Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

2002 m.                       d. Nr.
Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus įmonių ir įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, jų teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.

2. Šis įstatymas taikomas visoms finansų įstaigoms - Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsienio valstybių finansų įstaigų padaliniams, veikiantiems Lietuvos Respublikoje ir besiverčiantiems finansinių paslaugų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnyje, teikimu Lietuvos Respublikoje, jeigu galiojančios tarptautinės sutartys nenustato ko kita.

3. Šis įstatymas netaikomas:

1) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, teikiančioms finansines paslaugas, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose;

2) pašto paslaugų teikėjams, teikiantiems vietines ir tarptautines pašto perlaidų paslaugas;

3) Lietuvos bankui, teikiančiam finansines paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję asmenys – asmuo ir jo sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, taip pat šio asmens ir jo sutuoktinio broliai (įbroliai), seserys (įseserės) ir šių brolių (įbrolių) bei seserų (įseserių) sutuoktiniai.

2. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo.

3. Balansinis finansinis turtas – grynieji pinigai kasoje, pinigai sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, be finansų įstaigos sutikimo neatšaukiamos reikalavimo teisės į finansų įstaigai mokėtinas pinigų sumas arba grąžintiną kitokį turtą pagal paskolų sutartis, įsigytus skolos vertybinius popierius, kitus finansų įstaigos kliento įsipareigojimus mokėti, grąžinti arba perleisti finansinį turtą, nuosavybės vertybiniai popieriai arba kitokios teisės.

4. Bendraturčiai – du arba daugiau asmenų, kurie:

1) yra susiję turtiniais ryšiais;

2) turi kvalifikuotąją įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį;

3) turi kitų tarpusavio turtinių santykių, leidžiančių vienam iš asmenų kontroliuoti kitą asmenį.

5. Bendrieji atidėjiniai (atidėjimai) - tam tikros sukauptos piniginės lėšos, sudaromos ir skirtos galimiems finansų įstaigos veiklos nuostoliams sumažinti (padengti).

6. Finansinė garantija – finansų įstaigos įstatymų nustatyta tvarka suteikta garantija, kuria neatšaukiamai įsipareigojama išmokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą, jeigu bus įvykdytos visos garantijoje nurodytos sąlygos.

7. Finansinė nuoma (lizingas) – tai veikla, kurios metu pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šios normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.

8. Finansų įmonė - Lietuvos Respublikos įmonė arba užsienio valstybės įmonės padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymų dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos, nustatyta tvarka ir besiverčiantis vienos arba daugiau šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5–15, o Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, ir 16, 17 punktuose nurodytų finansinių paslaugų teikimu.

9. Finansų įstaigos turtas – finansų įstaigos balanse parodytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat nematerialusis ir finansinis turtas.

10. Finansų įstaigos klientas – asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas.

11. Finansinis laidavimas – įstatymų nustatyta tvarka sudarytoje laidavimo sutartyje nustatytas finansų įstaigos neatšaukiamas įsipareigojimas išmokėti tam tikrą laidavimo sutartyje nurodytą sumą, jeigu asmuo, už kurį finansų įstaiga laiduoja, nevykdo visos ar dalies savo prievolės.

12. Finansinis tarpininkavimas (agento veikla) – veikla vienos arba kelių finansų įstaigų vardu ir naudai priimant indėlius ir kitas grąžintinas lėšas, teikiant pinigines paskolas, priimant įmokas už kitų asmenų suteiktas paslaugas ir teikiant kitas finansines paslaugas.

13. Finansinis turtas – finansų įstaigos balansinio finansinio turto ir nebalansinių pretenzijų verčių suma.

14. Globojanti (patronuojanti) įmonė – kitą įmonę kontroliuojanti įmonė.

15. Grynoji vertė:

1) investicijos įsigijimo (pasigaminimo) vertė, sumažinta amortizacijos arba nusidėvėjimo verte ir/arba šios investicijos rizikai amortizuoti sudarytais specialiaisiais atidėjiniais (atidėjimais);

2) finansų įstaigos balansinio finansinio turto ir/arba nebalansinių pretenzijų vertė viešojoje rinkoje nusistovėjusia rinkos kaina, arba, jeigu balansinis finansinis turtas ir/arba nebalansinės pretenzijos nėra viešosios apyvartos objektas arba nėra patikimos informacijos apie jų rinkos kainas, įsigijimo vertė, sumažinta šiam turtui sudarytais specialiaisiais atidėjiniais (atidėjimais).

16. Indėlis – teigiamas pinigų likutis sąskaitoje, kuri atidaryta indėlininkui kredito įstaigoje pagal banko indėlio arba banko sąskaitos sutartį.

17. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš  neprofesionalių rinkos dalyvių – tai piniginių lėšų priėmimas iš nenustatytų iš anksto asmenų, kad būtų galima jas valdyti, naudoti ir/arba jomis disponuoti, įsipareigojant jas sugrąžinti su palūkanomis ar be jų. Mokėjimo kortelių ar kitokių priemonių, kurios gali būti naudojamos kaip mokėjimo priemonė perkant prekes arba paslaugas tik iš šias korteles ar kitokias priemones išleidusio asmens, išleidimas nėra indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių.

18. Investicija – kilnojamasis ir nekilnojamasis, taip pat nematerialusis turtas, įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalys, taip pat pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos, kurios gali būti konvertuotos į finansų įstaigos naujos emisijos akcijas, suteiktos finansų įstaigoms.

19. Įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis, suteikianti teisę kontroliuoti įmonės veiklą – vieno asmens tiesiogiai ir/arba netiesiogiai valdoma įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis arba tokie santykiai tarp asmens ir įmonės, dėl kurių šis asmuo:

1) pats arba pagal sutartį su įmone arba jos dalyviais tiesiogiai ir/arba netiesiogiai turi daugiau kaip 50 procentų įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių arba gali išrinkti (paskirti) ir atšaukti (atleisti) daugiau kaip 50 procentų įmonės valdymo organų narių;

2) pagal finansinius, veiklos arba organizacinius ryšius gali dalintis su įmone gautu pelnu arba patirtais nuostoliais arba, siekdamas bendro užsibrėžto tikslo, gali koordinuoti šios įmonės valdymą;

3) turi galimybę valdyti įmonę per iš dalies arba visiškai tapačios sudėties savo (jeigu tai juridinis asmuo) ir įmonės valdymo organus.

20. Įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis – bent viena akcija, pajus arba kitokia įmonės išleista priemonė, pažyminti dalyvavimą valdant įmonės kapitalą arba įsigijus šių priemonių įgyta balsavimo teisė, arba (jeigu nėra išleista priemonių, pažyminčių dalyvavimą valdant įmonės kapitalą) įmonės arba jos turto (kapitalo) dalis.

21. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra – globojančios (patronuojančios) įmonės ir jos kontroliuojamos finansinės grupės priežiūra, atliekama remiantis jungtinėmis (konsoliduotomis) finansinėmis ir kitomis priežiūrai skirtomis ataskaitomis, kurias sudaro ir priežiūrą atliekančiai institucijai pateikia globojanti (patronuojanti) įmonė.

22. Kontroliuojama įmonė – įmonė, kurioje asmuo turi įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą.

23. Kredito įstaiga - Lietuvos Respublikos įmonė arba įstaiga arba užsienio valstybės įmonės padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje, kurie turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių bei piniginių paskolų teikimu, taip pat turintys teisę užsiimti dalies ar visų kitų šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų paslaugų teikimu ir prisiimantys su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

24. Kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis – vieno asmens tiesiogiai ir/arba netiesiogiai turima įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis arba tokie santykiai tarp asmens ir įmonės, dėl kurių šis asmuo:

1) valdo 10 arba daugiau procentų įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių;

2) gali išrinkti (paskirti), atšaukti (atleisti) daugiau kaip 1/3 įmonės valdymo organų narių;

3) pagal įmonės įstatus arba sudarytus sandorius gali turėti lemiamos įtakos įmonės veiklai ir valdymo organų priimamiems sprendimams.

25. Likvidusis turtas – turtas kuris su minimalia vertės praradimo rizika nedelsiant gali būti parduotas artimomis rinkos kainomis.

26. Nebalansinės pretenzijos – finansų įstaigos balansinėje ataskaitoje neparodytas turtas (pretenzijos): finansų įstaigos reikalavimo teisės į finansų įstaigai mokėtinas pinigų sumas, grąžintiną arba kitaip perleidžiamą kitokį turtą pagal ateities, pasirinkimo ir kitokius sandorius.

27. Neprofesionalūs rinkos dalyviai – tai asmenys, kurie nėra finansų įstaigos, investicinės bendrovės (investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždarieji investiciniai fondai, kontroliuojančios investicinės bendrovės), draudimo įmonės, pensijų fondai, garantijų institucijos arba kiti panašūs instituciniai skolintojai, kurie pagal vykdomą veiklą gali įvertinti skolinimo riziką.

28. Netiesioginis valdymas – įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies valdymas per asmens kontroliuojamą kitą įmonę, kuri turi pirmosios įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį.

29. Palūkanos – pinigų suma, mokama už suteiktą paskolą, padėtą indėlį, skolos vertybinius popierius arba perduotą naudoti turtą, t.y. sutartyje nustatytas procentas nuo padėto indėlio, suteiktos paskolos dydžio, skolos vertybinių popierių nominalios vertės arba perduoto naudotis turto vertės.

30. Pasitikėtinė (subordinuota) paskola– ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui suteikta paskola, jeigu tenkinamos visos nurodytos sąlygos :

1) paskola yra gauta pinigais;

2) paskolos davėjas paskolos sutartyje įsipareigoja nereikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti paskolą anksčiau sutartyje nustatyto jos grąžinimo termino;

3) paskolos grąžinimas nėra užtikrintas jokiomis prievolių įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis;

4) paskolos sutartyje nustatyta, kad paskolos gavėjo likvidavimo arba bankroto atveju paskolos davėjo reikalavimas pagal paskolos sutartį bus tenkinamas tik patenkinus kitų paskolos gavėjo kreditorių reikalavimus;

31. Piniginių paskolų teikimas:

1)  pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį;

2) piniginio reikalavimo, kylančio iš neatšaukiamo įsipareigojimo mokėti, pirkimas, išankstinis apmokėjimas (įskaitant faktoringą ir forfeitingą) arba diskontavimas, prisiimant skolinimo riziką arba jos neprisiimant, nepriklausomai nuo to, kas šiuos reikalavimus apskaito ir pagal juos surenka pinigines lėšas.

32. Pinigų tvarkymas – grynųjų pinigų inkasavimas, pervežimas ir saugojimas, monetų ir banknotų skaičiavimas, jų tikrumo ir tinkamumo naudoti apyvartoje tikrinimas bei pakavimas prieš grąžinant į apyvartą.

33. Rizikos prisiėmimas (sandoriai, turintys galimos rizikos požymių):

1) piniginių paskolų teikimas, skolos vertybinių popierių pirkimas;

2) vekselių, čekių ir kitų skolinių įsipareigojimų diskontas;

3) finansinės garantijos, finansinio laidavimo arba visų kitų finansų įstaigos išleistų (jos arba kitų asmenų prievolėms užtikrinti) prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių suteikimas, kitų finansų įstaigų finansinių garantijų arba finansinių laidavimų priėmimas;

4) visų įsipareigojimų prisiėmimas, pagal kuriuos finansų įstaiga įsipareigoja mokėti pagal jos priimtą mokėjimo reikalavimą arba priimti juos išpirkti, jeigu jų pirkėjas reikalauja;

5) kitų įmonių įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies įsigijimas nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu ir kokiam laikui tai padaryta;

6) reikalavimų pagal įsipareigojimus mokėti pirkimas;

7) finansų įstaigai nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas naudotis kitiems asmenims pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį;

8) išvestinių finansinių priemonių išleidimas ir įsigijimas;

9) lėšų laikymas padidintos rizikos kredito įstaigose;

10) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nurodyti veiksmai.

34. Seifo kamerų nuoma – tai seifo kamerų, esančių nuolat saugomose patalpose, nuoma asmenims, kuriose jie patys patalpina savo vertybes.

35. Specialieji atidėjiniai (atidėjimai) – turto ir nebalansinių pretenzijų vertės sumažėjimas įvertinus tikėtinų nuostolių galimybę.

36. Tarpusavyje susijusių klientų grupė – du arba daugiau finansų įstaigos (arba kelių tai pačiai finansinei grupei priklausančių finansų įstaigų ) klientų, kurie yra susiję tarpusavyje dėl to, kad:

1) vienas iš klientų tiesiogiai ir/arba netiesiogiai gali kontroliuoti kitus klientus;

2) klientai yra susiję tokiais tarpusavio ryšiais, kad jeigu vienas iš jų negalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų finansų įstaigai, kiltų sunkumų ir kitam arba kitiems klientams  įvykdyti įsipareigojimus šiai finansų įstaigai. Tokie tarpusavio ryšiai yra vieno asmens išduoti laidavimai, garantijos arba kitos prievolių įvykdymo už kitą asmenį užtikrinimo priemonės arba bendri įsipareigojimai, kylantys iš sudarytų sandorių, arba tiesioginė tarpusavio verslo priklausomybė, kai tarpusavio verslo ryšiai negali būti nutraukti arba pakeisti kitais verslo ryšiais, arba klientai yra susiję artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais.

37. Tauriųjų metalų prekyba – tai prekyba:

1) grynu auksu (auksu, kurio grynumas yra ne mažesnis kaip 995/1000);

2) aukščiausio grynumo sidabru ir platina;

3) aukso, sidabro ir platinos luitais arba kitokia forma, kuri yra pripažįstama tarptautinėse tauriųjų metalų rinkose, nepriklausomai nuo jų grynumo;

4) nebuvusiomis apyvartoje monetomis iš tauriųjų metalų arba buvusiomis apyvartoje monetomis iš tauriųjų metalų numizmatikos tikslais.

38. Valiutos keitimas (grynaisiais pinigais):

1) užsienio valiutos pirkimas už litus;

2) užsienio valiutos pardavimas už litus.

39. Vertimasis finansinių paslaugų teikimu:

1)   deklaravimas ūkinę veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose (įstatuose (statutuose), licencijose, patentuose ir kt.), kad asmuo teikia finansines paslaugas;

2)   vieša reklama ar kitoks  skelbimasis , kad teikiamos finansinės paslaugos;

3) gavimas iš veiklos teikiant finansines paslaugas 5 arba daugiau procentų pajamų nuo visų pajamų per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį (ketvirtį) atskirai ir/ar per finansinius metus.

3 straipsnis. Finansinės paslaugos

1. Finansinės paslaugos yra:

1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;

2) piniginių paskolų (įskaitant hipotekines paskolas) teikimas;

3) finansinė nuoma (lizingas);

4) pinigų pervedimas;

5) mokėjimo kortelių ir kitų mokėjimo priemonių išleidimas ir/arba operacijų su jomis atlikimas;

6) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimas;

7) sandorių sudarymas savo ar kliento sąskaita dėl pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių, indėlių sertifikatų ir t.t.), užsienio valiutos, finansinių būsimųjų ir pasirinkimo sandorių, valiutos keitimo kurso nustatymo ir palūkanų normos nustatymo instrumentų, viešosios apyvartos vertybinių popierių, tauriųjų metalų;

8) investicijų portfelio valdymas ir konsultacijos;

9) finansinis tarpininkavimas (agento veikla);
       10) pinigų tvarkymas;
       11) informacijos bei konsultacijų kreditavimo ir mokėjimų klausimais teikimas;
       12) seifo kamerų nuoma;
       13) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais);
       14) atsiskaitymų tarp kredito įstaigų įskaitymas (kliringas);
       15) piniginių lėšų saugojimas ir administravimas;

16) įmonių konsultavimas dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir susijusių klausimų, taip pat konsultacijos ir paslaugos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu;

17) dalyvavimas išleidžiant vertybinių popierių emisijas ir su tokiom emisijom susijusių paslaugų teikimas;

18) elektroninių pinigų išleidimas ir tvarkymas.

2. Finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik gavus priežiūros institucijos licenciją, yra licencinės finansinės paslaugos.

3. Licencines finansines paslaugas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

4. Teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama.

5. Tik kredito įstaiga turi išimtinę teisę:

1)   priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių ;

2)   skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršydama nuosavo kapitalo dydį;

3)   vykdyti pinigų pervedimus;

4)   išleisti ir tvarkyti elektroninius pinigus.

6. Finansų įstaigos gali teikti finansines paslaugas užsienio valiuta, jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.

4 straipsnis. Finansų įstaiga

1. Finansų įstaiga - Lietuvos Respublikos įmonė arba įstaiga arba užsienio valstybės įmonės padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje ir besiverčiantis bent vienos iš šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos finansinės paslaugos teikimu. Finansų įstaiga yra kredito įstaiga arba finansų įmonė.

2. Finansų įstaiga negali verstis jokia kita veikla, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų finansinių paslaugų teikimu bei jai nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

3. Finansų įstaigos, besiverčiančios licencinių finansinių paslaugų teikimu, veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl tokių įstaigų veiklos, nustatytos priežiūros institucijos.

4. Finansų įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos įstatymais dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos, taip pat ir įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu finansų įstaiga yra įsteigta ir veikia, įstatymais ir kitais teisės aktais.

ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS STEIGIMAS, REGISTRAVIMAS, LICENCIJAVIMAS

5 straipsnis. Finansų įstaigos steigimas

Finansų įstaigos steigiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais dėl atitinkamos įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos) steigimo ir veiklos bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

6 straipsnis. Steigėjai

1. Finansų įstaigos steigėju gali būti tik asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:

1) yra įsigyjantis steigiamos finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį;

2) gali įrodyti, kad lėšos, panaudotos steigiamos finansų įstaigos įstatiniam kapitalui ir/arba balsavimo teisėms įsigyti, yra jo teisėtai gautos pajamos;

3) atitinka kitus šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus, keliamus finansų įstaigų steigėjams.

2. Finansų įstaigos steigėju negali būti fizinis asmuo, teistas už sunkius nusikaltimus, nusikaltimus finansams, ūkininkavimo tvarkai, nuosavybei arba už kitus nusikaltimus, jeigu nėra išnykęs teistumas.

7 straipsnis. Finansų įstaigos dalyviai, turintys kvalifikuotąją  įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį

Finansų įstaigos dalyviu, turinčiu kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį, gali būti asmuo, kuris:

1) pats arba kieno nors veikiamas nesukels pavojaus finansų įstaigos veiklos saugumui bei patikimumui ir kuris gali garantuoti Lietuvos Respublikos įstatymų reglamentuotą ir patikimą finansų įstaigos valdymą bei veiklos kontrolę;

2) savo turtiniais, valdymo, artimos giminystės, taip pat svainystės ir veiklos santykiais, dalyvių struktūra negalėtų susilpninti finansų įstaigos dalyvių atliekamos finansų įstaigos veiklos kontrolės;

3) atitinka kitus šio įstatymo bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, keliamus finansų įstaigos dalyviams.

8 straipsnis. Reikalavimai finansų įstaigos veiklai užtikrinti

1. Teikti finansines paslaugas finansų įstaiga gali tuo atveju, jeigu ji turi tinkamą:

1)   apskaitos sistemą;

2)   vidaus kontrolės sistemą;

3)   personalą;

4)   technines, informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones ir patalpas;

5)   valdymo ir organizacinę struktūrą;

6)   turto draudimą.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir įstaigų dukterinėms įmonėms, filialams, kitiems struktūriniams padaliniams arba darbo vietoms, esančioms kitoje negu finansų įstaigos buveinė vietoje ir teikiančioms finansines paslaugas klientams.

9 straipsnis. Finansų įstaigos registravimo procedūra

1. Finansų įstaiga  registruojama juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Finansų įstaiga, kuriai steigti reikalingas priežiūros institucijos leidimas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos, registruojama juridinių asmenų registre tik prieš tai gavus šį leidimą. Įregistruota juridinių asmenų registre finansų įstaiga laikoma įsteigta.

2. Įregistruota finansų įstaiga arba veikianti įmonė, priėmusi sprendimą verstis finansinių paslaugų teikimu, gali pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją (leidimą) jas teikti, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad tokia licencija (leidimas) yra būtina.

3. Licencija (leidimas) teikti finansines paslaugas finansų įstaigai išduodama Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo bei finansų įstaigų veiklos nustatyta tvarka.

4. Be šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų atvejų, Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatyta, kad priežiūros institucijos leidimas yra būtinas norint:

1) įregistruoti įstatų (statutų) pakeitimus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;

2) reorganizuoti finansų įstaigą;

3) likviduoti finansų įstaigą;

4) pertvarkyti finansų įstaigą;

5) inicijuoti finansų įstaigos bankroto procedūrą;

6) rinkti arba skirti tam tikrus asmenis stebėtojų tarybos ir valdybos nariais, tarp jų pirmininku, administracijos vadovu, auditoriumi arba revizoriumi;

7) tam tikram asmeniui įsigyti ir valdyti kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį arba padidinti, sumažinti ją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;

8) įsigyti investicijų ir valdymo tikslu kvalifikuotąją kitos įmonės įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį arba padidinti ją Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;

9) steigti filialus, atstovybes arba kitus struktūrinius juridinio asmens padalinius, esančius kitoje vietoje negu finansų įstaigos buveinė Lietuvos Respublikoje arba už jos ribų;

10) parduoti arba kitaip perleisti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal indėlių sutartis arba visus arba dalį kitų finansų įstaigos įsipareigojimų, atsirandančių perleidus išleistų finansinių priemonių apmokėjimą (toliau - įsipareigojimų paketo perleidimas) ;

11) nebesiversti visų arba dalies finansinių paslaugų teikimu.

10 straipsnis. Licencijos atšaukimas

1.   Priežiūros institucija privalo atšaukti finansų įstaigai išduotą licenciją teikti licencines finansines paslaugas, jeigu finansų įstaiga:

1)   licenciją gavo apgaulės būdu arba kitaip pažeidusi įstatymus;

2)   verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

2.   Priežiūros institucija turi teisę atšaukti finansų įstaigai išduotą licenciją teikti licencines finansines paslaugas, jeigu finansų įstaiga:

1)   nepasinaudojo licencija per 12 mėnesių nuo licencijos teikti finansines paslaugas išdavimo dienos;

2)   verčiasi kita veikla, kuri nenumatyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje;

3)   neatitinka šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų dėl saugios ir patikimos atitinkamų finansų įstaigų veiklos, reikalavimų;

4)   pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus  finansinei apskaitai, valdymui ir kontrolei, šio įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas arba priežiūros institucijos nurodymus dėl finansų įstaigos saugios ir patikimos veiklos;

5)   tapo nemoki ir/arba savo veikla kelia grėsmę savo klientų interesams arba juos pažeidžia, trikdo arba gali sutrikdyti atsiskaitymus arba operacijas pinigų ir kapitalo rinkose;

6)   jos dalyviai priima sprendimą grąžinti licenciją teikti licencines finansines paslaugas;

7)   nebesiverčia savo licencine veikla daugiau kaip 6 mėnesius; 

8)   nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad negalės to padaryti ateityje;

9) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

3. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į pažeidimo turinį, šio pažeidimo ir taikomos poveikio priemonės pasekmes finansų įstaigų sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui, priėmusi sprendimą atšaukti finansų įstaigai išduotą licenciją teikti finansines paslaugas, gali pasiūlyti jos dalyviams likviduoti finansų įstaigą ar inicijuoti jos bankroto procedūrą, o taip pat pati inicijuoti finansų įstaigos bankroto procedūrą.

TREČIASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO VALSTYBIŲ FINANSŲ ĮSTAIGOS

11 straipsnis. Užsienio valstybių finansų įstaigų veikla Lietuvos Respublikoje

1. Užsienio valstybės finansų įstaiga gali Lietuvos Respublikoje steigti kontroliuojamas įmones arba įsigyti jau veikiančių įmonių įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių, steigti filialus ir atstovybes.

2. Užsienio valstybių finansų įstaiga gali teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje tik gavusi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos institucijos leidimą ir licenciją (jeigu įstatymai nustato, kad toks leidimas ar licencija yra būtina) teikti finansines paslaugas.

3. Užsienio valstybių finansų įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos.

4. Draudžiama atsisakyti leisti teikti finansines paslaugas arba registruoti užsienio valstybės finansų įstaigą arba kitaip apriboti užsienio valstybių finansų įstaigų veiklą Lietuvos Respublikoje arba joms trukdyti dėl ekonominio tikslingumo, valstybės interesų apsaugos, perpildytos rinkos arba kokių nors kitų priežasčių, jeigu yra įvykdyti visi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti reikalavimai, keliami užsienio valstybių finansų įstaigų steigimui arba registravimui Lietuvos Respublikoje.

12 straipsnis. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų finansų įstaigų teisė teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų įstaiga gali pradėti teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, suėjus 1 mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija Lietuvos Respublikos finansų įstaigos priežiūros institucijai perdavė jos veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis, struktūrą ir informaciją apie filialo vadovus.

2. Jei keičiasi informacija apie finansų įstaigą, numatyta šio straipsnio 5 dalyje, įstaiga privalo apie tai pranešti finansų įstaigos priežiūros institucijai iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Finansų įstaiga, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo priežiūros institucijai iš anksto pranešti apie veiklos plano pasikeitimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS DALYVIAI

13 straipsnis. Finansų įstaigos dalyvis

1. Finansų įstaigos dalyvis yra asmuo, kurio vardu yra įsigyta finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis, nepriklausomai nuo to, ar jis įsigijo finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį, savo vardu trečiojo asmens naudai arba kitaip atstovaudamas tretiesiems asmenims.

2. Finansų įstaigos dalyviu gali būti tik asmuo, kurio tapatybė arba teisinė registracija patvirtinta atitinkamais dokumentais.

3. Asmuo tampa finansų įstaigos dalyviu ir įgyja visas teises ir pareigas, kurias jam suteikia jo įsigyta finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis:

1) įsteigtoje finansų įstaigoje- nuo licencijos gavimo. Iki licencijos gavimo finansų įstaigos dalyvis gali turėti ir įgyti tik tas teises ir pareigas, kurios nesusijusios su licencinių paslaugų teikimu;

2) įstatinio arba pajinio kapitalo didinimo atveju - nuo tos dienos, kai visiškai apmokėta įsigyjamo finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis, o jeigu įstatymai nustato įstatų (statuto) pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių padidėjimu, įregistravimą, - nuo finansų įstaigos įstatų (statuto) pakeitimų, susijusių su įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių padidėjimu, įregistravimo dienos;

3) kitais atvejais – nuo nuosavybės teisių į finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį atsiradimo.

14 straipsnis. Finansų įstaigos dalyvių teisės ir pareigos

Finansų įstaigos dalyvių teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai dėl įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos, ir jų įstatai (statutai), jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nenustato ko kita.

15 straipsnis. Finansų įstaigos dalyvių sąrašas

1. Finansų įstaigos administracija privalo sudaryti ir tvarkyti finansų įstaigos dalyvių sąrašą, kuriame turi būti ši informacija:

1) finansų įstaigos dalyvio: fizinio asmens, - pavardė, vardas, gyvenamosios vietos adresas, pilietybė, asmens kodas ir/arba asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pavadinimas ir numeris; juridinio asmens - pavadinimas, įmonės registracijos kodas, buveinės vieta, administracijos vadovo pavardė, vardas;

2 ) jeigu finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį valdo ne vienas asmuo, - duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, apie kiekvieną iš dalyvių ir jiems atstovaujantį asmenį;

3) dalyvio valdomų finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalių - akcijų arba pajų skaičius, akcijų nominali vertė arba pajų dydis, kiti galimi identifikacijos duomenys (akcijų rūšis, klasė, emisijos numeris, jos registracijos numeris) bei suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės;

4) įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalių įsigijimo data;

5) duomenų apie įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalių įsigijimą įtraukimo į finansų įstaigos dalyvių sąrašą data;

6) duomenys apie priežiūros institucijos sprendimą dėl leidimo įsigyti ir valdyti kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį, padidinti ją arba sumažinti, jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose.

2. Finansų įstaigų dalyvių sąrašo duomenys turi būti atnaujinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Be to, turi būti paskirtas asmuo, kuris nuolat žymėtų įvykusius pasikeitimus, teiktų informaciją apie sąraše esančius su finansų įstaigų dalyviais susijusius duomenis tiems asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka arba finansų įstaigos valdymo organų sprendimu yra suteikta tokia teisė, ir registruotų kiekvieną tokios informacijos pateikimo atvejį.

3. Duomenys, kurie reikalingi atskleisti netiesioginį 5 arba daugiau procentų finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių valdymą, privalo būti įtraukiami į finansų įstaigos dalyvių sąrašą. Asmenys, valdantys arba įsigyjantys 5 arba daugiau procentų finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių, privalo pranešti finansų įstaigos administracijai apie jo netiesiogiai valdomą finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį ir duomenis, reikalingus tam atskleisti.

PENKTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS ORGANAI

16 straipsnis. Finansų įstaigos organai

1. Finansų įstaigos organai yra visuotinis dalyvių susirinkimas ir valdymo organai.

2. Finansų įstaigos organus, jų vidinę struktūrą, sudėtį, sudarymo, sušaukimo ir darbo tvarką, pareigas ir teises, atsakomybės ribas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai dėl įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos ir jos įstatai (statutai, nuostatai), jeigu šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nenustato ko kita.

17 straipsnis. Visuotinis finansų įstaigos dalyvių susirinkimas

1. Visuotiniame finansų įstaigos dalyvių susirinkime neturi teisės balsuoti:

1) kvalifikuotosios finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies savininkai, neturintys priežiūros institucijos leidimo įsigyti  ar valdyti kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį, jeigu šis leidimas yra būtinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos;

2) finansų įstaigos dalyviai, kurių balsavimo teisės sustabdytos Lietuvos Respublikos įstatymų dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos bei priežiūros įstaigų veiklos numatytais pagrindais ar teismo sprendimu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansų įstaigų dalyvių valdoma balsavimo teisių dalis neįskaitoma nustatant kvorumą.

3. Visuotinis finansų įstaigos dalyvių susirinkimas gali priimti sprendimą perduoti finansų įstaigos valdymo organams teisę disponuoti visu finansų įstaigų turtu ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma, jeigu šis sprendimas numatytas finansų įstaigos įstatuose (statute).

4. Finansų įstaigos valdymo organas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir įstatus (statutą) yra nustatyta prievolė šaukti susirinkimus, privalo sušaukti neeilinį visuotinį finansų įstaigos dalyvių susirinkimą, kai:

1) finansų įstaigos nuosavas kapitalas tampa mažesnis negu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis;

2) finansų įstaigos nuosavo kapitalo nepakanka saugiai ir patikimai finansų įstaigos veiklai užtikrinti;

3) to reikalauja priežiūros institucija, kuri nustato susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;

4) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.

5. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą pareikalauti sušaukti neeilinį visuotinį finansų įstaigos dalyvių susirinkimą, jis privalo būti sušauktas priežiūros institucijos nurodytais terminais, nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos nustatytų terminų.

18 straipsnis. Finansų įstaigos kolegialūs valdymo organai

1. Finansų įstaigos kolegialūs valdymo organai yra stebėtojų taryba ir valdyba.

2. Finansų įstaigos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiai protokoluojami Lietuvos Respublikos įstatymų dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Finansų įstaigos administracija

1. Finansų įstaigos administracijos sudarymo tvarką, įgaliojimus, jos funkcijas ir pareigas bei darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos bei įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos.

2. Finansų įstaigos administracijoje, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai dėl  finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nenustato ko kita, turi būti du asmenys - vadovas ir jo pavaduotojas (toliau - administracijos vadovai), kurie vadovaudamiesi įstatais (statutu), pareiginėmis instrukcijomis, aukštesnių valdymo organų nutarimais ir administracijos darbo reglamentu, turi teisę sudaryti sandorius finansų įstaigos vardu. Finansų įstaigos įstatuose (statute), administracijos darbo reglamente turi būti nustatytos veiklos sritys, kur:

1) teisę veikti ir sudaryti sandorius gali tik abu administracijos vadovai, veikdami kartu ir turėdami bendrą nuomonę;

2) teisę veikti ir sudaryti sandorius gali savarankiškai administracijos vadovas ir jo  pavaduotojas arba jų įgalioti asmenys.

20 straipsnis. Finansų įstaigos vadovai

1. Finansų įstaigos vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) revizorius;

4) administracijos vadovai;

5) finansų įstaigos darbuotojai bei kiti asmenys, kuriems pagal finansų įstaigos įstatus (statutą, nuostatus), valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigos vardu sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos, ar pagal juos priimtuose kituose teisės aktuose nustatytus sandorius, turinčius rizikos pažymių;

6) vidaus audito tarnybos vadovas.

2. Jei finansų įstaigos veiklos priežiūrą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos vykdo priežiūros institucija, tai finansų įstaigų vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam išankstinį priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros institucijos sprendimu finansų įstaigos vadovo įgaliojimai gali būti sustabdyti, jį išrinkęs ar paskyręs finansų įstaigos valdymo organas gali būti įpareigotas atšaukti tokį asmenį iš užimamų pareigų ir/arba nutraukti su juo darbo sutartį, o finansų įstaigai - pritaikyta poveikio priemonė, jeigu jis išrinktas arba paskirtas be priežiūros institucijos išankstinio leidimo.

3. Priežiūros institucija turi teisę atmesti prašymą leisti tapti finansų įstaigos vadovu, jeigu prašymą pateikęs asmuo:

1) turi arba turėjo kvalifikuotąją finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį arba buvo vadovu finansų įstaigos, kurios likvidumui ir mokumui atkurti priežiūros institucija pritaikė poveikio priemones arba kuri buvo likviduota dėl nemokumo arba teismo sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus;

2) vieną arba daugiau kartų pažeidė šio įstatymo arba kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nuostatas ir už tai jis buvo baustas administracine nuobauda (išskyrus tuos atvejus, kai pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda) arba nuteistas už sunkius nusikaltimus, finansinius nusikaltimus, nusikaltimus, pažeidžiančius ūkininkavimo tvarką, nuosavybės teisę, arba už kitus nusikaltimus, jeigu nėra išnykęs teistumas arba priežiūros institucijos sprendimu buvo nušalintas nuo finansų įstaigos vadovo pareigų ir nuo to momento dar nepraėjo 5 metai;

3) negali užimti finansų įstaigos vadovo pareigų, nes nesibaigęs laikotarpis, kuriam teismas buvo uždraudęs užimti vadovo pareigas;

4) turi įsipareigojimų arba atlieka funkcijas, kurios kelia grėsmę saugiai ir patikimai finansų įstaigos veiklai;

5) neatitinka kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų vadovams.

21 straipsnis. Finansų įstaigos stebėtojų tarybos ir valdybos narių atsakomybė

Finansų įstaigos stebėtojų tarybos ir valdybos nariai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad finansų įstaigos veikla atitiktų šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

22 straipsnis.  Finansų įstaigos valdymo organų kompetencija ir įgaliojimų suteikimas

Finansų įstaigos valdymo organų kompetencija veikti finansų įstaigos vardu, tarp jų – valdyti, naudoti jos turtą ir disponuoti juo bei sudaryti sandorius, susijusius su finansinių paslaugų teikimu, taip pat įgaliojimų veikti finansų įstaigos vardu suteikimo ir atšaukimo tvarka, privalo būti nustatyta finansų įstaigos įstatuose (statute).

23 straipsnis. Finansų įstaigos veiklos vidaus kontrolė

1. Finansų įstaigos veiklos vidaus kontrolę finansų įstaigoje užtikrina patikima bei tinkamai veikianti vidaus kontrolės sistema ir nepriklausoma, tinkamai veikianti vidaus audito tarnyba, kurią gali sudaryti vienas arba keli asmenys.

2. Finansų įstaigos veiklos vidaus kontrolės sistemą sudaro:

1) tinkama organizacinė struktūra, leidžianti užtikrinti vertikalius ir horizontalius ryšius;

2) tinkama vidaus informacinė sistema;

3) vidaus norminiuose aktuose nustatyta personalo atsakomybė ir kompetencija;

4) dviguba veiklos procedūrų vidaus kontrolė;

5) vadovybės informavimo sistema, leidžianti priimti savalaikius sprendimus;

7)   rizikos kontrolė ir rizikos valdymas.

3. Vidaus audito tarnybos tikslai:

1) vertinti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir vidaus taisyklių reikalavimų;

2) tikrinti ir vertinti finansų įstaigos vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir veiksmingumą;

3) vertinti, ar finansų įstaigos finansinė atskaitomybė parodo tikrąją būklę;

4) padėti finansų įstaigos valdybai nustatyti veiklos kryptis ir jų įgyvendinimo priemones;

5) nustatyti, ar veiksminga finansų įstaigos veikla, ar pagrįsta jos pasirinkta veiklos politika, ar pakankamai veiksmingai taikomos jos pasirinktos priemonės;

6) teikti finansų įstaigos valdybai analizės bei įvertinimo medžiagą ir rekomendacijas finansų įstaigos valdymo, audituojamų padalinių veiklos organizavimo ir jos veiksmingumo klausimais.

4. Vidaus audito tarnybos bei nuolat veikiančios finansų įstaigos vidaus kontrolės sistemos darbuotojų funkcijas, atsakomybę, teises, pareigas ir darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, priežiūros institucijos išleisti teisės aktai, finansų įstaigos įstatai (statutai), jos darbo reglamentai, darbo sutartys, pareiginės instrukcijos ir kiti finansų įstaigos vidaus dokumentai.

5. Vidaus audito tarnyba privalo nedelsdama informuoti finansų įstaigos valdymo organus, o prireikus - ir priežiūros instituciją apie nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie kelia grėsmę finansų įstaigos klientų interesams, saugiai ir patikimai finansų įstaigos veiklai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS KAPITALAS IR PELNO PASKIRSTYMAS

24 straipsnis. Finansų įstaigos kapitalas

Finansų įstaigos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintasis kapitalas.

25 straipsnis. Skolintasis kapitalas

Finansų įstaigos skolintąjį kapitalą sudaro lėšos, kurias finansų įstaiga įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis, kurių galiojimo terminas yra ilgesnis kaip vieneri metai ir kurios turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

26 straipsnis. Nuosavas kapitalas

1. Finansų įstaigos nuosavas kapitalas sudaromas iš finansų įstaigos dalyvių įnašų už jų įsigytas finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis ir finansų įstaigos pelno.

2. Finansų įstaigos nuosavą kapitalą, jei Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nenustato ko kita, sudaro:

1) įstatinis kapitalas (apmokėtas akcinis kapitalas) arba pajinis kapitalas;
         2) kapitalo rezervas;
         3) perkainojimo rezervas;

4) finansinio turto perkainojimo rezervas;        

5) privalomas rezervas arba rezervinis kapitalas;
         6) atsargos rezervas;
         7) kiti rezervai;
         8) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis).

27 straipsnis. Įstatinis kapitalas

1. Finansų įstaigos įstatinis kapitalas arba pajinis kapitalas sudaromas, didinamas arba mažinamas Lietuvos Respublikos įstatymų dėl įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos bei finansinių paslaugų teikimo, nustatyta tvarka, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

2. Steigiamų finansų įstaigų įstatinis kapitalas arba pajinis kapitalas sudaromas apmokant įsigyjamas įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis tik pinigais, kurie įmokami į steigėjų vardu tam tikslui atidarytą kaupiamąją sąskaitą vienoje iš kredito įstaigų, turinčių licenciją teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sukauptos lėšos pervedamos į finansų įstaigos sąskaitą įregistravus steigiamą įmonę juridinių asmenų registre ir jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, gavus licenciją teikti finansines paslaugas.

3. Finansų įstaigai, veikiančiai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, leidžiama savo vardu įsigyti savo išleistų akcijų, jeigu šiam tikslui iš praėjusių finansinių metų pelno tam buvo sudarytas specialus nepaskirstytinasis rezervas. Tačiau jau valdomų ir įsigyjamų akcijų nominalių verčių suma negali būti didesnė kaip 5 procentai įstatinio kapitalo, o išlaidos joms įsigyti - sudaryto specialaus nepaskirstytinojo rezervo dydžio.

4. Finansų įstaigos vardu arba jos kontroliuojamų įmonių įsigytos finansų įstaigos išleistos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalys nesuteikia teisės dalyvauti valdant finansinę įstaigą.

28 straipsnis. Rezervai

1. Finansų įstaigos kapitalo rezervas - akcijų priedai (nominalios vertės perviršis) arba kiti finansų įstaigos dalyvių piniginiai įnašai už teisę turėti finansų įstaigos kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį, kurie nėra įstatinio kapitalo dalis.

2. Finansų įstaigos kapitalo rezervas sudaromas iš pajamų skirtumo, gauto pardavus naujai išleistas įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis emisijos kaina, aukštesne nei jų nominali vertė, arba kitų finansų įstaigos savininkų piniginių įnašų už teisę turėti finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba dalyvauti ją valdant, kurie nėra įstatinio kapitalo dalis.

3. Kapitalo rezervas pasibaigus finansiniams metams gali būti finansų įstaigos dalyvių sprendimu panaudotas nuostoliams, patirtiems dėl operacijų, susijusių su savo išleistų įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalių pirkimu - pardavimu, dengti, įskaitytas į paskirstytinąjį rezultatą arba panaudotas įstatiniam kapitalui padidinti.

4. Perkainojimo rezervas - nekilnojamojo turto, naudojamo finansų įstaigos veiklai, bei finansinio turto, kuris yra įsigytas investicijų ir valdymo tikslais ir nėra įrašytas į finansų įstaigos prekybos knygą, vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą.

5. Finansinio turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo finansų įstaigos finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

6. Turto, kurį finansų įstaiga įgijo reikalavimo teisei pagal kliento finansinius įsipareigojimus patenkinti iš savo kliento arba trečiojo asmens, laidavusio arba garantavusio, arba įkeitusio turto už finansų įstaigos kliento įsipareigojimus, vertės pasikeitimas negali būti įskaitytas į perkainojimo rezervą.

7. Perkainojimo rezervas finansinių metų eigoje gali būti mažinamas be finansų įstaigos dalyvių sutikimo, kai perkainotas turtas nurašomas, nukainojamas arba perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Tokiu atveju perkainojimo rezervas yra mažinamas tokiu dydžiu, kuris buvo įskaitytas į perkainojimo rezervą to turto perkainojimo metu.

8. Finansinė įstaiga negali naudoti turto perkainojimo rezervo veiklos nuostoliams dengti, pervesti jį į paskirstytinąjį rezultatą.

9. Finansų įstaigos privalomas rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos nustatyta tvarka.

10. Finansų įstaiga, prieš skirstydama ataskaitinių metų grynąjį pelną kitiems tikslams, privalo iš jo atskaityti į atsargos rezervą, jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga , veiklos, šių įstatymų nustatyta tvarka.

11. Finansų įstaiga jos savininkų sprendimu gali panaudoti atsargos rezervą tik savo patirtiems nuostoliams padengti.

12. Kitus finansų įstaigos rezervus sudaro nepaskirstytinieji ir paskirstytinieji rezervai. Jų paskirtį, sudarymo, naudojimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, dėl finansinių paslaugų teikimo bei finansų įstaigų veiklos ir įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklą ir jos įstatai (statutas).

29 straipsnis. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)

Finansų įstaigos nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje gali būti panaudotas tik tiems finansiniams metams pasibaigus, išskyrus finansų įstaigos reorganizavimo, likvidavimo arba pertvarkymo atvejus, ir įtraukiamas į paskirstytinąjį rezultatą.

30 straipsnis. Pelnas ir jo paskirstymas

1. Finansų įstaigos pelnas arba nuostolis – yra finansų įstaigos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš finansų įstaigos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų finansų įstaigos sąnaudas. Finansų įstaigos pajamos ir sąnaudos nustatomos vadovaujantis finansų įstaigos valdymo organų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir nusistovėjusią tarptautinę praktiką, pasirinkta ir jų sprendimais patvirtinta apskaitos politika.

2. Grynasis pelnas arba nuostolis yra grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš finansų įstaigos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.

3. Finansų įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

4. Per finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per tris mėnesius pasibaigus finansiniams metams, kai finansų įstaigos dalyviai savo sprendimu tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.

5. Finansų įstaigos dalyvių sprendime dėl grynojo finansinio metinės veiklos rezultato (pelno arba nuostolio) paskirstymo turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) pervedimai iš rezervų nuostoliams dengti;

4) dalyvių įnašai nuostoliams dengti (jeigu visą arba dalį paskirstytinojo rezultato (nuostolio) nusprendė padengti finansų įstaigos dalyviai);

5) paskirstytinasis rezultatas (pelnas arba nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

6) pelno paskirstymas į rezervus;

7) pelnas, skiriamas dividendams išmokėti arba kitiems tikslams;

8) nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), perkeliamas į kitus finansinius metus.

6. Finansų įstaigos dalyviai gali priimti nutarimą skirti dalį paskirstytinojo rezultato dividendams arba kitoms pelno dalims išmokėti ir kitiems tikslams, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

1) nepadengtas ankstesniųjų finansinių metų nuostolis perkeltas į finansinių metų pradžią;

2) padaryti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti privalomi atskaitymai į privalomą rezervą arba rezervinį kapitalą ir atsargos rezervą;

3) padaryti atskaitymai į finansų įstaigos įstatuose (statute) nustatytus rezervus;

4) išmokėjus dividendus ir panaudojus pelno dalį kitiems tikslams, finansų įstaigos kapitalas atitiks įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

7. Jeigu pasibaigus finansiniams metams kitų finansinių metų pradžioje finansų įstaigos nepaskirstytinojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostolis), finansų įstaigos dalyviai privalo priimti sprendimą padengti šį nuostolį įtraukdami į paskirstytinąjį rezultatą pervedimus iš rezervų ir kapitalų tokia seka:

1) pervedimai iš kitų rezervų, nepanaudotų finansiniais metais;
         2) pervedimai iš privalomo rezervo arba rezervinio kapitalo;
         3) pervedimai iš atsargos rezervo;
         4) pervedimai iš kapitalo rezervo.

8. Jeigu šių pervedimų iš rezervų nepakanka nuostoliui padengti:

1) likęs nepaskirstytas nuostolis perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jeigu finansų įstaigos kapitalas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

2) finansų įstaigos dalyviai privalo priimti sprendimą padengti nuostolį finansų įstaigos dalyvių įnašais - finansų įstaigos kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

9. Finansų įstaigos dalyviams nepriėmus sprendimo padengti nuostolį dalyvių įnašais ir taip atkurti kapitalą iki Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų dydžių arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus kapitalo iki teisės aktuose nustatytų dydžių per jų nustatytą terminą, finansų įstaigai taikomos įstatymų nustatytos poveikio priemonės.

31 straipsnis. Premijos ir tantjemos

Finansų įstaigos darbuotojams pagal šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 7 punktą išmokamos premijos ir metinės išmokos (tantjemos) valdymo organų nariams pripažįstamos sąnaudomis ir įtraukiamos į veiklos rezultatą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS VERSLO RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS

32 straipsnis. Verslo rizikos prisiėmimas

1. Finansų įstaiga privalo turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad:

1) finansų įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas, veiktų saugiai bei patikimai;

2) finansų įstaiga galėtų laiku atpažinti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat ją stebėti bei valdyti.

2. Finansų įstaigos sandoriai, turintys galimos rizikos požymių, turi būti sudaryti rašytine forma. Finansų įstaiga, veikdama kapitalo ir pinigų rinkose, gali sudaryti sandorius ir žodžiu, tačiau informacija apie tokių sandorių sudarymą vėliau turi būti išdėstyta rašytine forma arba kita leidžiančia atskleisti sandorius forma.

3. Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad:

1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra, jo vertė reali ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;

2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus;

3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

4. Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka, be kitų teisės aktuose nustatytų dokumentų, saugoti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti sandorį.

5. Finansų įstaiga negali kliento įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti priimti:

1) kliento arba trečiojo asmens turto įkeitimo, kuris jau įkeistas pagal kitą sandorį, išskyrus atvejį, kai šio turto įkeitimas yra įregistruotas hipotekos registre;

2) kliento arba trečiojo asmens turto įkeitimo, kurio įkeitimas yra įregistruotas hipotekos registre, tačiau šiuo įkeitimu užtikrinta kliento prievolė kitiems kreditoriams (kreditoriaus reikalavimas) yra didesnė negu 70 procentų įkeisto turto vertės;

3) pačios finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies įkeitimo;

4) pačios finansų įstaigos kontroliuojamos arba ją globojančios (patronuojančios) finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies įkeitimo;

5) įmonės, kuri turi kvalifikuotąją finansų įstaigos kliento įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį arba kurios kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalį turi finansų įstaigos klientas, įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies įkeitimo.

6. Finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui.

7. Finansų įstaiga, sudarydama su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sudaromoje sutartyje būtų aiškiai nurodyta:

1) sutarties dėl finansinių paslaugų teikimo objektas, finansų paslaugos teikimo paskirtis (jei ji yra);

2) duomenys apie klientą;

3) sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės;

4) finansų įstaigos teisė, klientui nevykdant arba netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones;

5) kitos įstatymų nedraudžiamos priemonės, kurios leistų finansų įstaigai sumažinti prisiimamą riziką.

33 straipsnis. Verslo rizikos įvertinimas ir ribojimas

1. Finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią:

1) dėl finansinių paslaugų teikimo finansų įstaigos vadovams ir su jais artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais ir turtiniais ryšiais susijusiems asmenims;

2) dėl finansinių paslaugų teikimo finansų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies savininkams ir su jais artimos giminystės, taip pat svainystės ir turtiniais ryšiais susijusiems asmenims;

3) dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei;

4) dėl investicijų į kitų įmonių įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalis ;

5) dėl investicijų į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą;

6) dėl operacijų pinigų ir kapitalo rinkose.

2. Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka perkainoti savo turtą bei nustatyti jo grynąją vertę, atsižvelgdama į kiekvieno sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę bei ekonominę būklę, į prievolių, pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo, vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos finansų įstaigos turto vertei.

3. Finansų įstaiga privalo imtis visų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ir finansų įstaigų veiklos praktikoje taikomų priemonių apsaugoti savo turtą nuo nuvertėjimo.

4. Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti atidėjinius (atidėjimus) jos veiklos rizikai sumažinti, įskaitant skolinimo, rinkos, palūkanų normos, valiutų keitimo kurso, investicijų, šalies (valstybės ar jos dalies) bei kitas rizikos rūšis, kurios gali būti nustatytos ir įvertintos, ir dėl rizikos patirtiems nuostoliams padengti bei finansų įstaigos turto realiai vertei nustatyti (toliau - specialieji atidėjiniai (atidėjimai) veiklos rizikai sumažinti).

5. Be specialiųjų atidėjinių (atidėjimų) veiklos rizikai sumažinti finansinė įstaiga privalo suformuoti bendruosius atidėjinius (atidėjimus) galimiems nuostoliams, susijusiems su tikėtina rizika, padengti.

6. Finansų įstaigos sudaryti specialieji atidėjiniai (atidėjimai) veiklos rizikai sumažinti yra finansų įstaigos veiklos sąnaudos.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS LIKVIDUMAS IR MOKUMAS

34 straipsnis. Finansų įstaigos likvidumas ir mokumas

1. Finansų įstaiga privalo būti visada pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus pirmu kliento pareikalavimu (likvidumas) ir įvykdyti visus savo įsipareigojimus (mokumas).

2. Finansų įstaiga privalo vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus likvidumui, derindama įgytų reikalavimų įvykdymo terminus ir dydžius su prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminais ir dydžiais, atsižvelgdama į savo veiklos pobūdį, apimtis ir riziką, bei priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, keliamus finansų įstaigų likvidumui.

3. Finansų įstaiga privalo turėti rašytines likvidumo ir mokumo užtikrinimo vidaus taisykles, smulkiai apibrėžiančias likvidumo ir mokumo kontrolės bei valdymo procedūras.

4. Reikalavimus finansų įstaigų likvidumui ir mokumui nustato Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos bei priežiūros institucijų priimti teisės aktai.

DEVINTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS KONTROLIUOJAMOS ĮMONĖS, PADALINIAI IR FINANSINĖS GRUPĖS

35 straipsnis. Finansų įstaigos kontroliuojamos įmonės

Finansų įstaiga, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais dėl jos veiklos, gali steigti, įsigyti ir valdyti kontroliuojamas įmones.

36 straipsnis. Finansų įstaigos padaliniai

1. Finansų įstaiga, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai dėl jos veiklos, turi teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nustatyta tvarka įsteigtuose savo padaliniuose, veikiančiuose toje pačioje arba kitoje negu finansų įstaigos buveinė vietoje.

2. Finansų įstaiga gali steigti filialus, atstovybes ir kitus šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus padalinius.

37 straipsnis. Finansų įstaigos filialai

1. Finansų įstaiga, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai dėl jos veiklos, turi teisę steigti filialus Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

2. Finansų įstaigos filialas turi teisę pagal savo veiklos tikslus, nustatytus finansų įstaigos valdymo organų patvirtintuose filialo nuostatuose, teikti finansines paslaugas kitoje negu finansų įstaigos buveinė vietoje. Už filialo sandorius ir veiklą atsako jį įsteigusi finansų įstaiga.

38 straipsnis. Finansų įstaigų atstovybės ir kiti padaliniai

1. Lietuvos Respublikos finansų įstaigos, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai dėl jų veiklos, savo interesams atstovauti gali steigti atstovybes užsienio valstybėse, o užsienio valstybių finansų įstaigos - savo atstovybes Lietuvos Respublikoje.

2. Finansų įstaigos, jeigu tai numatyta jų įstatuose (statute, nuostatuose) ir to nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai dėl jų veiklos, gali teikti finansines paslaugas ir kitoje negu jos pačios arba jų filialo buveinė vietoje, įsteigus atskirus padalinius, darbo vietas arba automatizuotus punktus.

39 straipsnis. Finansinės grupės

1. Finansų įstaiga ir jos kontroliuojamos finansų įstaigos bei šių finansų įstaigų kontroliuojamos kitos finansų įstaigos, kurias tiesiogiai ir/arba netiesiogiai kontroliuoja pirmoji finansų įstaiga, yra finansinė grupė.

2. Įmonės, kurias tiesiogiai ir/arba netiesiogiai kontroliuoja finansų įstaigos, negali įsigyti arba valdyti jas kontroliuojančių finansų įstaigų įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies.

3. Finansų įstaiga, kuri globoja (patronuoja) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas:

1) privalo jas valdyti arba veikti jų veiklą taip, kad visa finansinė grupė kartu ir kiekviena į šią grupę įeinanti finansų įstaiga atskirai veiktų saugiai ir patikimai;

2) privalo užtikrinti, kad į finansinę grupę įeinančios finansų įstaigos turėtų pakankamai kapitalo ir visa finansinė grupė vykdytų reikalavimus, keliamus saugiai ir patikimai jų veiklai.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ GRUPIŲ JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA

40 straipsnis. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros objektas

Jungtinė (konsoliduota) priežiūra taikoma:

1) finansų įstaigai, kuri globoja (patronuoja) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, jeigu bent vienos iš šių į finansinę grupę įeinančių finansų įstaigų veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai;

2) finansų įstaigai, kuri priklauso finansinei grupei, jeigu bent vienos iš šių į finansinę grupę įeinančių finansų įstaigų veiklos priežiūrą nustato  Lietuvos Respublikos įstatymai;

3) finansų įstaigai, kuri nepriklauso finansinei grupei, tačiau 20 arba daugiau procentų jos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių tiesiogiai ir/arba netiesiogiai turi finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, priklausanti finansų įstaiga;

4) finansų įstaigai, kuri nepriklauso finansinei grupei, tačiau yra kontroliuojama asmens, kuris yra finansų įstaigos, globojančios (patronuojančios) į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, arba vienos iš finansų įstaigų - finansinės grupės narių dalyvis, jeigu tos finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

41 straipsnis. Jungtinės (konsoliduotos) finansų grupės atskaitomybės sudarymas

1. Finansų įstaiga, kuri globoja (patronuoja) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, privalo sudaryti jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės atskaitomybę. Apskaičiuojant jungtinį (konsoliduotą) finansinės grupės kapitalą, prie nuosavo globojančios (patronuojančios) finansų įstaigos perskaičiuoto kapitalo pridedamas visas kitų į finansinę grupę įeinančių finansų įstaigų nuosavas kapitalas (netiesioginės kontrolės atveju – kapitalo dalys, kurios yra proporcingos netiesiogiai turimoms šių finansų įstaigų įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalims).

2. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose ir priklausantys Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, privalo pateikti finansų įstaigai, globojančiai (patronuojančiai) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, ataskaitas, duomenis ir informaciją, būtiną jungtinei (konsoliduotai) finansinės grupės atskaitomybei sudaryti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti.

3. Finansų įstaiga, globojanti (patronuojanti) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas , privalo ne vėliau kaip per tris ketvirčius po finansinių metų pabaigos parengti ir pateikti priežiūros institucijai jungtinę (konsoliduotą) finansinės grupės metinę finansinę ataskaitą su nepriklausomo auditoriaus išvada ir kitas jungtines (konsoliduotas) ataskaitas.

42 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

1. Jeigu bent viena iš į finansinę grupę įeinančių finansų įstaigų yra kredito įstaiga, bendrą visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kredito įstaigų priežiūrą atliekanti institucija. Jeigu į finansinę grupę neįeina kredito įstaiga, tai tokios grupės jungtinė (konsoliduota) priežiūra atliekama, jeigu tai nustatyta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

2. Visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio įstatymo 40 straipsnyje reikalauti, o jie privalo pateikti priežiūros institucijai reikalingas ataskaitas, duomenis arba informaciją. Priežiūros institucijai pareikalavus, jai pateikiamos ataskaitos ir finansiniai duomenys privalo būti patvirtinti auditoriaus.

3. Vienai finansų įstaigai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti rizikos apribojimai jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu taikomi visai finansinei grupei.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS APSKAITA IR AUDITAS

43 straipsnis. Apskaita

1. Finansų įstaiga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat finansų įstaigos organų, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, pasirinkta apskaitos politika.

2. Finansų įstaigos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

1) finansinė atskaitomybė įvardytų tikrą finansų įstaigos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

2) sudarytų sąlygas finansų įstaigos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti finansų įstaigos turtą ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas finansų įstaigos dalyviams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti finansų įstaigos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda finansų įstaigos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir finansų įstaigos finansinę būklę.

3. Pasibaigus finansiniams metams, finansų įstaiga privalo:

1) per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki eilinio visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo, sudaryti sąlygas finansų įstaigos dalyviams susipažinti, o jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, - pateikti priežiūros institucijai nepriklausomo auditoriaus (toliau – auditorius) patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą bei nepriklausomo auditoriaus ataskaitą apie finansų įstaigos metinės finansinės atskaitomybės auditą;

2) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos finansų įstaigos dalyvių visuotinio susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

3) per tris dienas po finansų įstaigos dalyvių visuotinio susirinkimo sprendimo dėl metinės finansų atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo, jeigu finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai;

4) per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visuomenei metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, jeigu to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos;

5) finansų įstaiga, globojanti (patronuojanti) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, - per devynis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei jungtinę (konsoliduotą) finansų grupės metinę finansinę atskaitomybę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Finansų įstaigos dalyvių visuotinis susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti neaudituotos metinės finansinės atskaitomybės.

5. Finansų įstaigos dalyvių visuotinio susirinkimo sprendimas dėl pelno paskirstymo yra negaliojantis, jeigu metinė finansinė atskaitomybė yra neaudituota.

44 straipsnis. Auditas

1. Audito įmonė turi atlikti finansų įstaigos finansinės metinės atskaitomybės auditą ir, remdamasi tuo, pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, ar finansų įstaiga:

1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje pilnai, teisingai ir tiksliai atvaizdavo metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;

2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus dėl buhalterinės apskaitos bei bendruosius apskaitos principus;

3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus dėl buhalterinės apskaitos;

4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus bei nurašymus;

5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

6) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų kapitalui;

7) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus veiksmingam ir patikimam nuosavybės valdymui bei saugiai ir patikimai veiklai;

8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.

2. Visuotinis finansų įstaigos dalyvių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir būsimųjų (ne daugiau kaip dvejų) finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.

3. Finansinė įstaiga privalo iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito su visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo išrinkta audito įmone ir pateikti ją priežiūros institucijai, jeigu finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

45 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei

1. Finansų įstaigos metinės finansų atskaitomybės auditą gali atlikti tik toks auditorius, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi galiojantį auditoriaus pažymėjimą;

2) nėra susijęs artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais su finansų įstaigos, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuoju buhalteriu, stebėtojų tarybos arba valdybos nariais, kvalifikuotos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies turėtojais (valdytojais);

3) netvarko audituojamos finansų įstaigos apskaitos ir nesudaro finansinės atskaitomybės;

4) jei yra buvęs audituojamos finansų įstaigos arba užsakovo darbuotojas, tai nuo darbo santykių pasibaigimo dienos turi būti praėję ne mažiau kaip treji metai;

5) tiesiogiai neturi audituojamos finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies, o jei turėjo – nuo jų perleidimo praėjo ne mažiau kaip 3 metai;

6) neturi turtinių įsipareigojimų audituojamai finansų įstaigai;

7) nė vienas iš audituojamos kvalifikuotosios finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies savininkų nėra susijęs turtiniais ryšiais su auditoriumi.

2. Finansų įstaigos metinės finansinės atskaitomybės auditą gali atlikti tokia audito įmonė, kuri atitinka šiuos reikalavimus:

1) civilinė atsakomybė yra apdrausta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

2) per vienerius metus už audito paslaugas iš vienos audituojamos finansų įstaigos gautos pajamos neviršija 20 procentų visų audito įmonės per dvejus metus iš eilės gautų pajamų.

3. Ta pati audito įmonė gali atlikti auditą toje pačioje finansų įstaigoje ne daugiau kaip trejus metus iš eilės.

4. Priežiūros institucijos sprendimu finansų įstaigoms, kurių veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, gali būti uždrausta sudaryti sutartis dėl finansinės atskaitomybės audito su tam tikromis audito įmonėmis, jeigu jos neatitinka (nevykdo) šio straipsnio reikalavimų.

46 straipsnis. Auditoriaus ir audito įmonės pareigos

1. Audito įmonė privalo finansų įstaigos ir audito įmonės sutartyje numatytais terminais, bet ne vėliau kaip 15 dienų iki eilinio visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo, pateikti finansų įstaigai auditoriaus išvadą, kurioje auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie finansų įstaigos metinę finansinę atskaitomybę.

2. Auditorius nedelsdamas raštiškai informuoja finansų įstaigos valdymo organus ir, gavęs pastarųjų nuomonę/komentarus šiais klausimais, - priežiūros instituciją, jeigu audituojamos finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, jeigu nustato faktus:

1) dėl kurių jis bus priverstas atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansų įstaigos metinę finansinę atskaitomybę arba pareikšti sąlyginę nuomonę;

2) liudijančius apie nusikalstamą veiką, padarytus arba galinčius įvykti grubius vidaus tvarkos pažeidimus;

3) apie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus saugiai ir patikimai veiklai, pažeidimus;

4) kad finansų įstaigos reikalavimai pagal sudarytus sandorius nepakankamai užtikrinti arba jos turimas (valdomas) turtas nėra pakankamai apsaugotas nuo nuvertėjimo (praradimo);

5) apie rimtus vidaus kontrolės sistemos trūkumus arba jos nepakankamumą;

6) dėl kurių aiškiai skiriasi auditoriaus ir finansų įstaigos vadovų nuomonė apie sugebėjimą įvykdyti visus savo įsipareigojimus (mokumą), apie pajamas arba pelną, apie informacijos rinkimą, apdorojimą ir informacinės sistemos patikimumą arba apie finansinę apskaitą.

3. Auditorius gali suteikti priežiūros institucijai konsultacijas arba perspėti priežiūros instituciją apie patikrinimo rezultatus ir šio straipsnio 2 dalyje nenumatytais atvejais.

4. Priežiūros institucija gali pareikalauti iš auditoriaus, o jis privalo pateikti priežiūros institucijai visą turimą informaciją apie finansų įstaigoje atlikto patikrinimo rezultatus.

47 straipsnis. Auditoriaus atsakomybė

Auditorius už audito atlikimą, auditoriaus išvados dėl audituotoje finansų įstaigos metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktų duomenų išsamumo, tikrumo ir tikslumo  pateikimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGŲ, TEIKIANČIŲ LICENCINES FINANSINES PASLAUGAS, VEIKLOS PRIEŽIŪRA

48 straipsnis. Finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūra

1. Finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklą prižiūri Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos priežiūros institucijos.

2. Finansų įstaigų veiklos priežiūros institucijų steigimą ir veiklą, teises ir pareigas, atskaitomybę bei atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

3. Finansų įstaigų priežiūros institucijos tarpusavyje  bendradarbiauja pagal bendradarbiavimo sutartis.

49 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1. Priežiūros institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtų finansų įstaigų priežiūrą, privalo:

1) įvertinti teikiamus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos, nustatytus prašymus ir priimti sprendimus dėl jų;

2) vertinti, ar finansų įstaigų valdymo, vidaus kontrolės ir informacinė sistemos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, finansų įstaigos įstatų (statuto) bei pačios finansų įstaigos išleistų vidaus dokumentų reikalavimus ir yra tinkamos valdyti finansų įstaigą taip, kad ji veiktų saugiai ir patikimai;

3) nustatyti finansų įstaigų veiklos riziką ribojančius normatyvus bei jų dydžius ir kontroliuoti, kaip finansų įstaigos jų laikosi;

4) nustatyti prižiūrimoms finansų įstaigoms reikalavimus apskaitai, finansinės ir priežiūrai skirtos atskaitomybės formą, turinį ir pateikimo priežiūros institucijai terminus;

5) vertinti finansų įstaigos priežiūros tikslais ir įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos privalomos visuomenei teikti informacijos patikimumą ir tikslumą;

6) vertinti, ar finansų įstaigos politika, praktika ir procedūros leidžia laiku nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti riziką, kuri atsiranda investuojant ir teikiant finansines paslaugas;

7) vertinti politiką, praktiką ir procedūras, kurias finansų įstaiga taiko nustatydama grynąją savo turto vertę;

8) vertinti, ar finansų įstaigos informacinė sistema leidžia jos vadovams laiku nustatyti, įvertinti ir valdyti rizikos laipsnį;

9) kontroliuoti, kad finansų įstaiga laikytųsi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų finansinių paslaugų teikimui finansų įstaigos viduje ir su ja susijusiems asmenims;

10) vertinti, ar finansų įstaiga sudarė pakankamai atidėjinių (atidėjimų) ir rezervų investuojant ir teikiant finansines paslaugas prisiimtai rizikai sumažinti;

11) vertinti, ar finansų įstaigoje veikianti vidaus kontrolės sistema atitinka finansų įstaigos veiklos turinį ir apimtį (mastą);

12) vertinti politiką, praktiką ir procedūras, kurias finansų įstaiga taiko, siekdama pažinti savo klientą, užtikrindama finansinę drausmę ir siekdama užkirsti kelią pasinaudoti finansų įstaiga nusikalstamais tikslais;

13) turėdama informacijos, kad finansinių paslaugų, kurioms teikti yra būtina gauti priežiūros institucijos licenciją, teikimu verčiasi asmenys, neturintys šios  licencijos, informuoti apie tai atitinkamas teisėsaugos institucijas;

14) raštiškai informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas apie finansų įstaigoje nustatytus faktus, liudijančius apie galimai nusikalstamą veiką.

2. Priežiūros institucija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, turi teisę:

1) leisti teisės aktus dėl prižiūrimų finansų įstaigų steigimo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo, apskaitos bei atskaitomybės tvarkos;

2) priežiūros tikslais pareikalauti ir gauti iš prižiūrimos finansų įstaigos visą informaciją bei dokumentus apie finansų įstaigos steigimą, dalyvius, vadovus, valdymą, veiklą, riziką ribojančių normatyvų vykdymą, finansinę būklę, jos padalinius ir dukterines įmones, kreditorius, skolininkus bei kitus klientus;

3) atlikti finansų įstaigos steigimo procedūrų ir veiklos dalinį arba nuoseklų patikrinimą pačioje finansinėje įstaigoje, jos padalinyje arba dukterinėje įmonėje;

4) reikalauti ir gauti iš valstybės valdymo, savivaldos bei teisėsaugos institucijų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų jų turimą informaciją apie finansų įstaigos steigėjus, dalyvius, kreditorius, skolininkus arba kitus klientus, jos padalinius arba dukterines įmones, taip pat kitą informaciją, būtiną šiame arba kituose įstatymuose nustatytoms pareigoms vykdyti;

5) taikyti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas poveikio priemones, jeigu finansų įstaiga pažeidžia įstatymų bei priežiūros institucijos išleistų teisės aktų reikalavimus saugiai ir patikimai finansų įstaigos veiklai, arba yra grėsmė, kad dėl finansų įstaigos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir/arba finansų įstaigos klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos finansų sistemos funkcionavimas, arba finansinių paslaugų rinkos dalyviai gautų neteisingą informaciją apie finansų įstaigos finansinę būklę;

6) sudaryti sutartis su priežiūros institucijomis dėl bendradarbiavimo keičiantis informacija, gauta priežiūros tikslu, jeigu priežiūros institucijos užtikrina, kad ši informacija nebus perduota kitiems asmenims, taip pat atliekant užsienio valstybių finansų įstaigų skyrių, turinčių teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos finansų įstaigų padalinių, turinčių teisę veikti ir teikti finansines paslaugas užsienio valstybėje, priežiūrą;

7) būti tarptautinių organizacijų, jungiančių priežiūros institucijas, nare;

8) turėti kitokių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos bei finansų įstaigų priežiūros institucijų veiklos.

3. Priežiūros institucija neturi teisės :

1) perduoti informacijos, gautos priežiūros tikslu iš finansų įstaigų ir kitų asmenų, be jų sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tai yra susiję su nusikalstamos veikos tyrimu;

2) perduoti kitiems asmenims informacijos, gautos iš kitos priežiūros institucijos, be jos sutikimo.

4. Lietuvos Respublikos įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos bei priežiūros institucijų veiklos, gali nustatyti kitokią nei šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacijos perdavimo tvarką.

50 straipsnis. Finansų įstaigų priežiūros būdai

Finansų įstaigų priežiūros būdai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato ko kita:

1) licencijavimas: nagrinėjami prašymai ir priimami sprendimai dėl finansų įstaigų steigimo, licencijų verstis finansinių paslaugų teikimu išdavimo, kvalifikuotosios finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir/arba balsavimo teisių dalies įsigijimo ar valdymo, reorganizavimo ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais, susijusiais su finansų įstaigų veiklos įteisinimu;

2) dokumentinė priežiūra: analizuojama ir vertinama finansų įstaigos veikla remiantis jos teikiama finansine atskaitomybe ir kita iš finansų įstaigų bei kitų šaltinių gauta informacija;

3) finansų įstaigų patikrinimas ar inspektavimas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos įstatymų dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nustatyta tvarka, atliekant finansų įstaigų steigimo procedūrų ir veiklos patikrinimus ar inspektavimus.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS
FINANSŲ ĮSTAIGOS PABAIGA, PERTVARKYMAS IR BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS

51 straipsnis. Finansų įstaigos pabaiga

1. Finansų įstaigos pasibaigia reorganizavimo arba likvidavimo būdu.

2. Finansų įstaigos pasibaigia nuo jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro momento.

52 straipsnis. Finansų įstaigos reorganizavimas ir pertvarkymas

Finansų įstaiga reorganizuojama ir pertvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Finansų įstaigos likvidavimas

Finansų įstaiga gali būti likviduota jos dalyvių iniciatyva arba priverstinai Lietuvos Respublikos įstatymuose dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos bei įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Finansų įstaigos likvidavimams jos dalyvių iniciatyva

1. Finansų įstaiga gali būti likviduota visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymų dėl įmonės rūšies (juridinio asmens teisinės formos), kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, veiklos nustatyta tvarka. Jeigu įstatymai nustato šios finansų įstaigos veiklos priežiūrą, ji dalyvių iniciatyva gali būti likviduota tik priežiūros institucijai leidus.

2. Priežiūros institucija suteikia leidimą likviduoti finansų įstaigą tik tada, jeigu nustato, kad finansų įstaiga yra pajėgi atsiskaityti pagal savo prisiimtus įsipareigojimus.

3. Finansų įstaigos likvidatorius (likvidacinė komisija), likvidavimo metu nustatęs, kad įstaiga yra nepajėgi atsiskaityti pagal savo prisiimtus įsipareigojimus (toliau – nemoki), privalo nutraukti kreditorių reikalavimų tenkinimą bei kitus likvidavimo procedūros veiksmus ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų įstaigai.

55 straipsnis. Finansų įstaigos priverstinis likvidavimas

1. Visuotinis finansų įstaigos, kuriai priežiūros institucijos sprendimu atšaukta licencija teikti finansines paslaugas, dalyvių susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti finansų įstaigos veiklą.

2. Finansų įstaiga likviduojama teismo sprendimu, jeigu visuotinis finansų įstaigos, kuriai atšaukta licencija teikti finansines paslaugas, dalyvių susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti finansų įstaigos veiklą. Kreiptis į teismą dėl finansų įstaigos likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, finansų įstaigos stebėtojų taryba, valdyba arba bent vienas dalyvis.

3. Finansų įstaigų bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu įstatymai dėl finansinių paslaugų teikimo ir finansų įstaigų veiklos nenustato ko kita.

56 straipsnis. Finansų įstaigos, kurios veiklos priežiūrą nustato įstatymai, bankroto bylos iškėlimo ir bankroto procedūrų vykdymo ypatumai

1. Bankroto byla gali būti iškelta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tik tai nemokiai finansų įstaigai, kuriai priežiūros institucijos sprendimu atšaukta licencija teikti finansines paslaugas.

2. Sąlygas, kurioms esant finansų įstaiga gali būti pripažįstama nemokia, ir finansų įstaigos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucija.

3. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo finansų įstaigai turi teisę pateikti jos dalyviai, likvidatorius (likvidacinė komisija), administracijos vadovas, kreditorius (kreditoriai) bei priežiūros institucija.

4. Nutartį iškelti bankroto bylą finansų įstaigai arba atsisakyti ją iškelti teismas priima ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareiškimo priėmimo ir priežiūros institucijos sprendimo atšaukti finansų įstaigai licenciją teikti finansines paslaugas gavimo dienos.

5. Finansų įstaigų bankroto procedūros gali būti atliekamos tik teismine tvarka.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 58 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

2. Šio įstatymo nuostatos, nuo jo įsigaliojimo dienos, taikomos ir jau veikiančioms finansų įmonėms, bei kredito įstaigoms.

3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 16 ir 17 punktai ir 12 straipsnis įsigalioja, Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.

58 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos bankui

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos bankui parengti ir iki 2002 m. spalio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, neatitinkančių Finansų įstaigų įstatymo nuostatų, pakeitimo ir/arba papildymo įstatymų projektus, taip pat pasiūlyti parengti šio įstatymo įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS