Projektas

 

LIETUVOS  RESPUBLIKOS

BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO  5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 161, 19, 201,  22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2001 m.                d. Nr.

Vilnius

 

(Žin.,  1991,  Nr. 2-25;  1996,  Nr. 18-457; 1999, Nr. 65-2086)

 

1 straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas

5 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos”, vietoj žodžio „ministerija” įrašyti žodį „ministras” ir šią dalį išdėstyti taip:

„Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo  ministras.”

 

2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai

Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai, taikant jiems šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą  užimtumo rėmimą, yra:

1)  invalidai - Lietuvos   Respublikos   invalidų   socialinės   integracijos   įstatymo nustatyta tvarka;

2)   asmenys  nuo  16  iki  25  metų,  pirmą  kartą pradedantys darbinę veiklą;

3)   profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;

4)  ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;

5)   asmenys,  kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai;

6)  motina arba tėvas, auginusi (-ęs) vaiką iki 8 metų ir dėl to nedirbusi (-ęs);

7)  asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.

Šio straipsnio pirmosios dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesių laikotarpį nuo priežasčių, dėl kurių nedirbo, pasibaigimo.”

 

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimas

Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams  I ir II grupių invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų  nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Invalidai įdarbinami Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka.

Darbdaviai, nevykdantys invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, už kiekvieną neįdarbintą invalidą moka 15 minimalių mėnesinių algų dydžių įmoką į Užimtumo fondą, išskyrus atvejus, kai darbo birža nesikreipė dėl invalidų įdarbinimo. Šios lėšos naudojamos invalidų darbo vietoms steigti. 

Darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus į papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti:

1) per pirmuosius 12 mėnesių – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.

Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus įmonėse, kuriose yra mažiau kaip 50 darbuotojų.

Tuo atveju, kai darbo birža per 3 mėnesius nustatyta tvarka nepasiūlo darbo III grupės invalidams ir kitiems šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems bedarbiams, darbo biržos siuntimu  juos įdarbinusiems darbdaviams mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo išlaidoms  padengti:

1) per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį;

2) per sekančius 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.

Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui, nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką. 

Pagrindas teikti darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yra darbo biržos ir darbdavio sudarytos sutarties sąlygų vykdymas.

Tuo atveju, kai  dėl struktūrinių pokyčių, įmonių uždarymo susidariusiai darbo pasiūlos ir paklausos disproporcijai pašalinti nepakanka šiame įstatyme numatytų užimtumo rėmimo priemonių, rengiamos paskirų vietovių gyventojų užimtumo programos. Tokios programos pirmiausia rengiamos šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems bedarbiams įdarbinti.

Sprendimą dėl gyventojų užimtumo programų rengimo, atsižvelgiant į jų svarbą,  priima  Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskričių viršininkai arba savivaldybių tarybos.

Užimtumo programų priemonių įgyvendinimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Užimtumo fondo bei kitų teritorinei plėtrai numatytų  lėšų.

Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.”

 

4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį  ir jį išdėstyti taip:

“11 straipsnis. Laisvų darbo vietų registravimas

Darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas darbo biržoje, o ši - darbdavių sutikimu - viešai jas skelbia.

Laisvų darbo vietų darbo biržoje registravimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.”

 

5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

13 straipsnio pirmosios dalies 4 punkte vietoj žodžių ir skaičių “įstatymo 7 ir 11 straipsniuose” įrašyti skaičių ir žodį “8 straipsnyje”, 6 punkte vietoj žodžio “įplaukos” įrašyti žodį “lėšos” ir visą straipsnį išdėstyti taip:

“13 straipsnis. Užimtumo fondo lėšos

Užimtumo fondą sudaro:

1) darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;

2) juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;

3) darbo biržos pajamos;

4) darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnyje;

5) valstybės biudžeto dotacijos;

6) kitos lėšos.

Užimtumo fondo garantas yra Valstybė.”

 

 

6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Užimtumo fondo lėšų naudojimas

Užimtumo fondo lėšos naudojamos:

1) bedarbių ir darbuotojų, kurie įspėti apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka, profesiniam mokymui finansuoti;

2) gyventojų užimtumo programose numatytoms šio straipsnio 1 ir 3-7 punktuose nurodytoms priemonėms finansuoti;

3) užimtumo rėmimo subsidijoms šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams įdarbinti;

4) Užimtumo fondo remiamiems darbams finansuoti;

5) viešiesiems darbams finansuoti;

6) bedarbio pašalpoms mokėti;

7) paskoloms, teikiamoms bedarbiams, norintiems organizuoti savo verslą;

8) Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veiklai finansuoti;

9) rezerviniam fondui, kuris naudojamas centralizuotai vykdomoms priemonėms, finansuoti.”

 

7 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

16 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio „moka” išbraukti žodį „valstybinė”, pirmosios dalies 1 punkte po žodžio „antrojoje” įrašyti žodžius „(išskyrus 16 straipsnio 3 punktą)”, papildyti šią dalį nauju 3 punktu, buvusį 3 punktą laikyti 4 punktu, pakeisti trečiąją dalį, papildyti ketvirtąja dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Bedarbio pašalpa

Bedarbio pašalpą nustatyta tvarka skiria ir moka darbo birža bedarbiams:

1) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje (išskyrus 16 straipsnio 2 punktą) ir antrojoje (išskyrus 16 straipsnio 3 punktą) dalyse – aštuntą dieną nuo užsiregistravimo;

2) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje dalyje,  atleistiems iš darbo pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio pirmoji dalis), šalių susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnis), atleistiems iš darbo darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 6-12 punktai),  taip pat pasibaigus darbo sutarčiai pagal 26 straipsnio 14-20 punktus - praėjus 3 mėnesiams nuo  užsiregistravimo darbo biržoje.

3) nurodytiems šio įstatymo 161 straipsnio penktosios dalies antrosios pastraipos 3 punkte, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams - praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje;

4) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse - kai jie įvykdo 15 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas sąlygas.

Pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Į bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio mokymo programas.

Bedarbiams, iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 5 metams, pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius.

Bedarbiams, iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 2 metams, turintiems ne mažesnį kaip  15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jiems sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jos negaunantiems - mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa - iki senatvės pensijos amžiaus. Bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpiu jiems netaikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, įsidarbinus -  pašalpos mokėjimas sustabdomas.”

 

8 straipsnis. 161 straipsnio 5 dalies pakeitimas

Pakeisti 161 straipsnio 5 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio antrojoje dalyje, mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa. Tokio dydžio pašalpa mokama bedarbiams, neturintiems reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo dėl svarbių priežasčių:

atleistiems iš darbo:

1) darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1-5 punktai);

2) darbdavio valia (Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis) ;

3) pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių dirbti tam tikrą darbą atėmimo priežastis nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7 - 11 punktus;

4) pagal darbuotojo pareiškimą dėl  nuo jo nepriklausančių aplinkybių  (Darbo sutarties įstatymo 281 straipsnis);

5) pagal darbuotojo  pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio antroji  dalis);

taip pat bedarbiams:

1) pripažintų neveiksniais asmenų globėjams, I ir II grupių invalidų (šeimos narių ir artimųjų

giminaičių) slaugytojams;

2) grįžusiems iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos (būtinosios tarnybos kariams), jei iki pašaukimo į tarnybą jie nedirbo pagal darbo sutartį;

3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams per vienerių metų laikotarpį nuo atitinkamo kvalifikacijos pažymėjimo ar diplomo išdavimo dienos (šioje tvarkoje absolventais laikomi asmenys, baigę profesinio mokymo I, II, III ir IV pakopos programas, aukštesniųjų studijų programas, nuosekliųjų universitetinių arba neuniversitetinių studijų bet kurios pakopos programas);

4) grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;

5) motinai arba tėvui, auginusiai (-iam) vaiką iki 8 metų ir dėl to nedirbusiai (-iam).

 

9 straipsnis. 19 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Darbo rinkos profesinio mokymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.”

 

10 straipsnis. 201 straipsnio 4 dalies pakeitimas

201 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos”, vietoj žodžio „ministerija” įrašyti žodį „ministras” ir šią dalį išdėstyti taip:

„Įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.”

 

11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip:

 

„22 straipsnis. Darbo biržos funkcijos

Darbo birža:

1) analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus;

2) registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius;

3) ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įdarbinti ir įsidarbinti;

4) tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant;

5) tarpininkauja bei pati organizuoja bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinį mokymą;

6) tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje;

7) nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo lėšų panaudojimo;

8) dalyvauja rengiant gyventojų užimtumo programas;

9) kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, siunčia jų atlikti;

10) organizuoja Užimtumo fondo remiamus darbus;

11) skiria bedarbio pašalpas.”

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS