Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, KARINIŲ PRATYBŲ IR KITŲ RENGINIŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2001 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 58-1133; 1998, Nr. 17-399; 2000, Nr. 64-1930)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymą ir jį išdėstyti taip:
“LIETUVOS RESPUBLIKOS
TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO
BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ
Į S T A T Y M A S
įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnyje įtvirtintą siekį, vadovaujantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo,
suvokdamas Lietuvos saugumą kaip Europos ir transatlantinės valstybių bendrijos saugumo dalį,
patvirtindamas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme išreikštą Lietuvos pasirengimą dalyvauti stiprinant tarptautinį saugumą ir prisiimti savąją dalį įsipareigojimų, taip pat pasiryžimą tapti visateise kolektyvinės transatlantinės gynybos organizacijos – Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos – nare, prisiimant savąją bendros atsakomybės dalį šioje organizacijoje, bei dalyvauti bendroje Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje,
siekdamas išplėtoti teisinius Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose pagrindus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135, 136, 140 ir 142 straipsniuose,
priima šį įstatymą.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos teritorijoje.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Tarptautinė operacija – kolektyvinės gynybos arba kita karinė operacija, kuriai Lietuvos kariniai vienetai panaudojami kartu su kitų valstybių kariniais vienetais.
2. Kolektyvinės gynybos sutartis – pagrįsta Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnio, pripažįstančio kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną, nuostatomis ir nustatanti bendros gynybos įsipareigojimus Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, pagal kurią vienos ar kelių sutarties šalių ginkluotas užpuolimas laikomas visų sutarties šalių užpuolimu.
3. Kolektyvinės gynybos operacija – bendros gynybos operacija, vykdoma pagal kolektyvinės gynybos sutartį vienos ar kelių sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju, įskaitant pasirengimą šiai operacijai.
4. Kita karinė operacija (toliau – kita operacija) – bet kuri kita, nei kolektyvinės gynybos, atitinkanti Jungtinių Tautų tikslus ir principus tarptautinė operacija (įskaitant pasirengimą šiai operacijai), įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nenurodytas kolektyvinės savigynos operacijas įgyvendinant Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje pripažintą kiekvienos valstybės neatimamą teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną.
5. Tarptautinės karinės pratybos (toliau – pratybos) – pasirengimo tarptautinėms operacijoms ir kitos kovinio parengimo pratybos, kuriose Lietuvos kariniai vienetai dalyvauja kartu su kitų valstybių kariniais vienetais arba užsienio valstybių kariniai vienetai naudojasi Lietuvos krašto apsaugos sistemos reikmėms paskirtais infrastruktūros objektais ir karinio mokymo teritorijomis.
6. Kiti karinio bendradarbiavimo renginiai (toliau – kiti renginiai) – tarptautinei operacijai ir pratyboms nepriskiriami renginiai, vykdomi pagal Lietuvos tarptautinio karinio bendradarbiavimo planus ir programas arba susitarimus su kitų valstybių kompetentingomis institucijomis.
7. Karinis vienetas – kiekvienas bet kokio dydžio Lietuvos ar kitos valstybės kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetas, vadovaujamas vado ir turintis bendrą užduotį dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ar kituose renginiuose.
8. Tarptautinių operacijų karinis vienetas – Lietuvos arba bendras su užsienio valstybe (valstybėmis) karinis vienetas, skirtas dalyvauti tarptautinėse operacijose.
3 straipsnis. Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos teritorijoje teisiniai pagrindai
Šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos teritorijoje tik tada, kai dėl to priimamas kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas, grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių ar susitarimų ir šio įstatymo nuostatomis.
II SKYRIUS
TARPTAUTINĖS OPERACIJOS
4 straipsnis. Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose formos ir sąlygos
1. Lietuvos karinių vienetų, skirtų dalyvauti tarptautinėse operacijose, sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priimant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose, Lietuvos kariniai vienetai gali būti perduoti Jungtinių Tautų institucijų operaciniam vadovavimui ir kontrolei tam tikroms tarptautinėms operacijoms vykdyti, taip pat NATO, Europos Sąjungos ir Vakarų Europos Sąjungos valstybių ar institucijų operaciniam vadovavimui ir kontrolei.
3. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ar susitarimą gali būti steigiami bendri su NATO, Europos Sąjungos ir Vakarų Europos Sąjungos bei kitomis valstybėmis kariniai vienetai, skirti dalyvauti tarptautinėse operacijose. Bendriems su užsienio valstybėmis kariniams vienetams priskirtų Lietuvos karinių vienetų sudarymo, finansavimo ir parengimo tarptautinėms operacijoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai dėl šių vienetų steigimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
4. Bendrų su užsienio valstybėmis karinių vienetų panaudojimo sąlygas ir jų operacinio vadovavimo bei kontrolės tvarką, taip pat Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių šiuose vienetuose nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar susitarimai dėl bendrų karinių vienetų steigimo.
5. Į tarptautinių operacijų karinį vienetą savanoriškumo pagrindu priimami profesinės karo tarnybos kariai, kariuomenės aktyviojo rezervo prievolininkai ir individualiajam rezervui priklausantys asmenys. Su priimamaisiais sudaroma profesinės karo arba civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis ir tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete sutartis. Taip pat gali būti priimami parengti dalyvauti tarptautinėse operacijose privalomosios pradinės tarnybos kariai, su kuriais sudaroma tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete sutartis, o pasibaigus privalomajai pradinei tarnybai, - profesinės karo tarnybos sutartis.
6. Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5 straipsnis. Kolektyvinės gynybos operacijos
1. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos teises ir įsipareigojimus pagal kolektyvinės gynybos sutartį:
1) kolektyvinės gynybos operacijos tikslams Lietuvos kariniai vienetai gali išvykti į kitas valstybes ir būti panaudoti kitų valstybių teritorijose;
2. Sprendimą dėl Lietuvos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslams kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą.
3. Lietuvos Respublikos, kitos arba kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ginkluoto užpuolimo atveju Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo agresijos ir dalyvavimo kolektyvinės gynybos operacijoje, įskaitant sprendimą prireikus išsiųsti ir panaudoti Lietuvos karinius vienetus kitų valstybių teritorijose, leisti atvykti į Lietuvą ir joje panaudoti kitų valstybių karinius vienetus bei imtis kitų priemonių, reikalingų kolektyvinės gynybos operacijos tikslams pasiekti.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas teikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Užtikrindamas ginkluotą gynybą ir pasipriešinimą ginkluotam užpuolimui bei laikydamasis Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį ir bendrus šios sutarties šalių sprendimus, Seimas nutarimu patvirtina Respublikos Prezidento sprendimą.
5. Kitų valstybių teritorijose naudojamų kolektyvinės gynybos operacijos tikslams Lietuvos karinių vienetų skaičius, dydis ir jų buvimo kitų valstybių teritorijose laikas, taip pat kitų valstybių - Lietuvos sąjungininkių - karinių vienetų skaičius, dydis ir jų buvimo kolektyvinės gynybos operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje laikas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos ir kitų kolektyvinės gynybos sutarties šalių ar kitų Lietuvos sąjungininkių sutartis ar susitarimus bei bendrus kolektyvinės gynybos sutarties šalių sprendimus.
6 straipsnis. Kitos operacijos
1. Įgyvendinant kitus, negu kolektyvinės gynybos, Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir teises:
1) kitos operacijos tikslams Lietuvos kariniai vienetai gali išvykti į kitas valstybes ir būti panaudoti kitų valstybių teritorijose;
2. Sprendimą dėl Lietuvos karinių vienetų išvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslams kitų valstybių teritorijose, taip pat dėl kitų valstybių karinių vienetų atvykimo ir panaudojimo kitos operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje priima Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas nutarimą.
3. Neatidėliotinais atvejais sprendimą dėl dalyvavimo kitoje operacijoje, įskaitant Lietuvos karinių vienetų išvykimą ir panaudojimą kitų valstybių teritorijose, leidimą atvykti į Lietuvą ir joje panaudoti kitų valstybių karinius vienetus bei kitas priemones, reikalingas kitos operacijos tikslams pasiekti, priima Respublikos Prezidentas.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Respublikos Prezidento sprendimas turi būti nedelsiant vykdomas. Respublikos Prezidentas nedelsdamas teikia jį tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui. Nepažeisdamas Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį ir bendrus šios sutarties šalių sprendimus, Seimas nutarimu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.
5. Kitų valstybių teritorijose naudojamų kitos operacijos tikslams Lietuvos karinių vienetų maksimalų dydį ir maksimalų jų buvimo kitų valstybių teritorijose laiką, taip pat kitos operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje naudojamų kitų valstybių karinių vienetų maksimalų dydį ir maksimalų jų buvimo Lietuvos teritorijoje laiką nustato Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidento teikimu priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą nutarimą, arba, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, Respublikos Prezidentas ir Seimas, pagal šio straipsnio 4 dalį tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą. Tikslų kitų valstybių teritorijose naudojamų kitos operacijos tikslams Lietuvos karinių vienetų dydį ir buvimo kitų valstybių teritorijose laiką, taip pat kitos operacijos tikslams Lietuvos teritorijoje naudojamų kitų valstybių karinių vienetų dydį ir buvimo Lietuvos teritorijoje laiką nustato krašto apsaugos ministras, neviršydamas Seimo nutarimu nustatyto ar patvirtinto maksimalaus dydžio ir maksimalios trukmės.
6. Pagal šio straipsnio 5 dalį nustatytas maksimalus Lietuvos karinių vienetų dydis ir maksimalus jų buvimo kitų valstybių teritorijose laikas, taip pat maksimalus kitų valstybių karinių vienetų dydis ir maksimalus jų buvimo Lietuvos teritorijoje laikas, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės interesus, prireikus gali būti sumažintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal kolektyvinės gynybos sutartį bei bendrus šios sutarties šalių sprendimus.
7 straipsnis. Karo padėtis ir mobilizacija
1. Priimant sprendimus dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse operacijose, prireikus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka Lietuvoje gali būti įvedama karo padėtis ir skelbiama mobilizacija.
III SKYRIUS
PRATYBOS IR KITI RENGINIAI
8 straipsnis. Pratybų ir kitų renginių organizavimas
Vykdant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, tarptautinio karinio bendradarbiavimo planus ir programas bei kitus krašto apsaugos sistemos institucijų susitarimus su kompetentingomis kitų valstybių institucijomis:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti rengiamos bendros Lietuvos ir kitų valstybių karinių vienetų pratybos arba kitų valstybių karinių vienetų pratybos Lietuvos krašto apsaugos sistemai paskirtuose infrastruktūros objektuose ir karinio mokymo teritorijose, taip pat organizuojami kiti renginiai;
9 straipsnis. Sprendimų surengti Lietuvos teritorijoje pratybas ir organizuoti kitus renginius priėmimas
1. Sprendimas surengti Lietuvos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 1600 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, priimamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Vyriausybės siūlymu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.
2. Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 2 punkte numatytus atvejus, sprendimas surengti Lietuvos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, kuriuose vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 150 kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu krašto apsaugos ministro siūlymu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių vienu metu būti Lietuvoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius, taip pat maksimali pratybų ar kitų renginių trukmė.
3. Krašto apsaugos ministras priima sprendimą surengti Lietuvos teritorijoje pratybas arba organizuoti kitus renginius, įskaitant sprendimą leisti atvykti į šias pratybas ar renginius kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, šiais atvejais:
1) jeigu pratybose ar kitame renginyje vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 150 užsienio valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų;
4. Priimdamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, krašto apsaugos ministras nustato maksimalų galinčių vienu metu būti Lietuvoje kitų valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičių bei maksimalią pratybų ar kito renginio trukmę, taip pat informuoja apie šiuos sprendimus Vyriausybę.
5. Nedalyvaujant Lietuvos kariniams vienetams, kitų valstybių karinių vienetų pratybos Lietuvos krašto apsaugos sistemos reikmėms paskirtuose infrastruktūros objektuose ir karinio mokymo teritorijose gali būti rengiamos, jeigu šiam tikslui krašto apsaugos ministras suteikia kitos valstybės (valstybių) kariniams vienetams teisę panaudos ar nuomos sutarties pagrindu naudotis šiais objektais ir teritorijomis. Kitų valstybių karinių vienetų naudojimosi Lietuvos krašto apsaugos sistemos reikmėms paskirtais infrastruktūros objektais ir karinio mokymo teritorijomis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
10 straipsnis. Sprendimų siųsti Lietuvos karinius vienetus, karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus į pratybas ir kitus renginius užsienyje priėmimas
1. Sprendimas siųsti į kitą valstybę Lietuvos karinius vienetus, kurių bendras karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius yra ne mažiau kaip 800, dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose priimamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Vyriausybės siūlymu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių išvykti Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius, taip pat maksimali jų išvykimo trukmė.
2. Išskyrus šio straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 2 punkte numatytus atvejus, sprendimas siųsti į kitą valstybę Lietuvos karinius vienetus, kurių bendras karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius yra ne mažiau kaip 150, dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu krašto apsaugos ministro siūlymu. Šiame nutarime nustatomas maksimalus galinčių išvykti Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius, taip pat maksimali jų išvykimo trukmė.
3. Krašto apsaugos ministras priima sprendimą siųsti Lietuvos karinius vienetus, karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus dalyvauti pratybose ir kituose renginiuose šiais atvejais:
1) jeigu pratybose ar kitame renginyje vienu metu gali dalyvauti mažiau kaip 150 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
4. Priimdamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, krašto apsaugos ministras nustato maksimalų galinčių vienu metu būti užsienyje Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių bei maksimalią pratybų ar kito renginio trukmę, taip pat informuoja apie šiuos sprendimus Vyriausybę.
IV SKYRIUS
TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ RENGINIŲ
ORGANIZAVIMO SĄLYGOS
11 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų vykimas per valstybės sieną bei jų statusas
1. Siunčiamam į užsienį Lietuvos kariniam vienetui, kariui ar civiliui krašto apsaugos sistemos tarnautojui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kariuomenės vadas išleidžia kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą (lietuvių ir anglų (prancūzų) kalba), kuriuo tvirtinamas išsivežamos ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas bei oficialių dokumentų paketų skaičius, taip pat nurodomas maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis, reikalingas vartojimo poreikiams. Šio įsakymo pagrindu Lietuvos karinis vienetas, karys ar civilis krašto apsaugos sistemos tarnautojas išveža sąraše nurodytą turtą per Lietuvos valstybės sieną, o grįždamas įveža atgal į Lietuvos teritoriją nedeklaruodamas. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Lietuvos karinio vieneto vadas, karys ir civilis krašto apsaugos sistemos tarnautojas, vykdamas per kitos valstybės sieną, privalo pateikti šios valstybės sienos kontrolės pareigūnams šio straipsnio 1 dalyje nurodytą įsakymą.
3. Lietuvos karinių vienetų, jų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų teisinį statusą kitose valstybėse nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso bei jomis grindžiami susitarimai, taip pat tarptautinės organizacijos, kurios operaciniam vadovavimui ir kontrolei buvo perduotas tarptautinių operacijų karinis vienetas ar kitas Lietuvos karinis vienetas, rezoliucijos ir susitarimai su šio vieneto buvimo valstybe bei Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Lietuvos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, tarnaujantiems tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, socialinės garantijos taikomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
5. Jeigu Lietuvos kario arba civilio krašto apsaugos sistemos tarnautojo tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sutartis nutraukiama dėl jo kaltės, šis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka privalo atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas jo mokymui ir rengimui tarptautinėms operacijoms.
12 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimas per Lietuvos valstybės sieną bei jų statusas
1. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, jų karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso ir jomis grindžiami susitarimai, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
2. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam atstovui iš anksto pateikus dokumentus dėl leidimo kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams atvykti į Lietuvą, Lietuvos valstybės sienos apsaugos, muitinės ir kitos kontrolės institucijos taiko jiems specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką – atleidžia nuo pasų ir vizų kontrolės bei netaiko užsieniečių registravimo taisyklių. Ši tvarka taikoma valstybių, kurios kartu su Lietuvos Respublika yra daugiašalių tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso dalyvės, kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, o Vyriausybės nutarimu - taip pat kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, jeigu jos taiko tokią pačią sienos perėjimo tvarką Lietuvos kariniams vienetams, kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams. Specialiąją valstybės sienos perėjimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Lietuvos valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams pareikalavus, kitų valstybių karinių vienetų vadai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai privalo pateikti kolektyvinį arba asmeninį judėjimo ar kelionės įsakymą, kurį kompetentinga siunčiančiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos institucija išleidžia savo šalies kalba, taip pat anglų (prancūzų) kalba. Įsakymas patvirtina šio vieneto, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų statusą, jų teisę turėti ir nešioti ginklus, gabenti karinę techniką ir ginkluotę, taip pat karinio vieneto judėjimo kryptį. Kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams pereinant Lietuvos valstybės sieną, valstybės sienos kontrolės institucijų pareigūnams kilusius klausimus sprendžia krašto apsaugos ministro įgalioti atstovai.
4. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvą, turi teisę nedeklaruodami ir nemokėdami mokesčių įsivežti į Lietuvos teritoriją ir išsivežti iš jos savo ginkluotę, karinę techniką ir amuniciją bei oficialius dokumentus, taip pat savo vartojimui reikalingą maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekį (įskaitant akcizų objektu esančias prekes). Įvežamos ar išvežamos ginkluotės, amunicijos ir technikos sąrašas, oficialių dokumentų paketų skaičius, taip pat maisto produktų, kitų atsargų ir prekių kiekis nurodomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytame įsakyme arba jo priede.
5. Kitų valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka leista atvykti į Lietuvą, Lietuvos teritorijoje naudojasi savo tarnybinėmis transporto priemonėmis, nemokėdami mokesčių ir rinkliavų už naudojimąsi Lietuvos keliais, valstybiniais oro ir jūrų uostais. Vykstantį kitos valstybės karinį vienetą per Lietuvos teritoriją prireikus lydi Lietuvos kariuomenės vado paskirta karinė palyda.
13 straipsnis. Dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimas per Lietuvos teritoriją tranzitu
1. Tos valstybės, kurios kariniam vienetui, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams pagal šį įstatymą gali būti leidžiama atvykti į Lietuvą tarptautinės operacijos tikslams arba dalyvauti pratybose ar kituose renginiuose, kariniam vienetui, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams taip pat gali būti leidžiama vykti per Lietuvos Respublikos teritoriją į tarptautines operacijas, pratybas ar kitus renginius trečiojoje šalyje, jeigu kaimyninė valstybė sutinka priimti per Lietuvą tranzitu vykstantį karinį vienetą, karius ir karinėms pajėgoms priskirtus civilius tarnautojus. Šiais atvejais taikoma ta pati šio įstatymo nustatyta sprendimų leisti atvykti į Lietuvą kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams priėmimo tvarka (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį), taip pat šio įstatymo nustatyta dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose renginiuose kitų valstybių karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka bei jų statusą reguliuojančios kitos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl karinių pajėgų statuso ir jomis grindžiamų susitarimų nuostatos.
2. Neatidėliotinu atveju kitos valstybės kariniam vienetui vykti per Lietuvos teritoriją į tarptautinę operaciją, pratybas ar kitą renginį trečiojoje šalyje leidimo gali būti paprašyta diplomatiniais kanalais. Tokiais atvejais leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu išduoda užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas atstovas, krašto apsaugos ministrui sutikus.
14 straipsnis. Apribojimai, susiję su Konstitucinio akto “Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas” nuostatomis
1. Lietuvos Respublika gali steigti bendrus karinius vienetus su NVS valstybėmis ar kitomis valstybėmis, priklausančiomis kitoms buvusios SSRS pagrindu sukurtoms sąjungoms, jeigu bendras karinis vienetas yra skirtas dalyvauti kitose operacijose, o jo steigėjomis taip pat yra NATO, Europos Sąjungos, Vakarų Europos Sąjungos valstybės arba valstybės, nepriklausančios NVS ar kitoms buvusios SSRS pagrindu sukurtoms sąjungoms ir dalyvaujančios NATO Partnerystės taikos labui programoje.
2. NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti tik tarptautinėse paieškos ir gelbėjimo bei didelių nelaimių padarinių likvidavimo operacijose Lietuvos teritorijoje, jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius.
3. NVS valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos teritorijoje tik pagal NATO Partnerystės taikos labui programą arba kartu su NATO, Europos Sąjungos ar Vakarų Europos Sąjungos valstybėmis rengiamose pratybose, jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius. Šios sąlygos netaikomos NVS šalių kariniams pareigūnams, kuriuos Lietuva yra pakvietusi stebėtojais.
4. Lietuvos kariniai vienetai, kariai ir civiliai krašto apsaugos sistemos tarnautojai gali dalyvauti NVS šalių teritorijose tik pagal NATO Partnerystės taikos labui programą arba kartu su NATO, Europos Sąjungos ar Vakarų Europos Sąjungos valstybėmis rengiamose pratybose. Ši sąlyga netaikoma Lietuvos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, kuriuos pratybas rengianti šalis yra pakvietusi stebėtojais.
5. NVS šalių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali dalyvauti Lietuvos teritorijoje organizuojamuose kituose renginiuose, jeigu vienu metu bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl karinių pajėgų statuso nustato kitokias negu šis įstatymas normas, reguliuojančias karinių vienetų, karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vykimą per valstybės sieną bei jų teisinį statusą, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.”