Projektas - 2

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO PROCESO

KODEKSAS

I  dalis

BENDROSIOS NUOSTATOS

I skyrius

Pagrindiniai nuostatai

1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai

1. Šis kodeksas nustato bylų, kylančių iš civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo ir vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Bylos, kylančios iš darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto ir restruktūrizavimo teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių taisyklės.

2 straipsnis. Civilinio proceso tikslai

Civilinio proceso tikslai yra asmenų pažeistų ar ginčijamų materialinių subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimas, tinkamas įstatymų taikymas teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atstatymas, teisės aiškinimas bei vystymas.

3 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę

1. Teismas privalo nagrinėti bylas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

2. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio) .

3. Jeigu yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą.

4. Nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikimo Konstitucijai ar įstatymams kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. “Valstybės žiniose” paskelbtos administracinio teismo nutartys dėl teisės norminio akto, nepriklausančio Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui teismams yra privalomos.                  

5. Jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, tai teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios normos

6. Jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

7. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.

4 straipsnis. Vienodos teismų praktikos formavimas

Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje “Teismų praktika” paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

II SKYRIUS

Civilinio proceso principai

5 straipsnis. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos

1. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas.

2. Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja.

3. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų nustatytais atvejais pareiškimą teismui dėl viešojo intereso gynimo valstybės vardu gali pareikšti prokuroras arba kita įstatymu įgaliota institucija.

4. Ieškininės teisenos bylose paduodami ieškininiai pareiškimai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose - pareiškimai, prašymai.

6 straipsnis. Teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybe

prieš įstatymą ir teismą

Teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi visų asmenų lygybe prieš įstatymą ir teismą, nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

7 straipsnis. Proceso koncentracija  ir  ekonomiškumas

1. Teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jeigu tai nekenks tinkamam bylos išnagrinėjimui, taip pat, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

2. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

8 straipsnis. Kooperacijos principas

Teismas, šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad būtų  tinkamai išnagrinėta byla.

9 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo viešumas

1. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį.

2. Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais - ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai.

3. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus įvaikinimo bylas.

4. Į teismo posėdžių salę neįleidžiami jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys, jeigu jie nėra dalyvaujantys byloje asmenys arba liudytojai.

5. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kokias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti, viešame teismo posėdyje, gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą byloje dalyvaujantys asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką. Dalyvaujantys byloje asmenys, neinformavę teismo apie daromą garso įrašą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones. Asmenims, pažeidusiems šį draudimą teismo posėdžio metu, taikoma įstatymo numatyta atsakomybė.

10 straipsnis. Bylos medžiagos viešumas

1. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti ir nedalyvavę byloje asmenys. Jie turi teisę daryti bylos medžiagos nuorašus ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o, jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, - ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas.

2. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma  paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

3. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą bei susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiagą tvarką nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Lietuvos archyvų departamentu.

4. Su bylos medžiaga, sudarančia valstybės ar tarnybos paslapties turinį, turi teisę susipažinti  asmenys, kuriems ši teisė yra specialiai suteikta vadovaujantis įstatymais.

11 straipsnis. Proceso kalba

1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba.

2. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis.

3. Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto.

12 straipsnis. Rungimosi principas

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

13 straipsnis. Dispozityvumo principas

Šalys ir kiti proceso dalyviai šio kodekso nustatytose ribose turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

14 straipsnis. Betarpiškumo principas

1. Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse nurodytus atvejus.

2. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

3. Teismas neturi teisės, priimdamas sprendimą, išspręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

4. Dalyvaujantys byloje asmenys teisminių ginčų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.

15 straipsnis. Žodiškumo principas

Šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse nurodytus atvejus.

16 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo nepertraukiamumas ir teisėjų sudėties

nekintamumas

1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismas negali nagrinėti jokių kitų bylų, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus.

2. Jeigu bylos nagrinėjimo metu keičiasi teisėjų sudėtis, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o po to ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta.

3. Jeigu civilinei bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teismo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį pakeičia. Atsarginiam teisėjui įstojus į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama toliau.

17 straipsnis. Šalių procesinis lygiateisiškumas

Šalių procesinės teisės yra lygios.

18 straipsnis. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19 straipsnis. Sprendimo priėmimo slaptumas

1. Sprendimo, nutarties ir nutarimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas (teisėjai), kuris (kurie) nagrinėjo konkrečią bylą.

2. Sprendimų priėmimo kambaryje metu teisėjams draudžiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos išsprendimu.

20 straipsnis. Valstybės garantuota teisinė pagalba

Fiziniai  asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

III SKYRIUS

Žinybingumas

22 straipsnis. Civilinių bylų žinybingumas teismams

1. Teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka žinybingi visi ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

2. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka bei prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

23 straipsnis. Ginčų perdavimas spręsti arbitražui

Šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražine tvarka bet kokį ginčą dėl teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymą negali būti nagrinėjami arbitraže.

24 straipsnis. Teisminio žinybingumo prioritetas

1. Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra žinybingas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

2. Iškilus abejonei ar esant galiojančių įstatymų kolizijai dėl konkretaus ginčo žinybingumo, ginčas nagrinėjamas teisme.

IV SKYRIUS

Teismingumas

25 straipsnis. Civilinių bylų teismingumas

Civilines bylas, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai šio kodekso nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Civilinės bylos teismingos apylinkės teismui

Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose.

27 straipsnis. Civilinės bylos teismingos apygardos teismams

Apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas:

1)   kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 litų, išskyrus sutuoktinių turto padalijimo bylas;

2) kylančias iš autorinių teisinių santykių;

3) kylančias iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių;

4) dėl bankroto ir restruktūrizavimo;

5) pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;

6) kurių viena šalis yra užsienio valstybė;

7) pagal ieškininius pareiškimus dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;

8) pagal ieškininius pareiškimus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;

9) kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.

28 straipsnis. Civilinės bylos teismingos tik Vilniaus apygardos teismui

Tik Vilniaus apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja civilines bylas:

1) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;

2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;

3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;

4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

29 straipsnis. Ieškinio pareiškimas pagal atsakovo gyvenamąją vietą

Ieškinys pareiškiamas teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą jo registracijos pažymėjime. Tais atvejais, kai atsakovu yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybę ar savivaldybę atstovaujančios institucijos buveinę.

30 straipsnis. Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą

1. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.

2. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

3. Ieškinys, kylantis iš juridinio asmens filialo veiklos, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.

4. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

5. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos fizinio asmens sveikatos sužalojimu, taip pat gyvybės atėmimu, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.

6. Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

7. Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

8. Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, padarytų laivų susidūrimu, ir dėl išieškojimo atlyginimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kilęs iš vežimo jūra teisinių santykių gali būti pareiškiamas ir pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo uostą.

9. Ieškinys, kylantis iš sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiami taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.

10. Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administravimo vietą.

11. Ieškinys, kylantis iš vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

12. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

31 straipsnis. Išimtinis teismingumas

1. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

2. Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

3. Išimtinis teismingumas gali būti keičiamas šio kodekso 35 straipsnio numatytais atvejais ir tvarka.

32 straipsnis. Sutartinis teismingumas

1. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą.

2. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas.

33 straipsnis. Kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas

1. Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę, ieškovo pasirinkimu.

2. Priešieškinys, nepriklausomai nuo jo teismingumo, pareiškiamas tos vietos teisme, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda visą bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.

3. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys visa apimtimi paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.   

4. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

5. Civilinis ieškinys, kylantis iš baudžiamosios bylos, jeigu jis nebuvo pareikštas ar nebuvo išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą, pareiškiamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pagal šio kodekso nustatytas teismingumo taisykles.

34 straipsnis. Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui

1. Bylą, priimtą savo žinion, laikantis teismingumo taisyklių, teismas turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji pasidarytų teisminga kitam teismui, išskyrus šio kodekso 35 straipsnyje nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui.

2. Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui:

1) jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai imant, pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atveju;

2) jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui;

3) jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, juos pakeisti kitais tame teisme negalima;

4) jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėjo, kad ji buvo priimta šio teismo žinion, pažeidžiant teismingumo taisykles;

5) sustabdžius bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Tokiu atveju ji perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

3. Dėl teismo nutarties ryšium su bylos perdavimu kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytus atvejus, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Byla perduodama iš vieno teismo į kitą, kai įsiteisėjo tuo klausimu priimta teismo nutartis.

35 straipsnis. Bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

1. Siekiant, kad būtų išnagrinėta operatyviau ir visapusiškiau, išimtinais atvejais byla gali būti perduodama kitam tos pačios grandies teismui.

2. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio teritorijoje yra apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam, išsprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apygardos teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kurio veiklos teritorijoje yra atitinkamas apylinkės teismas turi teisę savo iniciatyva bylą, teismingą  apylinkės teismui, perduoti nagrinėti apygardos teismui.      

4. Jeigu byloje dalyvaujančiu asmeniu yra teisėjas, o byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo artimieji giminaičiai dirba teisėju (išskyrus Lietuvos  Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), aukštesnės grandies teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios grandies teismui.

36 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo sprendimas

1. Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio kodekso 34, 35 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Jeigu byla aukštesnės grandies teismui, vadovaujantis šio kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perduodama neteisėtai, tai konstatavęs, aukštesnės grandies teismas nutartimi bylą grąžina nagrinėti pagal teismingumą. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

2. Prašymus dėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų bylų teismingumo atribojimo ir bylų perdavimo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija, kurią specialiai šiems klausimams spręsti sudaro ir pranešėją skiria Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Motyvuotą prašymą kartu su byla Aukščiausiajam Teismui gali pateikti, informuojant pranešimais apie tai dalyvaujančius byloje asmenis, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismas ar administracinis teismas, kurio žinioje yra byla. Prašymą Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėja per dešimt dienų nuo prašymo gavimo Aukščiausiajame Teisme dienos, nekviesdama į posėdį dalyvaujančių byloje asmenų. Išnagrinėjusi prašymą, teisėjų kolegija priima nutartį, kurios aprašomoji ir motyvuojamoji dalys išdėstomos glausta forma. Nutartis priimama teisėjų kolegijos narių balsų dauguma. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kasacinio proceso taisyklės, sprendžiant teismingumo atribojimo klausimus, netaikomos. Byla išsiunčiama per tris dienas nuo teisėjų kolegijos nutarties priėmimo į atitinkamą pirmosios instancijos teismą pagal teismingumą arba į apeliacinės instancijos teismą, kuriam nutartis, priimta teismingumo atribojimo klausimu, yra privaloma.

4. Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta tvarka gali būti išspręstas ir teismingumo klausimas bylose, kuriose sujungti keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o kiti – administraciniame teisme.

V SKYRIUS

Dalyvaujantys byloje asmenys

37 straipsnis. Dalyvaujantys byloje asmenys

1. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

2. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, asmenys pareiškę ieškinį šio kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio kodekso 442 straipsnyje išvardintose bylose, taip pat šio kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai.

38 straipsnis. Civilinis procesinis veiksnumas

1. Galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso juridiniams asmenims  ir fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, nepilnamečiams, įstatymų nustatyta tvarka sudariusiems santuoką, taip pat nepilnamečiams, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais).

2. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atstovais pagal įstatymą teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rūpintojai. Tokiose bylose teismas privalo įtraukti dalyvauti nepilnamečius ar fizinius asmenis, kurių civilinis veiksnumas apribotas, atitinkamai viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis.

3. Nepilnamečiai nuo keturiolikos metų turi teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo savarankiškai, jeigu ginčas yra kilęs iš santykių, kuriuose dalyvaudami jie turi visišką civilinį veiksnumą. 

4. Nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais, teises ir įstatymo saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai.

39 straipsnis. Kuratoriaus paskyrimas

1. Šaliai, neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą, arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jam sutinkant. Teismo nutartis paskirti kuratorių gali būti priimama neskelbiant teismo posėdžio. Kuratoriaus įgaliojimai pasibaigia paskyrus šalies atstovą pagal įstatymą. Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas.

2. Apie kuratoriaus paskyrimą, išskyrus atvejus, kai kuratorius paskiriamas šaliai, neturinčiai civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą,  teismas viešai paskelbia teisme (nutartis apie kuratoriaus paskyrimą pakabinama teismo skelbimų lentoje) bei suinteresuotos šalies sąskaita viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos.

3. Kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas.  Šalis, kuri prašo paskirti kuratorių, jo atstovavimo išlaidas sumoka iš anksto.

3. Kuratoriumi negali būti skiriamas asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jeigu šis suinteresuotumas yra priešingas atstovaujamosios šalies interesams.

40 straipsnis. Trūkumų šalinimas

1. Jeigu galima pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai yra būtinas atstovavimas pagal įstatymą, o atstovo pagal įstatymą nėra, teismas kreipiasi į atitinkamą instituciją dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo ir šio kodekso 39 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paskiria kuratorių.

2. Teismas turi teisę leisti asmeniui, neturinčiam civilinio procesinio veiksnumo (taip pat ir asmeniui, turinčiam tik ribotą civilinį procesinį veiksnumą), arba asmeniui, kuris neturi jį atstovaujančio organo, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, su sąlyga, kad per nustatytą terminą trūkumai bus pašalinti, o atlikti procesiniai veiksmai, patvirtinti įgalioto vesti bylą asmens.

3. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų trūkumų neįmanoma pašalinti arba jeigu jie yra nepašalinami per teismo nustatytą terminą, procesiniai veiksmai, dėl kurių atlikimo buvo būtina pašalinti teismo nurodytus trūkumus, teismo nutartimi pripažįstami neatliktais. Ši teismo nutartis priimama rašytinio proceso tvarka.

41 straipsnis. Šalys

1. Civiliniame procese šalimis - ieškovu arba atsakovu - gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys civilinį procesinį veiksnumą.

2. Tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui apginti, ieškovu procesine prasme tokioje byloje yra institucija, pareiškusi ieškinį. Teismas apie pradėtą bylą praneša asmenims, su kurių teisėmis yra susijęs pareikštas ieškinys.

42 straipsnis. Šalių teisės ir pareigos

1. Šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išrašyti iš jos išrašus, pasidaryti nuorašus ir kopijas, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pareikšti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais teisminio nagrinėjimo eigoje kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti nuo ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

2. Teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja įstatymui.

3. Šalys gali reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

4. Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose, turi šalių teises ir pareigas, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

5. Joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis šalys privalo naudotis sąžiningai. Šalys turi taip pat kitas šiame kodekse numatytas pareigas

43 straipsnis. Procesinis bendrininkavimas

1. Ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalyku yra:

1) bendrai jiems priklausančios teisės arba pareigos (įstatyminis bendrininkavimas);

2) to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalyku (fakultatyvinis bendrininkavimas).

2. Jeigu nagrinėjant bylą, paaiškėja, kad ieškininis reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitų, byloje nedalyvaujančių, asmenų atžvilgiu, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

44 straipsnis. Bendrininkų santykiai

1. Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu.

2. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.

3. Jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymas lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (įstatyminis bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių bylos nagrinėjime bendrininkų, pasekmės, taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarties sudarymui, atsisakymui nuo ieškinio ar ieškinio pripažinimui, būtinas visų bendrininkų (bendraieškovių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus kai šie veiksmai yra atliekami tik savo reikalavimų ar įsipareigojimų ribose.

4. Kiekvienas iš bendrininkų turi teisę savarankiškai vesti bylą. Į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, kurių atžvilgiu byla nėra užbaigta.

45 straipsnis. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama

1. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.

2. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas bylą nagrinėja iš esmės.

3. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

4. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau.

46 straipsnis. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus

1. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki teisminių ginčų pradžios.

2. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas.

3. Teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu.

47 straipsnis. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų

1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki teisminių ginčų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

2. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškininius reikalavimus, atsisakyti nuo ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

3. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas bei kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.

4. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali veikti procese tik šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesais.  

48 straipsnis. Procesinis teisių perėmimas

1. Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pasibaigimas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymo numatytais atvejais), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

2. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas.

3. Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.

49 straipsnis. Prokuroro,  valstybės ir savivaldybių institucijų teisė pareikšti

ieškinį viešajam interesui apginti bei šių subjektų teisė duoti

išvadą byloje

1. Šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos gali pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymo numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos dalyvauti procese arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.

3. Jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui apginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys, jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų arba bendrininkais.

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų dalyvavimas procese yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta tai esant reikalinga.

50 straipsnis. Prokuroro, valstybės bei savivaldybių institucijų procesinės teisės ir pareigos

1. Prokuroras, valstybės bei savivaldybių institucijos, pareiškusios ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus,  kai specialūs įstatymai nustato kitaip.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, dalyvaujančios procese išvadai duoti, turi teisę  susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pareikšti prašymus.

51 straipsnis. Atstovavimas teisme

1. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.

2. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

3. Šio kodekso bei Civilinio kodekso nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą.

4. Valstybę teisme atstovauja Vyriausybė, įstatymų numatytais atvejais -  Vyriausybės įgaliota arba kita institucija. Valstybę teisme taip pat gali atstovauti atstovai pagal pavedimą.

52 straipsnis. Atstovų pagal įstatymą įgalinimų įforminimas

1 Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų įgalinimus.

2. Byloje, kurioje turi dalyvauti fizinis asmuo, nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, jį atstovauja jo turto administratorius, paskirtas nežinia kur esančio fizinio asmens turtui saugoti ir tvarkyti. Apie tai jis pateikia teismui atitinkamą dokumentą.

53 straipsnis. Įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, atstovas pagal įstatymą

Byloje, kurioje turi dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdinis, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, įpėdinį atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi.

54 straipsnis. Atstovų pagal įstatymą teisės

1. Atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

2. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam jų pasirinktam atstovui.

55 straipsnis. Atstovavimas teisme juridiniams asmenims

1. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų valdymo organai, veikiantys suteiktų jiems pagal įstatymą ar steigimo dokumentus įgalinimų ribose. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.

2. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba advokatai, ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Juridinis asmuo teisme gali būti atstovaujamas kelių atstovų, tačiau bent vienas iš jų turi atitikti šioje dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

56 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą

1. Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:

1) advokatai;

2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;

3) vienas iš bendrininkų, kitų bendrininkų pavedimu,

4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimuosius giminaičius ar sutuoktinį.

2. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

3. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.

57 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimų įforminimas

1. Atstovo įgalinimai turi būti išreikšti įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime.

2. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Šio kodekso 55 straipsnyje nurodytu atveju įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka taip pat gali patvirtinti atitinkamo juridinio asmens organas.

3. Advokato arba advokato padėjėjo įgalinimai ir jų apimtis patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderyje. Advokato padėjėjo orderį atstovauti byloje pasirašo advokato padėjėjo praktikos vadovas.

4. Šio kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti atstovo įgalinimai gali būti išreiškiami teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas. Jeigu teismo posėdžio protokolas nėra rašomas, įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

58 straipsnis. Įgaliojimas vesti bylas

Įgaliojimas gali būti duodamas tam tikrai įgaliotojo bylai, kelioms ar visoms jo byloms vesti arba atskiriems procesiniams veiksmams atlikti.

59 straipsnis. Atstovo pagal pavedimą įgalinimai

Įgalinimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

60 straipsnis. Asmenys, kurie negali būti atstovais teisme

Atstovais teisme negali būti:

1) teisėjai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą;

2) prokurorai, išskyrus atvejus, kai jie yra atstovai pagal įstatymą arba stoja byloje prokuratūros įgaliotiniais;

3) asmenys, kuriems įsteigta globa ar rūpyba.

61 straipsnis. Kiti proceso dalyviai

1. Kiti proceso dalyviai (liudytojai, vertėjai, ekspertai) - tai įstatymo nustatyta tvarka procese dalyvaujantys asmenys, kurie nėra teisiškai suinteresuoti bylos baigtimi.

2. Kiti proceso dalyviai turi šio kodekso nustatytas procesines teises ir pareigas.

VI SKYRIUS

Teismo sudėtis. Nušalinimai

62 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Apylinkių teismuose teisėjas civilines bylas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas civilines bylas jis veikia apylinkės teismo vardu.

2. Apygardų teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos pirmąja instancija, nagrinėja vienas teisėjas. Apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas savo iniciatyva turi teisę bylai nagrinėti pirmąja instancija sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Apygardų teismuose bylas, kurios yra nagrinėjamos apeliacine tvarka, nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, kai tam tikrus procesinius veiksmus gali atlikti teisėjas vienasmeniškai.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme civilines bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

4. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilines bylas nagrinėja trijų arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija.

5. Kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jam nedalyvaujant plenarinės sesijos posėdyje - šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

63 straipsnis. Tvarka, kuria teismas sprendžia klausimus

1. Visus klausimus, kurie kyla, nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkaujantis pasisako ir balsuoja paskutinis. Trumpiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas pasisako ir balsuoja pirmutinis.

2. Teisėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu savo atskirą nuomonę.

64 straipsnis. Teisėjo ir kitų proceso dalyvių nušalinimas

Teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti, nagrinėjant bylą, ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu.

65 straipsnis. Pagrindai teisėjui nušalinti

1. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, kai jis:

1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujančiu byloje asmeniu arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu tokiame teisiniame santykyje, kuris sąlygoja, kad bylos baigtis įtakos jo teises arba pareigas;

2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;

3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;

4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovu;

5) jeigu jis pats arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijų atstovas.

2. Teisėjo nušalinimo pagrindai, susiję su santuoka, globa ar rūpyba, lieka galioti ir tais atvejais, kai santuoka, globa ar rūpyba yra pasibaigusi.

66 straipsnis. Kiti teisėjo nušalinimo pagrindai

Be šio kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

67 straipsnis. Pagrindai ekspertai, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui

nušalinti

1. Pagrindai, nurodyti šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose taikomi taip pat ekspertui, vertėjui ir teismo posėdžiui sekretoriui.

2. Ekspertas taip pat negali dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu :

1) jis yra tarnybiškai ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų;

2) jis darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti.

3. Jeigu ekspertas, vertėjas ar teismo posėdžio sekretorius, pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo atitinkamai kaip ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, tai nėra pagrindas jiems nušalinti.

68 straipsnis. Pareiškimai dėl nušalinimų

1. Esant aplinkybėms, nurodytoms šio kodekso 65, 66 ir 67 straipsniuose, teisėjas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie patys nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

2. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Rašytiniame procese nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu.

3. Kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai.

69 straipsnis. Pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka

1. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesniosios grandies teismas.

2. Klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamojo teisėjo.

3. Eksperto, vertėjo ir teismo posėdžio sekretoriaus nušalinimo klausimą sprendžia nagrinėjantis bylą teismas.

4. Jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas nėra pareikštas. Jeigu balsų už ir prieš nušalinimą yra po lygiai, teisėjas laikomas nušalintu.

70 straipsnis. Pareiškimo dėl nušalinimo patenkinimo pasekmės

1. Kai nušalintas ar nusišalino apylinkės teismo teisėjas, byla nagrinėjama tame pačiame teisme, pirmininkaujant kitam teisėjui. Kai teisėjo pakeisti kitu teisėju nėra galimybės, byla nusiunčiama apygardos teismui, kad šis perduotų ją nagrinėti į kitą apylinkės teismą.

2. Kai nušalinamas ar nusišalino apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jis pakeičiamas kitu teisėju. Kai nusišalino ar nušalinama visa teisėjų kolegija, bylą nagrinėja to paties teismo kiti teisėjai.

71 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas

1. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, priimtas jam dalyvaujant.

2. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme.

3. Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasaciniame teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme.

4. Teisėjo dalyvavimas nagrinėjant apeliacinį ar kasacinį skundą netrukdo jam nagrinėti tą pačią bylą pakartotinai apeliacine ar kasacine tvarka, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

VII SKYRIUS

Procesiniai terminai

72 straipsnis. Civilinių bylų išnagrinėjimo terminai

1. Pirmininkaujantis privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį.

2. Atskiroms civilinių bylų kategorijoms įstatymu gali būti nustatytas bylos išnagrinėjimo terminas.

73 straipsnis. Procesinių terminų skaičiavimas

1. Procesiniai veiksmai atliekami įstatymo nustatytais terminais. Tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatęs įstatymas, juos nustato teismas.

2. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data, ar nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laiko tarpą.

3. Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos ar to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita.

74 straipsnis. Procesinių terminų pasibaigimas

1. Metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

2. Mėnesiais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą termino paskutinio mėnesio dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

3. Jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, tai terminas pasibaigia paskutinę to mėnesio dieną.

4. Savaitėmis skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.

5. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.

6. Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau, jeigu veiksmas turi būti atliktas teisme, tai terminas pasibaigia nustatytu teismo darbo dienos pabaigos metu.

7. Jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. 

75 straipsnis. Procesinių terminų praleidimo pasekmės

1. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

2. Termino, nustatyto tam tikrai procesinei pareigai atlikti, praleidimas, neatleidžia nuo pareigos atlikimo.

76 straipsnis. Procesinių terminų sustabdymas

Visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, sustabdžius bylos nagrinėjimą. Terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudariusios pagrindą bylai sustabdyti. Nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai eina toliau.

77 straipsnis. Procesinių terminų prailginimas

1. Teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti prailginami. Teismas, prailgindamas terminą, gali nustatyti užstatą iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis prailginti procesinį terminą. Nesumokėjus nustatyto užstato, termino prailginimo klausimas nesvarstomas.

2. Užstatas pereina valstybei, kai asmuo, prašantis prailginti terminą, neatlieka veiksmų, kuriems atlikti buvo prailgintas procesinis terminas.

78 straipsnis. Procesinių terminų atnaujinimas

1. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

2. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

3. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas.

4. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

5. Teismo nutartis, kuria išsprendžiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas turi būti motyvuota.

6. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas.

VIII SKYRIUS

BYLINĖJIMOSI  išlaidos

79 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

80 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

1. Kiekvienas ieškininis pareiškimas (pradinis ar priešieškinys), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu:

1) turtiniuose ginčuose  - 3 procentai ieškinio sumos, kai ji yra iki 100 000 litų, bet ne mažiau kaip 50 litų, 2 procentai ieškinio sumos, kai ji yra nuo 100 000 litų iki 300 000 litų, bet ne mažiau kaip 3 000 litų, 1 procentas ieškinio sumos, kai ji yra virš 300 000 litų, bet ne mažiau kaip 6 000 litų ir ne daugiau kaip 30 000 litų;

2) kituose ginčuose – 200 litų;

3) bylose dėl teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškininį pareiškimą, bet ne mažiau kaip 10 litų;

4) dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškininį pareiškimą, bet ne mažiau kaip 20 litų;

5) ypatingosios teisenos bylose – 100 litų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

2. Už atskiruosius skundus  imamas 50 litų žyminis mokestis.

3. Už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas, paduodant ieškininį pareiškimą (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose šio straipsnio 1 dalies pirmajame punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

4. Už prašymus dėl proceso atnaujinimo imamas 100 litų žyminis mokestis.

81 straipsnis.  Mokestis už išduodamus procesinius dokumentus

Dalyvaujantys byloje asmenys už pakartotinį teismo išduodamo procesinio dokumento nuorašo išdavimą moka 10 litų, o už nuorašo kiekvieno puslapio paruošimą - 1 lito mokestį. Kiti asmenys šiame straipsnyje nurodyto dydžio mokestį moka ir už pirmą teismo išduodamo procesinio dokumento nuorašo išdavimą, išskyrus šiame kodekse nurodytus atvejus. Šiame straipsnyje nurodytas mokestis yra mokamas į teismo specialiąją sąskaitą.

82 straipsnis. Žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas

1. Šiame kodekse numatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.

2. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, sprendimo vykdymo išlaidos ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija skelbia teismų taikomus indeksus "Valstybės žiniose" vieną kartą per ketvirtį.

4. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antrojo mėnesio 1 dienos.

83 straipsnis. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų

mokėjimo

1. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami:

1) ieškovai (darbuotojai) - bylose dėl grąžinimo į darbą, dėl atlyginimo už darbą išieškojimo ir kitų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių;

2) ieškovai - bylose dėl išlaikymo priteisimo;

3) ieškovai – bylose dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas, dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;

4) ieškovai – bylose dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;

5) prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos, kai ieškinys arba pareiškimas pareiškiamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus – toje dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą;

6) šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą;

7) šalys – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis;

8) įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba, kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra - bylose dėl turto išieškojimo ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;

9) ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bylose, kylančiose iš bankroto teisinių santykių;

10) valstybės ir savivaldybės institucijos už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;

11) Lietuvos bankas ir akcinė bendrovė “Turto bankas”;

12) asmenys kitais šiame kodekse numatytais atvejais.

2. Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius, atskiruosius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.

3. Suinteresuoto asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, turi teisę, neskelbdamas posėdžio, iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.

4. Fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiami, išskyrus išlaidas, nurodytas 88 straipsnio 1 dalies 5 - 7 punktuose.

84 straipsnis. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas

Teismas, neskelbdamas teismo posėdžio, atsižvelgdamas į turtinę asmenų padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys bylinėjimosi išlaidų atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

85 straipsnis. Ieškinio suma

1. Ieškinio suma nustatoma šitokiu būdu:

1) bylose dėl pinigų išieškojimo - pagal ieškomąją sumą;

2) bylose dėl turto išreikalavimo - pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę;

3) bylose dėl išlaikymo priteisimo išieškojimo - pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą;

4) bylose dėl terminuotų išmokų ar davimų - pagal bendrą visų išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už trejus metus;

5) bylose dėl neterminuotų arba iki gyvos galvos išmokų ar davimų - pagal bendrą išmokų ar davimų už trejus metus sumą;

6) bylose dėl išmokų ar davimų sumažinimo arba padidinimo - pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar davimai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

7) bylose dėl išmokų ar davimų nutraukimo - pagal bendrą likusių išmokų ar davimų sumą, bet ne daugiau kaip už vienerius metus;

8) bylose dėl moralinės žalos atlyginimo – pagal reikalaujamą priteisti sumą;

9) bylose dėl daiktinių teisių į turtą – pagal turto rinkos vertę;

10) jeigu ieškinys susideda iš kelių savarankiškų reikalavimų - pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

2. Ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodytoji suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.

86 straipsnis. Žyminio mokesčio primokėjimas

1. Jeigu ieškininio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, tai žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai paimamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas.

2. Jeigu ieškininiai reikalavimai padidinami, tai trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą.

3. Jeigu šalis žyminio mokesčio neprimoka, ieškininis pareiškimas gali būti paliktas nenagrinėtu visas arba neapmokėtų reikalavimų dalyje.

87 straipsnis. Žyminio mokesčio grąžinimas

1. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto  asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais:

1) kai sumokėta daugiau mokesčio, negu numato įstatymas;

2) atsiėmus ieškininį pareiškimą;

3) kai atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, prašymą bei skundą arba jie grąžinami be sprendimo;

4) bylą nutraukus, jei ji nenagrinėtina teisme, ar kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti;

5) ieškinį palikus nenagrinėtu, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, taip pat kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo, bei šaliai neprimokėjus žyminio mokesčio;

6) sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą;

7) panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą.

2. Jeigu ieškovas atsisako nuo pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį – gražinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio sumos.

3. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

4. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka.

88 straipsnis. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu

1. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos:

1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms organizacijoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra;

2) atsakovo paieškos išlaidos;

3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu;

4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu;

5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos;

6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti;

7) išlaidos, susijusios su valstybinės teisinės pagalbos skyrimu;

8) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

2. Šiame straipsnyje nurodytų išlaidų dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

89 straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams

1. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną.

2. Ekspertams apmokama už ekspertizės darymą, vertėjams - už vertimą.

3. Bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo bei juridinių asmenų veiklos tyrimo ekspertų darbas apmokamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

4. Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

90 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros bei vertimo išlaidų paėmimas iš šalių

1. Šalis, kuri pareiškė prašymą dėl liudytojų ar ekspertų iškvietimo, ekspertizės atlikimo, įvykio vietos apžiūros, taip pat kurios pateiktas procesinis dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą iš anksto įmoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidų padengimui.

2. Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai ir ekspertai šaukiami, ekspertizė ir vietos apžiūra daroma teismo iniciatyva, tai užstatą įmoka abi šalys lygiomis dalimis.

3. Užstatas įmokamas į teismo specialiąją sąskaitą. Nustatant užstato dydį, atsižvelgiama į būsimų išlaidų dydžius.

4. Šaliai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės bylai, turėtos išlaidos dėl jo iškvietimo iš kitos šalies nepriteisiamos.

91 straipsnis. Liudytojams, vertėjams, ekspertams ir ekspertinėms

organizacijoms priklausančių sumų išmokėjimas

1. Sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas.

2. Sumas, priklausančias ekspertinėms organizacijoms už ekspertizės atlikimą, teismas išmoka pagal pateiktą sąskaitą, atlikus ekspertizę.

3. Šios sumos išmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos, kuri atidaroma banke pagal teismo buvimo vietą.

4. Vertėjams už vertimus priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus vertėjams išmokėtas sumas už šalių pateiktų procesinių dokumentų vertimą į užsienio kalbą.

5. Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir  ekspertinėms organizacijoms, vietos apžiūros išlaidos, kai nebuvo paimamas užstatas, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

92 straipsnis. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apmokėjimas

1. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas.

2.  Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimo dydį bei tvarką nustato Teisingumo ministras ir Finansų ministras.

93 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.

2. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškininių reikalavimų daliai.

3. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka, paduodamos atskiruosius, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo.

4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymą.

94 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymas, atsisakius nuo ieškinio ar

sudarius taikos sutartį

1. Ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau, jeigu ieškovas nepalaiko savo reikalavimų dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas geruoju juos patenkino, tai, ieškovo prašymu, teismas priteisia jam iš atsakovo visas ieškovo turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas.

2. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo paskirstymo tvarkos, teismas šį klausimą išsprendžia pagal šio skyriaus nuostatas.

95 straipsnis.  Žalos, padarytos piktnaudžiavimu teise, atlyginimas

Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį ar ginčą prieš ieškinį arba sistemingai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės  pabaigos.       

96 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

1. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės pajamas proporcingai patenkintai ieškininių reikalavimų daliai.

2. Jeigu ieškinys atmestas, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

3. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės pajamas iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškininių reikalavimų daliai.

4. Jeigu abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų.

97 straipsnis. Atsakovo paieškos ir sprendimų vykdymo išlaidos

1. Atsakovo paieškos išlaidas sudaro asmens, prašiusio paskelbti paiešką, išlaidos, susijusios su paieška, ir valstybės institucijos išlaidos asmens paieškai.

2. Asmens paieškos išlaidų klausimą sprendžia teismas, paskelbęs paiešką. Paieškos išlaidos išieškomos teismo nutartimi.

3. Sprendimų vykdymo išlaidos yra atlyginamos teisės aktų nustatytų dydžių ir tvarka.

98 straipsnis. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti

atlyginimas

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio bylos nagrinėjime, pagalbą, taip pat už pagalbą ruošiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidas patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2. Šalies išlaidos ryšium su advokato ar advokato padėjėjo pagalba neturtinio pobūdžio ginčuose yra priteisiamos neviršijant Teisingumo ministerijos suderinusi su Advokatų Taryba nustatytų dydžių. Turtiniuose ginčuose šiame straipsnyje nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos iki penkių procentų patenkintos ieškinio reikalavimų dalies, bet ne daugiau kaip nustatyta taksa.

3.  Šio straipsnio nuostatos taikomos išlaidoms kiekvienos instancijos teisme stojusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.   

99 straipsnis. Valstybinės teisinės pagalbos skyrimas ir išlaidų atlyginimo tvarka

1. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba  skiriama  teismo nutartimi įstatymo,   reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, nustatytais atvejais ir tvarka.

2. Valstybinė  teisinė  pagalba  gali būti paskirta  bet   kurioje proceso stadijoje.

3. Teismo  priimta  nutartis  dėl valstybinės  teisinės   pagalbos skyrimo  galioja ir nagrinėjant tą patį ginčą kitos   instancijos teisme, tačiau asmuo, kuriam paskirta valstybinė teisinė pagalba, turi  kitos instancijos teismui pateikti reikiamus įrodymus,  kad teismas  galėtų  patikrinti, ar asmeniui ši pagalba neturi   būti nutraukta  ir  ar  nėra įstatymų numatytų  valstybinės   teisinės pagalbos pasibaigimo pagrindų.

4. Valstybinė  teisinė  pagalba  nutraukiama ir  baigiama   teismo nutartimi įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, nustatytais atvejais ir tvarka.

5. Asmuo,  kuriam  teismo nutartimi atsisakyta skirti   valstybinę teisinę  pagalbą  arba  ji nutraukiama, gali  paduoti   atskirąjį skundą.

6. Valstybinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas atitinkamas taisykles.

100 straipsnis. Nutarčių, priimtų dėl bylinėjimosi išlaidų, apskundimas

1. Dėl teismo nutarties, priimtos bylinėjimosi išlaidų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.

2. Dėl teismo nutarčių žyminio mokesčio sumokėjimo ar mokėjimo atidėjimo klausimais, atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, kurių atžvilgiu šios teismo nutartys yra priimtos.

3. Atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių vykdymą.

IX skyrius

Užstatas

101 straipsnis. Užstatas

1. Šio kodekso numatytais atvejais, teismas motyvuota nutartimi dalyvaujantį byloje asmenį ar kitą asmenį, prašantį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, gali įpareigoti teismui įnešti nustatyto dydžio piniginį užstatą, siekiant užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą arba būsimų bylinėjimosi išlaidų padengimą.

2. Užstatas gali būti įnešamas pinigais į teismo depozitinę sąskaitą. Neatlikus procesinių veiksmų, kuriems užtikrinti yra paskiriamas užstatas, jis atitenka valstybei.

3. Jeigu užstatas neįnešamas, teismas gali atsisakyti atlikti  procesinius veiksmus, kurių užtikrinimą turėjo garantuoti užstatas.

102 straipsnis. Užstato dydis

1. Užstato paskyrimo klausimą teismas sprendžia dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva.

2. Užstato dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į asmens, kuris įpareigojamas užstatą įnešti, turtinę padėtį.

3. Užstatui įnešti teismas negali paskirti trumpesnio kaip trijų dienų termino. Užstato dydis negali viršyti vieno šimto tūkstančių litų.

4. Nutartis paskirti užstatą gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

X skyrius

Teismo nuobaudos

103 straipsnis. Teismo nuobaudų rūšys

1. Teismo nuobaudos yra tokios:

1) įspėjimas;

2) pašalinimas iš teismo posėdžių salės;

3) bauda;

4) areštas.

2. Teismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi.

3. Teismo nuobaudos gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertėjams) bei kitiems asmenims šiame kodekse numatytais atvejais.     

104 straipsnis. Įspėjimas

1. Įspėjimas skiriamas asmenims, kurie bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką.

2. Nutartis dėl įspėjimo paskyrimo yra užfiksuojama teismo posėdžio protokole,  o jeigu teismo posėdžio protokolas nerašomas – įspėjimas skiriamas rašytine teismo nutartimi. Nutartis skirti įspėjimą neskundžiama.

105 straipsnis. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės

1. Pašalinimas iš teismo posėdžių salės skiriamas asmeniui, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, jeigu prieš tai jam buvo paskirtas įspėjimas.

2. Nutartis dėl pašalinimo iš teismo salės paskyrimo yra užfiksuojama teismo posėdžio protokole o jeigu teismo posėdžio protokolas nerašomas – asmuo iš teismo posėdžių salės pašalinamas rašytine teismo nutartimi. Nutartis dėl pašalinimo iš teismo posėdžių salės neskundžiama.

3. Nutartis įvykdoma nedelsiant po jos priėmimo.

106 straipsnis. Teismo baudų skyrimas

1. Teismas baudas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir jame numatyto dydžio.

2. Nutarties skirti  baudą nuorašas ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties priėmimo pasiunčiamas asmeniui, kuriam paskirta bauda, jeigu asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

3. Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.

107 straipsnis. Baudos panaikinimas ar sumažinimas

1. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą,  ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

2. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.

3. Skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą.

108 straipsnis. Areštas

1. Areštą teismas skiria šiame kodekse numatytais atvejais ir juose numatytos trukmės. Areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, vaikams, asmeniui, kuris vienas augina vaikus iki dvylikos metų amžiaus, vyresniems kaip  šešiasdešimt penkeri metai asmenims,  taip pat I ir II grupės invalidams.

2. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžių salėje. Nutarties nuorašas nedelsiant įteikiamas asmeniui, kuriam paskirtas areštas.

109 straipsnis. Arešto panaikinimas, jo trukmės sumažinimas, nuobaudos

pakeitimas

1. Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali prašyti teismą, paskyrusį areštą, panaikinti areštą ar sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti areštą bauda. Toks prašymas ne vėliau kaip kitą dieną, o jeigu teismo nutartis skirti areštą dar neįvykdyta – per tris dienas nuo prašymo gavimo teisme dienos, nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirtas areštas. Šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti jo prašymą. Areštuotas asmuo teismo pareikalavimu į teismo posėdį atvesdinamas.

2. Dėl teismo nutarties, kuria prašymas visiškai ar iš dalies atmetamas, asmuo, kuriam areštas paskirtas, gali paduoti atskirąjį skundą.

3. Tais atvejais, kai asmuo nėra areštuotas, skundo padavimas sustabdo nutarties vykdymą.

XI skyrius

Procesas

I skirsnis

Procesiniai dokumentai

110 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka

Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – tai šių asmenų ieškininiai pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai, triplikai, atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose išdėstyti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai, paaiškinimai, pareikšti rašytinio proceso metu.

111 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys

1. Procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu.

2. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:

1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;

2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos rekvizitai. Esant galimybei nurodomas telegrafinio, faksimilinio ryšio, elektroninio pašto ar kitokio telekomunikacijų galinio įrenginio adresas, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą;

3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;

4) aplinkybės, įrodančios procesinio dokumento dalyko turinį;

5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;

6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data.

3. Procesiniame dokumente, kuriuo atsisakoma nuo pareikšto ieškinio, atskirojo, apeliacinio ar kasacinio skundo, turi būti pažymėta apie tai, kad pareiškėjui žinomos tokio atsisakymo procesinės pasekmės.

4. Jeigu procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo įgalinimus, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

5. Už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodant priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento.

112 straipsnis. Paruošiamieji dokumentai

Procesiniuose dokumentuose, kuriais siekiama pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui, papildomai turi būti:

1) pasiūlymai, prašymai arba reikalavimai, kurie bus reiškiami žodinio nagrinėjimo metu;

2) priešingos šalies pateiktų įrodymų bei reikalavimų vertinimas;

3) įrodymai, kuriais šalis pagrindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Jeigu šalis pati įrodymų pateikti negali, būtina nurodyti negalėjimo pateikti priežastį, bei suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai gali patvirtinti.

113 straipsnis. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius bei kalba

1. Dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. Be to teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju visiems bendrininkams) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus kai šis kodeksas numato kitaip. Vietoj procesinio dokumento nuorašų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai.

2. Procesinių dokumentų priedų pateikiamas toks pat skaičius, kaip ir procesinių dokumentų.

3. Visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame kodekse bei kituose teisės aktuose numatytas išimtis.     

114 straipsnis Procesinių dokumentų priedų pateikimo forma

1. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais,  prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro ar dokumentą išdavusios institucijos.

2. Teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu gali pareikalauti pateikti dokumentų originalą. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas dėl dokumentų originalo pateikimo turi būti pateikiamas ieškininiame pareiškime, priešieškinyje, atsiliepime į pareikštą ieškinį arba kituose dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose. Vėliau tokį prašymą dalyvaujantys byloje asmenys gali pareikšti, jeigu priežastis, dėl kurių prašymas nebuvo pareikštas anksčiau, teismas pripažįsta svarbiomis arba jeigu tokio prašymo patenkinimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo.

3. Tais atvejais, kai su procesinio dokumento turiniu susijusi tik dalis dokumento, teismui gali būti pateikiamos atitinkamos dokumentų dalys (išrašai, ištraukos).

115 straipsnis. Procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas

1. Teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

2. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jie neapmokėti žyminiu mokesčiu, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos  trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą dieną nuo jos priėmimo dienos.

3. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

4. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente.

5. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama tik šį dokumentą pateikusiam asmeniui. Ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, skundžiama atskiruoju skundu.

6. Šiame straipsnyje įvardintos teismo nutartys priimamos rašytinio proceso tvarka.

116 straipsnis. Teismo procesiniai dokumentai

1. Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) - tai proceso metu teismo priimti dokumentai ir kiti procesiniai veiksmai.

2. Visi teismo procesiniai dokumentai yra surašomi, priimami ir įteikiami šio kodekso nustatyta tvarka.

Antrasis skirsnis

Įteikimas

117 straipsnis. Įteikimo būdai

1. Teismas procesinių dokumentų įteikimą vykdo registruotu paštu, per teismo antstolius, per kurjerius, esant galimybei - telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą, bei kitais šiame kodekse nurodytais būdais.

2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui. Tokiu atveju dalyvaujantis byloje asmuo privalo grąžinti teismui adresato pasirašytą Teisingumo ministro nustatytos formos pažymą apie įteikimą.

3. Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiami procesinių dokumentų nuorašai, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.

118 straipsnis. Įteikimo tvarka

1. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai yra įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą.

2. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams ar raštinės darbuotojui.

3. Tais atvejais, kai procesinių dokumentų neįmanoma įteikti šiame straipsnyje nurodytu būdu, taikomos šio kodekso 124 straipsnio 3 - 5 dalyse numatytos nuostatos.

119 straipsnis. Pažyma, įrodanti dokumento pristatymą

1. Teismo šaukimas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai. Kai teismo šaukimą įteikia paštas, teismo kurjeris ar teismo antstolis, adresatas pasirašo Teisingumo ministro nustatytos formos pažymoje, kurios viena dalis lieka adresatui, o kita su parašu bei nurodant įteikimo datą grąžinama teismui. Jeigu teismo šaukimas įteikiamas telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, apie įteikimą patvirtinama tokiu būdu, kad galima būtų identifikuoti asmens parašą.

2. Atsisakymas priimti šaukimą arba pasirašyti apie jo gavimą pažymoje prilyginamas jo įteikimui. Atžymą apie atsisakymą priimti šaukimą ir atsisakymo priežastis pažymi įteikiantis asmuo. Jeigu šaukimai įteikiami telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, laikoma, kad asmuo atsisakė priimti šaukimą, jeigu per tris dienas nuo įteikimo dienos nepasirašo elektroniniu parašu nustatytos formos pažymos arba kitokia forma nepatvirtina, kad dokumentai jam yra įteikti.

3. Jeigu teismo šaukimą įteikti šiame straipsnyje nurodytu būdu neįmanoma, taikomos šio kodekso 124 straipsnio 3 - 5 dalyse numatytos nuostatos.

120 straipsnis. Įteikimas atstovui

1. Tais atvejais, kai šalis ar tretysis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui.

2. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai informuoti atstovaujamąjį ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

121 straipsnis. Įteikimas tarp advokatų

1. Jeigu abi ginčo šalys yra atstovaujamos advokatų, kiekvienas iš advokatų, su byla susijusį procesinį dokumentą gali persiųsti tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui, egzemplioriuje. Šiame straipsnyje įvardintas įteikimo būdas yra negalimas, jeigu nuo tokio dokumento įteikimo pradedamas skaičiuoti naikinamasis procesinis terminas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje įvardintas tiesioginis procesinių dokumentų įteikimo būdas galimas tik po to, kai abiejų šalių advokatai dėl šio būdo taikymo susitarė teisme. Ne teismo posėdžio metu šis susitarimas pateikiamas teismui raštiška forma, o teismo posėdžio metu jis gali būti pareiškiamas žodžiu ir įrašomas į teismo posėdžio protokolą.

3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje įvardintas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra brangesnis už teismo vykdomą įteikimą, visos papildomos išlaidos tenka šaliai, kurios advokatas vykdo įteikimą, ir yra neatlyginamos.

122 straipsnis. Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju

1. Procesinio bendrininkavimo atveju, nesant  bendrininkų paskirtam vienam atstovui, teismas turi teisę priešingos šalies prašymu arba savo iniciatyva, pasiūlyti bendrininkams, kad jie paskirtų vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti.

2. Bendrininkams nepaskyrus šio straipsnio 1 dalyje įvardinto įgalioto asmens, teismas turi teisę kitos šalies prašymu arba savo iniciatyva bendrininkų sąskaita ir rizika nutartimi įgaliotą asmenį paskirti pats, jeigu tuo būdu bus pagreitinta ir supaprastinta proceso eiga. Šioje dalyje nurodyta nutartis teismo pakeičiama arba panaikinama, jeigu bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti atstovaujamiems vieno asmens.

3. Šio straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams gauti, privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas informuoti asmenis, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus, sudaryti jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais.

123 straipsnis. Pareiga informuoti teismą

1. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą.

2. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigų,  procesiniai  dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

124 straipsnis. Įteikimo vieta

1. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje arba darbo vietoje, arba kitoje vietoje, kurioje jis yra.

2. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens  buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą.

3. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra - tai namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, apylinkės seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. Kai procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei įteikti jį adresatui.

4. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui laikantis šio straipsnio 3 dalyje nurodytos įteikimo tvarkos. Jeigu juridinių asmenų registre nurodytoje juridinio asmens buveinės vietoje procesinį dokumentą įteikti  šio skirsnio nustatyta tvarka nėra galimybės, tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikomas įteikimas juridinių asmenų registre nurodytiems administracijos vadovui arba valdymo organo nariams, kaip fiziniams asmenims.

5. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytiems asmenims diena.

125 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas sukarintoms organizacijoms

Procesiniai dokumentai sukarintoms organizacijoms šio kodekso nustatyta tvarka įteikiami atitinkamos organizacijos ar jos padalinio vadui ar budinčiam.

126 straipsnis. Įteikimas įkalintiems asmenims

Įkalintiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos įkalinimo įstaigos administraciją.

127 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas teisme

Procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme.

128 straipsnis. Daugkartinis įteikimas

Jeigu tas pats procesinis dokumentas adresatui yra įteikiamas kelis kartus, jis laikomas įteiktu pirmojo įteikimo dieną.

129 straipsnis. Dokumento įteikimas viešo paskelbimo būdu

1. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, jeigu šio kodekso nustatyta tvarka nėra paskirtas kuratorius, arba  kai byloje yra daugiau kaip dešimt dalyvaujančių asmenų, išskyrus šio kodekso 122 straipsnyje nurodytą atvejį, teismas gali taikyti įteikimą viešo paskelbimo spaudoje būdu. Šiuo būdu gali būti įteikiamas ieškininio pareiškimo nuorašas atsakovui bei pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu procesiniai dokumentai gali būti įteikti juridiniam asmeniui, jeigu įteikimas nebuvo galimas šio skirsnio nustatyta tvarka.

3. Įteikimas viešo paskelbimo spaudoje būdu yra atliekamas prašančiosios šalies sąskaita.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įteikimas vykdomas paskelbiant vietos laikraštyje (jeigu toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:

1) teismas;

2) procesinio dokumento pobūdis;

3) adresatas;

4) teismo posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.

130 straipsnis. Įteikimas kuratoriui

1. Jeigu šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, taip pat šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo, turi būti įteiktas ieškininis pareiškimas arba kitas procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaiškėjimo arba atstovo įstojimo į procesą, minėti dokumentai gali būti įteikiami  kuratoriui, kurį paskiria bylą nagrinėjantis teismas suinteresuotos šalies prašymu.

2. Teismas paskiria kuratorių, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo, kad adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinoma, arba kad šalis neturi jai atstovaujančio organo. Bylose dėl išlaikymo priteisimo bei tėvystės nustatymo bylose, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių, tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą.

3. Procesinis dokumentas yra laikomas įteiktu šaliai nuo jo įteikimo kuratoriui dienos.

131 straipsnis. Nepagrįstas kuratoriaus paskyrimas arba viešas paskelbimas

1. Jeigu paaiškėja, kad prašymas paskirti kuratorių arba vykdyti įteikimą viešo paskelbimo būdu buvo nepagrįstas, teismas nutartimi nustato įprastinį procesinio dokumento įteikimo būdą, o esant būtinumui, nutartimi atnaujina bylos nagrinėjimą nuo kuratoriaus paskyrimo arba įteikimo viešai paskelbiant momento.

2. Šaliai, kuri melagingų duomenų pateikimu įtakojo nepagrįstą kuratoriaus paskyrimą arba viešą paskelbimą, bylą nagrinėjantis teismas gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.

132 straipsnis. Atsakovo paieškos paskelbimas

Išimtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti.

Trečiasis skirsnis

Teismo šaukimai ir pranešimai

133 straipsnis. Teismo šaukimai ir pranešimai

1. Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Teismo šaukimais taip pat šaukiami į teismą liudytojai, vertėjai ir ekspertai. Gavęs dalyvaujančio byloje asmens sutikimą, bylą nagrinėjantis teismas gali jį įpareigoti įteikti šaukimus liudytojui, vertėjui ar ekspertui.

2. Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio kodekso 117-132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu terminu atvykti į teismą ir pasiruošti bylai.

134 straipsnis. Šaukimo ir pranešimo turinys

Šaukime ir pranešime turi būti nurodoma:

1) adresato pavadinimas;

2) teismo pavadinimas ir tikslus adresas;

3) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo vietos ir laiko nurodymas;

4) bylos, kurioje adresatas informuojamas ar šaukiamas pavadinimas;

5) šaukiamojo ar informuojamojo procesinės padėties nurodymas;

6) pasiūlymas dalyvaujantiems byloje asmenims, kad jie pateiktų visus turimus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus;

7) nurodymas, kad asmuo, priėmęs šaukimą ryšium su adresato nebuvimu, privalo atsiradus pirmai galimybei, įteikti jį adresatui;

8) neatvykimo pasekmių nurodymas.

Ketvirtasis skirsnis

Ieškininis pareiškimas

135 straipsnis. Ieškininio pareiškimo turinys

1. Teismui pateikiamas ieškininis pareiškimas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškininiame pareiškime papildomai turi būti nurodoma:

1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas;

2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas);

3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 

4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).    

5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas;

2. Prie ieškininio pareiškimo turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant negalimumo pateikti šiuos įrodymus priežastis.

136 straipsnis. Kelių ieškininių reikalavimų sujungimas ir išskyrimas

1. Ieškovas turi teisę sujungti viename ieškininiame pareiškime kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus.

2. Teismas, priimantis ieškininį pareiškimą, kuriame yra sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

3. Jeigu sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba, jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškininį pareiškimą teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium.

4. Teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus, bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai.

137 straipsnis. Ieškininio pareiškimo priėmimas

1. Ieškininio pareiškimo priėmimo klausimą teismas išsprendžia rezoliucija. Šio procesinio veiksmo priėmimas laikomas civilinės bylos iškėlimu.

2. Teismas atsisako priimti ieškininį pareiškimą:

1) jeigu ieškininis pareiškimas nežinybingas teismui;

2) jeigu ieškininis pareiškimas neteismingas tam teismui;

3) jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos;

4) jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

5) jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

6) jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;

7) jeigu pareiškimą paduoda neveiksnus fizinis asmuo;

8) jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo.

3. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nežinybinga ar neteisminga tam teismui, arba, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškininį pareiškimą. Teismo nutartis ieškininio pareiškimo priėmimo klausimu turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškininio pareiškimo registravimo teisme dienos. Jeigu ieškininiu pareiškimu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškininio pareiškimo priėmimo klausimas turi būti išsprendžiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas. Teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškininį pareiškimą, nuorašas, taip pat ieškininis pareiškimas bei jo priedai ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškininį pareiškimą įteikiamas arba pasiunčiamas pareiškėjui.

4. Teismo atsisakymas priimti ieškininį pareiškimą šios straipsnio 2 dalies 2, 3 - 8 punktuose numatytais pagrindais nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškininiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškininį pareiškimą.

5. Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškininį pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

6. Teisėjas,  nutartimi priėmęs pareiškimą apie civilinės   bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį  iškėlimo  faktą,  ne vėliau kaip kitą  darbo  dieną   praneša viešojo  registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas   ar daiktinės teisės į jį.

138 straipsnis. Ieškininio pareiškimo trūkumų šalinimas

Jeigu ieškininis pareiškimas neatitinka šio kodekso 135 straipsnio reikalavimų, trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

139 straipsnis. Ieškininio pareiškimo atsiėmimas

1. Ieškovas, iki teismui išsiunčiant ieškininio pareiškimo nuorašą atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškininį pareiškimą. Vėliau ieškininio pareiškimo atsiėmimas galimas, tik turint atsakovo sutikimą.

2. Ieškininio pareiškimo atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškininį pareiškimą palieka nenagrinėtu. Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.

140 straipsnis. Atsisakymas nuo ieškinio, atsakovo pripažinimas ieškinio ir

taikos sutarties tarp šalių sudarymas

1. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Kai nuo ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina jam procesines atsisakymo pasekmes. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir ieškovo pasirašomas. Teismas priima nutartį priimti atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia, neskelbdamas teismo posėdžio. Jeigu rašytiniame pareiškime nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės atsisakymo nuo ieškinio pasekmės. Negavus tokio atsisakymo atšaukimo per septynias dienas nuo teismo pranešimo išsiuntimo dienos, laikoma, jog ieškovas su procesinėmis atsisakymo nuo ieškinio pasekmėmis sutinka.

2. Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Rašytinis atsakovo pareiškimas, kuriuo pripažįstamas ieškinys, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir atsakovo pasirašomas. Atsakovui pripažinus ieškinį, jeigu visos bylos aplinkybės išaiškintos, teismas gali, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

3. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių pareiškimas apie tai, kad jos sudarė taikos sutartį, prijungiamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių jų procesinių veiksmų pasekmes, o, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

4. Jeigu teismas nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, atsisakymo nuo ieškinio ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis priima dėl to motyvuotą nutartį.

141 straipsnis. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas

1. Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba, jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

2. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu jis užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir jis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

3. Teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama.

142 straipsnis. Atsiliepimas į ieškinį

1. Kartu su ieškininio pareiškimo nuorašu teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolika, bet ne ilgesnį kaip trisdešimt dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes bei atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą prailginti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

2. Atsiliepimai į pareikštą ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus. Atsiliepimuose į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma:

1) sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu;

2) nesutikimo motyvai;

3) įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai;

4) atsakovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų.

3. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus bei motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį, jeigu mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje.

4. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateikia nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių.

143 straipsnis. Priešieškinys

1. Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą teisminiam nagrinėjimui priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu.

2. Teismas priima priešieškinį:

1) jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą;

2) jeigu patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;

3) jeigu tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

3. Priešieškinys pareiškiamas pagal taisykles, šio kodekso nustatytas ieškininiam pareiškimui pareikšti. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.

4. Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu jis neatitinka ieškininiam pareiškimui keliamų reikalavimų arba, jeigu nėra šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų pagrindų.

Penktasis skirsnis

Laikinosios  apsaugos  priemonės

144 straipsnis. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms

1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

2. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jeigu tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą.

3. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškininio pareiškimo, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šio skirsnio nustatyta tvarka.

145 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės

1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti:

1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas;

2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;

3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;

4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas;

5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas;

6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;

7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;

8) draudimas atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos;

9) turto realizavimo sustabdymas, jeigu pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo;

10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, jeigu ieškinine tvarka ginčijamas vykdomasis dokumentas;

11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;

12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;

13) priverstinė hipoteka (priverstinis įkeitimas);

14) kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

2. Teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti esminiai didesnė už ieškinio kainą.

3. Tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymu gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

4. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje turi būti nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, jos mastas, įvykdymo tvarka ir būdas. Jei yra taikomas turto areštas, teismas nutartyje turi išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą.

5. Tais atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos laikino apribojimo priemonės, priklausanti turto dalis. Jei dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti uždėtas areštas visam turtui.

6. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.

7. Tais atvejais, kai areštuojamos esančios apyvartoje prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės jų bendra vertė, jei teismo nutartyje nėra nustatyta kitaip.

8. Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat ir tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant,- nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

146 straipsnis. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita

1. Teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę, kita. Apie tokį prašymą teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.

2. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą.

3. Atlikus veiksmus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, teismas nutartimi pakeičia laikinąją apsaugos priemonę.

4. Draudimas atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos gali būti panaikinamas įmokėjus reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą laidavus.

5. Teismo iniciatyva viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeičiama kita tik tais atvejais, jei yra siekiama apginti viešąjį interesą.

6. Teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

147 straipsnis. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

atlyginimo užtikrinimas

1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.

2. Jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, nepadaro to per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

3. Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

148 straipsnis. Pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

išnagrinėjimas

1. Pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie pareiškimo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu.

2. Teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu raštišku suinteresuoto asmens prašymu iki ieškininio pareiškimo teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nustato terminą, per kurį turi būti pateiktas ieškininis pareiškimas. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Minėtas prašymas turi būti pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės patį ieškinį.

3. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškininio pareiškimo padavimo dienos privalo teismui nurodyti, dėl kokių priežasčių ieškininis pareiškimas nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams.

4. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo, priėmusio nutartį, pavadinimas ir sudėtis;

3) nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas;

4) asmuo, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

5) asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);

6) taikomos laikinosios apsaugos priemonės apibūdinimas (jeigu laikinoji apsaugos priemonė, susijusi su turtu, tai nurodoma turto pavadinimas, kodas (jei turtas registruotas turto registre), trumpas aprašymas, buvimo vieta ir kiti turtą identifikuojantys duomenis);

7) jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, turto savininkas (bendrasavininkiai) –fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;

8) laikinosios apsaugos priemonės taikymo mastas, įvykdymo būdai, taip pat kalendorine data nustatytas laikinosios apsaugos priemonės taikymo terminas, jeigu jis nustatomas;

9) kiti su taikoma laikinąja apsaugos priemone susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi;

10) jeigu laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), jeigu jį skiria teismas;

11) nutarties vykdymo tvarka;

12) nutarties apskundimo tvarka.

4. Jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama teismo antstoliui.

5. Nutarties nuorašai nedelsiant turi būti pasiųsti jos vykdytojui ir, jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turto areštu, turto arešto aktų registro tvarkytojui.

6. Apie nutarties priėmimą šio kodekso nustatyta tvarka yra pranešama asmeniui, kuriam taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą.

7. Teismas gali pasirašytinai uždrausti atsakovui išvykti iš gyvenamosios vietos be teismo leidimo.

149 straipsnis. Atsakomybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo

1. Jeigu pažeidžiami uždraudimai nurodyti šio kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose, kaltiesiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

2. Atsakovui nesilaikant draudimo išvykti iš gyvenamosios vietos, jis gali būti priverstinai atvesdintas į teismą.

150 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas

1. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamas teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi.

2. Teismas gali panaikinti savo iniciatyva laikinąsias apsaugos priemones:

1) kai to reikalauja viešasis interesas;

2) asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškininio pareiškimo

3) jeigu asmuo, kuris šio kodekso 147 straipsnio tvarka turėjo įmokėti pinigų sumą į banko sąskaitą, neįvykdo šios pareigos per nustatytą terminą.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

4. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendime.

5. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

151 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas

1. Dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas, kurio padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo.

2. Jeigu nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta ir apie tai nepranešta asmeniui, kuris duoda skundą, terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo šiam asmeniui dienos.

3. Atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

4. Atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis sustabdo tos nutarties vykdymą.

5. Apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra skundžiamos.

152 straipsnis. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymas

1. Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdoma skubiai.

2. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma, įsiteisėjus šiai nutarčiai.

3. Šiame straipsnyje nurodyta nutartis pasiunčiama teismo antstoliui, viešo registro tvarkytojui arba kitam pareigūnui ar asmeniui, įgaliotam vykdyti nutartis. Šiame straipsnyje nurodytas nutartis teismo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

XII SKYRIUS

Teismo posėdžiai

PIRMASIS skirsnis

Vadovavimas procesui

153 straipsnis. Teismo posėdžių formos

1. Teismo posėdžiai vyksta žodinio bylos nagrinėjimo tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus tuos atvejus, kai šis kodeksas numato kitaip.

2. Šio kodekso nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais.

154 straipsnis. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta

1. Jeigu įstatymas nenumato kitaip, teismo posėdį skiria teismas.

2. Teismo posėdžiai vyksta teismo, nagrinėjančio bylą, pastate.

3. Žodinis bylos nagrinėjimas gali vykti ir ne teismo, nagrinėjančio bylą, pastate, jeigu kitoje vietoje nagrinėjant bylą bus lengviau išnagrinėti arba bus sutaupyta bylinėjimosi išlaidų, palyginti su bylos nagrinėjimu teismo pastate.

155 straipsnis. Nedalyvavimas teismo posėdyje

1. Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis į teismo posėdį neatvyko, nors apie tai jam buvo tinkamai pranešta.

2. Laikoma, kad dalyvaujantis byloje asmuo dalyvavo teismo posėdyje, jeigu jis atvyko į teismo posėdį, tačiau jam nesibaigus be teismo leidimo pasišalino.

3. Laikoma, jog dalyvaujantis byloje asmuo nedalyvavo tam tikrų procesinių veiksmų atlikime, jeigu jie turi būti atlikti advokato, o yra atliekami paties atstovaujamojo.

156 straipsnis. Bylos nagrinėjimo atidėjimas

1. Atidėti bylos nagrinėjimą leidžiama teismui šio kodekso numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba, kad pareikštas priešieškinys, arba, kad būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais išimtinais  atvejais (neatvykimas dėl ligos, paprastai, nelaikomas išimtinu atveju).

2. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskiria naujo teismo posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems ir naujai įtraukiamiems dalyvauti procese asmenims apie naują teismo posėdžio laiką pranešama šio kodekso nustatyta tvarka.

3. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas gali apklausti atvykusius liudytojus, jeigu teismo posėdyje yra dalyvaujantys byloje asmenys arba, jeigu jų nėra be svarbių priežasčių. Apklaustieji liudytojai, paprastai, iš naujo nebešaukiami, tačiau išimtinais atvejais teismo nutartimi jie gali būti antrą kartą šaukiami į naują teismo posėdį.

4. Bylos nagrinėjimą atidėjus, naujas jos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, naujas bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus byla buvo atidėta.

157 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

1. Jeigu teismas teisminių ginčų metu pripažįsta esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų bendra tvarka.

2. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas galimas ir kitais šio kodekso nustatytais atvejais.

158 straipsnis. Pirmininkaujantysis teismo posėdyje

1. Apylinkės teismo posėdyje pirmininkauja šio teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar teisėjas. Apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžiuose pirmininkauja atitinkamai apygardos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar jų paskirtas kitas teisėjas.

2. Pirmininkaujantysis pradeda, vadovauja ir užbaigia teismo posėdį, suteikia proceso dalyviams žodį, taip pat gali atimti šią teisę iš asmenų, kurie nevykdo jo nurodymų.

3. Pirmininkaujantysis turi rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, išaiškinti šalių, trečiųjų asmenų ir jų įstatyminių atstovų teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai jie bylą veda per atstovą, bei šalinti iš teisminio nagrinėjimo visa tai, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

159 straipsnis. Pirmininkaujančiojo pareiga užtikrinti tinkamą bylos

išnagrinėjimą

1. Pirmininkaujantysis rūpinasi išsamiu esminių bylos aplinkybių išaiškinimu, imasi priemonių šalims sutaikyti. Žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu pirmininkaujantysis gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina išaiškinti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos arba šio kodekso nustatyta tvarka rinkti įrodymus savo iniciatyva.

2. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu nukrypsta nuo paruošiamųjų procesinių dokumentų, pirmininkaujantysis atkreipia į tai šio asmens dėmesį. Byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti šio kodekso nustatyta tvarka, teismo posėdžio metu nėra skaitomi, išskyrus atvejus, kai teismas dalyvaujantys byloje asmenys  nežino  jų turinio arba, kai reikalingas tikslus šio dokumento citavimas.

3. Šiame straipsnyje įvardintas teises taip pat turi kiti teisėjai, jeigu bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

160 straipsnis. Pirmininkaujančiojo  teisės

1. Siekdamas įgyvendinti šio kodekso 158 ir 159 straipsniuose nurodytas funkcijas, pirmininkaujantysis pirmosios instancijos teisme turi teisę:

1) pripažinti būtinu šalies atvykimą į teismo posėdį;

2) išreikalauti iš juridinių asmenų įrodymus, kurių gauti negali dalyvaujantys byloje asmenys;

3) apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, paskirti ekspertą ar iškviesti į teismo posėdį būtinus liudytojus;

4) įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui pas juos esančius įrodymus, kuriais remiasi vienas iš jų.

5) šio kodekso nustatyta tvarka rinkti įrodymus savo iniciatyva.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pirmininkaujantysis neturi teisės atlikti, jeigu konkretaus veiksmo atlikimui prieštarauja abi šalys ir tretieji asmenys.

161 straipsnis. Pasiūlymas pasirūpinti atstovavimu

Tais atvejais, kai pirmininkaujantysis mano, jog šalis arba tretysis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti atstovavimu procese ir tuo tikslu atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos atidėjimas šiame straipsnyje įvardintu pagrindu yra įmanomas tik vieną kartą bylos nagrinėjimo metu.

162 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi teismo posėdžio tvarkos pažeidėjų

atžvilgiu

1. Asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu pažeidžia teismo posėdžio tvarką, pirmininkaujantysis teismo vardu įspėja.

2. Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso dalyvaujantis byloje asmuo, teismo nutartimi šis asmuo gali būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės atskirų teismo veiksmų laikui arba, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Asmeniui, kuris buvo pašalintas atskirų veiksmų laikui, grįžus į teismo posėdžių salę, pirmininkaujantysis supažindina jį su teismo veiksmais, atliktais jam nesant.

3. Jeigu pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso liudytojas, ekspertas ar vertėjas, teismo nutartimi jis gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės. Jeigu pašalinamas iš teismo posėdžių salės vertėjas ar ekspertas, būti vertėju ar ekspertu kviečiamas kitas asmuo.

4. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso kiti asmenys, jie pirmininkaujančiojo patvarkymu gali būti pašalinami iš teismo posėdžio salės.

5. Nutartis apie įspėjimą ar pašalinimą iš teismo posėdžio salės užfiksuojama teismo posėdžio protokole.

6. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, piktybiškai nepaklususiems pirmininkaujančiojo patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda arba areštas iki penkiolikos parų.

7. Jeigu tvarką teismo posėdyje pažeidžia ir pirmininkaujančiojo patvarkymų neklauso advokatas, teismas gali apie tai informuoti Advokatų tarybą.

Antrasis skirsnis

Bylos nagrinėjimo sustabdymas

163 straipsnis. Privalomasis bylos sustabdymas

Teismas privalo sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai miršta fizinis  asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos šalis, jeigu ginčo teisiniame santykyje yra leidžiamas teisių perėmimas;

2) kai šalis netenka veiksnumo;

3) kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;

4) kai, nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimu;

5) kai, nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla;

6) kai, nagrinėjant bylą, kurioje komerciniam bankui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad Lietuvos bankas yra paskyręs komerciniam bankui laikinąjį administratorių;

7) kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą šio kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

8) kitais šio kodekso numatytais atvejais.

164 straipsnis. Teismo teisė sustabdyti bylą

Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais:

1) kai yra paskelbta atsakovo paieška;

2) kai teismas paskiria ekspertizę;

3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

4) kai teismas kreipiasi į administracinį teismą šio kodekso 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais;

5) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta sustabdymą būtinu.

165 straipsnis. Teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimas

Dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

166 straipsnis. Bylos sustabdymo terminai ir pasekmės

1. Byla sustabdoma:

1) šio kodekso 163 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais - iki paaiškės mirusio fizinio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas ar aplinkybė, kad teisių perėmimas neįvyko, arba iki bus paskirtas neveiksniam fiziniam asmeniui atstovas pagal įstatymą;

2) šio kodekso 163 straipsnio 3 punkte numatytu atveju - iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas arba iki bus priimtas nutarimas byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka;

3) šio kodekso 163 straipsnio 4 punkte numatytais atvejais - iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla arba bus panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas;

4) šio kodekso 163 straipsnio 6 punkte numatytais atvejais - iki komercinio banko laikinojo administratoriaus įgaliojimų pasibaigimo;

5) šio kodekso 164 straipsnio 3 punkte numatytu atveju - iki šalis baigs tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;

6) kitais šio kodekso 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais - atitinkamai iki bus pašalintos aplinkybės dėl kurių buvo sustabdyta byla.

2. Šio kodekso 163 straipsnio 5 punkte numatytu atveju sustabdytoji byla perduodama bankroto bylą iškėlusiam teismui, kuris ją atnaujina ir prijungia prie bankroto bylos.

3. Sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus  klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.

167 straipsnis. Bylos atnaujinimas

1. Byla atnaujinama, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva.

2. Dėl bylos atnaujinimo priimama teismo nutartis.

3. Atnaujinta byla nagrinėjama pagal šio kodekso nustatytas bendrąsias taisykles.  

Trečiasis skirsnis

Teismo posėdžio protokolas

168 straipsnis. Privalomumas rašyti protokolą

Kiekviename pirmosios instancijos teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas, išskyrus šiame kodekse nurodytus atvejus.

169 straipsnis. Protokolo turinys

1. Teismo posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai.

2. Protokole nurodoma:

1) teismo posėdžio ar procesinio veiksmo atlikimo data ir vieta;

2) teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pradžios laikas ir pabaigos laikas;

3) teismo, nagrinėjančio bylą ar atliekančio atskirąjį procesinį veiksmą, pavadinimas, teismo sudėtis, teismo posėdžio sekretorius, šalių, jų atstovų bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų bei vertėjų vardai ir pavardės (pavadinimai);

4) ginčo dalykas;

5) žinios apie dalyvaujančių byloje asmenų, liudytojų, ekspertų, vertėjų atvykimą į teismo posėdį ir apie jų neatvykimo priežastis;

6) teismo išaiškinimas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesinių teisių ir pareigų;

7) dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimų ir prašymų esmė;

8) pirmininkaujančiojo patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neišeinant į pasitarimų kambarį, taip pat jų motyvai;

9) dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, žodinio eksperto išaiškinimo savo išvados, daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūros duomenų, taip pat duomenų apie nuotraukų, vaizdo ar garso įrašo apžiūrėjimo, peržiūrėjimo ar perklausimo santrauka;

10) valstybės ir savivaldybių institucijų išvados santrauka;

11) teisminių ginčų esmė;

12) žinios apie nutarčių, nutarimų ir sprendimo paskelbimą;

170 straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas

1. Protokolus rašo teismo posėdžio sekretorius pačiame teismo posėdyje. Pirmininkaujantysis turi teisę diktuoti protokolo turinį.

2. Surašomas atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo ne posėdyje protokolas.

3. Kiekvienas teismo posėdis gali būti stenografuojamas ar daromas jo garso įrašas. Iššifruota stenograma prilyginama teismo posėdžio protokolui. Garso įrašas pridedamas prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą garso įrašą pažymima protokole (stenogramoje).

4. Dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Šis prašymas tenkinamas posėdžio primininkui pritarus, o kai byla nagrinėjama kolegialiai - teisėjų kolegijai pritarus. Pirmininkaujantysis turi teisę pasiūlyti šalims pasirašyti jų duotus paaiškinimus protokole.

5. Protokolas turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip rytojaus dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.

6. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai turi būti protokole aptarti.

171 straipsnis. Pastabos dėl protokolo

Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu, teismo posėdžių stenogramomis, garso įrašais ir per tris dienas nuo protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo. Pastabose turi būti nurodoma, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta.

172 straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas

1. Pastabas dėl protokolo išnagrinėja teismo posėdžio pirmininkas, neskelbdamas teismo posėdžio, ir, kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina, kad jos yra teisingos.

2. Jeigu teismo posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:

1) kai bylą nagrinėja ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija, pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtinais atvejais - du tos kolegijos teisėjai, pranešus pateikusiems pastabas asmenims ir išklausius jų nuomonę, jei šie atvyko;

2) kai bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas, jis pakviečia pateikusius asmenis pastabas ir išklauso jų nuomonę, jei šie kviesti atvyko.

3. Atmetant pastabas turi būti priimta motyvuota nutartis.

4. Visos pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.

5. Pastabos dėl protokolo turi būti išnagrinėtos per tris dienas nuo jų pateikimo dienos.

Ketvirtasis skirsnis

Teisminiai pavedimai

173 straipsnis. Teisminiai pavedimai

Prireikus surinkti įrodymus kitame mieste arba rajone, nagrinėjantis bylą teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų apklausą, vietos apžiūrą ir kitus).

174 straipsnis. Nutartis dėl teisminio pavedimo

1. Nutartis dėl teisminio pavedimo gali būti priimama tiek pasiruošimo teisminiam nagrinėjimui, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

2. Nutartyje dėl teisminio pavedimo turi būti trumpai išdėstoma nagrinėjamos bylos esmė, nurodomos aplinkybės, kurias reikia išsiaiškinti, įrodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedimą teismas. Nutartyje taip pat gali būti išdėstomi klausimai, kurie turi būti pateikiami liudytojui. Ši nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi būti įvykdyta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo pavedimo gavimo.

175 straipsnis. Teisminio pavedimo įvykdymo tvarka

1.Teisminis pavedimas įvykdomas teismo posėdyje pagal šio kodekso taisykles. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie posėdžio vietą ir laiką, tačiau jų neatvykimas nekliudo įvykdyti pavedimą.

2. Protokolai ir visa, vykdant pavedimą, surinkta medžiaga iš karto pasiunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.

3. Jeigu liudytojai, kurie davė parodymus pavedimą vykdančiam teismui, atvyksta į teismą, nagrinėjantį bylą, jie gali būti teismo apklausiami bendra tvarka.

II  DALIS

PROCESAS  PIRMOSIOS  INSTANCIJOS  TEISME

XIII SKYRIUS

ĮRODYMAI

PIRMASIS  SKIRSNIS

Bendros nuostatos

176 straipsnis. Įrodinėjimas

1. Įrodinėjimo tikslas – visiškas ar beveik visiškas teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja  arba neegzistuoja.

2. Įrodinėjimo procesas vyksta šio kodekso nustatyta tvarka.

177 straipsnis. Įrodymai

1. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nesant.

2. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūromis ir ekspertų išvadomis.

3. Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant  įstatymų.

4. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymą turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

5. Faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, negali būti įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

178 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga

Šalys turi  įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

179 straipsnis. Teismo veiksmai  įrodinėjimo procese

1. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktųjų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.

2. Šio kodekso nustatytais atvejais teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva.

180 straipsnis. Įrodymų ryšys su byla

Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

181 straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą

1. Atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuojamas.

2. Teisėjas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

182 straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo

Nereikia įrodinėti aplinkybių:

1) teismo pripažintų visiems žinomomis;

2) nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai);

3) asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);

4) preziumuojamų pagal įstatymą ir nepaneigtų bendra tvarka aplinkybių;

5) kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais  (šio kodekso 187 straipsnis).

183 straipsnis. Įrodymų tyrimas

1. Įrodymų tyrimą teisminio nagrinėjimo metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

2. Visus pasiūlymus dėl įrodymų tyrimo tvarkos dalyvaujantys byloje asmenys pateikia raštu arba žodžiu teisminio nagrinėjimo metu. Įstatyme numatytais atvejais įrodymai gali būti tiriami dalyvaujantiems byloje asmenims nedalyvaujant.

3. Įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo bei bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Išimtys gali būti nustatytos tik šiame kodekse.

184 straipsnis. Pareiškimas apie įrodymo suklastojimą

1. Jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti jo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Nesant tokio prašymo, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

2. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą  praneša prokurorui.

185 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

1. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

2. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.

Antrasis skirsnis

Šalių IR TREČIŲJŲ ASMENŲ paaiškinimai

186 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

1. Apklausos metu teismas išsiaiškina šalies ar trečiojo asmens žinomas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

2. Šalys ir tretieji asmenys, davę priesaiką byloje,  turi teisę duoti paaiškinimus apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes raštu.

3. Tuo atveju, jeigu šalis ar tretysis asmuo dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismą, teismas gali pareikalauti rašytinio paaiškinimo arba, išimtiniais atvejais, šį asmenį išklausyti jo buvimo vietoje.

4. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.

5. Šalies apklausai prilyginama atstovo pagal įstatymą, vieno iš bendrininkų (procesinio bendrininkavimo atveju) bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios įmonės savininko, kai šalimi byloje yra ūkinė bendrija arba individuali įmonė, apklausa. Trečiojo asmens apklausai prilyginama atstovo pagal įstatymą bei tikrojo ūkinės bendrijos nario arba individualios įmonės savininko, kai trečiuoju asmeniu byloje yra ūkinė bendrija arba individuali įmonė, apklausa.

6. Prieš vykdant šalies ar trečiojo asmens apklausą, jie prisiekia šio kodekso 192 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Už priesaikos sulaužymą arba nepagrįstą atsisakymą duoti paaiškinimus šalis ar tretysis asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.

187 straipsnis. Šalies pripažinimas faktų

1. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą.

2. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jei jam nekyla abejonių, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo įtakoje ar siekiant nuslėpti tiesą.

188 straipsnis. Šalies teisė atsisakyti nuo apklausos

1. Šalis ir tretysis asmuo turi teisę atsisakyti nuo apklausos ar nuo atsakymų į tam tikrus pateiktus klausimus, jeigu tai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius.

2. Bylą nagrinėjantis teismas motyvuota nutartimi turi teisę atsisakyti tenkinti šalies ar trečiojo asmens pareikštą atsisakymą nuo apklausos jeigu mano, kad šis atsisakymas nėra pagrįstas. Teismo nutartis, kuria pareikštą atsisakymą tenkinti atsisakoma, yra neskundžiama.

Trečiasis skirsnis

Liudytojų parodymai

189 straipsnis. Liudytojas

1. Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo amžiaus ir giminystės ryšių su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla.

2. Negali būti apklausiami kaip liudytojai:

1) atstovai civilinėje byloje ar gynėjai baudžiamojoje byloje - apie aplinkybes, kurias jie sužinojo ryšium su atstovo ar gynėjo pareigų vykdymu;

2) asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių reikšmės bylai aplinkybių arba duoti apie jas teisingų parodymų;

3) dvasininkai - apie aplinkybes, kurias jie sužinojo tikinčiojo išpažinties metu;

4) kiti įstatymų nustatyti asmenys.

190 straipsnis. Prašymas šaukti liudytoją

Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Jie apmoka visas liudytojo turėtas išlaidas šio kodekso nustatyta tvarka.

191 straipsnis. Liudytojo teisės ir pareigos

1. Šaukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Už duotos priesaikos sulaužymą  arba nepagrįstą atsisakymą duoti parodymus liudytojas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius, jeigu teismas tokį atsisakymą priėmė šio kodekso 188 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

192 straipsnis. Liudytojo apklausos tvarka

1. Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustasis liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustiesiems liudytojams prašant, teismas gali leisti jiems pasišalinti iš teismo posėdžio salės, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės.

2. Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, invalidumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis  priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurių iniciatyva liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.

3. Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

4. Prieš duodamas parodymus liudytojas žodžiu prisiekia, padėjęs ranką  ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos: “Aš (vardas, pavardė) garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas”. Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą. Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas prijungiamas prie teismo posėdžio protokolo.

5. Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymų įvertinimui (liudytojo išsilavinimą, veiklos sferą ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai papasakoti teismui viską, kas jam žinoma byloje, vengiant dėstyti žinias, kurių šaltinio jis negali nurodyti.

6. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodami klausimai. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu.

7. Esant reikalui, teismas gali dalyvaujančio byloje asmens pareiškimu ar savo iniciatyva pakartotinai apklausti liudytoją tame pačiame posėdyje, apklaustą liudytoją iškviesti į to paties teismo kitą posėdį, taip pat tarp liudytojų atlikti akistatą.

193 straipsnis. Liudytojo naudojimasis užrašais

Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Šie užrašai, teisėjui pareikalavus, turi būti pateikiami teismui ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas gali prijungti juos prie bylos.

194 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausa

1. Apklausiant nepilnametį liudytoją, jaunesnį kaip šešiolikos metų, o teismo nuožiūra, jaunesnį kaip aštuoniolikos metų, šaukiami artimi liudytojui asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai), taip pat gali būti šaukiamas pedagogas arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Pirmininkaujančiajam leidus, šie asmenys gali duoti liudytojui klausimų.

2. Liudytojui, jaunesniam kaip šešiolikos metų amžiaus, pirmininkaujantysis išaiškina jo pareigą teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, bet jis neprisiekia šio kodekso 192 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

3. Išimtiniais atvejais, kada tai reikalinga tiesai nustatyti, nepilnamečio liudytojo apklausos laikui teismo nutartimi gali būti pašalinamas iš teismo posėdžio salės kuris nors dalyvaujantis byloje asmuo. Tam asmeniui grįžus į teismo posėdžio salę, jam turi būti išdėstomas nepilnamečio liudytojo parodymų turinys ir suteikiama galimybė pateikti šiam liudytojui klausimus.

4. Liudytojas, jaunesnis kaip šešiolikos metų amžiaus, baigus jo apklausą, pašalinamas iš teismo posėdžio salės, išskyrus tuos atvejus, kai teismas pripažįsta esant reikalinga, kad liudytojas liktų posėdžio salėje.

195 straipsnis. Liudytojai, apklausti teismo pavedimo vykdymo ar įrodymų užtikrinimo tvarka

Liudytojų, apklaustų teismo pavedimo vykdymo ar įrodymų užtikrinimo tvarka, parodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys to pageidauja. Jei šie liudytojai atvyksta į teismo posėdį, teismas gali apklausti juos bendra tvarka.

196 straipsnis. Atleidimas nuo apklausos

Jeigu bylos aplinkybės, kurioms nustatyti buvo šaukiami liudytojai, yra pakankamai išaiškintos, tai, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu, teismas savo nutartimi gali atleisti  nuo apklausos atvykusius liudytojus ar jų dalį.

Ketvirtasis skirsnis

Rašytiniai įrodymai

197 straipsnis. Rašytiniai įrodymai

1. Rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius.

2.         Dokumentai, išduoti valstybės valdžios ar valdymo institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neperžengiant jiems priklausančios kompetencijos ribų, bei atitinkamiems dokumentams keliamos formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi padidintą įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos pilnai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

198 straipsnis. Rašytinių įrodymų pateikimas

1. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba šio kodekso nustatyta tvarka išreikalaujami teismo.

2. Rašytiniai įrodymai pateikiami šio kodekso 114 straipsnyje nustatyta forma. Dokumento rašytinei formai prilyginami dalyvaujančių byloje asmenų pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas.

3. Byloje esantys dokumentų originalai juos pateikusių asmenų prašymu gali būti grąžinami. Tuo atveju byloje turi būti paliekami šio kodekso nustatyta tvarka patvirtinti  grąžinamų dokumentų nuorašai.

199 straipsnis. Rašytinių įrodymų išreikalavimas

1. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių  byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama;

2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šis rašytinis įrodymas yra pas tą asmenį;

3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali patvirtinti.

2. Rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

3. Šio kodekso 189 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys neprivalo pateikti rašytinių įrodymų, kuriuose atsispindi aplinkybės, dėl kurių jie negali būti apklausiami kaip liudytojai. Jeigu minėtos aplinkybės sudaro tik rašytinio įrodymo dalį, susipažinimui turi būti pateiktas reikiamai patvirtintas rašytinio įrodymo išrašas, neįtraukiant tų aplinkybių aptariančių dalių. Asmuo neprivalo pateikti rašytinių įrodymų taip pat šio kodekso 191 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

4. Teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui.

5. Fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis.

6. Jeigu nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą, taip pat jeigu nustatytu terminu nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

7. Jeigu pateikti teismui dokumentus yra sunku, pavyzdžiui, dėl to, kad jų yra daug, arba dėl to, kad tik dalis iš jų turi  bylai reikšmės, teismas gali pareikalauti pateikti reikiamai paliudytus rašytinių įrodymų išrašus arba apžiūrėti ir ištirti šiuos įrodymus toje vietoje, kur jie laikomi.

200 straipsnis. Rašytinių įrodymų tyrimas

1. Rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais - taip pat ekspertams ir liudytojams.    

2. Apžiūrėtų teismo posėdyje rašytinių įrodymų turinys, reikiamais atvejais, įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Po to šie rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims. Tuo atveju byloje turi būti paliekami teisėjo patvirtinti rašytinių įrodymų nuorašai.

3. Rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti paaiškinimus.

201 straipsnis. Asmeninio piliečių susirašinėjimo, telegrafo pranešimų ir

kitokio susižinojimo duomenų paskelbimas

Asmeninis piliečių susirašinėjimas, telegrafo pranešimai ir kitokie asmeninio susižinojimo duomenys viešame teismo posėdyje gali būti paskelbti tik sutikus asmenims, kurių susižinojimas tai yra. Priešingu atveju tokio susižinojimo duomenys, turintys reikšmę bylos išsprendimui, paskelbiami ir ištiriami uždarame teismo posėdyje.

202 straipsnis.  Rašytinių įrodymų su trūkumais įrodomoji galia

Jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra trynimų, ištaisymų, prijungimų ir panašių išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

203 straipsnis. Teismo abejonė oficialaus rašytinio įrodymo tikrumu     

Jeigu bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl pateikto oficialaus rašytinio įrodymo tikrumo, jis turi teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu arba savo iniciatyva pareikalauti iš dokumentą išdavusio fizinio asmens ar juridinio asmens paaiškinimų, taip pat palyginti pateiktą dokumentą su kitais to fizinio asmens ar juridinio asmens išduotais ar sudarytais ir patvirtintais dokumentais.

Penktasis skirsnis

Daiktiniai įrodymai

204 straipsnis. Daiktiniai įrodymai

Daiktiniai  įrodymai yra daiktai, kurie savo ypatingomis savybėmis arba pačiu savo buvimu gali būti priemone turinčioms bylai reikšmės aplinkybėms nustatyti.

205 straipsnis. Asmens, prašančio išreikalauti daiktinį įrodymą, pareigos

Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors daiktą kaip įrodymą, turi tą daiktą aprašyti, nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad daiktas yra pas tą asmenį, priežastis, dėl kurių pats negali jo pateikti, ir aplinkybes, kurios gali būti nustatytos šio daiktinio įrodymo pagalba.

206 straipsnis. Daiktinių įrodymų išreikalavimo ir pateikimo tvarka

1. Daiktiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, pateikiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui.

2. Teismas gali duoti prašančiam išreikalauti daiktinį įrodymą asmeniui liudijimą, patvirtinantį teisę gauti tą įrodymą, kad įrodymas būtų pateiktas teismui.

3. Fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą daiktą arba negalėdami jo pateikti teismo nustatytu terminu, privalo pranešti apie tai teismui, nurodydami priežastis.

207 straipsnis. Daiktinių  įrodymų nepateikimo pasekmės

Jeigu dėl priežasčių, teismo pripažintų nesvarbiomis, nustatytu terminu neįvykdytas teismo reikalavimas pateikti daiktinį įrodymą ir nepranešta teismui apie tai, kad jo negalima pateikti, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą daiktą.

208 straipsnis. Daiktinių įrodymų laikymo tvarka

1. Daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų aprašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą.

2. Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai, teismui juos apžiūrėjus ir ištyrus, gali būti iki bylos baigimo grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, jeigu šie asmenys to prašo ir, jeigu galima tokį prašymą patenkinti be žalos bylos išnagrinėjimui.

3. Daiktiniai įrodymai, kurių negalima atgabenti į teismą, saugomi savo buvimo vietoje. Tokiu atveju jie turi būti smulkiai aprašomi, o reikalui esant - nufotografuojami ir užantspauduojami.

4. Teismas imasi priemonių, kad daiktiniai įrodymai būtų išsaugoti nepasikeitę. Daiktinių įrodymų saugojimo išlaidos tenka šių įrodymų saugojimu suinteresuotam asmeniui.       

209 straipsnis. Daiktinių įrodymų tyrimas

1. Daiktinius įrodymus apžiūri teismas. Jie taip pat parodomi dalyvaujantiems byloje asmenims, o reikiamais atvejais - ekspertams ir liudytojams.

2. Asmenys, kuriems parodyti daiktiniai įrodymai, gali atkreipti teismo dėmesį į kurias nors aplinkybes, susijusias su apžiūra. Jų pareiškimai įrašomi į teismo posėdžio protokolą.

Šeštasis skirsnis

Apžiūra

210 straipsnis. Apžiūra

1. Jeigu tai reikalinga bylos aplinkybių ištyrimui, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali paskirti daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūrą jų buvimo vietoje ar vietos apžiūrą. Dėl apžiūros atlikimo teismas priima nutartį.

2. Apžiūrą atlieka visa teismo sudėtis, dalyvaujantiems byloje asmenims pranešus apie apžiūros laiką ir vietą (išskyrus atvejus, kai apžiūra atliekama to paties teismo posėdžio, apie kurį dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta, metu), o reikiamais atvejais - šaukiant liudytojus ir ekspertus. Asmens, kuriam pranešta apie apžiūros darymą, neatvykimas nekliudo daryti apžiūrą.

3. Apžiūros metu dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ar ekspertams gali būti užduodami klausimai. Šie asmenys turi teisę atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti išaiškinti bylos aplinkybes.

4. Apie apžiūros metu atliktus veiksmus ir jos rezultatus surašomas protokolas, kurį pasirašo visa teismo sudėtis ir dalyvavę apžiūroje asmenys. Prie protokolo pridedami visi, darant apžiūrą, sudaryti ir patikrinti planai, brėžiniai, nuotraukos ir kiti dokumentai kartu su jų aprašu.

5. Esant reikalui, apžiūrą pagal teisminį pavedimą gali atlikti ne nagrinėjantis bylą, o kitas teismas.           

211 straipsnis. Greitai gendančių daiktų apžiūra

Produktus ir kitus greitai gendančius daiktus teismas nedelsdamas apžiūri. Apžiūrėjus šie produktai ir kiti daiktai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, galinčioms sunaudoti juos pagal paskirtį. Pastaruoju atveju asmenims, iš kurių daiktai buvo gauti arba kuriems pripažinta teisė į juos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vėliau turi būti grąžinami tos pačios rūšies ir kokybės daiktai arba atlyginama jų vertė kainomis, esančiomis atlyginimo momentu.

SeptintasIS  skirsnis

Eksperto išvada

212 straipsnis. Ekspertizės darymas ir ekspertų skyrimas

1. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylantiems klausimams, reikalaujantiems specialių žinių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato srityje, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Esant reikalui, gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

2. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamas žinias išvadai duoti.

3. Ekspertizė daroma teisme arba ne teisme, jeigu tai reikalinga dėl tyrimo pobūdžio arba dėl to, kad tyrimo objekto negalima atgabenti arba sunku atgabenti į teismą.

4. Civiliniame kodekse numatytais atvejais gali būti nustatyta kitokia ekspertų skyrimo ir ekspertizės darymo tvarka.

213 straipsnis. Klausimai ekspertui

Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti.

214 straipsnis. Eksperto pareigos ir teisės

1. Paskirtas ekspertu asmuo, teismo šaukiamas, privalo atvykti ir duoti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais.

2. Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, teismui nagrinėjant bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimus, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti.

3. Ekspertas turi teisę atsisakyti duoti išvadą, jeigu jis laiko, kad pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba, kad jam pateiktas klausimas išeina už specialių jo žinių ribų.

215 straipsnis. Eksperto atsakomybė

1. Už neatvykimą teismui šaukiant ar už atsisakymą duoti išvadą dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, ekspertui gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda.

2. Už melagingos išvados davimą ekspertas atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą.

216 straipsnis. Eksperto išvada

1. Eksperto išvada pateikiama raštu ir išdėstoma ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus.

2. Jeigu, darydamas ekspertizę, ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių.

3. Jeigu byloje paskirti keli ekspertai, jie, prieš duodami išvadą, tarpusavyje pasitaria. Ekspertų nuomonėms sutapus, visi ekspertai pasirašo bendrą išvadą. Ekspertai, kurie nesutinka su kitais ekspertais, parašo savo išvadą atskirai.

217 straipsnis. Eksperto apklausa

1. Eksperto išvada balsu perskaitoma teismo posėdyje. Prieš perskaitant eksperto išvadą, ekspertizę atlikęs ekspertas (ekspertai) prisiekia, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos : “Aš (vardas, pavardė) garbingai prisiekiu, kad sąžiningai vykdysiu savo pareigą, remiantis visomis turimomis žiniomis pateikti objektyvią ir pagrįstą išvadą byloje”. Už duotos priesaikos sulaužymą ar nepagrįstą atsisakymą atlikti ekspertizę, ekspertas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra ekspertizės akto sudėtinė dalis.

2. Teismas turi teisę pasiūlyti ekspertui, kad jis savo išvadą išaiškintų žodžiu. Žodinis išaiškinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą.

3. Eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti, ekspertui gali būti pateikiami klausimai. Pirmasis pateikia klausimus tas asmuo, kurio prašymu ekspertizė paskirta, po to - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismo iniciatyva paskirtam ekspertui pirmasis duoda klausimus ieškovas.

4. Teisėjai turi teisę duoti ekspertui klausimus bet kuriuo jo apklausos momentu.

218 straipsnis. Eksperto išvados įvertinimas

Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

219 straipsnis. Papildomoji ir pakartotinė ekspertizė

1. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę.

2. Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat, jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

Aštuntasis  skirsnis

Kiti įrodymai

220 straipsnis. Nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai

1. Nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, pateikti teismui kaip įrodymai, ištiriami teismo posėdyje. Dalyvaujantys byloje asmenys, liudytojai ar ekspertai, kuriems parodyti ar paskelbti minėti įrodymai, gali duoti paaiškinimus, daryti pareiškimus, atkreipti teismo dėmesį į bet kurias pastebėtas ar išgirstas aplinkybes. Visa tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą.

2. Nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų, kuriuose užfiksuotas privatus asmens gyvenimas, parodymas ar paskelbimas viešame teismo posėdyje leidžiamas tik to asmens sutikimu.

Devintasis  skirsnis

Įrodymų užtikrinimas

221 straipsnis. Įrodymų užtikrinimas

Asmenys, kurie turi pagrindo baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškininio pareiškimo padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus.

222 straipsnis. Prašymas dėl įrodymų užtikrinimo

Asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo be procesiniams dokumentams privalomų elementų turi būti nurodoma:

1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti;

2) aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti;

3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.

223 straipsnis. Įrodymų užtikrinimo tvarka

1. Įrodymų užtikrinimo klausimu teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Nutartis įrodymų užtikrinimo klausimu turi būti priimta ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamo prašymo pateikimo teismui dienos.

2. Tais atvejais, kai asmuo, nepateikęs ieškininio pareiškimo, prašo įrodymų užtikrinimo, teismas, užtikrindamas įrodymus, paskiria ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą ieškininiam pareiškimui pateikti. Per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškininio pareiškimo, teismas nutartimi panaikina įrodymų užtikrinimo priemones. Užtikrindamas įrodymus, teismas gali pareikalauti, kad užtikrinimo prašantis asmuo pateiktų užstatą. Jeigu per teismo nustatytą terminą ieškininis pareiškimas nepateikiamas ir asmuo, patyręs nuostolių dėl įrodymų užtikrinimo, per trisdešimt dienų nepareiškia ieškinio dėl jų atlyginimo, užstatas grąžinamas.

3. Prašančiam užtikrinti įrodymus asmeniui ar dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie įrodymų užtikrinimo laiką ir vietą, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo užtikrinti įrodymus. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl susiklosčiusių aplinkybių, įrodymai gali būti užtikrinami skubiai, iki pranešimo apie įrodymų užtikrinimą atitinkamiems asmenims.

4. Visa medžiaga, surinkta įrodymų užtikrinimo tvarka, siunčiama nagrinėjančiam bylą teismui.

224 straipsnis. Teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus,

apskundimas

Dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo asmuo gali paduoti atskirąjį skundą.

XIV  SKYRIUS

GINČO TEISENA

PirmasIS skirsnis

Pasirengimas civilinių bylų teisminiam nagrinėjimui

225 straipsnis. Teismo veiksmai priėmus ieškininį pareiškimą

Priėmęs ieškininį pareiškimą, teismas:

1) esant reikalui, patikslina šalių įrodinėjimo pareigą;

2)   nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškininio pareiškimo bei jo priedų nuorašus;

3)   nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo  pasekmes;

4)  reikiamais  atvejais priima sprendimą dėl  advokato   arba advokato   padėjėjo paskyrimo  teikti  ieškovui  ar   atsakovui valstybinę   teisinę  pagalbą,  jei  gautas  ieškovo ar  atsakovo prašymas.

5)  atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu reikalingi  tinkamam bylos išnagrinėjimui teismo posėdyje;

6) gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką, pranešdamas apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims ir nurodydamas  neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas teisminiam nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu.

226 straipsnis. Šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo teisminiam nagrinėjimui

stadijoje

Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jos negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

227 straipsnis. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui paruošiamųjų

dokumentų būdu

1. Bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abi šalys yra atstovaujamos šio kodekso  55 straipsnio ir 56  straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, teismo nuomone, byloje yra galimas taikos sutarties sudarymas. Šią pasirengimo teisminiam nagrinėjimui tvarką teismas turi teisę paskirti ir kitais atvejais, jeigu mano, kad tokiu būdu bus greičiau ir išsamiau pasirengta teisminiam bylos nagrinėjimui.

2. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu gali būti pateikiami ne daugiau kaip du paruošiamieji dokumentai (neįskaitant ieškininio pareiškimo ir atsiliepimo į pareikštą ieškininį pareiškimą). Ieškovas pateikia dubliką (ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareikštą atsiliepimą), o atsakovas – tripliką (atsakovo atsiliepimą į dubliką). Išimtiniais atvejais, bylą nagrinėjantis teismas motyvuota nutartimi gali nustatyti, didesnį nei du paruošiamųjų dokumentų skaičių. Paruošiamiesiems dokumentams pateikti gali būti nustatytas ne ilgesnis kaip keturiolikos dienų terminas.

3. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu teisėjas taip pat atlieka kitus procesinius veiksmus, būtinus bylą teisminiam nagrinėjimui tinkamai parengti (išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame kodekse ir kitus).

4. Manydamas, jog byla yra parengta teisminiam nagrinėjimui, teismas nutartimi skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje ir šio kodekso nustatyta tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims praneša apie teismo posėdžio laiką ir vietą.

228 straipsnis. Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui parengiamajame

posėdyje

1. Teismas, matydamas, jog byloje yra galima taikos sutartis arba, kad tokiu būdu bus pilniau ir išsamiau pasirengta teisminiam bylos nagrinėjimui, skiria parengiamąjį teismo posėdį.

2. Klausimą dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos.

229 straipsnis. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius

Paprastai teisminiam bylos nagrinėjimui pasirengiama vieno parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. 

230 straipsnis. Parengiamojo teismo posėdžio eiga

1. Pirmininkaujantis į parengiamąjį posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu reikalingi  tinkamam bylos išnagrinėjimui teismo posėdyje.

2. Neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, atžvilgiu ir atvykusiosios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

3. Jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškininį pareiškimą nenagrinėtu.

4. Parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio metu yra rašomas teismo posėdžio protokolas.

5. Teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys asmeniškai.

231 straipsnis. Taikinimo procedūra

1. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu išsiaiškinęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų keliu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

2. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

3. Sudarytos taikos sutarties tekstas prijungiamas prie bylos arba įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas.

4. Nepavykus sudaryti šalių taikos sutartį, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs bylą teisminiam nagrinėjimui, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

5. Tais atvejais, kai parengiamojo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmai nėra reikalingi, šalims sutinkant, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio, nepriimant šio kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo teisminio nagrinėjimo stadijos.

232 straipsnis. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje

Laikydamas, kad byla parengta teisminiam nagrinėjimui, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nurodoma:

1) ieškovo reikalavimų esmė bei įrodymai, kuriais šie reikalavimai yra grindžiami;

2) atsakovo atsikirtimų į pareikštą reikalavimą esmė bei įrodymai, kuriais šie atsikirtimai yra grindžiami;

3) įrodymai, kuriuos teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė numatyta šiame kodekse;

4) teismo posėdžio laikas ir vieta;

5) pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;

6) pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardintus liudytojus, ekspertus, vertėjus ir kitus asmenis; 

7) reikiamais atvejais -  nutarimas įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas išvadai duoti;

8) kiti pavedimai, užtikrinantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.

233 straipsnis. Teismo nutarčių, priimtų pasirengimo teisminiam

nagrinėjimui metu, apskundimas

Teismo nutartys, priimtos pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos.

Antras skirsnis

Teisminis nagrinėjimas

234 straipsnis. Teismo posėdis

Civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

235 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas, žodiškumas ir

nepertraukiamumas

1. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus: apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus.

2. Byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu bylos nagrinėjimo procese vienas iš teisėjų pakeičiamas, teisminis nagrinėjimas turi būti pradedamas nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 16 straipsnyje.

3. Teismo posėdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, išskyrus atvejus, kai yra skelbiama pertrauka, kurios trukmė negali būti ilgesnė kaip penkios dienos. Kol pradėta nagrinėti byla bus baigta nagrinėti, teismas neturi teisės nagrinėti kitų bylų, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimas atidedamas, byla sustabdoma arba padaroma pertrauka.

4. Rašytiniu arba įrašytu į teismo posėdžio protokolą ir pasirašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšaukiamas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimas nėra galimas, jeigu nuo šalių pareikšto sutikimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai.

5. Jeigu pareikšto ieškinio suma neviršija penkių šimtų litų ir yra pagrindo manyti, kad šalis neatvyks į teismo posėdį, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

6. Pripažinęs, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, teismas turi teisę panaikinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas nutartis ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. 

236 straipsnis. Teismo posėdžio tvarka

1. Teismui įeinant ir išeinant, teismo tvarkdarys ar teismo posėdžio sekretorius paskelbia: “Teismas eina, prašom stoti”. Įėjus teismui į teismo posėdžių salę, visi esantieji teismo posėdžio salėje atsistoja ir, pirmininkaujančiajam pakvietus, užima savo vietas.

2. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat kiti proceso dalyviai į teismą kreipiasi ir savo parodymus bei paaiškinimus duoda stovėdami. Jeigu kuris nors iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų proceso dalyvių yra ligotas arba yra kitos rimtos priežastys, parodymai ar paaiškinimai gali būti duodami sėdint.

237 straipsnis. Pirmininkaujančiojo patvarkymų privalomumas

1. Visi dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat visi esantys teismo posėdžio salėje asmenys privalo neprieštaraudami paklusti pirmininkaujančiojo patvarkymams dėl nustatytos teismo posėdžio tvarkos laikymosi.

2. Už pirmininkaujančiojo patvarkymų nevykdymą gali būti taikomos teismo nuobaudos, numatytos šio kodekso 162 straipsnyje.

238 straipsnis. Teismo posėdžio pradžia

Paskirtu laiku pirmininkaujantysis pradeda teismo posėdį ir paskelbia, kuri byla  nagrinėjama.

239 straipsnis. Šauktųjų byloje asmenų atvykimo patikrinimas

1. Teismo posėdžio sekretorius praneša teismui, kurie iš šauktųjų toje byloje asmenų yra atvykę, ar įteikti šaukimai neatvykusiems ir kokios yra žinios apie jų neatvykimo priežastis.

2. Teismas nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat  patikrina pareigūnų ir atstovų  įgalinimus.

240 straipsnis. Vertėjui jo pareigų išaiškinimas

1. Pirmininkaujantysis išaiškina vertėjui jo pareigą išversti asmenų, nemokančių kalbos, kuria vyksta procesas, paaiškinimus, parodymus, pareiškimus, o asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta procesas - paaiškinimų, parodymų, pareiškimų, balsu perskaitomų dokumentų turinį, taip pat pirmininkaujančiojo patvarkymus, teismo nutartis ir sprendimą.

2. Prieš atlikdamas savo pareigas vertėjas, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, žodžiu prisiekia:“Aš (vardas, pavardė)  pasižadu sąžiningai vykdyti vertėjo pareigas pasitelkdamas (pasitelkdama) visus savo sugebėjimus”. Prisiekęs vertėjas pasirašo priesaikos tekstą, kuris pridedamas prie teismo posėdžio protokolo.

3. Vertėjas įspėjamas, kad už priesaikos sulaužymą jis atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

4. Jeigu vertėjas be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jam nagrinėjančio bylą teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda.

241 straipsnis. Liudytojų pašalinimas iš teismo posėdžio salės

Atvykusieji liudytojai, prieš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pašalinami iš teismo posėdžio salės. Pirmininkaujantysis imasi priemonių, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpoje nesusižinotų su dar neapklaustais liudytojais.

242 straipsnis. Teismo sudėties paskelbimas ir nušalinimo teisės išaiškinimas

Pirmininkaujantysis paskelbia teismo sudėtį, praneša, kas dalyvaus kaip ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius ir išaiškina dalyvaujantiems byloje asmenims, atvykusiems į teismo posėdį, jų teisę pareikšti nušalinimus.           

243 straipsnis. Dalyvaujantiems byloje asmenims jų teisių ir pareigų

išaiškinimas

Pirmininkaujantysis šio kodekso nustatyta tvarka išaiškina šalims, tretiesiems asmenims ir jų įstatyminiams atstovams, atvykusiems į teismo posėdį, jų procesines teises ir pareigas.

244 straipsnis. Eksperto įspėjimas

Pirmininkaujantysis išaiškina ekspertui jo teises bei pareigas ir įspėja, kad už žinomai melagingos išvados davimą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

245 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimas

1. Pirmininkaujantysis paklausia, ar dalyvaujantys byloje asmenys turi prašymų.

2. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Jeigu teismui pateikti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai galėjo būti pateikti anksčiau, teismas juos gali atmesti, jeigu šių prašymų tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą.

3. Jeigu teismas prašymą atmeta, tai neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl pareikšti jį vėliau, priklausomai nuo teisminio nagrinėjimo eigos.

246 straipsnis. Šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

1. Kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia  dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (liga, paprastai, nelaikoma svarbia priežastimi). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškininį pareiškimą nenagrinėtu.

2. Kai neatvyksta į teismo posėdį atsakovas, kuriam tinkamai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas atideda bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiam atsakovui paskirti iki vieno tūkstančio litų baudą.

3. Jeigu žinių apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba, jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių, ir jeigu nei iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškininį pareiškimą palieka nenagrinėtu.

4. Neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Jeigu, teismui pripažinus šalies dalyvavimą būtinu, ji neatvyksta į teismo posėdį, teismas priima sprendimą už akių.

247 straipsnis. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,

ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

1. Kai neatvyksta į teismo posėdį kuris nors iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, arba jų atstovų, kuriems nėra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, teismas atideda bylos nagrinėjimą.

2. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi). Jeigu žinių apie neatvykimo priežastis nėra arba, jeigu teismas pripažįsta neatvykimo priežastis nesvarbiomis, byla gali būti nagrinėjama be neatvykusiojo asmens.

3. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat įmonės, įstaigos arba organizacijos pareigūnui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą.

248 straipsnis. Liudytojų, ekspertų ar vertėjų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės

1. Kai neatvyksta į teismo posėdį liudytojai, ekspertai ar vertėjai, teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę dėl galimumo nagrinėti bylą be neatvykusiųjų liudytojų, ekspertų ar vertėjų ir priima nutartį toliau nagrinėti bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti.

2. Jeigu šaukiamas liudytojas, ekspertas ar vertėjas be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jiems gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda, o liudytojas, be to, teismo nutartimi gali būti priverstinai atvesdinamas.

249 straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės

1. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas pirmininkaujančiojo pranešimu apie bylą. Po to pirmininkaujantysis paklausia, ar ieškovas palaiko savo reikalavimus, ar atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį, taip pat ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį.

2. Pirmasis teismo posėdyje paaiškinimus duoda ieškovas ir jo pusėje dalyvaujantis tretysis asmuo, po to - atsakovas ir jo pusėje dalyvaujantis tretysis asmuo, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę duoti vienas kitam klausimus. Kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui turi būti suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno kito dalyvaujančio byloje asmens pareiškimo bei prašymo. Pirmininkaujantysis šio kodekso nustatytais atvejais balsu perskaito rašytinius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, taip pat paaiškinimus, teismo gautus teisminio pavedimo įvykdymo bei įrodymų užtikrinimo tvarka.           

250 straipsnis. Įrodymų tyrimas

Išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas šio kodekso 176 – 224 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus.

251 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigimas

1. Ištyręs visus įrodymus, pirmininkaujantysis paklausia dalyvaujančius byloje asmenis, ar jie nori papildyti bylos medžiagą.

2. Jeigu pareiškiama prašymų papildyti bylos medžiagą, teismas apsvarsto juos ir priima dėl jų nutartį patenkinti arba atmesti prašymus. Jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomą medžiagą arba prašo išreikalauti papildomus įrodymus, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jeigu jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir/arba toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau.

3. Išsprendus prašymus ir reikiamais atvejais atlikus papildomus veiksmus, taip pat nesant prašymų, išklausoma valstybės ir savivaldybių institucijų išvada, jeigu tokia byloje yra.

252 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų išvada

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai, duoda savo išvadą teismo posėdyje, po įrodymų ištyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti.

2. Šie asmenys teisminiuose ginčuose nedalyvauja.

253 straipsnis. Teisminiai ginčai      

1. Išsprendus šio kodekso 251 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus, pirmininkaujantysis paskelbia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti teisminių ginčų.

2. Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako ieškovas ir jo atstovas, po to - atsakovas ir jo atstovas.

3. Tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas pasisako po šalių. Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir jo atstovas pasisako po ieškovo arba atsakovo, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvauja byloje.

254 straipsnis. Replikos

Po to, kai pasisakė visi teisminių ginčų dalyviai, jie replikos teise gali trumpai pasisakyti antrą kartą dėl to, kas buvo pasakyta teisminiuose ginčuose. Paskutinės replikos teisė priklauso atsakovui ir/arba jo atstovui.

255 straipsnis. Neleistinumas apriboti pasisakymų trukmę

Teismas neturi teisės apriboti dalyvaujančių teisminiuose ginčuose asmenų pasisakymų trukmę, bet pirmininkaujantysis turi teisę nutraukti pasisakantįjį, jeigu jis išeina už nagrinėjamosios bylos esmės ribų. Šiais atvejais pirmininkaujantysis nustato pasisakymų trukmę, o ją pažeidus – turi teisę pasisakymą nutraukti.

256 straipsnis. Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas

1. Teisminių ginčų dalyviai neturi teisės savo pasisakymuose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

2. Jeigu teismas teisminių ginčų metu arba išėjęs į pasitarimo kambarį pripažįsta esant reikalinga išaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, teismas vėl išklauso teisminių ginčų bendra tvarka.

257 straipsnis. Teismo išėjimas į sprendimų priėmimo kambarį

Po teisminių ginčų teismas išeina į sprendimų priėmimo  kambarį priimti sprendimą ar atitinkamą nutartį byloje, išskyrus atvejus, kai teismas neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti. Apie tai pirmininkaujantysis paskelbia esantiems teismo posėdžio salėje.

258 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

1. Teismo sprendimas priimamas sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimų priėmimo  kambaryje teismas taip pat gali priimti nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškininį pareiškimą palikti nenagrinėtą.

2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžio salę ir pirmininkaujantysis ar kolegijos teisėjas paskelbia sprendimą ar nutartį.

3. Visi esantieji posėdžio salėje sprendimą išklauso stovėdami, išskyrus šio kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

4. Paskelbus sprendimą arba nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, nutraukti bylą ar palikti ieškininį pareiškimą nenagrinėtą, pirmininkaujantysis išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jo apskundimo tvarką ir terminą. Kartu paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo posėdžio protokolu.

XV  SKYRIUS

TEISMO SPRENDIMAI IR NUTARTYS

PirmasIS skirsnis

TEISMO Sprendimai

259 straipsnis. Sprendimo priėmimas

1. Teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą.

2. Teismas priima ir paskelbia sprendimą Lietuvos Respublikos vardu.

260 straipsnis. Galutinis sprendimas

Galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

261 straipsnis. Dalinis sprendimas

1. Daliniu sprendimu galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinis sprendimas gali būti priimamas tuomet, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu. Dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje.

2. Apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau.

262 straipsnis. Preliminarus sprendimas ir sprendimas už akių

1. Šiame kodekse numatytais atvejais bylą nagrinėjantis teismas priima preliminarų sprendimą, kuriuo nurodoma, kaip gali būti išspręstas ginčas, jeigu atsakovas neatliks tam tikrų veiksmų.

2. Šiame kodekse numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.

263 straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas

1. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.

2. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

264 straipsnis. Teismo pasitarimo slaptumas

1. Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra tos bylos teismo sudėtyje. Būti sprendimų priėmimo kambaryje kitiems asmenims draudžiama.

2. Teisėjai neturi teisės atskleisti nuomonių, pareikštų besitariant sprendimų priėmimo kambaryje. Nuomonių atskleidimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.

265 straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą

1. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar ieškinys yra tenkintinas.

2. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Sprendime neleidžiama išeiti už byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.

266 straipsnis. Draudimas sprendime nustatyti neįtrauktų dalyvauti byloje

asmenų teises ir pareigas

Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

267 straipsnis. Draudimas priimti sąlyginius sprendimus

Neleidžiama priimti sprendimus, kurių įvykdymas daromas priklausomas nuo tam tikros sąlygos įvykimo arba neįvykimo.

268 straipsnis. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas

1. Sprendimas priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus.

2. Teismo sprendimas priimamas teisėjo vienasmeniškai (kai byla nagrinėjama vieno teisėjo) arba teisėjų balsų dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir visų  nagrinėjusių bylą teisėjų pasirašomas.

3. Sprendimas priimamas surašant jo įžanginę bei rezoliucinę dalis ir paskelbiamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvus. Aprašomoji ir motyvuojamoji sprendimo dalys surašomos ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo.

4.  Teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio kodekso 270 straipsnio reikalavimus.

5. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Jeigu ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik toje dalyje, kurioje atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

6. Teisėjas, likęs mažumoje, turi teisę raštu išdėstyti savo atskirąją nuomonę.

7. Teisėjo atskiroji nuomonė, skelbiant sprendimą neskaitoma, bet prijungiama prie bylos bei paskelbiama, jog tokia nuomonė egzistuoja.

8. Pataisos sprendime turi būti teisėjų aptartos ir jų pasirašytos.

269 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas

1. Išimtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, teismas nutartimi gali ne ilgesniam kaip keturiolikos dienų terminui atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas. Sprendimas, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, turi atitikti visus šio kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau paskelbiama gali būti tik sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalys, trumpai žodžiu išdėstant sprendimo motyvus.

2. Nutartis atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų priėmimo kambarį.

3. Nutartyje atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas taip pat nurodo sprendimo paskelbimo datą.

270 straipsnis. Sprendimo turinys

1. Sprendimas susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės  dalių.

2. Įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma:

1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;

2) sprendimą priėmusio teismo pavadinimas;

3) teismo sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius, šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys;

4) ginčo dalykas.

3. Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti:

1) ieškovo reikalavimų ir paaiškinimų santrauka;

2) atsakovo atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka;

3)  kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų santrauka.

4. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:

1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados;

3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;

4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi bei kiti teisiniai argumentai.

5. Rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti:

1) teismo išvada ieškinį ir/ar priešieškinį patenkinti visiškai ar dalinai, kartu išdėstant patenkinto ieškininio reikalavimo turinį, arba ieškinį ir/ar priešieškinį atmesti;

2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laiko tarpas, iki kada jos išieškomos;

3) nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;

4) teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų;

4) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.

271 straipsnis. Sprendimo įvykdymo tvarkos bei termino nustatymas ir

sprendimo įvykdymo užtikrinimas

1. Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto.

2. Šiame kodekse nurodytais atvejais teismas nukreipia sprendimą skubiai vykdyti arba išsprendžia leidimo skubiai vykdyti sprendimą klausimą ir nurodo tai sprendime.

272 straipsnis. Sprendimas priteisti turtą arba jo vertę

Priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu, sprendimą vykdant, paaiškėtų, kad priteisto turto nėra.

273 straipsnis. Sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba

nutraukti tam tikrus veiksmus

1. Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo sąskaita ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

2. Jeigu nurodytuosius veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

274 straipsnis. Sprendimas kelių ieškovų naudai arba prieš kelis atsakovus

1. Priimdamas sprendimą kelių ieškovų naudai, teismas nurodo, kuri sprendimo dalis liečia kiekvieną iš jų, arba nurodo, kad išieškojimo teisė yra solidari.

2. Priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų  prievolė yra solidari arba subsidiari.

275 straipsnis. Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems ir kitiems

asmenims

1. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamas teismo sprendimo nuorašas.

2. Teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto  teisinis  statusas  ar iš esmės  keičiamos  valdymo, naudojimo  ir  disponavimo juo galimybės, taip pat jeigu   teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms  teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo  nuorašą ne  vėliau  kaip per tris dienas turi nusiųsti viešojo  registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės  į jį.

276 straipsnis. Rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime

ištaisymas

1. Paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti.

2. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

3. Rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas ištaisančios nutarties nuorašas per tris dienas nuo jos priėmimo turi būti išsiųstas šalims ir tretiesiems asmenims.

4. Dėl teismo nutarties ištaisymų sprendime klausimu, gali būti paduodamas atskirasis skundas.

277 straipsnis. Papildomas sprendimas

1. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu:

1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas;

2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti;

3)   teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.

2. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

3. Papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Šalims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Priimant papildomą sprendimą, šio kodekso 269 straipsnio nuostatos netaikomos. Priimamas papildomas sprendimas turi atitikti šio kodekso 270 straipsnio keliamus reikalavimus. Papildomo sprendimo  nuorašai pasiunčiami teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo.

4. Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.

5. Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.

278 straipsnis. Sprendimo išaiškinimas

1. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai priėmęs sprendimą teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.

2. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

3. Sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti sprendimo išaiškinimo klausimą.

4. Dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

279 straipsnis. Sprendimo įsiteisėjimas

1. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas,  įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Jeigu šio kodekso nustatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis negali būti skundžiami apeliacine tvarka, jis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

2. Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

3. Kasacinio teismo nutartis ar nutarimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

4. Sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškininių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas  įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

5. Jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, esminiai pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.

280 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi daiktinių įrodymų atžvilgiu,

sprendimui įsiteisėjus

1. Sprendimui įsiteisėjus, daiktiniai  įrodymai grąžinami tiems asmenims, iš kurių jie buvo gauti, arba perduodami asmenims, kuriems teismas pripažino teisę į juos, jeigu sprendimu nenuspręsta kitaip.

2. Daiktai, kurių asmenys pagal įstatymą negali turėti, perduodami atitinkamiems viešiesiems juridiniams asmenims.

3. Dokumentai, kurie yra daiktiniai įrodymai, paliekami prie bylos per visą jos saugojimo laiką arba perduodami suinteresuotiems asmenims jų prašymu.

281 straipsnis. Sprendimo nukreipimas vykdyti

Teismo sprendimai gali būti vykdomi, jiems įsiteisėjus, išskyrus tuos atvejus, kuriais jie vykdomi skubiai arba realizuojami savaime.

282 straipsnis. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys

1. Skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

2. Teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis:

1) dėl išlaikymo priteisimo;

2) dėl darbo užmokesčio priteisimo - sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

3) dėl iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo;

4) nutartis dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo;

5) nutartis (sprendimas) dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo.

283 straipsnis. Teismo teisė leisti sprendimą skubiai vykdyti

1. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį:

1) dėl priteisimo išmokų atlyginti žalai, atsiradusiai dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo;

2) dėl priteisimo atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, atradimo autoriui, išradėjui, turinčiam patentą, - už naudojimąsi jo išradimu;

3) dėl atleidimo iš darbo formulavimo pakeitimo;

4) dėl darbuotojo grąžinimo į darbą;

5) visose kitose bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui žymią žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti.

2. Leisdamas sprendimą skubiai vykdyti šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, teismas privalo pareikalauti, kad ieškovas užtikrintų sprendimo įvykdymo atgręžimą tam atvejui, jeigu teismo sprendimas, jį įvykdžius, bus panaikintas.

3. Jeigu, esant šio kodekso 282 straipsnio 2 dalyje ir 283 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, skubaus vykdymo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendime, tai priėmęs sprendimą teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali, prieš sprendimui įsiteisėjant, nutartimi leisti jį skubiai vykdyti. Šiais atvejais leidimo skubiai vykdyti sprendimą klausimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

284 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo

vykdymo tvarkos pakeitimas

1. Teismas turi teisę, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, remdamasis turtine abiejų šalių padėtimi ar kitomis aplinkybėmis, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendime, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą.

3. Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimu, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas.

285 straipsnis. Sprendimo už akių priėmimas

1. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusioji šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame kodekse numatytais atvejais. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų atžvilgiu, kai šie, esant minėtoms sąlygoms, neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Jeigu atvykusioji į teismo posėdį šalis nesutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, teismas vadovaujasi  šio kodekso 246 straipsniu.

2. Sprendimas už akių neatvykusio atsakovo atžvilgiu gali būti priimtas tik dėl tų ieškininių reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas šio kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą.

3. Teismas netenkina atvykusios į teismo posėdį šalies prašymo priimti sprendimą už akių ir atideda bylos nagrinėjimą, jeigu :

1) neatvykusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą;

2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant ir pagrindžiant neatvykimo į teismo posėdį priežastis, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis.

4.Teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių turi būti motyvuotas.

5. Neatvykusi šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

6. Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas negali būti atidėtas.

7. Sprendimo už akių nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas neatvykusiai šaliai.

286 straipsnis. Sprendimo už akių turinys

1. Sprendimas už akių surašomas išdėstant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis bei sutrumpintus motyvus.

2. Įžanginėje sprendimo dalyje be bendrų šiai sprendimo daliai keliamų reikalavimų turi būti nurodyta, kad sprendimas yra priimtas už akių.

3. Rezoliucinėje sprendimo už akių dalyje be bendrų šiai daliai keliamų reikalavimų turi būti nurodyta pareiškimo dėl šio sprendimo peržiūrėjimo padavimo terminai ir tvarka.

287 straipsnis. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

1. Neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo  šio sprendimo priėmimo turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau - pareiškimas).

2. Pareiškime turi būti nurodoma:

1)         teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas;

2)         šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas;

3)         aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes;

4)          aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;

5)         pareiškimą paduodančios šalies prašymas;

6)         prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas;

7)         pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo laikas.

3. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

4. Šio straipsnio nustatyta tvarka paduotas pareiškimas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

5. Pareiškimo trūkumai šalinami ieškininio pareiškimo trūkumų šalinimui nustatyta tvarka.

288 straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas

1. Priėmęs pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims bei informuoja, jog per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą.

2. Paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pasibaigimo dienos.

3. Išnagrinėjęs pareiškimą teismas turi teisę :

1) pareiškimo netenkinti;

2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu  konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali įtakoti priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Nutarties nuorašas, ne vėliau kaip per tris dienas po jos priėmimo išsiunčiamas šalims ir tretiesiems asmenims.

6.         Dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

289 straipsnis. Pakartotinas sprendimas už akių

1. Jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais, tačiau šalis, kurios atžvilgiu yra priimtas sprendimas už akių, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių, jeigu jai yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas turi teisę antrą kartą priimti sprendimą už akių.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju negali būti paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Antrasis  skirsnis

Teismo nutartis ir rezoliucija

290 straipsnis. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas

1. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Šio kodekso numatytais atvejais teismas nutartimi gali išspręsti ir kitus klausimus.

2. Teismo posėdžio (parengiamojo ar teisminio nagrinėjimo) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma atskiru procesiniu dokumentu. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.  Pripažinęs tai būtinu teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais.  Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį.  

3. Rašytinę ir žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar teisminio nagrinėjimo) metu teismas paskelbia nedelsiant po jos priėmimo.

4. Ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne teisminio nagrinėjimo metu, teismas priima rašytines nutartis.

5. Šiame kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.

6. Klausimai, kurie šiame kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi.

291 straipsnis. Nutarties turinys

1. Nutartyje turi būti nurodoma:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) teismo pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;

3) dalyvaujantys byloje asmenys ir ginčo dalykas;

4) klausimas, kuriuo priimama nutartis;

5) motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi;

6) teismo nutarimas;

7) nutarties apskundimo tvarka ir terminas.

2. Žodinėje nutartyje turi būti žinios, nurodytos šio straipsnio  1 dalies 4, 5 ir 6 punktuose.

292 straipsnis. Nutarčių nuorašų išsiuntimas šalims ir tretiesiems

asmenims    

Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, nuorašai.

Trečiasis  skirsnis

BYLOS NUTRAUKIMAS

293 straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai

Teismas nutraukia bylą:

1) jeigu byla nežinybinga teismui;

2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio neteisminio sprendimo tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti;

3) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį;

4) jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;

5) jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;

6) jeigu yra įsiteisėjęs arbitražo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

7) jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, ginčo teisiniame santykyje neleidžiamas teisių perėmimas;

8) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, ginčo teisiniame santykyje neleidžiamas teisių perėmimas;

9) kitais šio kodekso numatytais atvejais.

294 straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės

1. Byla nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl jos nežinybingumo teismui, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis.

2. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

295 straipsnis. Teismo nutarties nutraukti bylą apskundimas

Dėl teismo nutarties nutraukti bylą gali būti duodamas atskirasis skundas.

KETVIRTASIS  SKIRSNIS

PAREIŠKIMO PALIKIMAS NENAgRINĖTO

296 straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai

1. Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą:

1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka;

2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus fizinis  asmuo;

3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgalintas vesti bylą asmuo;

4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;

5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;

6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą, joms nesant, neatvyko be svarbių priežasčių;

7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio;

8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, - neapmokėtų reikalavimų dalyje;

9) jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui;

10) šio kodekso 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju;

11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškininio pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų.

12) kitais šio kodekso ir Civilinio kodekso numatytais atvejais.

2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

3. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

297 straipsnis. Pareiškimo palikimo nenagrinėto tvarka ir pasekmės

1. Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Šioje nutartyje teismas privalo nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, išvardintas šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7, 8 ir 11 punktuose, kliudančias nagrinėti bylą.

2. Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindu pareiškimui palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.

298 straipsnis. Teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtu apskundimo

tvarka

Dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtu gali būti duodamas atskirasis skundas.

299 straipsnis. Teismo atskirosios nutartys

Jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms  institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus .

300 straipsnis. Teismo veiksmai paaiškėjus nusikaltimo požymiams

1. Jeigu, nagrinėjant civilinę bylą, paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymiai, teismas  praneša apie tai prokurorui.

2. Šiais atvejais teismas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, arba išnagrinėja civilinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylą.

III   DALIS

TEISMŲ SPRENDIMŲ IR NUTARČIŲ TEISĖTUMO IR

PAGRĮSTUMO KONTROLĖS FORMOS BEI PROCESO ATNAUJINIMAS

XVI SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

PIRMASIS SKIRSNIS

NEĮSITEISĖJUSIŲ TEISMO SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS

301 straipsnis. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine

tvarka

1. Apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus.

2. Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo,  nutarties ar nutarimo nagrinėja apygardų teismai.

3. Bylas pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apygardos teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

302 straipsnis. Proceso taisyklės

Apeliacinis procesas vyksta pagal šio kodekso 1 - 300 straipsniuose numatytas taisykles, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis.

303 straipsnis. Apribojimai pateikti apeliacinį skundą

Apeliacija negalima, jei ginčijama suma yra mažesnė kaip 500 litų. Šis apribojimas netaikomas ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išlaikymo priteisimo, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo; 

304 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis

1. Apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

2. Šio skyriaus numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali atlikti vienas teisėjas.

305 straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai

Apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

306 straipsnis. Apeliacinio skundo turinys

1. Apeliaciniame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų turi būti nurodyta:

1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;

2) ginčijama suma, kai ginčas yra turtinis;

3) bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas) ir naujų įrodymų pateikimo motyvai (šio kodekso 314 straipsnis);

4) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);

5) apelianto prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jeigu jis to pageidauja;

6)   pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas.

2. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

3. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio kodekso 314 straipsnyje ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas juos turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (ar kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas).

307 straipsnis. Terminai apeliaciniam skundui paduoti

1. Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienio valstybėje, apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

2. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atstatytas. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atstatyti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jei apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą terminą atstato, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Jeigu šioje dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio kodekso 317 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.

3. Prašymas dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

308 straipsnis. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo

1. Apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų pasisakymų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti atsisakymo nuo apeliacinio skundo esant šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms.

2. Teismas, nutartimi priėmęs atsisakymą nuo apeliacinio skundo, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

3. Apeliacinio skundo atsisakęs, asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.

309 straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo

1. Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, gali prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo, paduodant rašytinį pareiškimą apeliacinės instancijos teismui. Toks prisidėjimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu prisidedama prie  apeliacinio skundo, už pareiškimą dėl prisidėjimo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantysis asmuo negali pareikšti savarankiškų reikalavimų ir apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų.

2. Jeigu atsisakoma priimti apeliacinį skundą, pareiškimas dėl prisidėjimo laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

3. Jeigu asmuo prisidėjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teisę pareikšti savarankišką apeliacinį skundą.

4. Pareiškimas dėl prisidėjimo gali būti paduodamas apeliacinės instancijos teismui.

310 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka

Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.           

311 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai

Apeliacinis skundas bei priedai pateikiami su tiek nuorašų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų.

312 straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus

Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus, paduodant apeliacinį skundą, sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme.

313 straipsnis. Draudimas priimti blogesnį sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas apelianto atžvilgiu negali priimti blogesnio nei yra skundžiamas sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu.

314 straipsnis. Nauji įrodymai

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

315 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas

1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo teismui.

2. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti ir neprašoma šio termino atstatyti, arba toks prašymas nebuvo patenkintas;

2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;

3) skundą paduoda atstovas, neturintis įgaliojimų;

4) jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu.

3. Teismo atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalyje  nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti.

4. Teisėjas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį, dėl kurios gali būti paduotas atskirasis skundas.

5. Jeigu šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

6. Jeigu prašymas atstatyti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti pateikiamas apeliacinės instancijos teismui po apeliacinio skundo priėmimo, šį klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

316 straipsnis. Apeliacinio skundo trūkumų šalinimas

1. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio kodekso 306 ir 311 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teisėjas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti.

2. Jeigu apeliantas nustatytu terminu įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, tai skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui

3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, grąžina bylą su apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismui, kuris atlieka veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje.

317 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai, priėmus

apeliacinį skundą

1. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per septynias dienas nuo termino nustatytam sprendimui apskųsti pasibaigimo, turi nusiųsti:

1) dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus;

2) apeliacinės instancijos teismui bylą su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais.

2. Priėmus apeliacinį skundą dėl dalinio sprendimo, apeliacinės instancijos teismui gali būti persiunčiami tik tos bylos dalies, kuri susijusi su šio sprendimo priėmimu, teismo patvirtinti nuorašai.

3. Jeigu pirmosios instancijos teisme yra iškeltas klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, byla su apeliaciniu skundu dėl byloje priimto teismo sprendimo apeliacinės instancijos teismui išsiunčiama tik po to, kai išnagrinėjamas klausimas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo.

318 straipsnis. Atsiliepimai į apeliacinį skundą

1. Šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos apeliacinės instancijos teismui raštu privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą priėmus, jo nuorašai išsiunčiami apeliantui ir prie apeliacinio skundo prisidėjusiam asmeniui.

3. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami jį padavusiam asmeniui.

319 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio paskyrimas

1. Apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas laikantis nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą. Pranešėjui perduodama byla su apeliaciniu skundu.

2. Pranešėjas vienasmeniškai atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui.

3. Dalyvaujantiems byloje asmenims  pranešama apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.   

320 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. 

2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

321 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, gali išspręsti apeliacinį skundą, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas priėmęs apeliacinį skundą, privalėjo atsisakyti jį priimti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą nutraukia ir priima nutartį dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo;

2) konstatuoja esant absoliučius pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindus.    

322 straipsnis. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso

Apelianto prašymu byla apeliacine tvarka gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 

323 straipsnis. Apribojimai keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą yra draudžiama.

324 straipsnis. Bylos nagrinėjimas iš esmės

1. Bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme pradedamas kolegijos pranešėjo pranešimu apie bylą. Jame išdėstoma bylos esmė, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą trumpi argumentai.

2. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po pranešimo apie bylą teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymų. Pirmasis kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu pasisakymų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.

3. Teismui pripažįstant esant būtinu gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas juos pripažįsta galimus tirti, vadovaudamasis šio kodekso 314 straipsniu.

4. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę išdėstyti savo nuomonę baigiamuosiuose pasisakymuose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo, baigiamieji pasisakymai vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymų.

5. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas.

325 straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

1. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju po dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymų ir baigiamųjų pasisakymų, teismas išeina priimti sprendimo ar  nutarties.

2. Priėmęs sprendimą ar nutartį, teismas grįžta į teismo posėdžių salę ir kolegijos pirmininkas arba kitas teisėjas paskelbia sprendimo ar nutarties įžanginę bei rezoliucinę dalis, žodžiu išdėsto sprendimo ar nutarties motyvus bei praneša, kada bus surašytas visas sprendimas ar nutartis.

3. Visas sprendimas ar nutartis išdėstomas raštu ir visų teisėjų pasirašomas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo ar nutarties priėmimo dienos.

4. Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka ir šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais, informuojami dalyvaujantys byloje asmenys.

5. Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei apimtį, teismas, nagrinėjantis bylą apeliacine tvarka, nutartimi ne ilgesniam kaip keturiolikos dienų terminui gali atidėti sprendimo ar nutarties priėmimą. Šiuo laikotarpiu teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

326 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:

1) pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;

3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą;

4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais - teismo nutartis.

327 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apskųstą teismo

sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios

instancijos teismui

1. Apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė  arba nustatomi šio kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai.

2. Apeliacinės instancijos teismas perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme padarys procesą iš esmės brangesniu ar užvilkins bylos nagrinėjimą.

3. Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą  pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

328 straipsnis. Draudimas naikinti sprendimą ar nutartį formaliais

pagrindais

Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

329 straipsnis. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius

procesinės teisės normas

1. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

2. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai kai:

1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo;

2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų;

3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą;

4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų);

5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka;

6) buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės;

7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą;

2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

330 straipsnis. Sprendimo panaikinimas ar pakeitimas pažeidus materialinės

teisės normas

Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino.

331 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nutarties

įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

332 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis

Apeliacinės instancijos teismas, šio kodekso 299 straipsnio nustatytais atvejais ir tvarka gali priimti atskirąją nutartį.

333 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per dešimt dienų nuo sprendimo ar nutarties  priėmimo  ir surašymo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos teismui.

ANTRASIS SKIRSNIS

ATSKIRIEJI SKUNDAI

334 straipsnis. Teisė paduoti atskirąjį skundą

1. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo:

1) šio kodekso nustatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai.

2. Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo:

1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka, pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims;

2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio kodekso 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui.

3. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

335 straipsnis. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai

Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

336 straipsnis. Atskirojo skundo nagrinėjimas

Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu.   

337 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:

1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą;

2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

338 straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

339 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

XVIII  SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS KASACINIAME TEISME

340 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas

kasacine tvarka

1. Įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys šio skyriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka.

2. Kasacine tvarka bylas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

3. Pakartotiniai kasaciniai skundai dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negalimi. Kasacine tvarka byla dėl to paties įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties gali būti nagrinėjama tik vieną kartą.

4. Kasacine tvarka bylą šio skyriaus nustatytais atvejais nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija.

5. Kasaciniam procesui taikomi šio kodekso 1 - 300 straipsniai, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.

341 straipsnis. Apribojimai pateikti  kasacinį skundą

1. Kasacija negalima:

1)   pirmosios instancijos teismo sprendimams ir nutartims, neperžiūrėtiems apeliacine tvarka;

2)   turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip 5000 litų.  Šis apribojimas netaikomas ginčams, kylantiems bylose dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išlaikymo priteisimo, žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo;

3) pirmosios instancijos teismų nutartims, kurios negali būti apskųstos apeliacinės instancijos teismui;

4) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių dėl  teismo baudų skyrimo;

5) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių bylinėjimosi išlaidų klausimais;

6) dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais.

2. Šio straipsnio pirmosios dalies 3 – 6 punktuose numatytų  nutarčių teisėtumas gali būti ginčijamas kasaciniu skundu dėl teismo sprendimo.

342 straipsnis. Kasacinį  procesą  galintys  inicijuoti subjektai

Kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

343 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo tvarka

Kasacinis skundas paduodamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai   

Kasacinis skundas bei priedai pateikiami su tiek nuorašų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų.

345 straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai

1. Kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos.

2. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atstatytas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio kodekso 350 straipsnyje numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

346 straipsnis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo

kasacine tvarka pagrindai

1. Kasacija galima tik esant šiame straipsnyje išvardintiems pagrindams.

2. Pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra:

1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas turintis esminę reikšmę vieningam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;

2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevieninga.

347 straipsnis. Kasacinio skundo turinys

1. Kasaciniame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų turi būti:

1) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;

2) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;

3) nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą;

4) kasatoriaus prašymas.

2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinių asmenų kasacinį skundą taip pat gali surašyti asmenys, nurodyti šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

4. Prie kasacinio skundo turi būti pridėti skundžiamo sprendimo (nutarties) ir su juo susijusių sprendimų ir nutarčių nuorašai, įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti  ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusiojo asmens kvalifikaciją.

348 straipsnis. Prisidėjimas prie kasacinio skundo

1. Dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali raštišku pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantysis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei pareikšti savarankiškų reikalavimų.

2. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

3. Pareiškimui dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo taikomos šio kodekso 344 straipsnio ir 350 straipsnio aštuntosios dalies nuostatos.

4. Prisidėjimo prie kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia teisėjų atrankos kolegija šio kodekso 350 straipsnyje nustatyta tvarka. Po bylos perdavimo nagrinėti teisėjų kolegijai ar skyriaus plenarinei sesijai, šį klausimą išsprendžia kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija ar skyriaus plenarinė sesija. Pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo priėmus, jo nuorašai išsiunčiami šalims ir tretiesiems asmenims.

349 straipsnis. Kasacinio skundo atsisakymas

1. Kasatorius turi teisę atsisakyti nuo paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o esant rašytiniam procesui - iki teismo posėdžio pradžios. Vėlesnis atsisakymas nuo kasacinio skundo negalimas.

2. Priėmęs atsisakymą nuo kasacinio skundo, teismas priima nutartį nutraukti kasacinį procesą, išskyrus atvejus, jeigu kasacinį skundą yra padavę ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Nutarties nuorašas išsiunčiamas šalims ir tretiesiems asmenims.

3. Teismas turi teisę nepriimti atsisakymo nuo kasacinio skundo, esant šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms.

4. Priėmus atsisakymą nuo kasacinio skundo, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo nenagrinėjamas.

350 straipsnis. Kasacinio skundo priėmimo tvarka

1. Kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Atrankos kolegija sudaroma trijų mėnesių laikotarpiui. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už tai balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka.

2. Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:

1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir nėra prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo arba prašymas jį atstatyti nėra tenkinamas;

2) neatitinka šio kodekso 347 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) neatitinka šio kodekso 341 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

4) neatitinka šio kodekso 346 straipsnio reikalavimų;

5) nepasirašytas ar pasirašytas neįgalinto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą;

6) paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;

7) paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba  jį atidėti.

3. Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašymas žyminį mokestį atidėti, atrankos kolegija, sprendžianti kasacinio skundo priėmimo klausimą, nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Neįvykdžius tokio nurodymo kasacinį skundą atsisakoma priimti.

4. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

5. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

6. Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendusi atrankos kolegija išreikalauja bylą.

7. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiamas kasacinio skundo nuorašas.

8. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildymai  ar pakeitimai negalimi.

351 straipsnis. Atsiliepimai į kasacinį skundą

1. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys raštu privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka, kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimų į kasacinį skundą papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami jį pateikusiam asmeniui.

2. Atsiliepimų į kasacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija ar skyriaus plenarinė sesija. Atsiliepimą į kasacinį skundą priėmus, jo nuorašai išsiunčiami kasatoriui ir prie kasacinio skundo prisidėjusiam asmeniui.

352 straipsnis. Teisėjų kolegijos sudarymas ir teismo posėdžio paskyrimas

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas laikantis nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Pranešėjui perduodamas kasacinis skundas ir gauta byla.

2. Pranešėjas ir kolegijos teisėjai atlieka veiksmus, reikalingus ruošiant nagrinėti bylą.

3. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie kasacinės bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir teismo sudėtį. Jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju šalys, tretieji asmenys ir jų atstovai, nurodyti šio kodekso 354 straipsnyje, kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą.         

353 straipsnis. Bylos nagrinėjimo ribos

1. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis  teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Jeigu apeliacinės instancijos teismas yra nustatęs kitas, nei pirmosios instancijos teismo nustatytos, faktines bylos aplinkybes, vadovaujamasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.

2. Teismas turi teisę peržengti  kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas.

3. Kasacinis teismas kasatoriaus atžvilgiu negali priimti blogesnio sprendimo, nei yra skundžiamas sprendimas ar nutartis, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Skundžiamo sprendimo ar nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu.

354 straipsnis. Atstovavimas

Kasacinio teismo posėdžio metu šalis ir trečiuosius asmenis gali atstovauti įstatyminiai atstovai, advokatai, taip pat kiti šio kodekso 347 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys.

355 straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės kasaciniame procese

1. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pareikšti bylą nagrinėjantiems teisėjams arba vienam iš jų nušalinimus ir prašymus. Jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys šias teises gali realizuoti raštu iki teismo posėdžio pradžios.

2. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu kasacinio skundo motyvuotus pagrindus bei pareikšti samprotavimus dėl gauto atsiliepimo į kasacinį skundą. Kita šalis tretysis asmuo, ar jų atstovai turi teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą.

356 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje

1. Kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nusprendusi, kad tai yra būtina, kolegija gali paskirti žodinį bylos nagrinėjimą.

2. Kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno skundą ir dėl kurio teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama.

3. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju kolegijos pirmininkas patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgalinimus.  Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pareikštus pareiškimus ir prašymus teismas išsprendžia nutartimi.

4. Toliau nagrinėjant bylą pranešėjas išdėsto bylos ir kasacinio skundo esmę.

5. Po to, žodinio bylos nagrinėjimo atveju, išklausomi turintys teisę pasisakyti asmenys. Pirmasis kalba kasatorius arba jo atstovas. Kitų asmenų pasisakymo tvarką nustato teismas.  Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę. Teismas įspėja pasisakančius asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio. Teismas turi teisę užduoti klausimus.

6. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju byloje kalbėjusieji asmenys turi replikos teisę.

7. Bylos nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme baigiamas priimant nutartį šio kodekso 358 straipsnio nustatyta tvarka.

8. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdyje rašomas protokolas.

9. Teisėjų kolegija ar skyriaus plenarinė sesija esant šiame kodekse nustatytiems pagrindams kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo. Byla iš naujo nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo atidėta arba sustabdyta.

357  straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje ir skyriaus

plenarinėje sesijoje

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Šią nutartį teisėjų kolegija priima pasitarimų kambaryje ir paskelbia to paties teismo posėdžio metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Civilinių bylų  skyriaus pirmininkas bylos negali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai po to, kada byla jau perduota atitinkamai trijų arba septynių teisėjų kolegijai.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas laikantis nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos nutartimi sudaro išplėstinę septynių teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją, bei nustato teismo posėdžio datą. Į išplėstinės teisėjų kolegijos sudėtį paprastai įtraukiami šią bylą kasacine tvarka pradėję nagrinėti teisėjai. 

3. Perdavus bylą nagrinėti Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją bei nustato teismo posėdžio datą.

358 straipsnis. Teismo nutarties priėmimas

1. Teisėjų kolegija ar Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija gali nuspręsti nutartimi atidėti teismo nutarties priėmimą ne ilgesniam kaip dvidešimties dienų laikotarpiui. Bylos dalyviams žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo posėdžio metu pranešamas nutarties priėmimo laikas. Per šį laikotarpį teisėjai gali nagrinėti kitas bylas.

2. Teismo nutartis priimama balsų dauguma, laikantis šio kodekso reikalavimų. Pirmasis pasisako mažiausią teisėjo darbo stažą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turintis teisėjas, o paskutinis pasisako posėdžio pirmininkas. Civilinių bylų skyriaus plenarinėje sesijoje balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

3. Teismo nutartis išdėstoma raštu ir visų teisėjų pasirašoma. Skyriaus plenarinės sesijos nutartį pasirašo jos pirmininkas ir pranešėjas.

4. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju teismo nutartis paskelbiama teismo posėdžio salėje. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos pirmininkas, kolegijos pirmininkas arba teisėjas perskaito nutartį arba tik rezoliucinę jos dalį. Tuo atveju, kai paskelbiama tik rezoliucinė dalis, žodžiu išdėstomi nutarties motyvai.

5. Apie kasacinio teismo nutartį ar nutarimą, priimtus rašytinio proceso tvarka, taip pat šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, informuojami dalyvaujantys byloje asmenys.

359 straipsnis. Kasacinio teismo teisės

1. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, turi teisę:

1) sprendimą ar nutartį palikti nepakeistą;

2) sprendimą ar nutartį pakeisti;

3) panaikinti sprendimą ar nutartį ir palikti galioti vieną iš pirmiau priimtų byloje sprendimų, nutarčių;

4) sprendimą ar nutartį panaikinti (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą;

5) sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui;

6) sprendimą ar nutartį, visą arba iš dalies panaikinti ir bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą.

2. Panaikinus sprendimo ar nutarties dalį, kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma dėl likusios sprendimo ar nutarties dalies galiojimo.

3. Kasacinis teismas panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs pagrindus, numatytus šio kodekso 346 straipsnyje.

4. Kasacinis teismas pakeičia arba panaikina sprendimą, nutartį ir priima naują sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos tik materialinės teisės normos, jas netinkamai taikant arba išaiškinant. Šią teisę kasacinis teismas taip pat turi ir tuo atveju kai yra nustatomas proceso teisės normų pažeidimas, kurį jis pats gali pašalinti. Šiais atvejais kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.

5. Teismo sprendimas, nutartis kasacine tvarka panaikinami ir byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtu šio kodekso 293 straipsnyje ir 296 straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktus, nurodytais pagrindais.

360 straipsnis. Teismo teisė grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui

Kasacinis teismas sprendimą ar nutartį visą arba iš dalies panaikina ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu yra konstatuojami absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai nurodyti šio kodekso 329 straipsnyje.

361 straipsnis. Teismo nutarties turinys

1. Teismo nutartyje turi būti nurodyta:

1) nutarties priėmimo laikas ir vieta;

2) nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;

3) asmenys dalyvavę nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme;

4) kasatorius;

5) trumpas bylos aplinkybių išdėstymas ir sprendimo esmė;

6) kasacinio skundo pagrindai, atsiliepimo į kasacinį skundą ir kasacinės instancijos teismo posėdyje kalbėjusiųjų asmenų argumentai, turintys reikšmės apskųsto sprendimo, nutarties teisėtumui;

7) motyvai, kuriais remdamasis kasacinis teismas padarė savo išvadą ir įstatymai, kuriais jis vadovavosi;

8) aktuali teismų praktikai teisės taikymo ar aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklė;

9) teismo nutarimas;

2. Nutartį priėmusi teisėjų kolegija gali pasiūlyti skelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo leidžiamame biuletenyje.

362 straipsnis. Kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimas ir privalomumas

1. Kasacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

2. Kasacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą.

363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, teisėjų kolegija ar Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija turi teisę  sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus kasacine tvarka išnagrinėta byla.

364 straipsnis. Kasacine tvarka išnagrinėtos bylos grąžinimas

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, grąžina ją pirmosios instancijos teismui ar teismui, kuris nurodytas nutartyje.

XIX  SKYRIUS

PROCESO ATNAUJINIMAS

365 straipsnis. Proceso atnaujinimas

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

366 straipsnis. Proceso atnaujinimo pagrindai

1. Procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams:

1) kai Europos žmogaus teisių teismo sprendimais Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose pripažinti pažeidžiančiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika;

2) naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą;

5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti;

6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą;

7) jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų;

8) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas;

9) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.

3. Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką.

367 straipsnis. Prašymų dėl proceso atnaujinimo pateikimas

1. Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2. Jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, jis pateikiamas tam teismui, kuris neteisėta sudėtimi išnagrinėjo bylą.

3. Jeigu prašymas pagrįstas kitais pagrindais, jis paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

4. Prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma proceso atnaujinimo.

368 straipsnis. Procesinių normų taikymas

Proceso atnaujinimo procesas vyksta pagal taisykles, reguliuojančias procesą pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai procesas atnaujinamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ar apeliacinės instancijos teisme.

369 straipsnis. Prašymo padavimo terminai

1. Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pareiškiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

2. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penki metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

370 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys

1. Be bendrų ieškininiam pareiškimui keliamų turinio reikalavimų prašyme dėl proceso atnaujinimo turi būti nurodoma:

1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas;

2) proceso atnaujinimo pagrindas;

3) proceso atnaujinimo motyvai;

4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio kodekso 369 straipsnyje  nurodytų terminų skaičiavimas;

5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.

2. Prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

371 straipsnis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas

1. Spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 370 straipsnyje numatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą, o esant šio kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytiems pagrindams prašymą priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

2. Priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas išsiunčia prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Apie teismo posėdžio vietą ir datą teismas šaukimais informuoja dalyvaujančius byloje asmenis. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismo posėdis skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, jog nėra praleistas šio kodekso 369 straipsnyje nustatytas terminas arba kad egzistuoja 366 straipsnio 1 dalyje įvardinti pagrindai.

3. Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo dėl proceso atnaujinimo klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio kodekso 369 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą, arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja šioje dalyje nurodytus trūkumus. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka.

4. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylos teisminiam nagrinėjimui nereikalingas, dalyvaujantiems byloje asmenims sutinkant, teismas pradeda bylos nagrinėjimą iš esmės.

5. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjime negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, jeigu prašymas yra pagrįstas šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.

371 straipsnis. Teismo teisės

1. Išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę:

1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti;

2)  teismo sprendimą ar nutartį pakeisti;

3) panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį).

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais - teismo sprendimas ar nutartis.

3. Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.

372 straipsnis.  Sprendimo (nutarties) teisinė galia

1. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo.

2. Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.     

373 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimas

Panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios ryšium su sprendimo vykdymu.

374 straipsnis. Apribojimai pateikti pakartotinį skundą dėl proceso

atnaujinimo

Pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS