Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGIJOS TAUPYMO
ĮSTATYMAS

2001 m.                            d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Energijos taupymo įstatymas reguliuoja energijos išteklių ir energijos taupymą ir išsaugojimą bei vietinių, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atliekiniai energijos ištekliai – bet kokio technologinio proceso metu gaunama energija, transformuojant pirminę energiją arba kitą energiją, kuri nepanaudojama tam technologiniam procesui.

2. Energetikos auditas – gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų, technologinių įrenginių ir procesų bei inžinerinių statinių esamos būklės patikrinimas ir įvertinimas energijos vartojimo požiūriu, o taip pat ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstų energiją taupančių priemonių parinkimas, siekiant sumažinti objekto energetines sąnaudas.

3. Energetikos ūkio auditorius – fizinis asmuo, kuris yra išlaikęs kvalifikacinius energetikos ūkio auditoriaus egzaminus ir turi kvalifikacinį energetikos ūkio auditoriaus pažymėjimą.

4. Energetinis pasas – dokumentas, kuriame nurodomas energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimas bei vartojimas pastate, apimant ir pastato energetines charakteristikas.

5. Energijos išteklių ir energijos taupymas ir išsaugojimas (toliau – energijos taupymas) – efektyvus visų energijos išteklių, tame tarpe ir atliekinių, ir energijos vartojimas ūkyje.

6. Energijos tiekėjas – įmonė, kuri pristato ir (ar) parduoda energiją vartotojams.

7. Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketė – žymuo, kuriame pateikiama informacija apie gaminio elektros energijos vartojimo efektyvumą bei kitos būdingos tam gaminiui charakteristikos.

8. Energijos vartojimo intensyvumas – energijos suvartojimo indeksas, išreiškiamas suvartotos energijos ir pagamintos produkcijos kiekio santykiu.

9. Įmonės energetikos ūkis – įmonės veiklos dalis, susijusi su energijos išteklių ir (ar) energijos gamyba, tiekimu bei vartojimu.

10. Savanoriškas atestavimas – tai nepriklausomų energetikos ūkio auditorių atestavimas jų iniciatyva.

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGIJOS TAUPYMO TIKSLAI IR VALDYMAS

3 straipsnis. Energijos taupymo pagrindinės veiklos kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės

Energijos taupymo pagrindinės veiklos kryptys nustatomos Nacionalinėje energetikos strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitose programose.

4 straipsnis. Energijos taupymo tikslai

1. Mažinti neigiamą energetikos ūkio veiklos poveikį aplinkai, gerinti šalies ekonominę ir socialinę būklę bei prekybos su užsieniu balansą, įgyvendinant energijos taupymo priemones.

2. Mažinti energijos vartojimo intensyvumą, tam tikslui rekonstruojant ir modernizuojant objektus visose ūkio šakose.

3. Skatinti investicijas į energijos taupymo priemonių įgyvendinimą, vykdant valstybės ekonomikos politiką, apimančią energijos išteklių ir energijos mokesčius bei energijos kainodarą, o taip pat įgyvendinant visuomenės informavimo ir švietimo priemones.

5 straipsnis. Valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija

1. Valstybės institucijos ir įstaigos numato energijos taupymo priemones rengiamose energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitose programose ir užtikrina jų įgyvendinimą.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija rengia ir tvirtina:

1) šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų įrenginių kontrolės tvarką;

2) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų buityje naudojamų prietaisų, kurie vartoja elektros energiją, vartojimo efektyvumo norminius dokumentus;

3) šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą naujų buityje naudojamų katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, tikrinimo tvarką;

4) šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto savanoriško nepriklausomų energetikos ūkio auditorių atestavimo tvarką.

3. Apskričių viršininkai organizuoja energijos taupymo projektų rengimą, priežiūrą ir įgyvendinimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nurodytos kompetencijos ribose.

6 straipsnis. Savivaldybių kompetencija

Savivaldybės savo teritorijoje:

1) užtikrina, kad vietos energetikos ūkio planavimas atitiktų Nacionalinės energetikos strategijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo programų nuostatas;

2) organizuoja ir prižiūri šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų pastatų energetinių pasų išdavimą;

3) padeda taupyti energiją gyvenamuosiuose namuose, organizuodamos informacines ir pažintines kampanijas, taip pat tam tikslui steigia arba padeda steigti konsultacinius centrus.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS

7 straipsnis. Energijos tiekėjo prievolės

Energijos tiekėjas privalo:

1) pasiūlyti vartotojams tarifus ir mokėjimo tvarką, skatinančią efektyviai vartoti energiją;

2) šviesti bei teikti konsultacijas vartotojams energijos taupymo klausimais;

3) teikti valstybės institucijoms bei įstaigoms informaciją apie energijos išteklių ir energijos vartojimą, kuri reikalinga energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui nustatyti.

8 straipsnis. Energijos išteklių ir energijos vartojimas įmonėse

1. Įmonės, suvartojančios per metus daugiau nei 10 GWh energijos išteklių ir energijos, privalo:

1) atlikti kas 3 metai įmonės energetikos auditą;

2) rengti energijos taupymo priemonių įgyvendinimo planus.

2. Įmonės vykdo katilų ir kitų energijos išteklius naudojančių įrenginių, kurių nominali šilumos galia didesnė nei 0,4 MW, energijos išteklių vartojimo efektyvumo tikrinimus.

3. Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija užtikrina, kad būtų rengiama ir skelbiama apibendrinta ir viešai prieinama informacija apie įmonėse naudojamų įrenginių energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą.

9 straipsnis. Energijos išteklių ir energijos vartojimas pastatuose

1. Daugiabučių ir visuomeninių pastatų energetinis aprūpinimas ir energijos vartojimas apibūdinami pastato energetiniame pase, kurio formą, jo užpildymo metodiką ir išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Energetiniai pasai yra privalomi naujiems pastatams, atiduodamiems naudoti po šio įstatymo įsigaliojimo, rekonstruojamiems pastatams, kai reikalingas leidimas statyti, o esamiems pastatams sudaromi pastato savininko pageidavimu.

2. Importuojami, gaminami ir parduodami nauji buityje naudojami prietaisai, kurie vartoja elektros energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketes.

3. Nauji buityje naudojami katilai, deginantys skystąjį arba dujinį kurą, tikrinami, kaip efektyviai jie vartoja energijos išteklius.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos užtikrina efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą savo pastatuose pagal Aplinkos ministerijos nustatytus šio vartojimo vertinimo kriterijus. Ataskaitos apie energijos išteklių ir energijos suvartojimą šiuose pastatuose yra viešos.

10 straipsnis. Mokymas

1. Įmonių energetikos ūkiui vadovaujančių darbuotojų ir specialistų mokymo programose turi būti įtraukti energijos taupymo klausimai.

2. Vykdomas savanoriškas nepriklausomų energetikos ūkio auditorių atestavimas, kurį vykdo Ūkio ministerijos įgaliota institucija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ENERGIJOS TAUPYMO PRIEMONIŲ FINANSAVIMAS

11 straipsnis. Finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

Energijos taupymo priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas programas, skiriant valstybės biudžeto lėšas bei panaudojant kitas lėšas, sudarius palankias sąlygas privačiam, šalies ir užsienio kapitalui.

PENKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ

12 straipsnis. Atsakomybė už pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS