Projektas

Lietuvos Respublikos

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo

ĮSTATYMAS

2001 m.                  d. Nr.
Vilnius

(Žin., 1999, Nr. 66 – 2130; 2000, Nr. 75 – 2270; Nr. 85 – 2573; Nr. 92 – 2845; Nr. 102 – 3213; Nr. 105-3312; Nr. 111-3585; Nr. 111-3586; 2001, Nr. 37 –1231; Nr. 63- 2278; Nr. 85-2972; Nr. 92-3210)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir išdėstyti jį nauja redakcija:

“lietuvos respublikos

valstybės tarnybos

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Valstybės tarnyba – valstybės tarnautojo statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei jo viešojo administravimo veiklos valstybės ir savivaldybių institucijoje, įgyvendinant atitinkamos valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, rengiant ar įgyvendinant atitinkamos valstybės valdymo srities vystymo strategiją, koordinuojant atitinkamos valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant bei paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, įgyvendinant įstatymus, kitus teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant įstatymų, kitų teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą, taip pat rengiant, priimant teisės aktus, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus, nutartis, nutarimus ir įsakymus, susijusius su asmenų teisėmis ir laisvėmis arba turint viešojo administravimo įgalinimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, teisinių santykių visuma.

2. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.

3. Valstybės tarnautojo statusas – valstybės tarnautojo teisių ir pareigų visuma.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijos – atstovaujamosios, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos bei institucijos ir įstaigos, vykdančios kontrolę (priežiūrą), taip pat kitos valstybės institucijos ir įstaigos, finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų.

5. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į valstybės tarnautojo pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio įstatymo nustatyta tvarka realizuoti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

6. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas, išskyrus diplomatinę tarnybą, kurią gali reglamentuoti įstatymas, (toliau - statutas), nustatantis specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas sąlygas, susijusias su tarnybos ypatumais, ir/ar turintis viešojo administravimo įgalinimų jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į valstybės tarnautojo pareigas jį priėmusio į valstybės tarnautojo pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos įgaliojimų laikotarpiui.

8. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybių institucijai.

9. Kvalifikacinė klasė – tai valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo atitinkamoje pareigybės kategorijoje.

10. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros valstybės tarnautoją.

11. Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, mero, savivaldybės tarybos nario pareigas.

12. Tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

3 straipsnis. Valstybės tarnybos pagrindiniai principai

1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, taip pat politinio neutralumo, skaidrumo ir karjeros principais.

2. Pagal politinio neutralumo principą valstybės tarnautojas, eidamas pareigas, privalo nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valdžiai, nepaisydamas savo asmeninių politinių pažiūrų. Keičiantis politinei valdžiai užtikrinamas valstybės tarnautojų veiklos tęstinumas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus).

3. Pagal skaidrumo principą bet kokia valstybės tarnautojo veikla vykdant pareigas turi būti vieša ir atvira, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

4. Pagal karjeros principą priėmimas į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas grindžiamas valstybės tarnautojų konkurencija, įvertinant jų kvalifikaciją konkurso būdu ar atestuojant.

4 straipsnis. Šio įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.

2. Statutiniams valstybės tarnautojams taikomos šio įstatymo nuostatos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką.

3. Šis įstatymas netaikomas:

1) valstybės politikams;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;

4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams;

5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal atskirus įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams;

6) profesinės karo tarnybos kariams;

7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;

8) viešųjų įstaigų darbuotojams;

9) asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

5 straipsnis. Įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius, taikymas valstybės tarnautojams

Įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir socialines garantijas, valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS

6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:

1) karjeros;

2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;

3) įstaigų vadovų.

7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos

1. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 2 lygius:

1) A lygis – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba Vyriausybės nustatyta tvarka jam prilygintas išsilavinimas;

2) B lygis – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis neuniversitetinis arba Vyriausybės nustatyta tvarka jam prilygintas išsilavinimas.

2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 15 kategorijų: aukščiausia yra 15 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.

8 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai, sąrašai ir pareiginių algų koeficientai

1. Unifikuotų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė, valstybės tarnautojų pareigybes priskirdama tam tikram lygiui ir kategorijai bei nustatydama pareiginių algų koeficientus.

2. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina:

1) valstybės institucijų ir įstaigų vadovai,

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų pirmininkai;

3) antstolių kontorų – teisingumo ministras;

4) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;

5) apskričių viršininkų, jų pavaduotojų ir Vyriausybės atstovų – vidaus reikalų ministras.

3. Pareigybės aprašomos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, valstybės tarnautojo funkcijos.

4. Vyriausybė tvirtina maksimalų leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, skaičių ministerijose, Vyriausybės įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, o savivaldybės taryba - maksimalų leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių savivaldybėje.

III SKYRIUS

PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendrieji reikalavimai

1. Asmenys, priimami į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1)   turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2)   mokėti lietuvių kalbą;

3)   turėti ne mažiau kaip 18 metų;

4)   turėti išsilavinimą, būtiną eiti tam tikro lygio valstybės tarnautojo pareigas;

5)   būti atlikus Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo nustatytą privalomąją pradinę karo tarnybą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenims, kuriems ji atidėta ar pakeista kitais karo prievolės atlikimo būdais.

3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimti asmenys:

1) įstatymo nustatyta tvarka pripažinti padarę sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai ir turintys neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) jeigu teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra apribojęs teismas;

3) jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra asmenų, susijusių su asmeniu, priimamu į valstybės tarnautojo pareigas artimais giminystės ar svainystės ryšiais, ir pagal einamas pareigas jie būtų susiję tiesioginio pavaldumo ryšiais;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais;

5) kurie yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustų organizacijų nariai;

6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.

4. Asmenys, priimami į valstybės tarnautojo pareigas, taip pat turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.

5. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką reglamentuoja šis įstatymas, kiti įstatymai ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:

1) valstybės ir savivaldybių institucijose – institucijų ir įstaigų vadovai;

2) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – kancleris; o kanclerį – teismo pirmininkas;

3)   kituose teismuose – teismų pirmininkai.

2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:

1) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

2) savivaldybės administratorių ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.

3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:

1)   Seime – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

2)   Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;

3)   Ministro Pirmininko aparate – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;

4)   ministerijoje – ministras;

5)   apskrities viršininką ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;

6)   savivaldybėje – meras.

4. Jei kiti įstatymai (išskyrus įstatymais patvirtintus statutus ir diplomatinę tarnybą reglamentuojantį įstatymą) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas ir tvarką, taikomos šio įstatymo nuostatos.

5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.

11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas

1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:

1) konkurso būdu;

2) be konkurso.

2. Asmenys, priimami į karjeros valstybės tarnautojų pareigas konkurso būdu, egzaminuojami raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis).

3. Be konkurso į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimami šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. Jeigu tokių asmenų yra du ir daugiau, jiems taikomas atrankos būdas – pokalbis.

4. Asmuo ar kolegiali valstybės valdžios institucija, priimanti valstybės tarnautoją į pareigas, (toliau – asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas) gali skelbti konkursą apie priėmimą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, pateikusi informaciją apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir per 7 dienas nuo jos pateikimo dienos negavusi iš jos informacijos apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, kurie turi būti priimti, jei atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso - valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos pasirinkimu. Į šias pareigas priimama asmenį pasirinkusio valstybės politiko (politikų) sprendimu ne ilgesniam kaip jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos įgaliojimų laikotarpiui.

13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Priimant į įstaigos vadovo pareigas atrankos būdas yra pokalbis, kurio metu vertinama asmenų, priimamų į įstaigos vadovų pareigas, pateikta veiklos programa ir priimamas sprendimas dėl jų kvalifikacijos.

14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami be konkurso.

2. Pakaitiniais valstybės tarnautojais priimama į laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas dėl krašto apsaugos ar alternatyvios tarnybos atlikimo, atostogų kvalifikacijai kelti, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, dėl perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse tarptautinėse organizacijose, taip pat kitų valstybių arba tarptautines institucijas, konkurso organizavimo laikotarpiui ar karjeros valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiui iki sugrįš negalėjęs eiti pareigų valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

15 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos

1. Valstybės tarnautojai privalo:

1)   laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų;

2)   būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;

3) gerbti žmogaus teises ir laisves;

4) tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;

5) laikytis Vyriausybės patvirtintų tarnybinės etikos taisyklių;

6) laikytis nustatytų valstybės ir savivaldybių institucijos vidaus tvarkos taisyklių;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;

8) mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka;

9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe kitokiai nei tarnybinė veiklai;

11) nedalyvauti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytoje veikloje, nesuderinamoje su pareigomis valstybės tarnyboje, ir nenaudoti tarnybos laiko kitiems tikslams, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

2. Įstatymai gali nustatyti ir kitas valstybės tarnautojų pareigas.

16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės

1. Valstybės tarnautojai turi teisę:

1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;

2) į šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį;

3) į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis;

4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;

5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;

6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ir savivaldybių institucijos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;

7) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos laiku dalyvauti politinėje veikloje.

2. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitas valstybės tarnautojų teises.

17 straipsnis. Veikla, nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis

Valstybės tarnautojui neleidžiama:

1) būti įmonės renkamu (skiriamu) organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už šį darbą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra įmonės organo išrinktas (paskirtas) narys, skirtas atlyginimas ar kitos išmokos už veiklą organe, pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;

2) sudaryti sandorius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis ar asmenys, su valstybės tarnautoju susiję artimais giminystės ar svainystės ryšiais, taip pat su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis ar asmenys, su valstybės tarnautojais susiję artimais giminystės ar svainystės ryšiais, turi daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) atstovauti šalies ir užsienio valstybių įmonėms, kitoms institucijoms ar įstaigoms ar vykti įmonių lėšomis į užsienį, kelti kvalifikaciją ar kitaip naudotis šių įmonių lėšomis;

4) dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu šio įstatymo nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumų komisijose bei pagal sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų rengimą (jei ši funkcija nenustatyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme) tais atvejais, kai jis Seimo nutarimu, Seimo valdybos nutarimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektų, taip pat autorinį atlyginimą už kūrinius, laikomus intelektinės nuosavybės teisių objektais;

5) eiti daugiau nei vienerias valstybės tarnautojo pareigas.

V SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA

18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas

1. Į aukštesnes valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas jį atestavus asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu. Jeigu karjeros valstybės tarnautojas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą ir atestacijos komisija siūlo perkelti jį į aukštesnes pareigas, asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas, turi įvertinti valstybės tarnautojo padarytą nusižengimą, ar tai nėra kliūtis eiti aukštesnes pareigas.

2. Esant tarnybiniam būtinumui, asmuo, priėmęs karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, turi teisę laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ir savivaldybių institucijoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.

3. Esant tarnybiniam būtinumui ir institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, asmuo, priėmęs karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, turi teisę laikinai perkelti karjeros valstybės tarnautoją į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ir savivaldybių institucijoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje.

4. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo raštišką sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremalių situacijų atvejus.

5. Laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau nei 1 metus per 5 tarnybos metus.

6. Laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas yra atestuojamas šio įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojui mokama už pareigas, į kurias jis yra perkeltas, nustatyta pareiginė alga ir valstybės tarnautojui priklausantys priedai ir priemokos.

19 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie  tarptautinių organizacijų, taip pat į kitų valstybių arba tarptautines institucijas

1. Karjeros valstybės tarnautojas, esant jo raštiškam sutikimui, gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į kitų valstybių arba tarptautines institucijas, kai valstybės tarnautojas siunčiamas atstovauti Lietuvos Respubliką ir laikinai dirbti į kitų valstybių ar tarptautines institucijas. Paprastai toks valstybės tarnautojo perkėlimas į kitas pareigas gali trukti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis nenustato kitaip.

2. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

3. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose ir atšaukimo iš pareigų tvarką, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

20 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas

1. Esant laisvai karjeros valstybės tarnautojo pareigybei, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje.

2. Du karjeros valstybės tarnautojai, einantys tos pačios kategorijos pareigas, jų prašymu gali būti sukeičiami pareigomis.

3. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

21 straipsnis. Valstybės tarnautojo kvalifikacinės klasės

Priimant įstaigų vadovus ir karjeros valstybės tarnautojus į pareigas, atestavimo būdu jiems suteikiama viena iš kvalifikacinių klasių: pirma, antra ar trečia. Šiuo atveju netaikomas 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas 20 darbo dienų pranešimo terminas.

22 straipsnis. Valstybės tarnautojo vertinimas ir atestacija

1. Valstybės tarnautojo vertinimo ir atestacijos tikslas – įvertinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kvalifikaciją bei užtikrinti jų atsakomybę už savo sprendimus.

2. Valstybės tarnautojo vertinimas – procesas, kurį atlieka tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas per kalendorinius metus. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautoją įvertina gerai, labai gerai, nepatenkinamai. Įvertinus valstybės tarnautoją labai gerai arba nepatenkinamai valstybės tarnautojas atestuojamas.

3. Karjeros valstybės tarnautoją atestuoja valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų sudarytos atestacijos komisijos, įstaigos vadovą atestuoja jį priėmusio į valstybės tarnautojo pareigas asmens sudaryta atestacijos komisija, Vyriausybės atstovus ir atestacijos komisijos narius atestuoja valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas sudaro atestacijos komisiją iš skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų. Savivaldybės administratorių ir savivaldybės kontrolierių atestuoja savivaldybės tarybos sudarytos atestacijos komisija.

4. Atestacijos komisija sudaroma 2 metams. Atestacijos komisiją turi sudaryti nuo 5 iki 7 valstybės tarnautojų.

5. Asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas, apie būsimą atestaciją valstybės ir savivaldybių institucijoje ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki atestacijos pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijos atestacijos komisijos darbe atestacijos komisijos nario teisėmis.

6. Atestacijos komisija gali įvertinti valstybės tarnautoją nepatenkinamai, gerai, labai gerai. Atestacijos komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginį vadovą.

7. Atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją labai gerai, asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo vieną iš nurodytų priemonių:

1)   suteikti valstybės tarnautojui aukštesnę kvalifikacinę klasę;

2)   perkelti karjeros valstybės tarnautoją į aukštesnes pareigas;

3)   padidinti priedą už kvalifikacinę klasę;

4)   palikti tą pačią aukščiausią kvalifikacinę klasę, gaunamą didžiausią priedą už kvalifikacinę klasę, jei toje įstaigoje nėra galimybės pasiūlyti aukštesnių pareigų.

8. Atestacijos komisija, įvertinusi valstybės tarnautoją nepatenkinamai, asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, siūlo vieną iš nurodytų priemonių:

1)   sumažinti valstybės tarnautojo kvalifikacinę klasę;

2)   perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas;

3)   sumažinti priedą už kvalifikacinę klasę;

4) atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jei 2 kartus iš eilės valstybės tarnautojas įvertinamas nepatenkinamai.

9. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 8 dalies 1 ir 4 punkte nurodyta atestacijos komisijos siūloma priemonė asmeniui, priėmusiam valstybės tarnautoją į pareigas, yra privaloma.

10. Jeigu tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas ar atestacijos komisija įvertina valstybės tarnautoją gerai, valstybės tarnautojui paliekama ta pati kvalifikacinė klasė. Jeigu 2 metus iš eilės tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautoją įvertina gerai, valstybės tarnautojas jo prašymu atestuojamas.

11. Atestacijos komisijai įvertinus įstaigos vadovą labai gerai, siūlomos šio straipsnio 7 dalies 1 ar 3 punkte nurodytos priemonės, o įvertinus įstaigos vadovą nepatenkinamai – šio straipsnio 8 dalies 1, 3 ar 4 punkte nurodytos priemonės.

12. Kai iškyla abejonių dėl įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos arba esant karjeros valstybės tarnautojo raštiškam prašymui būti perkeltam į aukštesnes pareigas, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo raštišku pasiūlymu ir asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu (įsakymu) gali būti vykdoma neeilinė valstybės tarnautojo atestacija. Neeilinė valstybės tarnautojo atestacija gali būti vykdoma ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po eilinės valstybės tarnautojo atestacijos dienos.

13. Nėščios ar krūtimi maitinančios valstybės tarnautojos atestuojamos jų prašymu.

14. Asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimai, priimti pagal atestacijos komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

15. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo, valstybės tarnautojų vertinimo kriterijus ir atestacijos tvarką nustato Vyriausybė.

VI SKYRIUS

DARBO UŽMOKESTIS

23 straipsnis. Darbo užmokestis

1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos.

2.   Priedų ir priemokų suma negali viršyti 100 procentų pareiginės algos.

24 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.

2. Pareiginės algos dydis nustatomas pagal pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais yra lygi Vyriausybės patvirtintam minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžiui. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš MMA dydžio. Mažesnė kaip 1000 Lt pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis lito tikslumu, o didesnė kaip 1000 Lt - apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

3. Valstybės tarnautojams, dirbusiems ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbantiems ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas šia tvarka: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo grafiką. Apskaičiuotas darbo valandos ar darbo dienos atlygis dauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

25 straipsnis. Priedai

1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau - tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę;

3) už pareiginį laipsnį;

4) už diplomatinį rangą.

2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus 3 tarnybos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

3. Priedas už pirmą kvalifikacinę klasę sudaro nuo 10 iki 15 procentų, už antrą kvalifikacinę klasę – nuo 20 iki 35 procentų, už trečią kvalifikacinę klasę – nuo 40 iki 70 procentų pareiginės algos dydžio. Konkretų priedo už kvalifikacinę klasę dydį nustato asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas, atsižvelgdamas į atestacijos komisijos pasiūlymą ir tiesioginio vadovo motyvuotą pasiūlymą dėl priedo dydžio.

4. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas yra skiriamas iki kitos atestacijos. Kai valstybės tarnautojas atestuojamas šio įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka, jam priedas skiriamas iki kitos atestacijos.

5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas negali būti mokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

26 straipsnis. Priemokos

1. Valstybės tarnautojams gali būti mokamos priemokos:

1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;

3) už ypač svarbių užduočių vykdymą;

4) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys turi būti suformuluotos valstybės tarnautojui raštišku pavedimu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka gali būti mokama tik politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Ši priemoka negali viršyti 70 procentų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginės algos dydžio. Kiekvienais metais, nustatydami šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos priemokos dydį, valstybės politikas ar kolegiali valstybės valdžios institucija atsižvelgia į politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojui pavedamų užduočių svarbumą.

3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta priemoka negali būti mokama ilgiau kaip 1 metus. Jei valstybės tarnautojui daugiau nei 1 metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma, jog ypatumai įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo atitinkamo papildymo.

4. Priemokų skyrimo tvarką bei šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytų priemokų maksimalų dydį nustato Vyriausybė.

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS

27 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys

1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios:

1) įvadinis mokymas - priimtų į įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Įvadinis mokymas susideda iš mokymosi pagal programas, kurių turinys yra vienodas visiems atitinkamos kategorijos valstybės tarnautojams. Įstaigų vadovai ir karjeros valstybės tarnautojai, pradėję eiti pareigas valstybės tarnyboje, jei prieš tai nebuvo išklausę įvadinio mokymo bendrųjų programų, per metus nuo jų priėmimo į pareigas dienos privalo išklausyti įvadinio mokymo bendrąsias programas;

2) tęstinis kvalifikacijos kėlimas - specialių profesinių žinių gilinimas ir įgūdžių formavimas valstybės tarnautojo, valstybės ir savivaldybių institucijos iniciatyva per visą tarnybos laiką einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojų pareigų.

2. Valstybės tarnautojų mokymo programas rengia vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintos valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigos pagal Vyriausybės nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus.

28 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas

1. Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir savivaldybės. Valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatoma lėšų, kurios, palyginti su asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus šių asignavimų dydžio.

2. Jei vieno mokymo trukmė yra ilgesnė kaip 3 mėnesiai ir mokymas finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl lėšų grąžinimo. Sutartyje turi būti numatytas lėšų grąžinimas:

1) jei valstybės tarnautojas atsistatydina savo noru iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos;

2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.

3. Asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl lėšų grąžinimo, atleistas iš pareigų privalo per 6 mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti valstybės ir savivaldybių institucijai su jo mokymu susijusias valstybės ir savivaldybių institucijos išlaidas. Jeigu asmuo negrąžina su jo mokymu susijusių išlaidų, valstybės ir savivaldybių institucija dėl žalos išieškojimo privalo kreiptis į teismą.

4. Valstybės tarnautojų, siekiančių kelti savo kvalifikaciją, mokymas gali būti finansuojamas iš kitų lėšų, nenurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

29 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas

1. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose organizuoja ir už jį atsako asmenys, priimantys valstybės tarnautojus į pareigas.

2. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

VIII SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PASKATINIMAI IR ATSAKOMYBĖ

30 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimas

1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų vykdymą valstybės tarnautojai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skatinami asmens, priėmusio juos į pareigas.

2. Valstybės tarnautojai skatinami:

1) padėka;

2) vardine dovana;

3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Valstybės tarnautojai už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti.

4. Apie valstybės tarnautojo paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.

31 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė

Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybių institucijai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.

32 straipsnis. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės ir savivaldybių institucijos neteisėtų veiksmų

1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybių institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Valstybės ir savivaldybių institucija, atlyginusi valstybės tarnautojo padarytą žalą, turi į padariusį žalą valstybės tarnautoją regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Žala išieškoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų priklausančio išmokėti valstybės tarnautojui darbo užmokesčio per mėnesį dydžio.

33 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, nustatytos šio įstatymo.

2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir sukeltus padarinius.

3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iš pareigų.

4. Tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už:

1)   dalyvavimą su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;

2)   Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

3)   nebuvimą darbo vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

4)   buvimą tarnybos metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybių institucijos autoritetą;

5)   trečią tarnybinį nusižengimą per 1 metus (išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose);

6)   kitais įstatymų nustatytais atvejais.

34 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio valstybės tarnautojo vadovo iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus 6 mėnesiams nuo nusižengimo padarymo dienos arba nuo trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo dienos.

2. Į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus neįskaitomas laikas, kai valstybės tarnautojas nėjo pareigų dėl ligos ar atostogų.

3. Už kiekvieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

4. Paaiškėjus, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinė nuobauda gali būti skiriama iki bus baigtas baudžiamosios ar administracinės bylos tyrimas.

5. Tarnybines nuobaudas skiria asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas.

6. Sprendimas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.

35 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda po tarnybinės nuobaudos skyrimo datos praėjus 1 metams.

2. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu anksčiau nei sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas arba valstybės tarnautojui gavus valstybės apdovanojimą.

36 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka

1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti tiesioginę materialinę žalą, padarytą valstybės ir savivaldybių institucijai savo neteisėta kalta veika.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta žala, padaryta valstybės tarnautojo neteisėta kalta veika, jam atliekant viešojo administravimo veiklą, atlyginama visa, bet atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

3. Žala, padaryta valstybės tarnautojo neteisėta kalta veika dėl neatsargumo, atlyginama visa, bet atlygintinos žalos dydis negali viršyti 3 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savanoriškai.

5. Žala išieškoma asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu. Įsakymas (potvarkis) dėl žalos išieškojimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo žalos padarymo paaiškėjimo dienos.

6. Žala išieškoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Išieškomos sumos dydis negali viršyti 20 procentų priklausančio išmokėti valstybės tarnautojui darbo užmokesčio per mėnesį dydžio.

7. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, sprendimu dėl valstybės ir savivaldybių institucijai padarytos žalos išieškojimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos išieškojimą.

37 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

Valstybės tarnautojas gali būti nušalintas nuo pareigų darbo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

IX SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ 

SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

38 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos

Valstybės tarnautojų atostogų rūšis, minimalią trukmę, suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas reglamentuoja šis ir Atostogų įstatymai.

39 straipsnis. Kasmetinės atostogos

1. Valstybės tarnautojui kasmet suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos.

2. Valstybės tarnautojui, turinčiam daugiau kaip 5 metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 2 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.

3. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ir savivaldybių institucijoje.

40 straipsnis. Nemokamos atostogos

1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių, dalyvavimo Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimuose ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos asmens, priėmusio valstybės tarnautoją į pareigas, ir valstybės tarnautojo susitarimu.

2. Valstybės tarnautojui nemokamų atostogų laikas įskaitomas į valstybės tarnautojo tarnybos stažą.

41 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai kelti

1. Karjeros valstybės tarnautojui, turinčiam ne mažesnį kaip 3 mėnesių stažą toje valstybės ir savivaldybių institucijoje, valstybės tarnautojo ir asmens, priėmusio karjeros valstybės tarnautoją į pareigas, susitarimu gali būti suteiktos atostogos kvalifikacijai kelti laikotarpiui iki 1 metų. Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos nemokant jam nustatyto darbo užmokesčio.

2. Karjeros valstybės tarnautojas pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis gali ne daugiau kaip kartą per 5 metus.

42 straipsnis. Atostogos dėl karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas

1. Karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyto karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir 19 straipsnyje nustatyto karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse tarptautinėse organizacijose, taip pat kitų valstybių arba tarptautines organizacijas persikelti skiriama iki 5 darbo dienų atostogų. Už šį laikotarpį jam mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Persikėlimo išlaidas moka institucija ar įstaiga, priėmusi sprendimą perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas, Vyriausybės nustatyta tvarka.

43 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos

1. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis reglamentuojančių įstatymų ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis.

2. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.

44 straipsnis. Kompensacijos

1. Atleidžiamam valstybės tarnautojui iš pareigų šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Atleidžiamam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui iš pareigų šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu išmokama 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, kuri išmokama valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų dieną.

2. Valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 8 punktą, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos toje valstybės ir savivaldybių institucijoje stažą (į tarnybos stažą toje valstybės ir savivaldybių institucijoje taip pat įskaitomas laikotarpis, kai valstybės tarnautojas šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais perkeliamas į kitas pareigas, bei 46 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo perkeliamas į kitas pareigas):

1) iki 5 metų – 2 mėnesių;

2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių;

3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių;

4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas kompensacijas moka institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, kompensacijas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota įstaiga.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos kompensacijos pradedamos mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir išmokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas nepasibaigus mėnesiui, kompensacija mokama tik už dienas iki priėmimo į pareigas valstybės tarnyboje dienos.

5. Valstybės tarnautojams, paskirtiems į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ar perkeltiems į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į kitų valstybių arba tarptautinėse institucijose, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su paskirtais valstybės tarnautojais, išlaikyti.

45 straipsnis. Tarnybos stažas                           

1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro metų, ištarnautų Lietuvos valstybei nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojų pareigas, skaičius, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1-6 punktuose nurodytas pareigas, išskyrus savivaldybės tarybos narius (neįskaitant mero ir mero pavaduotojo). Tarnybos stažas valstybės tarnautojams skaičiuojamas nuo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose pradžios arba paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas valstybės tarnyboje šio įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant šias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose stažas sumuojamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, mokymosi, nėštumo ir gimdymo atostogų laikas, atostogų, suteiktų pagal šio įstatymo 40 ir 41 straipsnius, bei pašalpų dėl ligos ar traumos gavimo laikotarpis. Pagal tarnybos stažą nustatomas 25 straipsnio 1 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 39 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

46 straipsnis. Kitos garantijos

1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių nėra ir tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga reorganizuojama į valstybės ar savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą, valstybės tarnautojas gali būti paskirtas į šią įmonę ar įstaigą. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas nepaskiriamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jis atleidžiamas iš pareigų. Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Invalidui, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

2. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kai jis atitinka šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Žuvęs vykdydamas tarnybines pareigas, miręs užsienyje vykdant tarnybines pareigas valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojams garantuojami:

1) kai valstybės tarnautojai valstybės ir savivaldybių institucijos vadovo sprendimu siunčiami į šio įstatymo nustatytą mokymą;

2) kai valstybės tarnautojai siunčiami į tarnybinę komandiruotę – už darbo dienas esant komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą vyksta į teismą, teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas vykdančias institucijas;

4) kai valstybės tarnautojai gauna šaukimą atvykti į naujokų šaukimo komisiją;

5) kai valstybės tarnautojai yra pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių pagal Karo prievolės įstatymą. Tais atvejais, kai valstybės tarnautojas atlieka krašto apsaugos ar alternatyvią tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;

6) artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

7) donorams – darbo dienoms, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

8) kai valstybės tarnautojai gavę tiesioginio vadovo sutikimą, išvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ir savivaldybių instituciją - iki 1 darbo dienos.

5. Einamos pareigos garantuojamos, kai karjeros valstybės tarnautojas dėl krašto apsaugos ar alternatyvios tarnybos atlikimo, atostogų dėl svarbių priežasčių, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, dėl perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse tarptautinėse organizacijose, taip pat į kitų valstybių arba tarptautines institucijas negali eiti pareigų. Kai karjeros valstybės tarnautojų sutuoktiniai išvyksta kartu su perkeltais į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į kitų valstybių arba tarptautines institucijas valstybės tarnautojais, jiems garantuojamos einamos pareigos, jeigu prieš išvykdami buvo karjeros valstybės tarnautojais.

6. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.

7. Valstybės tarnautojams, esant sunkiai materialinei būklei dėl ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas, iš valstybės ir savivaldybių institucijai darbo užmokesčiui skiriamų asignavimų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamos įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

8. Valstybės tarnautojai, siunčiami valstybės ir savivaldybių institucijos dirbti į užsienio komandiruotę, apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atveju. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienį siunčianti dirbti arba komandiruojanti valstybės ir savivaldybių institucija iš jai skirtų biudžeto asignavimų.

9. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitas garantijas.

X SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNAUTOJO ATLEIDIMAS

47 straipsnis. Valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų

1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:

1) atsistatydina savo noru;

2) savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas pradeda eiti tarybos nario pareigas toje savivaldybėje, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;

5) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos įgaliojimai;

6) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas praranda valstybės politiko ar kolegialios valstybės valdžios institucijos pasitikėjimą;

7) paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai arba kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;

8) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;

9) atestacijos komisija valstybės tarnautoją nepatenkinamai įvertina 2 kartus iš eilės ir siūlo jį atleisti iš pareigų;

10) valstybės tarnautojas, atleistas iš karo tarnybos ar alternatyvios tarnybos, per ilgesnį nei 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

11) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau pareigas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;

12) nedirba dėl laikino nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, arba kai valstybės tarnautojas pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti savo pareigų;

13) valstybės tarnautojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų vykdymu;

14) paskiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų;

15) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

16) nesutinka sudaryti darbo sutarties, nepriskyrus jo pareigybės valstybės tarnautojų pareigybėms.

2. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas paskutinę jį pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės valdžios institucijos pirmame posėdyje.

3. Valstybės tarnautojas, atsistatydindamas savo noru, privalo apie tai įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

4. Valstybės tarnautojas negali būti atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 12, 13 ir 15 punktus.

5. Nėščia moteris, motina arba tėvas, auginantis vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos ir tėvo – globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleistas iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 8 (išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucija likviduojama), 9, 11, 12, 14 punktuose nurodytais pagrindais.

6. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS

48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas

1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:

1) Vyriausybė;

2) vidaus reikalų ministras.

2. Vyriausybė atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:

1) įgyvendina valstybės tarnybos politiką;

2) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.

3. Vidaus reikalų ministras atlieka šias funkcijas:

1) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;

2) koordinuoja šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę;

3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

49 straipsnis. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga

1. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:

1)   kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;

2)   tvarko valstybės tarnautojų registrą;

3)   rengia teisės aktų, susijusių su valstybės tarnyba, projektus;

4)   atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

2. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos.

3. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga turi teisę prašyti ir gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, kuri yra reikalinga jos funkcijoms vykdyti.

50 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras

1. Valstybės tarnautojų registras yra valstybės registras. Jis steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybės registrų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie:

1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas pareigas;

2) valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;

3) asmenis, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, bei jų darbo užmokestį;

4) asmenis, turinčius aukštąjį išsilavinimą viešojo administravimo srityje;

5) asmenis, kuriems teismas yra apribojęs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos teikia duomenis valstybės tarnautojų registrui.

51 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas

1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą asmeniui, priimtam į valstybės tarnautojo pareigas, išduoda asmuo, priėmęs valstybės tarnautoją į pareigas valstybės tarnyboje.

2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami Valstybės tarnautojų registro duomenų pagrindu.

3. Valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo tvarką ir formą tvirtina vidaus reikalų ministras.”

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS