Projektas

Lietuvos ūkio rūmų ir kitos valstybės ūkio rūmų įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos ūkio rūmų ir kitos valstybės ūkio rūmų (toliau - Rūmai) steigimą bei  veiklą, skatinančią valstybių ir ypač  regionų bendradarbiavimą verslo srityje.

2 straipsnis. Rūmų statusas

1. Rūmai yra fizinių ir juridinių asmenų, kurie verčiasi komercine ūkine veikla Lietuvos ir kitos valstybės įstatymų nustatyta tvarka, savanoriškas susivienijimas.

2. Rūmai yra juridinis asmuo, kuris už savo prievoles atsako turimu turtu, bet neatsako už savo narių prievoles, o Rūmų nariai neatsako už Rūmų prevoles.

3. Rūmų veiklą nustato šis įstatymas, tarptautinės sutartys, Rūmų įstatai bei teisės aktai.

3 straipsnis. Rūmų nariai

1. Rūmų nariais Lietuvoje gali būti visų rūšių įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir fiziniai asmenys, galintys įstatymų numatyta tvarka  verstis  komercine ūkine veikla; kitoje valstybėje Rūmų nariais gali būti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi komercine ūkine veikla, yra registruoti ir veikia pagal tos valstybės įstatymus.

2. Visi Rūmų nariai, tiek iš Lietuvos, tiek iš kitos pusės, dalyvaudami Rūmų veikloje, turi lygias teises.

3. Rūmų nariai moka įstatuose nustatytą  stojamąjį ir nario mokesčius bei vykdo Rūmų įstatuose nustatytas pareigas.

4. Rūmų narių arba jų įgalioti atstovai turi teisę dalyvauti Rūmų valdymo veikloje, rinkti ir būti išrinkti į vadovaujančiuosius Rūmų organus.

4 straipsnis. Rūmų pavadinimas

Rūmų pavadinime turi būti įrašyti abiejų valstybių vardai. Pavadinime lietuvių kalba pirmuoju rašomas Lietuvos vardas.

5 straipsnis. Rūmų veikla

Rūmai atlieka šias funkcijas:

1) skatina abiejų valstybių ir šių valstybių ūkio subjektų ekonominius ir prekybinius ryšius;

2) teikia savo nariams informaciją apie abiejų valstybių įmonių veiklą;

3) tiria rinką ir teikia pasiūlymus Rūmų nariams;

4) teikia konsultacijų, informacijos, vertimo ir kitas paslaugas;

5) organizuoja parodas, muges, konferencijas ir kitus komercinius bei reklaminius renginius;

6) atstovauja savo nariams bendradarbiaudami su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis;

7) teikia informaciją apie įstatymų, mokesčių, muitų politikos pasikeitimus;

8) steigia įvairių rūšių įmones Rūmų deleguotoms funkcijoms atlikti;

9) steigia Rūmų filialus bei atstovybes.

6 straispnis. Rūmų valdymas

1. Aukščiausiasis Rūmų valdymo organas - visuotinis Rūmų narių ir jų atstovų susirinkimas. Visuotiniame Rūmų narių susirinkime kiekvienas atstovas turi po vieną sprendžiamąjį balsą.

2. Visuotinis Rūmų narių susirinkimas atlieka šias funkcijas:

1) nustato Rūmų veiklos kryptis;

2) priima, keičia ir papildo Rūmų įstatus;

3) renka iš savo narių 4 metams Rūmų prezidentą, viceprezidentą, prezidiumą, valdybą, revizijos komisiją ir jos pirmininką;

4) nustato Rūmų valdybos funkcijas ir įgaliojimus;

5) tvirtina Rūmų prezidento ir revizijos komisijos pirmininko ataskaitas;

6) likviduoja Rūmus.

3. Rūmų prezidentas ir viceprezidentas renkami iš skirtingų valstybių ir, pasibaigus kadencijai, perrenkami rotacijos principu.

4. Rūmų prezidiumas ir valdyba renkami iš abiejų valstybių. Rūmų narių atstovų. Prezidiumas ir valdyba vadovauja Rūmų veiklai tarp Rūmų narių atstovų visuotinių susirinkimų.

5. Valdyba, suderinusi su prezidentu ir prezidiumu,  gali dirbti ir atskirai kiekvienoje valstybėje.

6. Rūmų administracijai vienoje ir kitoje valstybėje vadovauja direktoriai. Juos skiria ir atleidžia tos valstybės valdyba, suderinusi su Rūmų prezidentu ir prezidiumu.

7. Administracijų direktoriai dalyvauja visuotiniame susirinkime, prezidiumo ir valdybos ir bei kiekvienos pusės valdybų posėdžiuse su patariamojo balso teise.

8. Rūmų visų valdymo organų funkcijas nustato Rūmų įstatai.

7 straipsnis. Rūmų lėšos

1. Rūmų lėšas sudaro:

1) Rūmų narių stojamieji ir nario mokesčiai;

2) pajamos už suteiktas paslaugas;

3) valstybių ir savivaldybių lėšos, skirtos tam tikroms programoms įgyvendinti;

4) skolintos lėšos, fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos bei turtas;

5) kitos teisėtai gautos lėšos.

2. Rūmų biudžetas kiekvienoje valstybėje yra atskiras. Jis skiriamas Rūmų veiklai finansuoti, programoms ir projektams įgyvendinti, darbuotojų darbo užmokesčiui.

3. Rūmų biudžetas yra tvirtinamas tos šalies valdybos dalies sprendimu.

4. Rūmai moka mokesčius savo valstybių nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Rūmų steigimas

Rūmų steigėjais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje. Steigėjai šaukia steigiamąjį Rūmų susirinkimą vienoje iš valstybių. Rūmai ir jų įstatai registruojami kiekvienoje valstybėje tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvoje Rūmai registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Rūmų likvidavimas

1. Rūmai gali būti likviduojami visuotinio Rūmų narių susirinkimo sprendimu. Už jų likvidavimą turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų atstovų. Taip pat Rūmai gali būti likviduoti vienašališku vienos valstybės Rūmų narių sprendimu, jei už tai balsuoja 3/4 tos valstybės Rūmų narių atstovų. Šis sprendimas įsigalioja po pusės metų, jei per tą laiką nenusprendžiama kitaip. Rūmai taip pat gali būti likviduoti teismo sprendimu, jei jų veikla įstatymams.

2. Rūmų likvidavimo atveju jų lėšos, pastatai ir kitos materialinės vertybės yra paskirstomos įstatymų ir Rūmų įstatų numatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas                                                          Valdas Adamkus