Projektas (4)-priėmimui

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRODUKTŲ SAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2001 m.           Nr.

Vilnius

(Žin., 1999, Nr.52-1673)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą ir jį išdėstyti taip:

“LIETUVOS RESPUBLIKOS PRODUKTŲ SAUGOS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

1. Šis įstatymas nustato bendruosius produktų saugos reikalavimus, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką (toliau - rinka).

2. Šio įstatymo tikslas - užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie teikia į rinką vartotojams skirtus produktus.

2. Šis įstatymas taikomas tuomet, kai galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose (toliau – teisės aktuose) nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek nenustatyta konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte.

3. Šis įstatymas netaikomas teikiant į rinką:

1) naudotus gaminius, kurie pateikiami kaip antikvarinės prekės, bei gaminius, kuriuos prieš naudojimą reikia suremontuoti ar atnaujinti, su sąlyga, kad jų pateikėjas apie tai raštu informuoja asmenį, kuriam tokį gaminį pateikia;

2) produktus, pateiktus į rinką iki šio įstatymo įsigaliojimo.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Produktas - gaminys arba paslauga.

2. Produkto pateikimas į rinką – produkto, skirto vartotojams, laikymas (saugojimas), pardavimas, nuoma ar kitoks perdavimo vartotojams būdas.

3. Gaminys - kiekvienas gaminys, kuris skirtas vartotojams ar gali būti jų naudojamas, ir yra teikiamas už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą, nepriklausomai nuo to, ar gaminys naujas, naudotas ar perdirbtas.

4. Paslauga - paslaugos teikėjo veiklos rezultatas, vykdant sandorį tarp paslaugos teikėjo ir užsakovo, įskaitant centralizuotą geriamojo vandens, dujų, šilumos ir elektros energijos tiekimą.

5. Saugus gaminys - bet koks gaminys, kurio vartojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį, įvertinant:

1) gaminio parametrus, jo sandarą, pakuotę, surinkimo ir naudojimo tvarką, priežiūrą vartojant;

2) poveikį kitiems gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus vartojamas su kitais gaminiais;

3) gaminio pateikimą vartotojui, užrašus ant gaminio ar pakuotės, vartojimo ir sunaikinimo po vartojimo instrukciją ir kitą gamintojo pateiktą informaciją;

4) vartotojų kategoriją, ypač vaikų, kuriems gaminio vartojimas gali sukelti didesnę riziką.

6. Nesaugus produktas - vartotojams skirtas gaminys ar paslauga, kuris neatitinka šiame įstatyme saugiam gaminiui ar saugiai paslaugai nustatytų reikalavimų.

7. Saugi paslauga - bet kokia paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina.

8. Gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą, kuris:

1)  pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu, arba asmuo, kuris gaminį perdirbo;

2) veikia kaip gamintojo atstovas arba, jei gamintojo atstovo nėra - gaminį importuoja;

3) kaip gaminio tiekimo ar paslaugos teikimo proceso dalyvis gali daryti poveikį teikiamo į rinką gaminio saugai.

9. Paslaugos teikėjas - fizinis arba juridinis asmuo, nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir teikiantis paslaugas.

10. Platintojas – fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis produktus į rinką, kurio veikla neturi poveikio produkto saugos ypatybėms.

11. Vartotojas – fizinis asmuo, kuris įsigyja gaminius ir naudojasi paslaugomis asmeniniams ir namų ūkio poreikiams.

12. Produkto saugos kontrolė - valstybinė ir visuomeninių organizacijų produktų saugos kontrolė, ar teikiamas į rinką produktas yra saugus.

13. Valstybinė produktų saugos ekspertizė – produkto, kuriam teisės aktais nėra nustatyti privalomieji saugos reikalavimai, arba produkto, kuris atitinka privalomuosius saugos reikalavimus, tačiau yra pagrindo manyti, kad jis gamintojo nustatytomis ar įprastomis vartojimo sąlygomis yra nesaugus, savybių įvertinimas ir išvada apie jo saugą.

4 straipsnis. Bendrieji produktų saugos reikalavimai

1. Į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant yra mažesnė rizika nei leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie nesaugių, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus.

2. Gamintojas, platintojas ar paslaugos teikėjas, teikdami į rinką gaminius bei paslaugas, turi užtikrinti, kad gaminys ar paslauga atitiktų konkrečių produktų saugą reglamentuojančių privalomųjų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus produktų saugos reikalavimus. Kai nėra konkretaus produkto saugą reglamentuojančio teisės akto, produktas laikomas saugiu, jei jis atitinka Lietuvos standartus, perimančius Europos standartus, o jei jų nėra, Lietuvos standartus ar technines specifikacijas arba produkto sauga vertinama atsižvelgiant į Geros gamybos praktikos kodeksus, mokslo ir technologijų pažangą bei saugą, kurios vartotojas pagrįstai gali tikėtis.

ANTRASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS PRODUKTŲ SAUGOS REGULIAVIMAS

5 straipsnis. Vyriausybės, Vyriausybės įstaigų, ministerijų, prie jų įsteigtų departamentų ir kitų įstaigų kompetencija reglamentuojant produktų saugą

Vyriausybė, Vyriausybės įstaigos, ministerijos, prie jų įsteigti departamentai ir kitos įstaigos joms priskirtose valstybės valdymo srityse pagal savo kompetenciją nustato privalomus produktų saugos bei ženklinimo reikalavimus, suderintus su Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Pasaulinės Prekybos Organizacijos reikalavimais, ir patvirtinimo, kad jie atitinka nustatytus reikalavimus, tvarką.

6 straipsnis. Produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo koordinavimas

1. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (toliau –Taryba).

2. Tarybos kompetenciją, juridinį statusą, jos sudarymo tvarką, jos narių paskyrimo ir atšaukimo pagrindus bei šiems nariams keliamus reikalavimus, jų kadencijos trukmę, sprendimų priėmimo tvarką ir lėšų, iš kurių ji būtų išlaikoma, šaltinius nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

7 straipsnis. Informacijos apie nesaugius produktus teikimas Europos Komisijai, užsienio valstybėms

1. Tarybai nutarus ar valstybinėms produktų saugos kontrolės institucijoms (toliau – kontrolės institucijoms) priėmus sprendimą taikyti priemones, apribojančias produkto pateikimą į rinką arba reikalaujančias pašalinti jį iš rinkos, apie tai jos privalo pranešti Europos Komisijai ar valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, institucijoms ir nurodyti priežastis, dėl kurių taiko rinkos ribojimo priemones. Šis reikalavimas netaikomas, kai taikomos rinkos ribojimo priemonės yra susijusios su vietinį poveikį turinčiu ir tik su Lietuvos Respublikos teritorija susijusiu įvykiu.

2. Kai Taryba nutaria ar kontrolės institucijos priima sprendimą taikyti ar taiko neatidėliotinas priemones, kuriomis draudžiama naudotis ar prekiauti produktu arba reikalaujama vykdyti išankstines prekybos produktu ar jo naudojimo sąlygas dėl to, kad produktas kelia rimtą ir tiesioginį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, šios institucijos nedelsdamos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ar valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, institucijoms. Šis reikalavimas netaikomas jei pavojus kyla tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Taryba ar kontrolės institucijos gali teikti bet kokią turimą informaciją Europos Komisijai apie kilusį rimtą ir tiesioginį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai dar prieš priimdamos sprendimą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

GAMINTOJO, PLATINTOJO IR PASLAUGŲ TEIKĖJO PAREIGOS

UŽTIKRINANT PRODUKTŲ SAUGĄ

8 straipsnis. Gamintojo pareiga užtikrinti gaminių saugą

Gamintojas privalo:

1) pateikti į rinką tik saugius gaminius;

2) tinkamai ženklinti gaminius ir pateikti vartotojams reikiamą informaciją prieš perduodant gaminį vartotojams, kad jie galėtų įvertinti susijusią su gaminiu riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką;

3) sužinojęs, kad gaminys nesaugus, nedelsdamas informuoti apie tai vartotojus bei Tarybą ir atitinkamos srities kontrolės institucijas bei Vyriausybės nustatyta tvarka pašalinti jį iš rinkos;

4) vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui žalą, padarytą nesaugiu gaminiu;

6) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

9 straipsnis. Platintojo pareiga užtikrinti gaminių saugą

Platintojas privalo:

1)    pateikti į rinką tik saugius gaminius;

2)    pateikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodant gaminį vartotojams, kad jie galėtų įvertinti susijusią su gaminiu riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą  jo vartojimo laiką;

3)    sužinojęs, kad gaminys nesaugus, nedelsdamas nutraukti gaminio pateikimą į rinką, informuoti gamintoją, vartotojus, Tarybą ir atitinkamos srities kontrolės instituciją bei Vyriausybės nustatyta tvarka pašalinti gaminį iš rinkos;

4)    vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;

5)    įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui žalą, padarytą nesaugiu gaminiu;

6)    vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

10 straipsnis. Paslaugos teikėjo pareiga užtikrinti paslaugos saugą

Paslaugos teikėjas privalo:

1)    teikti vartotojui tik saugią paslaugą;

2)    teikti vartotojui informaciją apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą vartojimo laiką;

3)    sužinojęs apie suteiktos paslaugos galimą riziką vartotojui, nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą ir informuoti vartotoją, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją;

4)    vykdyti valstybinių produktų saugos kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;

5)    įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui nesaugia paslauga padarytą žalą;

6)    vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VISUOMENINIŲ Vartotojų teisių gynimo organizacijų

teisės produktų saugos srityje

11 straipsnis. Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų teisės produktų saugos srityje

Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų teises produktų saugos srityje nustato Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

PENKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ PRODUKTŲ SAUGOS KONTROLĖ

12 straipsnis. Produktų saugos reikalavimų laikymosi kontrolė

Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Valstybinės produktų saugos kontrolės turinys

1.    Tiesioginė produktų saugos kontrolė apima:

1)    produktų saugos tikrinimus, atliekamus produktų saugos kontrolės institucijos iniciatyva;

2)    produktų saugos tikrinimus pagal vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų pranešimus;

3)    nesaugių produktų pašalinimo iš rinkos ir gaminių sunaikinimo kontrolę;

4)    produktų saugos kontrolės duomenų analizę ir informacijos Tarybai periodinį pateikimą.

2.    Netiesioginė produktų saugos kontrolė apima statistikos duomenų apie nesaugių produktų gamybą, importą ir prekybą jais, informacijos apie bet kokius vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą galinčius nulemti veiksnius rinkimą, kaupimą, apdorojimą ir analizę.

14 straipsnis. Kontrolės institucijų teisės ir pareigos

1. Kontrolės institucijos, atlikdamos valstybinę produktų saugos kontrolę, turi teisę:

1)    tikrinti, ar laikomasi produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, rinkti duomenis produktų saugos klausimais;

2)    gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, šio ir kitų įstatymų pažeidimo tyrimui reikalingą informaciją bei dokumentus;

3)    gauti iš produktų gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio ir kitų įstatymų pažeidimams tirti;

4)    imti gaminių bandinius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir tikrinti jų saugą;

5)    reikalauti, kad gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir duotų žodinius ar raštiškus paaiškinimus;

6)    siūlyti institucijai sustabdyti ar panaikinti licenciją užsiimti ta komercine-ūkine veikla asmenims, kurių pateikti į rinką produktai padarė žalą vartotojams;

7)    nustatę produktų saugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus, įspėti apie tai gamintoją, platintoją ir paslaugos teikėją bei įpareigoti nedelsiant šiuos pažeidimus pašalinti;

8)    šio ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones.

2. Kontrolės institucijos privalo:

1) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl produktų saugos teisės aktų pažeidimų, jei šie produktai galėjo pakenkti ar pakenkė sveikatai arba dėl to ištiko mirtis;

2) užtikrinti iš produkto gamintojų, platintojų ar paslaugų teikėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.

3. Kontrolės institucijų darbuotojai, įgalioti atlikti produktų saugos kontrolę, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Informacija, kuri nesudaro komercinės paslapties

Šie duomenys apie produktą negali būti komercine paslaptimi:

1)    produkto pavadinimas;

2)    galimi produkto pakeitimo į saugų būdai ir priemonės;

3)    produkto poveikio vartotojų sveikatai atliktų tyrimų rezultatai;

4)    detoksikacijos ir (ar) saugaus sunaikinimo metodai;

5)    produkto tyrimo metodai;

6)    produkto potencialiai pavojingos sudėtinės dalys;

7)    su paslaugos teikimu susiję potencialiai pavojingi veiksniai.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖS PRODUKTŲ SAUGOS KONTROLĖS INSTITUCIJŲ ĮGALIOJIMŲ ĮGYVENDINIMAS

16 straipsnis. Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindai

1. Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės (toliau – rinkos ribojimo priemonės) gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus.

2. Taryba ar kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindo manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors jis ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

17 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonės

1. Taryba arba kontrolės institucijos šio įstatymo  16 straipsnyje  nurodytais  rinkos  ribojimo  priemonių taikymo pagrindais turi   teisę Vyriausybės   nustatyta  tvarka  taikyti  tokias rinkos   ribojimo priemones:

1)    nustatyti produkto prekybai išankstines sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti produkto saugą, ir reikalauti iš gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų informuoti vartotojus apie riziką, susijusią su šiuo produktu;

2)    laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus atlikta valstybinė produktų saugos ekspertizė, uždrausti teikti, siūlyti teikti į rinką ir demonstruoti produktą, kai yra aiškių požymių, kad jis yra nesaugus;

3)    sustabdyti ar uždrausti bet kokį nesaugių produktų pateikimą į  rinką,  įpareigoti  gamintoją, platintoją, paslaugos  teikėją pašalinti  produkto  kenksmingumą ar saugiai  sunaikinti nesaugų produktą;

4)    reikalauti  nesaugų  produktą pašalinti iš  rinkos,  o  kai gamintojas, platintojas ar paslaugos teikėjas nesiima  laiku  tai padaryti  arba  kai  gamintojo, platintojo  ar  paslaugos teikėjo neįmanoma  greitai  nustatyti,  kontrolės  institucijoms  pačioms pašalinti iš rinkos nesaugų produktą;

5)  uždrausti  reklamuoti  nesaugų  produktą  ir pareikalauti nutraukti tokio produkto reklamą.

2. Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina skubiai pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. Jei yra galimybė, šiems asmenims yra leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą. Jei dėl sprendimo įvykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą.

3. Jei kontrolės institucija pati pašalina iš  rinkos  nesaugų produktą,  jos patirtos išlaidos Tarybos nutarimu  išieškomos  iš gamintojo, platintojo ir paslaugos teikėjo ne ginčo tvarka.

4. Taryba ar kontrolės institucijos privalo informuoti platintojus, vartotojus bei visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas apie sprendimus dėl produktų pašalinimo iš rinkos, siekiant paskatinti juos prisidėti prie tokių sprendimų įgyvendinimo;

5. Tarybos nutarimai arba kontrolės institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Gamintojai, platintojai ir paslaugos teikėjai privalo vykdyti Tarybos  nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus  nuo  jų gavimo  momento, jeigu pačiame sprendime ar nutarime  nenustatyta vėlesnė data.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ PRODUKTŲ SAUGOS EKSPERTIZĖ

18 straipsnis. Valstybinė produktų saugos ekspertizė

1. Valstybinė produktų saugos ekspertizė atliekama valstybės institucijų užsakymu, kai jos negali įvertinti, ar produktas yra saugus.

2. Valstybinės produktų saugos ekspertizės atlikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Valstybinę produktų saugos ekspertizę atlieka Vyriausybės įgaliotos institucijos.

19 straipsnis. Valstybinės produktų saugos ekspertizės išvados

Jeigu produktų saugos ekspertizės tyrimais nustatoma, kad gaminių bandiniai ar paslaugos yra nesaugūs, tai laikoma nesaugia visa partija, iš kurios buvo paimti bandiniai ekspertizei, ar visos nuo paaiškėjimo momento paslaugų teikėjo suteiktos paslaugos.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖS UŽ PRODUKTŲ SAUGOS ĮSTATYMO

PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA

20 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

1. Gamintojai, platintojai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Importuotojas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako kaip gamintojas.

21 straipsnis. Žalos atlyginimas

1.         Žala vartotojams, atsiradusi dėl nesaugių produktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2.         Negalioja jokie susitarimai, kuriais siekiama, kad gamintojas, platintojas ar paslaugos teikėjas, dėl kurių kaltės padaryta žala vartotojui, būtų atleidžiami nuo jos atlyginimo.

22 straipsnis. Asmenys, kuriems taikomos ekonominės sankcijos už Įstatymo pažeidimus

Ekonominės sankcijos už šio įstatymo pažeidimus taikomos produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui.

23 straipsnis. Baudos už Įstatymo pažeidimus

1. Gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką nesaugius gaminius, gali būti pareikštas įspėjimas arba skiriama nuo  500 iki 5 000 litų piniginė bauda.

2. Gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką nesaugius gaminius po įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nevykdymo, gali būti skiriama nuo 3 000 iki 15 000 litų piniginė bauda.

3. Suteikusiam ar teikiančiam nesaugias paslaugas paslaugos teikėjui gali būti pareikštas įspėjimas arba skiriama nuo 500 iki 2 500 litų piniginė bauda.

4. Suteikusiam ar teikiančiam nesaugią paslaugą po įpareigojimo nutraukti jos teikimą paslaugos teikėjui gali būti skiriama nuo 2 000 iki 10 000 litų piniginė bauda.

5. Šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytam asmeniui, nevykdančiam Tarybos ar kontrolės institucijų reikalavimų pašalinti nesaugius produktus iš rinkos ar juos sunaikinti, gali būti skiriama nuo 5000 iki 20000 litų piniginė bauda.

6. Pateikusiam į rinką nesaugius produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytam asmeniui gali būti skiriama nuo 5000 iki 40000 litų piniginė bauda.

7. Pateikusiam į rinką nesaugius produktus, jeigu šie produktai sukėlė vartotojo mirtį, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytam asmeniui gali būti skiriama nuo 20000 iki 80000 litų piniginė bauda.

8. Ekonominių sankcijų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą.

24 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės bei atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

1. Nesaugaus produkto gamintojas, platintojas ar paslaugos teikėjas neatsako už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:

1) jis nesaugaus produkto į rinką nepateikė;

2) produktas tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) transportuojant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių;

3) tuo metu, kai nesaugus produktas buvo pateiktas į rinką, mokslinės ir techninės žinios nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų;

4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas jo naudojimosi taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;

5) produkto nesaugias savybes nulėmė nenugalima jėga .

2. Nustatydama ekonominės sankcijos dydį, Taryba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

3. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės.

4. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarybos ar kontrolės institucijos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą.

25 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimo terminas

Šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant trunkamam pažeidimui - nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma nesaugiu produktu pakenkus vartotojo sveikatai ar atėmus gyvybę.

26 straipsnis. Administracinė atsakomybė

Administracinėn atsakomybėn už Produktų saugos įstatymo pažeidimus asmenys traukiami įstatymų nustatyta tvarka.

27 straipsnis. Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų taikymo tvarka

1. Šiame įstatyme numatytas ekonomines sankcijas skiria ir bylas nagrinėja Taryba. Bylų parengimo, nagrinėjimo ir ekonominių sankcijų skyrimo tvarką nustato šis įstatymas ir Vyriausybės tvirtinami Tarybos nuostatai bei Tarybos priimtas reglamentas.

2. Kontrolės institucijų darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Tarybai.

3. Nagrinėjant bylą dalyvauja medžiagą pateikusios kontrolės institucijos atstovas, taip pat turi būti informuotas ir gali dalyvauti pats pažeidėjas ar jo atstovas. Pažeidėjas ar jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ar jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti.

4. Išnagrinėjusi bylą, Taryba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, Produktų saugos įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už Įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.

28 straipsnis. Kontrolės institucijų sprendimų ir Tarybos nutarimų apskundimas

1. Gamintojas, platintojas ir paslaugų teikėjas Tarybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo bei Tarybos nutarimus dėl ekonominių sankcijų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo ar sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

29 straipsnis. Baudų išieškojimas

1. Paskirtos baudos, numatytos šio įstatymo 23 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo.

2. Nesumokėtos baudos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.”

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Produktų saugos įstatymo 7 straipsnis įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

3 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2002 m. sausio 1 d. nustato skubaus pasikeitimo informacija apie nesaugius ir pavojingus vartotojų sveikatai produktus tvarką.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Projektą teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas

K. Kuzmickas