Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS 

KOLEKTYVINIŲ SUSITARIMŲ IR SUTARČIŲ ĮSTATYMO I SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2001 m.                              Nr.

Vilnius

(Žin. 1991,  Nr.12-312; 1994, Nr.29-511)

1 straipsnis. Pirmojo skirsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti pirmąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

“I SKIRSNIS

KOLEKTYVINIS SUSITARIMAS

1 straipsnis. Kolektyviniai susitarimai ir jų rūšys

Kolektyvinis susitarimas yra susitarimas, sudaromas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų dėl darbo santykių ir su jais susijusių socialinių ir ekonominių klausimų reguliavimo.

kolektyviniai susitarimai gali būti sudaromi:

nacionaliniu lygiu;

šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu) lygiu;

teritoriniu (miesto, rajono, apskrities) lygiu.

1¹ straipsnis. Trišalės ir dvišalės tarybos/komisijos

Lietuvos Respublikos Trišalė taryba (toliau - Trišalė taryba) bei kitos dvišalės ir trišalės tarybos/komisijos steigiamos siekiant derinti jų narių interesus sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas bei skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių susitarimų pasirašymą.

Trišalė taryba  sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų organizacijų, darbdavių organizacijų  ir Vyriausybės atstovų, jų tarpusavio susitarimu. Trišalės tarybos funkcijos, teisės, sudarymo, darbo organizavimo tvarka nustatoma Trišalės tarybos nuostatuose, kuriuos tvirtina jos šalys. Trišalės tarybos nuostatai keičiami bei papildomi tokia pačia tvarka.

Trišalės tarybos nuostatai, jų papildymai ir keitimai skelbiami Valstybės Žiniose.

Profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovai Trišalei tarybai turi suteikti būtiną informaciją, susijusią su  svarstomais klausimais.

Įstatymų ar kolektyvinių susitarimų nustatyta tvarka gali būti steigiamos kitos dvišalės ir trišalės tarybos/komisijos darbo, užimtumo, saugos darbe ir socialinės politikos įgyvendinimo klausimams nagrinėti ir spręsti lygiateisio  bendradarbiavimo pagrindu.

Tokių dvišalių ir  trišalių tarybų/komisijų sudarymo tvarką ir funkcijas nustato atitinkamų tarybų/komisijų nuostatai, kuriuos įstatymų numatytais atvejais tvirtina Vyriausybė arba kolektyvinių susitarimų šalys.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama nutarimus arba teikdama Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų projektus aktualiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, turi įvertinti  profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kurios yra atstovaujamos Trišalėje taryboje, nuomonę.

2 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų šalys

Nacionalinio kolektyvinio  susitarimo šalys yra: centrinės (respublikinės) profesinės sąjungos ir  darbdavių organizacijos.

Šakos kolektyvinio  susitarimo šalys yra: atitinkamos pramonės (gamybos, paslaugų, profesijos) šakos profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos.

Teritorinio kolektyvinio  susitarimo šalys yra: toje teritorijoje (mieste, rajone, apskrityje) veikiančios profesinės sąjungos  ir darbdavių organizacijos.

3 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų sudarymo tvarka ir turinys

Kolektyvinio susitarimo sudarymą inicijuoja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytos šalys.

Kolektyvinių susitarimų turinio, parengimo, pasirašymo, papildymo ir pakeitimo tvarką, terminus bei kitus su tuo susijusius klausimus nustato susitariančios šalys. Kolektyviniuose susitarimuose negali būti keičiamos nuostatos, kurias imperatyviai nustato įstatymai.

Kolektyviniam susitarimui parengti šalys turi teisę viena iš kitos reikalauti ir gauti informaciją socialiniais, ekonominiais ir darbo klausimais.

Kolektyviniame susitarime gali būti nustatoma:

darbo apmokėjimo  ir jo reguliavimo bei darbuotojų skatinimo sąlygos;

priėmimo į darbą ir darbo sąlygos;

saugos ir sveikatos darbe sąlygos;

darbo organizavimo, darbo ir poilsio  režimo sąlygos;

darbuotojų mokymo  ir perkvalifikavimo sąlygos;

darbuotojų ir jų šeimos narių socialinės  garantijos;

darbo sutarčių nutraukimo sąlygos ir išeitinių pašalpų bei kompensacijų dydžiai;

kiti darbo, socialiniai ir ekonominiai klausimai.

Kolektyvinio susitarimo sąlygos, nuostatos ir įsipareigojimai, kurie blogina darbuotojų padėtį palyginus su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti  teisės aktai, negalioja.  

4 straipsnis. Kolektyvinių susitarimų registravimas, įsigaliojimas ir taikymas

Kolektyvinius susitarimus pareikštine tvarka registruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Kolektyvinius susitarimus registracijai per 20 kalendorinių dienų  nuo jų pasirašymo pateikia šalis - darbdavių atstovas.

Kolektyvinis susitarimas įsigalioja įregistravimo dieną, jeigu jame nenurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Neįregistruotas kolektyvinis susitarimas negalioja.

Kolektyvinis susitarimas taikomas įmonėse, kurių darbdaviai yra šį susitarimą pasirašiusių darbdavių organizacijų nariai arba prisijungė prie šių organizacijų po kolektyvinio susitarimo pasirašymo.

kai įmonėje galioja keli kolektyviniai susitarimai, taikomos tos nuostatos, kurios numato palankesnes sąlygas darbuotojams.

5 straipsnis. Nesutarimai ir ginčai dėl  kolektyvinio susitarimo sudarymo ar vykdymo

Nesutarimai ir ginčai dėl kolektyvinio susitarimo sudarymo ar vykdymo sprendžiami Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta  tvarka.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas.

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. rugpjūčio 1 d.

3 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei.

Pasiūlyti Vyriausybei iki 2001 m. liepos 31 d. nustatyti, kokia jos įgaliota institucija registruos kolektyvinius susitarimus.  

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS