Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ENERGETIKOS

ĮSTATYMAS

 

2001 m.                       d.  Nr.IX-

Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Energetikos įstatymas nustato bendrąsias energetikos veiklos nuostatas, energetikos plėtojimo, funkcionavimo ir valdymo pagrindus. Energetikos sektorių veiklos ypatumus nustato kiti įstatymai.

2. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.

 

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

1. Energetika –  ūkio dalis, kuri apima energetikos veiklą.

2. Energetikos veikla – tai ūkinė veikla, kuri apima energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, realizavimą, energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.

3. Energija – tai elektros energija, šilumos energija, gamtinės dujos. Energija yra laikoma nustatytos vertės preke.

4. Energetikos sektoriai – tai energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija, gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.

5. Energijos ištekliai – tai gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie vartojami energijai gaminti.

6. Atsinaujinantieji energijos ištekliai – tai gamtos ištekliai: vandens potencinė, saulės, vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija, kurių atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai ir kuriuos galima naudoti vartojimui arba energijos gavybai.

7. Vietiniai energijos ištekliai – tai šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus atvežtinius.

8. Efektyvumas – energijos išteklių ir energijos išnaudojimo naudingumo laipsnis.

9. Tiekimo saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė sauga.

10. Energetikos įmonė – įmonė, kuri vykdo energetikos veiklą.

11. Energetikos įrenginių eksploatavimas – tai energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

12. Energetikos objektai – energijos gamybos įrenginiai; elektros tinklai ir jų priklausiniai; gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos; centralizuotai tiekiamos šilumos tinklai ir jų priklausiniai.

13. Valstybinės svarbos energetikos objektai – daugiau kaip 50 MW elektros ar šilumos energijos gamybos įrenginiai; elektros perdavimo tinklai, jeigu įtampa 110 kV ir didesnė, bei jų priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; didesnės kaip 25 000 000 m3 gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai, kurių galingumas daugiau kaip 50 000 tonų per metus; didesni kaip 10 000 m3 naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos, branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta Vyriausybė.

14. Energetikos įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija, jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei skirstyti.

15. Ekstremali energetikos padėtis – Vyriausybės paskelbtas laikotarpis, kai sutrinka normalus energijos išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir jų tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, taip pat šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įvedama ekstremali padėtis energetikos srityje.

16. Energijos perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba magistraliniais dujotiekiais.

17. Energijos skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.

18. Energijos tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.

19. Viešuosius interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymuose numatytais atvejais Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu nustatomi privalomi įpareigojimai, susiję su tiekimo saugumu.

20. Magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir įrenginiai naftai, naftos produktams iš verslovių perduoti į naftos, naftos produktų terminalus bei saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius.

21. Magistraliniai dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas, miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.

22. Energijos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energiją.

23. Laisvasis vartotojas – energijos vartotojas, turintis teisę pasirinkti tiekėją.

24. Energetikos valstybinė priežiūra – energetikos objektų, energetikos įrenginių eksploatavimo, tiekimo saugumo, efektyvumo kontrolė.

25. Galutinis vartotojas – energijos vartotojas, perkantis energiją naudoti savo reikmėms.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS POLITIKA IR VALDYMAS

 

3 straipsnis. Energetikos politikos tikslai

Pagrindiniai valstybės energetikos politikos tikslai yra:

1) energijos tiekimo saugumas;

2) energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;

3) neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

4) ekonomiškai pagrįsta konkurencija;

5) vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.

 

4 straipsnis. Energetikos valdymo institucijos

Energetikos valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka vykdo:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos;

2) Ūkio ministerija;

3) Aplinkos ministerija;

4) savivaldybės.

 

5 straipsnis. Vyriausybės kompetencija

1. Vyriausybė, vykdydama energetikos valstybinį valdymą:

1) formuoja valstybės politiką energetikos srityje;

2) teikia Seimui tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;

3) tvirtina Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą, energetikos programas;

4) skelbia ekstremalią energetikos padėtį.

2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos energetikos valstybinį valdymą:

1) nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką, esant ekstremaliai energetikos padėčiai;

2) priima sprendimą dėl energetikos objektų, kertančių valstybės sieną, statybos;

3) tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;

4) nustato naftos produktų importo, eksporto ir prekybos licencijavimo tvarką.;

5) nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;

6) nustato energetikos veiklų, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą;

7) nustato šilumos energijos daugiabučių namų butuose, apskaitos bei matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;

8) turi teisę nustatyti valstybės reguliuojamųjų kainų nustatymo principus;

9) įstatymų numatytais atvejais turi teisę nustatyti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;

10) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;

11) tvirtina energijos tiekimo galutiniams vartotojams, energijos perdavimo, skirstymo, sutarčių privalomas standartines sąlygas.

 

6 straipsnis. Ūkio ministerijos kompetencija

Ūkio ministerija:

1) įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;

2) plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą energetikos srityje;

3) rengia ir tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos ir kitus techninius klausimus;

4) rengia Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir teikia jį Vyriausybei, peržiūri Seimo patvirtintą Strategiją ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl jos atnaujinimo;

5) rengia Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas bei koordinuoja jų įgyvendinimą;

6) derina Lietuvos Respublikos norminius ir kitus teisės aktus energetikos srityje su Europos Sąjungos teisės reikalavimais;

7) tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles;

8) nustato energijos išteklių atsargų sudarymo, laikymo ir naudojimo tvarką;

9) tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles;

10) nustato šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;

11) nustato vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas;

12) kartu su Aplinkos ministerija nustato stambių valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarką ir sąlygas;

13) nustato leidimų energetikos veiklai išdavimo tvarką;

14) nustato energetikos valstybinės priežiūros ir vartotojų energetikos įrenginių tikrinimo tvarką;

15) nustato šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytų vartotojų įrenginių tikrinimo tvarką;

16) nustato informacijos, susijusios su energetikos veikla, valstybės institucijoms ir įstaigoms teikimo tvarką, apimtį bei sąlygas;

17) tvirtina šio įstatymo 21 straipsnyje išvardintų darbuotojų ir energetikos specialistų, pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato kvalifikacinius reikalavimus bei jų atestavimo tvarką;

18) turi teisę nustatyti energetikos įrenginių efektyvumo reikalavimus;

19) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės jai pavestas funkcijas.

 

7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija

Aplinkos ministerija reguliuoja veiklą, susijusią su naftos, gamtinių dujų, kietojo kuro žvalgymu, gavyba.

 

8 straipsnis. Savivaldybių kompetencija

Savivaldybės savo teritorijoje:

1) įgyvendindamos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas kartu su energetikos įmonėmis rengia ir įgyvendina vartotojų aprūpinimo energija ar energijos ištekliais planus;

2) reguliuoja pagal įstatymų nustatytą kompetenciją vartotojų aprūpinimą centralizuotai tiekiama šiluma;

3) organizuoja visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;

4) išduoda mažmeninės prekybos nefasuotaisiais naftos produktais pagal Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą licencijas;

5) reguliuoja suskystintųjų naftos dujų tiekimą vartotojams pagal Ūkio ministerijos patvirtintą tvarką;

6) paskelbus ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais planą ir užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS

 

9 straipsnis. Nacionalinė energetikos strategija

1. Strategija nustato kryptis energetikos plėtrai artimiausiems 5 metams bei prognozes vėlesniam 15 metų laikotarpiui.

2. Strategiją Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

3. Strategija rengiama, peržiūrima ir atnaujinama ne rečiau kaip kas 5 metai bei apima visus energetikos sektorius. Strategija rengiama, peržiūrima, atnaujinama ir įgyvendinama iš valstybės biudžeto bei kitų lėšų.

4. Strategijoje turi būti:

1) šalies energetikos saugumo įvertinimas;

2) energijos ar energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozė;

3) energijos gamybos pajėgumo poreikis;

4) subalansuota energetikos sektorių plėtra;

5) energijos išteklių vartojimo balansas;

6) energetikos žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;

7) atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;

8) energijos vartojimo efektyvumas;

9) reikalingos investicijos;

10) energijos išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;

11) energijos rinkos plėtojimas;

12) energetikos valdymo tobulinimo kryptys;

13) kainodaros tobulinimas;

14) kiti, su energetikos plėtra susiję, klausimai.

5. Strategijos nuostatoms įgyvendinti rengiamas planas ir programos.

6. Strategiją savo kompetencijos ribose įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės, Energetikos agentūra bei kitos įmonės.

 

10 straipsnis. Energetikos agentūra

1. Energetikos agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.

2. Energetikos agentūra vykdo šias pagrindines funkcijas:

1) vykdo savo kompetencijos ribose Strategijos įgyvendinimo plano priemones ir programas;

2) įgyvendina savo kompetencijos ribose Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;

3) rengia norminių ir kitų teisės aktų projektus;

4) vykdo užsienio pagalbos programų ir projektų energetikos sektoriuje priežiūrą ir monitoringą;

5) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos vartojimo, atsinaujinančiųjų ir atliekinių energijos išteklių vartojimo propagavimo, švietėjišką ir informacinį darbą;

6) vykdo kitas Ūkio ministerijos jai pavestas funkcijas.

 

11 straipsnis. Energetikos objektų statyba

1. Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai statomi vadovaujantis Strategijos nuostatomis.

2. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios energiją, privalo plėtoti perdavimo, skirstymo energetikos objektus jų veikimo teritorijoje.

3. Energetikos įmonės, vykdančios licencijuojamą veiklą ir statančios, plečiančios, modernizuojančios perdavimo, skirstymo energetikos objektus, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Tuo atveju, kai energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

4. Energetikos įmonės stambių valstybinės svarbos energetikos objektų statybą planuoja iš anksto.

5. Energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei, gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko reikalavimu. Tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms visas rekonstrukcijos ar perkėlimo išlaidas.

 

12 straipsnis. Energetikos veikla

1. Energetikos įmonės vykdo savo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, saugančią aplinką energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamųjų kainų. Energetikos įmonės, vykdančios centralizuotą šilumos tiekimą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip.

2. Energetikos įmonė perduoda, skirsto, tiekia energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymuose numatytais atvejais.

3. Energetikos įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas pagal nustatytus įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimas vykdomas sutarties tarp energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo pagrindu, kurios sudarymas energetikos įmonei yra privalomas.

4. Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų galimybes.

5. Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios energetikos objektus, dirbančius bendroje energetikos sistemoje, privalo bendradarbiauti ir veikti bendru suderintu darbo režimu bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas išduodant licencijas.

6. Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, jų santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos tiekimo galutiniams vartotojams, energijos perdavimo, skirstymo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos tiekimas galutiniams vartotojams, energijos perdavimas, skirstymas vykdomas sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.

7. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios energiją, nustatyta tvarka tikrina vartotojų, neturinčių atsakingo asmens už energetikos įrenginių eksploatavimą, įrenginius, ar jie atitinka nustatytus saugos reikalavimus.

8. Metams pasibaigus, per keturis mėnesius, turi būti atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir pateiktas Komisijai.

9. Energetikos įmonės rengia reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos ir kitus techninius klausimus, tekstus.

 

13 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, draudimai fiziniams ir juridiniams asmenims

1. Nustatytoje teritorijoje gali veikti tik viena, ta pačią energetikos veiklą vykdanti energijos perdavimo, skirstymo įmonė. Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos teritorija nustatoma licencijose.

2. Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai turi atitikti energijos ar energijos išteklių nustatytus kokybės ir sudėties reikalavimus.

3. Fiziniai ir juridiniai asmenys neturi teisės gadinti energetikos įmonėms priklausantį turtą, atlikti kitus veiksmus, kurie trukdytų energetikos objektų, tarp jų – esančių asmenims nuosavybės teise priklausančiuose nekilnojamuose daiktuose, darbą, darytų įtaką energijos ar energijos išteklių tiekimo saugumui, trukdytų kitų vartotojų aprūpinimui.

 

14 straipsnis. Nekilnojamų daiktų suteikimas naudotis

1. Žemė energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė energetikos objektams statyti parduodama ar išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės sprendimu.

2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams.

3. Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Apsaugos zonoje esančiai žemei ir kitiems nekilnojamiesiems daiktams nustatomi servitutai. Apsaugos zonose ribojami statybos, želdinimo ir žemės darbai. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl servitutų nustatymo, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis atitinkamas energetikos objektas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS

 

15 straipsnis. Kainos

1. Energetikoje veikia sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti įvertintos būtinos išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų teikimas bei nustatyta pelno norma.

3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pradedant jas taikyti, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir gali būti taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.

 

16 straipsnis. Licencijos ir leidimai

1. Energetikos veiklai gali būti nustatomos licencijos arba leidimai. Licencijuojamos veiklos nustatomos energetikos sektorių ir kituose įstatymuose. Sąrašą veiklų, kurioms reikalingas leidimas, tvirtina Vyriausybė.

2. Energetikos veikla neturint licencijos ar leidimo, kai jie nustatyti, draudžiama.

 

17 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

1. Komisija yra valstybės įstaiga. Komisijos nuostatus Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra juridinis asmuo.

2. Komisiją sudaro penki nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko teikimu skiria 5 metams Respublikos Prezidentas.

3. Komisijos nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį, ekonominį ar techninį išsilavinimą.

4. Komisijos pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:

1) pasibaigus kadencijai;

2) savo noru;

3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;

4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė savo pareigas;

6) pažeidę tarnybinę etiką;

7) dėl sveikatos būklės.

5. Komisija vykdo šias funkcijas:

1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas;

2) nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;

3) kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;

4) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;

5) turi teisę vienašališkai nustatyti reguliuojamąsias kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko reguliuojamųjų kainų nustatymo reikalavimų;

6) nustatyta tvarka pripažįsta vartotojams laisvojo vartotojo statusą;

7) nustatydama valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, įvertina investicijų atsipirkimo pagrįstumą;

8) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;

9) išduoda, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo licencijas, kontroliuoja licencijuojamų energetikos įmonių veiklą;

10) turi teisę teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio ministerijai, savivaldybėms;

11) turi teisę įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;

12) vykdo kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

6. Komisija atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

7. Praėjus metams, Komisija per keturis mėnesius parengia savo veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.

8. Komisijos funkcijoms vykdyti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos ir jos darbuotojų funkcijos nustatomos Komisijos nuostatuose.

 

18 straipsnis. Energetikos valstybinė priežiūra

1. Energetikos valstybinę priežiūrą nustatyta tvarka atlieka Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos.

2. Energetikos valstybinė inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija, kuri tvirtina Energetikos valstybinės inspekcijos nuostatus.

3. Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė priežiūra atliekama visoje šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo nuosavybės formų.

4. Energetikos valstybinės inspekcijos kompetencija:

1) išduoda, sustabdo, panaikina leidimus energetikos veiklai ir kontroliuoja šiuose leidimuose nurodytos veiklos sąlygų laikymąsi;

2) kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių eksploatavimą, tiekimo saugumą, energijos ir energijos išteklių vartojimo efektyvumą;

3) tiria energetikos įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus, susijusius su energetikos įrenginių naudojimu;

4) kontroliuoja specialiųjų reikalavimų laikymąsi energetikos įrenginių įrengimo (statybos) ir rekonstrukcijos metu, įvertina jų tinkamumą naudoti;

5) atestuoja šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytus energetikos specialistus ir vadovus;

6) kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų energijos kokybės reikalavimų;

7) kontroliuoja energijos išteklių atsargas;

8) sprendžia ginčus dėl energijos apskaitos ir vartotojams išduodamų sąskaitų už suvartotą energiją;

9) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms teikiamą informaciją;

10) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

5. Energetikos valstybinė inspekcija atsako už savo priimtus sprendimus. Energetikos valstybinės inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

6. Branduolinės energetikos įrenginių valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato Branduolinės energijos įstatymas.

 

19 straipsnis. Informavimas

1. Valstybės institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms vykdyti turi teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir apimtimi teikia informaciją valstybės institucijoms bei įstaigoms.

2. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo informuoti Ūkio ministeriją apie valstybinės svarbos energetikos objektų statybos bei naudojimo pradžią.

 

20 straipsnis. Efektyvumas

1. Energijos vartotojai įrengia ir naudoja tokius energiją vartojančius energetikos įrenginius, kurie atitinka nustatytus efektyvumo reikalavimus.

2. Energiją vartojančių energetikos įrenginių atitikimą efektyvumo reikalavimams patvirtina atitikties sertifikatas.

3. Efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą nustato kiti teisės aktai.

 

21 straipsnis. Darbuotojų pasirengimas ir atestavimas

Vadovaujantieji energetikos įmonių darbuotojai, specialistai, kurie atlieka technologinius energetikos darbus, ir energetikos įrenginius eksploatuojantis personalas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir būti periodiškai atestuojami.

 

22 straipsnis. Rezervinės energijos išteklių atsargos

1. Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 10 MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos objektus, išskyrus branduolinės energetikos ir hidroenergetikos objektus, ir gaminančios šilumos ar elektros energiją, skirtą parduoti, privalo turėti rezervinės energijos išteklių atsargas.

2. Rezervinės energijos išteklių atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis teisėtai gautomis lėšomis. Rezervinių energijos išteklių atsargų rūšį pasirenka energetikos įmonės, suderinusios su Ūkio ministerija.

3. Rezervinių energijos išteklių atsargų dydis kiekvienų metų spalio 1 dieną turi būti ne mažesnis už 2 mėnesių suvartojimą, apskaičiuotą pagal dvejų paskutinių metų vidutinį paros energijos išteklių suvartojimą šildymo sezono metu.

 

23 straipsnis. Energijos apskaita

1. Pagaminta, perduodama, paskirstoma, parduodama, eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti apskaitoma.

2. Energija turi būti apskaitoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis. Naujai įrengiamos energijos matavimo priemonės turi atitikti Europos Sąjungos šalyse naudojamų matavimo priemonių specifikacijas.

3. Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais juos valdančios energetikos įmonės.

4. Energijos matavimo priemones tarp energetikos objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančios pusės energetikos objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais juos valdančios energetikos įmonės savo lėšomis.

 

24 straipsnis. Energijos tranzitas

1. Energijos ar energijos išteklių tranzitas (toliau – tranzitas) vykdomas sutarčių, sudarytų tarp energijos ar energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių, pagrindu, vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis bei įvertinant esamų perdavimo objektų pajėgumą ir pirmaeilį šalies poreikių tenkinimą.

2. Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia Komisijai ir Ūkio ministerijai informaciją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis ir atsisakymus sudaryti tokias sutartis. Atsisakymas sudaryti tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

EKSTREMALI ENERGETIKOS PADĖTIS

 

25 straipsnis. Ekstremali energetikos padėtis

1. Ekstremali energetikos padėtis skelbiama, kai elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

2. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, įvedama ir ekstremali energetikos padėtis be atskiro Vyriausybės sprendimo.

3. Energetikos įmonės privalo informuoti atitinkamas savivaldybes, Ūkio ministeriją apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones tiekimui atnaujinti.

4. Ekstremalios energetikos padėties atveju energijos bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės nurodymus, neatsako už nuostolius, padarytus vartotojams.

5. Vartotojams aprūpinti energijos ištekliais ekstremalios energetikos padėties atveju įstatymų nustatyta tvarka sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.

6. Paskelbus ekstremalią energetikos padėtį įmonės, gaminančios, perduodančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies vidaus vartotojų poreikius bei vykdyti Vyriausybės nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai energetikos padėčiai įmonės nevykdo Vyriausybės nurodymų, Vyriausybė turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus. Vyriausybės atstovai, vykdydami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė

 

26 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

2. Energetikos valstybinė inspekcija išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir vartotojams išduodamų sąskaitų už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.

3. Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, teisės pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.

27 straipsnis. Atsakomybė

Už šio įstatymo pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

28 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka

1. Energetikos įmonės išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir fizinių asmenų) lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti, skirstyti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Energetikos įmonės valstybės institucijoms arba savivaldybėms teikia informaciją apie jų naudojamus neapskaitytus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybės institucijos arba savivaldybės Vyriausybės nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir imasi priemonių šių bešeimininkių energetikos objektų savininkams nustatyti. Finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, Vyriausybės sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip suteikiami naudotis jų buvimo teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar skirstymo įmonei.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjama senatimi dar nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.

4. Pirmą kartą skiriant Komisijos narius, įsigaliojus šiam įstatymui, du Komisijos nariai skiriami trejų metų kadencijai.

 

29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

 

30 straipsnis. Kitų įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr.32-743);

2) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr.32-791);

3) Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas (Žin., 1997, Nr.53-1227);

4) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.64-1494);

5) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr.96-2425);

6) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr.34-899);

7 Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr.103-2837);

8) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr.105-2899);

9) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr.86-2563);

10) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.28-757);

11) Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.58-1709).

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS