Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PENSIJŲ KAUPIMO

ĮSTATYMAS

 

2003 m.                      d. Nr.

Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo (toliau – pensijų kaupimo) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje.

 

 

2 straipsnis. Kitų įstatymų taikymas

Reguliuojant pensijų kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo santykius, numatytus šiame įstatyme, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Draudimo ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenumato kitaip.

 

 

3 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

1.         Apdraustasis - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

2.         Apskaitos vienetas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

3.         Dalyvis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme.

4.         Draudėjas - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.

5Gyvybės draudimo įmonė (toliau – draudimo įmonė) – įmonė, įsteigta ir veikianti Akcinių bendrovių ir Draudimo įstatymų nustatyta tvarka.

6Kaupiamoji pensijų įmoka (toliau – pensijų įmoka) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme.

7Pensijų anuitetas  kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme.

8Pensijų fondas - bendrosios dalinės nuosavybės teise fiziniams asmenims, pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą dalyvaujantiems pensijų kaupime, priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei, ir taisyklės, apibrėžiančios pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas, terminus, pensijų turto investavimo strategiją bei kitas dalyvių ir pensijų kaupimo bendrovės teises ir pareigas.

9Pensijų fondo taisyklės - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

10. Pensijų fondų valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme.

11. Pensijų kaupimo bendrovė – valdymo įmonė ar draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją ar leidimą Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla.

12. Pensijų kaupimo sutartis – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme.

13Pensijų sąskaita – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme.

14Pensijų turtas - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme.

15. Priežiūros institucija:

1)   Draudimo įmonių atžvilgiu – pagal Draudimo įstatymą draudimo veiklos priežiūrą vykdanti institucija (toliau – draudimo priežiūros institucija);

2)   Valdymo įmonių atžvilgiu –Vertybinių popierių komisija.

16. Senatvės pensijos amžius – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme.

17. Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas (toliau - pensijų kaupimas) – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme.

 

 

ANTRASIS SKIRSNIS

DALYVAVIMAS PENSIJŲ KAUPIME

 

 

4 straipsnis. Dalyvavimas pensijų kaupime

1. Teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu šio bei Pensijų sistemos reformos įstatymo numatytame pensijų kaupime turi asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus tuos asmenis, kurie jau yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus.

2. Dalyvavimas pensijų kaupime prasideda įsigaliojus pensijų kaupimo sutarčiai.

3. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šį  įstatymą turi teisę dalyvauti pensijų kaupime.

4. Pensijų kaupimo bendrovė privalo kiekvienam dalyviui, sudariusiam su ja pensijų kaupimo sutartį, atidaryti pensijų sąskaitą. Vienu metu dalyvis gali kaupti pensijų įmokas tik viename pensijų fonde.

5. Visų pensijų kaupimo dalyvių įskaitą tvarko Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdyba, administruodama pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registrą (toliau – dalyvių registras). Dalyvių registro administravimo tvarka tvirtinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.

6. VSDF valdyba, tvarkydama dalyvių registrą ir fiksuodama jame pensijų kaupimo sutarčių įsigaliojimą ir nutraukimą, privalo užtikrinti kiekvieno dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime nepertraukiamumą.

7. Dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi šiais atvejais:

1) dalyviui sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir pagal išmokų mokėjimo sutartį  išmokėjus jam visą pensijų išmoką;

2) dalyviui mirus.

 

 

5 straipsnis. Pensijų kaupimo dalyvio teisės

1. Pensijų kaupimo dalyvis turi teisę:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukti pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir sudaryti pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove, išskyrus atvejus, nustatytus šiame įstatyme;

2) gauti iš priežiūros institucijos su pensijų kaupimo bendrovės veikla susijusią informaciją;

3) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijų sąskaitos būklę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės finansinės veiklos audito išvadas bei kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;

4) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas atsižvelgiant į savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;

5) šio įstatymo nustatyta tvarka nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;

6) testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;

7) kitas įstatymų, pensijų fondo taisyklių bei pensijų kaupimo sutarties nustatytas teises.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas teises dalyvis turi ir tuo atveju, jei jo vardu nemokamos pensijų įmokos.

 

 

6 straipsnis. Pensijų kaupimo sutartis

1. Pensijų kaupimo sutarties šalimis yra dalyvis ir pensijų kaupimo bendrovė. Pensijų kaupimo sutartis dalyvio naudai negali būti sudaryta su jo darbdaviu ar kitais trečiaisiais asmenimis.

2. Pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja Pensijų sistemos reformos įstatymo nustatytais terminais. Pereinant į kitą pensijų kaupimo bendrovę, naujai sudarytos pensijų kaupimo sutartys įsigalioja šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Jei to paties asmens vardu yra sudarytos kelios pensijų kaupimo sutartys, galioja ta sutartis, kurią pirma gauna ir įregistruoja VSDF valdyba.

4. Pensijų kaupimo sutartis sudaroma rašytine forma. Pensijų kaupimo sutartyje jos šalys negali nustatyti tokių pensijų kaupimo sutarties sąlygų, kurios pablogintų dalyvio padėtį palyginti su ta, kurią nustato šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Sutarties nuostatos, neatitinkančios šio įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimus negalioja.

5. Standartines pensijų kaupimo sutarties sąlygas tvirtina priežiūros institucijos bendru teisės aktu.

6. Pensijų fondo taisyklės, patvirtintos priežiūros institucijos, yra pensijų kaupimo sutarties dalis.

7. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės nutraukti pensijų kaupimo sutarties be dalyvio sutikimo, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus.

8. Sudarius pensijų kaupimo sutartį, pensijų kaupimo bendrovė pateikia VSDF valdybos nustatyta tvarka informaciją apie sutarties sudarymą VSDF valdybai raštu arba, suderinus informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sutarties sudarymo.

9. Pensijų kaupimo bendrovė, su kuria asmuo ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartį, turi teisę VSDF valdybos nustatyta tvarka užklausti VSDF valdybą apie šio asmens teisę tapti  pensijų kaupimo dalyviu bei pensijų kaupimo sutarties tarp šio asmens ir kita pensijų kaupimo bendrove sudarymo faktą. VSDF valdyba, gavusi tokį užklausimą, atsako raštu arba, suderinusi informacijos pateikimo tvarką su pensijų kaupimo bendrove, elektroniniu būdu ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo užklausimo gavimo.

10. Pensijų kaupimo sutartys registruojamos, jų įsigaliojimas ir nutraukimas  fiksuojamas VSDF valdybos administruojamame dalyvių registre ir informacija apie tai saugoma įstatymų nustatytą laikotarpį.

 

 

7 straipsnis. Dalyvio perėjimas į kitą pensijų fondą, valdomą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės

1. Dalyvis turi teisę pereiti į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.

2. Pereinant į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą sudaroma nauja pensijų kaupimo sutartis. Sudarius naują pensijų kaupimo sutartį pensijų kaupimo bendrovė privalo raštu arba, suderinus informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu informuoti apie tai VSDF valdybą per 1 darbo dieną nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo.

3. Dalyvio perėjimas iš vieno pensijų fondo į kitą turi vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų kaupimo bendrovės nustatytose pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina dalyvis, taisyklėse. Dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą pensijų fondą netaikant jam 14 straipsnyje 5 ir 6 dalyse nurodytų išskaitų. Jei dalyvis pereina į kitą pensijų fondą toje pačioje pensijų kaupimo bendrovėje daugiau kaip vieną kartą per metus už jo perėjimą gali būti daromos tik išskaitos, numatytos šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje.

 

 

8 straipsnis. Dalyvio perėjimas į pensijų fondą, valdomą kitos pensijų kaupimo bendrovės

1. Dalyvis turi teisę praėjus trejiems metams nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Perėjimas neribojamas pensijų kaupimo bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo atveju.

2. Dalyvis, norintis pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, turi sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį su kita pensijų kaupimo bendrove bei pateikti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde jis kaupia pensijų įmokas, prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio prašymą, per pensijų fondo, iš kurio pereina dalyvis, taisyklėse nurodytą įspėjimo apie pensijų kaupimo sutarties nutraukimą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip 14 kalendorinių dienų turi raštu arba, suderinus informacijos pateikimo tvarką su VSDF valdyba, elektroniniu būdu, informuoti apie tai VSDF valdybą.

3. Pereinant į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, naujai sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja nuo jos ir pranešimo apie ankstesnės pensijų kaupimo sutarties nutraukimą įregistravimo dalyvių registre. Padariusi atitinkamą įrašą dalyvių registre, VSDF valdyba apie tai per 1 darbo dieną informuoja abi pensijų kaupimo bendroves. Atsisakiusi registruoti pensijų kaupimo sutartį, VSDF valdyba apie tai per 3 darbo dienas informuoja pensijų kaupimo bendrovę, nurodydama atsisakymo priežastį.

4. Pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomo pensijų fondo dalyvis pareiškia norą pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, jos akcininkams ir kitiems asmenims draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti šią dalyvio teisę.

5. Dalyvio perėjimas iš vienos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą turi vykti pagal sąlygas, numatytas pensijų fondo, iš kurio jis pereina, taisyklėse ir pensijų fondo, į kurį pereina dalyvis, taisyklėse. Už dalyvio perėjimą į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą gali būti daroma šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta išskaita pervedančiosios pensijų kaupimo bendrovės naudai, jeigu tai numatyta pensijų fondo taisyklėse. Išskaita gali būti daroma iš dalyviui priklausančių piniginių lėšų, pervedamų į kitą pensijų fondą, arba kitais būdais, numatytais pensijų fondo taisyklėse.

6. Dalyvis turi teisę bent vieną kartą per kalendorinius metus pereiti į kitą pensijų fondą padengdamas tik pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidas, susijusias su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje.

7. Jei pensijų kaupimo bendrovė su jos valdomu pensijų fondu susijusias teises ir pareigas, kylančias iš pensijų kaupimo sutarčių, ketina perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei arba pensijų fondas nutraukiamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo, tai šios pensijų kaupimo bendrovės dalyviai per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo pereina į kitą jų pasirinktą pensijų fondą nedarant iš dalyviams priklausančių piniginių lėšų 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų išskaitų. Jei per šioje dalyje nurodytą laikotarpį dalyviai nesudarė pensijų kaupimo sutarčių su kita pensijų kaupimo bendrove, bendro VSDF valdybos ir priežiūros institucijų teisės akto nustatyta tvarka tokie dalyviai bei jiems priklausančios lėšos perkeliamos į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą.

8. Pensijų kaupimo bendrovė, iš kurios valdomo pensijų fondo dalyvis išeina, gavusi VSDF valdybos pranešimą apie pensijų kaupimo sutarties su to pensijų fondo pensijų kaupimo bendrove nutraukimą ir naujos pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimą, per 1 darbo dieną perveda dalyviui priklausančias pinigines lėšas į priimančiosios pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo piniginių lėšų sąskaitą. Pensijų kaupimo bendrovė, į kurios valdomą pensijų fondą dalyvis pereina, kai į šio pensijų fondo sąskaitą patenka perėjusio dalyvio piniginės lėšos, informuoja dalyvį apie jo pensijų sąskaitoje  apskaitomo pensijų turto dydį.

 

 

9 straipsnis. Pensijų turtas

1. Pensijų fondą sudarantis pensijų turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma pagal jo pensijų sąskaitoje įrašytų apskaitos vienetų skaičių.

2. Pensijų kaupimo bendrovė pensijų turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo turto patikėjimo teisės pagrindais.

3. Kiekvieną pensijų fondą sudarantis pensijų turtas apskaitomas atskirai nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto.

4. Po dalyvio mirties jam priklausanti pensijų turto dalis paveldima įstatymų nustatyta tvarka. Paveldėtas turtas turi būti išmokėtas įpėdiniams pinigais.

 

 

10 straipsnis. Pensijų įmokų mokėjimo sąlygos ir terminai

1. Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui įstatymų nustatyta tvarka.

2. VSDF valdyba, remdamasi jos administruojamame dalyvių registre esančia informacija apie dalyvių sudarytas pensijų kaupimo sutartis bei jų pasirinktus pensijų fondus, priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas už kiekvieną dalyvį, perveda pensijų įmokas atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams.

3. Pensijų įmokos pervedamos per 60 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia VSDF įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.

4. Pensijų įmokos iki jų pervedimo pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams VSDF valdybos laikomos patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų fondus kaip pensijų įmokos. Pensijų įmokų saugojimo iki jų išmokėjimo pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius, privalomai draudžiamus valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos šių asmenų pasirinktų pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams pagal faktiškai šių asmenų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

bendrosios Pensijų kaupimo bendrovių veiklos nuostatos

 

 

11 straipsnis. Saugumo reikalavimai pensijų kaupimo bendrovėms

1.   Draudimo įmonė privalo:

1)    nuolatos vykdyti mokumo atsargos reikalavimus;

2)    sudaryti pakankamus techninius atidėjimus, jeigu pagal pensijų fondo taisykles prisiima įsipareigojimus garantuoti dalyviams tam tikrą pajamingumą.

2.   Valdymo įmonė privalo:

1) nuolatos vykdyti priežiūros institucijos nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus;

2) sudaryti pakankamą garantijų rezervą, jeigu pagal pensijų fondo taisykles prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą.

3. Draudimo įmonė mokumo atsargą skaičiuoja pagal priežiūros institucijos nustatytą mokumo atsargos skaičiavimo metodiką.

4. Draudimo įmonė pensijų kaupimo techninius atidėjimus sudaro pagal priežiūros institucijos nustatytą draudimo techninių atidėjimų dydžių apskaičiavimo metodiką. Pensijų kaupimo techninių atidėjimų investavimui keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir draudimo techninių atidėjimų investavimui.

5. Garantijų rezervas turi būti formuojamas, investuojamas ir naudojamas valdymo įmonės nustatyta tvarka, kuri turi būti suderinta su priežiūros institucija. Vertybinių popierių komisija turi teisę duoti nurodymus pakeisti ir (ar) papildyti garantijų formavimo, investavimo ir naudojimo  tvarką. Garantijų rezervas investuojamas į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi tokie patys, kaip ir pensijų turtui, reikalavimai, nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose.

6. Draudimo įmonei ir valdymo įmonei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti saugumo reikalavimai turi būti kiek galima tapatūs savo esme ir dydžiais.

 

 

12 straipsnis. Konservatyvaus investavimo pensijų fondas

1. Pensijų kaupimo bendrovė privalo sudaryti galimybę asmenims kaupti pensijų įmokas pensijų fonde, kurio pensijų turtas investuojamas vien tik į skolos vertybinius popierius, išleistus Lietuvos, Europos Sąjungos ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių vyriausybių, centrinių bankų ir Europos centrinio banko.

2. Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę kreiptis dėl kitų pensijų fondų taisyklių patvirtinimo tik pateikus tvirtinimui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pensijų fondo taisykles ar jas jau patvirtinus.

 

 

13 straipsnis. Pensijų turto investavimo ypatumai

1. Pensijų turtą gali sudaryti tik tokie vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ir kuriais prekiaujama rinkose, pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiose Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kurie yra įtraukti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje esančios vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą arba kuriais prekiaujama ten esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje, jei ši birža arba rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse.

2. Į kitą turtą pensijų turtas investuojamas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatyta tvarka.

 

 

14 straipsnis. Atskaitymai iš pensijų turto

1. Atskaitymai iš pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai gali būti daromi tik laikantis šiame įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytų dydžių ribų.

2. Iš pensijų turto galima daryti tik tokius atskaitymus, kurie yra susiję su pensijų fondo valdymu ir yra numatyti šiame įstatyme. Visos kitos pensijų fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos pensijų kaupimo bendrovės sąskaita.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį dėl dalyvavimo konservatyvaus investavimo pensijų fonde per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 0,5 procento nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų įmokų.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį dėl dalyvavimo kituose pensijų fonduose per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 procento nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaitytų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 procentų dalyvio vardu įmokėtų įmokų.

5. Dalyvio perėjimo į kitą pensijų kaupimo bendrovę ar tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro pensijų kaupimo bendrovės išlaidos, susijusios su pensijų sąskaitos uždarymu bei lėšų pervedimu, ir jos negali viršyti 0,2 procento dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. Išlaidos, susijusios su asmens pritraukimu į pensijų kaupimo bendrovę, bei kitos pensijų kaupimo bendrovės rinkodaros išlaidos į perėjimo į kitą pensijų kaupimo bendrovę išlaidas neįtraukiamos.

6. Šiame įstatyme numatytais atvejais pensijų kaupimo bendrovė gali daryti išskaitas, lygias šio straipsnio 5 dalyje nurodytų išlaidų ir išlaidų, susijusių su asmens pritraukimu į pensijų kaupimo bendrovę, sumai. Šios  išskaitos negali būti didesnės kaip 4 procentai dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų.

 

 

15 straipsnis. Paslaugų siūlymas ir reklama

1. Pensijų kaupimo bendrovei ar kitiems jos įgaliotiems ar kitaip su ja susijusiems asmenims draudžiama:

1) potencialų dalyvį raginti tapti pensijų fondo dalyviu ar nenutraukti dalyvavimo jame siūlant naudą, nesusijusią su pensijų kaupimo veikla;

2) daryti pareiškimus naudojant prognozuojamus skaičius išskyrus kai naudojama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išmokų modeliavimo programa;

3) skelbti kitą informaciją, kuri yra neteisinga, neišsami ar gali būti  klaidinanti.

2. Teikiant informaciją potencialiam ar esamam dalyviui apie galimas pensijų išmokas, pensijų kaupimo bendrovė turi naudoti tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą pensijų išmokų modeliavimo programą.

3. Pensijų kaupimo bendrovė, kuri prisiima įsipareigojimus dalyviams garantuoti tam tikrą pajamingumą, turi teisę daryti pareiškimus, naudodama garantuojamas investicines pajamas.

4. Pensijų kaupimo veiklos reklamoje gali būti tik informacija, esanti pensijų fondo taisyklėse ir periodinėse ataskaitose. Reklamos tikslais pensijų kaupimo bendrovė gali parengti ir platinti sutrumpintas pensijų fondo taisykles, kuriose gali būti tik informacija, numatyta atitinkamos priežiūros institucijos patvirtintose pensijų fondo taisyklėse.

5. Pensijų kaupimo bendrovės, jos įgaliotų ar kitaip su ja susijusių asmenų skelbiamos reklamos turinys ir forma turi būti iš anksto suderinta su atitinkama priežiūros institucija. Priežiūros institucija turi uždrausti skelbti reklamą, kuri yra neteisinga, klaidinanti, neišsami, bei įpareigoti paneigti, patikslinti ar papildyti jau paskelbtą reklamą.

6. Pensijų kaupimo bendrovė yra atsakinga už tinkamą asmenų, teikiančių informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudarančių pensijų kaupimo sutartis, parinkimą bei apmokymą ir turi užtikrinti, kad šie asmenys turėtų atitinkamą kvalifikaciją.

7. Teikti informaciją apie pensijų kaupimo veiklą ir (ar) sudaryti pensijų kaupimo sutartis pensijų kaupimo bendrovės vardu gali tik asmenys, kurie:

1)   yra nepriekaištingos reputacijos;

2)   išmano teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo veiklą.

 

 

 

 

16 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovės likvidavimas ir bankrotas

1. Draudimo įmonės likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos pagal Draudimo įstatymą. Valdymo įmonių likvidavimo ir bankroto procedūros vykdomos pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą.

2. Pensijų kaupimo bendrovė turi teisę pradėti savanorišką likvidavimo procedūrą tik perdavus teisės ir pareigas, kylančias iš pensijų kaupimo sutarčių kitai pensijų kaupimo bendrovei.

3. Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie pensijų kaupimo bendrovės kaip likviduojamos įmonės, statuso įgijimą ar bankroto bylos jai iškėlimą, tą pačią dieną apie tai informuoja VSDF valdybą bei Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

4. Pensijų kaupimo bendrovei įgijus likviduojamos įmonės statusą ar iškėlus bankroto bylą pensijų įmokų mokėjimas sustabdomas ir atnaujinamas tik perdavus teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis kitai pensijų kaupimo bendrovei.

5. Iki pensijų fondų valdymo bei teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis perdavimo VSDF valdyba pensijų įmokas privalo laikyti patikėjimo teisės pagrindais komerciniame banke atskirai nuo kitų lėšų. Šios lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų kaupimo bendrovę kaip pensijų įmokos.

6. Likviduojamos pensijų kaupimo bendrovės likvidatorius, likvidacinės komisijos pirmininkas ar bankrutuojančios pensijų kaupimo bendrovės administratorius privalo teikti su šia pensijų kaupimo bendrove susijusią informaciją atitinkamai priežiūros institucijai ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir nustatytos apimties.

 

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO

VEIKLOS YPATUMAI

 

 

17 straipsnis. Valdymo įmonių teisė užsiimti pensijų įmokų kaupimo veikla

1. Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi valdymo įmonė, veikianti pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir atitinkanti šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus. Tokiai valdymo įmonei užsiimant pensijų kaupimo veikla pagal šį įstatymą Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas taikomas tiek, kiek šitas įstatymas nenustato kitaip.

2. Tik gavusi licenciją pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ir patvirtinusi pensijų fondo taisykles priežiūros institucijoje pastarosios nustatyta tvarka, valdymo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, jog tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti naudojami šių žodžių trumpiniai).

 

 

18 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonės kapitalui

1. Valdymo įmonės, užsiimančios pensijų kaupimo veikla pagal šį įstatymą, nei pradinis kapitalas, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 300 000 eurų.

2. Ne mažiau kaip 80 procentų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą investicijų portfelį, kuriam taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti investavimo reikalavimai.

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

DRAUDIMO ĮMONIŲ PENSIJŲ KAUPIMO VEIKLOS YPATUMAI

 

 

19 straipsnis. Draudimo įmonių teisė užsiimti pensijų kaupimo veikla

1. Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi tik Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmonė, turinti galiojančią licenciją vykdyti gyvybės draudimo veiklą ir leidimą vykdyti pensijų kaupimo veiklą. Leidimus vykdyti pensijų kaupimo veiklą išduoda ir atšaukia priežiūros institucija jos nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti pensijų kaupimo veiklą negali būti perduodamas.

2. Tik patvirtinusi pensijų fondo taisykles priežiūros institucijoje pastarosios nustatyta tvarka, draudimo įmonė gali pradėti pensijų kaupimo veiklą. Pensijų fondo taisyklių pavadinime turi būti nurodyta, kad tai valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas (gali būti naudojami šių žodžių trumpiniai).

3. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo veiklą, taikomas Draudimo įstatymas, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

4. Draudimo įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo veiklą, mutatis mutandis taikomi Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo antrojo skirsnio 10, 12 (išskyrus 1 dalies 3, 5 – 7 punktus), 14 straipsniai, trečiojo skirsnio 23, 24, 30, 31 (išskyrus 1 - 6 dalis), 34 (išskyrus 2 dalies 3 punktą), 35 straipsniai, ketvirtasis – šeštasis skirsniai (išskyrus 53 straipsnio 1 dalį). Vertybinių popierių komisijai priskirtas teises turi ir jos funkcijas draudimo įmonių atžvilgiu vykdo pagal Draudimo įstatymą draudimo veiklos priežiūrą vykdanti institucija.

 

 

20 straipsnis. Draudimo įmonės teisių ir pareigų, kylančių iš pensijų kaupimo sutarčių, perdavimas

1. Draudimo įmonė gali perduoti kitai pensijų kaupimo bendrovei teises ir pareigas, kylančias iš pensijų kaupimo sutarčių, tik gavusi priežiūros institucijos leidimą.

2. Draudimo įmonė privalo perduoti teises ir pareigas, kylančias iš pensijų kaupimo sutarčių, kitai pensijų kaupimo bendrovei šiais atvejais:

1) teismui priėmus sprendimą likviduoti draudimo įmonę;

2) prieš pradedant savanorišką likvidavimo procedūrą;

3) draudimo įmonei iškėlus bankroto bylą;

4) priežiūros institucijos reikalavimu, pareikštu pablogėjus draudimo įmonės finansinei padėčiai ar iškilus realiai finansinės padėties pablogėjimo ar draudimo įmonės nemokumo grėsmei;

5) draudimo įmonei panaikinus licenciją gyvybės draudimo veiklai ar leidimą pensijų kaupimo veiklai;

6) sustabdžius draudimo įmonei licencijos gyvybės draudimo veiklai ar leidimo pensijų kaupimo veiklai galiojimą.

3. Draudimo įmonė apie ketinimą perleisti teises ir pareigas, kylančias iš pensijų kaupimo sutarčių, privalo informuoti dalyvius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais. Teisių ir pareigų pagal pensijų kaupimo sutartis perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija.

4. Perduodant teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis dalyvių sutikimas nereikalingas, tačiau iki teisių ir pareigų perdavimo privalo būti sudarytos sąlygos dalyviams patiems pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę be išskaitų iš jų pensijų turto, numatytų šio įstatymo 14 straipsnio 5 ir 6 dalyse.

5. Perduodant teises ir pareigas pagal pensijų kaupimo sutartis kartu perduodamas ir pensijų turtas.

 

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PENSIJŲ IŠMOKOS

 

 

21 straipsnis. Teisė į pensijų išmokas

1. Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondų dalyviai įgyja tik sulaukę senatvės pensijos amžiaus.

2. Asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, turi teisę nukelti išmokos mokėjimo pradžią. Šio termino nukėlimo laikotarpiu toks asmuo lieka pensijų kaupimo dalyviu. Dalyviui nesikreipus į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, laikoma, kad dalyvis pasinaudojo teise nukelti išmokos mokėjimo pradžią.

 

 

22 straipsnis. Pensijų išmokos

1. Pensijų išmoka gali būti mokama šiais būdais:

1) Įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje pensijų anuitetų draudimo veiklą;

2) išmokant vienu kartu (vienkartinę pensijų išmoką) ar dalimis (periodinę pensijų išmoką).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos mokamos sudarius pensijų išmokos sutartį tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės dėl pensijų išmokų mokėjimo būdo ir terminų. Pensijų išmokos sutarties standartines sąlygas tvirtina priežiūros institucijos bendru teisės aktu. Pensijų išmokos sutartis sudaroma rašytine forma. Apie pensijų išmokos sutarties sudarymo faktą bei jos įsigaliojimo datą pensijų kaupimo bendrovė privalo per 1 darbo dieną raštu pranešti VSDF valdybai.

3. Sudarius pensijų išmokos sutartį, dalyviui priklausantis pensijų turtas iki išmokėjimo lieka jo asmeninėje pensijų sąskaitoje.

4. Pensijų išmokos pradedamos mokėti nuo pensijų išmokos sutartyje nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pensijų išmokos sutarties sudarymo.

5. Pensijų kaupimo bendrovė atsako už savalaikį ir teisingą pensijų išmokų mokėjimą pagal pensijų išmokos sutartyje nustatytas sąlygas. Pensijų išmokų mokėjimą prižiūri priežiūros institucija.

6. Dalyvio, sudariusio pensijų išmokos sutartį, vardu negali būti mokamos pensijų įmokos.

7. Vienkartinė ar periodinės pensijų išmokos, kurias turėjo sumokėti pensijų kaupimo bendrovė, su kuria dalyvis sudarė pensijų išmokos sutartį, nesumokėtos dėl gavėjo mirties, išmokamos šio asmens įpėdiniams Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

 

 

23 straipsnis. Pensijų išmokų pasirinkimas

1. Pensijų kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto (anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti po dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą. Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina draudimo priežiūros institucija.

2. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai bazinio pensijų anuiteto, apskaičiuoto dalyviui, dydis yra ne mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.

3. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką.

4. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu.

5. Teisės į periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką pagal šio straipsnio 3 dalį įgijimas neužkerta kelio dalyviui vietoj periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos įsigyti pensijų anuiteto.

6. Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, pensijų anuiteto rūšį.

7. Pensijų anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį  dalyvio įpėdiniams po jo mirties.

 

 

24 straipsnis. Pensijų anuiteto mokėjimas

1. Pensijų anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo įmonei, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų.

2. Teisę vykdyti pensijų anuitetų veiklą turi draudimo įmonė, vykdanti gyvybės draudimą ir teisės aktų nustatyta tvarka gavusi atitinkamą leidimą.

3. Draudimo įmonei, vykdančiai pensijų anuitetų veiklą, draudžiama atsisakyti sudaryti ar kitaip vengti sudaryti pensijų anuiteto sutartį su dalyviu, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu teisę į pensijų išmoką. Sudarant pensijų anuiteto sutartį draudžiama bet kokia forma reikalauti ir naudoti dalyvio sveikatos patikrinimo duomenis.

4. Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įmonės nurodytą sąskaitą.

5. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą.

6. Pensijų anuitetas pradedamas mokėti nuo pensijų anuiteto sutartyje nurodytos dienos. Pensijų anuitetų mokėjimo teisingumą prižiūri draudimo priežiūros institucija.

7. Pensijų anuiteto sutartį draudžiama nutraukti, išskyrus įstatymų numatytais atvejais.

 

 

25 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pensijų išmokų santykis

1. Asmenims, dalyvavusiems pensijų kaupime, valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka proporcingai mažinamas.

2. Už laikotarpį, kai asmenys nedalyvavo pensijų kaupime, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų dydis jiems nemažinamas.

3. Dalyviams, kuriems paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija, sukakus senatvės pensijos amžių, skiriama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

 

26 straipsnis. Išmokos migruojantiems asmenims

1. Asmenims, išvykstantiems nuolat gyventi į kitą valstybę, pensijų fonde šių asmenų sukauptos lėšos neišmokamas iki jie sukaks senatvės pensijos amžių.

2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, teisę į pensijų išmokas įgyja šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

 

27 straipsnis. Apskaita ir atskaitomybė

1. Pensijų kaupimo bendrovių nuosavo turto ir pensijų fondo turto finansinės apskaitos ir atskaitomybės tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Depozitoriumas, su kuriuo pensijų kaupimo bendrovė yra sudariusi pensijų fondo turto saugojimo sutartį, privalo pensijų kaupimo bendrovei pateikti visus dokumentus, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti.

 

 

28 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės

1. Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų teisių, turi teisę:

1) priimti šiame įstatyme numatytus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą;

2) taikyti poveikio priemones pensijų kaupimo bendrovėms ir kitiems asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir/ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą arba pažeidus dalyvių interesus ar iškilus tokio pažeidimo grėsmei;

3) taikyti administracines nuobaudas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą ir (ar) kitus teisės aktus, reglamentuojančius pensijų kaupimo bendrovių veiklą.

2. Priežiūros institucijos, be kituose įstatymuose nustatytų poveikio priemonių, turi teisę:

1) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę perduoti teises ir pareigas, kylančias iš pensijų kaupimo sutarčių;

2) įpareigoti pensijų kaupimo bendrovę pakeisti depozitoriumą;

3) Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka apriboti arba uždrausti pensijų turto investicijas arba kitaip apriboti disponavimo pensijų turtu teises.

3. Priežiūros institucijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie pensijų kaupimo bendrovių veiklos rezultatus, šiame straipsnyje nurodytų poveikio priemonių taikymą bei įpareigojimus pensijų kaupimo bendrovėms ir kitą informaciją, nustatytą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei priežiūros institucijos susitarime dėl pasikeitimo informacija.

 

 

29 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių atsakomybė

1. Už šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių pensijų kaupimą, pažeidimus pensijų kaupimo bendrovės atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Asmenys turi teisę apskųsti atitinkamoms priežiūros institucijoms pensijų kaupimo bendrovių veiksmus.

 

 

30 straipsnis. Atsakomybė įmokų mokėjimo vėlavimo atveju

1. Valstybinio socialinio draudimo įstaigos dėl savo kaltės už pensijų kaupimo bendrovėms pavėluotai pervestas lėšas joms moka delspinigius. Delspinigių dydį ir skaičiavimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Priskaičiuotus delspinigius pensijų kaupimo bendrovės paskirsto jos valdomų pensijų fondų dalyviams, už kuriuos laiku nebuvo sumokėtos pensijų įmokos.

2. Draudėjų atsakomybę už pavėluotai pervestas ar neteisėtai sumažintų įmokų mokėjimą nustato įstatymai.

3. Pensijų įmokų mokėjimo pensijų kaupimo bendrovėms nutraukimas ar kiti mokėjimo pažeidimai negali būti pagrindas nutraukti pensijų kaupimo sutartį ar apriboti dalyvių nuosavybės ar kitas teises.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS