Projektas-priėmimui
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GERIAMOJO VANDENS
ĮSTATYMAS
2001 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Įstatymas nustato tiekiamo į rinką, maisto įmonėse ir individualiai asmeniniame namų ūkyje naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo sąlygas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų teisę vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę.
2. Įstatymas reglamentuoja pagrindines valstybės, savivaldybės institucijų, vandens tiekėjų ir vandens vartotojų funkcijas ir santykius, susijusius su geriamojo vandens gavyba, tiekimu, naudojimu, individualiu apsirūpinimu juo bei geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrole.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Centralizuotos techninės geriamojo vandens ruošimo priemonės – įrenginiai ir cheminiai reagentai, kuriais ruošiamas visas viešai tiekiamas geriamasis vanduo.
2. Geriamasis vanduo:
1) bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas;
2) bet koks vanduo, vartojamas maisto įmonėse maisto produktams gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstybės institucija nusprendžia, kad vandens kokybė nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei;
3) yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką`negu ta, kuri teisės aktų nustatyta tvarka reglamentuojama kaip leidžiama ir apie kurią vartotojai informuojami teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra.
3. Geriamojo vandens fasavimas – ūkinė komercinė veikla, skirta geriamajam ir geriamajam mineraliniam vandeniui pramoniniu būdu išpilstyti į butelius ar į kitokią prekinę tarą.
4. Geriamojo vandens gavyba – vandens, kuris atitinka teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus arba kuris tinka šitokiam vandeniui paruošti, surinkimas iš vandeningojo sluoksnio ar natūralaus šaltinio specialiais įrenginiais - kaptažais.
5. Geriamojo vandens kokybė – teisės aktų nustatyta geriamojo vandens savybių visuma, leidžianti tenkinti išreikštus ir numanomus vandens vartotojų poreikius.
6. Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius.
7. Geriamojo vandens vartotojai – juridiniai ar fiziniai asmenys, imantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens išteklių naudotojų vandentiekio skirstomojo tinklo ar talpyklų (tankų, cisternų ar pan.).
8. Geriamojo vandens naudojimas maisto įmonėse – iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, gręžtinių ar šachtinių šulinių imamo geriamojo vandens, jo garų ar ledo naudojimas teikiamam į rinką maistui tvarkyti, įskaitant geriamojo ir geriamojo mineralinio vandens fasavimą.
9. Geriamojo vandens programinė priežiūra – teisės aktuose nustatyta tvarka atliekamas programuotas pasirinktinis vandens bandinių ėmimas, mėginių tyrimas ir tam tikrų vandens rodiklių registravimas ir(ar) perdavimas , siekiant įvertinti, ar šie rodikliai atitinka saugos ir kokybės reikalavimus.
10. Geriamojo vandens sauga – vandens išteklių ir vandenviečių apsaugos, vandens kokybės, jo gavybos, ruošimo, tiekimo ir programinės priežiūros reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant geriamąjį vandenį įprastomis tiekėjo ar fasuoto vandens gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų gyvybei ir sveikatai arba kad ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį.
11. Geriamojo vandens šaltinis – vandens telkinys, kurio vanduo atitinka teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus arba yra žaliava geriamajam vandeniui ruošti.
12. Geriamojo vandens šaltinio apsauga – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinamų teisinių, administracinių, aplinkosaugos ir inžinerinių priemonių visuma, skirtų geriamojo vandens šaltinių apsaugai nuo užteršimo ir išsekimo.
13. Geriamojo vandens teršalai - bet kokios kilmės medžiagos, įskaitant naudojamas ruošiant geriamąjį vandenį, parazitai, patogeniniai mikroorganizmai, jų toksinai, trąšos, pesticidai, jų sudėtinės dalys ar skilimo produktai, radioaktyvieji izotopai ar kitos medžiagos, kurie, būdami geriamajame vandenyje, gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai, pakenkti vandens saugai.
14. Geriamojo vandens tiekėjai – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistravę savo veiklą vandens išteklių, vandens tiekimo ar fasavimo įrenginių naudotojai, kurie ruošdami vandenį keičia jo savybes ir tiekia geriamąjį vandenį vartotojams, įskaitant geriamąjį vandenį naudojančias maisto įmones, arba dalyvauja fasuojant geriamąjį vandenį ir jį tiekiant į rinką.
15. Geriamojo vandens tiekimas – techninių, organizacinių, ekonominių, higienos ir aplinkosaugos priemonių visuma, užtikrinanti vandens tiekimą geriamojo vandens vartotojams.
16. Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fizinių ir juridinių asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą imama ne daugiau kaip 10 m3 vandens arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai.
17. Individualios techninės geriamojo vandens ruošimo priemonės – įrenginiai, įtaisai ir cheminiai reagentai, kuriais geriamąjį vandenį papildomai ruošia vandens vartotojai, tenkindami savo asmenines ar gamybos reikmes.
18. Nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas – pagal kiekį ir tiekimo reguliarumą vandens vartotojus tenkinantis geriamojo vandens tiekimas.
19. Pastatų vidaus vandentiekis – vamzdynas ir kita geriamojo vandens vartotojų statiniuose esanti vandens ruošimo ir skirstomoji įranga, įvadu sujungta su vandens tiekimo skirstomuoju tinklu.
20. Rodiklis - geriamojo vandens mėginyje tyrimais nustatomas vandens kokybės duomuo (mikrobiologinis, cheminis ir fizikinis).
21. Vandens tiekimo įrenginiai - vandentiekio dalis iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Vandens tiekimo įrenginiams priskiriamos ir geriamojo vandens talpyklos bei transporto priemonės joms gabenti.
22. Vandentiekis - inžinerinių įrenginių kompleksas vandeniui išgauti, gerinti ir tiekti vartotojams .
23. Vandentiekio skirstomasis tinklas – lauko vamzdynas, skirtas geriamajam vandeniui patiekti nuo jo paruošimo įrenginių iki vartotojo įvado.
24. Vandenvietės mitybos sritis – teritorija, iš kurios judančios požeminio vandens srauto dalelės pasiekia vandenvietę.
25. Viešasis geriamojo vandens tiekimas – ūkinė komercinė veikla, skirta nepertraukiamai vandentiekio skirstomuoju tinklu, tankais ar cisternomis geriamąjį vandenį tiekti gyvenamajai vietovei, jos daliai ar grupei vandens vartotojų daugiau kaip 60 parų per metus. Viešajam tiekimui priskiriama ir nekomercinė veikla, kai apsirūpinama geriamuoju vandeniu individualiai, jeigu vandens tiekimo įrenginiais per parą tiekiama daugiau kaip 10 m3 vandens arba vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų.
26. Įvadas – pirma vamzdyno atkarpa, jungianti pagal vandens tekėjimo kryptį viešojo vandens tiekimo skirstomąjį tinklą su vartotojui priklausančio pastato ar teritorijos vidaus tinklais. Skirstomojo tinklo ir įvado sujungimo ribose nustatomi pagrindiniai nuosavybės, atsakomybės už kokybę, komercinio atsiskaitymo ir kiti geriamojo vandens tiekėjo ir vartotojo santykiai.
3 straipsnis. Bendrieji fizinių ir juridinių asmenų aprūpinimo geriamuoju vandeniu principai
1. Draudžiama tiekti į rinką geriamąjį vandenį, kuris neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, jeigu neįrodyta, kad naudojamas griežtai ribotą laikotarpį toks vanduo nekels potencialaus pavojaus žmonių sveikatai.
2. Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis yra požeminis vanduo. Išimtiniais atvejais geriamajam vandeniui ruošti gali būti naudojamas paviršinių telkinių vanduo.
3. Vandens išteklių ir telkinių naudojimo aprūpinant fizinius ir juridinius asmenis geriamuoju vandeniu tvarką nustato šis įstatymas, taip pat Vandens, Žemės gelmių, Apskrities valdymo, Vietos savivaldos įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Viešasis vandens tiekimas yra pagrindinis fizinių ir juridinių asmenų aprūpinimo geriamuoju vandeniu būdas.
4 straipsnis. Savivaldybių institucijų funkcijos aprūpinant gyventojus geriamuoju vandeniu
1. Savivaldybių institucijos užtikrina, kad savivaldybių teritorijų gyventojai būtų viešai aprūpinami arba jiems būtų sudarytos sąlygos individualiai apsirūpinti reikiamu kiekiu geriamojo vandens.
2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, rengdamos vandentiekos plėtros ir vandenviečių apsaugos planus:
1) parenka ir įgyvendina būtinas gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu priemones, tvarko naudojamų, priimamų naudoti ir nebenaudojamų vandens išteklių bei vandens tiekimo įrenginių apskaitą ir organizuoja jų apsaugą nuo taršos;
2) organizuoja ir Saugomų teritorijų bei Aplinkos monitoringo įstatymuose nustatyta tvarka atlieka geriamajam vandeniui tiekti naudojamų vandens šaltinių apsaugą ir stebi bei prižiūri savivaldybių vandens išteklius;
3) analizuoja gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu, jo saugos ir kokybės būklę, apie jas informuoja bendruomenę, teikdamos viešas metines ataskaitas;
4) užtikrina, kad juridinių ir fizinių asmenų ūkinė komercinė veikla nepablogintų sąlygų gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu bei neblogintų viešojo geriamojo vandens tiekimo sistemų eksploatacinių savybių ir patikimumo reikalavimų; prižiūri ir užtikrina, kad viešojo vandens tiekimo skirstomieji tinklai ir įrenginiai būtų miesto bendrojo naudojimo teritorijose”;
5) užtikrina, kad gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, laiku gautų informaciją apie tinkamus naudoti vandens telkinius, taip pat apie potencialų pavojų sveikatai dėl jų naudojamo vandens saugos ar telkinio taršos;
6) nusprendžia ir viešai skelbia gyventojams, kokių veiksmų reikia imtis, kai paaiškėja, kad geriamasis vanduo kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, imasi priemonių vandens saugai atkurti ar užtikrina alternatyvų geriamojo vandens tiekimą;
II SKYRIUS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMAS
5 straipsnis. Geriamojo vandens viešasis tiekimas
2. Vandentiekio skirstomuoju tinklu geriamąjį vandenį tiekiantys tiekėjai už vandens saugą ir kokybę atsako iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį.
3. Už vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje esančio geriamojo vandens saugą ir kokybę atsako patys vartotojai.
4. Vandens tiekėjai, geriamuoju vandeniu vandens vartotojus aprūpinantys iš tankų ir cisternų, atsako už vandens ištakiais iš jų ištekančio vandens saugą ir kokybę.
5. Vandens tiekėjai stebi ir prižiūri naudojamus vandens išteklius Aplinkos monitoringo įstatyme nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu
1. Geriamojo vandens ėmimą savo poreikiams asmeniniame namų ūkyje organizuoja patys vandens vartotojai. Jie savo iniciatyva ir lėšomis įsirengia vandens tiekimo įrenginius.
2. Vartotojai, laisvai ar su leidimais naudojantys vandens išteklius, apsirūpindami geriamuoju vandeniu, privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo.
7 straipsnis. Geriamojo vandens naudojimas maisto įmonėse
1. Vandens tiekėjai, tiekiantys geriamąjį vandenį maisto įmonėms, turi užtikrinti nepertraukiamą jo tiekimą. Už geriamojo vandens saugą ir kokybę jie atsako iki įvadų į maisto įmonėms priklausančių pastatų vidaus vandentiekį.
2. Teikiamam į rinką maistui tvarkyti geriamąjį vandenį naudojančios maisto įmonės atsako už geriamojo vandens saugą ir kokybę jiems priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje.
8 straipsnis. Geriamojo vandens ruošimo priemonės
1. Centralizuotos techninės geriamojo vandens ruošimo priemonės turi užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą, laikantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų.
2. Viešai tiekiamo geriamojo vandens ruošimo technologija turi būti pritaikyta konkrečioms vandens savybėms, atsižvelgiant į vietos hidrologines, hidrogeologines ir hidrochemines sąlygas.
3. Draudžiama viršyti viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinius, toksinius ir kitus taršos rodiklius motyvuojant, kad vartotojai dar turi galimybę užtikrinti vandens saugą individualiomis priemonėmis.
4. Individualių techninių geriamojo vandens ruošimo priemonių gamintojai, taip pat tiekėjai ir pardavėjai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo teikti vartotojams informaciją apie tokių priemonių panaudojimo sąlygas, būdus, saugos garantijas, atsižvelgiant į ruošiamo vandens savybes, priemonės patikimumą ir veikimo laiką.
5. Lietuvos Respublikoje galima naudoti tik nekeliančias pavojaus žmonių sveikatai vandens ruošimo priemones, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Pasirengimas gyventojus aprūpinti geriamuoju vandeniu ekstremalių situacijų metu
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų pareiga - užtikrinti geriamojo vandens saugą ekstremalių situacijų metu.
2. Ekstremalių situacijų atvejams Civilinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengiamos šios gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu priemonės:
III SKYRIUS
GERIAMOJO VANDENS SAUGOS IR KOKYBĖS
PRIEŽIŪRA BEI KONTROLĖ
10 straipsnis. Geriamojo vandens saugos ir kokybės kriterijai, jų taikymo vietos ir leidžiami nukrypimai
1. Teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus geriamasis vanduo turi atitikti ten, iš kur jis imamas naudoti: pastatų vidaus vandentiekio čiaupuose, vandens kolonėlėse, talpyklų vandeniui gabenti ištakiuose, fasavimo į prekinę tarą ir naudojimo maisto įmonėse vietose.
2. Laikinai nukrypti nuo teisės aktų reikalaujamų viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės rodiklių gali leisti savivaldybės meras, suderinęs su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - maisto kontrolės institucija) ir apie tai iš anksto pranešęs geriamojo vandens vartotojams, jeigu:
3. Išimtiniais atvejais, jeigu nėra kitokių būdų aprūpinti gyvenamąją vietovę ar jos dalį kokybišku geriamuoju vandeniu ir jeigu Sveikatos apsaugos ministerija nustato, kad nekils potencialus pavojus žmonių sveikatai, savivaldybės meras, pranešęs maisto kontrolės institucijai, gali leisti ribotą laiką viešai tiekti geriamąjį vandenį, kurio toksiniai rodikliai viršija nustatytus teisės aktuose. Apie tokį savo sprendimą savivaldybės meras turi nedelsdamas pranešti geriamojo vandens vartotojams. Sveikatos apsaugos ministerijai meras turi pateikti prašymą ir šiuos papildomus duomenis:
3) konkrečią vandens tiekimo objekto teritoriją (jos dalį), vandenį naudojančių gyventojų skaičių ir maisto įmonių sąrašą bei tiekiamo per parą vandens kiekį;
4. Ribotas laikas neturi trukti ilgiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 dalyje. Vyriausybės įgaliota institucija ribotam laikui nustato laikinuosius leidžiamus toksinių rodiklių dydžius, jų programinės priežiūros tvarką ir paties laikotarpio trukmę. Jeigu nustatoma, kad prie nustatyto toksinio rodiklio dydžio bus grįžta ne vėliau kaip per 30 dienų, šio straipsnio 4 dalies reikalavimas pateikti papildomus duomenis netaikomas.
5. Savivaldybės meras šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka gali leisti du kartus pratęsti leidimą viešai tiekti geriamąjį vandenį, kurio faktiški toksinių rodiklių dydžiai viršija teisės aktuose nustatytuosius. Kiekvienas toks pratęsimas negali būti ilgesnis kaip 3 metai.
6. Maisto kontrolės institucija įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka per du mėnesius turi pranešti Europos Komisijai apie kiekvieną leidimą viešai tiekti geriamąjį vandenį, kurio toksiniai rodikliai viršija leidžiamus dydžius, jei vandens tiekimo teritorijai tiekiama per parą vidutiniškai daugiau kaip 1000 m3 vandens arba jei tokiu vandeniu aprūpinama daugiau kaip 5000 asmenų.
11 straipsnis. Geriamojo vandens programinė priežiūra
1. Tiekti geriamąjį vandenį draudžiama, jeigu nėra nuolatinės geriamojo vandens programinės priežiūros.
2. Viešai tiekiamo ir maisto įmonėse naudojamo vandens programinę priežiūrą turi atlikti geriamojo vandens tiekėjai.
3. Viešai tiekiantys geriamąjį vandenį vartotojams vandentiekio skirstomuoju tinklu vandens tiekėjai tiekiamo vandens programinę priežiūrą vykdo iki vandens vartojimo vietų: vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekių čiaupų, vandens kolonėlių ir vandens naudojimo maisto įmonėse vietų. Programinė priežiūra atliekama pasirinktinai Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Viešai tiekiantys geriamąjį vandenį vartotojams iš talpyklų vandens tiekėjai tiekiamo vandens programinę priežiūrą atlieka šių talpyklų ištakiuose.
5. Geriamojo vandens tiekėjai, tiekiantys geriamąjį vandenį tik maisto įmonėms, vandens programinę priežiūrą atlieka iki vandens naudojimo maisto įmonėse vietų.
6. Programinę priežiūrą atliekantys vandens tiekėjai turi nedelsdami pranešti vartotojams ir maisto kontrolės institucijai apie vandens saugos ir kokybės blogėjimą vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje, to priežastis ir veiksmus, kurių vartotojai turi imtis, kad geriamasis vanduo atitiktų teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus.
7. Vandens telkinių, kurie naudojami arba numatomi naudoti geriamajam vandeniui tiekti, vandens saugos ir kokybės kontrolė atliekama Žemės gelmių ir Aplinkos monitoringo įstatymuose nustatyta tvarka.
8. Vandens tiekėjai, atsižvelgdami į geriamajam vandeniui tiekti naudojamo vandens saugą ir kokybę, vandens ruošimo technologijas, vandens tiekimo įrenginių būklę, rengia ir kasmet tikslina geriamojo vandens programinės priežiūros planus ir derina juos su maisto kontrolės institucija.
9. Vandens tiekėjai programinės priežiūros metines ataskaitas per vieną mėnesį po ataskaitinio laikotarpio pabaigos turi pateikti savivaldybės merui ir maisto kontrolės institucijai, o apie programinės priežiūros rezultatus viešai pranešti vandens vartotojams.
10. Maisto kontrolės institucija įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka kas treji metai turi pateikti Europos Komisijai ataskaitą apie Lietuvos Respublikos gyventojų vartojamo geriamojo vandens saugą ir kokybę.
11. Vandens tiekėjai privalo nustatytais terminais raštu pranešti maisto kontrolės institucijai ir vandens vartotojams (jei tai numatyta sutartyje), kai:
1) vandens tiekimo arba vandens fasavimo įrenginiai pradedami eksploatuoti pirmą kartą ar po pertraukos, arba jų dalis buvo pakeista ir tai gali pabloginti vandens saugą ir kokybę;
2) vandens tiekimo arba vandens fasavimo įrenginių nuosavybės ar naudotojo teisė pereina kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui;
4) blogėja geriamojo vandens mikrobiologiniai ar (ir) toksiniai rodikliai vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse arba dėl vandentiekio avarijų sutrinka vandens tiekimas šiems objektams;
6) išaiškėja vandens teršimo skirstomajame tinkle požymiai, ypatingi įvykiai sanitarinėse apsaugos zonose ar vandenviečių mitybos srityse;
12 straipsnis. Valstybinė geriamojo vandens kontrolė
1. Maisto kontrolės institucija atlieka valstybinę geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę, apie jos rezultatus kasmet informuoja Sveikatos apsaugos ministeriją ir skelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka. Įgyvendindami šiuos uždavinius, maisto kontrolės institucijos įgalioti pareigūnai turi teisę:
1) įeiti į vandens tiekimo ir maisto įmonių teritoriją, patalpas, padalinius, sanitarines apsaugos zonas, juos tikrinti, imti bandinius (taip pat ir fasuoto vandens), reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus ar kopijas;
2. Valstybinė geriamojo vandens kontrolė atliekama vadovaujantis teisės aktais be išankstinio įspėjimo reguliariai pagal iš anksto sudarytas programas (kuriose numatytas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat įtarus, kad gali būti pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai, o metodai turi būti tinkami kontrolės tikslui. Valstybinės vandens kontrolės atlikimo tvarką nustato maisto kontrolės institucija.
3. Valstybinė geriamojo vandens kontrolė apima visus geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapus :(nuo vandens tiekimui ir juo individualiam apsirūpinimui skirtų geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki vandens naudojimo gyvenamuosiuose, viešuose pastatuose (ypač vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse) vietų, taip pat fasuoto vandens tiekimą į rinką):
2) centralizuotų ir individualių techninių geriamojo vandens ruošimo priemonių ir besiliečiančių su geriamuoju vandeniu medžiagų saugaus naudojimo tikrinimą;
6) gyventojų rizikos grupių nustatymą, dalyvavimą vykdant visuomenės sveikatos kontrolę ir monitoringą;
7) geriamojo vandens saugos ir kokybės Lietuvos Respublikoje metinių ataskaitų rengimą bei skelbimą;
4. Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, maisto kontrolės institucija privalo imtis teisės aktų nustatytų priemonių, kad nebūtų viešai tiekiamas arba individualiai naudojamas geriamasis vanduo, keliantis potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją.
5. Maisto kontrolės institucija turi užtikrinti individualiai naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę ir kitas teisės aktuose numatytas higienos priemones, įskaitant individualiai apsirūpinančių geriamuoju vandeniu gyventojų informavimą, jei per geriamąjį vandenį plinta ar gali plisti užkrečiamosios ligos arba jei atsiranda vandens cheminio užteršimo pavojus.
6. Kitų valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją įgyvendinant gyventojų teisę vartoti geriamąjį vandenį nustato Vandens, Žemės gelmių, Aplinkos monitoringo, Sveikatos sistemos, Produktų saugos, Maisto, Vartotojų teisių gynimo įstatymai ir kiti teisės aktai.
13 straipsnis. Geriamojo vandens šaltinių apsauga ir sanitarinės apsaugos zonos
1. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vietos sąlygas, turi teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus geriamojo vandens šaltinių apsaugai, nei numatyta teisės aktuose.
2.Turi būti nustatomos visų kategorijų miestų, miestelių, kaimų vandenvietėms, individualaus vandens tiekimo šaltinių, iš kurių geriamasis vanduo tiekiamas gyventojams, maisto įmonėms ar fasuojamas sanitarinės apsaugos zonos.
3. Sanitarinės apsaugos zonos griežto režimo ir apribojimų juostų nustatymą, įrengimą ir priežiūrą reglamentuoja šis įstatymas ir kiti teisės aktai.
4. Gyvenamosiose teritorijose naudojamų vandenviečių, kur nėra galimybių sudaryti visų sanitarinės apsaugos zonos juostų (išskyrus griežto režimo), tolesnio naudojimo vandens tiekimui sąlygas nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Už tinkamą vandens tiekimo šaltinių sanitarinės apsaugos zonos griežto režimo juostų ir visų vandens tiekimo įrenginių jose tvarkymą atsako vandens tiekėjai.
6. Vandens tiekėjai, naudojantys vandens telkinius viešajam geriamojo vandens tiekimui, antrąją ir trečiąją sanitarinės apsaugos zonos juostas privalo pažymėti teritorijų planavimo dokumente.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14 straipsnis. Atsakomybė
1. Geriamojo vandens tiekėjai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos, maisto kontrolės institucijos bei kitų kontrolės institucijų teisėtus nurodymus ir reikalavimus.
15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas