Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 6, 1041, 131, 1941 , 1942, 2441, 280, 283, 284, 292, 380, 414, 417, 418, 421, 422, 424, 425, 426, 427, 4271, 428, 431 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 4302 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS, KODEKSO DVYLIKTOJO SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, KODEKSO PADALOS “TRYLIKTASIS SKYRIUS” IR ŠIO SKYRIAUS PAVADINIMO IŠBRAUKIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO KETURIASDEŠIMT ANTRUOJU IR KETURIASDEŠIMT TREČIUOJU SKIRSNIAIS
ĮSTATYMAS
2001 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1961, Nr. 18-148; 1972, Nr. 21-160; 1983, Nr. 34-364; 1991, Nr. 8-214; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 26-597; 1994, Nr. 60-1182; 1994, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 104-2325; 1996, Nr. 67-1605; 1997, Nr. 69-1730; 1998, Nr. 44-1196; 1998, Nr. 57-1583; 1998, Nr. 112-3104; 1999, Nr. 66-2114; 1999, Nr. 101-2898; 2000, Nr. 20-490)
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnyje išbraukti žodžius „arba tas asmuo pasidarė nebepavojingas visuomenei” ir šį straipsnį išdėstyti taip:
2 straipsnis. 1041 straipsnio 6 dalies pakeitimas
Pakeisti 1041 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
3 straipsnis. 131 straipsnio 4 dalies papildymas
131 straipsnio 4 dalį papildyti antruoju ir trečiuoju sakiniais “Jei prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nepanaikina nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, toks prokuroro nutarimas gali būti apskųstas apylinkės teismui. Apylinkės teismo nutartis dėl prokuroro nutarimo ir aukštesnio teismo nutartis yra galutinės ir neskundžiamos” ir ją išdėstyti taip:
„Prokuroro, tardytojo, kvotos organo nutarimą atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą pareiškėjas gali apskųsti atitinkamai reikiamam prokurorui arba teismui, o teisėjo arba teismo nutartį – aukštesniam teismui. Jei prokuroras, išnagrinėjęs skundą, nepanaikina nutarimo atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą, toks prokuroro nutarimas gali būti apskųstas apylinkės teismui. Apylinkės teismo nutartis dėl prokuroro nutarimo ir aukštesnio teismo nutartis yra galutinės ir neskundžiamos.”
4 straipsnis. 1941 straipsnio 6 dalies pakeitimas ir papildymas
1941 straipsnio 6 dalyje po skaičiaus ir žodžių “10 dienų nuo jo gavimo apskųsti” įrašyti žodį “apylinkės”, papildyti šią dalį antruoju sakiniu “Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama” ir ją išdėstyti taip:
„Asmenys, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per 5 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo apskųsti apylinkės teismui. Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.”
5 straipsnis. 1942 straipsnio 6 dalies pakeitimas ir papildymas
1942 straipsnio 6 dalyje po skaičiaus ir žodžių “10 dienų nuo jo gavimo apskųsti” įrašyti žodį “apylinkės” papildyti šią dalį antruoju sakiniu “Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama” ir ją išdėstyti taip:
„Asmenys, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per 5 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo apskųsti apylinkės teismui. Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.”
6 straipsnis. 2441 straipsnio papildymas 3 dalimi
7 straipsnis. 280 straipsnio 2 dalies pakeitimas
280 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius “šio kodekso 255 straipsnyje nustatyta tvarka” ir ją išdėstyti taip:
„Pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir teisiamojo veiką kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą teisme leidžiama, jeigu iki teisminio tardymo pabaigos raštu to prašo prokuroras ar nukentėjusysis ir jeigu pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo pradinio kaltinimo. Posėdžio pirmininkas su šiuo prašymu supažindina visus teisiamajame posėdyje dalyvaujančius teisminio nagrinėjimo dalyvius. Tokiais atvejais teisiamojo ar gynėjo prašymu teismas padaro pertrauką pasiruošti gynybai. Jeigu yra pagrindas pakeisti kaltinimą sunkesniu, tačiau prokuroras ar nukentėjusysis to neprašo, teismas turi teisę grąžinti bylą tyrimui papildyti.”
