Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

2002 m.          d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMA

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos santykių pagrindus: asmenų, nurodytų šiame įstatyme, teisę į socialinę apsaugą ir pareigas jos atžvilgiu, socialinės apsaugos sistemos, jos finansavimo ir administravimo pagrindus; taip pat socialinės apsaugos išmokų rodiklius, jų tvirtinimo ir indeksavimo pagrindus. 

2 straipsnis. Socialinės apsaugos sistema

1. Socialinė apsauga - tai įstatymų nustatyta socialinių, ekonominių, organizacinių priemonių sistema, užtikrinanti lėšų ir paslaugų teikimą tiems asmenims, kurie įstatymų nustatytais atvejais dėl senatvės, invalidumo (negalios), mirties, ligos, motinystės (tėvystės), nedarbo, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, šeimos aplinkybių praranda pajamas arba turi papildomų išlaidų arba dėl mažų pajamų negali pakankamai savęs arba savo šeimos aprūpinti iš darbo arba kitokių pajamų.

2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sistemą sudaro socialinis draudimas ir socialinė parama.

3. Socialinis draudimas - tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl pirmoje šio straipsnio dalyje nurodytų priežasčių prarastos pajamos arba padengiamos papildomos išlaidos. Socialinis draudimas vykdomas pagal socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

4. Socialinė parama – tai socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis  užtikrinama, kad kiekvienas asmuo (šeima), kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, gautų reikiamą paramą, ir kad,  įstatymų nustatytais atvejais, parama būtų teikiama asmenims (šeimoms), turintiems papildomų išlaidų dėl šeimos aplinkybių.

5. Įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytos pensijos už nuopelnus Lietuvos Respublikai, pensijos nukentėjusiesiems asmenims, taip pat pensijos ir kitos išmokos už darbą pagal tam tikras profesijas bei kitos išmokos ar paslaugos, kurių skyrimo priežastys yra kitokios, negu išvardintos pirmoje šio straipsnio dalyje - tai nėra socialinės apsaugos išmokos ar paslaugos.

3 straipsnis. Asmenys, kuriems taikoma socialinė apsauga

1. Socialinės apsaugos teisės ir pareigos  nustatomos nediskriminuojant ir neteikiant privilegijų dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religinių, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, sveikatos būklės, seksualinės orientacijos, priklausymo nacionalinei mažumai ar kitokios padėties.

2. Lietuvos Respublikos piliečiai turi vienodas teises į socialinę apsaugą ir vienodas pareigas, nustatytas socialinės apsaugos įstatymų.

3.  Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš įstatymų apibrėžtų socialinės apsaugos santykių, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, turi:

1) užsieniečiai, tarp jų ir asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;

2) užsieniečiai, tarp jų ir asmenys be pilietybės, laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kai jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje;

3) asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteiktas pabėgėlio statusas.

4. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, teisę į socialinę apsaugą įstatymų nustatyta tvarka garantuoja valstybė.

5.   Ne Lietuvoje gyvenantys užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės turi teises ir pareigas į socialinę apsaugą, kylančias iš įstatymų apibrėžtų socialinės apsaugos santykių, jeigu taip nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

4 straipsnis. Sąlygos, kuriomis įgyjamos socialinės apsaugos teisės

1. Socialinio draudimo teises įgyja asmenys, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įstatymų nustatytą laiką patys mokėję socialinio draudimo įmokas arba kai tokios įmokos už juos turėjo būti mokėtos, gavę socialinio draudimo išmokas, taip pat įstatymų nustatyti šių asmenų šeimos nariai. Jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias socialinio draudimo įgijimo teises, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

2. Teisę gauti socialinę paramą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja asmenys, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nepriklausomai nuo to, ar jie mokėjo įmokas ar mokesčius. 

5 straipsnis. Pareigos, kylančios iš socialinės apsaugos santykių

Socialinės apsaugos įstatymų nustatomos šios pareigos, kylančios iš socialinės apsaugos santykių:

1) privalomas socialinio draudimo įmokų mokėjimas, su juo susijęs privalomas draudžiamų asmenų įregistravimas socialinio draudimo įstaigose, taip pat socialiniam draudimui vykdyti būtinos informacijos teikimas;

2) duomenų apie pajamas ir turtą, taip pat kitos būtinos informacijos pateikimas įstatymų nustatyta tvarka įgaliotoms įstaigoms, kai kreipiamasi dėl socialinės paramos;

3) pareiga vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus socialinės paramos teikėjų reikalavimus dėl jos gavimo sąlygų ir panaudojimo;

4) kitos įstatymų nustatytos pareigos.

6 straipsnis. Socialinės apsaugos įgyvendinimas

1. Socialinę apsaugą įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos, savivaldybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę deleguoti socialinės apsaugos priemonių vykdymą juridiniams ir fiziniams asmenims.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka remia ir skatina nevyriausybinių organizacijų vykdomas socialinės apsaugos priemones.

7 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys ir draudžiami asmenys

1. Lietuvos Respublikoje nustatomos šios socialinio draudimo rūšys, reguliuojamos socialinio draudimo įstatymų:

1) pensijų draudimas;

2) ligos ir motinystės socialinis draudimas;

3) sveikatos draudimas;

4) nedarbo draudimas;

5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas.

2. Kiekviena iš socialinio draudimo rūšių privalomai draudžiamus asmenis, jų draudimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai, reglamentuojantys socialinio draudimo santykius.

3. Privalomai nedraudžiamiems socialiniu draudimu asmenims įstatymų nustatyta tvarka  turi būti sudarytos sąlygos savanoriškai apsidrausti.

8 straipsnis. Socialinės paramos rūšys

1. Socialinę paramą sudaro piniginė socialinė parama ir socialinės paslaugos.

2. Piniginė socialinė parama - tai įstatymų nustatytos piniginės išmokos, skiriamos  mažas pajamas gaunantiems asmenims, įvertinus jų pajamas ir turtą, taip pat įstatymų nustatytiems asmenims be tokio įvertinimo.

3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka piniginė socialinė parama gali būti pakeičiama socialinėmis paslaugomis arba parama natūra.

4. Socialinės paslaugos - įstatymų nustatytos paramos suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei pinigais, skirtais socialinėms paslaugoms apmokėti.

ANTRASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMOS FINANSAVIMAS

9 straipsnis. Socialinio draudimo finansavimo pagrindai

1. Kiekvienos socialinio draudimo rūšies, nustatytos šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, išmokos turi būti dengiamos įstatymų nustatytomis tai draudimo rūšiai įmokėtomis įmokomis ir kitomis lėšomis.

2. Socialinis draudimas finansuojamas socialinio draudimo įmokomis, įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuojamomis nuo apdraustųjų asmenų darbo užmokesčio, jo dalies ir kitokių negu darbo užmokestis pajamų pagal nustatytus tarifus.

3. Be socialinio draudimo įmokų gali būti įstatymų nustatyti ir kitokie kurios nors socialinio draudimo rūšies papildomo finansavimo būdai.

4. Socialinio draudimo įmokas moka patys apdraustieji asmenys ir/ar jų darbdaviai. Įstatymų gali būti nustatyti ir kitokie papildomi socialinio draudimo įmokų apmokėjimo šaltiniai, iš jų ir valstybės biudžeto lėšos.

5.  Kiekvienai socialinio draudimo rūšiai įmokų tarifai, taip pat jų padalinimas tarp darbdavio ir dirbančiojo nustatomi įstatymų.

10 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondai

1. Valstybinio socialinio draudimo fondas - tai socialinio draudimo įstatymų pagrindu valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, naudojami pensijų, ligos ir motinystės (tėvystės), nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms finansuoti. Skirtingų socialinio draudimo rūšių, nurodytų šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, lėšų apskaita Valstybinio socialinio draudimo fonde tvarkoma atskirai. Fonde sudaromas privalomas bendras visų šio fondo finansuojamų draudimo rūšių rezervas.

2. Sveikatos draudimo fondas - Sveikatos draudimo įstatymo pagrindu valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, naudojami sveikatos draudimo išmokoms finansuoti.

3. Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondai neįtraukiami į valstybės ir savivaldybių biudžetus.

4. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Sveikatos draudimo fondo biudžetus ir jų vykdymo metines ataskaitas tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

11 straipsnis. Socialinės paramos finansavimas

1. Piniginės socialinės paramos teikimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

2. Socialinių paslaugų teikimas finansuojamas iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, nevalstybinių organizacijų, labdaros (aukų) lėšų, taip pat paslaugų gavėjams apmokant už suteiktas paslaugas.

TREČIASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMOS ADMINISTRAVIMAS

12 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų administravimas

1. Valstybinio socialinio draudimo fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo  fondo valdyba.

2. Sveikatos draudimo fondą administruoja Valstybinė ligonių kasa.

3. Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo fondų veiklos priežiūrą vykdo trišalės tarybos, kuriose lygiomis teisėmis dalyvauja valstybės institucijos, darbdavių ir dirbančiųjų organizacijos pagal  įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją ir tvarką.

4. Socialinį draudimą įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės ir nevalstybinės institucijos.

13 straipsnis. Socialinės paramos administravimas

Socialinę paramą įstatymų nustatyta tvarka administruoja ir kontroliuoja apskričių viršininkai ir savivaldybės institucijos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SOCIALINĖS APSAUGOS  IŠMOKŲ RODIKLIAI IR JŲ INDEKSAVIMO PAGRINDAI

14 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų rodikliai

Socialinės apsaugos išmokų rodikliai yra šie:

1) bazinė socialinė išmoka - socialinės apsaugos išmokų dydžiams ir kitoms įstatymų numatytoms išmokoms apibrėžti; 

2) valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija - valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiams ir kitoms įstatymų numatytoms išmokoms apibrėžti;

3) valstybės remiamos pajamos – pajamų dydis, suteikiantis teisę mažesnes už šias pajamas gaunantiems asmenims įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti socialinę paramą.

15 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų rodiklių tvirtinimas ir indeksavimas

1. Bazinės socialinės išmokos ir valstybės remiamų pajamų dydžius Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.

2. Tuo atveju, kai vartotojų kainų indeksas, lyginant einamųjų metų liepos mėnesį su  praėjusių metų liepos mėnesiu, yra didesnis negu 1,04, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kartu teikia tvirtinti bazinės socialinės išmokos, valstybės remiamų pajamų dydžius, indeksuotus ne mažiau kaip 3 procentais, lyginant su galiojančiais dydžiais.

3. Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4. Tuo atveju, kai pensininkų vartotojų kainų indeksas, lyginant einamųjų metų liepos mėnesį su  praėjusių metų liepos mėnesiu, yra didesnis negu 1,04 ir per einamuosius metus valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis išaugo mažiau negu 3 procentais,  Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina  valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, indeksuotą ne mažiau kaip 3 procentais, lyginant su einamųjų metų sausio mėnesį galiojančiu dydžiu. Patvirtintas dydis taikomas nuo ateinančių metų sausio mėnesio.

5. Vartotojų kainų indeksą ir pensininkų vartotojų kainų indeksą skaičiuoja ir skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, visuose galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kuriuose įmokos ar išmokos siejamos su minimaliu gyvenimo lygiu, vietoje šio rodiklio naudojama šiuo įstatymu nustatyta bazinė socialinė išmoka, o vietoje remiamų pajamų – valstybės remiamos pajamos.

17 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas (Žin., 1990, Nr. 32-761);

2) Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo 10 straipsnio papildymo (Žin., 1991, Nr. 16-411);

3) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo (Žin., 1990, Nr. 30-711; 1994, Nr. 88-1667) 1 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsniai. 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS