Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2003 m.                  d. Nr.

Vilnius

( Žin., 1994, Nr.81-1514; 1994, Nr. 86-1620; 1997, Nr.23-543; 1998, Nr.114-3187; 2000, Nr.103-3259; 2001, Nr.64-2328; 2002, Nr.49-1886)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą ir išdėstyti jį taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau - šis Įstatymas) nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) teisinį statusą, funkcijas, sandarą, veiklos principus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokuroras) tarnybos ypatumus – jų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir panaudojimo sąlygas.

2. Jei Lietuvos Respublikos įstatymuose (toliau - įstatymai) prokuratūros ir prokuroro teisinis statusas nustatomas kitaip, taikomos šio Įstatymo nuostatos.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROKURATŪROS STATUSAS, sandara, FUNKCIJOS ir VEIKLOS PAGRINDAI

2 straipsnis. Prokuratūra, jos statusas ir funkcijos

1. Prokuratūra yra statutinė valstybės institucija, vykdanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra, atstovaudama valstybei, padeda vykdyti teisingumą ir užtikrinti teisėtumą.

2. Prokuratūra įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka:

1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;

3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą;

4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus vykdant nusikalstamų veikų prevenciją;

7) gina viešąjį interesą;

8) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;

9) dalyvauja rengiant ir vykdant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas;

10) dalyvauja teisėkūros procese;

11) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

3. Prokuratūra yra juridinis asmuo, turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos Respublikos herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos prokuratūra“.

3 straipsnis. Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai

1. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).

2. Prokuroras priima sprendimus savarankiškai ir vienasmeniškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens  teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, asmens lygybės įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams principo, nepaisydamas socialinės ir šeimyninės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.

3. Įstatymu ar kitu teisės aktu pagrįsti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie subjektai už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.

4. Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.

5. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo ir civilinio proceso nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Prokuratūros veiklos kontrolė

1. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – generalinis prokuroras) vadovauja prokuratūrai ir už jos veiklą atsiskaito Respublikos Prezidentui.

2. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę kontrolę vykdo Seimas.

3. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso pažeidimus ir naikina neteisėtus sprendimus.

4. Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja generalinis prokuroras (jo įgalioti prokurorai) ir Valstybės kontrolė.

5. Generalinis prokuroras apie prokuratūros veiklą informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) ir visuomenę.

5 straipsnis. Prokuratūros tarptautinis bendradarbiavimas

1. Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka yra teisinė Lietuvos Respublikos susižinojimo su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis institucija.

2. Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais rengia, teikia ir vykdo teisinės pagalbos prašymus užsienio valstybių įstaigoms bei tarptautinėms organizacijoms.

3. Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio šalių prokuratūromis, kitomis valstybinėmis ar nevyriausybinėmis įstaigomis ir organizacijomis, dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje.

6 straipsnis. Prokuratūros sandara

1. Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

2. Teritorinės prokuratūros yra:

1) apygardų prokuratūros;

2) apylinkių prokuratūros.

7 straipsnis. Generalinė prokuratūra

1. Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją.

2. Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras, skyriams – skyriaus vyriausiasis prokuroras.

3. Prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija (toliau – kolegija), kurios pirmininkas yra generalinis prokuroras, o jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegijos sudėtį generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami Respublikos Prezidentas ar jo atstovas, Seimo ir Vyriausybės nariai, teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ir atstovai.

4. Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina generalinis prokuroras įsakymu.

5. Generalinės prokuratūros buveinė yra Lietuvos sostinėje Vilniuje.

8 straipsnis. Generalinės prokuratūros funkcijos

1. Generalinė prokuratūra:

1)  vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą;

2)  formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir proceso veiksmų kontrolės praktiką;

3)  atlieka ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose;

4)  organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo įstaigose atliekamą ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir vykdo šių įstaigų pareigūnų proceso veiksmų kontrolę;

5)  formuoja vienodą valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas apeliacinėje bei kasacinėje instancijose;

6)  gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų praktiką jį ginant;

7)  organizuoja prokurorų rengimą, kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą;

8)  įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais teikia teisinės pagalbos prašymus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms, prašymus pradėti ar perimti baudžiamąjį persekiojimą, prašymus išduoti asmenį, organizuoja gautų teisinės pagalbos prašymų vykdymą bei vykdymo kontrolę teritorinėse prokuratūrose, taip pat vykdo teisinės pagalbos prašymus dėl baudžiamojo persekiojimo ar ekstradicijos taikymo;

9)   rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinių garantijų įgyvendinimu;

10) analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko prokuratūros statistinius duomenis.

2. Generalinė prokuratūra vykdo ir kitas įstatymų bei tarptautinių sutarčių nustatytas funkcijas.

9 straipsnis. Teritorinės prokuratūros ir jų funkcijos

1. Teritorines prokuratūras steigia ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras.

2. Teritorinėms prokuratūroms vadovauja teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai.

3. Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją:

1)  organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2)  atlieka ikiteisminį tyrimą;

3)  kontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų proceso veiklą;

4)  palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5)  dalyvauja apeliacinėje instancijoje nagrinėjamose baudžiamosiose bylose;

6)  kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

7)  koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus vykdant nusikalstamų veikų prevenciją;

8)  gina viešąjį interesą;

9)  teikia užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms teisinės pagalbos prašymus, organizuoja gautų prašymų vykdymą įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais;

10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

4. Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją:

1)  organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;

2)  atlieka ikiteisminį tyrimą;

3)  kontroliuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų proceso veiklą;

4)  palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;

5)  kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;

6)  koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus vykdant nusikalstamų veikų prevenciją;

7)  gina viešąjį interesą;

8)  atlieka kitas prokuratūros funkcijas.

10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos komisijos

1. Asmenų atrankai į tarnybą prokuratūroje vykdyti sudaroma Atrankos komisija.

2. Atrankos komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didesnius administracinius gebėjimus. Prokurorus siūlo vieną - Prokurorų atestacijos komisija, po du – kolegija ir generalinis prokuroras.

3. Pretendentų eiti prokuroro pareigas profesiniam pasirengimui įvertinti sudaroma Egzaminų komisija.

4. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš septynių asmenų. Po vieną prokurorą, turintį ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą, siūlo Prokurorų atestacijos komisija, kolegija ir generalinis prokuroras. Po vieną teisėją siūlo Nacionalinės teismų administracijos vadovas ir teisingumo ministras, po vieną socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį turintį asmenį siūlo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas ir Lietuvos teisės universiteto rektorius.

5. Prokurorų etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos komisija.

6. Prokurorų etikos komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje, kuriuos po vieną siūlo Atrankos komisija, Atestacijos komisija, generalinis prokuroras ir du – kolegija.

7. Prokurorų kvalifikacijai ir tinkamumui einamoms pareigoms vertinti sudaroma Prokurorų atestacijos komisija.

8. Prokurorų atestacijos komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą. Bendru susitarimu du prokurorus siūlo apygardų vyriausieji prokurorai, du – apylinkių vyriausieji prokurorai, tris – generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai.

9. Prokuroras negali būti daugiau kaip vienos iš Atrankos, Egzaminų, Prokurorų etikos, Prokurorų atestacijos komisijų narys.

10. Atrankos, Egzaminų, Prokurorų etikos, Prokurorų atestacijos komisijų sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina generalinis prokuroras įsakymu.

trečias SKIRSNIS

PROKURORŲ teisinis statusas ir kompetencija

11 straipsnis. Prokurorų statusas ir nepriklausomumas

1. Prokuroras yra valstybės pareigūnas, paskirtas į prokuroro pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

2. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik Konstitucijos ir įstatymo.

3. Valstybės, savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytus pavedimus ar įpareigojimus arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.

4. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuratūros veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.

5. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat prie prokuratūros pastatų, arčiau negu nustatyta Susirinkimų įstatyme, draudžiami.

6. Asmenims, išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik su Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimu.

12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas

1. Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.

2. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs Respublikos Prezidentui.

3. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kito prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.

4. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias, tarnybines ir kitas patalpas, daryti ten arba prokuroro asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik generaliniam prokurorui pradėjus ikiteisminį tyrimą, išskyrus atvejus, kai prokuroras užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.

5. Prokurorui Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka negali būti taikomas administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų bei dokumentų poėmis, prokuroras taip pat negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei prokuroro padaryta veika turi administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami generaliniam prokurorui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio nusižengimo ar poelgio, žeminančio prokuroro vardą.

6. Prokuroras, įstatymų nustatyta tvarka sulaikytas be prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiant paleidžiamas, kai nustatoma jo asmens tapatybė.

13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje

1. Prokurorai, vykdydami savo funkcijas, turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Generalinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.

3. Teritorinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.

14 straipsnis. Prokurorų administracinis pavaldumas

1. Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai administravimo aktai, nustatantys tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.

2. Prokurorai apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį administravimo aktą, aukštesniojo prokuroro proceso sprendimą, prieštaraujantį įstatymui, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).

3. Prokurorai, nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu administravimo aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį skųsti teismui.

15 straipsnis. Aukštesnysis prokuroras

1. Aukštesniojo prokuroro statusą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir Kompetencijos nuostatai.

2. Prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:

1) apylinkės prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

2) apygardos prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

3) apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

4) apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

5) apygardos organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONTK) prokurorui – apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

6) Generalinės prokuratūros ONKT prokurorui – Generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);

7) Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).

3. Aukštesnysis prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.

4. Prokuroro priimtą proceso nutarimą gali panaikinti tik aukštesnysis prokuroras, priimdamas kitą motyvuotą nutarimą.

5. Prokuroras turi teisę reikalauti, kad nurodymus dėl proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimu, aukštesnysis prokuroras duotų raštu.

6. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro proceso sprendimu, jį gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka teismui.

16 straipsnis. Ikiteisminis tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė

Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, vykdo nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymo kontrolę Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Veiksmų, atliekant nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą, koordinavimas

1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas ir vykdant nusikalstamų veikų prevenciją.

2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai privalo dalyvauti prokuroro rengiamuose  koordinaciniuose pasitarimuose. Koordinacinio pasitarimo priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnams yra privalomi.

18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija

Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir vykdant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat dėl to teikti informaciją ir pasiūlymus suinteresuotoms valstybės institucijoms.

19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas

1. Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, gina viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka pagal asmens, savivaldybės ar valstybės institucijos ar įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva.

2. Prokurorai, turėdami pagrindo manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus:

1)  kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu;

2)  reikalauti iš asmenų dokumentų ir informacijos;

3)  pavesti institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas;

4)  kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;

5)  dalyvauti teismo procese nagrinėjant civilines, administracines bylas ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;

6)  priimti nutarimą dėl fizinių asmenų administracinio iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;

7)  nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį nedaryti teisės pažeidimų;

8)  nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir patraukti drausminėn atsakomybėn;

9)  nutarimu perduoti tyrimo dokumentus nagrinėti administracine tvarka, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą  administracinį teisės pažeidimą.

3. Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą, kad asmuo atsakytų už nusikalstamą veiką.

4. Prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme, gindami viešąjį interesą privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai nusikalstama veika padaryta žala valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme savo teisių ar teisėtų interesų.

20 straipsnis. Dalyvavimas teisėkūroje

1. Prokurorai turi teisę dalyvauti kuriant ir svarstant norminius teisės aktų projektus, teikti išvadas bei pasiūlymus dėl jų priėmimo.

2. Generalinis prokuroras gali teikti pasiūlymus dėl įstatymų kūrimo subjektams, turintiems įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

21 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės

1. Prokurorai privalo:

1) būti ištikimi Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ir Lietuvos valstybei;

2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;

3) vykdyti savo funkcijas nešališkai;

4) atlikti užduotis ar pavedimus tinkamai ir laiku;

5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus kilti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktus;

6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;

7) saugoti teisės aktų nustatytas paslaptis, nesinaudoti ir neleisti naudotis kitiems asmenims tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai;

8) kelti savo kvalifikaciją.

2. Prokurorai turi teisę:

1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausminę bylą;

2) informuoti asmenis, kurie pagal Teismų įstatymą atlieka teismo administracinės veiklos priežiūrą, jei teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti;

3) teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai – dalyvauti apskričių ir savivaldybių institucijų posėdžiuose;

4) generalinis prokuroras – dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose, siūlyti Aukščiausiojo Teismo Senato pirmininkui nagrinėti įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo teismuose praktiką, dalyvauti juos nagrinėjant Aukščiausiojo Teismo Senato posėdžiuose ir ten reikšti savo nuomonę.

3. Prokurorų proceso teises ir pareigas nustato proceso įstatymai ir šis Įstatymas.

4. Kitos prokurorų teisės ir pareigos, taip pat kompetencija vykdant pavestas funkcijas, nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) norminiuose administravimo aktuose ir prokuroro pareigybės aprašyme.

22 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla

1. Prokurorai gali jungtis į profesines sąjungas ir visuomenines organizacijas savo profesiniams, kultūriniams ir socialiniams poreikiams tenkinti.

2. Prokuratūroje neleidžiama politinių partijų ir politinių organizacijų veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principą.

3. Prokurorams draudžiama streikuoti ir piketuoti.

ketvirtas  Skirsnis

Prokuratūros vadovai

23 straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka

1. Generaliniu prokuroru ar jo pavaduotojais gali būti skiriamas asmuo ne jaunesnis kaip 35 metų, esantis nepriekaištingos reputacijos, mokantis lietuvių kalbą, turintis Lietuvos Respublikos pilietybę, teisės bakalauro ir teisės magistro (dvipakopį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą arba socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio darbo stažą.

2. Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

3. Generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Jų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.

5. Generalinis prokuroras, jo pavaduotojai atleidžiami iš pareigų:

1)   kai atsistatydina;

2)   kai pasibaigia įgaliojimų laikas arba sulaukia pensinio amžiaus;

3)   kai dėl sveikatos būklės nebegali toliau eiti pareigų;

4)   kai išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą;

5)   kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

6)   kai savo poelgiu sulaužo priesaiką;

7)   kai jo atžvilgiu įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

24 straipsnis. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai

1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas procesą, prokurorams yra aukštesnysis prokuroras.

2. Generalinis prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.

3. Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio, 31 straipsnio 5 dalies, 32–35, 37, 38 straipsnių, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 3 dalies, 41–45 straipsnių, 46 straipsnio 1–5 dalių, 47, 49 straipsnių ir 55 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos.

Penktasis skirsnis

Priėmimas į tarnybą prokuratūroje

25 straipsnis. Prokurorai ir prokuratūros personalas

1. Prokurorų tarnybos prokuratūroje sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas.

2. Prokuratūros personalą sudaro:

1) prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro padėjėjai, prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai, specialistai ir kiti valstybės tarnautojai;

2) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

3. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

4. Prokuratūroje dirbančių darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo kodeksas ir kiti norminiai darbo teisės aktai.

26 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuroru reikalavimai

1. Asmuo gali būti priimamas į tarnybą prokuratūroje eiti prokuroro pareigas, jei yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, moka valstybinę kalbą, turi teisės bakalauro ir teisės magistro (dvipakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, išlaikė pretendento į prokurorus egzaminą ir turi Atrankos komisijos teikimą.

2. Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.

3. Asmens įgytas išsilavinimas užsienio mokymo įstaigose pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą prokuroru ir eiti prokuroro pareigas:

1) jei neatitinka priėmimo į tarnybą prokuroru reikalavimų;

2) jei tarp jo ir tarnaujančių prokuratūroje jo sutuoktinio, artimo giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų(yra) tiesioginis pavaldumas;

3) jei draudžia įstatymai.

27 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje tvarka

1. Asmenį, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principu, į tarnybą prokuratūroje priima ir į Prokurorų pareigybių sąraše esančias prokuroro pareigas skiria generalinis prokuroras įsakymu pagal Atrankos komisijos teikimą.

2. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.

3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru, privalo:

1) pateikti dokumentus, patvirtinančius priėmimo į tarnybą reikalavimų atitikimą;

2) pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai ir skiriamoms pareigoms. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicinos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

3) pateikti Asmens turto ir pajamų deklaraciją ir Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaraciją;

4) išlaikyti pretendento į prokurorus egzaminą.

4. Nuo pretendento į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:

1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo jo nepraėjo šešeri mėnesiai;

2) turintis trijų metų prokuroro tarnybos ar teisėjo darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;

3) turintis socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį.

5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui.

6. Asmuo, prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, turi būti pasirašytinai supažindintas su prokuroro pareigybės aprašymu.

7. Jei iki tarnybos prokuroru pradžios išaiškėja aplinkybė, dėl kurios asmuo negali eiti paskirtų prokuroro pareigų, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro pareigas panaikinamas.

28 straipsnis. Duomenys apie asmenį

1. Generalinė prokuratūra turi teisę tvarkyti asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis apie asmenį, pateikusį prašymą tarnauti prokuratūroje ir apie prokurorą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Duomenys apie asmenį, pateikusį prašymą tarnauti prokuratūroje, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą, priesaiką, paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą ir kiti duomenys, tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje Asmens byloje pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.

29 straipsnis. Tarnybos prokuroru stažas

1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto eiti prokuroro pareigas iki 1990 metų kovo 11 dienos, tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į pareigas diena.

2. Tarnybos prokuroru stažą, priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros tvarką, sudaro:

1) darbo teisėju, Konstitucinio Teismo teisėju ir Seimo nariu laikas;

2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo laikas, turint socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį;

3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.

3. Tarnybos prokuroru stažą, nustatant prokurorų atostogų trukmę, sudaro:

1) asmens darbo laikas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje;

2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo laikas.

4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į Respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės, transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

5. Asmens darbo (tarnybos) laikas ir teisinio pedagoginio darbo laikas į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu pagal Atrankos komisijos teikimą.

6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl teikimo – Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui.

30 straipsnis. Apribojimai prokurorui, tarnaujančiam prokuratūroje

1. Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų apmokamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, išskyrus mokslinį ar pedagoginį darbą ar kūrybinę veiklą.

2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį už einamas prokuroro pareigas, užmokestį už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas.

3. Prokuroras gali dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą, dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar komisijose tik turėdamas generalinio prokuroro sutikimą.

31 straipsnis. Prokuroro priesaika

1. Asmuo, prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė), būdamas(-a) Lietuvos Respublikos prokuroras(-ė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir gerą prokuroro vardą. Tepadeda man Dievas!“. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.

2. Prokurorų priesaiką priima generalinis prokuroras.

3. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro pareigų atleistas.

4. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas Asmens byloje.

5. Prokuroras, sulaužęs priesaiką, atsako kaip padaręs tarnybinį nusižengimą ar poelgį, žeminantį prokuroro vardą.

Šeštasis  SKIRSNIS

Prokurorų tarnybos ypatumai

32 straipsnis. Prokurorų stažuotė

1. Asmuo, priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą, pagal stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną individualią programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo, atleistas nuo šio egzamino, – iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei skiriamas vadovas.

2. Prokurorų stažuotės nuostatus tvirtina generalinis prokuroras įsakymu.

3. Prokuroras stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir:

1)   turi proceso sprendimų ir nutarimų projektus suderinti su stažuotės vadovu;

2)   negali turėti tarnybinio ginklo.

4. Pasibaigus stažuotės terminui, prokurorą atestuoja Prokurorų atestacijos komisija, kuri generaliniam prokurorui teikia išvadą ir siūlo:

1)   atestuoti teigiamai, pasiūlyti eiti pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą arba;

2)   atestuoti neigiamai ir atleisti iš tarnybos arba;

3)   atestaciją atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.

5. Prokurorų atestacijos komisija, teikdama išvadą atestuoti arba atidėti atestaciją, gali prokurorui nustatyti stažuotės programą.

33 straipsnis. Prokurorų kvalifikacijos kėlimas

1. Prokuroras privalo kelti kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.

2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorui savarankiškai kelti kvalifikaciją.

3. Prokurorui, išvykusiam mokytis į užsienį su prokuratūros siuntimu, paliekamos jo eitos pareigos ir mokamas vidutinis darbo užmokestis.

4. Prokuroras, prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip 3 mėnesius ir nuo mokymosi pabaigos per vienerius metus atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–6, 9 punktų ir 2 dalies 1–4, 6, 7 punktų nuostatas, privalo atlyginti dėl jo mokymosi turėtas išlaidas.

5. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotei ir kvalifikacijos kėlimui turi būti numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

34 straipsnis. Prokurorų atestacija

1. Prokuroro kompetenciją, tinkamumą tarnybai ir einamoms pareigoms vertina Prokurorų atestacijos komisija.

2. Asmens, priimto į tarnybą prokuroru ir atestuoto po stažuotės, tarnybinė veikla toliau vertinama eilinės atestacijos metu kas penkeri metai.

3. Prokurorui, skiriamam į vyriausiojo prokuroro pareigas, generalinio prokuroro įsakymu paskiriama neeilinė atestacija. Atestacija neskiriama, jei nuo paskutinės atestacijos nėra praėję vieneri metai.

4. Prokurorų atestacijos komisija po eilinės ar neeilinės atestacijos teikia generaliniam prokurorui tokias išvadas ir pasiūlymus:

1) atestuoti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas arba;

2) atestuoti teigiamai ir pasiūlyti eiti aukštesnes pareigas arba;

3) atestuoti neigiamai ir pasiūlyti eiti žemesnes pareigas arba;

4)   atestuoti neigiamai ir pasiūlyti atleisti iš tarnybos.

5. Prokurorų atestacijos komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti aukštesnį, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.

6. Prokuroras Prokurorų atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui.

35 straipsnis. Prokuroro karjera

1. Prokuroras, siekiantis karjeros tarnyboje, jo sutikimu pagal Prokurorų atestacijos komisijos išvadą įrašomas į prokurorų, siekiančių karjeros tarnyboje, sąrašą. Į tokį sąrašą įrašytas prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.

2. Prokurorų, siekiančių karjeros tarnyboje, sąrašas tvarkomas Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

3. Į vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams skiriamas asmuo, turintis reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir Prokurorų atestacijos komisijos patvirtintas gilesnes profesines žinias bei aukštesnius administracinius gebėjimus.

4. Pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, vyriausiasis prokuroras gali būti skiriamas į tas pačias pareigas pagal Atestacinės komisijos pateiktą išvadą.

5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, iš kurių dvejus metus yra ėjęs Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro pareigas ar dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėju arba dirbęs Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo teisėju, arba asmuo, turintis socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir dirbęs teisinį pedagoginį darbą ne mažiau kaip septynerius metus.

6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, arba asmuo, turintis socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir dirbęs teisinį pedagoginį darbą ne mažiau kaip penkerius metus.

7. Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, arba asmuo, turintis socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ir dirbęs teisinį pedagoginį darbą ne mažiau kaip trejus metus.

8. Prokuroras, turintis galiojančią tarnybinę nuobaudą, į aukštesnes pareigas neskiriamas.

36 straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai

1. Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ir einamas pareigas:

1)   jaunesnysis justicijos patarėjas,

2)   justicijos patarėjas,

3)   vyresnysis justicijos patarėjas,

4)   vyriausiasis justicijos patarėjas,

5)   valstybinis justicijos patarėjas,

6)   vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.

2. Generaliniam prokurorui – vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo, generalinio prokuroro pavaduotojams – valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinius rangus suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas į pareigas.

3. Prokuroro kvalifikacinius rangus suteikia generalinis prokuroras įsakymu pagal Prokurorų atestacijos komisijos pasiūlymą, įvertinus jų kvalifikaciją arba skatinimo tvarka:

1) einant Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą;

2) einant apygardos, apylinkės prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas – ne aukštesnį kaip vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.

4. Prokurorui, laikiusiam priėmimo egzaminą ir po stažavimosi atestuotam teigiamai, jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras, skirdamas į prokuroro pareigas.

5. Prokurorui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis kvalifikacinis rangas nesuteikiamas.

6. Prokurorui, pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis nei nustatytas pagal pareigas.

37 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Prokuroras gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas generalinio prokuroro įsakymu.

2. Prokuroras į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) prokuroro sutikimu arba;

2) esant tarnybiniam būtinumui – ne ilgiau kaip 6 mėnesiams per trejus metus arba;

3) Prokurorų atestacijos komisijos siūlymu.

3. Prokuroras į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) savo prašymu ar sutikimu arba;

2) panaikinus jo pareigybę dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų arba;

3) esant tarnybiniam būtinumui – ne ilgiau kaip 6 mėnesiams per trejus metus arba;

4) dėl sveikatos būklės (esant medicinos komisijos išvadai).

4. Prokuroras į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) savo prašymu ar sutikimu arba;

2) panaikinus jo pareigybę dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų, jei nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas arba;

3) dėl sveikatos būklės (remiantis medicinos komisijos išvada), jei nėra galimybės perkelti į lygiavertes pareigas arba;

4) esant tarnybiniam būtinumui – ne ilgiau kaip 6 mėnesiams per trejus metus arba;

5) esant Prokurorų atestacijos komisijos išvadai dėl netinkamumo einamoms pareigoms arba;

6) paskyrus tarnybinę nuobaudą perkėlimą į žemesnes pareigas.

5. Prokurorą, vieną auginantį vieną ar daugiau vaikų iki trejų metų, taip pat nėščią prokurorę, perkelti į kitas pareigas be jo (jos) sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 4 dalies 3, 5, 6 punktuose nustatytais atvejais, draudžiama.

6. Generalinio prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas turi būti nurodomas perkėlimo pagrindas.

38 straipsnis. Pavedimas vykdyti kitas funkcijas

1. Generalinis prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras esant tarnybiniam būtinumui gali laikinai pavesti prokurorui toje pačioje prokuratūroje vykdyti bet kurias jo kvalifikaciją atitinkančias prokuroro funkcijas be jo sutikimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuroru metus.

39 straipsnis. Prokurorų profesinė etika ir elgesys

1. Prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.

2. Prokurorų etikos kodekso pažeidimus tiria Prokurorų etikos komisija. Komisija siūlo generaliniam prokurorui taikyti arba netaikyti tarnybinę nuobaudą prokurorui, pažeidusiam Prokurorų etikos kodeksą.

3. Prokuroro poelgis, pažeminęs prokuroro vardą, vertinamas kaip Prokuroro etikos kodekso pažeidimas.

SEPTINTAS SKIRSNIS

PROKURORŲ SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI ir ATSAKOMYBĖ

40 straipsnis. Prokurorų skatinimas

1. Prokuroras už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje gali būti skatinamas:

1)   padėka;

2)   įteikiant prokuroro garbės arba kitą pasižymėjimo ženklą;

3)   skiriant vienkartinę ne didesnę kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę išmoką;

4)   įteikiant vardinę dovaną (iki penkių minimalaus gyvenimo lygių dydžio);

5)   įteikiant vardinį ginklą;

6)   suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą.

2. Prokuroras už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatytas valstybiniam apdovanojimui.

3. Prokuroras skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

4. Prokuroras, turintis galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinamas ir nepristatomas valstybiniam apdovanojimui.

41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinį nusižengimą arba poelgį, žeminantį prokuroro vardą, gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1)   pastaba;

2)   papeikimas;

3)   kvalifikacinio rango pažeminimas;

4)   perkėlimas į žemesnes pareigas;

5)   atleidimas iš tarnybos.

42 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka

1. Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

2. Prokurorui tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro įvykdyto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba poelgio, žeminančio prokuroro vardą, pateikimo generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.

3. Tarnybinis patikrinimas atliekamas prokuroro veikoje esant įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, poelgio, žeminančio prokuroro vardą, požymių, taip pat prokurorą nušalinus nuo pareigų, jam panaudojus šaunamąjį ginklą arba pagal Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro tarnybinį pranešimą.

4. Tarnybinis patikrinimas pradedamas esant generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) rezoliucijai pradėti tarnybinį patikrinimą ir atliekamas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

5. Prokuroras tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Prokurorui, nepateikusiam rašytinio paaiškinimo arba atsisakiusiam  jį pateikti, tarnybinė nuobauda gali būti skirta be tokio paaiškinimo.

6. Prokurorui tarnybinė nuobauda gali būti skirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar poelgio, žeminančio prokuroro vardą, padarymo dienos nepraėjo 6 mėnesiai.

7. Paaiškėjus, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, padarė proceso įstatymų normų pažeidimą, tarnybinė nuobauda jam gali būti skirta, jei nuo prokuroro priimto neteisėto proceso sprendimo ar atlikto ikiteisminio tyrimo veiksmo arba nepriimto proceso sprendimo ar neatlikto ikiteisminio tyrimo veiksmo dienos nepraėjo 36 mėnesiai.

8. Prokuroro dėl laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.

9. Prokurorui už vieną įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar poelgį, žeminantį prokuroro vardą, skiriama viena tarnybinė nuobauda.

10. Jei prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti skirta neatsižvelgiant į kylančią kitą atsakomybę.

43 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas

1. Prokurorui skirta tarnybinė nuobauda galioja 12 mėnesių.

2. Tarnybinė nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau kaip dviem trečdaliams nuobaudos galiojimo laiko, jei per tą laiką prokuroras pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.

3. Tarnybinė nuobauda išnyksta pasibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui ar ją panaikinus.

4. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango pažeminimo – galiojimui, prokurorui aukštesnės pareigos ar aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiami bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.

5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali apskųsti Administracinės bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos.

44 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka

1. Prokuroras gali būti nušalintas nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindo manyti, kad jis padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių.

2. Prokurorą nuo pareigų nušalina generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) ar jų pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip iki 45 dienų, o jei yra pagrindo manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio ikiteisminio tyrimo sprendimo.

3. Prokurorą nušalinus nuo pareigų iš jo nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir procesiniai dokumentai.

4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.

5. Nuo pareigų nušalintą prokurorą atleidžiant iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo diena.

6. Prokuroras, buvęs nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, grąžinamas į ankstesnes pareigas, o už nepagrįsto nušalinimo laiką išmokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

aštuntasis  skirsnis

Atleidimas iš tarnybos prokuratūroje

45 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai

1. Prokuroras iš tarnybos prokuratūroje atleidžiamas kai:

1) atsistatydina savo prašymu;

2) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

3) įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip pažeidžia šio Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

6) nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos;

7) dėl pareigybės panaikinimo keičiant prokuratūros darbo organizavimą nesutinka su kitomis pasiūlytomis pareigomis arba tokių nėra;

8) netinka tarnauti prokuratūroje (esant medicinos komisijos išvadai),

9) netinka einamoms pareigoms pagal Prokurorų atestacijos komisijos išvadą;

10) paaiškėja aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;

11) atsistatydina, įgijęs teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją;

12) yra 65 metų amžiaus.

2. Prokuroras iš tarnybos prokuratūroje gali būti atleistas, jei:

1) sulaužo priesaiką;

2) padaro tarnybinį nusižengimą, o prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirta tarnybinė nuobauda,

3) du kartus per metus neatvyksta į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną arba neatvyksta į tarnybą dvi dienas iš eilės;

4) du kartus neatvyksta į atestaciją be svarbios priežasties;

5) dėl laikinojo nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus, kai įstatymų nustatyta, kad tam tikros ligos atveju arba dėl sužeidimo (suluošinimo) tarnyboje pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

6) pažeidžia draudimą piketuoti ir streikuoti;

7) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą;

8) negauna leidimo dirbti su dokumentais, sudarančiais valstybės paslaptį;

9) yra pensinio amžiaus.

3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, nei nurodyta šiame Įstatyme, draudžiama.

46 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka

1. Prokuroras iš tarnybos atleidžiamas generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2. Prokurorą laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 9 punkte nustatytais atvejais, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš pareigų pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

3. Prokurorą, vieną auginantį vaiką (vaikus) iki trejų metų, taip pat nėščią prokurorę, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–-6, 8–-12 punktuose ir 2 dalies 1–-7, 9 punktuose nustatytais atvejais, draudžiama.

4. Atleisti prokurorą iš tarnybos pagal šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2 dalies 9 punkte nustatytus atvejus galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Prokuroras, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų, taip pat prokuroras, kuriam iki teisės gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, invalidas, apie atleidimą iš tarnybos prokuratūroje turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

5. Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš tarnybos prokuratūroje sąrašo

6. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš tarnybos prokuratūroje sąrašo, paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas.

47 straipsnis. Prokuroro atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus

1. Prokuroras turi teisę atsistatydinti, prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas prašymą atleisti iš tarnybos generaliniam prokurorui.

2. Jeigu generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo padavimo praėjus 3 kalendorinėms dienoms.

3. Prokuroras turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos.

4. Jeigu prokuroras atsistatydina iš tarnybos dėl sveikatos sutrikdymo, trukdančio tinkamai eiti prokuroro pareigas, jis atleidžiamas iš tarnybos nuo prašyme nurodytos dienos.

48 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos prokuratūroje šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 7, 8, 11, 12 punktuose ir 2 dalies 5, 8, 9 punktuose nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytais atvejais, jam išmokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka prokurorui, generaliniam prokurorui (jo pavaduotojams), turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos stažą, didinama pusantro karto, daugiau kaip dešimties metų – du kartus, daugiau kaip 15 metų – pustrečio karto, daugiau kaip dvidešimties metų – tris kartus.

49 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą

1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro įsakymu dėl atleidimo, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Teismui pripažinus prokuroro atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir grąžinus jį į ankstesnes pareigas, prokurorui išmokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3. Teismui pripažinus prokuroro atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir nustačius, kad į eitas pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimo arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka bei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad prokuroras iš tarnybos yra atleistas pagal šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą - atsistatydinęs savo pareiškimu, nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

4. Generalinis prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.

Devintasis  skirsnis

PROKURORŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

50 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

1. Prokurorų darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;

3) priedas už kvalifikacinį rangą;

4) vienkartinė priemoka.

2. Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas bei šis Įstatymas.

3. Prokuroro tarnybos laikotarpiu gaunamų priedų ir priemokų dydis negali viršyti 70 procentų jo gaunamos pareiginės algos.

51 straipsnis. Priedas už kvalifikacinį rangą

1. Prokurorams už kvalifikacinį rangą nustatomi tokie priedai nuo pareiginės algos:

1) justicijos patarėjui                                                            - 5 procentų dydžio;

2) vyresniajam justicijos patarėjui                                        -10 procentų dydžio;

3) vyriausiajam justicijos patarėjui                                       -15 procentų dydžio;

4) valstybiniam justicijos patarėjui             -20 procentų dydžio;

5) vyriausiajam valstybiniam justicijos patarėjui             -25 procentų dydžio.

2. Prokurorams už suteiktą jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą priedas nuo pareiginės algos nemokamas.

52 straipsnis. Prokurorų atostogos

1. Prokurorams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.

2. Prokurorams, turintiems daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuratūroje stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuratūroje metus suteikiama po 1 kalendorinę dieną atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.

4. Prokurorams už nenormuotą darbo dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, vykdymą poilsio ar švenčių dienomis gali būti kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

5. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) esant tarnybiniam būtinumui gali atšaukti prokurorą iš kasmetinių mokamų atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui skiriamos kitu šalių sutartu laiku.

6. Prokurorams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nemokamos atostogos;

2) nėštumo ir gimdymo atostogos prokurorėms;

3) vaiko priežiūros atostogos;

4) mokymosi atostogos;

5) kvalifikacijos kėlimo atostogos;

6) atostogos dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.

7. Prokuroro prašymu dėl šeimyninių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus ne ilgiau kaip vienam mėnesiui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuratūroje stažą.

8. Nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

9. Atestuotam prokurorui ištarnavus dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus ne ilgiau kaip vienerių metų laikotarpiui generalinis prokuroras gali suteikti kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos nemokant darbo užmokesčio, tačiau šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuratūroje stažą.

10. Prokurorui keičiant gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, persikelti skiriama iki 5 kalendorinių dienų atostogų mokant darbo užmokestį. Jei prokuroras buvo perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jam kompensuojamos jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos Vyriausybės nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Prokurorų pensijos

Prokurorai turi teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos, Prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją bei valstybinę socialinio draudimo pensiją.

54 straipsnis. Kitos prokurorų socialinės garantijos

1. Prokurorui žuvus dėl tarnybos, jo šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18 metų ar gimusiems po jo mirties, sutuoktiniui, tėvui ar motinai, nedarbingiems išlaikytiniams, lygiomis dalimis per vienerius metus išmokama 120 mėnesių jo darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoka. Žuvęs dėl tarnybos prokuroras laidojamas valstybės lėšomis.

2. Prokurorui, sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos atveju, išmokama kompensacija pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo laipsnį:

1)   dėl sveikatos sutrikdymo tapusiems I grupės invalidais     – 60 MDU dydžio;

2)   dėl sveikatos sutrikdymo tapusiems II grupės invalidais    – 48 MDU dydžio;

3)   dėl sveikatos sutrikdymo tapusiems III grupės invalidais   – 36 MDU dydžio;

4)   dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo                                        – 24 MDU dydžio;

5)   dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo                                – iki 12 MDU dydžio.

3. Prokurorui, gavusiam kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir vėliau dėl to sveikatos sutrikdymo tapusiam invalidu, išmokama likusi nustatytos išmokos dalis.

4. Prokuroro turėtas išlaidas dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje gydymo, taip pat dėl psichologo konsultacijų po ginklo panaudojimo, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Prokurorui, tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam gyvenamosios patalpos, gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

6. Prokurorai įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

7. Prokuroro komandiruotės išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Prokurorui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

9. Prokurorui taikomos tik teisės aktuose nustatytos socialinės garantijos.

55 straipsnis. Sveikatos patikrinimas

1. Prokuroras turi teisę generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro bendrai nustatyta tvarka kas trejus metus nemokamai pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.

2. Generalinis prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Prokurorų etikos komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai ir einamoms pareigoms.

56 straipsnis. Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga

1. Prokurorų ir jų šeimos narių ar turto apsauga, esant realiai grėsmei jų gyvybei, sveikatai ar turtui dėl prokuroro einamų pareigų, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Prokuroro dėl tarnybos patirtą turtinę žalą dėl jo ir jo šeimos turto pagrobimo, sugadinimo ar sunaikinimo prokurorui atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

DEŠIMTAS SKIRSNIS

PROKURORŲ ASMENS APSAUGOS PRIEMONĖS

57 straipsnis. Prokuroro specialiosios asmens apsaugos priemonės

1. Tarnybinis šaunamasis ginklas, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės prokuratūroje tvarkomos, saugomos ir išduodamos generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka.

2. Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemonės pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą.

3. Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Po šaunamojo ginklo, šaudmenų ir specialiųjų asmens apsaugos priemonių panaudojimo prokuroras turi:

1)   imtis priemonių nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymui palengvinti;

2)   organizuoti įvykio vietos ir daiktų, turinčių reikšmės veikos tyrimui, apsaugą;

3)   pranešti teritorinei policijos įstaigai ir generaliniam prokurorui (teritorinės prokuratūros vadovui).

4. Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:

1) nešioti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų;

2)   palikti nepritaikytose saugoti vietose;

3)   perduoti ar sudaryti sąlygas jais pasinaudoti kitiems asmenims;

4)   perdirbti.

5. Prokuroras, neteisėtai panaudojęs arba praradęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos priemones, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

58 straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo tvarka

1. Prokuroras gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik kai visi kiti galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudotos arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nebuvo galimybės:

1)   gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai užpuolimo;

2)   sulaikydamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį sulaikymo;

3)   sulaikydamas suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;

4)   gindamas žmogų nuo gyvūno užpuolimo.

2. Prokuroras turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.

vienuoliktasis  SKIRSNIS

Baigiamosios nuostatos

59 straipsnis. Prokuratūros finansavimas

1. Prokuratūra finansuojama iš Valstybės biudžeto. Prokuratūra turi atskirą išlaidų sąmatą, o asignavimų valdytojas yra generalinis prokuroras (jo pavaduotojas). Generalinė prokuratūra gali sudaryti kasmetines atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.

2. Svarstant Valstybės biudžeto įstatymo projektą, skiriant prokuratūrai asignavimus, Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose prokuratūrai atstovauja generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).

3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro nepriklausomumo garantijas bei įstatymais nustatytas socialines garantijas.

60 straipsnis. Prokuratūros materialinis aprūpinimas

1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudojasi ir disponuoja juo patikėjimo teise.

2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

61 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai

Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.

62 straipsnis. Prokurorų atributika

1. Prokurorų atributika yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos valstybės herbo atvaizdu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kito pasižymėjimo ženklas. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

2. Prokuroro asmenį identifikuoja ir suteikia teisę veikti pagal įstatymą prokuroro pažymėjimas ir prokuroro ženklas.

3. Prokuroras teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbo atvaizdu.

4. Prokurorų mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbo atvaizdu, prokuroro ženklo, garbės ar kito pasižymėjimo ženklo etaloną tvirtina Respublikos Prezidentas.

5. Valstybės vėliavų prokuratūroje kėlimo ir naudojimo tvarką pagal galiojančius teisės aktus nustato generalinis prokuroras.

63 straipsnis. Prokuratūros diena

Prokuratūros profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003m. gegužės 1d.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Projektą teikia:

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas                                                                    A.Sakalas