Projektas                                                       

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 61, 62, 151, 221, 271 STRAIPSNIAIS IR

58, 63, 64 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2003 m.                       d.  Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1992, Nr. 28-810; 1994, Nr. 78-1463; 1998, Nr. 49-1329;

1999, Nr. 19-509, Nr. 57-1831; 2001, Nr. 55-1943; 2002, Nr. 31-1126)

 

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 2 straipsnis. Notaras

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.

Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai.”

 

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas

Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.

Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;

3) ne mažiau kaip vienerius metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) yra ne vyresnis kaip 65 metų;

6) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Viešame konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip 60 metų asmenys. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Sveikatos tikrinimas, einant notaro pareigas, taip pat privalomas kas penkeri metai. Notarų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija.

Notaru negali būti asmuo, buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu jis:

1) teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas;   

2) pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, notaro atstovo, teismo antstolio ar antstolio pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba iš pareigų valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už nusikaltimą valstybės tarnybai, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;

3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;

4) neatitinka Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų.“   

 

3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 6 straipsnis. Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos teritorija

Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką.

Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant  komercinės ūkinės veiklos, subjektas. Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių pareigas toje pačioje savivaldybėje, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos  notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą.

Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą.“

 

4  straipsnis. Įstatymo papildymas 61 straipsniu

Papildyti Įstatymą 61 straipsniu:

„ 61 straipsnis. Notaro skyrimas, perkėlimas, notaro pareigų atlikimo pradžia

Asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą paskirti jį notaru turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo konkurso notaro pareigoms eiti pabaigos. Notaro skyrimas ir notaro pareigų atlikimo pradžia įforminami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais. Notaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje. 

Notaras gali būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu perkeliamas iš vienos savivaldybės į kitą, jei jis laimėjo šio įstatymo 3 straipsnyje numatytą viešą konkursą eiti notaro pareigas. Atvejus ir tvarką, kai notaras perkeliamas ne konkurso tvarka, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Notaras perkeliamas  eiti notaro pareigas iš vienos savivaldybės į kitą,  kai yra  užtikrinamas notaro paslaugų teikimas toje savivaldybėje, iš kurios notaras perkeliamas.

Notaras turi pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru.

Atlikti notarinius veiksmus gali tik notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas notaras. Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai savo antspaudo ir parašo pavyzdžius. Pasikeitus notaro antspaudui ar parašui, notaras nedelsdamas privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.“

 

5  straipsnis. Įstatymo papildymas 62 straipsniu

Papildyti Įstatymą 62 straipsniu:

„ 62  straipsnis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu.

Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.  

Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiami, sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 100 000 litų vienam notarui kiekvienam draudiminiam įvykiui. Draudikui  draudiminio įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką, draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai, neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.

Notaras gali pats papildomai draustis notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar juridiniams asmenims  padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.

Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo maksimalią įmoką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 

Notarų rūmai privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo sutarties sudarymo dienos.

Draudikas, turintis Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą leidimą vykdyti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Notarų rūmais, jiems pateikus prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokias sutartis. Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles  patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.

 

6 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas

7 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti“, išbraukti žodžius “tarnybinę” ir šią dalį išdėstyti taip:

„ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.“

 

7 straipsnis. 9 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 9 straipsnį naujais 5, 6, 7, 8 punktais:

„ 5) suvienodinti notarinę praktiką;

6) prižiūrėti, kaip notarai vykdo savo funkcijas, laikosi profesinės etikos reikalavimų; 

7) užtikrinti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą;

8) užtikrinti notaro praktikos atlikimą;“.

2. Buvusį 9 straipsnio 5 punktą laikyti 9 punktu.

 

8 straipsnis.  10 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 10 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„ 5) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Notarų profesinės civilinės atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo įmoką sudaro  draudžiamų notarų įmokos. Šios įmokos neįskaitomos į šio straipsnio antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį;“.

2. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį naujais 7, 8, 9, 10 punktais:

„ 7) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;

8) kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

9) kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės veiklos metu sudaromus dokumentus;

10) organizuoja notaro praktikos atlikimą;“.

3. Buvusį 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikyti 11 punktu.

 

9 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notarų rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai detalią savo veiklos metinę ataskaitą, taip pat notariato veiklos perspektyvas ir kryptis einamiesiems metams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę reikalauti, kad Notarų rūmai pateiktų  notariato veiklos perspektyvas ir kryptis trejiems arba daugiau metų. “

2. Papildyti 11 straipsnį nauja 2 dalimi:

„ Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.“

3. Buvusią 11 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.

 

10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 13 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai

Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų nutarimais bei kitais teisės aktais.“

 

11 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

„ 151 straipsnis. Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas yra Lietuvos archyvų fondo dalis.

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas saugomas notaro biuro patalpose, jeigu jis nėra perduotas šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytam archyvui. Notaras atsako už savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir naudojimą. Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir naudojimą atsako Notarų rūmai.

Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas gali būti saugomas Notarų rūmų archyve.

Notaro profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo, saugojimo ir perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos archyvų departamentu  prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.“ 

 

12 straipsnis. 16 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„ Notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.“

 

13 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 17 straipsnis. Notaro antspaudas

Notaras turi antspaudą  su Lietuvos valstybės pavadinimu ir herbu, savo pavarde. Notaro antspaudo saugojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 20 straipsnis. Notaro veiklos apribojimai

Notaras nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų institucijų veikloje. Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai turi būti sustabdomi šio įstatymo 221 straipsnio nustatyta tvarka.

Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai. “

 

15 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 22 straipsnis. Notaro atstovavimas ir pavadavimas

Jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis notaras šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus. Jeigu notaras negali eiti savo pareigų dėl iš anksto numatytų aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų priežasčių nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių jis negalėjo eiti savo pareigų.

Notaro atstovu gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų.  Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą.

Notaro atstovo skyrimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas arba nurodant aplinkybes, kurioms esant, skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju  notaro atstovas skiriamas vienerių metų terminui.

Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų.

Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais, kai notaro atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai.

Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu:

1) pasibaigus atstovavimo terminui;

2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme nenurodytais atvejais;

3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;

4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima atlikti ne notaro biuro patalpose.

Už notaro atstovo padarytą žalą fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdant notaro profesinę veiklą, atsako atstovaujamasis notaras. Notaro atstovo atsakomybė notarui  už notaro atstovo padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu gali būti skiriamas pavaduojantis notaras ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų terminui. Jei, pasibaigus šiam terminui, pavaduojamasis notaras ir toliau negalės eiti savo pareigų, skiriamas notaro atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigas, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaro pavadavimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo notaro biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu.“  

 

16 straipsnis.  Įstatymo papildymas 221 straipsniu

Papildyti Įstatymą 221 straipsniu:

„ 221 straipsnis. Notaro įgaliojimų sustabdymas

Notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, jeigu notaras eina renkamas pareigas, išskyrus notarų savivaldos institucijose.

Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, notarui iškėlus drausmės bylą, taip pat jeigu notaras įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytais atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai, dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai.

Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų nustatyta tvarka bei pagrindais.“

 

17 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 9 punktų pakeitimas ir papildymas 3 dalimi

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„ 4) kai jis neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 7 punkto reikalavimų;“.     

2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas;“.

3. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„ 9)  jeigu  notaras daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka;”.

4. Papildyti 23 straipsnį 3 dalimi:

“Notaro įgaliojimai gali būti pratęsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Lietuvos notarų rūmų teikimu iki notarui sukaks 70 metų“. 

 

18 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

25 straipsnyje vietoj žodžių „konsulinės įstaigos“ įrašyti žodžius „konsuliniai pareigūnai“ ir šį straipsnį  išdėstyti taip:

„ 25 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje

Šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai.“

 

19 straipsnis. Įstatymo II skyriaus pavadinimo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„II SKYRIUS

NOTARŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI“.

 

20 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

27 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „įstaigų“ įrašyti žodį „pareigūnų“, straipsnyje vietoj žodžių „konsulinės įstaigos“ įrašyti žodžius „konsuliniai pareigūnai“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„ 27 straipsnis. Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekami notariniai veiksmai

Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai  atlieka šiuos notarinius veiksmus:

1) tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo;

2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;

3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;

4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;

5) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje;

6) priima saugoti asmeninius testamentus;

7) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;

8) priima jūrinius protestus;

9) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.“

 

21 straipsnis.  28 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:          

„Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato  Lietuvos Respublikos konsulinis statutas.“

 

22 straipsnis. 31 straipsnio pavadinimo, 1 ir 4 dalių pakeitimas

1.  31 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „asmenybės“ įrašyti žodžius „asmens tapatybės“ ir  jį išdėstyti taip:

„ 31 straipsnis. Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas“.

2. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Užsieniečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, asmens tapatybė nustatoma pagal toje valstybėje išduotą piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių, kurie pateikė prašymą suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą ir kuriems suteikta teisė naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybė nustatoma pagal pateiktą užsieniečio registracijos pažymėjimą.“

3. 31 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „Asmenybės“ įrašyti žodžius „Asmens tapatybės“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„ Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame dokumente.“

 

23 straipsnis. 32 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.“

 

24 straipsnis.  36 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 36  straipsnis.  Tvirtinamasis  įrašas ir notarinis liudijimas

Notaro  tvirtinamuose  dokumentuose  notaras  parašo  tvirtinamąjį  įrašą,  pasirašo  ir  uždeda  savo  antspaudą.

Notaro  liudijamuose  dokumentuose  notaras  parašo  notarinio  liudijimo  įrašą,  pasirašo  ir  uždeda  savo  antspaudą.

Notaro  išduodamuose  dokumentuose  notaras  parašo notarinio liudijimo įrašą,  pasirašo  ir  uždeda  savo  antspaudą.  Paveldėjimo  teisės  liudijimuose  notaras  papildomai nurodo  paveldėjimo  bylos  numerį.

Liudydamas  užsienio  kalba  surašyto  dokumento  nuorašo  tikrumą, notaras tvirtinamąjį įrašą parašo valstybine  kalba.

Jeigu  tvirtinamasis  įrašas  ar  notarinis  liudijimas  netelpa  sudaromame  notariniame  dokumente,  jis  gali  būti  surašytas  pridedamame  prie  dokumento  popieriaus  lape.  Šiuo  atveju  lapai  su  dokumento  tekstu  ir  lapas  su  tvirtinamuoju  įrašu  ar  notariniu  liudijimu  susiuvami,  sunumeruojami,  susiūtų  lapų  skaičius  patvirtinamas  notaro  parašu  ir  antspaudu.

Notaro  bylose  saugomų  dokumentų, kuriais  remiantis  atlikti  notariniai  veiksmai,  kopijų  tikrumas  liudijamas pagal bendrąsias dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, nustatytas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.“      

 

25 straipsnis. 37 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Notariniame registre turi būti nurodomi šie registruojamo notarinio veiksmo duomenys:

1) notarinio veiksmo registracijos numeris;

2) notarinio veiksmo atlikimo data;

3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data;

4) dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę;

5) notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys;

6) notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą;

7) notaro atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą, konsultaciją ar techninę paslaugą;

8) asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai.“                    

2. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente.“

 

26 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus

Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo  atlikti  notarinį  veiksmą  rašte  turi  būti  nurodyta:  atsisakymo  data,  notaro  vardas,  pavardė  ir  notaro  biuro  pavadinimas, asmenį,  kuriam  atsisakyta  atlikti  notarinį  veiksmą, nustatantys duomenys,  veiksmas,  kurį  buvo  prašoma  atlikti,  atsisakymo  atlikti  notarinį  veiksmą  motyvai  ir  teisiniai  pagrindai,  atsisakymo  apskundimo  tvarka ir terminai.  Atsisakymą  atlikti  notarinį veiksmą  pasirašo  notaras  ir  jį  patvirtina  savo  antspaudu.

Teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitus Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindus ir tvarką.“

 

27 straipsnis.  41 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą skundžiami teismui pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos buveinę.“

 

28 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 43 straipsnis. Notarų vykdomųjų įrašų pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius vykdymas

Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka.“

 

29 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 44 straipsnis. Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formos

Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formas ir jų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“

 

30 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 51 straipsnis. Notarų ryšys su valstybės registrais

Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai.

Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius, palikimo priėmimo faktus.

Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis.“

 

31 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 53 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimas užsieniečiams ir užsienio juridiniams

asmenims

Notariniai veiksmai užsieniečiams ir užsienio juridiniams asmenims atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.“

 

32 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 56 straipsnis. Kandidatai į notarus (asesoriai)

Kandidatas į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai.

Kandidatų į notarus (asesorių) skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų parengtas notariato veiklos perspektyvas ir kryptis, pateiktas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šio įstatymo 11 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.

Kandidatu į notarus (asesoriumi) gali būti fizinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimus ir laimėjęs kandidatų į notarus (asesorius) viešą konkursą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

 

33 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 57 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) priėmimas ir atleidimas

Kandidatus į notarus (asesorius) skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Asmuo, laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą, prašymą dėl jo skyrimo kandidatu į notarus (asesorius) turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo laimėto konkurso pabaigos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl kandidato į notarus (asesorius) paskyrimo nustatoma kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos atlikimo pradžia. 

Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas.

Kandidato į notarus (asesorius) praktika baigiasi:

1) kai kandidatas į notarus (asesorius) paskiriamas notaru;

2) kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus (asesorius) dėl kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų;

3) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais.

Išlaikytas notaro kvalifikacinis egzaminas nenutraukia kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos.“

 

34 straipsnis. 58 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

58 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

35 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 59 straipsnis. Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktika

Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmų prezidiumu.

Kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos programą sudaro Notarų rūmų prezidiumas. Kandidato į notarus (asesorius) praktikos atlikimą organizuoja ir prižiūri Notarų rūmai.

Kandidatas į notarus (asesorius) turi teisę atlikti notarinius veiksmus notaro atstovavimo metu, jeigu jis yra atlikęs ne trumpesnę kaip vienerių metų notaro praktiką, yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, yra prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka ir šio įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka yra paskirtas notaro atstovu.“

 

36 straipsnis. 60 straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios

60 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios.

 

37 straipsnis. 63 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

63 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

38 straipsnis. 64 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

64 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

39 straipsnis. Šio Įstatymo 5 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio įgaliojimas bei 2 straipsnio ir 13 straipsnio taikymas

 

1. Šio įstatymo 5 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

2. Šio Įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Notariato įstatymo 6² straipsnio 5 dalis galioja iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą.

3. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą  notarai privalo pirmą kartą pasitikrinti sveikatą iki 2004 m. balandžio 1 d. Po šios datos verstis notaro veikla turi teisę tik sveikatą pasitikrinę notarai.

4. Šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyti notaro antspaudo reikalavimai netaikomi notarų, kurie notaro antspaudus naudojo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, naudojamiems antspaudams.

 

40 straipsnis. Šio Įstatymo įgyvendinimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2003 m. balandžio 1 d. patvirtina Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimalią įmoką.

2. Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki   2003 m. balandžio 1 d. patvirtina Leidimų vykdyti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą išdavimo tvarką.

3. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Teisingumo ministerija iki 2003 m. balandžio 1 d. patvirtina reikalavimus notarų sveikatai bei sveikatos tikrinimo tvarką.

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS