Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS TVARKYMO IR ADMINISTRAVIMO
ĮSTATYMAS
2002 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato žemės tvarkymo ir administravimo politikos įgyvendinimą, institucinę struktūrą, darbų turinį ir finansavimo tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šiame įstatyme vartojamos sąvokos
1. Dirvožemio apsauga - priemonių visuma, susidedanti iš dirvožemių kokybės gerinimo bei apsaugos priemonių, siekiant išlaikyti ir padidinti dirvožemių potencialųjį derlingumą bei ekosistemos stabilumą.
2. Kaimo infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių kaimo gyventojus ir užtikrinančių žemės ir miškų ūkio veiklą ir kitų alternatyvių veiklų plėtotę kaimo vietovėse bei gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, kompleksas.
3. Kaimo infrastruktūros objektai – kaimo vietovėje esantys ryšių, energetikos ir komerciniai objektai, vietinės reikšmės keliai ir inžineriniai tinklai, hidrotechniniai statiniai, melioracijos įrenginiai, kiti su kaimo gyventojų aptarnavimu, žemės ūkio ir miškų ūkio veikla, gamtos ir kultūros vertybių apsauga susiję statiniai ir įrenginiai.
4. Laisva valstybinė žemė – valstybinė žemė, kuri nėra suteikta naudotis arba išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims.
5. Racionali ūkio žemėnauda – žemėnauda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra sudaro palankias sąlygas ekonomiškai efektyviai veiklai.
6. Riboženklis - žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
7. Suinteresuotieji asmenys – žemės sklypų, esančių rengiamų ar numatomų rengti žemėtvarkos projektų teritorijoje, savininkai ir valstybinės žemės naudotojai.
8. Ūkis – Ūkininko ūkio įstatymo, Žemės ūkio bendrovių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas ar įsteigtas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą.
9. Žemėnauda – žemės sklypas arba bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai, nustatyta tvarka įteisinti naudotis fiziniam ar juridiniam asmeniui.
11. Žemės administravimas - valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai, nustatantys žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos kūrimo ir palaikymo bei žemėtvarkos projektų ir schemų rengimo ir įgyvendinamo reikalavimus.
12. Žemės informacinė sistema - informacijos apie žemę (žemės išteklius) rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir platinimo sistema.
13. Žemės naudojimo sąlygos – Žemės įstatymo nustatyta tvarka nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatyti žemės servitutai ir kiti reikalavimai žemės tvarkymui ir naudojimui pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose.
14. Žemės sklypo riba - riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir (arba) grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.
15. Žemės sklypų formavimas - visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių naujų žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų paženklinimą vietovėje ir duomenų, kurių reikia žemės sklypams įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, parengimą.
16. Žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.
17. Žemės sklypų pertvarkymas - žemės sklypų formavimas, kai atliekamas esamų žemės sklypų padalijimas, atidalijimas, sujungimas arba amalgamacija.
18. Žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.
19. Žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų, suformuojamas vienas žemės sklypas.
20. Žemės sklypų amalgamacija - bendros gretimų žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų.
21. Žemės konsolidacija – sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kuomet keičiamos jų ribos ir vieta pagal parengtą tam tikros teritorijos žemėtvarkos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.
22. Žemės tvarkymas - teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės priklausinių vietos, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas, derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.
23. Žemėtvarkos schema - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatyti perspektyviniai planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo sprendiniai.
II SKYRIUS
ŽEMĖS TVARKYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
3 straipsnis. Žemės tvarkymo tikslai
1. Šiame įstatyme numatyti žemės tvarkymo darbai planuojami ir atliekami siekiant:
2) tvarkyti kaimo gyvenamąsias vietoves, sudarant palankias sąlygas konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, kraštovaizdžio ekologiniam stabilumui;
4) tenkinti žemės sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų poreikius, susijusius su žemės naudojimu;
3. Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami, kai atliekama:
4. Pagal žemėtvarkos schemas rengiami pasiūlymai teritorijos administracinių vienetų riboms nustatyti ir keisti, žemės naudojimo planavimui, žemės ūkio ir kaimo plėtrai.
5. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, planuodami su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų pakeitimu susijusius darbus kaimo vietovėje (gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statybą, kelių tiesimą, melioracijos bei hidrotechninių įrenginių statybą ir rekonstrukciją, vandens telkinių įrengimą, miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis), šių ūkinės veiklos objektų išdėstymą Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su žemėtvarkos projektų arba schemų sprendiniais. Šių dokumentų derinimo kontrolę vykdo apskričių viršininkai.
4 straipsnis. Žemėtvarkos schemų ir projektų rengimui naudojami duomenys
Žemėtvarkos schemos ir projektai rengiami:
4) laikantis žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos programų nuostatų, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimų;
5 straipsnis. Žemėtvarkos schemas ir projektus rengiantys asmenys
1. Žemėtvarkos projektus ir schemas rengia juridiniai asmenys, turintys Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos išduotas licencijas rengti žemėtvarkos projektus ir schemas. Šie reikalavimai netaikomi rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Licencija rengti žemėtvarkos projektus ir schemas išduodama juridiniams asmenims, kurių specialistai, atsakingi už žemėtvarkos projektų ir schemų rengimą, turi aukštąjį žemėtvarkos, geodezijos arba kraštotvarkos išsimokslinimą ir atitinka kvalifikacinius reikalavimus.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŽEMĖTVARKOS SCHEMOS
6 straipsnis. Žemėtvarkos schemų turinys
1. Žemėtvarkos schemose numatomi sprendiniai:
1) reikalingi teritorijos administracinių vienetų ribų pakeitimams ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų pakeitimams;
2) kaimo gyvenamųjų vietovių ribų, kai tai reikalinga Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių registro duomenų patikslinimui, nustatymas;
3) teritorijos zonavimas pagal vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, geriausiai atitinkančias ūkinės veiklos kryptis;
4) teritorijos zonavimas pagal ūkinės veiklos intensyvumą, išskiriant žemės plotus, kuriuose draudžiama arba ribojama statyba, miško sodinimas, žemės naudmenų sudėties keitimas;
5) ūkinės veiklos apribojimai, susiję su saugomų teritorijų apsauga, žemės sklypų užstatymu, žemės gelmių išteklių eksploatavimu, rekreacija;
6) kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, susiję su dirvožemio, žemės gelmių, vandens telkinių apsauga, biologinės įvairovės padidinimu ir kraštovaizdžio apsauga;
9) teritorijos, kurias tikslinga naudoti intensyviam ūkininkavimui, išsaugant ir gerinant žemės ūkio naudmenų plotus bei melioracijos įrenginius;
7 straipsnis. Žemėtvarkos schemų rengimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas
2. Žemėtvarkos schema pradedama rengti gavus iš savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo – vyriausiojo architekto planavimo sąlygas. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės taryba.
3. Žemėtvarkos schemų rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
4. Savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemas tvirtina šių savivaldybių tarybos, o apskričių teritorijų - Žemės ūkio ministerija, po to kai jas nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos schemų ir projektų priežiūrą atliekanti institucija.
5. Žemėtvarkos schemų sprendiniai įgyvendinami:
2) planuojant melioracijos darbų, kaimo inžinerinės infrastruktūros, žemės naudmenų apželdinimą mišku, kitų žemės naudmenų pakeitimo darbų apimtis;
3) rengiant pasiūlymus dėl teritorijos administracinių vienetų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų pakeitimo;
TREČIASIS SKIRSNIS
ŽEMĖTVARKOS PROJEKTAI
8 straipsnis. Žemėtvarkos projektų rūšys
9 straipsnis. Žemėtvarkos projektų rengimas ir įgyvendinimas
1. Žemėtvarkos projekto rengimas susideda iš žemėtvarkos projekto parengiamųjų darbų, projektavimo darbų, projekto svarstymo, derinimo ir tvirtinimo.
2. Žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbus sudaro:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimų priėmimas dėl žemės sklypų pertvarkymo, žemės naudojimo sąlygų ir žemės tvarkymo darbų;
3. Žemėtvarkos projektų, išskyrus žemės konsolidacijos projektus, rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Aplinkos ministerija.
4. Rengiant žemėtvarkos projektus turi būti laikomasi šių reikalavimų:
1) naujai formuojamų arba pertvarkomų žemės sklypų išdėstymas bei formuojamos žemėnaudos dydis turi sudaryti sąlygas naudoti žemę numatomai veiklai ekonomiškai veiksmingai. Šių žemės sklypų ribos derinamos prie stabilių kraštovaizdžio elementų;
2) žemės sklypai žemės ūkio veiklai formuojami taip, kad būtų pagerintos žemės dirbimo sąlygos ir sumažinti žemės ūkio produkcijos vežiojimo atstumai;
3) žemės ūkio paskirties žemės sklypas, įeinantis į žemėvaldą, gali būti projektuojamas padalinti, jeigu atskiriama sklypo dalis projektuojama perduoti gretimo žemės sklypo savininkui, arba padalintų žemės sklypų ribos gali būti suprojektuotos pagal esamų kelių, vandens telkinių ar užstatytų teritorijų ribas, arba kai projektuojama pakeisti šio sklypo ar jo dalies pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
4) žemės sklypų amalgamacija atliekama tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima suformuoti atidalinamo žemės sklypo, kuris gali funkcionuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas;
5) prie kiekvieno žemės sklypo turi būti esamas arba projektuojamas privažiavimas bendrojo naudojimo keliais arba kelio servituto teise naudojamais keliais;
6) projektuojamos perspektyvinės ūkių žemėvaldos turi apimti besiribojančius tarpusavyje arba netoliese esančius žemės sklypus, kuriuos jungia esami keliai. Ūkių žemėvaldų perspektyvinės ribos nustatomos atsižvelgiant į žemės sklypų savininkų pageidavimus ir į Žemės ūkio ministerijos patvirtintas racionalaus ūkio dydžio bei struktūros rekomendacijas.
10 straipsnis. Žemėtvarkos projektus rengiančių asmenų teisės
1. Žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys turi teisę:
1) įeiti į teritorijas, kurioms rengiami projektai, kai to reikia kartografinei medžiagai ir žemės informacinės sistemos duomenims, parengti arba patikslinti, žemės sklypų kadastriniams matavimams
atlikti; šiose teritorijose vaikščioti, važinėti, nepadarant žalos, matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį. Apie numatomus žemėtvarkos darbus bei jų atlikimo laiką suinteresuotieji asmenys informuojami raštu prieš 5 dienas iki numatytų darbų atlikimo pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti vykdomi tik gavus žemės savininko sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektus, šis sutikimas nereikalingas;
2. Žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo gali tikslinti žemėtvarkos projekto sprendinius pagal projektą derinančių asmenų pastabas bei nurodymus tik projektą patikrinančiai institucijai ar projektą tvirtinsiančiai institucijai nustačius, kad šie projekto sprendiniai neatitinka įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų.
11 straipsnis. Žemės vertinimas
1. Rengiant žemėtvarkos projektus, nustatoma žemės sklypų ir jų dalių vertė, jeigu:
2) šie žemės sklypai ar jų dalys, numatomi paimti visuomenės poreikiams, arba numatomi perduoti nuosavybėn atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę;
2. Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių sklypus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Nustatoma kiekvieno vertinamo sklypo ploto vieneto vertė pinigais. Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemėtvarkos projektų rengimo, derinimo, svarstymo ir tvirtinimo taisyklės.
3. Žemės sklypo ploto vieneto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Vertinant žemės ūkio paskirties žemę, taikomas naudojimo pajamų vertės metodas, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklai parduotų privačių žemės sklypų rinkos kainą. Vertinant miškų ūkio paskirties ir kitos paskirties žemės sklypus, taikomas lyginamosios vertės metodas. Vertinant konservacinės paskirties žemę, taikomas ypatingosios vertės metodas. Šie metodai taikomi rengiant žemės vertinimo planą.
4. Rengiant žemės konsolidacijos projektą, vertinamoje teritorijoje esančios žemės sklypų savininkai turi pritarti žemės vertinimo planui iki žemėtvarkos projekto sprendinių rengimo pradžios. Rengiant kitus žemėtvarkos projektus, su žemės vertinimo planu turi sutikti vertinamų žemės sklypų savininkai, suformavus šiuos žemės sklypus žemėtvarkos projekte. Asmenų, kurie nesutiko su žemės įvertinimu, nurodytus žemės sklypus jų pageidavimu ir lėšomis pakartotinai įvertina turto vertintojai – ekspertai, vadovaudamiesi šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis. Kai jų nustatyta žemės sklypų ar jų dalių vertė neatitinka ankstesnio žemės įvertinimo, žemės vertinimo planas patikslinamas pagal turto vertintojų ekspertų išvadas.
12 straipsnis. Žemės sklypų pertvarkymo projektai
1. Žemės sklypų pertvarkymo projektų rengimą organizuoja sklypų pertvarkymu suinteresuotas žemės sklypo savininkas (savininkai). Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus pagal šį įstatymą ir gauti planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui, kuris priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą ir Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda planavimo sąlygas.
2. Žemės sklypų pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti pertvarkomų žemės sklypų savininkai arba pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtiniai;
2) projekto viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu savivaldybės meras projekto derinimo metu nustato, kad projekto sprendiniai gali pažeisti trečiųjų asmenų teisėtus interesus;
3. Patvirtinus žemės sklypų pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
4. Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija gali būti atliekama nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto, jeigu pakeičiamas plotas tarp šių sklypų ne didesnis kaip 1 ha žemės ar miškų ūkio paskirties žemėje bei 0,03 ha – kitos paskirties žemėje. Šiuo atveju sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus priima apskrities viršininkas.
5. Apskrities viršininkas priima sprendimą dėl žemės sklypų pertvarkymo projekto patvirtinimo arba dėl amalgamacijos būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo tik nustatęs, kad žemės sklypai pertvarkyti pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas Žemės sklypų ir ūkių žemėnaudų formavimo taisykles.
13 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, kai šią žemę reikalinga naudoti visuomenės poreikiams. Prašymus leisti rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus pagal šį įstatymą ir gauti planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui, kuris priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda planavimo sąlygas.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, gavusios apskrities viršininko leidimą rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir sąlygas šiam projektui rengti, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.
3. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte turi būti suformuotos numatomo paimti žemės sklypo ribos ir numatyti žemės tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams: žemės sklypų ribų pertvarkymas, naujų kelių projektavimas, melioracijos įrenginių pertvarkymas, žemės naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas, taip pat suprojektuoti žemės servitutai.
4. Į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti parinktą teritoriją, tvirtinamą apskrities viršininko sprendimu, priskiriama:
2) laisva valstybinė žemė, kuria numatoma atlyginti už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus;
5. Apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimą per 1 mėnesį nuo leidimo ir sąlygų rengti projektą išdavimo turi būti raštu informuoti į šią teritoriją įeinančių žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės naudotojai. Rengiant projektą, atsižvelgiama į žemės savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus dėl žemės sklypų, perduodamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams žemę, vietos. Kai visuomenės poreikiams paimama du ar daugiau bendrą ribą turinčių žemės sklypų, projekte sprendžiamas jų sujungimas, nustatant sujungto sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį.
6. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto viešas svarstymas, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, organizuojamas tais atvejais, jeigu paimami visuomenės poreikiams žemės sklypai nebuvo suformuoti pagal nustatyta tvarka parengtą detalųjį planą.
14 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektai
1. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir jos pavedimu apskrities viršininkas.
2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą toje pačioje vietovėje pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės savininkai, apskrities viršininkas organizuoja šios vietovės žemės savininkų susirinkimą. Apie rengiamą susirinkimą apskrities viršininkas informuoja vietinėse visuomenės informavimo priemonėse ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki susirinkimo dienos. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai. Susirinkimo metu:
3. Apskrities viršininkas preliminariai numatytoje teritorijoje konsolidacijos projektui rengti per vieną mėnesį nustato žemės savininkus ir valstybinės žemės naudotojus ir sprendimą suderinęs su žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, organizuoja šios vietovės žemės savininkų antrąjį susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Susirinkimas gali priimti sprendimus, pagal kuriuos:
1) numatomi žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo, jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas;
2) nustatomos asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimus, rinkimo tvarką, atstovavimo kvotas ir sąlygas;
4. Žemės konsolidacijos projektui rengti numatyta teritorija turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Projektuojamai teritorijai priskiriama: žemė, kurios savininkai pageidauja žemės sklypų pertvarkymo, su šios žemės sklypais bendrą ribą turintys laisvos valstybinės žemės sklypai, taip pat kiti valstybinės žemės sklypai, kurių naudotojai pageidauja žemės sklypų pertvarkymo.
5. Po antrojo susirinkimo žemės sklypų savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per tris mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Sudarant preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
1) žemės sklypai ar jų dalys, kurios bus mainomos pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį, mainomų žemės sklypų ar jų dalių pagrindiniai kadastro duomenys;
2) nuostata, jog šie žemės sklypai bus mainomi į pagal patvirtintą žemės konsolidavimo projektą suprojektuotus lygiaverčius (besiskiriančius iki 5 procentų vertės) žemės sklypus. Mainomų žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos sutartyje nustatyta tvarka;
6. Apskrities viršininko teikimu teritorijos, jo parinktos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su savivaldybės valdyba suderintas planavimo sąlygas tvirtina bei sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą priima žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Teritorijai, kurioje bus rengiamas žemės konsolidacijos projektas, gali būti priskiriami tik preliminarią žemės konsolidacijos sutartį sudariusių asmenų žemės sklypai.
7. Pradėjus rengti žemės konsolidacijos projektą, organizuojami žemės savininkų susirinkimai. Žemės savininkų susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja visi žemės sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai žemės savininkų. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
4) dėl kadastrinių matavimų darbų laiko ir žemės naudojimo pagal pertvarkytus žemės sklypus pradžios;
8. Žemės konsolidacijos projekto rengėją Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
9. Žemės konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma, numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą ir pakeitimą, žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių ir kitų kaimo infrastruktūros objektų išdėstymą.
11. Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
12. Žemės konsolidacijos projektą tvirtina Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo gali būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
13. Pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto suinteresuotieji asmenys gali pateikti Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai iki projekto viešo svarstymo pabaigos. Pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos nagrinėjamos ir sprendimai priimami Vyriausybės nustatyta tvarka.
14. Žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje, atliekami kadastriniai matavimai, žemės sklypų savininkų susirinkimo nustatytais terminais visai pagal projektą pertvarkomai teritorijai.
15. Žemės sklypų, įtrauktų į žemės konsolidacijos projekto teritoriją, savininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas asmuo. Sutartyje turi būti nurodyta:
1) žemės sklypų savininkų mainomi žemės sklypai bei vietoje jų šiems asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai ir jų kadastro duomenys;
2) pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti lygiaverčiai (besiskiriantys iki 5 procentų vertės) žemės sklypai, į kuriuos mainomi konkrečių žemės savininkų turimi žemės sklypai;
17. Kai žemės konsolidacijos sutarties nesudaro asmenys, kurie buvo sudarę šio straipsnio 6 dalyje nurodytą preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nesudaro žemės konsolidacijos sutarties, kompensuoja valstybei lėšas, reikalingas parengto žemės konsolidacijos projekto patikslinimui. Kompensuojamų lėšų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
18. Sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas apskrities viršininko teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka vienu metu išregistruoja žemės savininkų pagal žemės konsolidacijos sutartį perduotus kitų sutarties šalių nuosavybėn žemės sklypus ir teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus bei įregistruoja šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduotus žemės konsolidacijos projekte suformuotus žemės sklypus ir teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus.
15 straipsnis. Kaimo vietovių žemėtvarkos projektai
1. Kaimo vietovių žemėtvarkos projektai yra teritorijų planavimo dokumentai, kurių pagrindu planuojama ir vykdoma su žemės naudojimu susijusi veikla - pastatų ir įrenginių statyba, miško sodinimas, žemės naudmenų sudėties pakeitimas, žemės ūkio ir jai alternatyvi veikla.
2. Kaimo vietovių žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja apskričių viršininkai. Vyriausybės nustatytais atvejais kaimo vietovių žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, jeigu pagal šiuos projektus Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo numatyta tvarka bus teikiama parama šioms veiklos sritims:
3) kaimo vietovių keliams ir elektros linijoms tiesti bei naudoti, vandentvarkai, socialinei infrastruktūrai gerinti, paveldui išsaugoti ir kitoms kaimo vietovių pertvarkymo priemonėms įgyvendinti;
3. Kaimo vietovių žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
4. Kaimo vietovės žemėtvarkos projekte numatoma:
1) kraštovaizdžio formavimo priemonės, užtikrinančios kultūros ir gamtos vertybių, aplinkos apsaugą ir ekologinę įvairovę;
3) numatomų pastatų ir įrenginių, būtinų gyventojų poreikiams tenkinti ir žemės naudotojų veiklai, taip pat objektų, kurių tvarkymui, statybai ar remontui tikslinga skirti valstybės ir Europos Sąjungos fondų paramą, išdėstymas;
4) ūkių žemėvaldų ribos, jų centrinių sodybų, pagrindinių vidaus kelių, elektros linijų ir kitų ūkio veiklai reikalingų įrenginių išdėstymas;
5. Savivaldybių valdybos, pateikdamos sąlygas kaimo vietovių žemėtvarkos projektų rengimui, gali nustatyti papildomus reikalavimus projekto turiniui, kai šie sprendiniai reikalingi racionaliam žemės naudojimui ir teritorijų tvarkymui.
6. Atsižvelgiant į skirtingus projekto rengimo tikslus, šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems klausimams spręsti tai pačiai teritorijai gali būti rengiami atskiri kaimo vietovių žemėtvarkos projektai.
16 straipsnis. Valstybinės žemės tvarkymas
Apskričių viršininkų ir savivaldybių valdoma valstybinė žemė tvarkoma taip:
1) Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka suformuojami valstybinės žemės sklypai ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojami Nekilnojamojo turto registre;
2) laisvos valstybinės žemės sklypuose jų valdytojų lėšomis atliekami šių sklypų teritorijų tvarkymo ir žemės gerinimo darbai, būtini norint naudoti sklypus pagal nustatytą paskirtį (kelių tiesimas, sausinimo sistemų rekonstrukcija ir pan.);
3) valstybinės žemės sklypai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduodami naudotis, taip pat parduodami ir išnuomojami ne aukciono būdu;
III SKYRIUS
ŽEMĖS ADMINISTRAVIMAS
17 straipsnis. Žemės administravimo sistema
1. Žemės administravimo subjektų sistemą sudaro:
18 straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Lietuvos Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis - naudojantis Nekilnojamojo turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, Vyriausybės patvirtintų Žemės informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka kaupti ir atnaujinti informaciją apie žemės naudmenų sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto charakteristikas. Žemės informacinei sistemai panaudojami šio įstatymo 22 str. nurodyti šalies žemės išteklių monitoringo duomenys.
2. Žemės informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:
4) suvestinių duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;
3. Žemės informacinė sistema susideda iš grafinių ir atributinių duomenų bazių, iš kurių pagrindinės: dirvožemio, žemės naudojimo, žemės melioracinės būklės ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
4. Žemės informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės informacinę sistemą tvarko specializuota valstybės įmonė.
5. Žemės informacinės sistemos duomenys naudojami:
1) grafinė dalis - teritorijų planavimo dokumentams rengti, žemės tvarkymo priemonėms planuoti, žemės naudojimo valstybinei kontrolei vykdyti, žemės sklypų kadastro duomenims patikslinti;
19 straipsnis. Žemės tvarkymo ir administravimo darbų finansavimas
1. Žemėtvarkos schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimui.
3. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigų, kurios suinteresuotos naudoti visuomenės poreikiams paimtą žemę, užsakymu ir šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
4. Žemės konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu šių projektų finansavimas numatytas pagal Europos Sąjungos patvirtintą Nacionalinį žemės ūkio ir kaimo plėtros ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos programavimo dokumentą, tuomet tam tikra projekto dalis gali būti finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
5. Kaimo vietovių žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai. Jeigu šių projektų finansavimas numatytas pagal Europos Sąjungos patvirtintą Nacionalinį žemės ūkio ir kaimo plėtros ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos programavimo dokumentą, tuomet tam tikra projekto dalis gali būti finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
6. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos žemėtvarkos schemoms ir projektams rengti, žemės tvarkymo priemonėms įgyvendinti, žemės informacinei sistemai kurti ir išlaikyti planuojamos ir skiriamos atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Žemėtvarkos projektų sprendinių ir paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonių suderinimas
Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės turi būti derinamos su žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai jose numatoma:
21 straipsnis. Šalies žemės išteklių naudojimo monitoringas
1. Pagrindinis žemės išteklių monitoringo tikslas - sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei žemės išteklių būklę.
2. Žemės išteklių naudojimo monitoringas susideda iš:
3. Žemės išteklių naudojimo monitoringą organizuoja žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Žemės naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama pagal naujausią kartografinę ir geoinformacinę medžiagą, žemės informacinės sistemos, kitų gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksines aplinkos ir kitų monitoringų medžiagą.
22 straipsnis. Žemės tvarkymo ir administravimo dokumentų archyvas
1. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo dokumentų archyvas susideda iš valstybės ir savivaldybių institucijų žemės tvarkymo ir administravimo fondo ir žemėtvarkos gamybinio archyvo.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijų žemės tvarkymo ir administravimo dokumentų fondas yra Lietuvos valstybinio archyvų fondo sudėtinė dalis. Šio fondo dokumentai yra kaupiami Lietuvos valstybiniuose archyvuose ir valstybinėse saugyklose, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, apskričių viršininkų administracijoje, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įmonėse.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijų žemės tvarkymo ir administravimo dokumentų fondo sudarymą, saugojimą, naudojimo tvarką, jo organizavimą ir valdymą reglamentuoja Archyvų įstatymas, Lietuvos valstybinio archyvo fondo nuostatai bei Vyriausybė.
4. Žemėtvarkos gamybinis archyvas, kuriame yra saugomi dokumentai, kartografinė medžiaga, žemės naudojimo ir apsaugos monitoringo bei žemės išteklių duomenų bazės, teikia dokumentų kopijas, kartografinę medžiagą ir kitus duomenis žemės tvarkymo ir administravimo darbus vykdančioms institucijoms bei kitiems šios medžiagos vartotojams. Šio archyvo duomenų kaupimo, saugojimo ir teikimo vartotojams tvarką bei tvarkančiąją organizaciją nustato Vyriausybė.
23 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos schemų ir projektų rengimo priežiūra
1. Valstybinė žemėtvarkos schemų ir projektų priežiūra - tai šių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų reikalavimus.
3. Valstybinę žemėtvarkos schemų ir projektų rengimo priežiūrą atlieka:
2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų ir savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų - Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija;
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas
1. Ginčus dėl savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėja teismai.
2. Skundus dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais, išskyrus sprendimus dėl žemėtvarkos projektų ar schemų patvirtinimo, ikiteismine tvarka nagrinėja Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.
3. Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai pateikto skundo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija atsisako priimti skundą, jeigu skundo turinys ar forma neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų. Skundas Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo apskrities viršininko sprendimo gavimo dienos arba sužinojimo apie tokio sprendimo priėmimą dienos. Dėl priežasčių, kurias Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas šios institucijos sprendimu. Kartu su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Žemės ūkio ministerijos sprendimas atmesti prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija pateiktą skundą privalo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo jo gavimo. Jos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
5. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija, išnagrinėjusi skundą, priima vieną iš šių sprendimų:
25 straipsnis. Dėl netinkamai parengto ar įgyvendinto žemėtvarkos projekto ar schemos atsiradusios žalos atlyginimas
1. Žemės savininkui ar naudotojui žalą, atsiradusią dėl neteisėtų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos projektus ar schemas, atlygina valstybė.
2. Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos projektą ar schemą, arba reikalauti atlyginti žalą teismine tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos projektą ar schemą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą.
3. Tais atvejais, kai žala atsirado dėl žemėtvarkos projektą ar schemą rengiančio asmens kaltės, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą žemėtvarkos projektą ar schemą rengusį asmenį tokio dydžio, kiek išmokėjo žalos atlyginimo. Ginčai dėl žalos dydžio ir atlyginimo sprendžiami teisme įstatymų nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei