Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO
ĮSTATYMAS
2002 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
1. Šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį reguliavimą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę.
2. Įstatymo tikslai:
1) mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams;
5) gaminant šilumą, plačiau panaudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;
2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos
2. Bazinė šilumos kaina – ilgalaikė šilumos gamybos ir šilumos perdavimo kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką, komisijos nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir naudojama kasmet perskaičiuojant šilumos gamybos ir šilumos perdavimo kainas.
3. Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, vartojantis šilumą ir karštą vandenį savo buities reikmėms.
4. Karštas vanduo – buityje naudojamas geriamasis vanduo, pašildytas iki Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos temperatūros.
5. Kogeneracinė jėgainė – įmonė ar jos padalinys, kurio pagrindinė veikla yra kombinuotoji elektros energijos ir šilumos gamyba.
6. Kombinuotoji elektros energijos ir šilumos gamyba – elektros energijos ir šilumos gamyba bendrame technologiniame cikle.
7. Komerciniai šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai – šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos šilumos vartotojams patiektos šilumos ar karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju.
8. Mokėjimų už šilumą pranešimas – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą formą šilumos tiekėjo parengta ir turinti privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus informacija buitiniam šilumos vartotojui apie jam atsiskaitymo laikotarpiu apskaičiuotus mokėjimus už patiektą šilumą ir(ar) karštą vandenį.
9. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai – savivaldybės patvirtintame sąraše numatytos įstaigos ar organizacijos, kurioms būtinas nenutrūkstamas aprūpinimas šiluma.
10. Nepriklausomas šilumos gamintojas – juridinis asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir(ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui.
11. Pastato šildymo būdas – techninis sprendimas pastato patalpoms šildyti, įskaitant ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus, nustatytas jo projektavimo dokumentuose.
12. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir karštam vandeniui pristatyti į patalpas.
13. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojas – fizinis ar juridinis asmuo, atitinkantis nustatytus kvalifikacinius reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas ir teikiantis šių sistemų eksploatavimo paslaugas.
14. Rezervinės galios mokestis – šilumos kainos galios dedamosios dalis, taikoma vartotojui, naudojančiam šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą arba atsijungusiam nuo šilumos tiekimo sistemos.
15. Sąskaita už šilumą – buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis dokumentas apie ataskaitiniu laikotarpiu vartotojui patiektą šilumą ir(ar) karštą vandenį.
17. Šildymo sezonas – laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės sprendimais ir kurio metu prie šilumos tiekimo sistemų prijungtiems savivaldybės nustatytų įstaigų pastatams šildyti privaloma tiekti šilumą.
18. Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, garas, kondensatas, kitas skystis ar dujos, naudojami šilumai transportuoti.
19. Šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir(ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti.
20. Šilumos įvadas – šilumos perdavimo tinklo atšaka iki pastato šilumos punkto pirmos uždaromosios armatūros.
21. Šilumos kainos dedamosios: galios dedamoji, energijos dedamoji – daugianarės kainos sudedamosios dalys nustatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintoje daugianarių šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikoje.
22. Šilumos perdavimas – šilumos transportavimas šilumos perdavimo tinklo vamzdynais šilumnešio pagalba.
23. Šilumos perdavimo tinklas – sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta šilumai transportuoti šilumnešio pagalba iš gamintojo šilumos vartotojams.
24. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis ir pristatantis į pastato šildymo prietaisus.
25. Šilumos tiekėjas – juridinis asmuo, valdantis šilumos perdavimo tinklą iki atsakomybės ribos tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojų, organizuojantis jo eksploatavimą, gaminant (perkant) šilumą ir tiekiant ją šilumos vartotojams.
26. Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos ir(ar) karšto vandens pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams.
27. Šilumos tiekimo licencija – dokumentas, suteikiantis licencijos turėtojui teisę verstis šilumos tiekimu apibrėžtoje teritorijoje.
28. Šilumos tiekimo nutraukimas – šilumnešį perduodančio vamzdyno išardymas padarant šilumos tiekimą techniškai negalimu.
29. Šilumos tiekimo sistema – organizacinis-techninis kompleksas, skirtas šilumai tiekti šilumos vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.
30. Šilumos ūkis – energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.
31. Šilumos ūkio plėtros kryptys (Nacionalinis šilumos ūkio planas) –Vyriausybės programinis dokumentas Nacionalinei energetikos strategijai įgyvendinti šilumos ūkyje.
32. Šilumos ūkio plėtros planas – savivaldybės specialiojo planavimo dokumentas, kuriame numatyti svarbiausi šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros sprendimai ilgam laikotarpiui.
33. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis – sutartis tarp šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo.
34. Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS ŪKIO REGULIAVIMAS
3 straipsnis. Konkurencija šilumos ūkyje
1. Konkurencija tarp energijos ir kuro tiekėjų įgyvendinama šilumos ūkio plėtros planais, nustatančiais energijos ar kuro tiekimą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiu poveikiu aplinkai bei kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis.
2. Šilumos gamyba grindžiama konkurencija tarp šilumos gamintojų. Reorganizuojant ar privatizuojant savivaldybės kontroliuojamas šilumos tiekimo įmones, savivaldybė užtikrina, kad jos kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, ir ne mažiau kaip 30 procentų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą.
4 straipsnis. Kombinuotosios elektros energijos ir šilumos gamybos bei
šilumos gamybos iš biokuro ir atsinaujinančiųjų energijos
šaltinių skatinimas
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato elektros energijos supirkimo iš kogeneracinių jėgainių apimtis, atsižvelgdama į būtinybę efektyviai išnaudoti elektros energiją ir šilumą generuojančius pajėgumus.
5 straipsnis. Šilumos vartotojų teises ginančių organizacijų teisė kontroliuoti
šilumos tiekėjų veiklą
1. Šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų duomenis apie šilumos tiekimo veiklą ir teikti pasiūlymus savivaldybėms ir valstybės institucijoms.
6 straipsnis. Šilumos taryba
1. Šilumos taryba yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti visuomeniniais pagrindais veikianti institucija prie Ūkio ministerijos, teikianti ūkio ministrui pasiūlymus svarbiais valstybės strategijos šilumos ūkyje klausimais.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS ŪKIO PLANAVIMAS
7 straipsnis. Savivaldybės šilumos ūkio plėtros planas
1. Savivaldybė tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą šilumos ūkio plėtros planą.
2. Šilumos ūkio plėtros planai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo bei Vyriausybės nustatyta tvarka. Ūkio ministras patvirtina šilumos ūkio plėtros planų rengimo metodiką (Planų rengimo metodiką) skirtą savivaldybėms jų planams parengti.
3. Pagrindinis šilumos ūkio plėtros plano tikslas yra kokybiškai tenkinti šilumos vartotojų poreikius šilumai mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiu poveikiu aplinkai. Pagal šiuos kriterijus plane apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos (zonos) su vienu pastatų šildymo būdu, parinktu atsižvelgiant į urbanistikos reikalavimus, taip pat zonos, kuriose numatoma taikyti keletą pastatų šildymo būdų.
4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio plėtros planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonės bei kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai ir šilumos vartotojai.
8 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros planai ir nacionaliniai
energetikos prioritetai
1. Valstybės strategijai šilumos ūkyje įgyvendinti ir savivaldybių šilumos ūkio plėtros planuose numatytiems sprendimams suderinti su nacionaliniais energetikos prioritetais ūkio ministro teikimu Vyriausybė tvirtina Lietuvos šilumos ūkio plėtros kryptis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS TIEKIMAS
9 straipsnis. Šilumos tiekimo organizavimas
10 straipsnis. Šilumos supirkimas iš nepriklausomų gamintojų
1. Šilumos tiekėjas Vyriausybės nustatyta šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka superka iš nepriklausomų gamintojų šilumą, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus ir parduodamą mažesne kaina negu tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
2. Šilumos tiekėjui atsisakius supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą, nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti tiekėjo sprendimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kuri nusprendžia dėl nepriklausomo gamintojo skundo ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo jo užregistravimo komisijoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę įpareigoti šilumos tiekėją supirkti šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo jo pasiūlytomis šilumos tiekėjui arba komisijos nustatytomis sąlygomis.
11 straipsnis. Atsakomybės riba tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo
1. Šilumos tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki atsakomybės ribos tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojų.
2. Atsakomybės riba tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo nustatoma šilumnešio padavimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose pirma uždaromoji armatūra, atskirianti pastato šilumos punktą nuo šilumos įvado, yra sujungta su šilumnešio padavimo ir grąžinimo vamzdynais šilumos vartotojo pusėje. Sutartimis gali būti nustatytos kitos atsakomybės ribos.
3. Jeigu šilumos tiekėjas yra ir daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojas pagal 20 straipsnio 3 dalį, jis atsako ir už namo šildymo ir karšto vandens sistemos tvarkingą techninę būklę.
4. Jeigu į pastatą pristatomas šilumnešis patenka ir į pastato patalpose įrengtus šildymo, vėdinimo ir(ar) karšto vandens prietaisus, šilumos tiekėjas turi teisę, pateikęs raštišką prašymą patalpų savininkams, patikrinti šilumnešio nutekėjimus bet kurioje pastato šildymo ir karšto vandens sistemos vietoje.
12 straipsnis. Atsiskaitymai su šilumos tiekėju
1. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už patiektą šilumą ir karštą vandenį pagal komercinių šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip.
2. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, kiekvienas jų apmoka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip nustačius to šilumos vartotojo dalį visų vartotojų bendrai suvartotame šilumos kiekyje. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų naudoti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti naudojami tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
3. Atsiskaitymo dokumentu yra sąskaita už šilumą. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoje sąskaitų už šilumą išduodami mokėjimų už šilumą pranešimai. Tokiam vartotojui reikalaujant, šilumos tiekėjas privalo išduoti sąskaitą, vartotojui apmokant su tuo susijusias papildomas tiekėjo sąnaudas. Šiuo atveju netaikoma 30 straipsnio 3 dalies nuostata dėl šių sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą.
13 straipsnis. Šilumos tiekimo sezoniškumas
1. Šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl jų pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, išskyrus savivaldybės nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės sprendimais.
2. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl jų pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti jų pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki sprendimo įgyvendinimo.
14 straipsnis. Šilumos ir(ar) karšto vandens pristatymo sustabdymas
įsiskolinusiems šilumos vartotojams
1. Šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo datos (įsiskolinusiam vartotojui), šilumos tiekėjas turi teisę sutartyse nustatyta tvarka sustabdyti šilumos ir(ar) karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo šildymo ir(ar) karšto vandens prietaisus, uždarydamas ir užplombuodamas reguliuojančiąją-uždarančiąją armatūrą. Daugiabučiame name leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo karšto vandens prietaisus.
2. Sutartyse nustatoma šilumos tiekėjo prievolė ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomos šilumos ir(ar) karšto vandens pristatymo sustabdymo datos įspėti įsiskolinusį vartotoją.
3. Šilumos tiekėjo išlaidas, susijusias su šilumos ir(ar) karšto vandens pristatymo sustabdymu įsiskolinusiam vartotojui, apmoka šis vartotojas.
15 straipsnis. Atsakomybė už komercinius šilumos ir karšto vandens
apskaitos prietaisus
1. Šilumos tiekėjas įrengia komercinius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tvarkingą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą, jeigu sutartyse nenustatyta kitaip.
2. Komerciniai šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos.
16 straipsnis. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai
Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindiniu šilumos tiekimo šaltiniu. Nenutrūkstamas šilumos tiekimas užtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių arba įrengiant rezervinį šildymo būdą. Kai įrengiamas rezervinis šildymo būdas, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais jų pastato šildymo būdą ir rezervinį šildymo būdą. Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi šilumos tiekimo sistema kaip rezerviniu šildymo būdu, jie privalo mokėti šilumos tiekėjui rezervinės galios mokestį.
17 straipsnis. Šilumos tiekimo nutraukimas
1. Šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais, išskyrus atvejus, kai Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Šilumos tiekėjas apie suderintą su vartotojais numatomą nutraukti šilumos tiekimą praneša suinteresuotiems šilumos vartotojams ir savivaldybei ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki numatomo šilumos tiekimo nutraukimo datos.
PENKTASIS SKIRSNIS
SUTARTYS SU ŠILUMOS VARTOTOJAIS
18 straipsnis. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys daugiabučiuose
namuose
1. Šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvienu daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininku, kuriam priklausančio buto ar kitų patalpų šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
2. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma tarp šilumos tiekėjo bei butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgalioto asmens. Šiuo atveju sutartyje nustatoma viso name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalinimo) butų ir kitų patalpų savininkams tvarka.
19 straipsnis. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės
sąlygos
20 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimas
1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas turi eksploatuoti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas eksploatuotojas. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojas yra bendrija, jungtinės veiklos sutartimi namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti įgaliotas asmuo arba administratorius, jie privalo turėti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.
2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojas tvarko, reguliuoja, remontuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, išskyrus komercinius šilumos apskaitos prietaisus, taip pat paskirsto (išdalina) visą pastate suvartotą šilumos kiekį šilumos vartotojams ir perduoda šiuos duomenis šilumos tiekėjui vartotojų mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Eksploatuotojas atsako už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tvarkingą techninę būklę, taip pat už sutartyse nustatytus šilumos vartotojų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą šilumos vartotojams, jeigu šilumos tiekėjas į pastato šilumos punktą pristato sutartyse nustatytos kokybės šilumnešį.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DAUGIABUČIŲ NAMŲ ŠILDYMAS
21 straipsnis. Privalomieji reikalavimai daugiabučio namo šildymo ir karšto
vandens sistemai
1. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemai Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato privalomuosius reikalavimus.
22 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo būdas
1. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu.
23 straipsnis. Šilumos tiekėjo arba šildymo ir karšto vandens sistemos
eksploatuotojo teisė patekti į butų ir kitų patalpų savininkams
priklausančias patalpas
1. Šilumos tiekėjo arba namo šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojo įgalioti atstovai turi teisę, pateikę raštišką prašymą buto ir(ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens pristatymą savininko įsiskolinimo atveju.
2. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotojas turi teisę, ūkio ministro patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis nustatyta tvarka įforminę savininkų atsisakymą, šių patalpų savininkų suvartoto šilumos kiekio įvertinimui taikyti tokiems atvejams savivaldybės nustatytus metodus.
24 straipsnis. Šilumos vartotojo daugiabučiame name teisės ir
pareigos
1. Šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę:
1) kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti arba pakeisti namo šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotoją;
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ ATJUNGIMAS NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS
25 straipsnis. Šilumos vartotojo pasirinkto pastato šildymo būdo derinimas su
savivaldybe
26 straipsnis. Savivaldybės sprendimas dėl pastatų šildymo būdo
1. Savivaldybė nusprendžia dėl šilumos vartotojo prašymo derinti jo pasirinktą ar keičiamą pastato šildymo būdą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje datos.
2. Jeigu šilumos vartotojo pasirinkimas neatitinka savivaldybės šilumos ūkio plėtros plano arba šilumos vartotojo prašymo įgyvendinimas padidintų pagal ūkio ministro patvirtintą šilumos vartotojų įrenginių prijungimo prie (atjungimo nuo) šilumos tiekimo arba gamtinių dujų tiekimo sistemų ekonominių pasekmių įvertinimo metodiką (atsijungimų metodiką) nustatytas bendras sąnaudas šildymui, atsižvelgiant ir į žalą aplinkai, savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo pasirinkto pastato šildymo būdo įgyvendinimą, pateikdama šilumos vartotojui sprendimo pagrindimą. Šios dalies nuostatos netaikomos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, prašantiems pakeisti šildymo būdą ne visam namui, bet tik atskiroms jo patalpoms.
3. Savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo pasirinkto ar norimo keisti pastato šildymo būdo įgyvendinimą ne daugiau kaip 3 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje datos. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, šilumos vartotojas įgyja teisę įgyvendinti jo pasirinktą šildymo būdą.
4. Jeigu šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas nuo
šilumos tiekimo sistemos) padidintų pagal atsijungimų metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę priimti sprendimą derinti šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti šilumos kainos rezervinės galios dedamosios, taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos datos ir negali būti mokama ilgiau kaip 3 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo dėl norimo keisti pastato šildymo būdo įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, didžiausias galimas kompensacijos mokėjimo laikotarpis yra mažinamas atidėjimo laikotarpiu. Šios dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.
5. Savivaldybė turi teisę priimti sprendimą derinti daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama centralizuota šilumos tiekimo sistema, butų ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą, tik šių butų ar kitų patalpų savininkams ir šilumos tiekėjui sudarius sutartį dėl šilumos kainos rezervinės galios dedamosios mokėjimo. Buto ar kitų patalpų savininkas moka šilumos kainos rezervinės galios dedamąją tol kol daugiabutis namas yra prijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
LICENCIJOS IR LEIDIMAI
28 straipsnis. Šilumos tiekimo licencija
DEVINTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS KAINOS IR TARIFAI. SĄNAUDŲ APSKAITA. INVESTICIJOS
30 straipsnis. Šilumos kainodara
1. Šilumos ir karšto vandens kainas sudaro šilumos energijos ir galios dedamosios. Kainose gali būti ir kitų dedamųjų.
2. Šilumos ir karšto vandens kainos diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos vartojimo apimtis, šilumos nešėjus ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus.
3. Šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens gamybos (pirkimo), perdavimo, komercinių šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.
4. Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, parengia pagal šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti bazines šilumos ir karšto vandens kainas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Nustatant bazines kainas kviečiamos dalyvauti šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Bazinėse kainose nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos bazinės kainos skelbiamos „Valstybės žinių“ informaciniuose pranešimuose. Šilumos tiekėjas, valdantis daugiau kaip vieną šilumos tiekimo sistemą, gali teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti skirtingas bazines kainas atskiroms jo valdomoms sistemoms, jei vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos šiose sistemose skiriasi daugiau kaip 25 procentais.
5. Savivaldybių tarybos nustato:
1) vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis bazinėmis kainomis bei šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir karšto vandens kainas kiekvienam šilumos tiekėjui, kuris realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;
2) vadovaujantis šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir karšto vandens kainas kiekvienam šilumos tiekėjui, kuris realizuoja mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;
6. Šilumos ir karšto vandens tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis bazinėmis kainomis bei šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, įmonės įstatuose nustatyta tvarka nustato šios įmonės tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas.
7. Šilumos ir karšto vandens tiekėjai, realizuojantys mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, vadovaudamiesi šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika, įmonės įstatuose nustatyta tvarka nustato šios įmonės tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainas.
8. Šilumos ir karšto vandens tiekėjai praneša Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą per 10 kalendorinių dienų nuo kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Esant kainų ar tarifų nustatymo pažeidimams, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo tiekėjams pažeidimus, kuriuos jie privalo pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Tiekėjams to nepadarius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas kainas ar tarifus, kurie galioja iki komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo.
31 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučiuose
namuose
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir prireikus peržiūri maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, kurios skelbiamos viešai. Šios normos taikomos daugiabučiuose namuose, kurių šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų. Tokiuose namuose šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų apmokėti už suvartotos šilumos kiekį, viršijantį maksimalias šilumos suvartojimo normas. Namų šildymo ir karšto vandens sistemų atitikimą arba neatitikimą privalomiesiems reikalavimams gyventojų prašymu nustato Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos.
2. Savivaldybė turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus jų lėšomis rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens sistemą pagal privalomuosius reikalavimus. Įpareigojimo butų ir kitų patalpų savininkams terminas negali būti mažesnis negu 1 metai.
32 straipsnis. Šilumos tiekimo sąnaudų apskaita
1. Jeigu šilumos tiekėjas valdo daugiau kaip vieną šilumos tiekimo sistemą, kiekvienai sistemai tvarkoma atskira sąnaudų apskaita.
2. Jeigu šilumos tiekimo sistemoje, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, šilumos tiekėjas dar ir gamina šilumą, jis privalo atskirai tvarkyti šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudų apskaitą. Jeigu šilumos tiekėjas eksploatuoja šilumos vartotojų šildymo ir karšto vandens sistemas, šios veiklos sąnaudos apskaitomos atskirai.
33 straipsnis. Investicinių projektų derinimas
1. Visus investicinius projektus, kuriuos įgyvendinus gali didėti šilumos vartotojams tiekiamos šilumos kaina, projektą inicijavęs subjektas derina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija jos nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS ŪKIO AR JO DALIES VALDYMO PERDAVIMAS
34 straipsnis. Sutarčių rengimas
1. Savivaldybė užtikrina rengiamų sutarčių dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo viešą svarstymą.
35 straipsnis. Reikalavimai valdymą perėmusiam subjektui
2. Šilumos tiekimu užsiimantis valdymą perėmęs subjektas privalo ne rečiau kaip kas 5 metai suderinti bazines šilumos gamybos ir bazines šilumos perdavimo kainas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
3. Pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, techninė būklė negali būti blogesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu.
4. Pasibaigus valdymo perdavimo laikotarpiui, valdymą perėmusiam subjektui draudžiama kartu su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar kitas šio subjekto neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto valdymu.
5. Valdymo perdavimo sutartyje nurodoma valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą, kurio valdymas buvo perduotas, apimtis per valdymo laikotarpį, apskaičiuojama kaip šio turto vertės padidėjimas per valdymo laikotarpį plius valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu perduoti su šiuo turtu susiję finansiniai įsipareigojimai, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti valdymą perėmęs subjektas, neatsižvelgiant į turto vertės padidėjimą dėl jo indeksavimo valdymo perdavimo laikotarpiu.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMAS
36 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas