pašalpos mokėjimo pratęsimo metu iki 2005 m. sausio 1 d.

23 straipsnis. Nedarbo draudimo išlaidos pereinamuoju laikotarpiu

1. Iki šio įstatymo 17 straipsnio 4 ir 5 dalies ir 19 straipsnio įsigaliojimo:

1) nedarbo draudimo lėšomis finansuojamos nedarbo draudimo išmokos bei išlaidos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaikymui ir vystymui finansuoti;

2) pereinamuoju laikotarpiu (2005 m. – 2009 m.) valstybės biudžetas laipsniškai perima iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaikymo finansavimą. Šios lėšos numatomos einamųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal patvirtintą įmokų tarifo dydį nedarbo draudimui kas savaitę perveda gautas lėšas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri jas paskirsto pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Nedarbo draudimo išmokų ir darbo rinkos politikos priemonių finansavimo lėšų ir išlaidų sąmatą. Pasibaigus ketvirčiui, nedarbo draudimo įmokos perskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ataskaitoje apskaitytas faktiškai gautas draudėjų įmokas, papildomai apskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.

3. Pasibaigus metams lėšos, viršijusios išlaidas, socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu įskaitomos į kitų metų Nedarbo draudimo išmokų ir darbo rinkos politikos priemonių finansavimo lėšų ir išlaidų sąmatą.

24 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Pasiūlyti Vyriausybei per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos patvirtinti Nedarbo draudimo išmokų nuostatus, kuriuose nustatyti:

1) nedarbo draudimo stažo apskaičiavimo tvarką;

2) bedarbio draudžiamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką;

3) nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarką;

4) nedarbo išmokos, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis, skyrimo ir mokėjimo tvarką;

5)  nepateisinamas priežastis, dėl kurių neskiriama nedarbo išmoka.

25 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymas (Žin., 1991,  Nr. 2-25);

2) Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 18-457; 1996, Nr. 20);

3) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin.,  1998,  Nr. 8-165);

4) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 10, 14, 16, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1999,  Nr.2086);

5) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2001,  Nr. 28-900);

6) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16¹, 19, 20¹, 22 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 2-51);

7) Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 4, 5, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 16¹, 21, 24, straipsnių pakeitimo bei papildymo, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 3 bei 22 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (Žin., 2003, Nr. 32-1313).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS  PREZIDENTAS