Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 8, 9, 13, 14, 15,
21, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2001 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.59-1153; 1995, Nr. 59-1475, Nr.84-1901; 1996, Nr.68-1636; 1998, Nr.98-2707;1999, Nr. 66-2115, Nr.113-3283; 2000, Nr. 41-1165, Nr.58-1715, Nr.92-2862)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami:
1) gaunantys atlyginimą už darbą asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys tikrosiose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, kandidatai į notarus (asesoriai), viešojo administravimo valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio pirmosios dalies 3 ir 5 punktuose);
2) valstybės politikai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, kandidatai į teisėjus, prokuratūros pareigūnai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų vadovai, kiti Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnai. Asmenys, išvardyti šiame punkte, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami tuo atveju, kai jie gauna atlyginimą už darbą;
3) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnai;
6) nedirbantys diplomatų sutuoktiniai - tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su diplomatu, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;
10) privalomosios nuolatinės pradinės karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos kariai;
12) motina (tėvas), nedirbanti (nedirbantis) ir neturinti (neturintis) vaiko priežiūros atostogų, bet auginanti (auginantis) vaiką iki trejų metų;
2. 2 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj skaičių “9-13” įrašyti skaičius “10-13” ir šią dalį išdėstyti taip:
“Šio straipsnio pirmosios dalies 10-13 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmenys, nurodyti šio straipsnio pirmosios dalies 13 punkte, privalomai draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ar šalpos (socialinės) pensijos.”
2 straipsnis. 8 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 1-5 punktuose. Šį stažą sudaro:
1) laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos;
2) laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir bedarbio pašalpas. , mokamas pagal Bedarbių rėmimo įstatymą. Šio punkto pirmajame sakinyje išvardytos pašalpos toliau šiame įstatyme vadinamos valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ir bedarbio pašalpomis. Šių pašalpų gavimo laikas įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei socialiniu draudimu nuo nedarbo asmenims.”
2. 8 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ir skaičių “5 ir 6 punktuose” įrašyti skaičių ir žodį “6 punkte” ir šią dalį išdėstyti taip:
3. 8 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje vietoj skaičių “7-8” įrašyti skaičius “7-9” ir šią dalį išdėstyti taip:
“Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami savarankiškai, įgyja asmenys, išvardyti 2 straipsnio pirmosios dalies 7-9 punktuose. Jį sudaro laikas, per kurį šie asmenys moka įstatymo jiems nustatytas privalomas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokas arba per kurį už juos tokios įmokos mokamos.”
4. 8 straipsnio 5 dalyje vietoj skaičių “9-13” įrašyti skaičius “10-13” ir šią dalį išdėstyti taip:
3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
9 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžių “nuo kurių buvo įmokėtos” įrašyti žodžius “ar turėjo būti įmokėtos” ir šį straipsnį išdėstyti taip:
“9 straipsnis. Valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, apskaičiavimas
Jei asmens, kuriam skaičiuojamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, per kalendorinius metus ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.
Išėjimo į pensiją metais į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją, jei uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, ne mažesnės už minimalaus darbo užmokesčio per visus šiuos mėnesius sumą. Priešingu atveju išėjimo į pensiją metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.”
4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“13 straipsnis. Asmens draudžiamosios pajamos
Asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-6 punktuose, draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat gautos valstybinio socialinio draudimo ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ir bedarbio pašalpos. Asmenų, nurodytų 2 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte, draudžiamosiomis pajamomis jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu laikomos sumos, nuo kurių už šiuos asmenis buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.”
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“14 straipsnis. Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos yra visų apdraustųjų asmenų, išvardytų 2 straipsnio pirmosios dalies 1-6 punktuose, draudžiamųjų pajamų vidurkis, tenkantis vienam apdraustajam.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal pajamas, nuo kurių buvo įmokėtos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat pagal išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal metų duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 1 dienos.
Vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per mėnesį prasidėjus naujam ketvirčiui.
Ketvirčio vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kiekvieną ketvirtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu. Ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką ir turi būti patvirtintos ne vėliau kaip per du mėnesius prasidėjus naujam ketvirčiui. Naujai patvirtintos ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos taikomos nuo naujo ketvirčio trečio mėnesio pirmos dienos.
6 straipsnis. 15 straipsnio 2 dalies pakeitimas
15 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių “vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos pagal ketvirčio duomenis” įrašyti žodžius “ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos” ir šią dalį išdėstyti taip:
“Jei pensija skiriama tuo metu, kai dar nepatvirtintos praeitų metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos, vietoj jų asmens draudžiamųjų pajamų koeficientui apskaičiuoti naudojamos paskutinės patvirtintos ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos. Patvirtinus praeitų metų vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas, paskirtoji pensija, atsižvelgiant į šias pajamas, perskaičiuojama nuo pensijos paskyrimo dienos.”
7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“21 straipsnis. Valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydis
Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, pagal formulę 0,005xSxKxD, kurioje:
dydis S - asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu;
8 straipsnis. 54 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti ir papildyti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje vadinama - stažas) metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, kai buvo dirbta pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu nuo 1994 metų sausio 1 dienos, bet ne daugiau, kaip už 25 metus iš viso. Nuo 2004 metų sausio 1 dienos vidurkiui skaičiuoti įskaitomi tik ketveri paeiliui einantys asmeniui palankiausi stažo metai iš 1984-1993 metų laikotarpio; nuo 2005 metų sausio 1 dienos - tik treji palankiausi metai ir t.t. iki 2008 metų sausio 1 dienos, kada asmens stažo metai, buvę iki 1994 metų sausio 1 dienos, vidurkiui skaičiuoti neįskaitomi. Asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją iki 2008 metų sausio 1 dienos, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė (21 straipsnis) sudaroma iš dviejų atskirų dalių: pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 metų sausio 1 dienos, antrojoje dalyje - asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 metų sausio 1 dienos.”
2. Pakeisti 54 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Jeigu asmuo neturi šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų palankiausių penkerių kalendorinių paeiliui einančių metų, tačiau kiekvienais metais per penkerius kalendorinius paeiliui einančius metus iš laikotarpio nuo 1984 metų sausio 1 dienos iki 1994 metų sausio 1 dienos (toliau šioje dalyje vadinama - nurodytas laikotarpis) turėjo stažo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal penkerius paeiliui einančius šio stažo metus. Jei asmuo nurodytu laikotarpiu turėjo stažo per penkerius ne paeiliui einančius kalendorinius metus, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal penkerius ne paeiliui einančius stažo metus laikantis kalendorinės metų sekos. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu stažo turėjo mažiau kaip per penkerius paeiliui ar nepaeiliui einančius kalendorinius metus arba nurodytu laikotarpiu iš viso stažo neturėjo, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas imant iki penkerių metų stažo trūkstamus metus iš ankstesnio laikotarpio, skaičiuojant atgal nuo 1983 metų iki 1974 metų imtinai.”