Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2001  m………d.

Vilnius

 

(Žin., 1996, Nr.55-1287, 1997, Nr. 61-1441, 1998, Nr. 115-3231, 1999, Nr. 62-2035, 2000, Nr. 92-2882, Nr.11-3565)

 

Pakeisti Sveikatos draudimo įstatymą ir jį nauja redakcija išdėstyti :

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

Šis įstatymas nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą: privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto formavimo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį sveikatos draudimą bei ginčų nagrinėjimo tvarką.

 

2 straipsnis. Sveikatos draudimo rūšys

 

1. Sveikatos draudimas yra:

1) privalomasis;

2) papildomasis (savanoriškasis).

2. Privalomasis sveikatos draudimas - valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas bei vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

3. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas - papildomojo sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą asmenims, apdraustiems kitų rūšių privalomuoju draudimu, nustato kiti įstatymai ir teisės aktai.

 

2 1 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 

Privalomasis sveikatos draudimas - valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, išlaidų už suteiktas paslaugas bei vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo sveikatos draudimo sutartyse su draudimo organizacijomis nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos pagal šias sutartis  šio įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Draudiminis įvykis– gydytojo diagnozuoti sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurių pagrindu teikiamos ir apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, numatytos šiame įstatyme nurodytų institucijų teisės aktuose  ar draudimo sutartyse;

Draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu – nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys ir turintys teisę joje dirbti užsieniečiai bei asmenys be pilietybės.

Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu –tai draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – darbdavių, valstybės ar pačių draudžiamųjų mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – šiame įstatyme nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.

Būtinoji medicinos pagalba – kvalifikuota sveikatos priežiūros paslauga, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka teikiama ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose visiems draudžiamiesiems, kai yra pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei ar gresia sunkios komplikacijos.

Planinė medicinos pagalba – kvalifikuota sveikatos priežiūros paslauga, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka teikiama ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems šio įstatymo, kitų teisės aktų ir TLK sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis nustatyta tvarka.

Valstybinė ligonių kasa – privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, disponuojanti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Teritorinė ligonių kasa – apskrities teritorijoje privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija.”

 

 

3 straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą

 

1. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:

1) Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Privalomojo sveikatos draudimo taryba);

2) Valstybinė ligonių kasa (toliau - VLK);

3) teritorinės ligonių kasos (toliau - TLK).

2. Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.

 

4 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai

 

Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra šio įstatymo nustatyti ir gydytojo diagnozuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims teikti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Išlaidos už šias paslaugas nustatytomis sąlygomis apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

 

5 straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu

 

1. Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje (toliau - draudžiamieji). Laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai bei asmenys be pilietybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, jei jie turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje.

2. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl privalomojo sveikatos draudimo, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu pagal šias sutartis.

3. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - apdraustieji) laikomi:

1) asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3  ir 5 dalyse ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;

2) asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka;

3) valstybės lėšomis draudžiami asmenys, išvardyti šio straipsnio 4 dalyje.

4. Apdraustaisiais, draudžiamais valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, laikomi:

1) asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytą bet kurios rūšies pensiją;

2) darbingo amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

3) nėščiosios, turinčios teisės aktų nustatytas motinystės atostogas; 

4) vienišos motinos (tėvai, jeigu motinos nėra), iki jų vaikams sukaks 8 metai, taip pat vienišos motinos (tėvai, jeigu motinos nėra), auginančios du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės;

5) asmenys iki 18 metų;

6) Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;

7) valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

8) asmenys, pripažinti invalidais teisės aktų nustatyta tvarka;

9) vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki trejų metų;

10) vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą;

11) pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti bei kiti nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėję asmenys; asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;

12) asmenys, prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

13) buvusieji geto ir mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;

14) kiti darbingi, bet Lietuvos Respublikos įstatymais ar Vyriausybės nutarimais priskirti asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis, asmenys.

5. Lietuvos Respublikos karių bei asmenų, sulaikytų policijos, esančių kardomojo kalinimo vietose, bei nuteistųjų sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

 

 

6 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaita

 

1. Draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu registruoja, jų įskaitą tvarko ir  privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka išduoda TLK. Draudžiamųjų registrą tvarko VLK įstatymų nustatyta tvarka.

2. Įvedamas privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimas. Jis išduodamas kiekvienam pilnamečiui Lietuvos Respublikos piliečiui ir kitų valstybių piliečiams bei asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje tais atvejais, kai asmuo neturi valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo, pensininko, invalido pažymėjimo ar kito  dokumento, kuris patvirtina draudžiamojo priskyrimą valstybės draudžiamų asmenų kategorijoms. Pažymėjimas ar kitas jį pakeičiantis dokumentas draudžiamajam suteikia teisę teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria TLK yra sudariusi sutartį pagal šio įstatymo 25 straipsnį.

 

7 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimo patikrinimas

 

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos tikrina, ar sumokėtos šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Valstybinė mokesčių inspekcija ir teritorinės valstybinės  mokesčių inspekcijos turi teikti VLK ir TLK reikalingą informaciją apie atskirų įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

2. Jei draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina viršija 100 MGL, turi būti patikrinta, ar asmuo yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jei draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina neviršija 100 MGL, pasirinktinai tikrinama, ar sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

3. Asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir asmenys, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, laikomi apdraustaisiais nuo to momento, kai už juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Asmenys, už kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, ir asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, apdraustaisiais laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti ar kai jie nustoja mokėti nustatyto dydžio įmokas, jeigu šios įmokos prieš tai be pertraukos buvo mokėtos ne mažiau kaip tris mėnesius.

4. Asmenys, kurie moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio įstatymo 16 straipsnio 5 ir 6 dalyse, apdraustaisiais laikomi praėjus trims mėnesiams nuo to momento, kai jie pradėjo mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

5. Už privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, teritorinei ligonių kasai moka šio įstatymo 16 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos įmokos mokėtojas už save arba šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytos įmokos mokėtojai už asmenis, kuriems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

6. Visos nesumokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

 

 

8 straipsnis. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos

 

1. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, atstatomoji medicinos pagalba, medicininė reabilitacija, slauga, priskiriami asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.

2. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama ši prevencinė medicinos pagalba :

1)   informacinės paslaugos ligų profilaktikos klausimais

2) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai patikrinimai, kurių tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerija.           3. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama ši atstatomoji medicinos pagalba:

1) pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

2) šio įstatymo nustatyta parama draudžiamiesiems, kuriems protezuojama galūnės, sąnariai ir organai, bei parama įsigyti protezus;

3) šio įstatymo nustatyta parama Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų kategorijų draudžiamiesiems įsigyti akinius ir klausos aparatus;

4) šio įstatymo nustatytas draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, įsigytoms ambulatoriniam gydymui, kompensavimas.

4. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė reabilitacija, slauga, priskiriami asmens sveikatos priežiūrai, apima:

1) slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka;

2) medicininę reabilitaciją visiems apdraustiesiems ir sanatorinį gydymą asmenims iki 18 metų.

5. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos ekspertizės paslaugos:

1) draudžiamojo laikinojo nedarbingumo ekspertizė;

2) ilgalaikio ir visiško nedarbingumo ekspertizė asmenims iki 18 metų;

3) patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus.

6. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos išvardijamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu.

7. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse.

8. Privalomojo sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir asmenų, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų biudžetinėse sveikatos priežiūros įstaigose.

 

 

9 straipsnis. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

 

1. Apdraustiesiems kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu. Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus nustato Sveikatos apsaugos ministerija Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu. Išlaidos, skirtos įsigyti kompensuojamiesiems vaistams ambulatoriniam gydymui, kompensuojamos pagal bazines kainas, kurias apskaičiuoja Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Išlaidos, skirtos ambulatoriniam gydymui medicinos pagalbos priemonėms įsigyti, kompensuojamos visos mažmeninėmis kainomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Visa bazinė kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kaina kompensuojama apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą:

1) vaikams iki 3 metų;

2) I grupės invalidams;

4) vaikams invalidams iki 18 metų;

5) vaikams, nukentėjusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos metu;

6) asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (atsargos ir būtinosios karinės tarnybos kariams, laikinai pasiųstiems dirbti į šios elektrinės 30 km zoną);

7) pasipriešinimo (rezistencijos) 1940 –1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nukentėjusiems nuo 1939 –1990 metų okupacijų asmenims;

8) buvusiems geto ir fašistinių prievartinio mažamečių įkalinimo vietų kaliniams ir asmenims, išvežtiems priverstiniams darbams;

9) asmenims, kurie nukentėjo 1991 m. sausio 11-13 dienomis ir vėlesnių įvykių metu gindami Lietuvos valstybingumą;

10) kitiems apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

3. Apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, 80 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama:

1) vaikams nuo 3 iki 18 metų;

2) II ir III grupės invalidams bei kitiems nedirbantiems asmenims, gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją;

3) nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims.

4.  90, 70 ar 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus atitinkamus sąrašus.

5. Kompensuojamųjų vaistų, skirtų ambulatoriniam gydymui, įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

6. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidos apdraustiesiems, hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra įskaičiuotos į asmens sveikatos priežiūros paslaugos kainą ir apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą.

 

10 straipsnis. Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

 

1. Visa bazinė medicininės reabilitacijos kaina kompensuojama vaikams iki 18 metų, jei vaikai vyksta gydytis vieni, taip pat I grupės invalidams, asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kuri įrašyta į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

2. 90 procentų bazinės medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo kainos kompensuojama vaikams iki 7 metų ir vaikams invalidams iki 18 metų, jeigu jie vyksta gydytis  kartu su kitais apdraustaisiais.

3. Bazinę medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo kainą nustato Sveikatos apsaugos ministerija Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu.

4. Išlaidų medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui vaikams kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu.

 

 

11 straipsnis. Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensavimas

 

Galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensavimo apdraustiesiems tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

 

 

III SKYRIUS

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FINANSAI

 

12 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindas

 

Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.

 

13 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sudaromas vieneriems metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę apyskaitą rengia VLK. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas teikiamas Vyriausybei kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto atitinkamų metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinė apyskaita kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos, teikiama svarstyti Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą tvirtina Seimas.

3. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Vyriausybė. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją, suderinusi su Finansų ministerija, tvirtina Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

 

 

14 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:

1) apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

2) valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;

3) institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;

4) papildomi valstybės biudžeto asignavimai;

5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

6) iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos  lėšos už neteisėtai suteiktas ar neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus ar išduotus  vaistus ir medicinos pagalbos priemones;

7) įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

2. Seimas skiria privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl fondo biudžeto tvirtinimo metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio įstatymo nustatytų įpareigojimų.

3. Seimas gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, numatytoms šio įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, ar jų daliai sumokėti.

 

 

15 straipsnis. Valstybės biudžeto įmokos į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

 

1.   Seimas, kiekvienais metais priimdamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu tvirtina į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. Į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydžio apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Šios įmokos dydis negali būti mažesnis negu ½ MMA.

 

2. Valstybės biudžeto bendros pinigų sumos, pervedamos į privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

 

16 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

 

1. Įmonės, įstaigos ir organizacijos moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartis ar teikiančius vadovavimo paslaugas vadovavimo sutarties pagrindu akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, taip pat už asmenis, dirbančius narystės pagrindu institucijose ir gaunančius atlyginimą už darbą.

2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos iš asmenų, gaunančių pajamų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos moka ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

3. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės) įmonės savininkus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau negu 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų nustatyta tvarka yra sumažintas fizinių asmenų pajamų mokestis arba konkreti įmonė nuo šio mokesčio atleista. Individualios įmonės ar ūkinės bendrijos, įgijusios likviduojamos įmonės statusą arba nevykdžiusios veiklos ir negavusios bet kokios rūšies pajamų ir tai deklaravusios teisės aktų nustatyta tvarka, privalomojo sveikatos draudimo įmokų už šių įmonių savininkus ar ūkinių bendrijų narius nemoka, jei šie savininkai ar ūkinių bendrijų nariai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu (šiuo atveju asmenys, priskirti draudžiamiems valstybės lėšomis, taip pat laikomi apdraustaisiais).

4. Savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, notarų padėjėjai, meno kūrėjai, dirbantys pagal autorines sutartis) moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų  apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau negu 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. Fiziniai asmenys, įsigiję tam tikros veiklos rūšies patentus, moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų patento tam tikrai veiklos rūšiai savivaldybės patvirtintos mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų nustatyta tvarka yra sumažintas patento mokestis, ar konkretus fizinis asmuo nuo šio mokesčio atleistas.

 

5. Kas mėnesį ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai, išskyrus apdraustuosius valstybės lėšomis, moka tokio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas:

1) Žemės įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka po 3,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas;

2) asmeninio ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už pilnamečius šeimos narius, dirbančius ūkyje, moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

6. Asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, moka už save 10 procentų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

7. Pilnamečiai darbingi gyventojai, gyvenantys kaimo vietovėje ir neturintys savo žemės ar pajamų iš kito verslo, gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu iš specialių fondų ar kitų žemės ūkio programų finansavimo lėšų Žemės ūkio ministerijos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka.

 

 

17 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.

3. Šio įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6  dalyse numatytas įmokas administruoja ir per tris dienas į VLK privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą perveda valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų

kontrolės ir administravimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu su VLK.

4. Tuo atveju, kai įmonių, išvardytų šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, 30 procentų nuo apskaičiuoto fizinių asmenų pajamų mokesčio sudaro mažiau nei po 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį už kiekvieną ūkinės bendrijos narį ar įmonės savininką, skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos ūkinės bendrijos ir individualios (personalinės) įmonės perveda į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydamos tikslinę paskirtį.

5. Tuo atveju, kai asmenų, išvardytų šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje, 30 procentų apskaičiuoto fizinių asmenų pajamų ar patento mokesčio tam tikrai veiklos rūšiai mokesčio sumos sudaro mažiau nei  1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį, skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos fiziniai asmenys perveda į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydami tikslinę paskirtį.

 

18 straipsnis. Atsakomybė už privalomąjį sveikatos draudimo įmokų nemokėjimą

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas pagal savo kompetenciją administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos. Atsakomybę už privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą, taip pat mokesčio išieškojimo, grąžinimo tvarką nustato Mokesčių administravimo įstatymas. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos į VLK privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą perveda fizinių asmenų pajamų mokesčio bei ekonominių sankcijų, paskirtų už šio mokesčio nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą, 30 procentų papildomai išieškotų sumų.

2. 3 procentus ne ginčo tvarka išieškotų valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančių įmokų, delspinigių, baudų sumos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos perveda į VLK privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą.

 

3. Jeigu teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija laiku neperveda surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų į VLK privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą, jos moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.

 

 

19 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis

 

1. Lietuvos bankų įstaigos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.

2. Uždarydamos ūkio subjektų sąskaitas, bankų įstaigos privalo išreikalauti valstybinės mokesčių inspekcijos pažymas, kad ūkio subjektas neskolingas valstybės ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

3. Banką Lietuvos Respublikoje VLK privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Privalomojo sveikatos draudimo taryba. TLK privalo turėti sąskaitą banke, kurį VLK pasirinko konkurso būdu, jei toks bankas ar jo filialas yra atitinkamoje apskrityje (apskrities centre).

4. Lietuvos bankų įstaigos, pažeidusios šio straipsnio nuostatas ir padariusios žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, privalo šią žalą atlyginti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

20 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:

1) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nustatytų pagal šį įstatymą, išlaidos, sveikatos priežiūros įstaigoms, su kuriomis TLK yra sudariusios sutartis, apmokėtos išlaidos;

2) išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems;

3) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo vaikams išlaidų šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavimas apdraustiesiems;

4) galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo ir kitų, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų, centralizuotai įsigyjamų vaistų ir medicinos priemonių išlaidos;

5) privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidų apmokėjimas.

2. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimu privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos gali būti skiriamos valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti.

3. VLK ir TLK gali panaudoti veiklos išlaidoms iki 2 procentų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kiekvienos TLK veiklos išlaidų sąmata nustatoma proporcingai nuo tai TLK patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dalies.

 

21 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos.

2. Rezervo lėšos Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimu naudojamos išlaidoms, kurių tvirtinant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti.

 

22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitų laikinai laisvų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimas

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas VLK ir TLK privalo laikyti   konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.

2. Operacijas su laikinai laisvomis privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kontroliuoja Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

 

23 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete numatytos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, - iš planinių privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų. Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

2. Kasos apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti grąžintos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.

 

24 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, kainų nustatymo tvarka

 

1. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir VLK. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kainos indeksuojamos, kai infliacija viršija 5 procentus.

2. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kainų nustatymo ir taikymo metodiką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu. Leidžiamas konkurencinis Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyto sąrašo paslaugų pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka.

 

25 straipsnis. TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų bei TLK ir vaistinių sutartys

 

1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, išlaidos už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis TLK ir vaistinių sutartimis. TLK sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šiomis sutartimis turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

2. Sutartys tarp TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp TLK ir vaistinių sudaromos Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir  kitais įstatymais.

 

27 straipsnis. TLK atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis tvarka ir terminai

1.  TLK sutartyje numatytomis sąlygomis, neviršydama patvirtinto privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto  išlaidų plano,  privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų  ir vaistinių, su kuriomis ji yra sudariusi sutartis, pateiktas sąskaitas. Lėšos TLK skiriamos pagal teritorijos gyventojų skaičių ir kitus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytus kriterijus.

 

2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai TLK, su kuria yra sudariusios sutartį.

TLK ne vėliau, kaip per 45 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas.

3. Jeigu faktinės privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra didesnės, negu patvirtintas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų planas, PSDT, SAM, VLK ir TLK pagal savo kompetenciją priima sprendimus, nustatančius tokį išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą.

Jeigu privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra mažesnės nei planuotos (išskyrus valstybės biudžeto asignavimus) VLK rengia, o Vyriausybė ne vėliau  kaip per du mėnesius pateikia Seimui privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą tikslinimui. Valstybės biudžeto asignavimai privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tikslinami tikslinant Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.

4. Jeigu atsiskaitymai su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis vėluoja daugiau kaip 45 dienas, pagal finansų ministro įsakymu nustatytą delspinigių dydį skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių padengimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms išlaidos yra  numatomos Valstybinės ligonių kasos veiklos išlaidose, tvirtinant PSDF biudžetą.

 

IV SKYRIUS

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ

 

 

28 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo taryba

 

1. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba:

1) nustato perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;

2) teikia siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;

3) teikia Vyriausybei išvadą dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto ir jo vykdymo metinės apyskaitos;

4) priima privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančius teisės aktus;

5) tvirtina VLK ir TLK struktūros reikalavimus ir veiklos išlaidų normatyvus, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paskirstymo TLK kriterijus;

6) kiekvienais metais nustato atskiroms TLK skirto privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dalį pagal patvirtintus kriterijus;

7) suderinusi su Finansų ministerija, tvirtina privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją;

8) teikia siūlymus Ministrui Pirmininkui dėl VLK direktoriaus bei VLK direktoriui dėl TLK direktorių skyrimo ir atleidimo;

9) kontroliuoja ir analizuoja VLK finansinę ir ekonominę veiklą, nustato VLK ir TLK  finansinės ir ekonominės veiklos audito tvarką;

10) nustato sutarčių tarp TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir tarp TLK ir vaistinių sudarymo tvarką;

11) priima sprendimą dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimo laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti;

12) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus .

2. Į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą įeina:

1) Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;

2)   vienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas;

3)   vienas Finansų ministerijos atstovas;

4) vienas VLK atstovas;

5) vienas TLK atstovas;

6)   du  darbdavių organizacijų atstovai;

7)   du medikų profesinių sąjungų atstovai;

8)  du kitų profesinių sąjungų atstovai;

9) du sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų organizacijų  atstovai;

10)vienas farmacininkų organizacijų atstovas;

11) vienas savivaldybių asociacijos atstovas.

 

4. Vyriausybei Privalomojo sveikatos draudimo taryboje atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Finansų ministerijos atstovai.

5. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Jis renkamas paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių.

6. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių kadencija 4 metai. Pasibaigus kadencijai turi pasikeisti ne mažiau kaip 2/3  tarybos narių.

 

 

29 straipsnis. VLK

 

1. VLK steigia ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

2. VLK direktorių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos teikimu skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas. VLK direktorius skiriamas vienai 5 metų kadencijai.

3. VLK yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose. Banką Lietuvos Respublikoje VLK privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso rengimo tvarką nustato Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

4. Už savo veiklą VLK atskaitinga Vyriausybei ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybai.

 

30 straipsnis. VLK funkcijos

 

VLK vykdo šias funkcijas:

1) rengia privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę apyskaitą, vykdo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;

2) prižiūri TLK veiklą;

3) sudaro iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio įstatymo nustatyta tvarka bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimu jį naudoja;

4) šio įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;

5) atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

6) atlieka TLK auditą arba sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl TLK audito;

7) iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių išieško TLK teikimu atlyginimą už žalą, dėl jų kaltės padarytą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui;

8) tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;

9) vykdo kitas įstatymų , VLK nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

 

 

31 straipsnis. VLK teisės

 

VLK turi teisę:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis. Sutartis, susijusias su VLK turto naudojimu, VLK gali sudaryti tik gavusi steigėjo leidimą;

3) įsigyti Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;

4) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti ;

5) nustatyti VLK struktūrą vadovaujantis įstatymų ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytais reikalavimais;

6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų apskričių viršininkų administracijų, savivaldos vykdomųjų institucijų, TLK, valstybinio socialinio draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną VLK funkcijoms vykdyti. Tokios informacijos sąrašas nustatomas VLK nuostatuose;

7) organizuoti ir atlikti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka bei laiku TLK auditą;

8) kontroliuoti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kiekį ir kokybę bei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikimą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytiems reikalavimams, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo teisėtumą;

9)kontroliuoti vaistinių veiklą bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išdavimo (pardavimo) teisėtumą;

10) organizuoti ir vykdyti medicinos technologijų vertinimą Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka;

11) VLK gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, VLK nuostatų ir kitų teisės aktų.

 

32 straipsnis. TLK

 

1. TLK steigia VLK, suderinusi su Privalomojo sveikatos draudimo taryba. TLK nuostatus tvirtina VLK. Kiekvienoje apskrityje steigiama tik viena TLK. TLK gali turėti padalinius savivaldybėse.

2. TLK vadovauja direktorius, skiriamas ir atleidžiamas VLK direktoriaus Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo gali eiti TLK direktoriaus pareigas  ne daugiau kaip 2 kadencijas.

3. TLK yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankuose. Banką Lietuvos Respublikoje TLK privalo pasirinkti konkurso būdu.  Konkurso rengimo tvarką nustato Privalomojo sveikatos draudimo taryba.

4. Už savo veiklą TLK yra atskaitinga Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir VLK.

 

33 straipsnis. TLK funkcijos

 

TLK vykdo šias funkcijas:

1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones;

2) šio įstatymo 9, 10, 11 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo bei medicininės reabilitacijos ir sanatorinio- gydymo išlaidas;

3) tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4)  finansuoja savivaldybių sveikatos programas;

5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklės ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;

6) kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę bei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikimą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytiems reikalavimams, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo teisėtumą, kontroliuoja vaistinių veiklą, išduodant (parduodant) vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kompensuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir su tuo susijusius dokumentus, bei atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;

7) kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;

8) skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja draudžiamuosius apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;

9) vykdo kitas įstatymų, TLK nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

10) reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių grąžinti atlyginimą už žalą, dėl jų kaltės padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Šios lėšos grąžinamos ir apskaitomos TLK, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, biudžete kaip papildomos lėšos ir skiriamos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ar vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms.

 

 

34 straipsnis. TLK teisės

 

TLK turi teisę:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis. Sudaryti sutartis dėl TLK turto naudojimo TLK gali tik gavusi steigėjo leidimą;

3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatyta tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;

4) nustatyti TLK struktūrą pagal įstatymų ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytus reikalavimus;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininko administracijos, savivaldos vykdomųjų institucijų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną TLK funkcijoms vykdyti. Šios informacijos sąrašas nustatomas TLK nuostatuose;

6) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;

7) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, VLK ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;

8) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;

9) analizuoti ir vertinti TLK teritorijos gyventojų sveikatos būklės kitimo tendencijas, šioje teritorijoje įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais TLK stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;

11) peržiūrėti ir (ar) nutraukti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, jei jos sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas;

12) TLK gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teisės aktų.

 

35 straipsnis. TLK stebėtojų taryba

 

1. TLK 3 metams sudaroma stebėtojų taryba. Į TLK stebėtojų tarybą įeina VLK atstovas, apskrities gydytojas ir po vieną į apskritį įeinančių savivaldybių tarybų atstovą ir savivaldybių tarybų deleguotą bendruomenių sveikatos tarybų atstovą. TLK stebėtojų tarybos darbui vadovauja TLK stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš TLK stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 1/2 TLK stebėtojų tarybos narių.

2. TLK stebėtojų taryba:

1) renka TLK taikinimo komisiją;

2) prižiūri, kaip sudaromos ir įgyvendinamos TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei TLK ir vaistinių sutartys;

3) aprobuoja TLK darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;

4) prižiūri ir analizuoja TLK administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;

5) aprobuoja TLK direktoriaus pateiktą TLK kasos metinį balansą ir finansinę apyskaitą. Metinis balansas ir finansinė apyskaita skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;

6) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus TLK funkcijoms.

3. TLK stebėtojų taryba turi teisę organizuoti TLK auditą, kuris apmokamas iš TLK valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama TLK buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės trūkumų, TLK stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį TLK stebėtojų tarybos posėdį. TLK stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis TLK yra sudariusi sutartis, veiklos, ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis.

4. TLK stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato TLK nuostatai.

 

36 straipsnis. TLK taikinimo komisija

 

1. TLK taikinimo komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka TLK stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir TLK dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo.

2. TLK taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato TLK nuostatai.

 

37 straipsnis. TLK atstovų susirinkimas

 

1.   TLK atstovų susirinkimas yra Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir VLK patariamasis organas. Kiekviena TLK darbuotojų susirinkimo sprendimu deleguoja į TLK atstovų susirinkimą po vieną atstovą. 

2.   TLK atstovų susirinkimas šaukiamas daugiau negu pusės narių reikalavimu. TLK atstovų susirinkimas:

1)   derina TLK santykius su  apskritimis ir savivaldybėmis, sprendžiant šio įstatymo 33 str. 5 d. klausimus;

2)   derina TLK tarpusavio santykius;

3)   svarsto kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus ir teikia pasiūlymus dėl jų sprendimo Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir VLK;

4)   deleguoja TLK atstovą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį.

3.   TLK atstovų susirinkimo veiklos tvarką nustato jo nuostatai, kuriuos tvirtina VLK.

 

 

V SKYRIUS

DRAUDŽIAMŲJŲ IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, SUDARIUSIŲ SU TLK

SUTARTIS, TEISĖS IR PAREIGOS VYKDANT PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ

 

38 straipsnis. Draudžiamųjų teisės taikant privalomąjį sveikatos draudimą

 

Draudžiamieji turi teisę :

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria TLK yra sudariusi sutartį, gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

2) gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria TLK yra sudariusi sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras, gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi teisę gauti jų teisiniai atstovai;

3) TLK taikinimo komisijai apskųsti sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria TLK yra sudariusi sutartį, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, jų teikimo laikas neatitinka sutartyse nustatytų reikalavimų;

4) gauti kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės, nepaisant to, ar tai buvo numatyta TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) kreiptis į TLK komisijas, VLK, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.

 

39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą

 

1. Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su TLK, privalo:

1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;

2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;

3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti visiems draudžiamiesiems lygias teises teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

4) užtikrinti medicinos bei finansinės dokumentacijos tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus;

5) laiku teikti nustatytą informaciją VLK ir TLK;

5)   teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką.

3.   Vaistinės, sudariusios sutartis su TLK, privalo :

 

1)   užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;

2)   sutartyje nurodytais terminais teikti TLK ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);

3)   sudaryti sąlygas TLK kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4)   atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

5) vykdyti kitas įstatymuose ir teisės aktuose numatytas pareigas.

 

VI SKYRIUS

GINČŲ DĖL PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO

VYKDYMO SPRENDIMO TVARKA

 

40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir TLK dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka

1. Draudžiamųjų ir TLK ginčus, taip pat TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių ginčus  privalomojo sveikatos draudimo klausimais nagrinėja TLK taikinimo komisija. Draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė privalo kreiptis į TLK taikinimo komisiją per 30 dienų nuo TLK sprendimo gavimo dienos. TLK taikinimo komisija privalo per 30 dienų išnagrinėti draudžiamojo prašymą ir priimti sprendimą.

2. TLK taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

 

41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka

1. Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė bei teritorinės ligonių kasos. Šios institucijos privalo per 30 dienų, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo, - papildomai per 15 dienų išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

 

VII SKYRIUS

PAPILDOMASIS (SAVANORIŠKASIS) SVEIKATOS DRAUDIMAS

 

42 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos

 

Papildomojo (savanoriškojo) draudimo institucijos yra nustatyta tvarka akredituotos ir ne mažesnį kaip 4 mln. Lt įstatinį kapitalą turinčios draudimo bendrovės, teisės aktų nustatyta tvarka gavę leidimą (licenciją) šiai sveikatos draudimo veiklai.

 

43 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai

1.Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra papildomojo sveikatos draudimo sutartyse įrašyti ir gydytojo diagnozuoti apdraustųjų papildomuoju sveikatos draudimu sveikatos sutrikimai, jų sveikatos būklė, taip pat apdraustųjų sveikatos priežiūros sąlygos, sudarantys pagrindą teikti apdraustiesiems šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus, kurių išlaidas papildomojo sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka draudėjas.

2. Papildomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos tos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių neapmoka arba iš dalies neapmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas, taip pat gali būti apmokami pacientų papildomi mokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas bei kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones.

 

44 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartis

 

1. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartis sudaroma tarp papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą vykdančios draudimo įstaigos ir sveikatos priežiūros įstaigos.

2. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyje nurodoma:

1) sutarties šalių rekvizitai;

2) sveikatos priežiūros įstaigų ir papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo įstaigų įsipareigojimai dėl apdraustų asmenų skaičiaus, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų masto, jų teikimo tvarkos ir apmokėjimo sąlygų;

3) sutarties terminai;

4) šalių atsakomybė;

5) sutarties pakeitimo sąlygos ir jos nutraukimo tvarka.

 

45 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo vykdymo tvarka

 

1. Draudimo įstaiga pateikia sveikatos priežiūros įstaigai informaciją apie papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo taisykles ir tarifus.

2. Sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi apdraustajam papildomuoju (savanoriškuoju) sveikatos draudimu asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pateikia draudimo įstaigai ir apdraustajam papildomuoju (savanoriškuoju) sveikatos draudimu informaciją apie pastarajam suteiktų paslaugų mastą ir išlaidas.

3. Draudimo įstaiga apmoka sveikatos priežiūros įstaigai už apdraustajam papildomuoju (savanoriškuoju) sveikatos draudimu suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartyje numatytas sąlygas ir kiekį arba apdraustajam papildomuoju (savanoriškuoju) sveikatos draudimu, jeigu jis pats pagal sąskaitą atsiskaitė su sveikatos priežiūros įstaiga.

4. Šalių ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

 

461 straipsnis. Papildomo  (savanoriško) sveikatos draudimo lėšos

--------------

1. Papildomo sveikatos draudimo lėšas sudaro savanoriškos (papildomos) juridinių ir fizinių asmenų piniginės įmokos į savanoriškąjį (papildomąjį) sveikatos draudimą vykdančias draudimo bendroves, akredituotas šiai veiklai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.Papildomo sveikatos draudimo įmokoms finansuoti gali būti tiksliniai mažinami įmokos mokėtojo mokamas fizinių asmenų pajamų mokestis arba šiuo mokesčiu apmokestinamos pajamos. Sumažinimo dydį ir įgyvendinimo tvarką nustato įstatymai.

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

47 straipsnis. Sveikatos draudimo įstatymo įgyvendinimas

 

1.   Vyriausybė iki 2001 m. liepos 1 d. patvirtina naują Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.

2.   Vyriausybė ir kitos jai pavaldžios institucijos iki 2001 m. gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina kitus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui.”

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS   

 

 

 

Projektą teikia Seimo narys, Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbo grupės vadovas A.Klišonis