8 straipsnis. 283 straipsnio 2 dalies papildymas
283 straipsnio 2 dalį papildyti ketvirtuoju sakiniu “Šiuo atveju, esant pagrindui, teismas gali teisiamajam paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba juo pakeisti anksčiau skirtą kitą kardomąją priemonę” ir ją išdėstyti taip:
„Jei teisiamasis slapstosi nuo teismo, taip pat jeigu teisiamasis suserga psichine ar kitokia sunkia liga, dėl kurios jis negali atvykti į teismą, teismas, išskyrus tuos atvejus, nurodytus šio kodekso 266 straipsnio 1 dalyje, sustabdo bylą to teisiamojo atžvilgiu, iki jis bus surastas arba pasveiks, ir nagrinėja toliau bylą kitų teisiamųjų atžvilgiu. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas apsunkina nustatyti tiesą, sustabdoma visa byla. Besislapstančio teisiamojo paieška skelbiama teismo nutartimi. Šiuo atveju, esant pagrindui, teismas gali teisiamajam paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba juo pakeisti anksčiau skirtą kitą kardomąją priemonę.”
9 straipsnis. 284 straipsnio 1 dalies pakeitimas
284 straipsnio 1 dalyje po žodžio “straipsnyje” įrašyti žodžius ir skaičius “ir 280 straipsnio 2 dalyje” ir ją išdėstyti taip:
10 straipsnis. 292 straipsnio 1 dalies papildymas
292 straipsnio 1 dalį papildyti trečiuoju sakiniu “Esant pagrindui, teisiamajam gali būti paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) arba juo pakeista anksčiau skirta kita kardomoji priemonė” ir ją išdėstyti taip:
„Neatvykus teisiamajam, byla turi būti atidedama, išskyrus šio kodekso 266 straipsnyje numatytus atvejus. Teismas turi teisę savo nutartimi atvesdinti neatvykusį teisiamąjį, taip pat parinkti arba pakeisti jam kardomąją priemonę. Esant pagrindui, teisiamajam gali būti paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) arba juo pakeista anksčiau skirta kita kardomoji priemonė.”
11 straipsnis. 380 straipsnio papildymas 5 dalimi
Papildyti 380 straipsnį 5 dalimi:
„Jeigu išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį, tačiau byloje dėl kitų kaltinimo epizodų ar kitų nuteistųjų atžvilgiu reikia priimti kitokius sprendimus – atmesti apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą, pakeisti nuosprendį – šie sprendimai nurodomi nuosprendyje.”
12 straipsnis. 414 straipsnio 1 dalies pakeitimas
414 straipsnio 1 dalyje po skaičiaus ir žodžio “59 straipsniu” įrašyti žodžius “klausimai dėl amnestijos akto pritaikymo, dėl atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ar kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į atliktos bausmės laiką, dėl kardomosios priemonės panaikinimo, kai teisiamasis išteisintas arba atleistas nuo bausmės, dėl daiktinių įrodymų, dėl teismo išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendžiu, dėl klaidų nuosprendyje užrašant teisiamojo pavardę, vardą arba kitas žinias apie jo asmenybę ir dėl rašybos ar aritmetikos klaidų ištaisymo, kiti klausimai, kurių išsprendimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nepablogina nuteistojo padėties” ir ją išdėstyti taip:
„Klausimai dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo sutinkamai su šio kodekso 406 straipsniu, dėl baudos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo sutinkamai su šio kodekso 407 straipsniu, dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo ir baudos pakeitimo kitomis bausmėmis šio kodekso 411 straipsnio numatytais atvejais dėl atleidimo prieš terminą nuo atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla sutinkamai su šio kodekso 413 straipsniu, dėl laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 521 straipsniu dėl pataisos darbų be laisvės atėmimo atlikimo laiko įskaitymo į bendrąjį darbo stažą sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 29 straipsniu, dėl nuosprendžio nevykdymo sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, išskyrus to straipsnio trečiojoje dalyje numatytus atvejus dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo pakeitimo arba nutraukimo psichiniams ligoniams sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsniu, klausimai dėl amnestijos akto pritaikymo, dėl atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ar kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymo į atliktos bausmės laiką, dėl kardomosios priemonės panaikinimo, kai teisiamasis išteisintas arba atleistas nuo bausmės, dėl daiktinių įrodymų, dėl teismo išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendžiu, dėl klaidų nuosprendyje užrašant teisiamojo pavardę, vardą arba kitas žinias apie jo asmenybę ir dėl rašybos ar aritmetikos klaidų ištaisymo, kiti klausimai, kurių išsprendimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nepablogina nuteistojo padėties, taip pat visokie abejojimai ir neaiškumai, kylantys vykdant nuosprendį, išsprendžiami priėmusio nuosprendį teismo nutartimi.”
13 straipsnis. 417 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalių pakeitimas ir papildymas bei 7 dalies
pripažinimas netekusia galios
1. 417 straipsnio 1 dalyje po žodžių “išteisintasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas” įrašyti žodžius “asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jo įstatyminis atstovas, artimieji giminaičiai ir gynėjas” ir ją išdėstyti taip:
“Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį šio kodekso 4181 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, išteisintasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jo įstatyminis atstovas, artimieji giminaičiai ir gynėjas bei nukentėjusysis ir jo atstovas.”
2. 417 straipsnio 4 dalį papildyti antruoju sakiniu “Kasacine tvarka taip pat negali būti skundžiamos teismo nutartys, kurioms šiame kodekse numatyta atskira apskundimo ir nagrinėjimo tvarka” ir ją išdėstyti taip:
“Negali būti kasacine tvarka skundžiamos teismo nutartys, išvardytos šio kodekso 372 straipsnio ketvirtojoje dalyje, taip pat nutartis skirti baudą šio kodekso 643 ir 286 straipsniuose numatytais atvejais, atsisakyti iškelti bylą šio kodekso 261 straipsnyje numatyta tvarka. Kasacine tvarka taip pat negali būti skundžiamos teismo nutartys, kurioms šiame kodekse numatyta atskira apskundimo ir nagrinėjimo tvarka.”
3. 417 straipsnio 5 dalyje išbraukti sakinį “Pakartotiniu laikomas ir toks skundas, jeigu jį paduoda proceso dalyvis dėl to paties dalyko, kuris buvo kasacinėje byloje išnagrinėtas pagal anksčiau paduotą kito proceso dalyvio kasacinį skundą” ir ją išdėstyti taip:
“Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis skundas, jeigu baudžiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antrą kartą kasacinį skundą po to, kai kasacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą, taip pat ir toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal nuteistojo ar išteisintojo skundą, jį paduoda savo vardu pilnamečio nuteistojo gynėjas, arba toks skundas, jeigu, išnagrinėjus bylą pagal pilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjo skundą, jį paduoda nuteistasis ar išteisintasis.”
4. 417 straipsnio 6 dalyje išbraukti žodžius “savo iniciatyva”, po žodžio “nutarčių” įrašyti žodžius “pagrindais, lengvinančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį” ir ją išdėstyti taip:
“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę pateikti kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių pagrindais, lengvinančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį. Kasaciniai teikimai gali būti pateikiami per šešis mėnesius nuo nuosprendžio ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Šie teikimai paduodami tokiais pačiais pagrindais ir nagrinėjami tokia pat tvarka kaip ir kasaciniai skundai.”
14 straipsnis. 418 straipsnio 2 dalies pakeitimas
418 straipsnio 2 dalyje žodį “reikalavimai” pakeisti žodžiu “prašymai” ir ją išdėstyti taip:
15 straipsnis. 421 straipsnio 1 dalies pakeitimas
421 straipsnio 1 dalyje žodžius “atitinka įstatymo” pakeisti žodžiais “atitinka šio kodekso 417, 418, 419 straipsniuose numatytus” ir ją išdėstyti taip:
“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs kasacinį skundą, patikrina, ar skundas atitinka šio kodekso 417, 418, 419 straipsniuose numatytus reikalavimus. Jeigu kasacinis skundas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų arba gaunamas pakartotinis kasacinis skundas, jis grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.”
16 straipsnis. 422 straipsnio 3 dalies papildymas
422 straipsnio 3 dalį papildyti trečiuoju sakiniu “Jeigu kasacinis skundas paduotas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, nuteistajam ar išteisintajam siunčiamas kasacinio skundo nuorašas” ir ją išdėstyti taip:
“Pranešėjui parengus kasacinę bylą posėdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją, patvirtina vieną iš teisėjų kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posėdžio datą. Kolegijos teisėjai susipažįsta su kasaciniu skundu ir baudžiamąja byla. Pranešėjas patvarko šaukti į teismą asmenis, išvardytus šio kodekso 425 straipsnyje. Jeigu kasacinis skundas paduotas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, nuteistajam ar išteisintajam siunčiamas kasacinio skundo nuorašas.”
17 straipsnis. 424 straipsnio 1, 2 dalių pakeitimas ir papildymas
1. 424 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių “išnagrinėta ne vėliau kaip” įrašyti žodžius “pradėta nagrinėti”, papildyti šią dalį antruoju sakiniu “Jeigu byloje yra nuteisti keli asmenys, byla paprastai pradedama nagrinėti tik pasibaigus kasacinio apskundimo terminui” ir išdėstyti taip:
18 straipsnis. 425 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių pakeitimas
1. 425 straipsnio 1 dalyje po žodžio “sutikus” įrašyti žodžius “arba gynėjas, kviečiamas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, arba kviečiamas jo įstatyminio atstovo ar artimųjų giminaičių” ir ją išdėstyti taip:
“Nagrinėjant teismo posėdyje kasacinę bylą dalyvauja prokuroras. Posėdyje taip pat dalyvauja gynėjas, kurį kviečia nuteistasis ar išteisintasis arba kiti asmenys nuteistajam ar išteisintajam sutikus, arba gynėjas, kviečiamas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, arba kviečiamas jo įstatyminio atstovo ar artimųjų giminaičių. Suimtam nuteistajam pranešama apie teisę prašyti per septynias dienas nuo pranešimo gavimo dienos paskirti gynėją.”
2. Pakeisti 425 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo ligos pobūdis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas, asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, artimieji giminaičiai. Šių asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie bylos nagrinėjimo dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.”
3. Pakeisti 425 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. 425 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių “šeimos narių” įrašyti žodį “asmenų”, po žodžio “administracijai” įrašyti žodžius “arba paskutinės gyvenamosios vietos seniūnijai” ir ją išdėstyti taip:
“Jeigu kasacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu. Nuteistojo ar išteisintojo laikinai nesant, šaukimas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių suaugusių asmenų arba nuteistojo ar išteisintojo darbovietės administracijai, arba paskutinės gyvenamosios vietos seniūnijai. Nuteistojo ar išteisintojo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.”
19 straipsnis. 426 straipsnio 3, 4, 5 dalių pakeitimas ir šio straipsnio papildymas 6 dalimi
1. 426 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio “mirties” įrašyti žodžius “laisvės atėmimo iki gyvos galvos” ir ją išdėstyti taip:
“Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, arba nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, jeigu dėl to yra paduotas skundas. Teismas gali sušvelninti arba pagriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagriežtinti bausmę teismas gali tuo atveju, jeigu dėl to yra paduotas skundas, tačiau jis negali pagriežtinti bausmės, paskirdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
2. 426 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių “privalo remtis” įrašyti žodžius “remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos”, vietoj žodžio “posėdyje” įrašyti žodį “posėdžiuose” ir ją išdėstyti taip:
“Pritaikydamas kitą baudžiamąjį įstatymą arba paskirdamas naują bausmę, teismas remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.”
3. Pakeisti 426 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Papildyti 426 straipsnį 6 dalimi:
20 straipsnis. 427 straipsnio 4, 5, 8 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 427 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Bylos nagrinėjimo pradžioje kolegija savo iniciatyva ar proceso dalyvių prašymu gali apsvarstyti, ar kasacinis skundas atitinka įstatymo reikalavimus ir ar jame yra kasaciniai pagrindai, nustatyti šio kodekso 4181 straipsnyje. Išklausęs atvykusių į teismo posėdį asmenų nuomonę, teismas tuo klausimu priima nutartį. Teismo nutartis, kuria priimamas sprendimas palikti skundą nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukti, priimama pasitarimo kambaryje. Tokia nutartis paskelbiama į posėdį atvykusiems asmenims.”
2. 427 straipsnio 5 dalyje išbraukti žodžius “pasitarimo kambaryje” ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 427 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Po teisėjo pranešimo teisminio nagrinėjimo dalyviai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia pasisako skundą padavusios šalies teisminio nagrinėjimo dalyviai, iš jų pirmam žodis suteikiamas kasacinio skundo autoriui. Po kitos šalies teisminio nagrinėjimo dalyvių pasisakymų žodis papildomiems paaiškinimams suteikiamas nuteistajam ar išteisintajam arba jų gynėjui. Esant abipusiams skundams, pirmiausia paaiškinimus duoda kaltinimo proceso šalies teisminio nagrinėjimo dalyviai.”
21 straipsnis. 4271 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto
pripažinimas netekusiais galios
22 straipsnis. 428 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas 2 dalimi
1. 428 straipsnio pavadinime po žodžio “atidėjimas” įrašyti žodžius “ar sustabdymas” ir jį išdėstyti taip:
2. Papildyti 428 straipsnį papildyti 2 dalimi:
“Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažįsta būtinu, suserga psichine ar kitokia sunkia liga, paliudyta gydymo įstaigos ar atitinkamos ekspertų komisijos, arba nagrinėjant bylą prireikia kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant spręsti, ar įstatymas arba kitas teisinis aktas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai, teismas gali sustabdyti kasacinį bylos nagrinėjimą iki asmuo pasveiks ar bus gautas Konstitucinio teismo sprendimas.”
23 straipsnis. 4302 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
24 straipsnis. 431 straipsnio 1, 3 dalių pakeitimas
1. 431 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį “pradinį” ir ją išdėstyti taip:
2. 431 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį “pradinį” ir ją išdėstyti taip:
“Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar apeliacinėje instancijoje, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga, jeigu nuosprendis ar nutartis yra panaikinti dėl bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėjant bylą nustatomos aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.”
25 straipsnis. Dvyliktojo skyriaus pavadinimo pakeitimas
26 straipsnis. Kodekso padalos “Tryliktasis skyrius” ir šio skyriaus
pavadinimo išbraukimas
1. Išbraukti Kodekso padalą “Tryliktasis skyrius” ir šio skyriaus pavadinimą “Bylų, išnagrinėtų taikant Kodekso 266 straipsnio taisykles, atnaujinimo procesas”.
27 straipsnis. Kodekso papildymas keturiasdešimt antruoju skirsniu
Papildyti kodeksą keturiasdešimt antruoju skirsniu:
“Keturiasdešimt antrasis skirsnis
BAUDŽIAMOSIOS BYLOS PROCESO ATNAUJINIMAS DĖL AIŠKIAI NETINKAMO BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO PRITAIKYMO
477 straipsnis. Pagrindai baudžiamosios bylos procesui atnaujinti dėl aiškiai netinkamo
Baudžiamosios bylos, išnagrinėtos arba paliktos nenagrinėta kasacinės instancijos teisme, taip pat kurios nebuvo galima apskųsti arba kuri nebuvo apskųsta kasacine tvarka, procesas atnaujinamas, jeigu pagal byloje esančias nuosprendžiais ir nutartimis nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia:
2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnį nusikaltimą;
3) nuteistajam, ištaisius padarytus BK 42-44 str. taikymo pažeidimus, sumažinti paskirtąją subendrintą bausmę;
478 straipsnis. Teisė paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo
Paduoti pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo šio kodekso 477 straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę nuteistasis, jo įstatyminis atstovas ir gynėjas, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo galima paduoti tik iki nuteistajam paskirtosios bausmės (pagrindinės ir papildomos) atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų neatliktosios bausmės laikotarpiui pabaigos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas nustatę, kad gautas pareiškimas nepasirašytas, paduotas praleidus šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus terminus, pakartotinai arba nesuformulavus šio kodekso 477 straipsnyje numatytų pagrindų, jį grąžina padavusiam asmeniui. Pasirašytas pareiškimas, taip pat ir pareiškimas su tinkamai suformuluotais pagrindais baudžiamosios bylos procesui atnaujinti gali būti vėl paduoti.
479 straipsnis. Sprendimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo priėmimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija per vieną mėnesį nuo pareiškimo ar teikimo gavimo dienos, o esant pagrindui manyti, jog nuteistąjį reikia paleisti iš laisvės atėmimo vietų, – nedelsiant nutartimi išsprendžia klausimą, ar reikia atnaujinti baudžiamosios bylos procesą.
Atnaujinus procesą, byla perduodama nagrinėti:
1) jeigu iki tol ji buvo nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, - Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai;
2) jeigu ji buvo nagrinėta Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijoje, - to paties skyriaus septynių teisėjų kolegijai;
480 straipsnis. Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, atnaujinus procesą
Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Į teismo posėdį gali būti iškviesti nuteistasis, jo įstatyminis atstovas ir nukentėjusysis. Šių asmenų, tinkamai informuotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo išnagrinėti bylą.
Bylos nagrinėjimo pradžioje kolegijos pirmininkas paklausia bylos nagrinėjimo dalyvių, ar jie nereiškia nušalinimų teisėjams, prokurorui, vertėjui ar teismo posėdžių sekretoriui. Pareikšti nušalinimai išsprendžiami šio kodekso 29-32, 34-35 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka.
Vienas iš teisėjų savo pranešime išdėsto bylos esmę, priimtų byloje teismo sprendimų, taip pat prašymo ar teikimo turinį.
Po teisėjo pranešimo išklausomi į posėdį atvykusių asmenų pasisakymai. Pirmiausia žodis suteikiamas pareiškimą padavusiam asmeniui.
Teismas, išklausęs pasisakymus, priimti nutarties išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžio salę ir paskelbia nutarties rezoliucinę dalį bei išdėsto pagrindinius priimto sprendimo argumentus. Motyvuota nutartis surašoma ne vėliau kaip per tris dienas. Jeigu nuteistasis turi būti paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nutartis turi būti galutinai surašyta ir perduota vykdyti tą pačią dieną.
Trijų ir septynių teisėjų kolegijos nutartį pasirašo visi teisėjai, o skyriaus plenarinės sesijos nutartį – pirmininkas ir pranešėjas.
481 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio bylą, nutartys
Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima tokias nutartis:
3) panaikina apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų sprendimus ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais arba be pakeitimų;
4) panaikina kasacinės instancijos teismo nutartį ir palieka galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius bei nutartis su pakeitimais arba be pakeitimų;
28 straipsnis. Kodekso papildymas keturiasdešimt trečiuoju skirsniu
BAUDŽIAMOSIOS BYLOS PROCESO ATNAUJINIMAS DĖL EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO SPRENDIMO
482 straipsnis. Baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo pagrindas
Lietuvos Respublikos teismų išnagrinėtos baudžiamosios bylos procesas gali būti atnaujinamas, kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal savo pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo, jų žalingi padariniai nėra kompensuoti, priteisus šiam asmeniui teisingą atlyginimą, ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus jo bylą.
483 straipsnis. Teisė kreiptis dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo
Prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos procesą šio kodekso 482 straipsnyje numatytu pagrindu gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu byloje buvo padaryta Konvencijos ar jos papildomų protokolų pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių asmenų įgaliotas atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
484 straipsnis. Prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo padavimas
Prašymas ar teikimas dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pridedant atitinkamą Europos žmogaus teisių teismo sprendimą.
Prašymas ar teikimas paduodamas per šešis mėnesius nuo Europos žmogaus teisių teismo galutinio sprendimo dienos.
485 straipsnis. Prašymo ar teikimo priimtinumo ir baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas patikrina, ar prašymas dėl bylos proceso atnaujinimo pateiktas nepažeidžiant 483 straipsnio pirmosios dalies ir 484 straipsnio reikalavimų ir, jeigu tokių pažeidimų yra, prašymą grąžina jo pateikėjui. Tinkamai pateiktas prašymas, taip pat teikimas perduodamas trijų teisėjų kolegijai spręsti jo priimtinumo klausimą pagal 482 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija prašymo ar teikimo priimtinumo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų gavimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymo ar teikimo dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo priimtinumo klausimą, priima tokius sprendimus:
2) prašymą ar teikimą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai kompetentingai institucijai;
Priėmusi sprendimą, numatytą šio straipsnio antrosios dalies 3 punkte, teisėjų kolegija perduoda bylą nagrinėti:
1) jeigu byla nebuvo nagrinėta kasacine tvarka, – trijų teisėjų kolegijai. Tokiu atveju bylą gali nagrinėti ir ta pati teisėjų kolegija, kuri atnaujino baudžiamosios bylos procesą;
486 straipsnis. Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos ar plenarinės sesijos posėdis atnaujintai baudžiamajai bylai nagrinėti surengiamas per kiek įmanoma trumpesnį laiką nuo nutarties atnaujinti baudžiamosios bylos procesą priėmimo.
Teismo posėdyje turi teisę dalyvauti prašymo atnaujinti baudžiamosios bylos procesą pateikėjas. Posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Apie posėdį pranešama nuteistajam, nukentėjusiajam ir jų įstatyminiam atstovui. Jeigu bylos proceso atnaujinimo pagrindas yra susijęs su klausimais, išspręstais kasacinėje nutartyje, apie tai pranešama visiems asmenims, turėjusiems teisę dalyvauti kasacinės bylos nagrinėjime. Asmenų, tinkamai informuotų apie atnaujintos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas nekliudo išnagrinėti bylą.
Bylos nagrinėjimo pradžioje vienas iš teisėjų išdėsto bylos esmę, teismų sprendimų, prašymo ar teikimo atnaujinti bylos procesą ir nutarties dėl bylos proceso atnaujinimo turinį. Po teisėjo pranešimo žodis suteikiamas asmeniui, padavusiam prašymą atnaujinti baudžiamosios bylos procesą. Po to teismas žodį suteikia kitiems bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims. Prašymą pateikęs asmuo turi teisę duoti papildomus paaiškinimus paskutinis.
Teismas, išklausęs pasisakymų ir papildomų paaiškinimų, priimti nutarties išeina į pasitarimų kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į posėdžio salę ir paskelbia jos rezoliucinę dalį bei išdėsto svarbiausius priimto sprendimo argumentus.
Motyvuota nutartis surašoma ir pasirašoma ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sprendimo priėmimo. Ją pasirašo visi kolegijos teisėjai arba plenarinės sesijos pirmininkas ir pranešėjas.
Jeigu, išnagrinėjus atnaujintą bylą, nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, sprendimas perduodamas vykdyti tą pačią dieną.
487 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio atnaujintą baudžiamąją bylą, nutartys
Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą baudžiamąją bylą, priima tokias nutartis:
3) panaikina nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoda bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;
4) panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais arba be pakeitimų;
5) panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;
taikomi įstatymai, numatantys žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ar teismo veiksmais, atlyginimą.
29 straipsnis. 484 straipsnio 2 dalyje numatyto šešių mėnesių termino
pradžia jeigu Europos žmogaus teisių teismo galutinis
sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo
Jeigu Europos žmogaus teisių teismo galutinis sprendimas, kurio pagrindu prašoma atnaujinti baudžiamąją bylą, yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, Baudžiamojo proceso kodekso 484 straipsnio 2 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas prašymui ar teikimui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.