Projektas Nr.2

 

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 22², 194¹ STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI  KODEKSO  PAPILDYMO 226, 227 STRAIPSNIAIS   IR TRYLIKTUOJU SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

 

 

2001 m.          d. Nr.

Vilnius

 

 

(Žin., 1961, Nr. 18-148; 1992, Nr. 3-31; 1995, Nr. 104-2325; 1996, Nr.53-1248; 1999, Nr. 101-2898; 2001, Nr. 82-2830)

 

 

1 straipsnis.  22² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

22²straipsnis. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)

Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, įtariamas nusikaltimo padarymu, gali būti išduotas užsienio valstybei tik tuo atveju, jei tokį įpareigojimą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis.

Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis negali būti išduodami:

1) jeigu jų veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nelaikomos nusikaltimu;

2) jeigu nusikaltimas padarytas Lietuvos valstybės teritorijoje;

3) jeigu asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą;

4) jeigu asmuo už padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

5) jeigu asmeniui už padarytą nusikaltimą kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė;

6) jeigu suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;

7) jeigu asmuo atleistas nuo bausmės pagal amnestijos įstatymą arba malonės tvarka.

Asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, už nusikaltimus, dėl kurių jie buvo persekiojami užsienyje, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą ir neišduodami užsienio valstybėms.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis numato kitokias ekstradicijos sąlygas, pagrindus ar tvarką, nei numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties taisyklės.“

 

 

 

 

 

2 straipsnis. Kodekso papildymas 226 straipsniu

Papildyti Kodeksą 226 straipsniu:

 

226  straipsnis. Supaprastinta asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais gali būti taikoma supaprastinta asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.      

Supaprastinta asmens išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik esant rašytiniam išduotino asmens sutikimui ir Generalinės prokuratūros pritarimui. Šiuo atveju Generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas per tris dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas asmuo davė savanorišką sutikimą ir žino teisines išdavimo pasekmes, bei ar Generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.

Teisėjas, nustatęs, kad išduotinas asmuo davė savanorišką sutikimą ir žino pasekmes, bei yra Generalinės prokuratūros pritarimas supaprastintos išdavimo tvarkos taikymui, turi priimti nutartį išduoti asmenį. Išduotinam asmeniui atsisakius savo sutikimo, teisėjas turi priimti nutartį taikyti išdavimo tvarką, numatytą šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose.“

 

3 straipsnis. Kodekso papildymas 227 straipsniu

Papildyti Kodeksą 227 straipsniu:

 

227 straipsnis. Laikinas suimto arba nuteisto asmens perdavimas kitai valstybei

Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba nuteistas asmuo gali būti laikinai perduotas kitai valstybei proceso veiksmų atlikimui.

Sprendimą dėl laikino suimto arba nuteisto asmens perdavimo ir tokio perdavimo sąlygų priima Generalinė prokuratūra.“

 

4 straipsnis. 194¹ straipsnio papildymas 2 dalimi ir pakeitimas

1. Papildyti 194¹ straipsnį nauja 2 dalimi:

 

„Juridiniam asmeniui laikinas nuosavybės teisių apribojimas prokuroro nutarimu gali būti skiriamas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, kai yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį patraukti kaip civilinį atsakovą.“

2. Buvusias 194¹ straipsnio 2-6 dalis laikyti atitinkamai 3-7 dalimis.

 

5 straipsnis. Kodekso papildymas tryliktuoju skyriumi

Papildyti Kodeksą tryliktuoju skyriumi:

 

TRYLIKTASIS SKYRIUS

Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesas

 

488 straipsnis. Proceso tvarka

Bylose dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų proceso tvarką nustato bendrosios šio kodekso taisyklės su išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai.

Jeigu procesas dėl nusikalstamų veikų buvo pradėtas atskirai prieš juridinį asmenį ir prieš fizinius asmenis, tokios veikos turi būti tiriamos kartu. Šiais atvejais procesiniai veiksmai atliekami ir sprendimai priimami juridinio asmens atžvilgiu, vadovaujantis bendrosiomis šio kodekso taisyklėmis ir išimtimis, kurias nustato šio skyriaus straipsniai, o fizinio asmens atžvilgiu, - vadovaujantis bendrosiomis šio kodekso taisyklėmis.

 

489 straipsnis. Juridinio asmens  atstovas              

Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens  vadovas ar darbuotojas arba advokatas, juridinio asmens įgaliotas būti atstovu procese.

Kai pateikiamas įgaliojimas dalyvauti procese, prokuroras, tardytojas ar kvotėjas priima nutarimą pripažinti asmenį juridinio asmens atstovu.

Jeigu juridinis asmuo paskiria atstovu netinkamą asmenį arba visai tokio atstovo nepaskiria, prokuroras, tardytojas ar kvotėjas nutarimu turi teisę tokį atstovą paskirti.

Juridinio asmens atstovas procese naudojasi visomis teisėmis, kurias šis kodeksas suteikia įtariamajam ir kaltinamajam, taip pat vykdo šių proceso dalyvių pareigas.

 

490 straipsnis. Laikinos  priemonės, taikomos juridiniam asmeniui

Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas.

Laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas skiriamas motyvuotu prokuroro nutarimus, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų, apygardų, apylinkių vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų.

Laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas skiriamas tuo atveju, jeigu juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą.

Nutarime skirti laikiną juridinio asmens veiklos apribojimą uždraudžiama juridiniam asmeniui užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir (arba) įpareigojama uždaryti tam tikrą įmonės padalinį. Nutarime nurodomas laikino juridinio asmens veiklos apribojimo terminas.

Nutarimas, kuriuo paskiriamas laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas, siunčiamas vykdyti:

1) valstybės ir savivaldybės įmonės atžvilgiu - įmonės steigėjui;

2) kitų įmonių atžvilgiu - Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Ši nutartis paskelbiama juridinio asmens atstovui pasirašytinai.

Juridinio asmens, kuriam paskirtas laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas, atstovas turi teisę per 5 dienas nuo nuorašo gavimo dienos apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo apskųsti teismui.

 

 

 

 

 

491 straipsnis. Nuosprendžio priėmimas byloje, kurioje teisiami juridinis      ir fizinis asmuo

 

Baudžiamojoje byloje, kurioje teisiami juridinis ir fizinis asmuo, teismas priima vieną nuosprendį. Rezoliucinėje nuosprendžio dalyje atskirai išdėstomi teismo sprendimai dėl juridinio asmens ir dėl fizinio asmens.

Nuosprendį apeliacine tvarka gali apskųsti nuteistojo juridinio asmens atstovas ir nuteistasis fizinis asmuo, taip pat kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai šio kodekso 366 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

492 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirtas juridinio asmens veiklos apribojimas ar juridinio asmens likvidavimas, vykdymas

Nuosprendis, kuriuo paskirtas juridinio asmens veiklos apribojimas ar juridinio asmens likvidavimas, šio kodekso 401 straipsnyje nustatyta tvarka pateikiamas vykdyti:

1) valstybės ir savivaldybės įmonės atžvilgiu - įmonės steigėjui;

2) kitų įmonių atžvilgiu - Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones.“

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS