Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2001 m.                      d. Nr.

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.   Šis įstatymas nustato uždirbto pelno ir/arba gautų pajamų

apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką.

2.   Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.   Apmokestinamasis vienetas (toliau – vienetas) – Lietuvos apmokestinamasis

vienetas ir užsienio apmokestinamasis vienetas.

2.    Lietuvos apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) - juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.   Užsienio apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) – užsienio

valstybių juridinis asmuo ar kita organizacija, kurios buveinė yra užsienio valstybėje ir kuri įsteigta arba kitokiu būdu organizuota pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet koks kitoks užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, išskyrus filialą, atstovybę arba nuolatinę buveinę.

4.   Kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas (toliau – kontroliuojamasis

vienetas). Vienetas laikomas kontroliuojamuoju kito vieneto arba nuolatinio gyventojo (toliau-kontroliuojantis asmuo), jei:

1)   jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio

dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50

procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba

3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50

procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis ne mažesnė kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

5.   Pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir

kuris gauto pelno pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

7.   Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą arba asmuo, kuris

neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

8.   Vienetų grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas, kuris apskaičiuoja ir

moka pelno mokestį šio įstatymo nustatyta tvarka, ir jo dukterinis arba keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).

9.   Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris,

išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šį instrumentas remiasi, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

10. Kompiuterio programa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių

teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

10. Lietuvos Respublikos teritorija - visa Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę, Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtinius išteklius.

11. Nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal

prigimtį, t.y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės.

12. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba nuolat gamtinių išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

13. Nuolatinis gyventojas - kaip ši sąvoka apibrėžta gyventojų apmokestinimą

reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme.

14. Pajamos - visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir /arba ne pinigais.

15. Pajamos iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gautos, skirstant pelną vieneto dalyviams, įskaitant dividendus.

16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje):

1)   užsienio vienetų iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei nuolatinių

buveinių, gautos palūkanų pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize arba atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, prestižas, jei jis susidarė Lietuvos Respublikoje.

2)   gautos pajamos iš Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių paskirstytojo pelno;

3)   pajamos uždirbtos iš veiklos Lietuvos Respublikoje;

4)   gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą

nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje;

5)   50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir

baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamų;

6)   užsienio vieneto tarptautinių telekomunikacijų pajamos uždirbtos per nuolatinę

buveinę Lietuvos Respublikoje.

17. Pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau –

pajamos, kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje) – tai visos pajamos, išskyrus

pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

18. Palūkanos – tai atlyginimas už naudojimąsi kapitalu, įskaitant diskontus.

19. Pozityviosios pajamos – tai visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalyje, pajamos ar jų dalis įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

20. Sąnaudos – visos sąnaudos, patirtos uždirbant pajamas.

21. Susiję asmenys - susiję asmenys yra:

1) vienetas ir jo dalyviai;

2) vienetas ir jo valdymo organų nariai;

3) vienetas ir jo dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai,

sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio)), testamentiniai įpėdiniai;

1)   vieneto grupės narės;

2)   vienetas ir kito vieneto dalyviai, jei tas vienetas ir šie dalyviai sudaro vieną vienetų

grupę;

3)   vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų

grupę;

4)   vienetas ir kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai,

sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio)), testamentiniai įpėdiniai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

5)   du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar

fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų), arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto;

6)   du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai,

asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio)), testamentiniai įpėdiniai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;

7)   vienetas ir jo nuolatinė buveinė;

8)   du vienetai, kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.

Asmenys laikomi susijusiais, jei atitinka šiuos kriterijus bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną.

22. Tarptautinių telekomunikacijų pajamos – tai pajamos, gautos už telekomunikacijų paslaugas, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme, jei teikiant šias paslaugas signalai perduodami, komutuojami bei programos siunčiamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienį arba iš užsienio į Lietuvos Respublikos teritoriją.

23. Tikroji rinkos kaina – tai suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria gali būti įskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių ir ketinančių pirkti/parduoti asmenų, sudarius tiesioginį sandorį.

24. Tikslinė teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri atitinka bent du iš šioje dalyje nustatytų kriterijų ir yra įtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, kurį nustato finansų ministras:

1)   joje analogiško mokesčio tarifas yra mažesnis kaip 75 procentai šio įstatymo 5

straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas tarifas;

2)   joje taikomos skirtingos apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės, priklausomai

nuo to, kokioje valstybėje yra, įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3)   joje taikomos skirtingos apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės, priklausomai

nuo to, kokioje valstybėje vykdoma veikla;

4)   kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos valstybės

mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5)   nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6)   nėra finansinio – administracinio skaidrumo: nepakankamai aiškios mokesčio

administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų valstybių mokesčių administratoriams.

25. Transportavimo pajamos – tai pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių, vandens, oro transportu, naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius, laivus, orlaivius, riedmenis, krovinių transportavimui skirtas talpas (konteinerius, cisternas ir kt.), ir iš krovinių transportavimo vamzdynais. Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su krovinių gabenimu ar transportavimu.

26. Veikla - bet kokio pobūdžio komercinė arba industrinė veikla, kuria siekiama gauti ir/arba uždirbti pajamų ar bet kokios kitos ekonominės naudos.

27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas), taip pat Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) - kiek tai neprieštarauja  šiam įstatymui  (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Pelno mokestį moka:

1) Lietuvos vienetas;

2) užsienio vienetas.

2. Šio įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės įstaigos;

2) Lietuvos bankas;

3) pelno nesiekiantys vienetai, kurie neuždirba/negauna pajamų iš veiklos;

9)   valstybė ir savivaldybės;

10) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos.

4 straipsnis. Mokesčio bazė

1.   Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio

valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

2.   Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto

pozityviosios pajamos arba jų dalis šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.   Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

1)   Užsienio vieneto per nuolatines buveines (toliau – nuolatines buveines) Lietuvos

Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, jei tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje.

2)   Užsienio vieneto ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos,

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

a) palūkanų pajamos,

b) pajamos iš paskirstytojo pelno,

c) autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat įskaitant šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus;

d) pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

e) atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

g) gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą

nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

h) kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

4.   Tuo atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 3 dalies 2 punkto

c papunkčio nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorine teise apgintas daiktas, o kompiuterio programoje yra perleidžiamos tokios teisės:

1)   teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip

perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti;

2)   teisė rengti išvestines kompiuterio programas, besiremiančias autorine teise apginta

kompiuterio programa;

3)   teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1.   Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita;

2)    užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

3)pajamos iš paskirstyto pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

2.   Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, ir

mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje.

3.   Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tiems vienetams:

1)   kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų dalyviai arba atitinka šios

dalies 2 ir/arba 3 punktuose nustatytus kriterijus;

2) kuriuose tas pats dalyvis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, ir/arba

3) kuriuose tie patys dalyviai kartu valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.

6 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

1. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

2. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir atsižvelgiant į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio pirmojoje dalyje, su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus dvylikai mėnesių. Toks mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos mokesčio administratoriaus leidimą.

3. Pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, tai nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis pasibaigia, Lietuvos vienetui pasibaigus.

4.   Jeigu Lietuvos vienetas faktiškai vykdė veiklą trumpiau kaip 12 mėnesių, tai

mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto įregistravimo Lietuvos Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka, tai nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pasibaigimo dienos.

5.   Nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestiniai laikotarpiai nustatomi

Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

7 straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo apskaitos principą, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant piniginį apskaitos principą.

8 straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal piniginį apskaitos principą

1.   Taikant piniginį apskaitos principą Lietuvos vieneto pajamos pripažįstamos faktišku

pajamų gavimo momentu. Taip pat pripažįstamos šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.

2.   Taikant piniginį apskaitos principą Lietuvos vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia

pačia tvarka kaip jos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos, kurios susijusios su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis pajamomis.

9 straipsnis. Piniginio apskaitos principo taikymas

1.   Piniginį apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio įstatymo

įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal piniginį apskaitos principą ir kurių pajamos per paskutiniuosius 3 mokestinius laikotarpius nei per vieną jų neviršijo 100 tūkstančių litų bei naujai įregistruoti Lietuvos vienetai, kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100 tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį.

2.   Lietuvos vienetai, taikantys piniginį apskaitos principą, privalo pereiti prie kaupimo

apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, sekančiu po to mokestinio laikotarpio, kurio pajamos viršijo 100 tūkstančių litų.

3.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos bankrutuojančio statusą turintiems (įgijusiems)

Lietuvos vienetams.

10 straipsnis. Apskaitos principo pasirinkimas ir keitimas

1.   Lietuvos vienetas, nors ir atitinkantis 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų, nuo bet

kurių mokestinių metų pradžios gali pereiti nuo piniginio apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo. Apie tokį perėjimą Lietuvos vienetas informuoja vietos mokesčio administratorių.

2.   Tais atvejais, kai Lietuvos vienetas vietoje anksčiau taikyto piniginio apskaitos

principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, tai į šio apskaitos principo taikymo mokestinius metus pereinančios pirkėjų skolos į Lietuvos vieneto pajamas įskaitomos po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio pradžios, kuriuo perėjo prie piniginio apskaitos principo.

3.   Lietuvos vienetas, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo taikė kaupimo apskaitos principą

ir Lietuvos vienetas, kuris pagal šio įstatymo nuostatas nustatyta prievolė pereiti nuo piniginio apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo, nebegali kaupimo apskaitos principo keisti į piniginį apskaitos principą iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba pasibaigimo.

III SKYRIUS

APMOKESTINAMOJO PELNO APSKAIČIAVIMO TVARKA

11 straipsnis. Apmokestinamasis pelnas

1.   Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų:

1) atimamos neapmokestinamosios pajamos,

2) atskaitomi leidžiami atskaitymai,

3) atskaitomi ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai,

jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

2.   Nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų

atėmus neapmokestinamąsias pajamas, ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus bei tokius atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.   Užsienio vieneto apmokestinamąjį pelną neuždirbtą per nuolatines buveines sudaro

visos gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta prievolė apmokestinti prie šaltinio, be jokių atskaitymų.

4.   Jei pelno nesiekiantys vienetai tampa šio mokesčio mokėtojai, nes gauna veiklos

pajamų, tai apskaičiuodami mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, gali iš mokestinio laikotarpio pajamų atimti ir tų pajamų paskirstymo sumą susidariusią iki sekančio po ataskaitiniu mokestiniu laikotarpiu mokestinio laikotarpio trečiojo mėnesio paskutiniosios dienos (toliau dalyje – paskirstymo suma). Tokia pajamų paskirstymo suma negali būti atimama iš ne pelno siekiančio vieneto pajamų, apskaičiuojant sekančių po ataskaitinio mokestinio laikotarpio mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

5. Pajamas ir sąnaudas pagrindžiantys dokumentai privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, pajamas ir sąnaudas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:

1)   prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo kodas arba asmens kodas (jeigu tai fizinis asmuo);

2)   prekių ar paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas arba vardas, pavardė ir

asmens kodas (jeigu tai fizinis asmuo);

3)   kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti papildomi

rekvizitai.

12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ir /arba gautos pajamos:

1) gauta parama Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių arba žalos vertės; sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas;

3) bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;

4)   vieneto (draudimo įmonės) organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos

draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

5)   vienetų (pensijų fondų), veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų fondų

įstatymą, gautos pensijų įmokos į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas bei šių fondų investicinės pajamos, taip pat vienetų (draudimo įmonių) gautos pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis nei 10 metų, bei vienetų (draudimo įmonių) draudimo investicinės pajamos;

6) vienetų (sveikatos priežiūros įstaigų) pajamos uždirbtos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;

7) ilgalaikio turto perkainojimo, atlikto teisės aktuose nustatyta tvarka, rezultatai;

8) netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų tikslinėse teritorijose ar tų teritorijų gyventojų.

9) steigėjų iš vienetų (neribotos atsakomybės juridinių asmenų) – pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestinamos pelno mokesčiu pagal šį įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus atvejus nustatytus šio įstatymo 39 straipsnyje.

IV SKYRIUS

TURTAS

13 straipsnis. Vieneto turtas

1. Vieneto turtas – vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, kurios priklauso vienetui nuosavybės teise, o vienetų (valstybės bei savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų) atveju – patikėjimo teise arba yra gautos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas.

2. Vieneto turtas skirstomas į ilgalaikį, trumpalaikį turtą bei prestižą. Vieneto ilgalaikis

ir trumpalaikis turtas yra materialusis ir nematerialusis.

3. Ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus, o jo vertė į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

5.   Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti

(ekonominei naudai gauti) trumpiau kaip vienerius metus, o jo vertė į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kuriuo šis turtas pradėtas naudoti.

5. Prestižas – tai ilgalaikio turto tikrosios rinkos kainos ir to turto balansinės vertės skirtumas.

14 straipsnis. Turto įsigijimo kaina

1.   Turto įsigijimo kaina - išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus

komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu.

2.   Už prekes ir paslaugas įsigyto turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į

vieneto pajamas, gautas už šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu.

3.   Jei turtas mainomas į kitą turtą – naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainytojo

turto įsigijimo kaina. Jei išmainytojo turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai įsigytojo turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.

4.   Jei vieneto akcijas (dalis, pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka

turtu, to turto įsigijimo kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas, pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko (dalininko, pajininko) turto vertės pajamų, uždirbtų iš tokio šio turto perleidimo, ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios buvo apmokestintos, suma.

5.   Tais atvejais, kai vertybiniai popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina –

šių vertybinių popierių tikroji rinkos kaina to turto įsigijimo momentui.

15 straipsnis. Turto pardavimo kaina

1.   Turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina - visos pajamos,

uždirbtos pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

2.   Kai nuosavybės teisė į turtą yra perleista nemokamai, arba už kainą, kuri yra mažesnė

už to turto rinkos kainą, pardavimo kaina laikoma to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta nuosavybės teisės į turtą perleidimo dienai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

3.   Jei turtas prarastas dėl kokių nors priežasčių ir toks turtas buvo apdraustas – tai to

turto pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma

16 straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos

1.   Turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto

pardavimo arba kito perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. Turto įsigijimo išlaidos turi būti pagrindžiamos šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatytais dokumentais ir galiojančiais sandoriais.

2.   Jei perleidžiamas vieneto turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba

Amortizacija pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, tai apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus.

3.   Tuo atveju, kai vienetas nemokamai perleidžia turtą savo savininkų nuosavybėn, tai

skirtumas tarp vieneto įsigijimo kainos tam turtui ir tikrosios rinkos kainos bus turto vertės padidėjimo pajamos vienetui, jeigu kitaip nebus nustatyta šitame įstatyme.

4.   Kai vienetas nemokamai perleidžia savo turtą kito susijusio asmens nuosavybėn, tai

skirtumas tarp vieneto įsigijimo kainos tam turtui ir tikrosios rinkos kainos bus turto vertės padidėjimo pajamos, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

5.   Jei vienetas perleidžia obligaciją, tai šio perleidimo rezultatas obligaciją

perleidusiame vienete - turto vertės padidėjimo pajamos mažinamos diskonto suma, kuri jau buvo įtraukta į obligaciją perleidusio vieneto pajamas.

6.   Turto vertės padidėjimo pajamų vienetus reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant

tam tikrais atvejais pripažinimo ir apmokestinimo tvarka nustatyta šio įstatymo IX skyriuje.

7.   Kitais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato

turto įsigijimo kainos, pardavimo kainos arba turto vertės padidėjimo pajamų apskaičiavimo tvarką.

V SKYRIUS

LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI

17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka

1.   Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto

sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami Ignalinos atominės elektrinės papildomi atskaitymai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2. Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai:

1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos;

2) komandiruočių sąnaudos;

3) natūraliosios netekties nuostoliai;

3) specialieji vienetų (bankų, kredito unijų ir draudimo įmonių) atidėjimai;

4) reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;

5) parama;

6) įmokos darbuotojų naudai;

7) narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;

8)         ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;

9) mokesčiai;

10) beviltiškos skolos;

11) mokestinio laikotarpio nuostoliai.

18 straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos

1.   Vienete nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šiame

įstatyme nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto vertė į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.   Ilgalaikio turto grupės, jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai

(metais) nustatyti šio įstatymo 1 priedėlyje. Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį nei šio įstatymo 1 priedėlyje nustatyti Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę nei 1 litas ir ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo vertės.

3.   Ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami pagal tiesiogiai

proporcingą (tiesinį) (toliau – tiesinis metodas) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau - dvigubo balanso metodas) metodus pagal šio įstatymo 1 priedėlį. Pasirinkto metodo turi būti laikomasi nuosekliai: šio įstatymo 1 priedėlyje nustatytai ilgalaikio turto grupei ir kiekvienam tai grupei priskirtam turto vienetui taikomas tas pats vieneto pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas per visą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

4.   Taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama

kaip ilgalaikio turto įsigijimo vertės ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko metais santykis.

5.   Taikant dvigubo balanso metodą:

1) 100 proc. ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko metais santykį dauginant iš 2 apskaičiuojamas nusidėvėjimo arba amortizacijos koeficientas (toliau – nusidėvėjimo koeficientas).

2) apskaičiuojant mokestinio laikotarpio nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais ilgalaikio turto įsigijimo vertė yra dauginama iš nusidėvėjimo koeficiento.

3) visais kitais ilgalaikio turto nudėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutiniuosius, mokestinio laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama ilgalaikio turto likutinę vertę mokestinio laikotarpio pradžioje dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento.

4) paskutiniaisiais nudėvėjimo arba amortizacijos metais nudėvimas arba amortizuojamas skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio pradžioje ir vieneto likvidacinės vertės, nusistatytos pagal šio straipsnio 2 dalį.

6. Jei vienetas ilgalaikį turtą įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei vienetas įsigyja ir pradeda naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti mokestiniu laikotarpiu, sekančiu po mokestinio laikotarpio, kuriuo šis turtas įsigytas ir pradėtas naudoti.

7. Jei vienetas ilgalaikį turtą perduoda atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai to mokestinio laikotarpio nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami. Jei vienetas perduoda atlygintinai ar neatlygintinai ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai tuo mokestiniu laikotarpiu į vieneto sąnaudas perkeliama ½ metinės nusidėvėjimo arba amortizacijos sumos, apskaičiuotos pagal nustatytus normatyvus.

8. Įsigytas prestižas amortizuojamas kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai

1. Neskaičiuojamas žemės, įskaitant lizingo (finansinės nuomos) būdu perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų fondų ir į kultūrinių vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas ar amortizacija, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo nusidėvėjimą.

2. Neskaičiuojama amortizacija paties vieneto susikurtam nematerialiajam ilgalaikiam turtui, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

3. Nenaudojamam, esančiame atsargose ar užkonservuotam ilgalaikiam turtui, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatams nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojama.

4. Tais atvejais, kai ilgalaikio turto savininkas perleidžia nuosavybėn šį turtą kitam asmeniui (įgijėjui), o tas turtas jau anksčiau šio įgijėjo buvo perleistas nuosavybėn turtą perleidžiančiam savininkui, tai toks ilgalaikio turto įgijėjas tęsia to turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimą tuo pačiu metodu nuo iki pirmojo turto perleidimo nenudėvėtos ar neamortizuotos vertės, išskyrus atvejus, jei naujoji turto įsigijimo vertė mažesnė už iki pirmojo perleidimo nenudėvėtą arba neamortizuotą, pagal šio įstatymo nuostatas.

20 straipsnis. Nuosavo, nuomojamo arba panaudos būdu naudojamo materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos

1. Jei vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų remontuojamo turto įsigijimo vertės arba atliekamas rekonstravimas, tai tokio remonto arba rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio materialiojo turto vertė.

2. Visais kitais atvejais vieneto naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo jos faktiškai patiriamos.

3. Pagal nuomos arba panaudos sutartį turimo materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo sąnaudos atskaitomos iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį, jei remonto sąnaudos, patirtos siekiant išlaikyti to turto ekonominį naudingumą. Tačiau jei remonto vertė viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto vertės arba atliekamas rekonstravimas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertę tuo mokestiniu laikotarpiu, kai remontas arba rekonstravimas pilnai atliktas, ir apmokestina šio įstatymo nustatyta tvarka.

4. Materialiojo ilgalaikio turto, kuris nuosavybės teise priklauso vienetų (ūkinių bendrijų) nariams, vienetų (individualių įmonių) savininkams ir jų šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto sąnaudos iš pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.

21 straipsnis.  Komandiruočių sąnaudos

1.   Komandiruote laikomas įformintas teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojo išvykimas

iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba vieneto (individualios įmonės) savininko siuntimu atlikti darbines funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas vieneto (individualios įmonės) savininko, vieneto (ūkinės bendrijos) tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už jį tvarka numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš nuolatinės darbo vietos, susijęs su darbinių funkcijų atlikimu.

2. Komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei darbuotojas vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis).

3. Komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Reklama ir reprezentacija

1. Reklamos sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos skirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar vienetų grupės narius, informuoti.

2. Reprezentacinės sąnaudos - tokios vieneto lėšos, kurias vienetas skiria naujiems verslo

ryšiams sukurti arba esamiems pagerinti su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.

3. Iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.

4. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos per vieneto savininkus, akcininkus, pajininkus patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai.

5. Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.

23 straipsnis.  Natūralios netekties nuostoliai

1. Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpilimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

2.   Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne

didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

24 straipsnis. Mokesčiai

1. Iš pajamų atskaitomi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyti mokesčiai ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.

2. Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas.

25 straipsnis. Beviltiškos skolos

1. Iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į vieneto (mokesčio mokėtojo) pajamas ir atvaizduotos vieneto balanse, jei vienetas privalo jį sudaryti teisės aktuose nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal piniginį apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotos vieneto (mokesčio mokėtojo) apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu vienetas (mokesčio mokėtojas) pajamas pripažino pagal piniginį apskaitos principą, tai iš pajamų, pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotos vieneto (mokesčio mokėtojo) apskaitos dokumentuose ir beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis nebuvo įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio įstatymo įsigaliojimo, pradedant 2000 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu. Skolos yra laikomos beviltiškomis, jei vienetas (mokesčio mokėtojas) negali jų susigrąžinti, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į vieneto (mokesčio mokėtojo) pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo vieneto (mokesčio mokėtojo) apskaitos dokumentuose, arba skolininkas yra miręs, arba paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba bankrutavęs ir visais šiais atvejais vienetas (mokesčio mokėtojas) įrodo skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

2. Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų

skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Tuo atveju, jeigu atėmus beviltiškas skolas, skolininkas vėliau jas grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms.

4. Šio straipsnio nuostatos netaikomos vienetams (bankams, kredito unijoms) taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba tokiais tapo mokestiniu laikotarpiu, sekančiu po to mokestinio laikotarpio, kuriuo skola pripažįstama beviltiška ir įtraukiama į leidžiamus atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai

1.   Lietuvos vieneto darbuotojų, kurie nėra vienetą kontroliuojantys asmenys, naudai

mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma iš pajamų, jei yra mokamos:

1)   įmokos, į asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas nevalstybiniuose pensijų

fonduose, arba

2)   gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis nei 10

metų, arba

3)   pensinio draudimo įmokos vienetams (draudimo įmonėms) ir

4)   įmokų suma neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį šiems vieneto

darbuotojams apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų ir

5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.

27 straipsnis. Specialieji vienetų (bankų, kredito unijų ir draudimo įmonių) atidėjimai

1. Pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, įskaitant užsienio komercinių bankų filialus bei pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms kredito unijoms, formuojantiems specialiuosius atidėjimus bankų ir kredito unijų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus bankų abejotiniems aktyvams padengti, tačiau jų suma negali viršyti 5 procentų visų banko ar kredito unijos aktyvų, kuriems gali būti formuojami specialieji atidėjimai, sumos. Bankų ir kredito unijų specialiųjų atidėjimų atskaitymų taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Jei bankas arba kredito unija patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

3. Draudimo techninių atidėjimų sudarymo metodiką bei dydžius nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

28 straipsnis. Parama

1.   Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą

turintiems teisę teikti labdarą ir paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai. jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.   Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą

turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti dvigubo dydžio išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius 17 straipsnyje nustatytus leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą.

3.   Teikiant paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma lygi šio turto

likutinei vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių paslaugų suteikimo savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį paramos gavėjas naudojo šį turtą, sumai.

29 straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

1. Iš pajamų atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip 0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2 procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

2. Iš pajamų atskaitoma Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų draudimo įmokų ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30 straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

1.   Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir

atskaičius leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, tai ši nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus nuostolius, patirtus iš vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo.

2.   Nuostoliai iš vertybinių popierių arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo

perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

3.   Jeigu mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai, o vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius.

4.   Mokestinio laikotarpio nuostolius galima perkelti ne ilgiau kaip penkerius vienas po

kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kuriuo nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus kai nuostoliai susidarė iš vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis susidarė iš vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkelti ne ilgiau kaip trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kuriuo tokie nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių iš vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju trejų metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

5. Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

6. Vienetus reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio įstatymo IX skyriuje.

VI SKYRIUS

NELEIDŽIAMI ATSKAITYMAI

31 straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1. Iš pajamų negali būti atskaitoma:

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šiame įstatyme;

2) palūkanos, mokamos už valstybės arba savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka;

3) į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos, netesybos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamo dydžio atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6) sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų;

7) dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau faktiškai gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais bei išmokos neapmokestintos šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos atlyginimas;

12) dividendai ar kitas pelno paskirstymas.

2.   Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams,

kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei šias išmokas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė nepateikia įrodymų centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos yra susiję su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2)   išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3)   egzistuoja ryšys tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos.

VII SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR KITO PASKIRSTYTO PELNO APMOKESTINIMO TVARKA

32 straipsnis. Dividendai ir paskirstytas pelnas

1. Šis skyrius reglamentuoja vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.

2. Iš vieneto lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų) skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar paskirstytuoju pelnu.

3.   Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jiems kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kada turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

4.   Jei vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais, ir šio perleisto turto tikroji rinkos

kaina, nustatyta tą dieną, kada turtas vieneto dalyviui perleistas, yra didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės padidėjimo pajamos, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

5.   Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos lėšos, viršijančios

vieneto dalyvių įnašų sumą, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant vieneto įstatinį kapitalą, laikoma, kad pirma akcininkams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo suformuota ne iš akcininkų įnašų, o didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.

33 straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

1.   Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo

dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki dešimtos mėnesio, sekančio po mėnesio, kuriuo dividendai buvo išmokėti, dienos.

2.   Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus

gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų), suteikiančių balsus, neapmokestinami pelno mokesčiu. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas, taikant šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

3. Jei vienetas paskirsto pelną, išmokėdamas dividendus pinigine forma Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, tai mokesčių, išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą šito straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, suma yra užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš išmokėtų dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto užskaitomų išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą mokesčių suma viršija to vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į sekančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomų išskaitytų ir sumokėtų mokesčių sumos gali būti perkeltos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito sekančius mokestinius laikotarpius, pradedant pirmuoju mokestiniu laikotarpiu, sekančiu po to mokestinio laikotarpio, kuriame buvo išskaityti ir sumokėti mokesčiai iš sumokėtų dividendų.

4. Jei Lietuvos vienetas gauna dividendus pinigine forma Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatyme nustatyta tvarka ir šie dividendai yra apmokestinti šiame įstatyme nustatyta tvarka (grynieji dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas dividendų, gautų iš kito Lietuvos vieneto, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų, kuriuos išmoka dividendus gaunantis vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos sumos, nustatytos šio straipsnio 3 dalyje. Tačiau, kai dividendus gaunantis vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija tuo mokestiniu laikotarpiu surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, tai šis skirtumas apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalies teisė ir prievolė galios tai daliai išmokėtų dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

34 straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

1.   Užsienio vienetų už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar

kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki dešimtos mėnesio, sekančio po mėnesio, kuriuo dividendai buvo išmokėti, dienos.

2. Lietuvos vieneto, kuriose dividendus gaunantis užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų), suteikiančių balsus, tai užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami, išskyrus atvejus kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas, taikant šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

35 straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

1.   Lietuvos vieneto dividendai gaunami už turimas užsienio vienetų akcijas, kapitalo

dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami, taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki dešimtos mėnesio, sekančio po mėnesio, kuriuo dividendai buvo gauti, dienos..

2.   Lietuvos vieneto gaunami dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus

gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų), suteikiančių balsus, neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas, taikant šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

3.   Lietuvos vienetas neįtraukia į pajamas iš užsienio vieneto gautų dividendų, jei šie

dividendai yra apmokestinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Dividendų deklaracija

Deklaracija apie dividendų išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis vienetas iki dešimtos mėnesio, sekančio po mėnesio, kuriuo dividendai buvo išmokėti arba gauti, dienos.

VIII SKYRIUS

SPECIALIOS SĄLYGOS APMOKESTINANT PAJAMAS

37 straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno mokestį prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 3 dalyje apskaičiuotų pajamų (sumų) išskaito ir sumoka į biudžetą mokestį išskaičiuojantis asmuo - Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nuolatinis gyventojas. Šiuo atveju užsienio vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą.

38 straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai

1. Jei vieneto turtas arba turtinis kompleksas yra perleistas pagal nuomos sutartį, apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perleidimas apmokestinamas kaip pardavimas , jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš išvardytų kriterijų:

1) Nuomos terminas ilgesnis nei 30 metų, išskyrus atvejus kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė arba turto nuomininkas nustatytas šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;

2) Nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje numatyta, kad per pirmuosius 2/3 nuomos laikotarpio sumokama daugiau kaip 75 procentų išnuomoto vieneto ilgalaikio turto vertės;

3) Nuomos sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo teises skolintis ir/arba skirstyti pelną ar mokėti dividendus;

4) Nuostatos dėl išnuomoto turto rekonstravimo nėra susiję su nuomininko ar nuomotojo ūkine-komercine veikla ir/arba turto rekonstravimo vertė neadekvati turto tikrajai rinkos vertei.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į to mokestinio laikotarpio pajamas, kuriuo šis turtas perduotas nuomininkui, to turto tikrąja rinkos kaina.

39 straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1.   Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai,

tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais arba nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.

2.   Pozityviųjų pajamų, apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto

pajamas tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3.   Tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta

tvarka gali būti apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.

4.   Šio straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio

vienetas yra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėje arba zonoje, neįtrauktoje į 6 dalyje nustatytą sąrašą, arba kontroliuojamasis užsienio vienetas yra tam tikros šiame sąraše nustatytos rūšies.

5.   Užsienio valstybių arba zonų sąrašą, kuriose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems

vienetams, išskyrus kai kurias jų rūšis, netaikomos šio straipsnio nuostatos, nustato finansų ministras.

6.   Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jei:

1)   kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojančio vieneto

išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba

2)   kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus

kontroliuojančio vieneto pajamų.

8. Lietuvos vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įskaitytų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio sumokėto toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį įstatymą apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio sumokėta daugiau, nei tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, tai Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį įstatymą apskaičiuotą pelno mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įskaitytinų į Lietuvos vieneto pajamas, toje valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamas užsienio vienetas.

9. Lietuvos vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų, įskaitytų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio sumokėto užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, ir pagal kurios atitinkamą įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį įstatymą apskaičiuotą pelno mokestį.

40 straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno apskaičiavimas

1. Bet kokios pajamos netiesiogiai perkeltos kitam vienetui ar gyventojui (pelno (pajamų) mokesčio mokėtojui) didinant arba mažinant įsigytų ar perleistų prekių kainas ar bet kuriuo kitu būdu yra apskaičiuojamos mokesčio administratoriaus ir laikomos to mokestinio laikotarpio, kuriuo tarp susijusių asmenų buvo sudaryti šio straipsnio 2 dalyje nustatyti sandoriai, pajamomis.

2. Mokesčio administratorius turi teisę koreguoti susijusių asmenų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, neatitinkančias tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į ūkinės operacijos, užfiksuotos tuose sandoriuose, ypatumus arba perapibūdinti pajamas ar išmokas.

3. Mokesčių administratorius, siekdamas nustatyti tikrąją rinkos kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Sandorių vertės koregavimo metodus bei jų taikymo tvarką bei galimų koreguoti sandorių nustatymo tvarką ir Pajamų ar išmokų perapibūdinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Mokesčio administratorius gali sudaryti sutartis su kitų valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo.

IX SKYRIUS

PASKIRŲ REORGANIZAVIMO, PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO ATVEJAIS

41 straipsnis. Reorganizavimo, perleidimo atvejai

1.   Vienetų, jų dalyvių pajamos bei nuostoliai pripažįstami kituose šio skyriaus

straipsniuose nustatyta tvarka tokiais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai :

1)   vienetai reorganizuojami prijungiant ir vienas ar keli vienetai (toliau - įsigyjamieji

vienetai) prijungiami prie kito jau esančio vieneto (toliau – įsigyjantysis vienetas) be

likvidavimo procedūros ir prijungimo momentu įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamųjų vienetų dalyviams išduodamos įsigyjančiojo vieneto akcijos proporcingai įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir, jei leidžiama, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjamojo vieneto akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau nei 10 procentų įsigyjamojo vieneto akcijų nominalios vertės ar jei nominalios vertės nėra - apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

2)   vienetai reorganizuojami sujungiant ir du ar daugiau vienetų (toliau - įsigyjamųjų

vienetų) sujungiami į naują vienetą (toliau – įsigyjantysis vienetas) be likvidavimo procedūros ir sujungimo momentu įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamųjų vienetų dalyviams išduodamos įsigyjančiojo vieneto akcijos proporcingai įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir, jei leidžiama, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau šis skirtumas negali būti didesnis nei 10 procentų įsigyjamojo vieneto akcijų nominalios vertės ar jei nominalios vertės nėra - apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

3)   vienetai reorganizuojami išdalijant arba padalijant ir vienetas (toliau – įsigyjamasis

vienetas) išdalija ar išskaido savo įstatinį kapitalą (akcijas) į dvi ar daugiau dalių ir perduoda jas tuo pačiu momentu dviems ar daugiau jau esančių ar naujai kuriamų vienetų (toliau - įsigyjantiesiems vienetams) be likvidavimo procedūros ir įsigyjamojo vieneto dalyviai gauna proporcingai turėtų šio vieneto akcijų skaičiui įsigyjančiųjų vienetų, kuriems perduotas įsigyjamojo vieneto turtas, teisės ir prievolės, akcijų ir, jei leidžiama, keičiant įsigyjamojo vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau šis skirtumas negali būti didesnis nei 10 procentų įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės ar jei nominalios vertės nėra - apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

4)   vienetas atskiria vieną ar keletą savo turto dalių, kurios sudaro atskiras vieneto

veiklos dalis ir perleidžia jas kartu vienam ar keliems naujai kuriamiems ar jau esantiems vienetams (įsigyjantiesiems vienetams) mainais už jų akcijas, kurios paskirstomos jo dalyviams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui, kartu sumažindamas įstatinį kapitalą ir rezervus šia suma ir, jei leidžiama, keičiant veiklos dalis atskiriančio vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau šis skirtumas negali būti didesnis nei

10 procentų įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės ar jei nominalios vertės nėra - apskaičiuotos akcijų kainos, arba

5) jei atliekamas nepiniginis veiklos, kaip komplekso, ar veiklos dalies, kaip teisių ir prievolių visumos, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą, ir galintį vykdyti savo funkcijas savo nuožiūra, perleidimas ir vienetas be likvidavimo procedūros perduoda kitam naujai kuriamam ar jau esančiam vienetui veiklą arba vieną ar daugiau veiklos dalių mainais už įsigyjamojo vieneto ar vienetų akcijas ir nuostoliai, susidarę taip perleidžiant veiklą ar veiklos dalį įsigyjančiajai vienetui ar vienetui gali būti perkeliami į įsigyjantįjį vienetą ar vienetus, arba

6) jei perleidžiamas turtas ir vienetas be likvidavimo procedūros perleidžia visą savo turtą, teises ir prievoles kitam vienetui, valdančiam 100 procentų jo įstatinio kapitalo (arba 100 procentų akcijų atspindinčių jo kapitalą, arba

7) jei perleidžiamos akcijos ir vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą (t.y. turėti 66 procentus to vieneto akcijų) ir dėl to daugumą balsų, perleidžia savo akcijas mainais už to vieneto akcijas ir, jei leidžiama, keičiant vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau šis skirtumas negali būti didesnis nei 10 procentų įsigyjamojo vieneto akcijų nominalios vertės ar jei nominalios vertės nėra - apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.

42 straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos vienetus reorganizuojant, perleidžiant turtą ar pertvarkant

1.   Jei pajamos dėl 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra turto ir teisių perleidimo tarp

Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestintas, taikant šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, išdava, tai:

1) jei vienetų dalyviai vienetų reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis, pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), ir abu vienetai dalyvauja reorganizavime, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių pajamomis. Šiais atvejais, vienetų dalyvių naujai gautų mainais akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra tų akcijų (dalių, pajų) vertė, buvusi prieš pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus).

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas, vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui, ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, tai toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto vertė, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

3) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas, vienas vienetas perleidžia

nuolatinę buveinę užsienio valstybėje (ne Europos Sąjungos narėje) kitam vienetui, ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, tai toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto vertė, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

2. Jei pajamos dėl 41 straipsnyje nustatytų sandorių yra turto ir teisių perleidimo tarp

Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas, taikant šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų išdava, tai:

1)   pajamos iš nuolatinės buveinės perleidimo Lietuvos Respublikoje neįtraukiamos į

pajamas tais atvejais, kai įgyjamasis vienetas yra užsienyje, o pajamos susiję su nuolatinei buveinei Lietuvos Respublikos teritorijoje priskiriamo turto ar teisių perleidimu. Tuo atveju jei nuolatinei buveinei priskiriamas turtas ar teisės perleidžiamos ne Lietuvos Respublikoje, skirtumas tarp to turto pardavimo tikrosios rinkos kainos ir to turto ar teisių vertės, mažinamas nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudų, pagal šį įstatymą laikomų leidžiamais atskaitymais, suma ir įtraukiamos į pajamas tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įvyko minėtas sandoris.

2)   jei vienas vienetas reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas perleidžia

nuolatinę buveinę užsienio valstybėje Europos Sąjungos narėje kitam vienetui, ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, tai toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

3.Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos vienetams, kurie nėra pelno mokesčio arba

įstatymo 2 priedėlyje išvardytųjų mokesčių mokėtojos.

4.Jei pajamos dėl 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra turto ir teisių perleidimo tarp

Lietuvos vienetų, kurie yra mokesčio mokėtojai ir jų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas, taikant šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, vienetų, kurių formos yra išvardytos šio įstatymo 2 priedėlyje ir kurie yra šiame priedėlyje nustatytų mokesčių mokėtojai, išdava, tai:

1)   jei vieneto dalyviai vieneto reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas

perduoda mainais vieno vieneto akcijų (dalis, pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), ir abu vienetai dalyvauja reorganizavime, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių pajamomis. Šiais atvejais, vieneto dalyvių naujai gautų mainais akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra jų vertė, buvusi prieš pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus).

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo sąlygas, vienas vienetas perleidžia

turtą kitam vienetui, ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai, tai toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to turto vertė, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą perdavusiame vienete.

3) akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau šis skirtumas negali būti didesnis nei 10 procentų įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės ar jei nominalios vertės nėra - apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.

5. Jei 41 straipsnyje nurodytas operacijas atlieka ir užsienio vienetai, įregistruoti arba organizuoti tikslinėse teritorijose, tai šių sandorių metu gautos turto vertės padidėjimo pajamos įtraukiamos į įsigyjančiojo ar įsigyjamojo vieneto bei jų dalyvių pajamas, o gauti nuostoliai nepripažįstami.

43 straipsnis. Nuostoliai vienetus reorganizuojant, pertvarkant

1.   Jeigu vykdomas reorganizavimas, tai nei įsigyjančiojo nei įsigyjamojo vieneto ar vienetų

mokestinio laikotarpio nuostoliai susidarę iki jų reorganizavimo į kitus metus nebeperkeliami, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus, kai prie įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

2.   Jei prie įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai ir daugiau

kaip 66 procentų įsigyjančiojo vieneto savininkų yra tie patys asmenys, kurie įsigyjančiojo vieneto savininkais buvo ir iki prijungimo, įsigyjantysis vienetas tęsia tą pačią veiklą kaip ir iki prijungimo, o pajamos iš šios veiklos sudaro ne mažiau kaip 85 procentus šio vieneto pajamų, mokestinis laikotarpis išlieka tas pats, tai mokestinio laikotarpio nuostoliai susidarę iki prijungimo yra perkeliami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Prijungtųjų įsigytųjų vienetų nuostoliai neperkeliami.

3.   Tuo atveju, jei įsigyjantysis vienetas nebeatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų, tai iki

vieneto ar vienetų prijungimo susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai nebeperkeliami, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigyjantysis vienetas nebeatitinka nors vieno iš minėtų kriterijų.

4.   Jei mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkoma, tai ankstesnių mokestinių laikotarpių

mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę-komercinę veiklą kaip ir iki pertvarkymo.

44 straipsnis. Nuolatinės buveinės perleidimo nuostolis

Jei užsienio vieneto nuolatinė buveinė yra perleidžiama Lietuvos vienetui, tai Lietuvos vieneto, kuriam ši nuolatinė buveinė perleidžiama, pajamos didinamos neigiamu skirtumu tarp šios nuolatinės buveinės nuostolio prieš pat perleidimą sumos ir ne mažiau kaip 5 paskutiniųjų mokestinių laikotarpių apmokestinamojo pelno sumos.

45 straipsnis.  Turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai įmones likviduojant

1.         Jei likviduojamas vienetas paskirsto turtą savo dalyviams, tai toks paskirstymas yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės perleidimo dieną, o skirtumas tarp to turto įsigijimo kainos ir pardavimo kainos bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.

2.         Likviduojamo vieneto dalyviai pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius) likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu. Tokias pajamas (nuostolius) sudaro skirtumas tarp vieneto dalyvių nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų) įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kainos. Turto, gauto iš likviduojamo vieneto, įsigijimo kaina vieneto dalyviams yra to turto tikroji rinkos kaina.

46 straipsnis. Apskaitos ataskaitos

1. Įsigyjančiojo vieneto paaiškinamajame rašte už tą mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo

įvykdytos 41 straipsnyje nurodytos operacijos, nurodoma, kokiu mokestiniu laikotarpiu įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytojo vieneto ar vienetų. Vėlesniuose paaiškinamuosiuose raštuose privalo būti nuoroda, kokiame paaiškinamajame rašte pateikta šioje dalyje nustatyta informacija.

2. Kartu su paaiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytojo vieneto ar vienetų

balansai.

3. Kartu su paaiškinamuoju raštu pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp vertės to turto,

kuris nudėvimas arba amortizuojamas, užfiksuoto įsigytajame vienete ar vienetuose ir įsigijusiame vienete.

4. Vienetų dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) paaiškinamajame rašte nurodo įsigytojo vieneto ar vienetų akcijų nominalią vertę ir vertę, kuria gautos akcijos (dalys, pajai) apskaitomos tame vienete.

5. Šiame straipsnyje nurodytų duomenų nepateikimas laiku mokesčių administratoriui, neteisingų duomenų įrašymas dokumente ir tokio dokumento pateikimas mokesčių administratoriui yra laikomas teisės pažeidimu, atsakomybė už kurį yra numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.

X SKYRIUS

PELNO MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,

IŠIEŠKOJIMAS IR GRĄŽINIMAS

47 straipsnis. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas

1. Avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką. Avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

2. Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka:

1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą - dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.

2) pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, sumokant per mokestinį laikotarpį ne mažiau kaip 80 procentų mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys 1/4 80 procentų mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Jeigu numatyta mokestinio laikotarpio pelno mokesčio suma, nuo kurios buvo apskaičiuotas avansinis pelno mokestis, mokestiniu laikotarpiu didėja, mokesčio mokėtojas privalo pateikti patikslintas avansinio pelno mokesčio deklaracijas 51 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai atleidžiami nuo avansinio pelno mokesčio, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo dešimto mokestinio laikotarpio mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalinta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus, padauginta iš dvylikos.

4. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, tai vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

5. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pasibaigus mokestinio laikotarpio ketvirčiui, o paskutinįjį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip paskutiniąją paskutiniojo ketvirčio mėnesio darbo dieną.

48 straipsnis. Pelno mokesčio apskaičiavimo momentas

Pelno mokestis apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.

49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas

Pelno mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą

50 straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos

1. Pelno mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:

1) metinė pelno mokesčio deklaracija;

2) avansinio pelno mokesčio deklaracija;

3)   deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į

biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

4)   užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos Respublikoje (nuolatinės buveinės)

deklaracija;

5) deklaracija apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.

2.   Ataskaitos, kurios yra metinės pelno mokesčio deklaracijos priedai:

1)   pagal šį įstatymą galimų koreguoti reikšmingų sandorių dėl turto perleidimo su

susijusiais asmenimis ataskaita;

2)   kontroliuojamųjų ar kontroliuojančių vienetų bei gyventojų ataskaita.

3.   Kitos ataskaitos:

1)   išvestinių finansinių priemonių ataskaita.

2)   kitos centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų

formos.

4.    Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines operacijas.

5.   Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta ataskaita saugoma vienete.

6.    Deklaracijų ir ataskaitų formas, jų užpildymo tvarką bei atvejus, kada pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta ataskaita, nustato centrinis mokesčio administratorius.

51 straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas

1. Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.

2.   Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu ji privalo būti sudaryta teisės aktų nustatyta tvarka) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos.

3.   Avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, tai avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;

2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, tai avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Patikslintos avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos:

a)   už mokestinio laikotarpio antrą – ketvirtą ketvirčius – ne vėliau kaip mokestinio

laikotarpio ketvirto mėnesio paskutinę dieną;

b)   už mokestinio laikotarpio trečią – ketvirtą ketvirčius – ne vėliau kaip mokestinio

laikotarpio septinto mėnesio paskutinę dieną;

c)   už mokestinio laikotarpio ketvirtą ketvirtį – ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio

dešimto mėnesio paskutinę dieną.

52 straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas

1. Kai užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, tai pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo - Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju mokestį išskaičiuojantis asmuo.

2. Deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo išmokėtos pajamos (sumos).

53 straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas

1. Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, tai mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Pelno mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po deklaracijos termino pasibaigimo.

4.   Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai

tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo arba garantijos sumos

apskaičiavimo, tikslinimo, o taip pat laidavimo arba garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

54 straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio perskaičiavimas

1. Užsienio vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

2. Prašymas ir dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai

1.   Lietuvos vienetas iš šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos

gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pajamų, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

2.   Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka

apskaičiuota pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.

3.   Jeigu mokesčio mokėtojas per mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio

valstybėse, tai atskaitoma pelno mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos, išskyrus atvejus kai gaunami pagal šį įstatymą apmokestinamieji dividendai arba palūkanos.

4.   Tuo atveju jei užsienio valstybėse gaunami pagal šį įstatymą apmokestinamieji

dividendai ar palūkanos, kurie sudaro ne daugiau kaip 25 procentus juos gaunančio vieneto pajamų, tai atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 pelno mokesčio sumos.

5.   Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta

tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.

6. Lietuvos vienetas iš šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio įstatymo 39 straipsnio 8 ir 9 dalyse, tai atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus sumą ir Lietuvos vienetas vietos mokesčio administratoriui pateikia:

1) kontroliuojamojo vieneto pavadinimą ir buveinės adresą;

2) valdytojų sąrašą;

3) balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą;

4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumą;

5) nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytus dokumentus Lietuvos vienetas pateikia centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

56 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Pažeidus šio įstatymo nuostatas, išskyrus 46 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

APSKAITOS REIKALAVIMAI

57 straipsnis. Buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai

1. Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.

2. Mokesčio mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

3.   Pelno mokesčio skaičiavimo tikslais vienetas gali naudoti visuotinai pripažintus

buhalterinėje apskaitoje naudojamus, pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis įstatymas nenustato ko kita.

4.   Atsargos, apskaičiuojant pelno mokestį, apskaitomos pirmasis į – pirmasis iš (FIFO)

metodu.

XII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis. Perėjimo nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka

1.   Jokioms Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme bei

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms, įskaitant ilgalaikiam materialiam turtui ir kompiuterių programoms taikomas investicijų lengvatas, tęstinumas netaikomas, išskyrus nustatytas šio straipsnio 2, 3 ir 16 dalyse.

2.   Mokesčio mokėtojams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje nustatytos lengvatos, susijusios su užsienio kapitalo investicijomis, šios lengvatos taikomos minėtuose

įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka iki 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos.

3. Kredito unijoms, kurioms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje nustatytos lengvatos, šios lengvatos taikomos minėtame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka iki 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos.

4. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, po šio įstatymo įsigaliojimo datos parduodami, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą arba pakeičiama jų naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai vienetų (ūkinių bendrijų) nariai ir vienetų (individualių (personalinių) įmonių) savininkai išsimoka vienetų (ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių) pajamų dalį, panaudotą toms investicijoms, tai vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą vienetą arba pakeičiama jo naudojimo paskirtis.

5. Ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojamas.

6. 2002 m. prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu gauti dividendai apmokestinami taikant

tokius pelno mokesčio tarifus:

1) Lietuvos vienetų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos ir užsienio vienetų apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos;

2) užsienio vienetų iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai apmokestinami taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.

7. Jei beviltiškomis laikomų skolų suma susidarė iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, tai šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik toms skoloms, kurios buvo įtrauktos į vieneto (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas arba šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas vieneto (mokesčio mokėtojo) apskaitos dokumentuose ne anksčiau kaip 1996 metais. Tačiau jei beviltiškų skolų suma buvo įtraukta į vieneto (mokesčio mokėtojo) realizavimo pajamas arba šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas vieneto (mokesčio mokėtojo) apskaitos dokumentuose nuo 1996 metų sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., tai beviltiškų skolų suma arba beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis į vieneto leidžiamus ribojamo dydžio atskaitymus įtraukiama lygiomis dalimis per penkerius metus, pradedant 2000 metais prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu.

8. Iš draudimo įmonių (draudikų) gautos draudimo išmokos neapmokestinamos pagal draudimo sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio 1 d..

9. Bankams nustatyta atidėjimų abejotiniems aktyvams dengti įskaitymo į išlaidas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, tvarka taikoma iki 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos.

10. Mokestiniu laikotarpiu, prasidėjusiu 2002 metais, avansinis pelno mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuojamas tokia tvarka:

1) avansinis pelno mokestis už pirmuosius keturis mokestinio laikotarpio mėnesius

apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio penktojo - dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys atitinkamai 1/12 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.

2) vienetas, kuris įrodo, kad mokestiniu laikotarpiu, prasidėjusiu 2002 metais, jo pajamos yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už 2001 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamas, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio avansinio pelno mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šioje dalyje, kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusį avansinį pelno mokestį arba nuo jo atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam vienetui turi sumažinti avansinio pelno mokesčio sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms arba atleisti nuo avansinio pelno mokesčio. Jeigu šio vieneto 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamos padidės iki 25 procentų ir daugiau, jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio avansinio pelno mokesčio mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų likusį avansinį pelno mokestį.

3) vienetas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą.

11. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius keturis 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo mėnesio paskutinės dienos. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio penktąjį-dvyliktąjį mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu  vienetas pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip kiekvieno 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos. Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos.

12. Už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį pajamų deklaracija arba pelno mokesčio apyskaita kartu su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta finansine atskaitomybe, pateikiama pasibaigus mokestiniams metams iki 2002 metų gegužės 1 dienos arba iki 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Pelno (pajamų) mokestis už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį sumokamas pagal pelno mokesčio apyskaitą arba pagal pajamų deklaraciją. Jeigu pelno mokesčio apyskaitoje arba pajamų deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį pagal pelno (pajamų) mokesčio avansines apyskaitas sumokėtą pelno (pajamų) mokesčio sumą, tai mokesčio mokėtojas privalo kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos arba pajamų deklaracijos pateikimo termino pasibaigimo šį skirtumą sumokėti į biudžetą.

13. Šio įstatymo 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo datos įsigytam ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui bei prestižui.

14. Vienetai, kurie iki 2002 m. sausio 1 dienos pajamas pripažindavo faktišku įplaukų gavimo momentu, tačiau pagal šio įstatymo nuostatas nebeatitinka piniginio apskaitos principo taikymui nustatytų kriterijų, gali pereiti prie kaupimo apskaitos principo taikymo pasirinktinai nuo 2002 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio arba nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio.

15. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos vieneto obligacijas, jei jos išleistos po šio įstatymo įsigaliojimo datos, ir palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, paskolas, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas, pagal paskolų sutartis, sudarytas po šio įstatymo įsigaliojimo datos. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal sutartis, sudarytas po 2003 metų sausio 1 dienos.

16. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir jų steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius, jeigu sutartys dėl vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 metų sausio 1 dienos.

17. Iki 2003 metų sausio 1 d. neapmokestinamos:

1)   palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių

finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir jų steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip pat Šiaurės investicijų banko vertybinius popierius;

2) pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių ir tarptautinių

finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir jų steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, bei Šiaurės investicijų banko vertybinių popierių pardavimo antrinėje rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių popierių prekyba antrinėje rinkoje;

3) palūkanos, už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu.

18. Iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo vienetų (žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų, kuriuose dirba riboto darbingumo dirbantieji) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:

1) Jeigu vienetų (žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių) žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis realizavimo pajamose didesnė kaip 50 procentų, tai šių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 % pelno mokesčio tarifą.

2) Vienetai (laisvųjų ekonominių zonų įmonės) 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos moka 80 % mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50 % mažesnį pelno mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30 % zonos vieneto įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip vieno milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, šis vienetas 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų moka 50 % mažesnį pelno mokestį.

3) Vienetai (juridiniai asmenys, kurių realizavimo pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 % visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo dirbantieji), mažina apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:

Riboto darbingumo dirbančiųjų

dalis tarp visų dirbančiųjų                               Apskaičiuoto pelno mokesčio sumažinimas

Daugiau kaip 50 %                                                                  100 % 

40–50 %                                                                                  75 %   

30–40 %                                                                                  50 %   

20–30 %                                                                                  25 %   

4. Kategorijas asmenų, kuriems taikomas riboto darbingumo dirbančiųjų statusas, jų dalies tarp visų dirbančiųjų  apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

59 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.    Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 dienos, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 53 straipsnio 3 dalį.

2.    Šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 6 punkto, 40 straipsnio ir 53 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

3.   Šio įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1

dienos.

4.   Šis įstatymas taikomas vienetams, kurių mokestinis laikotarpis prasideda 2002

metais.

5.    Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas taikomas vienetams, kurių mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, iki 2002 metais pasibaigsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai vienetai mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys.

6.   Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti šio įstatymo įgyvendinimui

reikalingus teisės aktus.

60 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas

Nuo 2003 metų sausio 1 d. netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1990, Nr.24-601, Nr.30-715; 1991, Nr.16-426, Nr.20-520; 1992, Nr.6-110; 1993, Nr.16-404, Nr.30-682, Nr.70-1306; 1994, Nr.15-251, Nr.55-1052, Nr.100-1999; 1995, Nr.34-813; 1996, Nr.1-3, Nr.35-862; Nr.46-1105, Nr.62-1463, Nr.66-1577, Nr. 71-1715, Nr.73-1746; 1997, Nr.328-661, Nr.61-1442, Nr.63-1473, Nr.69-1745; 1998, Nr.68-1977; 1999, Nr. 33-948, Nr. 55-1771, Nr. 64-2072, Nr. 98-2812, Nr. 113-3291; 2000, Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 61-1819, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 62-2235);

2) 1997 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas teikiančių ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių ) įmonių atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas VIII-559 (Žin., 1997, Nr. 117-2999).

3) 1997 m. gruodžio 9 d Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių atleidimo nuo juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas VIII-558 (Žin., 1997, Nr. 117-2998).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Lietuvos Respublikos

pelno mokesčio įstatymo

1 priedėlis

ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO ARBA AMORTIZACIJOS NORMATYVAI (METAIS)

Ilgalaikio turto grupė	Metodas	Normatyvas metais
MATERIALUSIS TURTAS Nauji pastatai, naudojami veiklai, bei pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas po 2002 m. sausio 1 d.	Tiesinis arba dvigubo balanso	8
Gyvenamieji namai Kiti neišvardyti aukščiau pastatai Mašinos ir įrengimai Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.) Elektros perdavimo ir ryšių įtaisai (išskyrus kompiuterinius tinklus) Geležinkelio riedmenys (šilumvežiai, vagonai, cisternos), laivai Vamzdynai, lėktuvai, ginklai Inventorius, baldai, išskyrus naudojamus viešbučių veiklai Inventorius, baldai, naudojami viešbučių veiklai Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) Lengvieji automobiliai: 1)   naudojami trumpalaikės automobilių nuomos veiklai, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų, 2)   kiti lengvieji automobiliai, ne senesni nei 5 metų, 3)   kiti lengvieji automobiliai Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai - ne senesni kaip 5 metų Kiti krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai Kitas aukščiau neišvardytas materialusis turtas	Tiesinis Tiesinis Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis Tiesinis Tiesinis Tiesinis Tiesinis Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis Tiesinis Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis Tiesinis	20 15 8 8 8 8 15 6 6 3 4 6 10 4 10 5
NEMATERIALUSIS TURTAS Formavimo savikaina (kapitalo pakitimas ir  vieneto formavimas, obligacijų išleidimas, kiti formavimo darbai, kapitalizuotos palūkanos, reorganizavimas) Programinė įranga Tyrinėjimo ir plėtojimo darbų savikaina Įsigytos teisės Kitas nematerialusis turtas	Tiesinis Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis arba dvigubo balanso Tiesinis	3 3 3 3 4
PRESTIŽAS Prestižas	Tiesinis	15

Lietuvos Respublikos

pelno mokesčio įstatymo

2 priedėlis

GALIMOS EUROPOS SĄJUNGOS VIENETŲ VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS:

a)      įmonės, įsteigtos pagal Belgijos įstatymus kaip “société anonyme”/”naamloze vennootschap”, “société en comandite par actions”/”commmanditaire vennootschap op aandelen”, “société privée ą responsabilité limitée”/”besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid” ir tos viešosios teisės organizacijos, kurios veikia pagal privatinę teisę.

b)      Įmonės, įsteigtos pagal Danijos įstatymus kaip “aktieselskab”, “anpartsselskab”

c)      Įmonės, įsteigtos pagal Vokietijos įstatymus kaip “Aktiengesellschaft”, “Kommanditgesellschaft auf Aktien”, “Gesellschaft mit beschraenkter Haftung”, “bergrechtliche Gewerkschaft”

d)      Įmonės, įsteigtos pagal Graikijos įstatymus kaip “anonymi etaireia”

e)      Įmonės, įsteigtos pagal Ispanijos įstatymus kaip “sociedad anonima”, “sociedad comanditaria por acciones”, “sociedad de responsabilidad limitada” ir tos viešosios teisės organizacijos, kurios veikia pagal privatinę teisę.

f)      Įmonės, įsteigtos pagal Prancūzijos įstatymus kaip “société anonyme”, “société en comandite par actions”, société ą responsabilité limitée”, ir industrinės bei komercinės įstaigos bei ūkio subjektai.

g)      Įmonės, įsteigtos pagal Airijos įstatymus kaip viešos uždaros akcinės ar garantijų įmonės (public companies limited by shares or by guarantee), privačios uždaros akcinės ar garantijų įmonės (private companies limited by shares or by guarantee), organizacijos įsteigtos pagal the Industrial and Provident Societies Act arba statybų bendrijos, įsteigtos pagal the Building Societies Acts.

h)      Įmonės, įsteigtos pagal Italijos įstatymus kaip “societą per azioni”, “societą in accomandita per azioni”, “societą a responsabilitą limitata” ir viešieji bei privatūs vienetai, vykdantys industrinę ir komercinę veiklą

i)       Įmonės, įsteigtos pagal Liuksemburgo įstatymus kaip “société anonyme”, “société en comandite par actions”, société ą responsabilité limitée”

j)       Įmonės, įsteigtos pagal Olandijos įstatymus kaip “naamloze vennootschap”, “besloten vennootschap met beperkte aanspraelijkheid”

k)      Komercinės įmonės arba civilinės teisė įmonės, turinčios komercinę formą kaip ir kiti juridiniai asmenys, vykdantys komercinę ar industrinę veiklą, kurie yra įsteigti pagal Portugalijos įstatymus;

l)       Įmonės, įsteigtos pagal Jungtinės Karalystės įstatymus.

IŠVARDYTŲ VERSLO ORGANIZAVIMO FORMŲ ĮMONĖS YRA TOKIŲ MOKESČIŲ MOKĖTOJOS (PAGAL TŲ VALSTYBIŲ VIDAUS ĮSTATYMUS ARBA PAGAL DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO SUTARTIS, JEI TOKIOS SUDARYTOS) :

a) impôt des sociétés/vennootschapsbelasting, Belgija,
b) selskabsskat, Danija,

c) Koerperschaftsteuer, Vokietijos Federacinė Respublika,

d) foros eisodimatos nomikon prosopon kerdokopikoy charaktira, Graikija,
e) impuesto sobre sociedades, Ispanija,
f) impôt sur les sociétés, Prancūzija,
g) corporation tax, Airija,
h) imposta sul reddito delle persone giuridiche, Italija,
i) impôt sur le revenu des collectivités, Liuksemburgas,
j) vennootschapsbelasting, Olandija,
k) imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas, Portugalija,
l) corporation tax, Jungtinė Karalystė.