Projektas 2  Nr.      

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2001 m. lapkričio    d. Nr.      
Vilnius

(Žin., 1996, Nr. 16-412, Nr. 41-992, Nr. 62, Nr. 71-1713; 1998, Nr. 33-873;
2000, Nr. 61-1824, Nr. 61-1837; 2001, Nr. 39-1347; 2001, Nr. 43-1497, Nr. 85-2971)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio Įstatymo paskirtis – sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai veikti vertybinių popierių rinkai, kad būtų kuo geriau apsaugoti investuotojų interesai bei apribota sisteminė rizika.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Akcijų paketas – 1/10 ar daugiau visų bendrovės akcijų arba balsavimo teisę suteikiančių akcijų.

2. Antrinė vertybinių popierių apyvarta – pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių ir jų perleidimas pasibaigus pirminei apyvartai.

3. Asmuo, susijęs su emitentu:

1) juridinis asmuo, kurio akcijų paketą turi emitentas;

2) emitento dukterinė įmonė ar jį kontroliuojantis asmuo;

3) emitento vadovas;

4) asmuo, turintis emitento vertybinių popierių, suteikiančių daugiau kaip 1/20 visų balsų.

4. Atskaitingas emitentas – emitentas, įregistravęs vertybinių popierių emisiją Vertybinių popierių komisijoje.

5. Depozitoriumo pakvitavimas dėl akcijų – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę iš emitento gauti pajamas, kurių dydis priklauso nuo emitento pajamų iš kito emitento akcijų, ir pakeisti pakvitavimą į akcijas.

6. Dukterinė įmonė – įmonė, kurią kontroliuoja kita įmonė. Dukterinės įmonės kontroliuojama įmonė yra laikoma ir pirmosios kontroliuojančios įmonės dukterine įmone.

7. Emisija – vertybinių popierių, suteikiančių jų savininkams vienodas turtines ir neturtines teises, išleidimas.

8. Emitentas – juridinis asmuo, siūlantis leisti ar leidžiantis savo vertybinius popierius.

9. Esminis įvykis – su emitento veikla susijęs ir jam žinomas ar privalomas žinoti įvykis, galintis turėti didelės įtakos jo išleistų vertybinių popierių rinkos kainai.

10. Finansų maklerio įmonė – įmonė, turinti licenciją verstis investicinėmis paslaugomis.

11. Investicinės paslaugos:

1) pavedimų dėl vertybinių popierių priėmimas ir perdavimas;

2) pavedimų įsigyti ar perleisti vertybinius popierius vykdymas klientų sąskaita;

3) pavedimų įsigyti arba perleisti vertybinius popierius vykdymas savo sąskaita;

4) klientų vertybinių popierių portfelių valdymas;

5) vertybinių popierių platinimas pagal susitarimą su emitentu, įsipareigojant arba neįsipareigojant jo emisiją išplatinti;

6) vertybinių popierių saugojimas, apskaita ir tvarkymas;

7) paskolos, kuria siekiama suteikti galimybę klientui vykdyti operaciją su vertybiniais popieriais, suteikimas, jeigu jos davėjas yra susijęs su ta operacija;

8) konsultavimas investavimo į vertybinius popierius klausimais.

12. Investuotojas – asmuo, nuosavybės teise turintis vertybinių popierių arba ketinantis jų įsigyti.

13. Kontrolė – teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ir paveikti juridinio asmens finansinę ir ūkinę veiklą. Asmens balsavimo teisėmis yra laikomos ir tos balsavimo teisės, kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, o kontrolė yra tada, kai asmuo:

1) turi daugiau kaip pusę visų juridinio asmens dalyvių balsų arba

2) būdamas juridinio asmens dalyviu, turi teisę paskirti arba atšaukti jo administracijos vadovą, daugumą valdybos arba stebėtojų tarybos narių, arba

3) gali daryti juridiniam asmeniui esminę įtaką pagal sutartį su tuo juridiniu asmeniu ar pagal pastarojo steigimo dokumentus, arba

4) būdamas juridinio asmens dalyviu pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime.

14. Nepriekaištingos reputacijos asmenys:

1) kurie nėra teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą;

2) kurie nėra teisti už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą arba kurių teistumas yra išnykęs;

3) nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis.

15. Patronuojanti įmonė – kitą įmonę kontroliuojanti įmonė.

16. Pirminė vertybinių popierių apyvarta – emitento arba vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko pasiūlymas įsigyti vertybinių popierių bei jų perleidimas jų išleidimo metu.

17. Profesionalus investuotojas – pensijų fondas, investicinė bendrovė, pensijų fondo ar investicinės bendrovės valdymo įmonė, kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė, draudimo įmonė ar kitas asmuo, kurį Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į jo galimybę kvalifikuotai įvertinti investavimo riziką, savo nutarimu pripažino profesionaliu investuotoju.

18. Prospektas – investuotojams ir visuomenei skirtas dokumentas, kuriame yra pagrindinė informacija apie emitentą ir siūlomus jo vertybinius popierius.

19. Reklama arba viešas kreipimasis į visuomenę – skelbimas (reklama) visuomenės informavimo priemonėse, informacija apie vertybinių popierių pardavimą, nurodant vertybinių popierių požymius, bet kokio pobūdžio publikacijose, interviu visuomenės informavimo priemonėms, rašytiniai, nuotolinio ryšio, garsiniai, vaizdiniai ir kitokie skelbimai.

20. Sąskaitų tvarkytojai – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.

21. Sisteminė rizika – tikimybė, jog vieno vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko ar investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ar investuotojų interesams.

22. Skolos vertybinis popierius – vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš jį išleidusio asmens jame nustatytais terminais jo nominalią vertę atitinkančią sumą, palūkanas ar kitą ekvivalentą.

23. Vadovas – įmonės stebėtojų tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas.

24. Vertybinių popierių apyvarta – vertybinių popierių siūlymas, platinimas ir perleidimas.

25. Vertybinių popierių emisijos įregistravimas (toliau – vertybinių popierių įregistravimas) – administracinis aktas, kuriuo Vertybinių popierių komisija leidžia platinti vertybinius popierius.

26. Vertybinių popierių komisija – vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija.

27. Vertybinių popierių portfelis – investuotojo turimų vertybinių popierių rinkinys.

28. Vertybinių popierių rinka – vieta, kurioje vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais.

29. Vertybinių popierių viešoji apyvarta – vertybinių popierių siūlymas, platinimas ir perleidimas per reklamą ar kaip kitaip viešai kreipiantis į visuomenę arba kreipiantis į daugiau kaip 100 asmenų.

30. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai (toliau – tarpininkai) – finansų maklerio įmonės bei komerciniai bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas.

31. Viešai neatskleista informacija – su emitentu ar jo vertybiniais popieriais susijusi informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių vertybinių popierių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista.

32. Užsienio priežiūros institucija:

1) institucija, registruojanti vertybinių popierių prospektus, išduodanti licenciją teikti investicines paslaugas, prižiūrinti, kaip investicinės paslaugos yra teikiamos, ar atliekanti kitas į Vertybinių popierių komisijos panašias funkcijas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurią atitinkama valstybė nurodė Europos bendrijų komisijai;

2) institucija, atliekanti 1 punkte nurodytas funkcijas valstybėje ne Europos Sąjungos narėje.

3 straipsnis. Įstatymo taikymas vertybiniams popieriams

1. Vertybiniais popieriais šiame Įstatyme yra laikomi šie vertybiniai popieriai, kuriais galima prekiauti vertybinių popierių rinkose:

1) akcinių bendrovių akcijos bei depozitoriumo pakvitavimai dėl akcijų;

2) skolos vertybiniai popieriai;

3) vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę įsigyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus vertybinius popierius pasirašymo ar keitimo būdu, įskaitant ir tuos, kurie suteikia teisę tik gauti pinigus.

2. Investicinėmis priemonėmis yra vadinami šie vertybiniai popieriai ar sandoriai:

1) priemonės, patvirtinančios dalyvavimą investicinėje kintamo kapitalo bendrovėje;

2) pinigų rinkos priemonės (priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje, – indėlio sertifikatai ir kitos);

3) finansiniai būsimieji sandoriai, įskaitant tuos, kurie suteikia teisę tik gauti pinigus;

4) būsimieji palūkanų normos sandoriai;

5) palūkanų normos, valiutos, akcijų ar akcijų indeksų apsikeitimo sandoriai;

6) opcionai dėl vertybinių popierių ar investicinių priemonių pirkimo ar pardavimo, įskaitant priemones, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus, bei valiutos ir palūkanų normos opcionus.

3. Įstatymo ketvirtajame, penktajame, septintajame ir aštuntajame skirsniuose vertybiniais popieriais laikomos ir šio straipsnio 2 dalyje numatytos investicinės priemonės.

4. Įstatymo 9 ir 10 straipsniuose vertybiniais popieriais laikomi tik vertybiniai popieriai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, bei:

1) būsimieji sandoriai dėl šių vertybinių popierių;

2) opcionai dėl šių vertybinių popierių;

3) šių vertybinių popierių indeksų sandoriai.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko vertybiniams popieriams bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurios turi Lietuvos Respublikos finansų ministro išduotą leidimą platinti vertybinius popierius, įsiskolinimą patvirtinantiems vertybiniams popieriams yra taikomi tik ketvirtasis, šeštasis, septintasis ir aštuntasis Įstatymo skirsniai, išskyrus 46 straipsnio 2 ir 3 dalis.

6. Vekseliai, išleisti pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, čekiai ir kitos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme numatytos mokėjimo priemonės šiame Įstatyme nelaikomi vertybiniais popieriais.

ANTRASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTA

4 straipsnis. Pareiga įregistruoti vertybinių popierių emisiją

1. Vertybinių popierių įregistravimas patvirtina, kad emitento teikiama informacija atitinka šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas informacijos pateikimo taisykles. Jis nepatvirtina pateiktos informacijos teisingumo, taip pat negali būti laikomas Vertybinių popierių komisijos rekomendacija investuotojams. Vertybinių popierių įregistravimo panaikinimas reiškia, kad juos platinti draudžiama.

2. Vertybinius popierius Vertybinių popierių komisijoje privalo įregistruoti:

1) steigiama ar veikianti Lietuvos Respublikos akcinė bendrovė arba pertvarkoma į akcinę bendrovę bet kokios kitos teisinės formos įmonė;

2) asmuo, ketinantis išleisti vertybinius popierius į viešąją apyvartą Lietuvos Respublikoje.

3. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į vertybinių popierių rūšį, jų platinimo ypatybes, informacijos poreikį, turi teisę nustatyti atvejus, kada vertybiniai popieriai gali būti neregistruojami.

5 straipsnis. Prospekto turinys

1. Prospekte emitentas turi pateikti finansinės atskaitomybės duomenis, informaciją apie savo veiklą, vertybinius popierius, vadovus bei sandorius su asmenimis, susijusiais su emitentu, ir veiklos partneriais. Informacija turi būti pakankama tam, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie emitento turtą, prievoles, finansinę padėtį, pelną ir nuostolius bei teises, sietinas su išleidžiamais vertybiniais popieriais.

2. Jeigu vertybiniai popieriai skirti ne viešajai apyvartai, vietoj prospekto gali būti pateiktas sutrumpintas jo variantas – memorandumas.

3. Išsamų prospekto (memorandumo) turinį nustato Vertybinių popierių komisija. Skirtingi informacijos pateikimo reikalavimai gali būti nustatyti atsižvelgiant į emitento veiklos pobūdį, išleistų ar išleidžiamų vertybinių popierių rūšį, vertybinių popierių savininkų skaičių ir į tai, ar vertybinius popierius bus siekiama įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus.

4. Prospekte (memorandume) turi būti pateikta auditoriaus išvada, kaip emitento buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė (ne senesnė kaip 15 mėnesių) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus ir bendruosius apskaitos principus ar tarptautinius apskaitos standartus.

6 straipsnis. Vertybinių popierių įregistravimo ir įregistravimo panaikinimo tvarka

1. Emitentas, ketinantis įregistruoti vertybinius popierius, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:

1) paraišką;

2) prospektą (memorandumą);

3) steigimo dokumentų originalus arba notaro patvirtintus nuorašus, jeigu vertybiniai popieriai registruojami pirmą kartą, arba steigimo dokumentų pakeitimų, atsiradusių po paskutinio vertybinių popierių įregistravimo, originalus ar notaro patvirtintus nuorašus;

4) sprendimų, kurių pagrindu emitentas yra išleidęs ar ketina išleisti vertybinius popierius, originalus arba notaro patvirtintus nuorašus;

5) reorganizavimo sąlygas, jeigu vertybiniai popieriai registruojami dėl reorganizavimo.

2. Vertybinių popierių komisija nustato, kokius dokumentus turi pateikti emitentas, ketinantis panaikinti vertybinių popierių įregistravimą.

3. Vertybinių popierių komisija per 30 dienų turi išnagrinėti vertybiniams popieriams įregistruoti ar jų įregistravimui panaikinti pateiktus dokumentus ir raštu atsakyti emitentui. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad emitentas pateiktų papildomą informaciją, būtiną investuotojų interesams apsaugoti, taip pat paaiškintų ar pataisytų pateiktus duomenis. Tokiu atveju Vertybinių popierių komisija per 20 dienų nuo papildomos informacijos, paaiškinimų ar pataisų pateikimo turi emitentui atsakyti.

4. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti įregistruoti vertybinius popierius, jeigu:

1) emitentas pateikė duomenis ne pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles;

2) emitentas nepateikė šiame straipsnyje nurodytų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų arba paaiškėjo, kad jie yra neteisingi;

3) emitento vertybiniai popieriai išleidžiami, jų rūšis, klasė ar nominali vertė keičiama nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų.

5. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti panaikinti vertybinių popierių įregistravimą, jeigu:

1)         emitentas nepateikė įregistravimo panaikinimui nustatytų dokumentų;

2) emitento vertybiniai popieriai panaikinami nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar Vertybinių popierių komisijos nutarimų.

6. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti vertybinių popierių įregistravimą, jeigu:

1) šio straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai nustatomi jau įregistravus vertybinius popierius;

2) emitentas pažeidžia 11 ar 12 straipsniuose nustatytą pirminės vertybinių popierių apyvartos tvarką.

7. Vertybinių popierių komisijos sprendimas atsisakyti įregistruoti vertybinius popierius, atsisakyti panaikinti jų įregistravimą ar panaikinti jų įregistravimą turi būti motyvuotas. Emitento iš naujo pateikti dokumentai nagrinėjami bendra tvarka.

8. Vertybinių popierių komisija „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia duomenis apie registruotų vertybinių popierių klasę, emisijos dydį, taip pat turi sudaryti sąlygas investuotojams susipažinti su prospektu (memorandumu). Emitentas turi sudaryti sąlygas susipažinti su vertybinių popierių įregistravimui pateiktais dokumentais visiems to pageidaujantiems asmenims.

9. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti:

1) atvejus, kai vertybiniai popieriai įregistruojami nepateikiant jų prospekto (memorandumo);

2) vertybinių popierių, kurių prospektas buvo patikrintas Europos Sąjungos valstybėje narėje esančios užsienio priežiūros institucijos, registravimo tvarkos ypatumus;

3) vertybinių popierių, išleidžiamų pagal specialias programas, registravimo tvarkos ypatumus.

7 straipsnis. Periodinis informacijos skelbimas

1. Atskaitingas emitentas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir laiku turi parengti ir Vertybinių popierių komisijai, vertybinių popierių biržai, kurios prekybos sąrašuose yra jo vertybinių popierių, bei visuomenei pateikti šias periodines ataskaitas:

1) metų prospektus-ataskaitas;

2) kitas periodines ataskaitas.

2. Metų prospekto-ataskaitos ir kitų periodinių ataskaitų išsamų turinį nustato Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti asmenį nuo pareigos paskelbti tam tikrą informaciją, jeigu jos paskelbimas padarytų atskaitingam emitentui didelę žalą, o nepaskelbimas nesuklaidintų investuotojų. Metinė finansinė atskaitomybė turi būti pateikta kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada.

3. Kitos periodinės ataskaitos gali būti ketvirčio ir pusmečio. Šių periodinių ataskaitų parengimo periodiškumą nustato Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į atskaitingo emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį ir į tai, ar vertybiniai popieriai yra įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus.

4. Atskaitingas emitentas neatlygintinai privalo sudaryti sąlygas susipažinti kiekvienam jo išleistų vertybinių popierių savininkui su šiame straipsnyje numatytomis periodinėmis ataskaitomis, o pastarojo reikalavimu padaryti jam šių ataskaitų kopijas. Už ataskaitų kopijas gali būti imamas atskaitingo emitento įstatuose nustatytas mokestis, neviršijantis dokumentų pateikimo sąnaudų.

8 straipsnis. Informacijos apie esminius įvykius skelbimas

1. Atskaitingas emitentas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka nedelsdamas turi pateikti Vertybinių popierių komisijai, vertybinių popierių biržai, kurios prekybos sąrašuose yra jo vertybinių popierių, ir bent dviem šalies naujienų agentūroms ar dienraščiams informacinį pranešimą apie kiekvieną esminį įvykį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį. Informaciniame pranešime turi būti atskleistas įvykio pobūdis ir trumpas turinys.

2. Naujienų agentūra ar dienraštis, kuriems bus pateikiama informacija apie esminius įvykius, turi būti nurodyti metų prospekte-ataskaitoje. Vertybinių popierių komisija, atsižvelgdama į emitento ir jo išleistų vertybinių popierių apyvartos dydį, turi teisę nustatyti, kad apie esminį įvykį turi būti pranešta ne iš karto, o per 5 darbo dienas.

3. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje numatyto informacijos paskelbimo atskaitingas emitentas gali patirti finansinės ar konkurencinės žalos, jis gali neskelbti šio informacinio pranešimo ir pateikti jį tik Vertybinių popierių komisijai su žyma „konfidenciali informacija“. Kartu jis privalo raštu paaiškinti, kodėl negalima atskleisti informacijos, ir nurodyti datą, iki kurios ji turi likti konfidenciali. Informacijos konfidencialumo pabaigos dieną ji turi būti atskleista šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti emitentą pranešti apie esminį įvykį ir anksčiau nei emitento numatyta atskleidimo diena, jei:

1) nebėra šioje dalyje numatyto pagrindo neskelbti informacijos arba

2) informacija tapo žinoma asmenims, kuriems ji neturėjo būti perduota.

4. Vertybinių popierių komisija turi teisę pareikalauti, kad emitentas patvirtintų ar paneigtų gandus arba viešai paskleistą informaciją.

5. Vertybinių popierių birža turi teisę nustatyti papildomus informacijos apie esminius įvykius pateikimo reikalavimus emitentams, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į jos prekybos sąrašus.

9 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant vertybiniais popieriais

1. Asmenys, kurie viešai neatskleistą informaciją žino dėl savo tarnybinės padėties, profesijos, pareigų ar dėl to, kad jie yra akcininkai, neturi teisės sudaryti sandorių dėl vertybinių popierių, su kuriais informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Šis draudimas taikomas juridiniams asmenims, jeigu viešai neatskleistą informaciją žino nors vienas sprendimą sudaryti sandorį juridinio asmens vardu priimantis asmuo.

2. Asmenims, žinantiems viešai neatskleistą informaciją, iki viešo jos atskleidimo taip pat draudžiama:

1) tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kada informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas;

2) remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl vertybinių popierių.

3. Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam asmeniui, kurio viešai neatskleistos informacijos tiesioginiais ar netiesioginiais šaltiniais galėjo būti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys arba kuris tokią informaciją išgauna įstatymų draudžiamu būdu.

4. Emitento vadovai Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius, kuriuos jie sudarė dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių popierių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų vertybinių popierių rūšis ir skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti Vertybinių popierių komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija, pateikta Vertybinių popierių komisijai, yra konfidenciali.

5. Emitentai Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją, ir apie asmenis, susijusius su emitentu.

6. Tarpininkas neturi teisės tarpininkauti sudarant sandorį, jeigu turi duomenų, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje arba 10 straipsnio 2 dalyje numatytus draudimus.

7. Šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyje numatyti draudimai netaikomi valstybės, Lietuvos banko ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.

10 straipsnis. Draudimas skleisti neteisingą informaciją ar manipuliuoti kaina

1. Visiems asmenims yra draudžiama skleisti tikrovės neatitinkančią ar neišsamią informaciją apie emitentą, jo vertybinius popierius, vadovus, emitento vykdomą ar numatomą vykdyti veiklą, finansinę padėtį ar sandorius, sudarytus ar tariamai sudarytus dėl jo vertybinių popierių.

2. Visiems asmenims yra draudžiama sudaryti vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius, jei tais sandoriais ar pavedimais sudaromas klaidingas įspūdis apie vertybinių popierių paklausą, pasiūlą arba kainą.

3. Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka akcinės bendrovės vykdomas savų akcijų supirkimas nėra laikomas šio straipsnio 2 dalyje uždraustais veiksmais.

11 straipsnis. Pirminė vertybinių popierių apyvarta

1. Pirminė vertybinių popierių apyvarta gali vykti, kai emitentas platina vertybinius popierius savo jėgomis ar pagal sutartis su tarpininkais. Platinimas gali vykti per vertybinių popierių biržą pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

2. Pirminės apyvartos metu visiems asmenims, turintiems teisę įsigyti vertybinių popierių, turi būti užtikrintos vienodos įsigijimo sąlygos. Kiekvienam investuotojui turi būti sudarytos sąlygos susipažinti su prospektu (memorandumu) ir kitais dokumentais, kurių pagrindu vertybiniai popieriai buvo įregistruoti.

3. Prospekte (memorandume) nurodyta platinimo tvarka ir terminai gali būti pakeisti tik Vertybinių popierių komisijos leidimu. Draudžiama keisti vertybinių popierių emisijos kainą, nominalią vertę, klasę ar rūšį. Vertybinius popierius platinant per vertybinių popierių biržą ir kitais Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais prospekte gali būti nurodomos mažiausios ir didžiausios vertybinių popierių kainos ribos.

4. Jeigu iki pradedant pirminę apyvartą arba pirminės apyvartos metu pasikeičia prospekte (memorandume) pateikti duomenys ar įvyksta esminis įvykis, emitentas turi apie tai paskelbti esminiams įvykiams nustatyta tvarka ir atitinkamai pataisyti prospektą. Tokiais atvejais asmenys, jau pasirašę emitento vertybinių popierių, per 5 dienas nuo naujos informacijos atskleidimo turi teisę jų atsisakyti, o emitentas privalo be jokių atskaitymų per 10 dienų grąžinti jų įnašus.

5. Vertybinių popierių komisija turi teisę sustabdyti vertybinių popierių platinimą, jeigu:

1) emitentas arba tarpininkas nesilaiko nustatytos platinimo tvarkos;

2) paaiškėja, kad registruojant vertybinius popierius buvo pateikti ne visi ar neteisingi duomenys.

12 straipsnis. Pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos ypatybės

1. Draudžiama reklamuoti vertybinius popierius ir skelbti apie jų pasirašymą, jeigu jie nėra įregistruoti Vertybinių popierių komisijoje. Emitentas arba jam atstovaujantis tarpininkas turi teisę iki vertybinių popierių įregistravimo atlikti rinkos tyrimus, sudarydamas sąlygas investuotojams susipažinti su Vertybinių popierių komisijai pateikto prospekto projektu.

2. Emitentas privalo bent viename iš šalies dienraščių paskelbti visą prospekto tekstą arba skelbimą, nurodantį, kur prospektą galima gauti. Jei paskelbiamas tik skelbimas, emitentas privalo sudaryti sąlygas gauti nemokamą prospekto kopiją emitento buveinėje ir vertybinių popierių platinimo vietose kiekvienam pageidaujančiam.

3. Vertybinių popierių reklamos projektai turi būti iš anksto pateikti Vertybinių popierių komisijai. Reklamoje gali būti tik prospekte ar periodinėse ataskaitose esanti informacija. Kiekvienoje reklamoje turi būti nurodyta, kur ir kada galima susipažinti su prospektu ir emitento ataskaitomis.

13 straipsnis. Tarpininko vykdoma pirminė viešoji vertybinių popierių apyvarta

Visi pirminės viešosios vertybinių popierių apyvartos reikalavimai yra taikomi ir tuo atveju, kai tarpininkas vykdo viešąją jam priklausančių vertybinių popierių, kuriuos įsigijo iš emitento įsipareigodamas juos platinti, apyvartą.

14 straipsnis. Antrinė vertybinių popierių apyvarta

1. Jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių viešoji apyvarta ar viešas siūlymas juos perleisti gali būti atliekamas tik per tarpininkus. Šis reikalavimas netaikomas vykdant valstybei ar savivaldybėms priklausančių vertybinių popierių privatizavimą.

2. Jeigu vertybiniai popieriai yra įtraukti į Lietuvos Respublikos įregistruotos vertybinių popierių biržos oficialųjį  ar einamąjį prekybos  sąrašą, jų antrinės apyvartos pirkimo – pardavimo sandoriai turi būti sudaromi tik toje vertybinių popierių biržoje. 

3. Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais ir tvarka sąskaitų tvarkytojai turi pranešti apie sandorius, sudarytus už vertybinių popierių biržos ribų.

TREČIASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ PAKETO ĮSIGIJIMAS

15 straipsnis. Pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar netekimą

1. Asmuo, kuris veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis įgyja 1/10, 1/5, 1/3, 1/2, 2/3 ar 3/4 balsų Lietuvos Respublikoje įregistruoto atskaitingo emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Vertybinių popierių komisiją ir emitentą apie turimų balsų skaičių, kartu pateikdamas duomenis apie vertybinius popierius, suteikiančius ateityje teisę balsuoti arba turėti emitento akcijų. Tokia pat pareiga taikoma ir tuo atveju, kai nurodytos ribos peržengiamos mažėjimo tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga atsiranda tą dieną, kai asmuo sužino apie atitinkamo balsų kiekio įgijimą ar praradimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turi apie tai sužinoti.

3. Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytas balsų kiekis įgyjamas ar jo netenkama įsigyjant ar perleidžiant depozitoriumo pakvitavimus dėl akcijų, pareiga pranešti atsiranda pakvitavimų savininkams.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma įmonei, kuri priklauso įmonių grupei, privalančiai sudaryti konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, jei apie tai informuoja įmonę patronuojanti įmonė ar pastarąją patronuojanti įmonė.

5. Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti tarpininkus nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos vykdymo, jeigu jie įsigytus vertybinius popierius perleidžia per 30 dienų nuo įsigijimo ir nesinaudoja jų suteikiamomis balso teisėmis.

6. Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti asmenį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos informuoti, jei paskelbimas padarytų emitentui didelę žalą, o nepaskelbimas nesuklaidintų investuotojų.

7. Vertybinių popierių komisija nustato šio straipsnio 1 dalyje numatytų pranešimų pateikimo tvarką ir informuoja visuomenę apie jų gavimą per 9 dienas.

8. Asmuo, per nustatytą terminą neįvykdęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, 2 metus nuo teisingų duomenų paaiškėjimo neturi teisės turėti to emitento visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau balsų nei paskutinė riba, apie kurią jis tinkamai informavo. Be to, teismo tvarka gali būti panaikinti visi sprendimai, priimti nuo akcijų paketo įsigijimo iki teisingos informacijos pateikimo momento, jeigu šiais sprendimais buvo pakeisti emitento vadovai, pažeistos akcininkų turtinės ar neturtinės teisės.

16 straipsnis. Asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka

1. Asmens turimais balsais šiame Įstatyme yra laikoma teisė balsuoti, suteikiama akcijų:

1) kurios priklauso asmeniui nuosavybės teise (išskyrus atvejį, kai jos įkeistos ir įkeitimo sutartis numato balsavimo teisės perdavimą įkaito turėtojui);

2) balsavimo kuriomis teisę turi asmens kontroliuojami juridiniai asmenys;

3) balsavimo kuriomis teisę  turi kitas asmuo, su kuriuo jis sudarė balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos vykdymo;

4) balsavimo kuriomis teisę kitas asmuo jam ar jo kontroliuojamam juridiniam asmeniui perleido balsavimo teisės perleidimo sutartimi;

5) balsavimo kuriomis teisę asmuo ar su juo veikiantys asmenys, išvardyti šios dalies 1, 2, 3, 4 ar 8 punktuose bei 2 dalyje, turi teisę įgyti sutarties, pagal kurią balsų perėjimui pakanka tik jo (jų) valios išreiškimo, pagrindu (tokiu atveju pareiga pranešti atsiranda sutarties sudarymo dieną);

6) balsavimo kuriomis teise šis asmuo turi teisę savo nuožiūra naudotis pagal įgaliojimą;

7) kurios perduotos jam patikėjimo pagrindais, jeigu jis, nesant kitokių nurodymų, gali jų balsavimo suteikiamomis teisėmis naudotis savo nuožiūra;

8) balsavimo kuriomis teisę turi asmens sutuoktinis, išskyrus  atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe.

2. Laikoma, kad emitento vadovas turi ir kitų emitento vadovų balsus, jei Vertybinių popierių komisija, įvertinusi vadovo pateiktus jo nepriklausomo veikimo įrodymus, nenusprendė kitaip.

17 straipsnis. Oficialus pasiūlymas

1. Oficialus pasiūlymas yra asmens ketinimo įsigyti dalį ar visus atskaitingo emitento vertybinius popierius paskelbimo procedūra.

2. Visiems atskaitingo emitento vertybinių popierių savininkams turi būti sudaromos vienodos galimybės gauti informaciją apie pasiūlymą ir parduoti vertybinius popierius. Pasiūlymo įgyvendinimo laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 30 dienų ir ilgesnis kaip 60 dienų.

3. Siūlytojas turi atskaitingam emitentui ir Vertybinių popierių komisijai pateikti cirkuliarą, kuriame atskleidžiama pagrindinė informacija apie pasiūlymą.

4. Jei asmuo iki oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos įsigyja vertybinių popierių, dėl kurių jis pateikė pasiūlymą, didesne nei pasiūlymo kaina, tai oficialaus pasiūlymo kaina turi būti atitinkamai padidinta.

5. Jei oficialų pasiūlymą pateikęs asmuo per 1 metus po oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos įsigyja tų vertybinių popierių, dėl kurių jis buvo pateikęs pasiūlymą, aukštesne nei oficialaus pasiūlymo kaina, jis privalo sumokėti kainos skirtumą tiems asmenims, kurie į oficialų pasiūlymą atsiliepė.

6. Vertybinių popierių komisija oficialių pasiūlymų pateikimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustato atvejus, kada oficialų pasiūlymą galima atsiimti, keisti jo sąlygas ar kada jis netenka galios. Oficialius pasiūlymus registruoja Vertybinių popierių komisija. Oficialūs pasiūlymai įgyvendinami per vertybinių popierių biržą.

18 straipsnis. Emitento pareigos oficialaus pasiūlymo galiojimo metu

1. Emitento valdyba per 5 dienas nuo Vertybinių popierių komisijoje užregistruoto cirkuliaro gavimo dienos turi per cirkuliare nurodytą visuomenės informavimo priemonę paskelbti savo nuomonę dėl pasiūlymo.

2. Emitento valdymo organams yra draudžiama atlikti veiksmus, kurie labai pablogintų emitento finansinę būklę ar kitaip kliudytų įgyvendinti oficialų pasiūlymą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas galioja nuo to momento, kai emitento valdymo organai sužino apie ketinimą paskelbti oficialų pasiūlymą, iki oficialaus pasiūlymo galiojimo pabaigos.

4. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas netaikomas, jei tokiems veiksmams pritaria po pranešimo apie oficialaus pasiūlymo paskelbimą sušauktas emitento visuotinis akcininkų susirinkimas.

19 straipsnis. Pareiga skelbti privalomą oficialų pasiūlymą

1. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įgyja daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, jis per 30 dienų privalo:

1) perleisti vertybinius popierius, viršijančius šią ribą, arba

2) pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę, ir vertybinius popierius, patvirtinančius teisę įsigyti balsavimo teisę suteikiančius vertybinius popierius.

2. Privalomo pasiūlymo kaina turi būti ne mažesnė nei didžiausia vertybinių popierių, kuriuos siūlytojas įsigijo per 12 mėnesių, iki peržengdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą, kaina. Kiekvienas emitento akcininkas turi teisę kreiptis į teismą reikalaudamas įpareigoti asmenį, pateikusį privalomą oficialų pasiūlymą, padidinti privalomo pasiūlymo kainą taip, kad ji nepažeistų sąžiningumo reikalavimų. Tokiu atveju Civilinio kodekso 2.118, 2.119 ir 2.127–2.130 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3. Savarankiškai veikiantis asmuo ar kartu veikiantys asmenys nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo netenka visų balsų visuotiniame emitento akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai:

1) Vertybinių popierių komisijoje įregistruojamas privalomas oficialus pasiūlymas arba

2) turimų balsų skaičius sumažėja mažiausiai iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos dėl vertybinių popierių perleidimo sandorio ar kitų priežasčių.

4. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti bendrąsias pareigos skelbti privalomą oficialų pasiūlymą išimtis, jei reikalavimas pateikti privalomą oficialų pasiūlymą tokiu atveju nebūtų sąžiningas, protingas ar neatitiktų rinkos interesų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TARPININKAI

20 straipsnis. Investicinės paslaugos

1. Investicines paslaugas turi teisę teikti tik įmonės, turinčios 21 ar 23 straipsniuose numatytą licenciją. Tarpininkas privalo turėti licenciją teikti bent vieną iš paslaugų, numatytų 2 straipsnio 11 dalies 1–5 punktuose.

2. Tarpininkas turi teisę teikti visas licencijoje numatytas investicines paslaugas bei užsiimti šia veikla:

1) seifų kamerų nuoma;

2) konsultacijomis įmonėms dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos ir susijusių klausimų, taip pat konsultacijomis ir paslaugomis, susijusiomis su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ir pirkimu;

3) kitomis paslaugomis, susijusiomis su emisijos platinimu pagal susitarimą su emitentu.

3. Šiame straipsnyje numatyta licencija nėra reikalinga:

1) draudimo bendrovėms;

2) įmonėms, kurios investicines paslaugas teikia išimtinai tik juos patronuojančioms įmonėms, juos patronuojančių įmonių dukterinėms įmonėms ar savo dukterinėms įmonėms;

3) advokatams, notarams ir auditoriams, užsiimantiems savo profesine veikla;

4) įmonėms, kurios tik vykdo priemones, skatinančias darbuotojus investuoti į jų kapitalą, arba kartu teikia ir paslaugas, numatytas šios dalies 2 punkte;

5) priežiūros institucijų patvirtintomis taisyklėmis reglamentuojamoms įmonėms, jeigu jos neturi teisės priimti kliento lėšų ar vertybinių popierių ir todėl negali tapti kliento skolininku bei gali teikti tik 2 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatytą paslaugą, susijusią su vertybiniais popieriais, išvardytais 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, o pavedimus perduoda tik Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotiems tarpininkams bei komerciniams bankams, kintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms ar jų valdymo įmonėms, toms investicinėms bendrovėms, kurių akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valstybių ne Europos Sąjungos narių tarpininkų filialams ar komercinių bankų skyriams;

6) asmenims, kurių pagrindinė veikla yra prekyba žaliavomis tarpusavyje, su žaliavų gamintojais ar profesionaliais vartotojais ir kurie teikia investicines paslaugas pastariesiems tik tiek, kiek tai susiję su pagrindine jų veikla;

7) asmenims, kurių investicinę paslaugą sudaro išimtinai tik prekyba finansinių būsimųjų sandorių ir opcionų rinkose savo ar kitų tos rinkos narių sąskaita, jei už tuos asmenis garantuoja tų rinkų dalyviai, atliekantys kliringo funkcijas.

4. Šio įstatymo ketvirtasis skirsnis nėra taikomas Lietuvos banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos valstybių narių centrinių bankų ar institucijų, vykdančių valstybės skolos valdymą, veiklai.

5. Konsultavimu investavimo į vertybinius popierius klausimais nėra laikomos finansinės ar verslo žinios, kurias neapibrėžtai asmenų grupei skelbia visuomenės informavimo priemonės.

6. Pensijų fondų vertybinių popierių portfelius turi teisę valdyti ir saugoti tik atitinkamų įstatymų numatytą licenciją turintys asmenys.

21 straipsnis. Tarpininkų licencijavimas

1. Vertybinių popierių komisija šio įstatymo numatytą licenciją teikti investicines paslaugas suteikia:

1) Lietuvos Respublikoje registruotoms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms;

2) valstybėse ne Europos Sąjungos narėse licencijuotoms finansų maklerio įmonėms.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą licenciją turinti bendrovė yra vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų vertybinių popierių portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir vedinius.

3. Komerciniams bankams teisę teikti investicines paslaugas suteikia banko licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, teikti investicines paslaugas. Komerciniams bankams taikomi tokie pat reikalavimai ir apribojimai kaip ir finansų maklerio įmonėms, išskyrus atvejus, kai šis Įstatymas nustato, jog tam tikros taisyklės taikomos tik finansų maklerio įmonėms.

22 straipsnis. Tarpininkų licencijos išdavimo tvarka

1. Juridinis asmuo, pageidaujantis teikti investicines paslaugas, Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiami duomenys apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą ir jos plėtrą, pradinį nuosavą kapitalą bei kiti Vertybinių popierių komisijos patvirtintose taisyklėse nustatyti dokumentai ir duomenys. Valstybės ir savivaldybės institucijos privalo Vertybinių popierių komisijos prašymu pateikti visą jų turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

2. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1) prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų arba jame pateikti ne visi ar tikrovės neatitinkantys duomenys;

2) juridinio asmens pradinis nuosavas kapitalas yra mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą minimalų dydį arba nesilaikoma kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų;

3) juridinio asmens akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų ar nepateikia informacijos apie savo dalyvius, veiklą ir finansinę būklę;

4) bent vienas juridinio asmens darbuotojas yra vertybinių popierių biržos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

5) juridiniame asmenyje dirbantys jo valdybos nariai ar administracijos vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose;

6) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

7) juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (užsienio juridinio asmens – ne licenciją išdavusioje valstybėje);

8) tarp juridinio asmens ir kito asmens yra toks glaudus ryšys, kuris trukdytų Vertybinių popierių komisijai vykdyti veiksmingą priežiūrą;

9) juridinis asmuo yra glaudžiu ryšiu susijęs su asmenimis iš tokios valstybės, nesančios Europos Sąjungos nare, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šių asmenų veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti vykdyti veiksmingą priežiūrą.

3. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją užsienio valstybėje licencijuotai finansų maklerio įmonei, jei Vertybinių popierių komisija su užsienio priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

4. Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija turi raštu informuoti juridinį asmenį per 6 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikti papildomi duomenys ar paaiškinimai. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo, o Vertybinių popierių komisija raštu turi atsakyti per 2 mėnesius. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

5. Laikoma, kad tarp asmenų yra glaudus ryšys, jei juos sieja reikšminga įtaka arba kontrolė. Reikšminga įtaka reiškia galimybę dalyvauti formuojant įmonės strategiją nekontroliuojant įmonės. Ji egzistuoja, kai nuosavybės teise turima ar kontroliuojama ne mažiau kaip 1/5 įmonės kapitalo ar balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Padėtis, kai du ar daugiau asmenų yra nuolat susiję su trečiuoju asmeniu kontrolės ryšiu, laikoma sudarančia glaudų ryšį ir tarp pirmųjų asmenų.

6. Licencija gali būti išduota tik atsiklausus užsienio priežiūros institucijos nuomonės, jei:

1) juridinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto tarpininko ar kredito įstaigos dukterinė įmonė;

2) juridinis asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką ar kredito įstaigą patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) juridinį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką ar kredito įstaigą.

7. Apie licencijos išdavimą ar panaikinimą Vertybinių popierių komisija praneša atitinkamam įmonių registro tvarkytojui ir paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

23 straipsnis. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė gali įsteigti filialą Lietuvos Respublikoje, jei užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė įmonės veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis, numatomą filialo adresą, struktūrą ir informaciją apie filialo vadovus. Gavusi tokį pranešimą, Vertybinių popierių komisija pasiruošia vykdyti priežiūrą ir nurodo finansų maklerio įmonei, kurių reikalavimų veiklai ji privalės laikytis. Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį Vertybinių popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo ji negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė šioje dalyje numatytą informaciją.

2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta finansų maklerio įmonė jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitų jos filialų steigimui.

3. Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė gali pradėti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, suėjus 1 mėnesiui nuo tos dienos, kai užsienio priežiūros institucija Vertybinių popierių komisijai perdavė jos veiklos planą.

4. Jei keičiasi informacija apie finansų maklerio įmonę, numatyta šio straipsnio 1 dalyje, įmonė apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Finansų maklerio įmonė, teikianti paslaugas nesteigdama filialo, privalo Vertybinių popierių komisijai iš anksto pranešti apie veiklos plano pasikeitimą.

24 straipsnis. Tarpininkų pareigos

1. Tarpininkai, laikydamiesi riziką ribojančių reikalavimų, privalo:

1) užtikrinti, kad jų valdymo struktūra ir buhalterinių įrašų bei apskaitos sistemos būtų patikimos, o elektroninės duomenų apdorojimo sistemos būtų kontroliuojamos ir saugios;

2) vykdyti vidaus kontrolę ir stebėti savo darbuotojų sandorius su vertybiniais popieriais;

3) atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius ir nenaudoti kliento vertybinių popierių be kliento sutikimo;

4) savo apskaitoje atskirai įtraukti kiekvieno kliento pinigines lėšas;

5) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip 10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti įstatymai nenustato ilgesnio saugojimo termino;

6) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta tarpininko ir kliento ar klientų tarpusavio interesų konflikto.

2. Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas komerciniame banke privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei vertybiniams popieriams pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.

3. Vykdydami veiklą tarpininkai privalo:

1) sąžiningai veikti klientų ir rinkos patikimumo interesais;

2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras;

4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis;

5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją, įskaitant informaciją apie taikomą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą arba jos nebuvimą;

6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su klientu būtų sąžiningai elgiamasi.

4. Tarpininkas, laikydamasis šio straipsnio 3 dalyje nustatytų veiklos reikalavimų, kartu privalo atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalus investuotojas (įskaitant ir tą atvejį, kai investuotojas pavedimą paduoda per kitą tarpininką).

5. Esantys ir buvę tarpininko vadovai bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje dirbant įmonėje sužinotą konfidencialią informaciją ir nenaudoti jos asmeninei ar kitų naudai. Tarpininkas privalo turėti bent vieną darbuotoją, turintį finansų maklerio licenciją, ar dokumentą patvirtinantį kitokią Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikaciją.

6. Vertybinių popierių komisija turi teisę detalizuoti šiame įstatyme nustatytas tarpininkų pareigas nustatydama:

1) tarpininkų etikos kodeksą;

2) vertybinių popierių ar pinigų, reikalingų sandoriui įvykdyti, suteikimo tvarką;

3) klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo tvarką;

4) kapitalo pakankamumo skaičiavimo tvarką;

5) ataskaitų ir pranešimų (įskaitant pranešimus apie finansinę būklę, filialus ir sudarytus sandorius) Vertybinių popierių komisijai turinį ir pateikimo tvarką;

6) tarpininko metų ataskaitos visuomenei turinį ir pateikimo tvarką;

7) skelbimo apie teikiamas paslaugas tvarką;

8) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

9) vidaus kontrolės vykdymo tvarką;

10) tarpininkų veiksmų, susijusių su investicinėmis paslaugomis, atlikimo tvarką licencijos panaikinimo atveju.

25 straipsnis. Tarpininkų sutartys

1. Sutartys tarp tarpininkų ir jų klientų turi būti sudarytos paprasta rašytine forma.

2. Tarpininkas privalo sutartu būdu įspėti klientą apie Vertybinių popierių komisijoje neregistruotų vertybinių popierių įsigijimo, jų apskaitos ir nuosavybės teisių įgyvendinimo ypatumus ir riziką, taip pat apie kiekvieną kitą padidėjusią riziką ar ypatumus, paprastai nebūdingus anksčiau teiktoms paslaugoms, sandoriams ar vertybiniams popieriams.

3. Vertybinių popierių portfelio valdymo sutartyje turi būti nurodyta:

1) vertybinių popierių portfelio pradinė sudėtis;

2) tikslai, kurių siekia klientas;

3) tarpininko teisės ir pareigos valdant vertybinių popierių portfelį;

4) valdymo ataskaitų teikimo tvarka ir turinys.

4. Tarpininkas atstovaujamo kliento vardu gali sudaryti vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sandorį su pačiu savimi ar su kitu asmeniu, kurio atstovu jis yra tuo pat metu.

5. Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl vertybinių popierių, įtrauktų į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.

26 straipsnis. Finansų maklerio įmonių akcijų paketo įsigijimas

1. Asmuo, norintis įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinti jau turimą akcijų kiekį tiek, kad jo turimų balsų ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų 1/5, 1/3 ar 1/2 ribą, arba tiek, kad finansų maklerio įmonė taptų jo dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą. Akcijų paketu šiame straipsnyje yra laikomas ir toks akcijų ar balso teisę suteikiančių akcijų kiekis, kuris yra mažesnis nei 1/10 visų ar balso teisę suteikiančių akcijų, jei jis leidžia iš esmės daryti įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Asmens turimi balsai yra skaičiuojami šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Toks asmuo turi pateikti Vertybinių popierių komisijos nustatyto turinio prašymą, o Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turi informuoti jį apie sutikimą arba atsisakymą leisti įsigyti akcijų paketą.

3. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti leisti įsigyti akcijų paketą, jei:

1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) asmuo yra vertybinių popierių biržos, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

3) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius, veiklą ir finansinę būklę;

4) išdavus leidimą atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją.

4. Atsisakymas leisti įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti įsigyti akcijų paketą, tuomet ji nustato terminą ketinimui įvykdyti.

5. Asmuo taip pat turi informuoti Vertybinių popierių komisiją prieš sumažindamas savo turimą finansų maklerio įmonės akcijų dalį tiek, kad turimų balsavimo teisių ar kapitalo dalis nukris žemiau 1/10, 1/5, 1/3, 1/2 ribos, arba tiek, kad finansų maklerio įmonė nustos būti jo dukterine įmone.

6. Finansų maklerio įmonė, sužinojusi apie jos kapitalo įsigijimą ar perleidimą, kuriuo peržengiamos šiame straipsnyje numatytos ribos, per 5 dienas apie tai turi informuoti Vertybinių popierių komisiją.

7. Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų be Vertybinių popierių komisijos sutikimo, kai toks sutikimas buvo reikalingas, turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime.

8. Jei Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotas tarpininkas, Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką patronuojanti įmonė ar asmuo, kontroliuojantis Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotą tarpininką, nori įsigyti tokį finansų maklerio įmonės akcijų kiekį, kad ši taptų jo dukterine įmone ar būtų jo kontroliuojama, sutikimas gali būti išduotas tik atsiklausus užsienio priežiūros institucijos nuomonės.

27 straipsnis. Finansų maklerio įmonės valdymas

Finansų maklerio įmonėje turi būti sudaroma valdyba.

28 straipsnis. Makleriai

1. Makleriu gali būti fizinis asmuo, turintis Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti vieną ar kelias numatytas maklerių operacijas.

2. Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti Vertybinių popierių komisijos organizuojamus egzaminus ar pateikti šiai komisijai jos pripažintą kvalifikacijos dokumentą. Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.

3. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti maklerio licenciją:

1) raštišku maklerio prašymu;

2) makleriui mirus;

3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo Vertybinių popierių komisijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse numatytos profesinės veiklos, susijusios su vertybinių popierių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;

4) jei po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją;

5) jei atsiranda sąlygos, dėl kurių jis negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;

6) jei makleris nesilaiko šio Įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos priimtų teisės aktų.

4. Maklerio licencijos panaikinimas leidžia sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo išduota.

5. Vertybinių popierių komisija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jei pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinama jo licencija.

6. Apie maklerio licencijos išdavimą ar panaikinimą Vertybinių popierių komisija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

29 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas

1. Finansų maklerio įmonės finansinės atskaitomybės auditas privalo būti atliekamas bent vieną kartą per metus. Finansų maklerio įmonė privalo sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos ir pateikti šią sutartį Vertybinių popierių komisijai.

2. Audito įmonė privalo nedelsdama raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją, jei sužino apie:

1) teisės aktų, nustatančių sąlygas, kurias turi tenkinti finansų maklerio įmonė, ar kitų finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimų pažeidimus;

2) faktus, dėl kurių nuomonė apie metinę finansinę atskaitomybę nebuvo pareikšta arba buvo pareikšta su išlygomis;

3) kitus duomenis, kurie verčia abejoti įmonės sugebėjimu įvykdyti savo įsipareigojimus ar veiklos tęstinumu.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą audito įmonė turi ir tuo atveju, jei sužino apie nurodytas faktus, atlikdama patikrinimą įmonėje, glaudžiu ryšiu  susijusioje su finansų maklerio įmone.

30 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas užsienio valstybėse

1. Šis straipsnis nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonė, steigdama filialą Europos Sąjungos valstybėje narėje arba tokioje valstybėje teikdama investicines paslaugas, nesteigdama filialo. Finansų maklerio įmonė turi teisę steigti filialą arba teikti investicines paslaugas, nesteigdama filialo, užsienio valstybėje ne Europos Sąjungos narėje, šio straipsnio nustatyta tvarka, jei tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą užtikrina Vertybinių popierių komisijos sudaryti susitarimai su užsienio priežiūros institucija. Jei finansų maklerio įmonė jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

2. Finansų maklerio įmonė, prieš įsteigdama filialą užsienio valstybėje, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai, kartu pridėdama veiklos planą, nurodydama veiklos rūšis, filialo adresą, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, taip pat filialo struktūrą ir informaciją apie filialo vadovus.

3. Vertybinių popierių komisija šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros institucijai, pridėdama informaciją apie įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą. Vertybinių popierių komisija turi neleisti įsteigti filialą ir atsisakyti perduoti numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo organizacinė struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka Vertybinių popierių komisijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Finansų maklerio įmonei turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

4. Finansų maklerio įmonė, norėdama teikti investicines paslaugas užsienio valstybėje, nesteigdama filialo, turi apie tai pranešti Vertybinių popierių komisijai. Kartu įmonė turi pateikti veiklos planą, nurodantį numatomas teikti paslaugas. Vertybinių popierių komisija per 1 mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai ir apie tai pranešti finansų maklerio įmonei.

5. Jei keičiasi kartu su pranešimu apie filialo steigimą finansų maklerio įmonės perduota informacija, apie tai ji turi pranešti Vertybinių popierių komisijai iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Tokiu atveju, esant šio straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, Vertybinių popierių komisija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Vertybinių popierių komisija turi informuoti užsienio priežiūros instituciją apie pasikeitimus  įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemoje. Jei keičiasi įmonės, teikiančios paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, ji apie tai privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai ir užsienio priežiūros institucijai.

31 straipsnis. Tarpininkams taikomos poveikio priemonės

1. Vertybinių popierių komisija turi teisę taikyti šias poveikio priemones tarpininkams:

1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti administracines nuobaudas tarpininko darbuotojams ar šio Įstatymo numatytas baudas;

3) panaikinti licencijos teikti vieną, kelias ar visas paslaugas galiojimą;

4) paskirti laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai.

2. Vertybinių popierių komisija komerciniams bankams turi teisę taikyti tik šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytas priemones.

32 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Šio Įstatymo nustatytos poveikio priemonės tarpininkui gali būti taikomos esant bent vienam iš šių pagrindų:

1) tarpininkas Vertybinių popierių komisijai pateikė neteisingą informaciją;

2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai vykdyti informacija ar dokumentai;

3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) tarpininkas nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

2. Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio priemonės pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Klausimas dėl poveikio priemonių taikymo svarstomas informavus apie tai tarpininką ir sudarius jam galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.

3. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

33 straipsnis. Licencijos panaikinimas dėl veiklos nevykdymo

Vertybinių popierių komisija turi teisę finansų maklerio įmonei išduotą licenciją panaikinti arba sumažinti licencijoje numatytų investicinių paslaugų skaičių:

1) jei licencijos savininkas pats raštu kreipiasi dėl licencijos panaikinimo arba numatytų investicinių paslaugų skaičiaus sumažinimo;

2) jei licencijos savininkas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesiams nutraukia savo veiklą.

34 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklos priežiūrai

1. Neatidėliotinais atvejais, esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansų maklerio įmonei perduotiems vertybiniams popieriams ar lėšoms, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai.

2. Finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo.

3. Laikinasis atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;

2) finansų maklerio įmonei iškeliama bankroto byla.

35 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos užsienyje priežiūra

1. Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip užsienyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei užsienio priežiūros institucija informuoja apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus, Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti užsienio priežiūros institucijai.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad užsienio priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą, apie tai iš anksto informavusi užsienio priežiūros instituciją.

3. Vertybinių popierių komisija finansų maklerio įmonės, kuri teikia investicines paslaugas užsienio valstybėje, licencijos panaikinimo atveju nedelsdama apie tai informuoja užsienio priežiūros instituciją.

36 straipsnis. Užsienio tarpininkų, teikiančių investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūra

1. Užsienio tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų veiklos reikalavimų. Jų filialų organizacinė struktūra turi atitikti tuos Vertybinių popierių komisijos nustatytus reikalavimus, kuriais siekiama apriboti tarpininko ir kliento ar klientų tarpusavio interesų konfliktų galimybę.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę iš užsienio tarpininkų, teikiančių investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje, reikalauti tokių pat šio Įstatymo pagrindu nustatytų ataskaitų kaip ir iš Lietuvos Respublikoje licencijuotų tarpininkų. Papildomai Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti statistiniais tikslais sudaromų filialo veiklos ataskaitų.

3. Užsienio priežiūros institucija ir jos įgalioti asmenys, iš anksto informavę Vertybinių popierių komisiją, turi teisę rengti užsienio tarpininko filialo patikrinimus.

4. Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikoje veikiantis užsienio tarpininkas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi nurodyti, kad jis pašalintų pažeidimus. Jei pažeidimai nėra pašalinami per nustatytą laiką, Vertybinių popierių komisija apie tai informuoja užsienio priežiūros instituciją. Jei ir po to pažeidimai nepašalinami, Vertybinių popierių komisija apie tai informuoja užsienio priežiūros instituciją ir turi teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) skirti administracines nuobaudas tarpininko darbuotojams ar šio Įstatymo numatytas baudas;

2) uždrausti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

5. Šio straipsnio 4 dalyje numatytos poveikio priemonių taikymo tvarkos Vertybinių popierių komisija neprivalo laikytis, jei užsienio tarpininkas pažeidė veiklos reikalavimus. Jei buvo pažeisti kiti reikalavimai, tačiau priemonių taikymas yra būtinas investuotojų interesams apsaugoti, Vertybinių popierių komisija turi teisę nesilaikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos ir apie tai nedelsdama praneša užsienio priežiūros institucijai, o tuo atveju, kai priemonės pritaikytos Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotam tarpininkui, – ir Europos bendrijų komisijai.

6. Vertybinių popierių komisija, gavusi informaciją apie užsienio tarpininko licencijos panaikinimą, nedelsdama imasi priemonių jo veiklai Lietuvos Respublikoje nutraukti.

37 straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį Vertybinių popierių komisijos pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jei jis sukeltų grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotiems vertybiniams popieriams ar lėšoms.

38 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1. Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama tik teismo tvarka.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3. Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir vertybiniais popieriais.

4. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5. Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose komerciniame banke.

6. Valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų investuotojams išmokėjimu, tenkinami antrąja eile kartu su kitais Įmonių bankroto įstatyme numatytais antrosios eilės reikalavimais.

PENKTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA

39 straipsnis. Draudimas be licencijos verstis vertybinių popierių biržos veikla

1. Veikla, kuria techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis koncentruojama vertybinių popierių paklausa ir pasiūla, kartu prekybos dalyviams sukuriant galimybę pagal nustatytas prekybos taisykles sudaryti sandorius, turi teisę verstis tik Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją vertybinių popierių biržos veiklai turinti akcinė bendrovė. Biržos pavadinime turi būti žodžiai “vertybinių popierių birža” arba šių žodžių santrumpa – VPB.

2. Vertybinių popierių biržų, kurių buveinė yra Lietuvos Respublikoje, prekybos sąrašus Vertybinių popierių komisija įtraukia į Lietuvos Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą.

3. Veiksmai, kuriais į Europos Sąjungos valstybių narių reguliuojamų rinkų sąrašus įtrauktos rinkos Lietuvos Respublikos teritorijoje aprūpina tarpininkus priemonėmis, būtinomis norint būti jų nariu, nelaikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo pažeidimu.

40 straipsnis. Vertybinių popierių biržos pareigos

1. Vertybinių popierių birža privalo:

1) organizuoti prekybą vertybiniais popieriais, jų įtraukimą į prekybos sąrašus, kotiravimą, saugų ir efektyvų sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

2) skatinti sąžiningą prekybą vertybiniais popieriais ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui kaina bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;

3) skleisti informaciją, leidžiančią įvertinti biržoje kotiruojamus vertybinius popierius, taip pat informaciją apie jų emitentus;

4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.

2. Vertybinių popierių birža turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri yra tiesiogiai susijusi su jos licencijoje numatyta veikla ir šiame Įstatyme numatytomis jos pareigomis.

3. Vertybinių popierių birža Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi ją informuoti apie:

1) sudarytus sandorius;

2) neįvykdytus pavedimus;

3) vertybinių popierių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos sąrašų;

4) biržos narių priėmimą ir pašalinimą.

4. Vertybinių popierių komisija nustato vertybinių popierių biržos minimalų nuosavo kapitalo dydį ir lėšų investavimo apribojimus.

41 straipsnis. Vertybinių popierių biržos licencijavimas

1. Steigiama arba veikianti akcinė bendrovė, norinti gauti licenciją biržos veiklai, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:

1) prašymą, kuriame nurodytas biržos steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;

2) steigimo sutartį;

3) biržos veiklos ekonominį, finansinį ir techninį pagrindimą (veiklos programą);

4) įstatus;

5) biržos prekybos taisykles.

2. Vertybinių popierių komisija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Vertybinių popierių komisija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo, o Vertybinių popierių komisija raštu turi atsakyti per 2 mėnesius.

3. Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti licenciją biržos veiklai, jeigu:

1) biržos įstatai, steigimo sutartis, prekybos taisyklės ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems teisės aktams;

2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

3) pateiktas biržos veiklos pagrindimas yra nepakankamas, kad birža tinkamai atliktų savo funkcijas;

4) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka 42 straipsnyje nustatytų sąlygų.

4. Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti licenciją vertybinių popierių biržos veiklai, jei birža nesilaiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

42 straipsnis. Vertybinių popierių biržos akcijų paketo įsigijimas

Vertybinių popierių biržos akcijų paketas įsigyjamas tokia pat tvarka, kokia šiame Įstatyme nustatyta finansų maklerio įmonės akcijų paketo įsigijimui. Vertybinių popierių komisija gali atsisakyti leisti įsigyti biržos akcijų paketą, jei:

1) asmuo (juridinio asmens – vadovai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius, veiklą ir finansinę būklę.

43 straipsnis. Vertybinių popierių biržos valdymas

1.Vertybinių popierių biržoje privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba.

2. Vertybinių popierių komisijos atstovas turi teisę dalyvauti biržos stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju balsu ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.

44 straipsnis. Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje

1. Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje vyksta pagal prekybos taisykles, kurias biržos teikimu tvirtina Vertybinių popierių komisija.

2. Vertybinių popierių biržos prekybos taisyklės turi nustatyti:

1) vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašus ir išbraukimo iš jų sąlygas, tvarką ir terminus;

2) dėl biržos sandorių kylančių ginčų sprendimo būdus;

3) biržoje sudaromų sandorių rūšis;

4) prekybos vertybiniais popieriais biržoje tvarką;

5) biržos prekybos sesijų organizavimo laiką;

6) reikalavimus biržos nariams, biržos narių teises ir pareigas, teisės dalyvauti biržos prekyboje sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas, atsakomybę už pareigų nevykdymą;

7) vertybinių popierių kainos nustatymo tvarką;

8) skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;

9) metinės nario įmokos, įmokos už biržos sandorius, vertybinių popierių įtraukimo į biržos prekybos sąrašus ir metinės kotiravimo įmokos dydžius.

3. Visi Vertybinių popierių komisijoje įregistruoti vertybiniai popieriai, skirti viešajai apyvartai, gali būti įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus pagal biržos prekybos taisyklėse nustatytus reikalavimus. Emitentas, kurio vertybiniai popieriai yra biržos prekybos sąrašuose, biržos nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jai kituose šio Įstatymo straipsniuose numatytą informaciją.

4. Tapti vertybinių popierių biržos nariu ir naudotis jos atsiskaitymo sistema gali tie tarpininkai, kurie turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas 2 straipsnio 11 dalies 2 ar 3 punkte.

5. Vertybinių popierių birža turi teisę gauti informaciją apie biržos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip biržos nariai laikosi biržos nustatytų reikalavimų, ir taikyti savo prekybos taisyklėse numatytas sankcijas už padarytus pažeidimus.

6. Vertybinių popierių komisija turi teisę įpareigoti vertybinių popierių biržą sustabdyti prekybą vertybiniais popieriais, jei tai būtina investuotojų interesams apsaugoti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA

45 straipsnis. Vertybinių popierių apskaitos pagrindai

1. Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, tvarkomose vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklių nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – Centrinis depozitoriumas) ir patvirtina Vertybinių popierių komisija. Asmeninės sąskaitos atidaromos vertybinių popierių savininkų vardu, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis.

2. Įkeistų vertybinių popierių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir vertybinių popierių savininką. Įkeistų vertybinių popierių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.

3. Užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai.

46 straipsnis. Vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas

1. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir tvarkyti tarpininkai ir Centrinis depozitoriumas.

2. Emitentas privalo pateikti dokumentus savo išleistų vertybinių popierių sąskaitos atidarymui, įrašų pakeitimui ar papildymui Vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.

3. Prieš pradedant pirminę vertybinių popierių apyvartą, emitentas privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl vertybinių popierių asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša Vertybinių popierių komisijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento išleistų vertybinių popierių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų tvarkytojui.

4. Emitentas turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų vardinių vertybinių popierių savininkų sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba vertybinių popierių savininkų sąrašą. Prieš kiekvieną visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas emitento prašymu pateikiamas nemokamai.

5. Sąskaitų tvarkytojo vardu tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas ir keisti jų turinį turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti vertybiniais popieriais.

6. Sąskaitų tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.

47 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę

Sąskaitų tvarkytojas vertybinių popierių savininkui privalo raštu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje, jeigu ko kita nenumato tarp jų sudaryta sutartis. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje numatyta tvarka privalo pateikti ataskaitą apie vertybinių popierių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.

48 straipsnis. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas

1. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį Įstatymą ir savo įstatus.

2. Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas ar Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, kuri yra pradėjusi oficialias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, investicinės bendrovės ir šių bendrovių valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, vertybinių popierių biržos bei centriniai depozitoriumai. Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

49 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1. Centrinis depozitoriumas privalo:

1) rengti ir teikti Vertybinių popierių komisijai tvirtinti vertybinių popierių ir jų cirkuliacijos apskaitos taisykles;

2) rengti ir tvirtinti vertybinių popierių apskaitos instrukcijas, išsamiai nustatančias atskiras taisyklėse numatytas procedūras;

3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų bei asmenines vertybinių popierių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl vertybinių popierių šie popieriai būtų laiku pervesti iš vieno sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo vertybinių popierių sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos vertybinių popierių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių vertybinių popierių skaičių;

6) rengti ir diegti priemones, užtikrinančias vertybinių popierių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi vertybinių popierių apskaitos taisyklių ir instrukcijų;

8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie vertybinių popierių apskaitą, rengti ir konsultuoti vertybinių popierių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų vertybinių popierių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus vertybinių popierių apskaitos klausimais ir jai pateikti ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.

2. Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) aptarnauti piniginius atsiskaitymus už vertybinių popierių sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti vertybinių popierių apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir tarpininkams kitas su vertybinių popierių sąskaitų aptarnavimu susijusias paslaugas.

3. Vertybinių popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų  posėdžiuose bei gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.

4. Centrinio depozitoriumo instrukcijos ir nurodymai vertybinių popierių apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.

5. Centrinio depozitoriumo valdybos nustatyti sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių popierių komisija.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA

50 straipsnis. Vertybinių popierių komisija – vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija

1. Vertybinių popierių apyvartą reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija).

2. Vertybinių popierių komisija yra juridinis asmuo, turi herbinį antspaudą ir sąskaitą banke.

3. Vertybinių popierių komisiją steigia ir likviduoja Seimas Vyriausybės teikimu.

51 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

1. Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir 4 narių (toliau – narių). Juos  5 metams skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2. Tas pats asmuo Vertybinių popierių komisijos nariu gali būti išrinktas ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas vieną iš narių skiria savo pavaduotoju.

3. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Vertybinių popierių komisijos nariai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai.

4. Vertybinių popierių komisijos nariai atleidžiami prieš terminą tik šiais atvejais:

1) savo noru;

2) jei netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) dėl sveikatos būklės;

4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteisiama už tyčinį nusikaltimą arba nusikaltimą valstybės tarnybai;

5) už šiurkštų šio Įstatymo nuostatų dėl prekybos vertybiniais popieriais apribojimų, taikomų Vertybinių popierių komisijos nariams ir administracijos darbuotojams, pažeidimą.

5. Į atleistų prieš terminą Vertybinių popierių komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu likusiam jų įgaliojimų laikui skiria kitus asmenis.

6. Vertybinių popierių komisijos nariui neleidžiama užsiimti veikla, kuri yra nesuderinama su valstybės tarnyba.

52 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai ir funkcijos

1. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje;

2) imtis priemonių, užtikrinančių veiksmingą vertybinių popierių rinkos funkcionavimą ir investuotojų apsaugą;

3) teikti pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios vertybinių popierių rinkos plėtrą, formavimo;

4) skleisti informaciją apie vertybinių popierių rinkos veikimo principus;

5) imtis kitų priemonių šiam Įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su vertybinių popierių rinka, įgyvendinti.

2. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje numatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija atlieka šias funkcijas:

1) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias vertybinių popierių biržų bei tarpininkų licencijavimą ir veiklą, vertybinių popierių emisiją ir apyvartą;

2) rengia, tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis prospektų, metų bei periodinių ataskaitų formas vertybinių popierių emitentams, taip pat nustato šių dokumentų pateikimo ir paskelbimo tvarką;

3) teikia išaiškinimus ir rekomendacijas vertybinių popierių apyvartos klausimais;

4) vertybinių popierių biržoms, finansų maklerio įmonėms, makleriams išduoda ar panaikina licencijas;

5) stebi, analizuoja, tikrina bei kitaip prižiūri tarpininkų, vertybinių popierių biržų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo bei sąskaitų tvarkytojų veiklą;

6) taiko šiame bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį Įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus;

7) registruoja vertybinių popierių emisijas;

8) spausdina ar dalyvauja spausdinant leidinius apie vertybinių popierių rinkos veikimą ir reguliavimą;

9) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir kompetencijai įvertinti;

10) bendradarbiauja su tarpininkų asociacijomis;

11) sudaro susitarimus su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

12) bendradarbiauja ir keičiasi reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;

13) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas funkcijas.

3. Vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams.

4. Vertybinių popierių komisija privalo rengti bei pateikti visuomenei ir Seimui metų darbo ataskaitą. Joje turi būti apibūdinta ir vertybinių popierių rinkos plėtra bei pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio įvykiai.

5. Vertybinių popierių komisijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos darbo organizavimas

1. Vertybinių popierių komisijos darbui vadovauja pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko pavaduotojas.

2. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas:

1) užtikrina, kad būtų reguliariai šaukiami Vertybinių popierių komisijos posėdžiai, nustato kiekviename posėdyje nagrinėtinus klausimus, teikia Vertybinių popierių komisijos veiklos ataskaitas, tarp posėdžių duoda Vertybinių popierių komisijos nariams pavedimus ir tikrina, kaip jie vykdomi;

2) pasirašo Vertybinių popierių komisijos sprendimus (nutarimus);

3) tvirtina etatinių darbuotojų administracijos struktūrą ir etatus, neviršijant Seimo nustatyto metinio darbo apmokėjimo fondo;

4) vadovauja administracijai, jei nėra įgaliojęs tai daryti administracijos darbuotojo.

3. Kiekvienas Vertybinių popierių komisijos narys yra atsakingas už jam pavestą veiklos sritį ir dalyvauja svarstant bei priimant sprendimus (nutarimus) visais Vertybinių popierių komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Jei Vertybinių popierių komisijos posėdyje sprendžiamas klausimas, susijęs su nario privačiais interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, narys apie tai raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą (nutarimą).

4. Vertybinių popierių komisija organizuoja viešus ir uždarus posėdžius. Uždaruose posėdžiuose svarstomi klausimai, susiję su rinkos dalyvių padarytais šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimais arba konfidencialia informacija. Kiti klausimai svarstomi viešuose posėdžiuose.

5. Vertybinių popierių komisijos posėdis gali įvykti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 Vertybinių popierių komisijos nariai.

6. Vertybinių popierių komisijos sprendimas priimamas paprasta posėdžio dalyvių balsų dauguma, o nutarimas dėl teisės aktų priėmimo, keitimo ar pripažinimo negaliojančiu laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3 nariai.

7. Vertybinių popierių komisijos nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Vertybinių popierių komisijos narys neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Jei narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Posėdžio sprendimai (nutarimai) priimami vardiniu balsavimu, jeigu to reikalauja bent vienas Vertybinių popierių komisijos narys. Vertybinių popierių komisijos sprendimai ir jų motyvai skelbiami viešai.

54 straipsnis. Įgaliojimų perdavimas

Vertybinių popierių komisija gali priimti sprendimą įgalioti Vertybinių popierių komisijos narį ar administracijos darbuotoją atlikti bet kurią savo funkciją, išskyrus taisyklių priėmimą, pakeitimą ar panaikinimą, licencijų išdavimą ar panaikinimą ir šiame Įstatyme numatytų sankcijų taikymą.

55 straipsnis. Apribojimai prekiauti vertybiniais popieriais Vertybinių popierių komisijos nariams ir administracijos darbuotojams

1. Siekiant išvengti interesų konfliktų, Vertybinių popierių komisijos nariams ir administracijos darbuotojams bei jų sutuoktiniams draudžiama vertybinius popierius, kuriais prekiaujama Lietuvos Respublikos reguliuojamose rinkose, perleisti anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jų įsigijimo.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas:

1) paveldėtiems vertybiniams popieriams;

2) vertybiniams popieriams, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;

3) vertybiniams popieriams, perduotiems valdyti portfelio valdytojui;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybiniams popieriams.

56 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos narių ir administracijos darbuotojų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos

1. Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai ir administracijos darbuotojai neturi teisės patys pasinaudoti ar skleisti kitiems asmenims konfidencialios informacijos, įgytos jų darbo Vertybinių popierių komisijoje metu. Šis draudimas taikomas ir asmenims, atlikusiems Vertybinių popierių komisijos pavedimus, bei asmenims, įstatymų nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš Vertybinių popierių komisijos konfidencialią informaciją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra laikomas:

1) informacijos apie tarpininkus pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali būti nustatyta konkretaus tarpininko tapatybė;

2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;

3) informacijos perdavimas civilinėse bylose tarpininko bankroto ar priverstinio likvidavimo atveju;

4) informacijos perdavimas šio Įstatymo 57 straipsnyje numatyta tvarka.

57 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė perduoti konfidencialią informaciją

1. Vertybinių popierių komisija turi teisę konfidencialią informaciją perduoti Lietuvos Respublikos priežiūros institucijoms, užsienio priežiūros institucijoms, esančioms Europos Sąjungos valstybėse narėse, ir šiame straipsnyje nurodytoms kitoms institucijoms jų priežiūros funkcijoms atlikti. Šiame straipsnyje numatytas perdavimas leidžiamas tik tuo atveju, jei informaciją gaunančioms institucijoms taikomas toks pat draudimas atskleisti konfidencialią informaciją kaip ir Vertybinių popierių komisijai. Priežiūros funkcijos yra teisės aktų laikymosi priežiūra, poveikio priemonių taikymas ar dalyvavimas teismo procesuose dėl priimto priežiūros institucijos sprendimo.

2. Vertybinių popierių komisija turi teisę sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, numatančius apsikeitimą konfidencialia informacija, ir su užsienio priežiūros institucijomis, kurios yra valstybėse ne Europos Sąjungos narėse, ar šiame straipsnyje nurodytomis kitomis institucijomis. Tokia informacija joms gali būti perduota tik jų priežiūros funkcijoms atlikti.

3. Konfidenciali informacija gali būti perduota šioms institucijoms:

1) institucijoms, atsakingoms už kredito įstaigų, investicinių bendrovių, kitų finansinių institucijų, draudimo įmonių ar finansų rinkų priežiūrą;

2) institucijoms, atsakingoms už tarpininkų ar investicinių bendrovių likvidavimo ar bankroto procedūrų vykdymą;

3) tarpininkų, kredito įstaigų, investicinių bendrovių, kitų finansinių institucijų bei draudimo įmonių auditoriams;

4) institucijoms, valdančioms investicinių paslaugų draudimo fondus;

5) institucijoms, atsakingoms už tarpininkų, kredito įstaigų, investicinių bendrovių, kitų finansinių institucijų bei draudimo įmonių auditorių priežiūrą;

6) valstybių centriniams bankams ar kitoms monetarines funkcijas atliekančioms institucijoms;

7) valstybės įstaigoms, prižiūrinčioms mokėjimų sistemas;

8) įstaigoms, vykdančioms kliringą ir atsiskaitymus.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1–3 ir 5 punktuose numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia jų priežiūros funkcijoms atlikti. Šio straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia investicinių paslaugų draudimo fondui valdyti. Šio straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punkte numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia jų funkcijoms atlikti. Šio straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytoms institucijoms informacija gali būti perduodama tik tuo atveju, jeigu to reikia tinkamam rinkos veikimui užtikrinti.

5. Iš užsienio priežiūros institucijos, esančios Europos Sąjungos valstybėje narėje, gauta konfidenciali informacija šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 5 bei 8 punktuose numatytoms institucijoms gali būti atskleista tik turint ją perdavusios institucijos sutikimą ir tik tam tikslui, kuriam tas sutikimas buvo duotas.

6. Vertybinių popierių komisija turi teisę konfidencialią informaciją perduoti ir tarpininkų asociacijai, prižiūrinčiai, kaip jos nariai laikosi asociacijos nustatytų taisyklių, jeigu jos atstovai, atliekantys priežiūros funkcijas, užtikrina informacijos konfidencialumo išsaugojimą.

58 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos finansavimas

Vertybinių popierių komisija finansuojama iš valstybės biudžeto.

59 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės nagrinėjant vertybinių popierių rinkos veikimą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus

1. Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio Įstatymo bei jo pagrindu priimtų teisės aktų.

2. Atlikdami patikrinimą, Vertybinių popierių komisijos pareigūnai turi teisę:

1) gauti paaiškinimus žodžiu ar raštu iš asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Vertybinių popierių komisijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į tarpininkų, vertybinių popierių biržų, Centrinio depozitoriumo, emitentų bei kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, patalpas, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

3) išreikalauti padaryti apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių popierių komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijas;

4) laikinai paimti tikrinamų tarpininkų, vertybinių popierių biržų, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų apyrašą;

5) pateikę Vertybinių popierių komisijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų kopijas apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamuoju objektu.

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytoms teisėms įgyvendinti Vertybinių popierių komisija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

60 straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

Asmenys, pažeidę šį Įstatymą, privalo:

1) vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti padarytą žalą;

3) vykdyti šiame Įstatyme numatytas Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.

61 straipsnis. Piniginės baudos už Įstatymo pažeidimą

1. Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) emitentams, pagal šį Įstatymą turintiems įregistruoti vertybinius popierius, bet to nepadariusiems, – iki 10 procentų registruotinų vertybinių popierių bendros nominalios vertės;

2) emitentams, tarpininkams ar kitiems juridiniams asmenims, organizuojantiems ar vykdantiems Vertybinių popierių komisijoje neįregistruotų vertybinių popierių, taip pat vertybinių popierių, kurių įregistravimas panaikintas, viešąją apyvartą, – iki 100 tūkstančių litų, jei siūlytų vertybinių popierių bendra nominali vertė yra mažesnė nei 100 tūkstančių litų, ir iki siūlytųjų viešojoje apyvartoje vertybinių popierių bendros nominalios vertės dydžio, jei siūlytų vertybinių popierių bendra nominali vertė yra didesnė nei 100 tūkstančių litų;

3) emitentams, nesilaikantiems šio Įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

4) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio Įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

5) juridiniams asmenims, įregistravusiems oficialų pasiūlymą Vertybinių popierių komisijoje, bet jo neįgyvendinusiems, – iki 500 tūkstančių litų;

6) juridiniams asmenims, veikiantiems kaip tarpininkai be šio Įstatymo numatytos licencijos, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra iki 100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra didesnis nei 100 tūkstančių litų;

7) tarpininkams, nesilaikantiems šio Įstatymo 24 straipsnio reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

8) juridiniams asmenims, besiverčiantiems vertybinių popierių biržos veikla be šio Įstatymo numatytos Vertybinių popierių komisijos licencijos, – iki 100 tūkstančių litų, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra iki 100 tūkstančių litų, ir iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio, jei neteisėtai gautų pajamų dydis yra didesnis nei 100 tūkstančių litų.

2. Juridiniams asmenims šio straipsnio 1 dalyje numatytos baudos gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau nei 2 metai nuo pažeidimo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims neatleidžia jų vadovų nuo įstatymų numatytos civilinės, administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.

62 straipsnis. Piniginių baudų skyrimo tvarka

1. Prieš spręsdama šio Įstatymo nustatytų baudų skyrimo klausimą, Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį nei 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai informuoja juridinį asmenį, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jei per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.

2. Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas baudos skyrimo klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti baudos skyrimo klausimus, jei asmeniui buvo apie svarstymą pranešta.

3. Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato pagalba.

4. Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių komisija turi teisę:

1) skirti šio Įstatymo nustatytą piniginę baudą;

2) nutraukti tyrimą nesant pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti baudą;

3) pratęsti tyrimą.

5. Vertybinių popierių komisija diferencijuoja skiriamos baudos dydį, atsižvelgdama į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

6. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių komisija gali nutarti laikyti lengvinančiomis atsakomybę ir kitas čia nenumatytas aplinkybes.

7. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šio Įstatymo numatyta bauda.

8. Vertybinių popierių komisijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.

63 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Jei bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, ji išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta ne ginčo tvarka.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

64 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Įstatymas, išskyrus 23 straipsnį, įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

2. Įstatymo 23 straipsnis įsigalioja, Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.

65 straipsnis. Pereinamasis laikotarpis

1. Nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos naujos licencijos investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių veiklai nebeišduodamos, o veikiančios investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės turi laikytis visų atitinkamai finansų maklerio įmonės kategorijai keliamų reikalavimų.

2. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas bei vertybinių popierių biržos, įregistruotos iki Įstatymo įsigaliojimo, turi ne vėliau kaip per 1 metus, remdamiesi Įstatymu, priimti savo įstatų ir taisyklių pataisas. Asmenys, buvę Centrinio depozitoriumo akcininkais Įstatymo įsigaliojimo dieną, turi teisę naudotis visomis akcininko teisėmis, tačiau neturi teisės akcijas parduoti ar kitaip perleisti asmenims, kurie negali būti šių bendrovių akcininkais.

3. Emitentai, patys tvarkantys savo išleistų vertybinių popierių asmenines sąskaitas, privalo perduoti šių sąskaitų tvarkymą tarpininkams iki 2004 m. sausio 1 d.

4. Tiems savarankiškai ar kartu veikiantiems asmenims, kurie Įstatymo įsigaliojimo dieną turėjo daugiau nei 40 procentų, tačiau ne daugiau nei 50 procentų balsų atskaitingo emitento visuotiniame akcininkų susirinkime, pareiga skelbti oficialų pasiūlymą atsiranda, jeigu jie įgyja daugiau nei 50 procentų balsų.

5. Kol Lietuvos Respublika nėra Europos Sąjungos narė, finansų maklerio įmonėms, licencijuotoms Europos Sąjungos valstybėse narėse, taikomi tokie pat reikalavimai, kokie Įstatyme nustatyti įmonėms, licencijuotoms valstybėse ne Europos Sąjungos narėse.

6. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, Vertybinių popierių komisija:

1) praneša Europos bendrijų komisijai apie tai, pagal kurias Europos Sąjungos direktyvas Vertybinių popierių komisija ar vertybinių popierių birža yra laikomos atsakingomis institucijomis;

2) praneša Europos bendrijų komisijai, kurios institucijos Lietuvos Respublikoje atlieka Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas;

3) perduoda Lietuvos Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą ir jų veiklą reglamentuojančias taisykles Europos bendrijų komisijai bei Europos Sąjungos valstybėms narėms ir informuoja apie vėliau įvykusius sąrašo ar taisyklių pasikeitimus.

7. Iki 2003 m. sausio 1 d. Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti juridiniams asmenims, pažeidusiems Įstatymo 9 ar 10 straipsniuose numatytus reikalavimus, baudas iki trigubo neteisėtai gautų pajamų dydžio arba iki 100 tūkstančių litų.“

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS