Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CIVILINIO PROCESO
KODEKSAS
IV DALIS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai
XX Skyrius
BYLŲ, KYLANČIŲ IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ, NAGRINĖJIMO YPATUMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
375 straipsnis. Proceso taisyklės
1. Šiame skyriuje numatytos išimtys iš bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių, taikomos visoms byloms, kylančioms iš šeimos teisinių santykių, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.
376 straipsnis. Teismo vaidmuo
1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina teisingam bylos išsprendimui.
2. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti ir siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai.
3. Teismas, priklausomai nuo ieškinio pagrindą sudarančių ir teismo posėdyje paaiškėjusių bylos aplinkybių, turi teisę išeiti už pareikštų reikalavimų ribų, t.y. gali patenkinti reikalavimus didesne apimtimi, nei jie buvo pareikšti, o taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra betarpiškai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
377 straipsnis. Nauji įrodymai
378 straipsnis. Draudimas priimti sprendimą už akių
379 straipsnis. Teismo posėdžių viešumo apribojimas
380 straipsnis. Vaikų dalyvavimas teismo posėdyje
1. Kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma - per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.
ANTRASIS SKIRSNIS
SANTUOKOS NUTRAUKIMAS AR PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA, SUTUOKTINIŲ GYVENIMAS SKYRIUM
381 straipsnis. Ieškininio pareiškimo padavimas
1. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
2. Ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą.
3. Ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia turi teisę pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.38-3.40 straipsnyje.
382 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys
Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškininiame pareiškime turi būti nurodoma :
2) motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką, pripažinti ją negaliojančia ar nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją);
3) jeigu sutuoktiniai turi vaikų, - duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškinio pareiškimu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas;
4) duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalinti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama, arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu;
5) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);
6) nurodymas, kuo pasireiškia atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, jeigu ieškinys reiškiamas Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje numatytu pagrindu;
383 straipsnis. Draudimas kelti kitus reikalavimus
384 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Kai ieškovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylą jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
2. Kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas gali pripažinti atsakovo atvykimą būtinu. Jeigu šiuo atveju atsakovas neatvyksta į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta nesvarbiomis, jam skiriama bauda iki vieno tūkstančio litų, ir jis gali būti priverstinai atvesdinamas.
3. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktinių susitaikymui skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė nei šeši mėnesiai. Paskyrus susitaikymo terminą, bylos nagrinėjimas sustabdomas. Byla atnaujinama, praėjus teismo nustatytam terminui, vieno iš sutuoktinių prašymu. Pareiškimas paliekamas nenagrinėtu nekviečiant šalių, jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nei vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos. Terminas susitaikymui nėra skiriamas, jeigu sutuoktinių taikymas gali pakenkti reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio arba sutuoktinio nepilnamečių vaikų interesams.
4. Apie susitaikymą šalys praneša teismui. Rašytinis šalių pareiškimas prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Gavęs šalių pareiškimą, teismas nutartimi bylą nutraukia. Šiame straipsnyje numatytos teismo nutartys dėl bylos sustabdymo ir nutraukimo neskundžiamos.
5. Kol bus priimtas sprendimas byloje, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Civilinio kodekso 3.65 straipsnyje.
6. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma.
385 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.
2. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
TREČIASIS SKIRSNIS
TĖVYSTĖS NUSTATYMAS
387 straipsnis. Ieškininio pareiškimo padavimas
2. Ieškininį pareiškimą dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 3.147 straipsnyje.
388 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys
389 straipsnis. Šalių dalyvavimas teismo posėdyje
1. Kai ieškovas, gavęs šaukimą, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas ieškininį pareiškimą palieka nenagrinėtą.
390 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti įrodymai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
391 straipsnis. Bylos nutraukimas
392 straipsnis. Tėvystės nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui
1. Jeigu miršta spėjamas vaiko tėvas, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio kodekso V dalies XXVII skyriaus nustatyta tvarka.
393 straipsnis. Teismo sprendimas
2. . Tėvystė laikoma nustatyta nuo teismo sprendimo ją nustatyti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TĖVYSTĖS (MOTINYSTĖS) NUGINČIJIMAS
394 straipsnis. Teisė paduoti ieškininį pareiškimą
395 straipsnis. Nagrinėjantis bylą teismas
396 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys
397 straipsnis. Pasirengimas bylai
398 straipsnis. Privalomas dalyvavimas procese
399 straipsnis. Teismo sprendimas
Tėvystė(motinystė) laikoma nuginčyta nuo teismo sprendimo ją nuginčyti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę(motinystę) įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši išregistruotų tėvystę(motinystę).
PENKTASIS SKIRSNIS
TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMAS
400 straipsnis. Ieškininio pareiškimo padavimas
401 straipsnis. Nagrinėjantis bylą teismas
1. Šiame skirsnyje nurodytas bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
402 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai
403 straipsnis. Ieškinio pareiškimo turinys
Ieškinio pareiškime be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar vaikų įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas ieškinio patenkinimo atveju.
404 straipsnis. Pasirengimas bylai
1. Teismas, ruošdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.
405 straipsnis. Teismo teisė pakeisti ieškinio pagrindą
406 straipsnis. Teismo sprendimas
2. Ieškinį patenkinus, vaikas perduodamas asmeniui arba vaikų globos (rūpybos) įstaigai, nurodytiems ieškininiame pareiškime arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
407 straipsnis. Globos (rūpybos) skyrimas
408 straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo panaikinimas ar tėvų valdžios apribojimo būdo
pakeitimo kitu nagrinėjimas
XXI SKYRIUS
BYLŲ, KYLANČIŲ IŠ DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ,NAGRINĖJIMO YPATUMAI
410 straipsnis. Bylų nagrinėjimo tvarka
1. Bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, teismas nagrinėja pagal bendras šio kodekso taisykles su šiame skyriuje ar kituose įstatymuose numatytomis išimtimis.
411 straipsnis. Ieškininio pareiškimo padavimas
1. Ieškininį pareiškimą asmenų, kuriems nėra suėję aštuoniolika metų interesais be jų pačių turi teisę paduoti ir jų atstovai pagal įstatymą.
412 straipsnis. Ginčo išankstinės neteisminės nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo pasekmės
1. Byla, nagrinėtina šio skyriaus nustatyta tvarka, negali būti nutraukta tuo pagrindu, kad ginčas turi būti nagrinėjamas ikiteisminėje darbo ginčų nagrinėjimo institucijoje. Tokiu atveju teismas perduoda bylą atitinkamai institucijai. Nutartį dėl bylos perdavimo teismas gali priimti neskelbdamas teismo posėdžio. Jeigu ta institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas.
413 straipsnis. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui ir bylos išnagrinėjimo terminai
1. Pasirengimas bylos teisminiam nagrinėjimui turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškininio pareiškimo priėmimo dienos.
2. Ieškininio pareiškimo trūkumų šalinimo priemones teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu.
414 straipsnis. Teismo vaidmuo
1. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina teisingam bylos išsprendimui.
415 straipsnis. Pasirengimas bylai
1. Teismas, ruošdamasis teisminiam bylos nagrinėjimui, priklausomai nuo bylos aplinkybių, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus dokumentus, būtinus bylos nagrinėjimui, jeigu jų negali pateikti ieškovas.
416 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas
1. Mirus ieškovui bylose, kuriose buvo pareikšti reikalavimai dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, teismas ieškovą pakeičia jo teisių perėmėju.
417 straipsnis. Įrodymų leistinumas
418 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Byloje pagal darbuotojo ieškinį teismas, priklausomai nuo ieškinio pagrindą sudarančių ir teismo posėdyje paaiškėjusių bylos aplinkybių, turi teisę išeiti už pareikštų reikalavimų ribų, t.y. gali patenkinti reikalavimus didesne apimtimi, nei jie buvo pareikšti, o taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra betarpiškai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
XXII SKYRIUS
Bylos dėl DAIKTO valdymo pažeidimų
419 straipsnis. Bylą nagrinėjantis teismas
420 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys
421 straipsnis. Pasirengimas bylos teisminiam nagrinėjimui ir bylos išnagrinėjimo terminai
1. Pasirengimas bylos teisminiam nagrinėjimui turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškininio pareiškimo priėmimo dienos.
422 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto teismas išsiaiškina tik paskutinįjį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios.
XXIII SKYRIUS
dokumentinis procesas
424 straipsnis. Leistinumas
1. Ieškinys, kurio dalyku yra piniginiai reikalavimai (kylantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas, ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo ieškovo prašymu gali būti išspręsti šio skyriaus nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.
2. Tais atvejais, kai ieškinys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to negali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, teismas bylą nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles.
3. Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visi pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas pagal šio skyriaus taisykles nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimus išskiria į savarankišką bylą ir nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles.
4. Šio skyriaus nustatyta tvarka ieškiniai nenagrinėjami, jei atsakovas gyvena užsienyje arba jeigu užsienyje yra atsakovo buveinė.
425 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys
1. Be reikalavimų, nurodytų šio kodekso 135 straipsnyje, ieškininiame pareiškime turi būti nurodomas ieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka bei nurodyti visi rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.
2. Prie ieškininio pareiškimo šio kodekso 113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti pridėti rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiamas reiškiamas reikalavimas.
3. Už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškininio pareiškimo nagrinėjimą teisme bendrąja ginčo teisena, tačiau ne mažesnis nei dvidešimt litų, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymą ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio yra pilnai ar iš dalies atleistas arba jeigu žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas.
426 straipsnis. Atsisakymas nuo dokumentinio proceso
427 straipsnis. Teisminis nagrinėjimas
1. Dokumentinis procesas vyksta pagal ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nurodytas šiame skyriuje.
3. Preliminarų sprendimą teismas turi priimti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ieškininio pareiškimo priėmimo dienos.
428 straipsnis. Preliminaraus sprendimo priėmimas ir jo įsiteisėjimas
1. Teismas, nustatęs, jog pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą.
2. Preliminarus teismo sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių.
3. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:
5. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:
6. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:
2) reikalavimas atsakovui per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo, įvykdyti sprendimą geruoju arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus;
3) nurodymas apie tai, kad nepateikus per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas;
7. Padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus pilnai negali būti tenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal ginčo teisenos taisykles, išskyrus šio kodekso 424 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
8. Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.
9. Preliminaraus teismo sprendimo skubus vykdymas negalimas. Įsiteisėjęs preliminarus teismo sprendimas vykdomas laikantis bendrosios teismo sprendimams vykdyti nustatytos tvarkos. Jeigu atsakovas dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo prieštaravimų nepareiškia ir teismo sprendimas įsiteisėja, ieškovo reikalavimu sprendimas yra priverstinai vykdomas, nesiunčiant skolininkui raginimo įvykdyti teismo sprendimą geruoju.
429 straipsnis. Preliminaraus sprendimo ir jo priedų nuorašų išsiuntimas
430 straipsnis. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas
1. Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai bei turi būti motyvuoti ir pagrįsti.
2. Gavęs atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovo prieštaravimų nuorašą ieškovui. Ieškovas turi teisę per 14 dienų nuo prieštaravimų išsiuntimo iš teismo dienos pateikti atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime nurodyti papildomus motyvus bei pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo atsiliepimą teismas ne vėliau kaip kitą dieną išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui šio kodekso 225-233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės netaikomos.
3. Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus teisme gavimo.
4. Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus bei pareikšti priešieškinį. Ieškovui nepateikus atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, priimti sprendimą už akių ieškovo atžvilgiu negalima.
5. Jeigu prieštaravimai be svarbių priežasčių pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba kai jie neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
6. Išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali:
7. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo tarp šalių klausimą pagal ginčo teisenos taisykles.
8. Teismo galutinis sprendimas gali būti skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti šiame kodekse nustatyta tvarka.
9. Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Tokiu atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovui teismo sprendimą įvykdžius iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškus prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumas išsprendžiamas galutiniu sprendimu. Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.
XXIV skyrius
TEISMO ĮSAKYMAS
431 straipsnis. Leistinumas
1. Šio skyriaus nustatyta tvarka pagal kreditoriaus pareiškimą nagrinėjamos bylos dėl piniginių reikalavimų (kylančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo.
2. Šio skyriaus nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:
1) pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, ir skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
3. Tuo atveju, jeigu pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma ir nepaskirtas skolininko kuratorius, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.
4. Šio skyriaus nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio proceso būdu.
5. Šio skyriaus nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos, naudojant unifikuotas procesinių dokumentų formas. Procesinių dokumentų apdorojimui gali būti naudojamos informacinės technologijos.
432 straipsnis. Teismingumas
433 straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys
1. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai , turi būti nurodyta:
1) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai, taip pat atstovo pavadinimas ir adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
2) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), jo adresas, darbo vieta (jeigu ji yra žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
3) reikalavimo suma, o jeigu prašoma priteisti daiktą – daikto rinkos vertė, pavadinimas ir detalus aprašymas;
5) motyvuotas prašymas, esant pagrindui, skolininko atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir duomenys apie skolininko turtą;
2. Pareiškime dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas. Prie pareiškimo dėl išlaikymo priteisimo turi būti pridėti atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų nuorašai ir duomenys apie visas skolininko gaunamas pajamas.
434 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos
1. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškininio pareiškimo nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis nei dešimt litų, išskyrus atvejus, kada pagal įstatymą ar teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra pilnai ar iš dalies atleistas arba jeigu žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas.
2. Jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, šio straipsnio 1 dalyje numatytas žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.
3. Grąžinus kreditoriui pareiškimą šio kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui negrąžinamas.
435 straipsnis. Pareiškimo priėmimas
1. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo pateikimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, jo priėmimo klausimas gali būti išspręstas teisėjo rezoliucija.
2. Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą, jeigu :
1) pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai ir šio kodekso 433 straipsnyje numatytų reikalavimų;
3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas priklausomai nuo pareiškimo trūkumų pobūdžio pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas.
4. Teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tai neužkerta kelio, ištaisius trūkumus, įstatymo nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles. Paduoti pakartotinį pareiškimą šio skyriaus tvarka kreditorius gali tik tuo atveju, jei ankstesnis pareiškimas neatitiko formalių šios rūšies procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, taip pat jei yra pašalintos kitos kliūtys, sudariusios pagrindą ankstesnį pareiškimą atsisakyti priimti.
5. Kreditoriui atsiėmus pareiškimą iki teismo įsakymo išdavimo, teismas pareiškimą grąžina kreditoriui. Tai kreditoriui netrukdo šio kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš naujo. Kreditoriui pareiškus atsisakymą nuo reikalavimo po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame kodekse numatytas atsisakymo nuo ieškinio taisykles.
436 straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas
1. Išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių skolininko atžvilgiu taikymo klausimą.
2. Teismo įsakyme nurodoma:
3) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
4) skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), jo adresas, darbo vieta (jeigu ji yra žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai;
6) išieškoma iš skolininko pinigų suma, o jeigu priteisiami daiktai – jų rinkos vertė, pavadinimas ir detalus aprašymas;
3. Teismo įsakyme, išduodamame pagal reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, priteisiamo išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteisiamo išlaikymo terminas.
5. Jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, teismo įsakymo nuorašas teismo įsakymo išdavimo dieną išsiunčiamas teismo antstoliui, turto registro tvarkytojui ar kitam vykdytojui.
6. Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Teismo įsakymo skubus vykdymas negalimas. Įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu kreditoriaus prašymu išduodamas vykdomasis raštas, kuris vykdomas priverstinai pagal šio kodekso VI dalyje nustatytas taisykles, netaikant šio kodekso 655-661 straipsniuose numatytos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju procedūros.
437 straipsnis. Pranešimas skolininkui
1. Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo išsiunčiamas skolininkui.
2. Kartu su kreditoriaus pareiškimo bei teismo įsakymo nuorašais teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą bei apie teismo įsakymo įvykdymą raštu informuoti teismą arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo;
2) informacija, kad neįvykdžius šio straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditoriaus prašymu bus išduotas vykdomasis raštas priverstiniam išieškojimui vykdyti;
3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo bei apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkui bus skaičiuojamos Civilinio Kodekso 6.37 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatyto dydžio palūkanos bei įstatyme ar sutartyje numatyti delspinigiai, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar ji įvykdyta netinkamai;
438 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas skolininkui
439 straipsnis. Skolininko prieštaravimai
1. Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba, nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo.
2. Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai , išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria skolininko toks prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
3. Gavęs prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris dienas privalo informuoti kreditorių, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškininį pareiškimą, atitinkantį šio kodekso 135 straipsnio reikalavimus bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šį laikotarpį panaikintos negali būti.
4. Jeigu skolininkas dalį teismo įsakyme kreditoriui priteistų reikalavimų įvykdo arba, nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta ir pareiškia prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Nutartimi, kuria išsprendžiamas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreditoriaus pateikto ieškininio pareiškimo priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis.
6. Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškininio pareiškimo teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.
7. Jeigu skolininkas per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.
440 straipsnis. Aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmės
Jeigu asmuo šio skyriaus nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Be to įstatymų nustatyta tvarka šis asmuo gali būti įpareigotas atlyginti nesąžiningu reikalavimo pareiškimu kitų asmenų patirtus nuostolius.
XXV skyrius
Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai
441 straipsnis. Proceso ypatumai
1. Bylos dėl piniginių sumų, neviršijančių 500 litų, priteismo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis.
2. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo formos bei tvarkos. Byla nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu, jeigu dėl to yra bent vienos iš šalių prašymas.
V DALIS
Ypatingoji teisena
XXVI skyrius
Bendrosios nuostatos
442 straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka
Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas :
3) dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu;
7) dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo,ištaisymo ar anuliavimo;
10) dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka pagal šio kodekso IV dalies XX skyrių;
443 straipsnis. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
1. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti reikalavimus ieškininiam pareiškimui su papildymais, numatytais šios dalies atitinkamuose straipsniuose.
3. Suinteresuotu asmeniu byloje yra kiekvienas asmuo, kurio teises ir pareigas liečia nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla liečia atitinkamo asmens teises ir pareigas, teismas šaukia jį dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu.
5. Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti, kad konkreti byla bus nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
6. Dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumo laipsnis bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
7. Šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena nepriklausomai nuo to, ar jos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu gali pateikti šio kodekso V dalies nustatyta tvarka pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
8. Nagrinėjantis bylą šio kodekso V dalies nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
XXVII skyrius
BYLOS DĖL tURINČIŲ juridinę reikšmę faktų
nustatymO
444 straipsnis. Teismo nagrinėjamos bylos dėl turinčių juridinę reikšmę faktų
nustatymo
1. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų arba organizacijų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas.
2. Teismas nagrinėja bylas:
4) dėl nustatymo fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus pasą ir civilinės metrikacijos įstaigų duodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens pase ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu;
7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirties įvykį;
445 straipsnis. Sąlygos, reikalingos turintiems juridinę reikšmę faktams nustatyti
446 straipsnis. Pareiškimo padavimas
Bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.
447 straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime turi būti nurodoma, kuriam tikslui reikia pareiškėjui nustatyti tą faktą, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių tą faktą, nurodomi:
448 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Tais atvejais, kai teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jis turi sprendime nurodyti, kuriam tikslui faktas nustatytas, taip pat turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu.
XXVIII skyrius
Pirmasis skirsnis
BYLOS DĖL Fizinio asmens paskelbimO mirusiu
449 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Bylos dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu yra teismingos dingusio fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma - jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu dėl to paties įvykio dingo du ir daugiau fizinių asmenų, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali paskirti vieną teismą, kuriam išimtinai bus teismingos su šiuo įvykiu susijusios bylos.
2. Paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.
3. Pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki termino pabaigos, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu. Jeigu galima fizinį asmenį pripažinti mirusiu suėjus metams ar trumpesniam terminui nuo įvykio, kuris duoda pagrindo manyti, kad dingęs fizinis asmuo mirė, pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu gali būti paduotas ne anksčiau kaip likus trims mėnesiams iki termino pabaigos, kuriam suėjus dingęs fizinis asmuo gali būti paskelbtas mirusiu.
450 straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) dingusio fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė (jeigu ji yra žinoma);
4) aplinkybės, sudariusios dingusiajam be žinios fiziniam asmeniui mirties grėsmę arba duodančios pagrindo spėti, jog jis žuvo dėl nelaimingo atsitikimo, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai;
5) duomenys iš dingusiojo žinomos gyvenamosios ar paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos, darbo vietos, policijos bei kitų įstaigų, patvirtinantys žinių apie jį buvimą ar nebuvimą, taip pat duomenys, kokie asmenys gali suteikti žinių apie dingusįjį;
451 straipsnis. Pasirengimas bylai
1. Priėmęs pareiškimą, teismas pareiškimą padavusio asmens prašymu ar savo iniciatyva gali skirti asmens, kurį prašoma paskelbti mirusiu, turto laikinąjį administratorių ir imtis kitų priemonių dingusiojo turtui apsaugoti bei tvarkyti, taip pat duoti, esant reikalui, iš to turto lėšų dingusiojo išlaikytiniams. Dingusiojo asmens turto laikinasis administravimas skiriamas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
2. Priėmęs pareiškimą, teismas priima nutartį paduoti skelbimą apie bylos iškėlimą “Valstybės žiniose”, taip pat apie tai viešai paskelbti dingusio asmens paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietovėje šioje teritorijoje platinamame laikraštyje. Skelbimai paduodami pareiškimą padavusiojo asmens lėšomis. Teismas gali nutarti paduoti skelbimą, be to, dar ir kitame leidinyje arba viešai jį paskelbti dar kitokiu būdu, kurį pripažins tinkamu.
3. Skelbimuose apie bylos iškėlimą turi būti nurodyta:
3) kreipimasis į dingusį asmenį, kad iki nutartyje nurodyto termino pasibaigimo, atsilieptų, nes, priešingu atveju, jis gali būti paskelbtas mirusiu;
452 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimas gali vykti nesuėjus skelbime nurodytam terminui, bet negali būti baigtas anksčiau, negu pasibaigia:
2. Į bylos nagrinėjimą šaukiami pareiškėjas, kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys ir liudytojai, kuriems žinomos aplinkybės, turinčios ryšį su byla.
453 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu yra pagrindas teismo buveinės vietos civilinės metrikacijos įstaigai įrašyti į civilinės metrikacijos knygą mirties įrašą.
2. Teismo sprendimo pripažinti asmenį mirusiu rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar paskutinė žinoma gyvenamoji, mirties vieta ir aplinkybė, jog asmens mirties data laikoma teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.
3. Jeigu byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas šio asmens mirties data gali pripažinti spėjamą jo žuvimo dieną. Tokiu atveju teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma konkreti spėjama asmens mirties data ir vieta.
Antrasis skirsnis
BYLOS DĖL Fizinio Asmens pripažinimO nežinia kur esančiu
454 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu yra teismingos nesančiojo asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir ją nustatyti neįmanoma - jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
2. Paduoti pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras.
455 straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) nesančiojo fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė (jeigu ji yra žinoma);
5) duomenys iš nesančiojo fizinio asmens gyvenamosios ar paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos, darbo vietos, policijos bei kitų įstaigų, patvirtinantys žinių apie jį buvimą ar nebuvimą, taip pat duomenys, kokie asmenys gali suteikti žinių apie nesantįjį;
456 straipsnis. Pasirengimas bylai
457 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
Trečiasis skirsnis
Bylos dėl FIZINIO asmens paskelbimo mirusiu ar pripažinimo
nežinia kur esančiu atnaujinimas
459 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimą dėl bylos, kurioje nuspręsta fizinį asmenį paskelbti mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu, atnaujinimo gali paduoti kiekvienas suinteresuotas asmuo ar prokuroras. Teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą taip pat ir savo iniciatyva.
460 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas
461 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Jeigu ištyrus įrodymus paaiškėja paskelbto mirusiu ar pripažinto nežinia kur esančiu fizinio asmens buvimo vieta, teismas nutartimi savo sprendimą paskelbti fizinį asmenį mirusiu ar pripažinti nežinia kur esančiu panaikina. Priešingu atveju sprendimas paliekamas galioti.
2. Jeigu paaiškėja, kad fizinio asmens mirties data yra kita, negu nurodyta teismo sprendime dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, teismas savo sprendimą panaikina tik tuo atveju, kada kartu nustatomas ir to fizinio asmens mirties faktas.
XXIX skyrius
BYLOS DĖL FIZINIO Asmens pripažinimO neveiksniu arba
ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimO veiksniu
Pirmasis skirsnis
Bendrosios nuostatos
462 straipsnis. Teismingumas
1. Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
463 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu gali paduoti:
2. Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu galima paduoti jau likus šešiems mėnesiams iki asmens, kuris turėtų būti pripažintas ribotai veiksniu, pilnametystės.
3. Pareiškimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu padavęs asmuo gali iki bylos nagrinėjimo užbaigimo reikalavimą pakeisti ir prašyti fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu, o pradiniame pareiškime prašęs fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu – prašyti jį pripažinti neveiksniu.
4. Asmuo, kuris padavė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo nutartimi gali būti nubaustas nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų bauda. Iš šio asmens taip pat priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
5. Pareiškimą dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu gali paduoti pats nepilnametis, jo tėvai, rūpintojas ir globos (rūpybos) institucija.
6. Pareiškimą dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo gali paduoti vaikų globos (rūpybos) institucija ir kiti suinteresuoti asmenys. Šis pareiškimas nagrinėjamas pagal šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.
464 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys
1. Byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu dalyvaujančiais asmenimis be pareiškėjo yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu. Teismas dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius.
2. Jeigu dėl fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu sveikatos būklės, nustatytos eksperto išvada, negalima šį asmenį iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas, siekiant apsaugoti šio asmens procesines teises, paskiria jam šioje byloje advokatą, kurio atstovavimo išlaidos apmokamos pagal teisingumo ministro nustatytus įkainius.
3. Byloje dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu ar byloje dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų teisės savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu apribojimo ar atėmimo dalyvaujančiais asmenimis yra pats nepilnametis, jo tėvai ar rūpintojas, taip pat globos (rūpybos) institucija, jei nepilnametis neturi tėvų.
Antrasis skirsnis
BYLOS DĖL Fizinio Asmens pripažinimO neveiksniu
465 straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichinę ligą ar silpnaprotystę, dėl ko tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichikos būseną.
466 straipsnis. Pasirengimas bylai
Jeigu yra duomenų apie fizinio asmens psichinę ligą ar silpnaprotystę, teisėjas, kuriam paskirta paruošti bylą nagrinėjimui asmens psichinei būsenai nustatyti, nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtiną ekspertizei atlikti asmens medicininę dokumentaciją.
467 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.
2. Jeigu teismas pripažįsta būtinu apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, o šis į teismo posėdį neatvyksta, teismas gali nutarti priverstinai atvesdinti šį asmenį į teismą policijos pagalba arba pavesti jį apklausti kitam to asmens buvimo vietos teismui. Asmens apklausa vykdoma, dalyvaujant gydytojui psichiatrui.
3. Jeigu asmuo vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
4. Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną duoti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti teismo stacionarinę psichiatrijos ekspertizę ir nukreipti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, į gydymo įstaigą stebėti jį ne ilgesniam kaip šešių savaičių terminui. Prieš priimdamas tokią nutartį, teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. Išimtinais atvejais teismas motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų mėnesių. Dėl teismo nutarties skirti teismo stacionarinę psichiatrijos ekspertizę ir nukreipti asmenį į gydymo įstaigą ar pratęsti asmens laikymo joje terminą gali būti duodamas atskirasis skundas.
468 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu arba pareiškimą atmeta.
2. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu.
3. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjimu, padengiamos iš valstybės lėšų.
4. Teismo sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui nustatyti globą arba paskirti globėją. Globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio kodekso 505-508 straipsniuose nustatyta tvarka.
469 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
Jeigu pripažintas neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu. Pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ar dėl pripažinimo neveiksniu pakeitimo į pripažinimą ribotai veiksniu neturi.
Trečiasis skirsnis
BYLOS DĖL FIZINIO Asmens pripažinimO ribotai veiksniu
470 straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios, kad į policijos profilaktinę įskaitą įrašytas asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, narkotinių ar toksinių medžiagų, per vienerius metus nuo įrašymo į įskaitą dienos padarė du ar daugiau administracinės teisės pažeidimų, šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, taip pat turi būti pateikta gydymo įstaigos pažyma apie asmens gydymą nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, jeigu asmuo dėl susirgimo šiomis ligomis buvo gydomas.
471 straipsnis. Pasirengimas bylai
Jeigu yra šio kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, teismas, ruošdamas bylą nagrinėjimui, asmens sveikatos būsenai nustatyti nutartimi paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir išreikalauja būtiną ekspertizei atlikti asmens medicininę dokumentaciją.
472 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjama laikantis šio kodekso 467 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių.
2. Jeigu bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimo metu nustatomi duomenys apie šio asmens psichinę ligą ar silpnaprotystę, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu. Tokiu atveju asmens atžvilgiu teismas gali taikyti šio kodekso 467 straipsnio 4 dalyje numatytas priemones.
473 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti asmenį ribotai veiksniu arba pareiškimą atmeta.
2. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu.
3. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimu, padengiamos iš valstybės lėšų.
4. Teismo sprendimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu yra pagrindas šiam asmeniui paskirti rūpintoją. Rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio kodekso 505-508 straipsniuose nustatyta tvarka.
474 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.
2. Jeigu pripažinto ribotai veiksniu fizinio asmens sveikatos būklė labai pablogėja, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu.
Ketvirtasis skirsnis
BYLOS DĖL Nepilnamečio pripažinimO veiksniu
475 straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) duomenys apie nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);
3) įrodymai, patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas (charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi vietos, duomenys apie nepilnamečio šeimyninę ir materialinę padėtį, sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir kiti);
476 straipsnis. Pasirengimas bylos nagrinėjimui
Teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui:
1) paveda nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai duoti išvadą dėl nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas;
2) išreikalauja duomenis, ar nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų teisės pažeidimų;
3) prireikus nustatyti nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo lygį, skiria teismo pedagogikos – psichologijos ekspertizę ir išreikalauja šiai ekspertizei atlikti nepilnamečio medicininę dokumentaciją bei kitą reikiamą medžiagą;
477 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
2. Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo tėvams ar rūpintojui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos (rūpybos) institucijai (jeigu nepilnametis neturi tėvų).
4. Nepilnamečio rašytinį sutikimą pripažinti jį veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio metu, prieš tai išklausęs jo paaiškinimus. Jeigu nepilnamečio sutikimas nebuvo pridėtas prie pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali duoti bylos nagrinėjimo metu, apie tai įrašant teismo posėdžio protokole ir nepilnamečiui protokole pasirašant. Teismas turi nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes.
478 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs bylą posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba pareiškimą atmeta.
2. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos pripažinti nepilnametį veiksniu nagrinėjimu, padengiamos iš valstybės lėšų.
3. Teismo sprendimas nepilnametį pripažinti veiksniu yra pagrindas panaikinti nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji buvo nustatyta.
479 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Jeigu nustatomos aplinkybės, kad veiksniu pripažintas nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas nepilnamečio tėvų ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu gali savo sprendimą nepilnametį pripažinti veiksniu panaikinti.
XXX skyrius
BYLOS DĖL ĮvaikinimO
480 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, turintis gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą.
481 straipsnis. Pareiškimo turinys
1. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime turi būti nurodyta:
1) duomenys apie pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeimyninė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, įtraukimas į asmenų, norinčių įvaikinti sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios pilietis pareiškėjas yra ar kurioje turi gyvenamąją vietą, institucijų išvada apie jo atitikimą būti tarptautiniu įvaikintoju);
2) duomenys apie įvaikinamąjį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai); vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė, įtraukimas į įvaikintinų vaikų sąrašą);
482 straipsnis. Įrodymų pateikimas
1. Prie pareiškimo įvaikinti turi būti pridėta:
1) įvaikintojų ir įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
2) teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs – jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus įstatymo numatytus atvejus;
3) jeigu vaikas turi įstatymo nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), teismo nutartis, patvirtinanti globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;
4) jeigu įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, kito sutuoktinio notaro patvirtintas rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
5) duomenys apie įvaikintojo įtraukimą į norinčių įvaikinti sąrašą ir apie įvaikinamojo įtraukimą į įvaikintinų vaikų sąrašą;
2. Užsienio valstybės piliečiai, paduodami pareiškimą įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko įvaikinimą, vaikui yra ar bus išduotas oficialus leidimas įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti notaro ar vertėjo parašu ir antspaudu. Dokumentai turi būti legalizuoti ar apostilizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.
483 straipsnis. Pasirengimas bylai
Teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui:
1) paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose;
2) išreikalauja iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenis apie įvaikinamojo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą;
484 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
2. Apie bylos nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, kitiems asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
3. Kiti asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį vaiką, gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimus su savarankiškais reikalavimais dėl įvaikinimo. Pareiškimus teismui priėmus, šie asmenys dalyvauja byloje pareiškėjais.
4. Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie dėl įvaikinimo duoda išvadą teisme.
6. Jeigu įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis, teismas privalo atsižvelgti į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar valstybės, į kurią vaiką prašoma įvaikinti, teisė atitinka 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo įvaikinimo srityje reikalavimus.
485 straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas
1. Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikiu, ar sutinka, kad įvaikintojai būtų pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų pakeistas jo vardas, pavardė. Be įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų, sutikimo įvaikinti negalima.
2. Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės pakeitimo turi būti išklausytas teismo posėdyje, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti pažiūras. Nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko interesams.
3. Išaiškinimui, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę bei išreikštos vaiko nuomonės išaiškinimui gali būti kviečiamas ekspertas – psichologas.
4. Išklausant vaiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis taisyklėmis.
5. Išimtinais atvejais, teismo nuožiūra, vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į posėdžio salę, jam turi būti pranešama vaiko išreikšta nuomonė.
6. Teismui leidus, teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimus.
486 straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo
1. Jei atsižvelgiant į būsimų įtėvių psichologinį pasirengimą įvaikinti ir vaiko - būti įvaikintam, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo įvaikinti ir kitas aplinkybes, gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kitų kliūčių įvaikinti nėra, bylą nagrinėjantis teismas valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi, aukėti ir išlaikyti į pareiškėjo šeimą. Šiuo atveju bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas.
2. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, valstybinė įvaikinimo institucija pateikia teismui išvadą apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko psichologinį suderinamumą.
487 straipsnis. Teismo sprendimas
2. Patenkinus prašymą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikinamieji įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas į šeimą iki įvaikinimo, tai, įvaikinus vaiką, įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai pažymi sprendime.
3. Teismo sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje duomenys, paliekami išsaugant vaiko individualybę: gimimo data, gimimo vieta, o taip pat vardas ir (ar) pavardė, jeigu jie nekeičiami.
4. Įvaikinant užsienio valstybių piliečiams, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į kurią valstybę leidžiama įvaikinti.
5. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įvaikinti per tris dienas išsiunčiamas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
6. Teismo sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.
488 straipsnis. Sutikimas įvaikinti
1. Vaiko tėvai, o jeigu jie yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs – jų tėvai arba globėjai (rūpintojai), vaiko globėjas (rūpintojas) rašytinį sutikimą įvaikinti, įformintą pareiškimu, paduoda apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą arba pagal vaiko, kurio atžvilgiu duodamas sutikimas, gyvenamąją vietą.
2. Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti patvirtinimo turi būti nurodyta:
1) duomenys apie sutikimą duodantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta);
4. Sutikimas įvaikinti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apie šio klausimo nagrinėjimą pranešama asmeniui, duodančiam sutikimą.
5. Teismas privalo sutikimą duodančiam asmeniui išaiškinti tokio sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes.
6. Sutikimo įvaikinti patvirtinimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Teismas patvirtina sutikimą jei nustato, kad sutikimas įvaikinti duodamas sąmoningai, be poveikio duodančiojo sutikimą valiai, nėra išgautas prievartos būdu arba siekiant neteisėtos finansinės naudos. Tvirtindamas sutikimą, nutartyje teismas išaiškina įvaikinimo pasekmes ir teisę atšaukti duotą sutikimą. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
489 straipsnis. Sutikimo įvaikinti atšaukimas
1. Tėvai, globėjai (rūpintojai) gali atšaukti savo duotą sutikimą įvaikinti. Jei sutikimas įvaikinti vaiką, jo tėvams esant neveiksniems ar ribotai veiksniems, buvo duotas jų tėvų ar globėjų (rūpintojų), tai, vaiko tėvams tapus pilnamečiais ar veiksniais, sutikimas įvaikinti netenka galios. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo paduodamas teismui, patvirtinusiam sutikimą įvaikinti.
2. Pareiškime dėl sutikimo įvaikinti vaiką atšaukimo turi būti nurodyta:
1) duomenys apie sutikimą įvaikinti atšaukiantį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta);
2) duomenys apie vaiką, dėl kurio įvaikinimo duotas sutikimas atšaukiamas (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaiko gyvenamoji ir buvimo vieta);
3. Valstybinė įvaikinimo institucija, gavusi pareiškimą dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo, tą pačią dieną pareiškimą pasiunčia tą sutikimą patvirtinusiam teismui ir, jei byla dėl įvaikinimo nagrinėjama teisme, tuoj pat raštu arba žodžiu informuoja bylą dėl įvaikinimo nagrinėjantį teismą. Pareiškimo padavimas, jei teismo sprendimas dėl įvaikinimo nėra priimtas, sustabdo įvaikinimo procedūrų vykdymą.
5. Pareiškimas nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama asmeniui, atšaukiančiam sutikimą įvaikinti, ir valstybinei įvaikinimo institucijai.
6. Teismas patikrina ar nuo tėvų valdžios apribojimo yra praėję vieneri metai ir tėvų valdžios apribojimas nėra panaikintas, ar sutikimas įvaikinti nėra atšaukiamas tik siekiant materialinės naudos.
7. Pareiškimas dėl sutikimo įvaikinti atšaukimo išsprendžiamas teismo nutartimi. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas sutikimo įvaikinti atšaukimas, teismas apie sutikimo įvaikinti atšaukimą atžymi nutartyje, kuria buvo patvirtintas sutikimas įvaikinti.
490 straipsnis. Valstybinės įvaikinimo institucijos išvados apskundimas
1. Asmuo, nesutinkantis su valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada apie jo pasirengimą įvaikinti, per vieną mėnesį nuo išvados surašymo dienos gali paduoti apylinkės teismui pagal savo gyvenamąją vietą pareiškimą dėl išvados panaikinimo. Asmuo, ketinantis įvaikinti vaiką užsienyje, pareiškimą paduoda Vilniaus apygardos teismui.
2. Prie pareiškimo dėl išvados panaikinimo turi būti pridėta atestuoto socialinio darbuotojo išvada, kuri yra skundžiama.
3. Pareiškimas nagrinėjamas žodinio nagrinėjimo būdu. Apie jo nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, valstybinei įvaikinimo institucijai, išvadą surašiusiam socialiniam darbuotojui.
XXXI skyrius
BYLOS DĖL GlobOS ir rūpybOS
Pirmasis skirsnis
Bendrosios nuostatos
491 straipsnis. Leistinumas ir teismo vaidmuo
1. Šio skyriaus nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl globos (rūpybos) nustatymo nepilnamečiams asmenims bei pilnamečiams asmenims, kurie teismo sprendimu yra pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais, taip pat dėl rūpybos nustatymo veiksniems asmenims.
2. Bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai.
3. Jeigu teismas pripažįsta būtinu išklausyti asmenį, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą ir (ar) paskirti globėją ar rūpintoją, taip pat išklausyti globotinį ar rūpintinį, teismas gali įpareigoti asmenis, pas kuriuos šis asmuo yra, atvesti jį į teismo posėdį, taip pat gali nutarti atvesdinti šį asmenį į teismą policijos pagalba.
492 straipsnis. Globėjo ar rūpintojo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su
globėjo ar rūpintojo pareigų vykdymu, atlyginimas
1. Įstatymo numatytais atvejais globėjo ar rūpintojo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo ar rūpintojo pareigų vykdymu, dydį, jų atlyginimo tvarką pagal globėjo ar rūpintojo pareiškimą nustato teismas, paskyręs globėją ar rūpintoją.
493 straipsnis. Turto administratoriaus paskyrimas
1. Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
2. Turto administratoriaus paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Paskirtam turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir pareigas.
494 straipsnis. Globėjo ar rūpintojo atleidimas arba nušalinimas nuo pareigų atlikimo
1. Pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali vykdyti dėl savo ar artimų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.
2. Pagal globos ar rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų atlikimo, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.
3. Pareiškimą dėl veiksniam asmeniui paskirto rūpintojo atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų atlikimo taip pat gali paduoti rūpintinis.
4. Globėją ar rūpintoją atleidus arba nušalinus nuo pareigų atlikimo, kito globėjo ar rūpintojo paskyrimas sprendžiamas atitinkamai pagal šio skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnių nuostatas.
495 straipsnis. Globos ar rūpybos panaikinimas
1. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, tai pagal šio asmens, globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą teismas, nustatęs globą ar rūpybą, nutartimi panaikina globą ar rūpybą.
ANTRASIS SKIRSNIS
Bylos dėl Vaiko nuolatinės globos ir rūpybos
497 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras.
2. Pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba, gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras.
3. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija prašymus dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo gali sujungti į vieną.
498 straipsnis. Pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo turinys
Pareiškime turi būti nurodyta:
1) duomenys apie vaiką (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji ar (ir) buvimo vieta, sveikatos būklė, duomenys apie tėvus);
499 straipsnis. Pareiškimo dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo turinys
Pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie vaiką, numatyti šio kodekso 498 straipsnio 1 punkte, taip pat:
2) duomenys apie asmenį, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju, (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeimyninė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su globos ar rūpybos reikalingu vaiku, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė būti globėju ar rūpintoju ir įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas; juridinio asmens – kodas, banko rekvizitai, buveinė, finansinė būklė);
500 straipsnis. Įrodymų pateikimas
Prie pareiškimo atitinkamai turi būti pridėta:
2) vaiko ir fizinio asmens, rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju, sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) jei globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu su juo gyvenančių asmenų sąrašas, vyresnių kaip šešiolikos metų amžiaus asmenų rašytinis sutikimas;
501 straipsnis. Pasirengimas bylos nagrinėjimui
1. Priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
2. Priėmęs valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo, teismas, jeigu globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį arba šeimyną, išreikalauja duomenis apie šio fizinio asmens, kartu su juo gyvenančių kitų asmenų ar šeimynos narių teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
502 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
2. Apie bylos nagrinėjimą pranešama valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju, kitiems asmenims, pareiškusiems sutikimą tapti to paties vaiko globėjais ar rūpintojais, kitiems suinteresuotiems asmenims.
3. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant prokurorui, jeigu jis yra pareiškėjas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju.
503 straipsnis. Vaiko nuomonė
1. Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje. Išaiškinimui, ar vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, bei pareikštos vaiko nuomonės išaiškinimui gali būti kviečiamas ekspertas-psichologas. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais.
2. Išklausant vaiką, teismas vadovaujasi šio kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis taisyklėmis.
3. Išimtinais atvejais, teismo nuožiūra, vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į posėdžio salę, jam turi būti pranešama vaiko išreikšta nuomonė.
4. Teismui leidus, teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimus.
504 straipsnis. Teismo nutartis
1. Pareiškimas dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi.
2. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį ar rūpintinį, globėją ar rūpintoją, taip pat nurodoma globos ar rūpybos vieta.
3. Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas gali paskirti to turto administratorių.
TREČIASIS SKIRSNIS
bylos dėl Pilnamečių asmenų globos ir rūpybos
505 straipsnis. Teismo pareiga inicijuoti bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo,
globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai
veiksniam asmeniui nagrinėjimą
1. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
2. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, jeigu šis asmuo yra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą.
506 straipsnis. Pasirengimas bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo,
globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai
veiksniam asmeniui nagrinėjimui
1. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, tą pačią dieną nutartimi paveda globos ir rūpybos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui duomenis, būtinus bylos išnagrinėjimui.
2. Globos ir rūpybos institucija raštu pateikia teismui išvadą, kurioje nurodo:
1) duomenis apie asmens, dėl kurio nagrinėjama byla, buvimo vietą ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumą;
2) jeigu reikalinga skirti globėją ar rūpintoją, pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra; nurodomi duomenys apie jį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, giminystės ryšys ir santykiai su pripažintu neveiksniu ar ribotai veiksniu asmeniu, moralinės ir kitokios savybės, jo galimybė įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas), taip pat kitos, turinčios reikšmės, aplinkybės; nurodoma neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažinto asmens nuomonė dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros;
3) jeigu pateikiama globėjo ar rūpintojo kandidatūra, pridedamas rašytinis šio asmens sutikimas ir sveikatos būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3. Jeigu reikalinga skirti globėją ar rūpintoją, teismas išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti globėju ar rūpintoju, teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
507 straipsnis. Bylos dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar
rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam
asmeniui nagrinėjimas
1. Byla teismo posėdyje nagrinėjama nedelsiant po sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, įsiteisėjimo.
2. Byla dėl globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį bylos nagrinėjimą.
3. Byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, pripažintam ribotai veiksniu, asmeniui, rekomenduojamam skirti globėju ar rūpintoju, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju. Neveiksniu ar ribotai veiksniu pripažintas asmuo turi teisę teismo posėdyje išdėstyti savo nuomonę dėl globėjo ar rūpintojo kandidatūros, jeigu tai galima, atsižvelgiant į jo sveikatos stovį. Teismas gali pripažinti būtinu asmens, pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu, dalyvavimą teismo posėdyje.
508 straipsnis. Teismo nutartis
1. Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi.
2. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie globotinį ar rūpintinį, globėją ar rūpintoją.
3. Jei neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas gali paskirti to turto administratorių.
509 straipsnis. Veiksnaus asmens rūpyba
1. Veiksniam asmeniui, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal šio asmens prašymą arba globos ir rūpybos institucijos arba prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.
2. Pareiškimas dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo paduodamas apylinkės teismui pagal asmens, kuriam reikalinga rūpyba, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios vietos nėra – pagal jo buvimo vietą.
3. Veiksnaus asmens pareiškime turi būti nurodyti rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo motyvai. Teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, paveda globos ir rūpybos institucijai pateikti teismui duomenis, būtinus bylos išnagrinėjimui. Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui išvadą, kurios turiniui atitinkamai taikytini šio kodekso 506 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.
4. Globos ir rūpybos institucijos pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie veiksnų asmenį, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat išdėstytas rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo reikalingumo pagrindimas. Prie pareiškimo turi būti pridėta globos ir rūpybos institucijos išvada, kurios turiniui atitinkamai taikytini šio kodekso 506 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimai.
5. Teismas, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, išreikalauja duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.
6. Byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui nagrinėjama žodinio nagrinėjimo būdu. Apie bylos nagrinėjimą pranešama globos ir rūpybos institucijai, asmeniui, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, taip pat asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju, bei kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, asmeniui, kuriam prašoma nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, bei asmeniui, kurį rekomenduojama skirti rūpintoju.
8. Rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi. Tenkinant pareiškimą, nutartyje nurodomi duomenys apie rūpintinį ir rūpintoją.
XXXII skyrius
BYLOS DĖL TEISMO ANTSTOLIŲ ir notarų VEIKSMŲ APSKUNDIMO
510 straipsnis. Skundo dėl teismo antstolių veiksmų padavimas
1. Šio skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismo antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.
2. Skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia teismo antstolis. Skundai dėl teismo antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
511 straipsnis. Skundo dėl notarų veiksmų padavimas
1. Šio skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti.
512 straipsnis. Skundo padavimo terminai
Skundas dėl teismo antstolių ar notarų veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
513 straipsnis. Teismo nutartis ir jos apskundimas
1. Bylą dėl teismo antstolio ar notaro veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas teismo antstolio ar notaro atliktą veiksmą panaikina arba teismo antstolį ar notarą įpareigoja veiksmą atlikti.
2. Dėl teismo nutarties, priimtos teismo antstolio ar notaro veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.
XXXIII skyrius
Bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo AR anuliavimo
514 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
2. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti.
3. Pareiškime be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.
4. Pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas, pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas tiesiogiai susijęs su pareiškimą padavusiu asmeniu. Kiti suinteresuotieji asmenys tokį pareiškimą gali paduoti, jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius, nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos.
515 straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas
516 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta civilinės būklės aktą įregistruoti, akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, yra pagrindas civilinės metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą atlikti, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti.
2. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kuri civilinės metrikacijos įstaiga turi įrašą atlikti, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada įrašas padarytas, kokius asmenis jis liečia, įrašo numeris ir data, koks įrašas turi būti atliktas, atkurtas ar anuliuotas arba kas turi būti įraše papildyta, pakeista ar ištaisyta.
XXXIV skyrius
BYLOS DĖL Teisių pagal prarastus
vertybinius dokumentus atkūrimO
(šaukiamoji teisena)
517 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Asmuo, praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą vertybinį dokumentą.
2. Pareiškimas dėl prarasto vertybinio dokumento pripažinimo negaliojančiu paduodamas išdavusio tą dokumentą asmens buveinės vietos apylinkės teismui.
518 straipsnis. Pasirengimas bylai
1. Priėmęs pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti pareiškėjo lėšomis skelbimą vietiniame laikraštyje.
2. Skelbime turi būti :
3. Kartu su nutartimi paskelbti skelbimą vietiniame laikraštyje, teismas priima ir išsiunčia išdavusiai dokumentą organizacijai nutartį uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus.
519 straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas
1. Dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo paskelbimo laikraštyje dienos paduoti apylinkės teismui pareiškimą apie savo teises į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento originalą.
2. Jei dokumento turėtojas prašo, dokumento originalą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje teismas gali grąžinti turėtojui, patvirtindamas ir byloje palikdamas dokumento turėtojo pateikto dokumento nuorašą.
520 straipsnis. Teismo veiksmai, gavus dokumento turėtojo pareiškimą
Jeigu teisme gaunamas dokumento turėtojo pareiškimas, prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, teismas nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato naują terminą, per kurį išdavusiai dokumentą organizacijai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus arba išduoti vertybinius popierius, daiktus. Tas terminas neturi būti ilgesnis kaip du mėnesiai. Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento turėtojui - jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius, kuriuos padarė teismo panaudotos uždraudimo priemonės.
521 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
522 straipsnis. Teismo sprendimas
523 straipsnis. Dokumento turėtojo teisė pareikšti ieškinį dėl turto
nepagrįsto įgijimo ar sutaupymo
XXXV skyrius
Bylos DĖL daiktinių teisių
Pirmasis skirsnis
Bendrosios nuostatos
524 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimas dėl daiktinių teisių paduodamas daikto arba pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.
Antrasis skirsnis
BYLOS DĖL Valdymo fakto patvirtinimo
526 straipsnis. Pareiškimo padavimas
527 straipsnis. Pareiškimo turinys
1. Pareiškime turi būti nurodomas išsamus daikto apibūdinimas, nurodoma, kuriam tikslui reikia pareiškėjui patvirtinti tą faktą, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių tą faktą, nurodomi įrodymai, patvirtinantys šį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba atkurti prarastų dokumentų.
528 straipsnis. Paskelbimas apie bylos iškėlimą
1. Teismas, priėmęs pareiškimą, tuo atveju, kai pareiškėjas pareiškime nenurodė suinteresuotų prašomu patvirtinti faktu asmenų, ir kitais atvejais, kai manys, kad to reikia, priima nutartį paskelbti vietiniame ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių apie bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo iškėlimą. Skelbime turi būti nurodyta:
3) daikto valdytojo vardas ir pavardė, o jeigu daiktas yra kilnojamasis - ir daikto valdytojo gyvenamoji vieta;
Trečiasis skirsnis
bYLOS DĖL Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį
fakto NUSTATYMO
530 straipsnis. Teismingumas
Pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos, o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo – jo buveinės apylinkės teismui. Jeigu siekiama įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, tai pareiškimas paduodamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos apylinkės teismui.
531 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimą šio skirsnio nustatyta tvarka gali paduoti asmuo, kuris siekia įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties būdu.
2. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime taip pat turi būti:
532 straipsnis. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui
1. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu, tačiau ne vėliau kaip trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, pareiškėjo lėšomis gyvenamosios ar verslo vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą.
2. Pranešime turi būti:
4) pasiūlymas ne vėliau kaip per keturiolika dienų suinteresuotus asmenis kreiptis su pareiškimais į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese;
533 straipsnis. Bylos nagrinėjimas ir teismo sprendimas
1.Jeigu teismo posėdžio dienai nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja byla žodinio nagrinėjimo tvarka.
Ketvirtasis skirsnis
BYLOS DĖL DaiKTO pripažinimO bešeimininkiu
534 straipsnis. Pareiškimo padavimas
535 straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu turi būti nurodyta, koks daiktas pripažintinas bešeimininkiu, taip pat išdėstytos aplinkybės, leidžiančios manyti, jog daiktas neturi savininko ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi. Pareiškime nurodomi duomenys, kurie asmenys (faktiški daikto valdytojai ir kiti asmenys) gali suteikti žinių apie tai, kam daiktas priklauso, taip pat duomenys apie tai, kada daiktas buvo įtrauktas į apskaitą.
536 straipsnis. Įrodymų pateikimas
537 straipsnis. Teismo sprendimas
Teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko ar teisėto valdytojo arba jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, arba Civilinio kodekso 4.58 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju - pradėjusio daiktą valdyti asmens nuosavybėn.
XXXVI SKYRIUS
BYLOS DĖL SANTUOKOS NUTRAUKIMO ABIEJŲ SUTUOKTINIŲ BENDRU SUTIKIMU IR VIENO SUTUOKTINIO PAREIŠKIMU
538 straipsnis. Leistinumas ir teismingumas
1.Šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis), taip pat bylos dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis).
2. Pareiškimas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
539 straipsnis. Pareiškimo turinys
1. Pareiškime nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:
4) duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis);
2. Kartu su pareiškimu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
3. Pareiškime nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu, be duomenų, nurodytų šio kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:
540 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Bylą nagrinėjant žodinio nagrinėjimo būdu, teismo posėdžio protokolas nerašomas.
2. Pareiškimai, paduoti šio skirsnio nustatyta tvarka, teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.
3. Jeigu, šio skirsnio nustatyta tvarka nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai arba vienas sutuoktinis ar jo globėjas pareiškia, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju gali būti paduodamas ieškininis pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ieškinio teisenos tvarka.
541 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus.
2. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu, teismas taip pat turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notaro.
3. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
XXXVII skyrius
BYLos dėl HIPOTEKOS (kilnojamojo turto įkeitimo) TEISINIŲ
SANTYKIŲ
542 straipsnis. Bylų pobūdis
Prašymus dėl hipotekos (įkeitimo) įregistravimo, hipotekos (įkeitimo) pakeitimo bei baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos (įkeitimo) kylančių teisinių santykių, išskyrus kai šis skyrius ar kiti įstatymai numato kitaip, hipotekos teisėjas nagrinėja šio skyriaus bei Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
543 straipsnis. Teismingumas
1. Prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto hipoteką pateikiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui, o prašymas įregistruoti kilnojamojo turto įkeitimą – bet kuriam hipotekos skyriui.
2. Prašymas pakeisti arba baigti hipoteką (įkeitimą), pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir dėl kitų iš hipotekos (įkeitimo) kylančių teisinių santykių pateikiamas hipoteką (įkeitimą) įregistravusiam hipotekos skyriui.
3. Jeigu to paties kilnojamojo turto įkeitimas įregistruotas keliuose hipotekos skyriuose arba tos pačios prievolės įvykdymui užtikrinti hipoteka (įkeitimas) įregistruotas keliuose hipotekos skyriuose, pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus pasirinkimu paduodamas vienam iš hipoteką (įkeitimą) įregistravusių hipotekos skyrių, kuris apie pareiškimo gavimą, įkeisto turto areštą, perdavimą kreditoriui administruoti, hipotekos (įkeitimo) pabaigą nedelsiant informuoja kitus hipotekos skyrius, kuriuose įregistruotas turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, hipoteka (įkeitimas). Šias atvejais pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo gavusiam hipotekos skyriui, jo prašymu, hipoteką (įkeitimą) įregistravęs hipotekos skyrius persiunčia su pareiškimo nagrinėjimu susijusius hipotekos (įkeitimo) bylos dokumentus (jų nuorašus).
544 straipsnis. Teismo posėdžių forma
545 straipsnis. Pareiškimų ir prašymų išnagrinėjimo terminai
546 straipsnis. Prašymo įregistruoti hipoteką registravimas
1. Prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) registruojamas pateikus hipotekos skyriui teisingumo ministro nustatytos formos hipotekos (įkeitimo) lakštą ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Hipotekos registro nuostatuose nurodytus dokumentus. Jeigu pateikiamas prašymas registruoti priverstinę hipoteką (įkeitimą), kartu su hipotekos (įkeitimo) lakštu pateikiami prašyme nurodytus duomenis patvirtinantys dokumentai.
2. Hipotekos skyrius, gavęs prašymą įregistruoti hipoteką (įkeitimą) – hipotekos (įkeitimo) lakštą – ir prie jo pridėtus dokumentus, deda ant hipotekos (įkeitimo) lakšto spaudą, nurodydamas prašymo įregistruoti hipoteką (įkeitimą) gavimo datą (metus, mėnesį, dieną) ir laiką (valandą ir minutes), ir suteikia jam hipotekos skyriaus dokumentų gavimo žurnalo eilės numerį, išskyrus atvejus kai yra atsisakoma priimti prašymą įregistruoti hipoteką (įkeitimą).
3. Jeigu prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) gaunamas paštu iki dvyliktos valandos, šis prašymas registruojamas jo gavimo paštu dienos data devintos valandos laiku. Jeigu prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą) gaunamas paštu po dvyliktos valandos, jis registruojamas kitos darbo dienos data devintos valandos laiku.
4. Jeigu prašymą pateikęs asmuo pageidauja, jam išduodama pažyma, patvirtinanti prašymo įregistravimo hipotekos skyriuje datą ir laiką.
547 straipsnis. Duomenų įrašymas į hipotekos registrą
548 straipsnis. Atsisakymas priimti prašymą įregistruoti hipoteką (įkeitimą)
1. Hipotekos skyrius atsisako priimti prašymą įregistruoti hipoteką (įkeitimą) ir grąžina jį kartu su priedais, jeigu:
1) prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto hipoteką pateiktas hipotekos skyriui ne pagal daikto buvimo vietą;
549 straipsnis. Prašymo įregistruoti sutartinę hipoteką (įkeitimą) nagrinėjimo tvarka
1. Prašymas įregistruoti sutartinę hipoteką (įkeitimą) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo. Nagrinėjant prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką (įkeitimą), Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka patikrinama, ar hipotekos (įkeitimo) lakštas surašytas teisingumo ministro nustatyta forma, ar jis visas ir tinkamai užpildytas ir patvirtintas notaro, ar surašytas laikantis įstatymų reikalavimų, ar sumokėtas įregistravimo mokestis.
2. Jeigu yra kliūčių sutartinei hipotekai (įkeitimui) įregistruoti, hipotekos teisėjas priimtą prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką (įkeitimą) gali rašytine motyvuota nutartimi atmesti arba paskirti terminą kliūtims pašalinti. Jei kliūtys iki paskirto termino nepašalinamos, prašymas atmetamas ir kartu su priedais grąžinamas pareiškėjui.
3. Atmetus priimtą prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką (įkeitimą), centriniam hipotekos registrui perduoti duomenys apie paduotą prašymą laikomi šiame registre tol, kol pasibaigs hipotekos teisėjo nutarties atmesti prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką (įkeitimą) apskundimo atskiruoju skundu terminas, o jeigu hipotekos teisėjo nutartis apskundžiama – iki atskirojo skundo išnagrinėjimo.
550 straipsnis. Sutartinės hipotekos (įkeitimo) įregistravimas
1. Patenkinus prašymą įregistruoti sutartinę hipoteką (įkeitimą), hipotekos teisėjas ar tam įgaliotas kitas hipotekos skyriaus darbuotojas Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja sutartinę hipoteką (įkeitimą) vietiniame hipotekos registre ir ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas elektroniniu būdu perduoda duomenis apie tai centriniam hipotekos registrui.
2. Įregistruotas sutartinės hipotekos (įkeitimo) lakšto originalas kartu su pažymėjimu apie hipotekos (įkeitimo) įregistravimą centriniame hipotekos registre išsiunčiami hipotekos kreditoriui, o tais atvejais, kai įregistruotas pareikštinis hipotekos (įkeitimo) lakštas - įkeičiamo turto savininkui. Pažymėjimo turinį nustato Hipotekos registro nuostatai.
551 straipsnis. Prašymo įregistruoti priverstinę hipoteką (įkeitimą) nagrinėjimo tvarka
1. Prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką (įkeitimą), nustatytą teismo sprendimu, turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo šio kodekso 549 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Kitais atvejais prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką (įkeitimą) turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas po jo gavimo, o jei prašymui išnagrinėti būtina pateikti papildomus dokumentus ar padaryti pakeitimus hipotekos (įkeitimo) lakšte - per 5 darbo dienas po dokumentų pateikimo ar pakeitimų lakšte padarymo. Nagrinėjant prašymą be šio kodekso 549 straipsnyje nurodytų aplinkybių patikrinama, ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) gali būti priverstinės hipotekos (įkeitimo) objektu pagal Civilinį kodeksą. Įkeičiamo turto vertė neturi būti esminiai didesnė už įkeitimu apsaugomų reikalavimų sumą.
552 straipsnis. Priverstinės hipotekos (įkeitimo) įregistravimas
1. Priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama hipotekos registre šio kodekso 550 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Skolininko sutikimo įregistruoti priverstinę hipoteką (įkeitimą) nereikia.
553 straipsnis. Duomenų apie hipotekos (įkeitimo) įregistravimą perdavimas turto registrui
554 straipsnis. Prašymų pakeisti ar baigti hipoteką (įkeitimą), taip pat prašymų įregistruoti atsinaujinusią hipoteką (įkeitimą) registravimas
1. Prašymai pakeisti ar baigti hipoteką (įkeitimą) registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymas įregistruoti hipoteką (įkeitimą), pateikus hipotekos skyriui hipotekos (įkeitimo) lakštą su jame padarytais pakeitimais arba įrašais apie skolininko įsipareigojimo įvykdymą.
2. Šio kodekso 565 straipsnio 2 dalyje ir 566 straipsnyje nustatytais atvejais hipotekos (įkeitimo) pakeitimas registruojamas hipotekos registre ir hipoteka (įkeitimas) išregistruojama iš hipotekos registro, įsiteisėjus hipotekos teisėjo nutarčiai dėl hipotekos (įkeitimo) pakeitimo ar pabaigos. Šio kodekso 543 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais visuose hipotekos skyriuose hipoteka (įkeitimas) išregistruojama pagal pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo išnagrinėjusio hipotekos teisėjo nutartį.
3. Tais atvejais, kai pagal Civilinio kodekso 6.126 straipsnį hipoteka (įkeitimas) atsinaujina, hipotekos kreditorius kreipiasi į hipotekos skyrių, kuriame buvo įregistruota atsinaujinusi hipoteka (įkeitimas), su prašymu įregistruoti atsinaujinusią hipoteką (įkeitimą). Prašymai įregistruoti atsinaujinusią hipoteką (įkeitimą) nagrinėjami ta pačia tvarka, kaip prašymai įregistruoti priverstinę hipoteką (įkeitimą), pateikus priverstinės hipotekos (įkeitimo) laštą ir hipotekos (įkeitimo) atsinaujinimą patvirtinančius dokumentus.
555 straipsnis. Hipotekos (įkeitimo) lakšto ir hipotekos registro duomenų neatitikimas
556 straipsnis. Teisių pagal prarastą hipotekos (įkeitimo) lakštą grąžinimas
1. Jeigu pareikštinis hipotekos (įkeitimo) lakštas yra prarastas, skolininkas ar kreditorius šio kodekso V dalies XXXIVskyriaus nustatyta tvarka gali prašyti apylinkės teismą pripažinti prarastą hipotekos (įkeitimo) lakštą negaliojančiu ir grąžinti pagal jį teises.
2. Jeigu buvo prarastas vardinis hipotekos (įkeitimo) lakštas, kreditorius gali prašyti hipotekos teisėją pripažinti prarastą hipotekos (įkeitimo) lakštą negaliojančiu ir grąžinti pagal jį teises. Pareiškimas paduodamas ir apie prarastą hipotekos (įkeitimo) lakštą skelbiama šio kodekso V dalies XXXIVskyriaus nustatyta tvarka. Jeigu per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos lakšto originalas nepateikiamas, hipotekos teisėjas išnagrinėja prašymą šio skyriaus nustatyta tvarka ir grąžina šalių teises pagal prarastą vardinį hipotekos (įkeitimo) lakštą vadovaudamasis Hipotekos registro įrašais. .
3. Gavęs kreditoriaus pareiškimą pripažinti prarastą hipotekos (įkeitimo) lakštą negaliojančiu, hipotekos teisėjas, kreditoriui prašant, gali uždrausti skolininkui vykdyti mokėjimus pagal prarastą hipotekos (įkeitimo) lakštą.
4. Jeigu buvo pripažintas negaliojančiu prarastas hipotekos (įkeitimo) lakštas, pagal kurį dar turi būti vykdomas skolinis įsipareigojimas, hipotekos skyrius pareiškėjui išduoda prarasto hipotekos lakšto dublikatą Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka ir pažymi apie tai hipotekos registre.
557 straipsnis. Hipotekos (įkeitimo) reikalavimo perleidimo ir hipotekos kreditoriaus eilės pirmumo perleidimo registravimas
558 straipsnis. Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles
1. Jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos , įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio kodekso I dalies XI skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka.
2. Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą arba perduoti įkeistą daiktą administruoti išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstolių kontorai.
3. Jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus dviems mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro.
4. Jeigu įkeistas daiktas buvo perduotas hipotekos kreditoriui administruoti ir jį administruojant paaiškėja, kad iš administruojamo daikto gaunamų pajamų negalima patenkinti hipoteka apsaugoto reikalavimo, hipotekos kreditorius kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių ir kartu pateikia hipotekos lakštą bei administratoriaus veiklos ataskaitą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams). Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstolių kontorai.
5. Jeigu įkeistas daiktas neparduotas iš antrųjų varžytynių ir neperduotas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn, hipotekos teisėjas, hipotekos kreditoriui prašant, gali perduoti šį daiktą jam (hipotekos kreditoriui) administruoti. Tai neužkerta kelio hipotekos kreditoriui pakartotinai kreiptis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių šio straipsnio nustatyta tvarka.
559 straipsnis. Pareiškimo dėl įkeisto kilnojamojo turto arešto ir šio turto perdavimo
kreditoriui tenkinimas
1. Jeigu įkeitimo objektu yra kilnojamasis daiktas ir skolininkas per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir gavęs kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriui pareikalavus, neperduoda jam įkeisto daikto, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu areštuoti įkeistą daiktą ir perduoti jam (kreditoriui).
2. Jeigu įkeitimo objektu yra turtinės teisės ir skolininkas per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir gavęs kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriui pareikalavus, neperduoda jam reikalavimų, kylančių iš įkeistos teisės, arba skolinio įsipareigojimo dydį atitinkančios jų dalies, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu įpareigoti įkaito davėją perduoti šiuos reikalavimus jam (kreditoriui).
3. Jeigu įkeitimo objektu yra lėšos, esančios įkaito davėjo banko sąskaitoje, ir skolininkas per įkeitimo lakšte nustatytą terminą neįvykdo įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo ir gavęs kreditoriaus įspėjimą dėl išieškojimo, kreditoriui pareikalavus, neperduoda jam teisės tvarkyti banko sąskaitą, kreditorius gali kreiptis į hipotekos teisėją, prašydamas perduoti jam teisę tvarkyti įkaito davėjo banko sąskaitą.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais pateikiamame hipotekos teisėjui pareiškime turi būti nurodytas įkeitimo kodas hipotekos registre, negrąžintos skolos dydis, skolininkas, įkeisto turto savininkas ir jų adresai (buveinės). Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį dėl jame išdėstytų reikalavimų tenkinimo, pažymi apie tai hipotekos registre ir informuoja visus hipotekos registre įrašytus kreditorius, kuriems įkeistas turtas, dėl kurio priimta hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto savininką ir skolininką. Hipotekos teisėjo nutartis dėl įkeisto daikto arešto ir perdavimo kreditoriui išsiunčiama vykdyti teismo antstolių kontorai.
560 straipsnis. Teisė reikalauti patenkinti hipoteka (įkeitimu) apsaugotą reikalavimą prieš
terminą
1. Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka (įkeitimu) apsaugotą reikalavimą prieš terminą Civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.
2. Jeigu skolininkas prieš terminą neįvykdo hipoteka (įkeitimu) apsaugoto kreditoriaus reikalavimo, kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui.
561 straipsnis. Pajamų iš įkeisto turto apskaita
562 straipsnis. Nutarties baigti hipoteką (įkeitimą) priėmimas priverstinai realizavus įkeistą turtą arba patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus iš administruojamo įkeisto turto gautų pajamų
563 straipsnis. Lėšų, gautų priverstinai pardavus įkeistą turtą, paskirstymas
1. Lėšos už priverstinai parduotą įkeistą turtą įmokamos į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą ir hipotekos teisėjo nutartimi paskirstomos kreditoriams, kuriems šis turtas buvo įkeistas, pagal jų reikalavimų tenkinimo eilę.
2. Jeigu turtas buvo įkeistas pagal hipotekos taisykles, hipotekos teisėjas priima nutartį dėl sumų paskirstymo hipotekos kreditoriams per 3 darbo dienas po šio kodekso nustatyta tvarka patvirtinto turto pardavimo akto gavimo dienos. Jeigu buvo priverstinai realizuotas kilnojamasis turtas, kurio įkeitimas buvo įregistruotas hiptekos registre, hipotekos teisėjo nutartis priimama per 5 darbo dienas po pirkimo - pardavimo sutarties, o kai įkeitimas neįregistruotas hipotekos registre, ir nuo įkeitimo sutarties pateikimo ir lėšų už parduotą įkeistą turtą pervedimo į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą dienos.
564 straipsnis. Ginčų dėl lėšų paskirstymo nagrinėjimo ir lėšų išmokėjimo tvarka
1. Jeigu kreditoriai per dešimt dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pareiškia, kad jie nesutinka su sumų paskirstymu, skolų išmokėjimas atidedamas. Kreditorių, kreditorių ir skolininkų ginčas dėl sumų paskirstymo nagrinėjamas ginčo teisena pagal bet kurio iš jų ieškinį. Šiuo atveju skolos išmokamos pagal vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjus teismo sprendimui.
2. Nesant ginčo, gautos už parduotą turtą sumos išmokamos kreditoriams, kuriems šis turtas buvo įkeistas, hipotekos teisėjo nutartyje nustatyta tvarka. Likusi suma grąžinama parduoto turto savininkui, o tais atvejais, kai prie išieškojimo buvo prisijungę kiti kreditoriai - pervedama į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą ir paskirstoma bei išmokama kreditoriams šio kodekso nustatyta tvarka.
565 straipsnis. Įkaito davėjo ir skolininko teisė reikalauti baigti hipoteką (įkeitimą)
1. Įkaito davėjas ir skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka (įkeitimas) būtų baigta, esant Civiliniame kodekse nurodytiems hipotekos (įkeitimo) pabaigos pagrindams. Hipotekos skyrius išregistruoja hipoteką (įkeitimą) iš hipotekos registro, gavęs hipotekos (įkeitimo) lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos (įkeitimo sutarties) reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos (įkeitimo) pabaigos pagrindai.
2. Jeigu esant hipotekos (įkeitimo) pabaigos pagrindams kreditorius atsisako grąžinti įkaito davėjui ar skolininkui hipotekos (įkeitimo) lakštą ar pateikti šį lakštą hipotekos skyriui, hipoteka (įkeitimas) gali būti išregistruota iš hipotekos registro pagal hipotekos teisėjo nutartį. Šiuo atveju lėšos, skolininko įmokėtos į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, išmokamos kreditoriui, kuriam įkeistas turtas, kai šis pateikia hipotekos skyriui hipotekos (įkeitimo) lakštą.
566 straipsnis. Turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas), savininko teisės reikalauti pakeisti ar baigti priverstinę hipoteką (įkeitimą)
1. Turto, kuriam priverstinė hipoteka (įkeitimas) nustatyta hipotekos teisėjo sprendimu, savininkas turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, prašydamas sumažinti įkeistų daiktų skaičių, pakeisti įkeistą daiktą kitu nė karto neįkeistu daiktu (išskyrus atvejus, kai priverstinė hipoteka ar įkeitimas atsirado įstatymo pagrindu), taip pat baigti priverstinę hipoteką (įkeitimą), jei yra hipotekos (įkeitimo) pabaigos pagrindai arba įkeisto daikto vertė tampa esminiai didesnė už įkeitimu apsaugomų reikalavimų sumą.
567 straipsnis. Kreditoriaus teisė atsisakyti hipotekos (įkeitimo)
1. Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos (įkeitimo), nors skolininkas jam nebūtų įvykdęs įsipareigojimų. Šiuo atveju kartu su hipotekos (įkeitimo) lakštu hipotekos skyriui pateikiamas kreditoriaus pareiškimas baigti hipoteką (įkeitimą).
568 straipsnis. Hipotekos baigimas pripažinus hipotekos (įkeitimo) sutartį negaliojančia
569 straipsnis. Hipotekos baigimas, kai hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos nežinoma
Jeigu nuo skolos mokėjimo termino pabaigos dešimt metų hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta yra nežinoma, įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta. Hipotekos teisėjas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą, “Valstybės žiniose” įspėja kreditorių, jog jis per šešis mėnesius gali pareikšti apie savo hipotekines teises. Jeigu per nurodytą terminą kreditorius neatsiliepia, hipotekos teisėjo nutartimi hipoteka baigiama, hipotekos lakštas pripažįstamas negaliojančiu ir kreditorius praranda reikalavimo teisę. Hipotekos teisėjo nutartis dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo paskelbiama “Valstybės žiniose” .
XXXVIII SKYRIUS
bylos dėl Prarastos teismo ar vykdomosios
bylos atkūrimo
570 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Prarastą teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atkurti pagal dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusios vykdomąją bylą teismo antstolių kontoros pareiškimą, taip pat savo iniciatyva.
3. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos atkūrimo paduodamas nagrinėjusiam tą bylą pirmosios instancijos teismui, o pareiškimas dėl prarastos vykdomosios bylos atkūrimo - vykdymo vietos apylinkės teismui.
4. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos, kurios nagrinėjimas nebuvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), ar prarastos vykdomosios bylos atkūrimo gali būti paduotas per tris metus nuo bylos praradimo ar sužinojimo apie praradimą dienos. Pareiškimas dėl prarastos teismo bylos, kurios nagrinėjimas buvo baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), atkūrimo gali būti paduotas per dešimt metų nuo bylos praradimo dienos ar sužinojimo apie praradimą dienos dienos.
571 straipsnis. Pareiškimo turinys
572 straipsnis. Pasirengimas bylai
1. Teismas, ruošdamasis bylos teisminiam nagrinėjimui, kreipiasi į pareiškime nurodytus ir teismui žinomus asmenis, kad jie nustatytu terminu pateiktų teismui turimus dokumentus arba praneštų, jog negali jų pateikti.
2. Asmuo, į kurį teismas kreipėsi, negalintis pateikti dokumentų dėl to, jog juos perdavė kitam asmeniui, privalo nurodyti dokumentus turintį asmenį.
3. Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti dokumentą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą dokumentą.
573 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Nagrinėdamas bylą, teismas pasinaudoja išlikusia bylos dalimi, dokumentais, išduotais iš bylos prieš ją prarandant, tų dokumentų nuorašais, kitomis pažymomis ir raštais, turinčiais ryšį su byla.
2. Teismas gali apklausti liudytojais asmenis, buvusius atliekant procesinius veiksmus, o reikiamais atvejais - ir bylą nagrinėjusius teisėjus, taip pat vykdžiusius teismo sprendimą (nutartį) asmenis.
574 straipsnis. Teismo sprendimas
1. Remdamasis surinkta ir patikrinta medžiaga, teismas priima sprendimą atkurti visą prarastą bylą ar jos dalį, kurią, teismo nuomone, reikia atkurti. Teismo sprendimas ar nutartis nutraukti bylą, jeigu jie buvo priimti prarastoje byloje, būtinai turi būti atkuriami.
XXXIX skyrius
Bylos dėl praleisto termino atnaujinimo
576 straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formaiir turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.
577 straipsnis. Bylų nagrinėjimo tvarka
XL SKYRIUS
BYLOS DĖL TEISMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR FAKTŲ PATVIRTINIMO
579 straipsnis. Leistinumas
Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo bei kiti klausimai, kurie pagal Civilinį kodeksą turi būti nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šio skyriaus nustatyta tvarka, jeigu šis kodeksas nenumato kitos tokių pareiškimų nagrinėjimo tvarkos.
580 straipsnis. Teismingumas
581 straipsnis. Prašymo turinys
582 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio protokolas nerašomas.
2. Prašymai, paduoti šio skyriaus nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos.
3. Teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus bylai išspręsti reikalingus įrodymus arba rinkti juos savo iniciatyva.
4. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, jį įkeisti ar kitaip suvaržyty teises į jį, teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos turtą, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos apie vaiko tėvus, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju, jei tai yra įmanoma, ir kitus įrodymus.
5. Byla nagrinėjama šio skyriaus nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad kyla ginčas dėl teisės, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.
6. Bylą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Teismo nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.
VI DALIS
VYKDYMO PROCESAS
XLI SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
583 straipsnis. Vykdymo proceso teisinis reglamentavimas
1. Teismo sprendimų vykdymo procesą reguliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.
2. Šio kodekso VI dalyje nustatytas vykdymo proceso normas detalizuoja Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
584 straipsnis. Vykdytini dokumentai
1. Pagal šio kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini:
1) teismo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose, o taip pat bylose, kilusiose iš administracinių teisinių santykių;
2) teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose, kiek jie liečia turtinio pobūdžio išieškojimus;
6) užsienio teismų ir arbitražų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais.
2. Pagal šio kodekso VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi:
1) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek kiek jie liečia turtinio pobūdžio išieškojimus;
585 straipsnis. Teismo antstolio reikalavimų privalomumas
1. Teismo antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtina dokumentacija ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti sprendimams vykdyti, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per teismo antstolio nustatytą terminą.
2. Asmeniui, nevykdančiam teismo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudančiam teismo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą. Jeigu teismo antstoliui kas nors kliudo vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismo antstolis kliūtims pašalinti kviečia policiją, kurios dalyvavimas būtinas.
XLII SKYRIUS
BENDROSIOS VYKDYMO VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS
586 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindai
1. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
587 straipsnis. Vykdomieji dokumentai
Vykdomieji dokumentai yra:
2) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kiek jie liečia turtinio pobūdžio išieškojimus;
588 straipsnis. Teismo sprendimų vykdymas
1. Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kada teismas nutaria juos vykdyti skubiai.
589 straipsnis. Teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo išaiškinimas
1. Jeigu neaiški teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka, teismo antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
590 straipsnis. Vykdymo vieta
1. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą teismo antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.
2. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą teismo antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.
3. Teismo antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolių kontoros, kurioje jis dirba, aptarnaujamoje teritorijoje.
4. Jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito teismo antstolių kontoros aptarnaujamoje teritorijoje, teismo antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui.
5. Jeigu skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, teismo antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui arba šio kodekso 620-621 straipsnių tvarka skelbia paiešką.
591 straipsnis. Vykdymo veiksmų atlikimas kitos teismo antstolių kontoros
aptarnaujamoje teritorijoje
1. Teismo antstolis gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kitos teismo antstolių kontoros aptarnaujamoje teritorijoje, jeigu tai būtina sėkmingam sprendimo įvykdymui.
2. Šiuo atveju teismo antstolis surašo motyvuotą patvarkymą tęsti vykdymo veiksmus kitos teismo antstolių kontoros aptarnaujamoje teritorijoje. Tokį patvarkymą turi patvirtinti rezoliucija apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra vykdančio sprendimą teismo antstolio kontora, teisėjas.
3. Jeigu yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas, teismo antstolis gali tęsti pradėtus vykdymo veiksmus kitos teismo antstolių kontoros aptarnaujamoje teritorijoje areštuodamas turtą ir paskirdamas jo saugotoją be teisėjo leidimo. Tačiau tokiu atveju apie atliktus vykdymo veiksmus teismo antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu praneša apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra teismo antstolio kontora, teisėjui.
592 straipsnis. Vykdymo laikas
593 straipsnis. Pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo procese
2. Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo (šio kodekso 595 straipsnis), dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko (šio kodekso 609 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio kodekso 744 straipsnis), o taip pat kitais klausimais apylinkės teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo pareiškimo gavimo. Teismo antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.
3. Pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko paprastai nagrinėjami nepranešus šalims.
4. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims asmenims.
5. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais šiame kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas.
594 straipsnis. Teismo antstolio procesinės veiklos kontrolė
1. Teismo antstolio procesinės veiklos kontrolę vykdo apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolių kontora, teisėjas. Ši kontrolė vykdoma patikrinant ir tvirtinant šioje dalyje nurodytus teismo antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus.
595 straipsnis. Taikos sutartis vykdymo procese
2. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdymą vykdomojoje byloje sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo gavimo perduoda ją apylinkės teismui, prie kurio yra teismo antstolių kontora.
3. Teisėjas, gavęs pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, priima nutartį pagal šio kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
596 straipsnis. Teisių perėmimas vykdymo procese
1. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, teismo antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
597 straipsnis. Vertėjo dalyvavimas vykdymo procese
598 straipsnis. Vertėjo, eksperto nušalinimas
1. Vertėjui ir ekspertui nušalinimas vykdymo procese gali būti pareiškiamas tokia pat tvarka kaip ir teismo antstoliui.
599 straipsnis. Atstovavimas vykdymo procese
600 straipsnis. Kviestinių dalyvavimas vykdant sprendimus
2. Išieškotojas ir skolininkas taip pat turi teisę kviesti dalyvauti, atliekant vykdymo veiksmus, ne daugiau kaip po vieną kviestinį, jeigu dėl to nereikia atidėti vykdymo veiksmų atlikimo.
3. Kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių asmenų valią. Šiuo atveju teismo antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius.
4. Apie kviestinių dalyvavimą nurodoma procesinių veiksmų atlikimo metu surašomuose dokumentuose ir kviestiniai juos pasirašo.
5. Kviestiniais gali būti pilnamečiai, veiksnūs asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos baigtimi.
601 straipsnis. Skolininko kuratoriaus paskyrimas vykdymo procese
1. Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti vykdymo vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių.
2. Prašymas dėl skolininko kuratoriaus paskyrimo paduodamas teismo antstoliui, kuris ne vėliau kaip per tris dienas prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje atliekami vykdymo veiksmai, teismui.
3. Prašymą teismas išsprendžia šio kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per penkias dienas, paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti skiriamas tik šio asmens sutikimu.
4. Skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises, kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.
602 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo
turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimas negaliojančiu
1. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai suinteresuotų asmenų reikalavimu teismo gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant šiems pagrindams:
3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina;
603 straipsnis. Kitų asmenų teisių gynimas, vykdant sprendimą
1. Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, susijusį su turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, priklausymu. Tą ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
2. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti tiek nepriklausančio skolininkui turto savininkas, tiek ir teisėtas jo valdytojas.
3. Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Jeigu turtas areštuotas ryšium su jo konfiskavimu, tai atsakovais traukiami asmenys, kurių turtas areštuotas, ir valstybinė mokesčių inspekcija.
4. Jeigu areštuotasis turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, tai ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie įgijo tą turtą. Patenkinus ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo, išieškotojo ir skolininko nagrinėja teismas ginčo tvarka.
604 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo procese
605 straipsnis. Teismo antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka
606 straipsnis. Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti
1. Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdymui per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.
2. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti pradžios terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.
3. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai.
607 straipsnis. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimas
1. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas, pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymas. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas dalinai įvykdo sprendimą.
2. Po nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo. Laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas.
608 straipsnis. Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimas
609 straipsnis. Vykdymo išlaidos
1.Vykdymo išlaidas sudaro:
610 straipsnis. Vykdymo išlaidų apmokėjimas
611 straipsnis. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka
1. Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teismo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo nustatytu terminu tą sumą geruoju pervesti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas geruoju šių sumų neperveda, teismo antstolis su pareiškimu ir išieškotinų sumų apskaičiavimu kreipiasi į teismo antstolių kontoros buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti.
612 straipsnis. Teismo priimamų sprendimų vykdymo procese forma
613 straipsnis. Teismo antstolio patvarkymas
2. Patvarkyme teismo antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, teismo antstolių kontoros pavadinimą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodama priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą pasirašo teismo antstolis ir patvirtina teismo antstolių kontoros antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys.
614 straipsnis. Teismo antstolio įrašų vykdomajame dokumente darymo tvarka
1. Teismo antstolis vykdomajame dokumente turi pažymėti apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą skolininkui, turto ar asmens neradimo aktų surašymą, vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, visišką ar dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo išlaidų sumokėjimą ir kitus vykdymui svarbius procesinius veiksmus. Šie įrašai parašomi iš karto po nurodytų veiksmų atlikimo.
2. Padaręs įrašą vykdomajame dokumente, teismo antstolis turi nurodyti savo vardą ir pavardę, įrašo padarymo datą bei patvirtinti įrašą savo parašu ir teismo antstolių kontoros antspaudu.
615 straipsnis. Skolininko gyvenamųjų patalpų ir kitų patalpų apžiūra
1. Atlikdamas vykdymo veiksmus, teismo antstolis, gyvenamojoje patalpoje gyvenantiems asmenims sutinkant, turi teisę padaryti skolininko gyvenamųjų patalpų apžiūrą, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas teismo antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo.
2. Jeigu teismo antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, teismo antstolis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
3. Teismo sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimai padalinti turtą, esantį skolininko gyvenamosiose patalpose, pašalinti trukdymus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kitokie teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti teismo antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas, suteikia teisę teismo antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties.
4. Jeigu atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas teismo antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, arba atsisakoma įleisti jį į kitas patalpas, teismo antstolis kviečia policijos pareigūną, kurio atvykimas ir dalyvavimas būtinas, bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas.
616 straipsnis. Bauda ir areštas vykdymo procese
1. Vykdymo procese nustatytais atvejais už proceso pažeidimus kalti asmenys gali būti baudžiami pinigine bauda arba areštu šio kodekso 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka.
617 straipsnis. Pasekmės, tretiesiems asmenims neįvykdžius teismo antstolio reikalavimų
618 straipsnis. Atsakomybė už vykdomojo dokumento praradimą
1.Praradusiam vykdomąjį dokumentą asmeniui teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio piniginę baudą ir jis turi atlyginti su vykdomojo dokumento dublikato išdavimu susijusias išlaidas.
619 straipsnis. Turto saugotojo (administratoriaus) atsakomybė
1. Perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymo nustatyta tvarka.
620 straipsnis. Skolininko ar vaiko paieška
1. Bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, teismo antstolis privalo skelbti skolininko paiešką per policiją.
2. Bylose, dėl vaiko perdavimo, kai vaiko buvimo vieta nežinoma, teismo antstolis privalo skelbti skolininko arba vaiko paiešką per policiją.
3. Vykdant kitus sprendimus, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo prašymu teismo antstolis gali priimti patvarkymą skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos ir sumoka nustatyto dydžio paieškos išlaidas.
621 straipsnis. Paieškos paskelbimo tvarka
622 straipsnis. Pašalpų išieškojimas paskelbus skolininko paiešką
Bylose dėl išlaikymo išieškojimo, kai nepilnamečiams vaikams išmokamos pašalpos dėl to, kad vaikai negauna išlaikymo, teismas, vadovaudamasis valstybinės globos ir rūpybos institucijos teikimu, priima nutartį išieškoti iš skolininko išmokėtų pašalpų sumą ir priskaičiuoti dešimt procentų baudą nuo išmokėtos pašalpos sumos.
623 straipsnis. Paieškos išlaidų išieškojimas
624 straipsnis. Priverstinio vykdymo priemonės
1. Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė, teismo antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą geruoju, pradeda jį vykdyti priverstinai.
2. Priverstinio vykdymo priemonės yra:
3) uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininko atžvilgiu kitas prievoles;
XLIII SKYRIUS
VYKDYMO VEIKSMŲ SUSTABDYMAS IR ATIDĖJIMAS. VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ GRĄŽINIMAS IŠIEŠKOTOJUI. VYKDOMOSIOS BYLOS NUTRAUKIMAS
625 straipsnis. Vykdymo veiksmų atidėjimas, vykdomosios bylos sustabdymas, vykdomojo dokumento grąžinimas
1. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka, savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti, ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
2. Patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdomojo dokumento grąžinimo turi būti priimamas nedelsiant kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdymo veiksmai atidedami, vykdomoji byla sustabdoma ar vykdomasis dokumentas grąžinamas, atsiradimo ar paaiškėjimo teismo antstoliui dienos.
626 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos sustabdymas
Teismo antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu teismo nustatytame teisiniame santykyje yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas teismui, iškėlusiam bankroto bylą;
4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar areštuojamas turtas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės, nei išieškotojas, eilės kreditoriaus reikalavimus.
627 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus
Teismo antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu ta liga nėra chroninio pobūdžio, - pateikus dokumentą iš gydymo įstaigos;
5) iškeldinimo bylose - skolininkui ar jo šeimos nariams susirgus, - pateikus dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroninio pobūdžio;
628 straipsnis. Vykdomosios bylos sustabdymo terminai
1. Vykdomoji byla sustabdoma iki po skolininko (išieškotojo) mirties ar juridinio asmens reorganizavimo (likvidavimo) atsiras jo teisių perėmėjas, neveiksniam asmeniui bus paskirtas globėjas arba išnyks kitos aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta.
2. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba teismo antstolio iniciatyva.
629 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimas
1. Vykdomoji byla nutraukiama:
3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui;
8) kai išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis);
2. Išieškotojui atsisakius nuo išieškojimo ir išieškotojui sudarius su skolininku taikos sutartį, atitinkamai taikomos taisyklės, numatytos šio kodekso 641 straipsnyje.
3. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi teismo antstolis, teismo antstolio patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo nutartimi apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui.
630 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimo tvarka
1. Vykdomąją bylą nutraukia teismo antstolis savo patvarkymu, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomoji byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo (šio kodekso 595 straipsnis).
2. Patvarkymo, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nuorašą teismo antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.
631 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas
1. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nepilnai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:
4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba nežinoma juridinio asmens buveinė;
6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena ir išieškoma suma neviršija trijų tūkstančių litų (šio kodekso 663 straipsnio 2 dalis);
7) jeigu teismo antstolis nusišalino ar buvo nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį dokumetą kitam antstoliui;
2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais teismo antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos aktą.
3. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti įstatymo nustatyto termino ribose. Tačiau vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas vykdyti pakartotinai ne anksčiau, kaip praėjus trims mėnesiams po vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus atvejus ar tuos atvejus, kai turima duomenų, kad pas skolininką atsirado turto arba jis gauna pajamas.
4.Grąžindamas vykdomąjį dokumentą, teismo antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti.
5.Jeigu yra šiame kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai.
632 straipsnis. Vykdomosios bylos užbaigimas
Vykdomoji byla laikoma baigta:
XLIV SKYRIUS
VYKDYMO PROCESO DALYVIAI
633 straipsnis. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys
634 straipsnis. Teismo antstolio atliekami procesiniai veiksmai.
1. Teismo antstolis vykdo šio kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, konstatuoja faktus, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus.
2. Teismo antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus.
3. Teismo antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai šio kodekso nustatyta tvarka.
635 straipsnis. Antstolio nušalinimo pagrindai
636 straipsnis. Teismo antstolio nušalinimo tvarka
1. Teismo antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Teismo antstolio nušalinimas pareiškiamas raštu.
2. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus.
3. Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam teismo antstoliui. Jeigu teismo antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui spręsti nušalinimo klausimą.
4. Teismo antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio kodekso 65 straipsnyje numatyti pagrindai.
637 straipsnis. Teismo antstolio nušalinimo išsprendimo tvarka
1. Pareikštą teismo antstoliui nušalinimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia teismo antstolių kontoros buvimo vietos apylinkės teismo teisėjas.
2. Reikalui esant teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, teismo antstolį ar kitus vykdymo proceso dalyvius.
639 straipsnis. Išieškotojo teisės
Išieškotojas turi teisę:
2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga;
3) gauti pažymas apie vykdymo eigą;
4) sudaryti taikos sutartis;
5) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą;
6) apskųsti teismo antstolio veiksmus;
7) reikšti prašymus, nušalinimus;
8) atsisakyti nuo išieškojimo;
640 straipsnis. Išieškotojo pareigos
Išieškotojas privalo:
1) bendradarbiauti su teismo antstoliu vykdymo procese;
2) domėtis vykdymo eiga;
3) nesudaryti kliūčių teismo antstoliui vykdyti sprendimą;
4) nedelsiant raštu informuoti teismo antstolį apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinomos, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;
641 straipsnis. Išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo
1. Išieškotojo pareiškimas apie atsisakymą nuo išieškojimo paduodamas raštu teismo antstoliui, kuris vykdo sprendimą.
642 straipsnis. Skolininkas
643 straipsnis. Skolininko teisės
1. Skolininkas turi teisę:
2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, supažindinimas su kuriais trukdo vykdyti išieškojimą;
644 straipsnis. Skolininko pareigos
Skolininkas privalo:
2) teismo antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
645 straipsnis. Skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą
1. Skolininkas privalo, teismo antstoliui pareikalavus, raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.
2. Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.
XLV SKYRIUS
VYKDOMŲJŲ RAŠTŲ IŠDAVIMO TVARKA
646 straipsnis. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
1. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojo rašytiniu pareiškimu jam pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žala, padaryta suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir nesant jo prašymo.
2. Skubaus vykdymo atvejais išieškotojo rašytiniu pareiškimu vykdomąjį raštą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo, išieškotojui išduoda skubiai vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas.
3. Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.
647 straipsnis. Kelių vykdomųjų raštų pagal vieną sprendimą išdavimas
1. Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose , jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar prieš kelis atsakovus, arba nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.
2. Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.
3. Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardinti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari.
4. Solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas privalo pranešti teismo antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kai jam priteista suma pilnai išieškota, kad būtų nutrauktas tolesnis išieškojimas. Jeigu išieškota daugiau, negu solidariai priteista suma, antstolio pareiškimu, teismas šio kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka nutartimi išieško iš išieškotojo permokėtą sumą ir išsprendžia jos grąžinimo solidariems skolininkams klausimą.
648 straipsnis. Vykdomojo dokumento turinys
1. Vykdomajame rašte turi būti nurodoma:
2. Prireikus vykdomajame rašte nurodoma apie teismo nutartį, leidžiančią teismo antstoliui be skolininko sutikimo įeiti į jo būstą.
3. Vykdomajame rašte nurodoma jį pasirašiusio teisėjo vardas ir pavardė. Teisėjo pasirašytas vykdomasis raštas patvirtinamas teismo herbiniu antspaudu.
4. Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, apie tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t.t.
5. Kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai, tačiau visais atvejais juose turi būti nurodyti šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas šio kodekso nustatyta tvarka. Vykdomajame dokumente turi būti nurodyta vieta, kurioje daromos teismo antstolio atžymos apie atliekamus vykdymo veiksmus.
649 straipsnis. Vykdomojo rašto dublikato išdavimo tvarka
1. Jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.
XLVI SKYRIUS
VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMO IR PRIĖMIMO VYKDYTI TVARKA
650 straipsnis. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti
651 straipsnis. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti
1. Teismo antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsiant, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, teismo antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
2. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama:
2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas toje antstolių kontoroje (šio kodekso 590 straipsnis);
3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar
4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio kodekso 606 straipsnis);
6) jeigu, išieškotoją ar skolininką - juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus, vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas;
652 straipsnis. Nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimų bylose priimtų baudų
išieškojimo priėmimo vykdyti ypatumai
1. Teismo antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose, pirmiausiai patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija ar pareigūnas, skolininkui savanoriškai nesumokėjus baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos.
2. Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų neįvykdė, tai vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, nurodant grąžinimo priežastis.
3. Jeigu išieškotojas įvykdė šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, tačiau paaiškėjo, kad skolininkas nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitokio užmokesčio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitokių priežasčių, teismo antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.
653 straipsnis. Vykdomųjų veiksmų pradėjimo terminai
654 straipsnis. Pirminiai vykdomieji veiksmai
Teismo antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus paruošiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui.
XLVII SKYRIUS
RAGINIMAS ĮVYKDYTI SPRENDIMĄ GERUOJU
655 straipsnis. Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju
1. Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju yra dokumentas, kuriuo teismo antstolis informuoja skolininką apie tai, kad yra pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas ir kad šiame dokumente nurodytų veiksmų per teismo antstolio nustatytą terminą neįvykdžius geruoju, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
2. Skolininkas įvykdyti sprendimą geruoju raginamas pirmą kartą pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus šio kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus.
656 straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą geruoju turinys
1. Raginime geruoju įvykdyti sprendimą nurodoma:
2) teismo ar tos institucijos, kurios sprendimas vykdomas, pavadinimas, vykdomojo dokumento išdavimo data ir numeris;
3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turto ar reikalingų atlikti veiksmų nurodymas;
4) termino, per kurį skolininkas turi geruoju įvykdyti sprendimą, nurodymas, taip pat, reikiamais atvejais, kredito įstaigos ir teismo antstolių kontoros depozitinės sąskaitos numerio ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numerio nurodymas;
5) nurodymas, kad neįvykdžius sprendimo geruoju, teismo antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos;
657 straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo tvarka
1. Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.
2. Išsiųsdamas raginimą teismo antstolis apie tai atžymi vykdomajame dokumente, nurodydamas raginimo išsiuntimo datą.
658 straipsnis. Vykdymo veiksmai, skolininkui įteikus ar išsiuntus raginimą įvykdyti
sprendimą geruoju
1. Įteikęs ar išsiuntęs raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, teismo antstolis gali įpareigoti skolininką šio kodekso 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą.
2. Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, teismo antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.
659 straipsnis. Terminas sprendimui įvykdyti geruoju
1. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, teismo antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos.
2. Vykdant iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminas nustatomas ne trumpesnis kaip penkiolika ir ne ilgesnis kaip trisdešimt dienų.
660 straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimas, kai nežinoma skolininko
buvimo vieta
1. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti raginimą įvykdyti sprendimą geruoju jam negalima, išieškotojo prašymu ir jo sąskaita raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skelbiamas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje.
661 straipsnis. Atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui
nesiunčiamas
1. Jeigu įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju nesiunčiamas ir antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui.
2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo bei vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo.
XLVIII SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO NUKREIPIMO Į SKOLININKO TURTĄ BENDROSIOS TAISYKLĖS
662 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eiliškumas
1. Išieškotojas, laikydamasis šio kodekso 664, 665 straipsniuose nustatyto eiliškumo, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, į kokį skolininko turtą ar pajamas išieškojimas nukreipiamas pirmiausiai.
2. Jeigu išieškotojas nurodė, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, tai toks nurodymas antstoliui privalomas.
3. Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, į kokį turtą nukreipti išieškojimą, teismo antstolis, laikydamasis šio kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, į kokį skolininko turtą ar pajamas nukreipiamas išieškojimas.
4. Išieškojimas į paskesnės eilės turtą gali būti nukreipiamas tik tuo atveju, jeigu nėra teismo antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, jo gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba to raštu prašo skolininkas.
663 straipsnis. Apribojimai, taikomi nukreipiant išieškojimą į fizinio asmens turtą
1. Negali būti nukreiptas pinigų išieškojimas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia teismo antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitokių pajamų. Šiuo atveju, išieškotojo prašymu teismo antstolis gali areštuoti skolininko turtą, kurio realizavimas pradedamas, jei paaiškėja, jog darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitokių pajamų sprendimas nebus įvykdytas.
2. Tiesiogiai į skolininko darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitokias pajamas taip pat nukreipiamas periodinių išmokų išieškojimas, jeigu išieškomas sumas galima išieškoti, darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus.
3. Nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tris tūkstančius litų.
4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į paskutinį butą, gyvenamąjį namą ar jų dalis, būtinus šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus. Toks prašymas paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme pagal šio kodekso 593 straipsnyje nustatytą tvarką.
664 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko-fizinio asmens turto eiliškumas
1. Pirmąja eile išieškojimas nukreipiamas į hipoteką ir įkeistą turtą, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
2. Antrąja eile išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausančius pinigus, turtines teises, vertybinius popierius, darbo užmokestį, stipendiją ar kitokias pajamas arba kilnojamąjį turtą.
3. Trečiąja eile išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.
4. Ketvirtąja eile išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausančią žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis.
665 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko-juridinio asmens turto eiliškumas
1. Pirmąja eile išieškojimas nukreipiamas į hipoteką ir įkeistą turtą, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.
2. Antrąja eile išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, vertybinius popierius, pagamintą produkciją ( prekes), o taip pat į kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tiesiogiai nedalyvaujantį ir nepritaikytą tiesiogiai dalyvauti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.
3. Trečiąja eile išieškojimas nukreipiamas į kitą turtą, išskyrus nurodytąjį šio straipsnio ketvirtojoje dalyje.
666 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į fizinių asmenų turtą
1. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
667 straipsnis. Skolininko fizinio asmens dalies turte, kuris yra jo bendra su kitais
asmenimis nuosavybė, nustatymas
1. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kad būtų nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Jei teismo antstolio nustatytu terminu tokie prašymai nepateikti, teismo antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš tokio turto nutraukimo dienos.
2. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas skolininko dalį į nekilnojamus daiktus, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamo daikto dalimi tvarką.
3. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.
668 straipsnis. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas
1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreiptas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią vienos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui.
2. Vykdant išieškojimą iš asmenų, su kuriais kartu gyvena nepilnamečiai vaikai, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į vienintelį televizorių ir šaldytuvą.
3. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis užsiėmimas žemės ūkis, išieškojimas taip pat negali būti nukreiptas į žiemos laikotarpiui reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra - vieną telyčią.
669 straipsnis. Išieškojimo tvarka likviduojant įmones, įstaigas, organizacijas
Likviduojant įmonę, įstaigą, organizaciją, išieškojimas gali būti nukreiptas į visą jos turtą, nesilaikant šio kodekso 665 straipsnyje nustatyto eiliškumo.
670 straipsnis. Bendroji išieškojimo iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitokių
organizacijų tvarka
1. Išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitokių organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles su šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytomis išimtimis ir papildymais.
671 straipsnis. Skolininko - juridinio asmens ar kitokios organizacijos – dalies turte, kuris
yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė nustatymas
672 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į ūkinių bendrijų turtą ypatumai
1. Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių turtą.
2. Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla.
3. Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas:
673 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į individualių (personalinių) įmonių turtą
674 straipsnis. Išieškojimas iš valstybės ar savivaldybės įmonės jai neturint turto
1. Jeigu valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau nei valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto vertė, į kurį negalima nukreipti išieškojimo.
XLIX SKYRIUS
TURTO AREŠTAS
675 straipsnis. Skolininko turto areštas
1. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas.
2. Teismo antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Prireikus teismo antstolis turi teisę panaikinti areštą turtui tik tuo atveju, jeigu turtas areštuotas teismo antstolio. Teismo antstolis negali areštuoti skolininko turto esmingai daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
3. Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą šio kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.
4.Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o nesant galimybės paskelbti - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Tais atvejais, kai areštuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai, ir jie šio kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento.
676 straipsnis. Areštuoto turto žymėjimas
677 straipsnis. Skolininko turto aprašymas
1. Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat tais atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas.
2. Teismo antstolis negali aprašyti skolininko turto esmingai daugiau, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
3. Skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių asmenų nėra, - teismo ar teismo antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui).
678 straipsnis. Turto arešto akto turinys
1. Turto arešto akte turi būti nurodoma:
4) išieškotojo ir skolininko - fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
5) kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei teismo antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas;
6) kiekvieno areštuojamo daikto savininkas (bendraturčiai) - fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
11) asmens, kuriam turtas perduotas saugoti (administruoti), vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, jeigu turtą saugoti (administruoti) pavedama ne pačiam skolininkui;
12) įrašas apie tai, kad skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta teismo antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir terminas, taip pat apie tai, kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui) išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir jų atsakomybė, numatyta šio kodekso 619, 683 straipsniuose;
2. Reikiamais atvejais, turto arešto akte išvardijami rastieji daiktai, į kuriuos pagal įstatymą negali būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.
3. Jeigu areštuojant turtą sudaromas turto aprašas, šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10 punktuose nurodyti duomenys įrašomi į turto aprašą, kuris yra turto arešto akto priedas.
4. Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Šiuo atveju teismo antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti papildomą turto arešto aktą, pakeičiantį ankstesnįjį turto arešto aktą.
5. Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo teismo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja turtą aprašant. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti turto aprašą, apie tai pažymima turto apraše.
679 straipsnis. Turto arešto akto ir turto aprašo įteikimo išieškotojui ir skolininkui tvarka
680 straipsnis. Turto arešto akto ir turto aprašo pateikimo turto areštų registro
tvarkytojui tvarka
1. Turto arešto aktas ir turto aprašas, kai jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui.
2. Turto arešto aktas ir turto aprašas nesiunčiamas turto arešto aktų registro tvarkytojui, jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) šio kodekso nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant perduodamas realizuoti, taip pat kai areštuojami asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.
681 straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas
1. Areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei į arešto metų dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomonę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja teismo antstolio atliktam įkainojimui, ar teismo antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, teismo antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
2. Įkainoto turto vertei vykdymo procese pasikeitus, teismo antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainotas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
3. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai gavo turto arešto aktą.
682 straipsnis. Ekspertizės skyrimo vykdymo procese tvarka
1. Teismo antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertinė organizacija, kuriai ekspertizę pavedama atlikti. Patvarkymo nuorašas išsiunčiamas vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai gavo teismo antstolio patvarkymą apie ekspertizės paskyrimą, šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.
2. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu teismo antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismo antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas.
3. Skolininkas ir išieškotojas, prieštaraujantis teismo antstolio nustatytai turto vertei, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms sumokėti. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl teismo antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų neįmoka ir nėra pagrindo jį nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, teismo antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizę sumokama iš teismo antstolių kontoros sąskaitos. Turėtos išlaidos išieškomos iš skolininko šio kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatytu atveju teismo antstolio atsisakymas skirti ekspertizę neskundžiamas ir laikoma, kad turtas įkainotas turto arešto akte teismo antstolio nurodyta verte.
4. Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į teismo antstolį dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimo atidėjimo, o išieškotojas - ir dėl dalinio atleidimo ar atleidimo bei jų apmokėjimo iš antstolių kontoros lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys šių išlaidų mokėjimo atidėjimo, dalinio atleidimo ar atleidimo nuo jų mokėjimo būtinumą. Teismo antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu, gali atidėti išliadų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, atleisti ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms sumokėjimo, arba atmesti prašymą.
5. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto realizavimo pabaigos, antstolių kontorai išieškomos iš skolininko šio kodekso 611 straipsnio nustatyta tvarka.
683 straipsnis. Areštuoto turto saugojimas ir administravimas
1. Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka asmens, pas kurį jis tą turtą areštavo, valdyme. Tačiau esant reikalui, antstolis, bet kurioje proceso stadijoje, gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, tame tarpe ir išieškotojui. Šie asmenys vykdo saugotojo pareigas. Turto saugotojui teismo antstolis įteikia turto arešto aktą.
2. Bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos nusikalstama veika, skolininkas ar jo giminaičiai gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtinais atvejais.
3. Asmuo, kuriam turtas perduotas saugoti, gali juo naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.
4. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą. Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos, kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą.
684 straipsnis. Iš skolininko paimtų vertybių saugojimas
Iš skolininko paimtas materialius vertybinius popierius, brangiųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitus, šlichą, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačius bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo teismo antstolis perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas, teismo antstolio kontorą aptarnaujančiam bankui.
685 straipsnis. Iš skolininko paimtų pinigų saugojimas
686 straipsnis. Areštuoto nekilnojamo turto nuoma (panauda)
1. Išnuomoto nekilnojamo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia. Tačiau teismo antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.
2. Antstolis turi teisę duoti patvarkymą nuomininkui dėl nuomotojui priklausančių nuompinigių pervedimo į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Nuomininkui tokio patvarkymo vykdymas privalomas.
3. Teismo antstolis turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą. Tokia nuomos sutartis galioja tik iki vykdymo proceso, kuriame buvo areštuotas turtas, pabaigos.
687 straipsnis. Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas
1. Jeigu pateikti vykdymui vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje teismo antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.
2.Jeigu yra keli tos pačios eilės išieškotojai ar skolininkai, įskaitymas galimas tik proporcingai jiems tenkančios skolos ar išieškojimo daliai.
3. Jeigu yra šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas pagrindas pilnai įvykdyti išieškojimą piniginių sumų tarpusavio įskaitymo būdu, kitos priverstinio vykdymo priemonės netaikomos.
688 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą,
esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų
1. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytieji asmenys teismo antstolio reikalavimu privalo jo nustatytu terminu suteikti žinias apie tai, ar pas juos yra skolininko pinigų sumų bei kitokio jo turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą.
689 straipsnis. Piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas
kitus asmenis, areštas
1. Nukreipiant išieškojimą į pinigines lėšas, teismo antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą tokiai sumai, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
2. Bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo teismo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko piniginių lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina teismo antstolio reikalavimui įvykdyti ir apie tai nedelsiant informuoja teismo antstolį. Jeigu per dešimt dienų nuo informacijos apie skolininko turimas pinigines lėšas išsiuntimo antstoliui dienos kredito įstaiga ar kiti asmenys negauna šio straipsnio 4 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti skolininko lėšas, visi lėšų išmokėjimo apribojimai panaikinami.
3. Teismo antstolis, nustatęs, jog bendra surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, nei išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti reikalinga suma, nedelsiant privalo patvarkymu panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą ir išsiųsti jį atitinkamai banko ar kredito įstaigai.
4. Teismo antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą apie reikalavimo sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdymą, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko lėšas, kuris prilyginamas turto arešto aktui, ir pervesti areštuotas lėšas į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Patvarkyme nurodoma:
5. Jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšos nurašomos šia eile:
1) pirmąja eile nurašomos lėšos išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, ar gyvybės atėmimu;
690 straipsnis. Turto priklausymo skolininkui išaiškinimas
1. Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą, kuris nustatyta tvarka registruojamas, teismo antstolis išaiškina, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, areštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.
L SKYRIUS
TURTO REALIZAVIMO TVARKA
691 straipsnis. Areštuoto turto realizavimas
1. Turto realizavimas - tai priverstinis areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas iš varžytynių, per įmones, užsiimančias turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame kodekse nustatyta tvarka.
692 straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas
693 straipsnis. Areštuoto turto realizavimo pasekmės
694 straipsnis. Skolininko turto realizavimo būdai
1. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių.
695 straipsnis. Išieškotojo teisė pasirinkti turto realizavimo būdą
1. Jeigu pagal šį kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui.
696 straipsnis. Brangiųjų metalų ir brangakmenių realizavimo tvarka
Brangiųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitai, šlichas, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas realizuojami per prekybos įmones, užsiimančias šio turto prekyba.
697 straipsnis. Gyvūnų, produktų, kito greitai gendančio ar galinčio greitai
prarasti savo prekinę vertę turto realizavimas
1. Produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas, jį areštavus, tuojau pat paimamas ir perduodamas realizuoti prekybos įmonei. Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę, jis gali būti parduodamas teismo antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu.
2. Sumos, kurias gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius realizavimo išlaidas, per tris dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.
698 straipsnis. Pranešimas apie turinčio istorinę, mokslinę ar meninę vertę realizavimą
699 straipsnis. Turto, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra
apribota, realizavimo tvarka
700 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, turto perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui teisinė reikšmė
701 straipsnis. Neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojams eiliškumas, jeigu
išieškojime dalyvauja keli išieškotojai
1. Jeigu vykdant išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai, neparduotą iš varžytynių turtą, pirmiausiai siūloma pasiimti šio kodekso 754 straipsnyje nustatytos pirmesnės eilės išieškotojams laikantis proporcingumo ir eiliškumo principo.
702 straipsnis. Turto perdavimo išieškotojui aktas
1. Išieškotojui, pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui.
2. Jeigu yra kitų išieškotojų, turtas pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra išieškotojui perduodamas po to, kai jis teismo antstolių kontorai sumoka skirtumą tarp pradinės parduodamo turto kainos ir jam tenkančios lėšų sumos pagal priklausančių kiekvienam išieškotojui sumų paskaičiavimą.
703 straipsnis. Teismo antstolio teisė atšaukti varžytynes
1. Jeigu iki varžytynių pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių būsimų varžytynių teisėtumu, teismo antstolis savo patvarkymu gali atšaukti varžytynes. Tokiu atveju varžytynės nevykdomos, o varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims.
704 straipsnis. Skolininko teisė pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją iki
varžytynių
1. Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
2. Jeigu iki varžytynių pradžios sumokama į antstolių kontoros depozitinę sąskaitą ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju areštas turtui panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui.
3. Areštuotasis turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui.
705 straipsnis. Informacija apie varžytynes Internete
706 straipsnis. Skelbimas apie būsimas varžytynes
1. Jeigu varžytynėse parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia teismo antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje bei Interneto specialiame tinklapyje ne vėliau kaip vienas mėnuo iki varžytynių dienos. Kitais atvejais apie būsimas varžytynes teismo antstolis ta pačia tvarka paskelbia ne vėliau kaip dvidešimt dienų iki varžytynių dienos.
2. Parduodant nekilnojamąjį turtą, esant galimybei, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto.
3. Apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą teismo antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku.
707 straipsnis. Skelbimo apie parduodamą iš varžytynių turtą turinys
Skelbime apie varžytynes nurodoma:
2) teismo antstolio, vedančio varžytynes, vardas ir pavardė, buvimo vieta, telefonas pasiteiravimui, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo;
708 straipsnis. Teisė apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą
709 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės dalyvauti varžytynėse
710 straipsnis. Dalyvavimo varžytynėse sąlygos
1. Asmenys, kurie nori dalyvauti varžytynėse, privalo iki varžytynių pradžios pasirašyti, kad nėra šio kodekso 709 straipsnyje numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse ir įmokėti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą ar pagal teismo antstolio kvitą varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro dešimt procentų nuo pradinės parduodamo turto kainos.
2. Asmens, nupirkusio turtą iš varžytynių, įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis įskaitomas į pirkimo kainą.
711 straipsnis. Varžytynių dalyvio mokesčio panaudojimas tais atvejais, kai turto
pirkėjas nustatytu terminu nesumoka visos sumos ar paaiškėja, jog jis
neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse
1. Tais atvejais, kai turto pirkėjas nustatytu terminu nesumoka visos sumos ar paaiškėja, jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, varžytynių dalyvio mokestis atitenka skolininko įsiskolinimams ir iki varžytynių atsiradusioms vykdymo išlaidoms padengti laikantis proporcingumo principo.
712 straipsnis. Dalyvavimas varžytynėse raštu
1. Asmuo gali dalyvauti varžytynėse raštu, laikydamasis kitų šiame kodekse nurodytų dalyvavimo varžytynėse sąlygų su šiame straipsnyje nurodytomis išimtimis.
2. Varžytynėse raštu dalyvaujantis asmuo iki varžytynių pradžios turi sumokėti dalyvio mokestį ir pasirašyti, kad nėra šio kodekso 709 straipsnyje numatytų kliūčių dalyvauti varžytynėse, o savo pasiūlymą dėl kainos, kartu nurodydamas savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą (juridinio asmens pavadinimą, registracijos kodą, adresą), pateikia teismo antstoliui užklijuotame voke iki varžytynių pradžios. Vokai, kuriuose pateikiami raštu varžytynėse dalyvaujančių asmenų pasiūlymai, registruojami Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Voką atplėšia teismo antstolis viešai, pradėjus varžytynes, paskelbdamas pirkėjo vardą ir pavardę (pavadinimą) ir jo siūlomą pirkimo kainą. Jeigu raštu pasiūlytoji kaina atitinka šio kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ši kaina laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina.
3. Jeigu kiti varžytynių dalyviai nepasiūlo didesnės kainos, laimėjusiu varžytynes pripažįstamas raštu pateikęs pasiūlymą dėl kainos asmuo.
713 straipsnis. Bendroji varžytynių vedimo tvarka
1. Varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje bei laiku. Teismo antstolis prieš pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią.
3. Pradėdamas varžytynes, teismo antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto kainą ir klausia "kas daugiau". Pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu. Jeigu didesnės kainos niekas daugiau nesiūlo, teismo antstolis tris kartus klausia "kas daugiau". Jeigu po trečiojo paskelbimo niekas didesnės kainos nepasiūlo, teismo antstolis paskelbia, kad turtas parduotas.
4. Kainos pirmasis padidinimas, parduodant turtą iš varžytynių, turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus nuo pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimt tūkstančių litų, ne mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina nuo penkiasdešimt tūkstančių iki šimto tūkstančių litų ir ne mažiau kaip tris procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.
714 straipsnis. Varžytynių protokolas
3. Protokole nurodoma visa varžytynių eiga. Be duomenų apie varžytynių eigą protokole nurodoma varžytynių vieta ir laikas, kada varžytynės pradėtos ir užbaigtos, teismo antstolių kontoros pavadinimas, antstolio vardas ir pavardė, kokioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas, kas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse, kas dalyvauja varžytynėse, kokia pradinė parduodamo turto kaina, kas pasiūlė didesnę kainą, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytynėse, protokole turi būti pažymėtos teismo antstolio nurodytos neleidimo priežastys. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytynėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos.
715 straipsnis. Skolininko teisė nurodyti kokį turtą parduoti varžytynėse pirmiausiai
716 straipsnis. Pinigų sumokėjimo tvarka nupirkus turtą iš varžytynių
1. Visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą pirkėjas privalo sumokėti per penkias dienas nuo varžytynių pasibaigimo.
717 straipsnis. Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis
Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis:
718 straipsnis. Parduodamo turto pradinė kaina pirmą kartą rengiamose (pirmosiose)
varžytynėse
719 straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmės
1. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas, varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas arba jeigu varžytynėse kaina nebuvo padidinta kaip numatyta 713 straipsnio 4 dalyje (šio kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktai), tai turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą.
2. Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad pirkėjas nesumoka visos sumos nustatytu terminu už varžytynėse pirktą turtą, jeigu paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse ar dėl įstatymo pažeidimo teisėjui atsisakius tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (šio kodekso 717 straipsnio 3, 4, 5 punktai), tai turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, kuria tas turtas buvo perkamas neįvykusiose varžytynėse.
3. Paskelbus varžytynes neįvykusiomis, antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu teismo antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą.
720 straipsnis. Išieškotojo sutikimas paimti neparduotą iš varžytynių turtą
1. Pareiškęs pageidavimą paimti turtą, išieškotojas turi per penkias dienas įmokėti į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos pagal priklausančių kiekvienam išieškotojui sumų apskaičiavimą, sudarytą laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą.
721 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą
turtą pasekmės
1. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per teismo antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą priimti perduodamą turtą, ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis teismo antstolis skelbia antrąsias varžytynes.
2. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio kodekso 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per teismo antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą priimti perduodamą turtą, ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis teismo antstolis skelbia pakartotinas varžytynes.
722 straipsnis. Antrosios varžytynės
1. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nustatoma šešiasdešimt procentų nuo šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
2. Jeigu paskelbtos neįvykusiomis šio kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais antrosios varžytynės, teismo antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis kitų šio kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Jeigu išieškotojas atsisako pasiimti neparduotą turtą, taikomos šio kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės.
3. Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio kodekso 717 straipsnyje 3, 4, 5 punktuose numatytais pagrindais, teismo antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už tą kainą, kuria turtas buvo perkamas neįvykusiose varžytynėse, laikantis kitų šio kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.
723 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą
pasekmės
1. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio kodekso 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą priimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, tai turtas grąžinamas skolininkui.
2. Grąžindamas skolininkui turtą, areštą tam turtui savo patvarkymu panaikina teismo antstolis. Jeigu turtas areštuotas remiantis teismo nutartimi, teismo antstolis patvarkymu pasiūlo arešto turtui panaikinimo klausimą išspręsti teismui, kurio nutartimi turtas areštuotas.
3. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
724 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių aktas
1. Apie kiekvieno daikto pardavimą iš varžytynių teismo antstolis surašo turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriame nurodo:
725 straipsnis. Varžytynių akto tvirtinimo tvarka
1. Teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija praėjus ne mažiau kaip dvidešimčiai dienų nuo varžytynių dienos.
2. Jeigu yra paduotas skundas dėl teismo antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo abejonių kyla teisėjui, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje. Tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl teismo antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. Klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo ir skundai dėl teismo antstolio veiksmų išsprendžiami ta pačia teismo nutartimi.
3. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama teismo antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims, tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą.
4. Jeigu teisėjas nustato esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, jis nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis.
5. Nutarties, kuria išspręstas varžytynių akto patvirtinimo klausimas, nuorašas siunčiamas posėdyje nedalyvavusiems asmenims. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.
7. Nutarčiai, kuria atsisakyta tvirtinti varžytynių aktą įsiteisėjus, pirkėjui grąžinama sumokėta suma ir šio kodekso nustatyta tvarka turtas perduodamas išieškotojui arba skelbiamos pakartotinos varžytynės. Sumokėta suma negrąžinama šio kodekso 711 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.
726 straipsnis. Turto pardavimas per prekybos įmonę
1. Šio kodekso 694 straipsnyje nustatytą turtą perdavus realizuoti per prekybos įmonę komiso pagrindais, pradinė realizuojamo turto kaina nustatoma 80 procentų nuo šio kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos.
727 straipsnis. Per prekybos įmonę nustatytu terminu neparduoto turto realizavimas
1. Skolininko turtą, neparduotą per vieną mėnesį nuo jo perdavimo prekybos organizacijai dienos, išieškotojas gali paimti sau už pardavimo kainą. Jeigu išieškotojas nuo to atsisako, šis turtas, perkainojamas.
2. Turtą perkainoja savo patvarkymu teismo antstolis, dalyvaujant prekybos organizacijos atstovui. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš penkias dienas raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išspręsti perkainojimo klausimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui išsiunčiamas patvarkymo nuorašas.
4. Jeigu yra keli išieškotojai, neparduotas turtas jiems perduodamas laikantis šio kodekso 701 straipsnyje nustatyto eiliškumo.
5. Jeigu turtas neparduotas per du mėnesius nuo jo perkainojimo dienos, išieškotojas turi teisę paimti tą turtą sau už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kainą. Tuo atveju, kai išieškotojas atsisako paimti tą turtą, turtas grąžinamas skolininkui.
6. Grąžindamas skolininkui turtą, areštą tam turtui savo patvarkymu panaikina teismo antstolis. Jeigu turtas areštuotas remiantis teismo nutartimi, teismo antstolis patvarkymu pasiūlo arešto turtui panaikinimo klausimą išspręsti teismui, kurio nutartimi turtas areštuotas.
7. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
LI SKYRIUS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ AREŠTO IR REALIZAVIMO YPATUMAI
728 straipsnis. Vertybinių popierių arešto tvarka
1. Nukreipiant išieškojimą į vertybinius popierius, teismo antstolis bankams, finansų maklerio įmonėms, vertybinių popierių emitentams bei Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pasiunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybinių popierių bei sustabdyti vertybinių popierių realizavimą tokiai sumai, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nuo teismo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko vertybinių popierių realizavimą tiek, kiek tai būtina teismo antstolio reikalavimui įvykdyti ir apie tai nedelsiant informuoja teismo antstolį. Jeigu per dešimt dienų nuo informacijos apie skolininko turimus vertybinius popierius išsiuntimo antstoliui dienos nurodyti asmenys negauna šio straipsnio 3 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti vertybinius popierius, visi vertybinių popierių realizavimo apribojimai panaikinami.
3. Teismo antstolis, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pranešimą apie reikalavimo sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą įvykdymą, per tris dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą, kuris prilyginamas turto arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:
729 straipsnis. Vertybinių popierių realizavimo tvarka
1. Vertybiniai popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami biržos taisyklėse akcijų paketų pardavimui nustatyta tvarka.
730 straipsnis. Vertybinių popierių, neparduotų Vertybinių popierių biržoje per mėnesį nuo
jų realizavimo pradžios, realizavimo tvarka
1. Vertybinius popierius, neparduotus per mėnesį nuo jų realizavimo pradžios Vertybinių popierių biržoje, teismo antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti už paskutinio mėnesio iki realizavimo pradžios vidutinį prekybos vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje šių vertybinių popierių kursą laikantis šio kodekso 701 straipsnyje nustatyto eiliškumo.
2. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio kodekso 720 straipsnio nustatyta tvarka jam perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą priimti perduodamus vertybinius popierius ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, vertybinių popierių realizavimas pratęsiamas dar dviem mėnesiams. Tokiu atveju parduodamų vertybinių popierių pardavimo kaina mažinama dvidešimčia procentų skaičiuojant nuo pradinės pardavimo kainos.
731 straipsnis. Vertybinių popierių, neparduotų Vertybinių popierių biržoje per tris
mėnesius nuo jų realizavimo pradžios, realizavimo tvarka
1. Nerealizavus vertybinių popierių per šio kodekso 730 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, teismo antstolis pasiūlo išieškotojui juos pasiimti už šio kodekso 730 straipsnio 2 dalyje nustatytą kainą.
2. Jeigu išieškotojas atsisako paimti šio kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą priimti perduodamus vertybinius popierius ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, tai tiems vertybiniams popieriams areštas panaikinamas.
LII SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO NUKREIPIMAS Į SKOLININKO DARBO UŽMOKESTĮ
AR KITOKIAS PAJAMAS TVARKA
733 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į skolininko darbo užmokestį
ir kitokias jo pajamas tvarka
1. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių pajamų teismo antstolis pradeda pateikdamas skolininko darbdaviui ar kitam asmeniui, vykdančiam išmokėjimą, vykdomąjį dokumentą.
2. Kartu su pateikiamu vykdyti vykdomuoju dokumentu teismo antstolis pateikia patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodoma kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas.
3.Patvarkyme turi būti nurodoma išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davimų dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už teismo antstolio reikalavimo nevykdymą bei kiti nurodymai, būtini sprendimo vykdymui.
4.Siunčiant vykdymui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo įsiskolinimas apskaičiuojamas nurodant įsiskolinimą tvirta suma.
5.Išlaikymo periodinėmis išmokomis, jeigu jų dydis nenustatytas tvirta suma, įsiskolinimo dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba įsiskolinimo apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo užmokestį, įsiskolinimas skaičiuojamas išieškojimo vykdymo metu pagal gaunamo darbo užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu vienas MMA per mėnesį. Jeigu įsiskolinimo išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu vienas MMA, įsiskolinimas skaičiuojamas imant pagrindu vieno MMA dydžio darbo užmokestį. Skolininkui ar išieškotojui pateikus duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per laikotarpį, už kurį skaičiuojamas įsiskolinimas, teismo antstolis perskaičiuoja įsiskolinimo dydį.
8.Jeigu patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Šioje sąskaitoje išieškotos pinigų sumos saugomos tris metus. Jeigu per šį laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, teismo antstolio patvarkymu išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio kodekso 631straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka
734 straipsnis. Žinios apie skolininko darbo užmokestį
1. Įmonės, įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo, teismo antstolio reikalavimu, jo nustatytu terminu pateikti žinias apie tai, ar skolininkas pas juos dirba ir kokia jo mėnesinio darbo užmokesčio suma.
2. Tokia pat tvarka teismo antstolis išreikalauja žinias apie skolininkui priklausantį atlyginimą už naudojimąsi autorine teise, teise į atradimą, išradimą.
735 straipsnis. Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių
jo pajamų dydžio apskaičiavimas
736 straipsnis. Išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydis
1. Iš priklausančios skolininkui darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų dalies, neviršijančių MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki penkiasdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymas ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškojimams, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymas ar teismas, - dvidešimt procentų;
2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davimų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar teismas.
3. Kai skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius esant skolininko rašytiniam prašymui teismo antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymo ar teismo nustatytoji dalis. Mažinant išskaitymų dydį neatsižvelgiama į išlaikytinius kurių išlaikymui iš skolininko darbo užmokesčio daromi išskaitymai.
737 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į kitokias skolininko pajamas,
prilygintas darbo užmokesčiui
1. Išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį taisyklės taikomos, taip pat ir nukreipiant išieškojimą į priklausančius skolininkui:
2) autorinį atlyginimą už literatūros, mokslo ar meno kūrinį, atlyginimą už atradimą, išradimą, dėl kurio išduotas autorystės liudijimas;
4) sumas, gaunamas atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu;
738 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į pašalpas
Į socialinio draudimo pašalpas, mokamas laikinojo nedarbingumo atveju, bedarbio pašalpas išieškojimas gali būti nukreipiamas tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu.
739 straipsnis. Pinigų sumos, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas
Išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumas, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
2) sumos, mokamos darbuotojui ryšium su tarnybine komandiruote, perkėlimu, priėmimu į darbą ir pasiuntimu dirbti į kitas vietoves;
740 straipsnis. Darbdavio veiksmai skolininkui nutraukus darbo sutartį
arba pasibaigus periodinėms išmokoms
1. Nutraukus darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam vykdyti buvo pateiktas vykdomasis dokumentas, per tris dienas nuo pilno atsiskaitymo su skolininku, vykdomąjį dokumentą grąžina antstolių kontorai, kurios veiklos teritorijoje yra įmonė, įstaiga ar organizacija. Vykdomajame dokumente turi būti atžymima apie atliktus mokėjimus: įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas, adresas, kiekvienos išskaitos data, dydis, bendra išskaitų suma. Atžymos patvirtinamos jas padariusio asmens ir įmonės, įstaigos, organizacijos vyriausiojo finansininko parašu bei antspaudu.
741 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų apskaita įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje
2. Vykdomųjų dokumentų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimui patvirtintos tvarkos.
742 straipsnis. Išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, išieškojimo ypatumai
1. Asmuo, privaląs mokėti vaikų išlaikymui periodines išmokas, per tris dienas turi pranešti teismo antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat apie papildomą uždarbį.
2. Be svarbių priežasčių nepranešus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų žinių, kaltiems asmenims bei skolininkui, teismo antstolio ar išieškotojo pareiškimu, teismas gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
3. Asmuo, pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui, arba asmeniui, mokančiam pensiją, stipendiją , pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išlaikymą ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Savo prašymą dėl išieškojimo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį pareiškimą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka, kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Šioje dalyje nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio daromi išskaitymai pagal kitus vykdomuosius dokumentus.
743 straipsnis. Išskaitymų iš darbo užmokesčio teisingumo kontrolė
1.Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas.
2. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti išskaitų teisingumo, jo prašymu tai patikrina teismo antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos.
LIII SKYRIUS
SKOLININKO TURTO ADMINISTRAVIMAS
744 straipsnis. Skolininko turto administravimo tvarkos nustatymas
1. Teismo antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti administruojant skolininko turtą ir iš to gautas pajamas nukreipiant įsiskolinimui padengti, kreipiasi į teismą, prie kurio yra teismo antstolių kontora, prašydamas nustatyti skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką.
LIV SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO NUKREIPIMO Į HIPOTEKA ĮKEISTĄ TURTĄ, ĮKEITIMU ĮKEISTĄ TURTĄ, Į DAIKTO SULAIKYMO TEISE SULAIKYTĄ TURTĄ YPATUMAI
745 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į hipoteka įkeistą turtą, įkeitimu įkeistą turtą,
į daikto sulaikymo teise sulaikytą daiktą
746 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo trečiųjų asmenų naudai į hipoteka įkeistą turtą ypatumai
1. Nukreipdamas išieškojimą į hipoteka įkeistą skolininko turtą, teismo antstolis raštu kreipiasi į hipotekos kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų nukreiptas išieškojimas į hipoteka įkeistą skolininko turtą.
2. Savo sutikimą, kad išieškojimas būtų nukreiptas į hipoteka įkeistą skolininko turtą, hipotekos kreditorius pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą, hipotekos kreditorius netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, perduodant šį turtą jam administruoti.
3. Jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad išieškojimas būtų nukreiptas į hipoteka įkeistą turtą, arba per keturiolika dienų nepateikia teismo antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo nukreipimo, išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą negali būti nukreipiamas.
747 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo trečiųjų asmenų naudai į įkeitimu įkeistą skolininko turtą ypatumai
1. Nukreipdamas išieškojimą į įkeitimu įkeistą skolininko turtą, teismo antstolis raštu kreipiasi į įkaito turėtoją, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų nukreiptas išieškojimas į įkeistą skolininko turtą.
2. Savo sutikimą, kad išieškojimas būtų nukreiptas į įkeistą skolininko turtą, įkaito turėtojas pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą, įkaito turėtojas netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto Civilinio kodekso 4.219, 4.220 straipsniuose nustatyta tvarka.
3. Jeigu įkaito turėtojas nesutinka, kad išieškojimas būtų nukreiptas į įkeistą turtą, arba per keturiolika dienų nepateikia teismo antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo nukreipimo, išieškojimas į įkeistą turtą negali būti nukreipiamas.
748 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į daikto sulaikymo teise sulaikytą
skolininko daiktą
LV SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO NUKREIPIMAS Į TURTINES TEISES
749 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į skolininko turtines teises tvarka
1. Išieškojimas į turtines teises vykdomas, teismo antstoliui priimant patvarkymą dėl skolininko turtinių teisių arešto. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.
2. Reikalavimų teisių, susijusių su piniginiais išmokėjimais, areštas taikomas ir ateityje įvyksiantiems mokėjimams.
3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismo antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodoma prievolę įvykdyti teismo antstoliui arba į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą.
4. Teismo antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas ar kiti asmenys reiškia pretenzijas į turtines teises, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra nukreiptas išieškojimas į turtines teises.
750 straipsnis. Patvarkymo dėl skolininko turtinių teisių arešto įteikimas ir pranešimas apie jį
1. Šio kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodytas patvarkymas įteikiamas skolininkui ir prievolės skolininkui šio kodekso 604 straipsnio nustatyta tvarka.
751 straipsnis. Skolininko turtinių teisių arešto įsigaliojimas
752 straipsnis. Išieškojimo nukreipimo į reikalavimo teises, kylančias iš alternatyvios prievolės, vykdymo ypatumai
LVII SKYRIUS
IŠIEŠKOTŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMO TVARKA IR IŠMOKĖJIMO
IŠIEŠKOTOJAMS TVARKA
753 straipsnis. Reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus
patenkinimo eilės tvarka
1. Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su jomis susijusioms išlaidoms ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, ši suma, atskaičius išieškotojui grąžintinas ir kitas vykdymo išlaidas, paskirstoma tarp išieškotojų šio kodekso 754, 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka.
754 straipsnis. Reikalavimų patenkinimo eiliškumas
2. Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat susijusią su maitintojo netekimu.
755 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo
vykdymo eilė
1. Vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizavimui po to, kai patenkinti nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai ir padengiamos su tuo susijusios vykdymo išlaidos.
2. Jei nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardinti daiktai konfiskuoti, tai nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami nukreipiant išieškojimą į kitą turtą, o į konfiskuotus daiktus išieškojimas nukreipiamas tik tada, kai nėra kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba jo neužtenka.
756 straipsnis. Teismo antstolio sudaromas apskaičiavimas išieškotoms sumoms
paskirstyti
1. Jeigu yra keli išieškotojai ir neužtenka išieškotos iš skolininko pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai patenkinti, teismo antstolis, laikydamasis nustatytos išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo, sudaro pinigų paskirstymo tarp išieškotojų patvarkymą ir pateikia jį tvirtinti teisėjui.
757 straipsnis. Iš areštuoto nekilnojamo turto gaunamų pajamų paskirstymo tvarka
1. Iš areštuoto nekilnojamo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka:
758 straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams
1. Iš sumų, teismo antstolio išieškotų iš skolininko, pirmiausiai šio kodekso nustatyta tvarka apmokamos vykdymo išlaidos, o iš likusių sumų patenkinami išieškotojų reikalavimai. Suma, kuri lieka patenkinus visus reikalavimus, grąžinama skolininkui.
2. Išieškotas iš skolininko ir perduotinas išieškotojams sumas teismo antstolis įskaito į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą. Užbaigus išieškojimo procesą, išieškotos sumos nedelsiant išmokamos, išsiunčiamos arba pervedamos išieškotojui.
3. Sumos, kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai įnešamos į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.
759 straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo
1. Vykdant išieškojimą, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų pilnai užtenka visiems išieškotojams, prie išieškojimo galima prisijungti iki teismo antstolis gražina išieškotas sumas skolininkui. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina teismo antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo tarp išieškotojų.
LVI SKYRIUS
SPRENDIMŲ ĮVYKDYMO ATGRĘŽIMAS
760 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimas
1. Jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir, iš naujo išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas).
2. Atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus, skubiai įvykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.
761 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas
pirmosios instancijos teisme
1. Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį naujame sprendime ar nutartyje, kuriuo užbaigiama byla.
2. Jeigu iš naujo nagrinėjusis bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, tai atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Tas pareiškimas paduodamas per vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos, neapmokamas žyminiu mokesčiu ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti tą klausimą.
762 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimas
apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme
1. Jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės, arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
2. Jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal taisykles, nustatytas šio kodekso 760 ir 761 straipsniuose.
LVIII SKYRIUS
NEPINIGINIO POBŪDŽIO SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI
763 straipsnis. Nepiniginio pobūdžio sprendimų bendroji vykdymo tvarka
764 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui
1. Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo, teismo antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui, kuriam perduodamas vaikas, ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui.
765 straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui
1. Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri daiktai, nurodyti teismo sprendime, teismo antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda juos išieškotojui.
2. Jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, teismo antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.
3. Jeigu negalima daiktus perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba jeigu negalima daiktus perduoti dėl kitų priežasčių, teismo antstolis surašo aktą apie tai, kad negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui.
766 straipsnis. Iškeldinamo asmens turto apsauga
2. Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako paimti iškeldinamą turtą, tokio turto apsaugą turi užtikrinti teismo antstolis.
3. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytais atvejais teismo antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamojo asmens patalpoje esantį turtą laikydamasis šio kodekso 677 ir 681 straipsniuose nustatytų taisyklių.
4. Aprašytasis turtas kartu su aprašo nuorašu perduodamas saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju. Aprašo nuorašas išsiunčiamas ar kitaip perduodamas skolininkui.
767 straipsnis. Įkeldinimas į gyvenamąsias patalpas pagal teismo sprendimą
1. Pagal teismo sprendimą turi būti įkeldinami į gyvenamąsias patalpas tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte.
2. Apie įkeldinimo laiką prieš penkias dienas raštu pranešama skolininkui ir išieškotojui. Įkeldinimas paprastai vykdomas jiems dalyvaujant.
3. Jeigu skolininkas slepiasi arba geruoju nevykdo teismo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į patalpą, teismo antstolis įkeldina jį priverstine tvarka, dalyvaujant policijos pareigūnui.
768 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų pagal prokuroro sankciją
1. Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos asmenims, iškeldinamiems iš gyvenamosios patalpos. Esant galimybei, iškeldinamieji asmenys paraginami geruoju išsikeldinti nedelsiant. Neatidėliotinais atvejais iškeldinimas vykdomas nedelsiant.
2. Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos teismo antstolių kontoros teismo antstolis pagal šiame kodekse nustatytas taisykles.
3. Jeigu iškeldinami asmenys atsisako įleisti teismo antstolį į jų užimamą gyvenamąją patalpą, kitokiais veiksmais trukdo vykdyti iškeldinimą, iškeldinama policijos pagalba.
769 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
1. Pagal teismo sprendimą turi būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu.
3. Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą teismo antstolis ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
4. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba geruoju nevykdo teismo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, teismo antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
5. Apie priverstinį iškeldinimą teismo antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą.
770 straipsnis. Sprendimų bylose dėl garbės ir orumo gynimo vykdymo ypatumai
771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti
tam tikrus veiksmus, įvykdymas
1. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismo antstolis surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą apie sprendimo neįvykdymą.
2. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio kodekso 276 straipsnyje, surašytasis aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes ryšium su tuo, kad skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
3. Jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.
4. Jeigu klausimo dėl sprendimo neįvykdymo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad išieškotojas neturi lėšų sprendimui įvykdyti skolininko sąskaita, teismas, išieškotojo prašymu, priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.
5. Jeigu teismo nustatytu terminu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytąjį aktą teismo antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti skolininkui iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą ir nustato jam naują terminą sprendimui įvykdyti. Bauda išieškoma iš skolininko penkiasdešimt procentų - į valstybės pajamas, o penkiasdešimt procentų - išieškotojui.
6. Jeigu skolininkas antrą kartą ir tolesnius kartus pažeidžia nustatomus sprendimui įvykdyti terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio straipsnio 5 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.
7. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
772 straipsnis. Sprendimų grąžinti į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo
formulavimą neįvykdymo pasekmės
Tais atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo iš darbo formulavimą, jeigu tas formulavimas sukliudė darbuotojui stoti į kitą darbą, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
LIX SKYRIUS
UŽSIENIO TEISMŲ IR ARBITRAŽŲ SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI
773 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo bendroji tvarka
1. Šiame skyriuje nurodyta sprendimų vykdymo tvarka taikoma tik sprendžiant klausimus, susijusius su užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymu.
774 straipsnis. Vykdomųjų raštų išdavimo ir pateikimo vykdymui tvarka
Vykdomuosius raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme dėl sprendimo pripažinimo išieškotojas nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.
775 straipsnis. Vykdomojo rašto priedai
Prie vykdomojo rašto, nukreipiant jį vykdymui, pridedama nutarties, kuria užsienio teismo ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, nuorašas, užsienio teismo sprendimo nuorašas ir jo vertimas į lietuvių kalbą (jeigu tarptautinėje sutartyje numatyta, kad sprendimas pateikimas išverstas į lietuvių kalbą).
776 straipsnis. Užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimas
777 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas
778 straipsnis. Vykdomojo rašto grąžinimas
1. Skolininkui išvykus gyventi iš Lietuvos Respublikos arba kai nežinoma skolininko gyvenamoji vieta, vykdomoji byla užbaigiama, o vykdomasis raštas grąžinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dėl užsienio teismo ar arbitražo sprendimo pripažinimo.
2. Grąžinant vykdomąjį raštą Lietuvos apeliaciniam teismui, teismo antstolis apie tai praneša išieškotojui. Išieškotojui teismo antstolis taip pat praneša apie Lietuvos Respublikoje pagal tą vykdomąjį raštą atliktus išieškojimus. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdymui.
VII DALIS
TARPTAUTINIS CIVILINIS PROCESAS
LX skyrius
TEISMINGUMAS IR NORMŲ TAIKYMAS
Pirmasis skirsnis
Bendrosios nuostatos
780 straipsnis. Normų taikymas
781 straipsnis. Nacionalinio teismingumo prioritetas
1. Jeigu ieškininio pareiškimo metu byla yra žinybinga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka nepriklausomai nuo to, kad vėliau sąlygos pasikeičia.
782 straipsnis. Neteismingumo pasekmės
783 straipsnis. Teismingumas
1. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė.
2. Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmos instancijos teismas nagrinėja civilines bylas dėl tarptautinio įvaikinimo.
3. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
4. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.
Antrasis skirsnis
BENDROSIOS Nacionalinio teismingumo taisyklės
784 straipsnis. Bylų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, teismingumas
1. Lietuvos Respublikos teismams teismingos bylos, kylančios iš šeimos teisinių santykių, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
785 straipsnis. Bylų, kylančių iš tėvų ir vaikų teisinių santykių, teismingumas
1. Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas iš teisinių santykių tarp tėvų ir vaikų, įvaikinimo teisinių santykių, jeigu nors viena iš šalių turi Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmuo be pilietybės, ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
Trečiasis skirsnis
Nacionalinio teismingumo taisyklės
ginčo teisenoje
787 straipsnis. Principai
1. Bylos nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardintos šio kodekso VII dalies LX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai jeigu:
1) atsakovas ieškininio pareiškimo įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą, arba gyvena;
788 straipsnis. Susitarimas dėl Lietuvos teismų kompetencijos apribojimo
1. Ūkinės - komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu toks susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurių atžvilgiu numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija.
Ketvirtasis skirsnis
Nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingojoje
teisenoje
789 straipsnis. Principai
1. Išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu; paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
2. Lietuvos Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur esančiu užsienietį, jeigu:
1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
Penktasis skirsnis
Neteismingos Lietuvos Respublikos teismams
bylos
790 straipsnis. Asmenys, negalintys būti atsakovais
1. Atsakovais Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems taikomas diplomatinis imunitetas bei jų šeimos nariai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta taisyklė nėra taikoma, jeigu:
1) ginčas kyla dėl nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tą daiktą turi nurodyti asmenys ar atitinkamos tarptautinės organizacijos;
3. Atsakovais Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems ieškinys pareiškiamas dėl jų pareiginių funkcijų vykdymo, jeigu:
1) tai yra valstybės tarnautojai, svetimų valstybių vardu atliekantys konsulines funkcijas, nepriklausomai nuo jų turimos pilietybės;
791 straipsnis. Išimčių netaikymas
1. Išimtys, numatytos šio kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse nėra taikomos, jeigu valstybė, siunčianti įvardintus asmenis, aiškiai atsisako nuo imuniteto taikymo įvardintiems asmenims.
2. Atsisakymas nuo tarptautinių organizacijų pareigūnams taikomo imuniteto gali būti pareikštas tik išimtinai šių tarptautinių organizacijų.
792 straipsnis. Draudimas atlikti vykdymo veiksmus
1. Asmenų, nurodytų šio kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, atžvilgiu negali būti atliekami jokie vykdymo veiksmai, išskyrus atvejus, kai jie gali būti atsakovais Lietuvos Respublikos teisme.
2. Asmenų, nurodytų šio kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse atžvilgiu gali būti atliekami vykdymo veiksmai, jeigu atitinkamos valstybės ar tarptautinės organizacijos šio kodekso 791 straipsnio nustatyta tvarka pareiškia, kad atsisakymas nuo imuniteto galioja ir vykdymo procesui.
LXI Skyrius
Procesas
Pirmasis skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
793 straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas
1. Užsienio valstybių asmenų bei asmenų be pilietybės teisnumas ir veiksnumas vertinamas vadovaujantis šio kodekso nuostatomis. Užsieniečiai, kurie pagal savo šalies įstatymus neturi civilinio procesinio veiksnumo arba šis veiksnumas yra ribotas, laikomi turinčiais civilinį procesinį veiksnumą, jeigu jie atitinka šio kodekso 38 straipsnio reikalavimus.
794 straipsnis. Ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
1. Ieškovas užsienietis, atsakovo prašymu privalo šio kodekso nustatyta tvarka, įnešti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma, jeigu:
1) ieškovas Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą arba turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms padengti;
3) neturtinio pobūdžio bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių; pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose prašoma teismo įsakymo išdavimo;
3. Pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Šioje dalyje nurodytas reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra užsienietis arba išnyko teisinis asmens atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagrindas.
795 straipsnis. Užstato dydžio nustatymas
1. Vadovaudamasis šio kodekso nuostatomis užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas išskyrus, tas, kurios kiltų dėl priešieškinio pareiškimo bei į tai, kad užstato dydis neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Užstato sumokėjimui teismas nustato ne trumpesnį kaip trijų dienų terminą. Jeigu pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokamas, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
2. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad nustatytas užstatas yra per mažas, teismas turi teisę, atsakovo prašymu padidinti jo sumą.
796 straipsnis. Užstato grąžinimas
797 straipsnis. Bylinėjimosi atlyginimas iš užstato
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu šioje dalyje nustatytu laiku nepareiškiamas atitinkamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą užstatą.
798 straipsnis. Atsakovo pirmumo teisė
Antrasis skirsnis
Užsieniečių atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų
mokėjimo, teisinė pagalba, įteikimai, įrodymų
užtikrinimas
800 straipsnis. Užsieniečių atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
1. Užsieniečiams abipusiškumo pagrindu taikomos tokios pačios atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jų sumažinimo, atidėjimo bei išdėstymo sąlygos kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams.
801 straipsnis. Teismų susižinojimas
1. Lietuvos Respublikos teismai su užsienio valstybių teismais dėl teisinės pagalbos, nagrinėjant bylas, susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
2. Lietuvos Respublikos teismai atsisako teikti teisinę pagalbą jeigu:
1) veiksmas, kurio reikalaujama atlikti, prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai arba jos suverenitetui;
802 straipsnis. Teisminiai pavedimai
1. Užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos prašymą dėl teisinės pagalbos teikimo vykdo Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teise. Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra nukreiptas teisinės pagalbos prašymas, prašymą teikiančio užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos iniciatyva gali taikyti kitas taisykles, nei numato Lietuvos Respublikos įstatymai jeigu jų nedraudžia Lietuvos Respublikos teisė arba jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
2. Jeigu užsienio valstybės teismas ar kita institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos teismą dėl procesinio dokumento įteikimo asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir pateikia procesinį dokumentą, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą, jis adresatui yra įteikiamas, jeigu šis išreiškia valią jį priimti. Asmeniui, atsisakiusiam priimti procesinį dokumentą, turi būti išaiškintos galimos tokio atsisakymo pasekmės.
803 straipsnis. Lietuvos teismų kreipimasis dėl teisinės pagalbos
1. Su prašymu dėl teisinės pagalbos teikimo užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulatus, užsienio teismus ar kitas valstybines institucijas.
2. Į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulatus teismai teisinės pagalbos kreipiasi jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis užsienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate.
3. Į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybinę instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo teismas kreipiasi jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą.
804 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas asmenims esantiems
Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje
1. Procesinių dokumentų įteikimas asmenims, kurie būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, įteikimas vykdomas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.
805 straipsnis. Įgalioto asmens paskyrimas
1. Šalis, gyvenanti užsienyje, jeigu ji nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai.
2. Jeigu šalis, gyvenanti užsienyje, neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti šaliai, esančiai užsienyje, lieka byloje ir laikomi įteiktais. Šios pasekmės šaliai turi būti išaiškintos pirmojo įteikimo metu. Šaliai taip pat turi būti išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir jo nepateikimo pasekmės bei turi būti išaiškinta, kas gali būti įgaliotu asmeniu.
806 straipsnis. Teisingumo ir užsienio reikalų ministrų kompetencija
807 straipsnis. Įrodymų užtikrinimas
808 straipsnis. Užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai
Užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Lietuvos oficialūs rašytiniai įrodymai. Tačiau jeigu dokumentas yra susijęs su nuosavybės teisės perėjimu nekilnojamam turtui, esančiam Lietuvoje, jis turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate. Tos pačios taisyklės yra taikomos ir dokumentams, kurių autentiškumu teismas abejoja.
Trečiasis skirsnis
Užsienio teisės taikymas
809 straipsnis. Užsienio teisės taikymas
1. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio).
2. Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, sutinkamai su tos teisės oficialiu aiškinimu, jos taikymo praktika ir doktrina atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.
3. Jeigu teismui ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
Ketvirtasis skirsnis
Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų
pripažinimo tvarka
810 straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė
1. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą..
2. Nereikalauja pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas.
811 straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos
1. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami abipusiškumo ar tarptautinių sutarčių pagrindu. Užsienio teismų sprendimus abipusiškumo pagrindu atsisakoma pripažinti, jeigu:
2) sutinkamai su Lietuvos Respublikos teise ar tarptautinės sutarties nuostatomis byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai;
3) šaliai, kuri nedalyvavo bylos nagrinėjime, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni – tinkamo atstovavimo galimybės;
4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių;
6) jeigu užsienio valstybės teismas sprendime išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, įstatyminio atstovavimo, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytų sąlygų bei abipusiškumo patikrinimo nereikalaujama, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu pagal tos valstybės teisę yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, įgyja palikimą, kuris palikėjo mirties momentu buvo tos valstybės teritorijoje.
3. Abipusiškumo sąlyga nėra taikoma taip pat ir tais atvejais, kai byla, kurioje yra priimtas sprendimas, priklauso išimtinei tos valstybės jurisdikcijai.
4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nėra taikomos ir byloms, nurodytoms 810 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas tuo, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
5. Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
6. Užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.
812 straipsnis. Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo abipusiškumo pagrindu
1. Dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą.
2. Prie pareiškimo dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą bei šio sprendimo oficialų vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo bylos nagrinėjime, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
813 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Pareiškimus dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama asmeniui, prieš kurį nukreiptas prašomas pripažinti sprendimas. Teismo nutartis dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teismo nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu. Byloje taip pat yra galimas proceso atnaujinimas.
2. Pareiškimą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas gali pripažinti tik dalį užsienio teismo (arbitražo) sprendimo.
4. Teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl užsienio teismo (arbitražo) pripažinimo, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo (arbitražo) sprendimas yra apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų (arbitražų) sprendimų kontrolės formomis arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs.
5. Prašymas dėl užsienio teismo (arbitražo) pripažinimo gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu nustatoma, kad jis pateiktas nesilaikant šiame kodekse ar tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos.
Penktasis skirsnis
Leidimo vykdyti Užsienio teismų (arbitražų) sprendimus tvarka
814 straipsnis. Vykdytinumas
1. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai gali būti vykdomi, jeigu:
2. Šio straipsnio 1 dalies reikalavimai taikomi taip pat ir taikos teisėjo sprendimams, priimtiems užsienyje.
3. Užsienio arbitražų sprendimų vykdymo sąlygas taip pat nustato 1958 m. Jungtinių Tautų konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo.
815 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
816 straipsnis. Teisė sustabdyti vykdymą
1. Kasacinis teismas, nagrinėjantis skolininko kasacinį skundą dėl leidimo vykdyti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą, kasatoriaus prašymu turi teisę užsienio teismo (arbitražo) sprendimo vykdymą sustabdyti, jeigu valstybėje, kurioje buvo priimtas teismo (arbitražo) sprendimas, jis yra apskųstas įprastine teismų (arbitražų) sprendimų kontrolės forma arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs. Pastaruoju atveju teismas turi teisę nustatyti terminą, per kurį skundas turi būti pateiktas.
Šeštasis skirsnis
Užsienio valstybės teisme patvirtintų taikos sutarčių ir teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka
817 straipsnis. Taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka
1. Užsienio valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje abipusiškumo pagrindu, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje ji buvo sudaryta ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
818 straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti
Abipusiškumo ar tarptautinių sutarčių pagrindu Lietuvos Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys Lietuvos Respublikoje pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka, kaip ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.