Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ atliekų TVARKYMO
ĮSTATYMAS
2001 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikoje pagamintų ir į Lietuvos Respubliką importuotų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, bei reglamentuoja gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes bei pakuočių atliekas.
2. Šis įstatymas taikomas visiems Lietuvos Respublikoje pagamintų ir į Lietuvos Respubliką importuotų pakuočių ir supakuotų gaminių gamintojams, importuotojams, pardavėjams bei vartotojams.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Pakuotė - gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti bei pateikti vartotojui ar naudotojui.
2. Prekinė arba pirminė pakuotė (toliau – prekinė pakuotė) – pakuotė, kuri, vartotojui pateikiama kartu su gaminiu, sudaro prekinį vienetą.
3. Grupinė arba antrinė pakuotė (toliau – grupinė pakuotė) - pakuotė, kuri sudaro prekinių vienetų grupę. Grupinę pakuotę galima pašalinti nepažeidus prekės.
4. Transporto arba tretinė pakuotė (toliau – transporto pakuotė) - pakuotė, kuri palengvina keleto prekinių ar grupinių pakuočių pervežimą, tvarkymą bei apsaugo jas nuo pažeidimo pervežimo bei tvarkymo metu. Transporto pakuotėms nepriklauso kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai.
5. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
7. Pakartotinis naudojimas – bet kokia operacija, kurios metu pakuotė (sukonstruota taip, kad per naudojimo laikotarpį atlaikytų minimalų pervežimų skaičių) yra vėl užpildoma naudojant papildomus rinkoje esančius gaminius arba be jų, ar panaudojama tam pačiam tikslui, kuriam ji buvo pagaminta. Jei tokia pakartotinio naudojimo pakuotė daugiau neužpildoma, ji tampa pakuočių atlieka.
8. Pakuočių atliekų perdirbimas – pakuočių atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint pakuočių atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
9. Energijos gavyba- degių pakuočių atliekų naudojimas energijai gauti, jas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą.
10. Organinis perdirbimas - aerobinis (kompostavimas) ar anaerobinis (biometanizavimas) pakuočių atliekų biologiškai skylančios dalies apdorojimas naudojant mikroorganizmus, kurio metu gaunama stabilizuota organinė liekana arba metanas. Sąvartynas nėra pakuočių atliekų organinio perdirbimo vieta.
11. Ūkinės veiklos vykdytojai – pakuočių medžiagų tiekėjai, pakuočių ir supakuotų gaminių gamintojai, naudotojai ir perdirbėjai, importuotojai, pardavėjai.
12. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, gaminantis ir (ar) pakuojantis visus gaminius, išskyrus pakuotes.
13. Importuotojas - Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo, nupirkęs importuojamus supakuotus gaminius iš užsienio fizinio ar juridinio asmens arba sudaręs su šiuo asmeniu jų tiekimo sandorį.
14. Pakuočių gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, gaminantis ir (ar) importuojantis pakuotes.
3 straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo prioritetai
Ūkinės veiklos vykdytojai privalo vadovautis šiais prioritetais:
1) naudoti visas realų pritaikymo pagrindą turinčias prevencijos priemones pakuočių atliekų susidarymui mažinti;
3) perdirbti susidariusias pakuočių atliekas ir gauti iš jų naudoti tinkančius gaminius arba antrines žaliavas, tinkančias tokiems gaminiams gaminti;
4 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai pakuočių gamintojams
Pakuotės turi būti pagamintos pagal šiuos reikalavimus:
1) kad jų tūris ir svoris, atsižvelgus į būtinybę nepažeisti prekės bei vartotojo saugumo ir higienos reikalavimų, būtų kuo mažesni;
2) kad pakuočių ar jų dalių sudėtyje esančių kenksmingų medžiagų, kurios gali būti išmetamos į orą pakuočių atliekų bei jų apdorojimo liekanų deginimo metu arba patekti į filtratą, pašalinus pakuočių atliekas bei jų apdorojimo liekanas sąvartynuose, kiekiai būtų kuo mažesni. Ribinius leistinus kenksmingų medžiagų kiekius pakuotėse bei jų kontrolės tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3) kad panaudotas pakartotinio naudojimo pakuotes būtų galima apdoroti ir keletą kartų pakartotinai naudoti nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai;
5 straipsnis. Pakuočių ženklinimas
6 straipsnis. Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaita
7 straipsnis. Pareiga priimti tuščias transporto, grupines ir prekines pakuotes
1. Gamintojai ir importuotojai privalo priimti tuščias transporto pakuotes po to, kai gaminiai iš jų išpakuojami.
2. Gamintojai, importuotojai ir pardavėjai privalo priimti tuščias grupines ir vartotojų grąžinamas tuščias prekines pakuotes.
3. Gamintojai ir importuotojai gali nutarti supirkti tuščias gaminių pakuotes , apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius informavę visuomenę bei suinteresuotas institucijas apie šios pakuotės rūšį ir supirkimo kainą.
4. Gamintojai ir importuotojai, nutarę nebesupirkti pakuočių, apie tai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius turi informuoti visuomenę bei suinteresuotas institucijas.
5. Gamintojai, importuotojai ir pardavėjai privalo teikti aiškiai matomą ir suprantamą informaciją apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti tuščias pakuotes.
6. Gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti surinktų transporto, grupinių bei prekinių pakuočių naudojimą.
7. Gamintojai ir importuotojai gali naudotis savivaldybių institucijų organizuotomis atliekų tvarkymo sistemomis arba kurti savo pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemas.
8. Gamintojai ir importuotojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pagrįstų priemonių, kad tuščios transporto, grupinės ir prekinės pakuotės būtų tvarkomos vadovaujantis prioritetais, nurodytais šio įstatymo 3 straipsnyje.
9. Tuščių transporto, grupinių ir prekinių pakuočių surinkimą bei informacijos apie tai teikimą prekyvietėse, kuriose prekybine veikla užsiima smulkūs prekybininkai, turi užtikrinti prekyvietės administracija.
8 straipsnis. Sutartys
1. Gamintojai, importuotojai arba jiems atstovaujančios organizacijos (asociacijos) ir Vyriausybės įgaliota institucija, įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti, gali sudaryti sutartis. Sutartyse turi būti nurodyti konkretūs pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir naudojimo tikslai, terminai bei įsipareigojamų surinkti ir naudoti pakuočių ir pakuočių atliekų kiekiai.
9 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus