Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMAS

 

2001 m                                                  d. Nr.       

 

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROsios NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.  Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.

2.  Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau - įmonės), kurios įregistruotos Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso vykdymo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į apmokėjimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, darbo santykius ir darbo apmokėjimą, privalomuosius mokėjimus ir jų administravimą įmonėse vykdant bankroto procesą taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1Bankrotas - nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procesą ne teismo tvarka.

2Bankroto procesas - teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

3Bankroto byla - teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

4Bankrutuojanti įmonė - įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurioje bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka.

5Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

6Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas - administratoriaus veikla organizuojant bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimą, turto iš skolininkų išieškojimą, turto pardavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, likusio turto perdavimą.

7Įkeitimu užtikrinti kreditoriaus reikalavimai - pagal įkeitimo sutartį arba surašytą hipotekos lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo) įgyta teisė, jeigu įmonė laiku neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti jam šį turtą jo nuosavybėn.

8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais), praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos turto.

9. Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintieji) daugiau kaip 10 procentų suteikiančių balsavimo teisę akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.

10Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų, dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.

11   Taikos sutartis - kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

12Tyčinis bankrotas - įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

 

3 straipsnis. Įmonės kreditoriai

Įmonės kreditoriai (toliau - kreditoriai) - tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1) privalomųjų mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju - valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;

2) darbo užmokesčio ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju - įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

4) gautų valstybės vardu paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju - Finansų ministerija;

5) įmonės, superkančios ir (ar)perdirbančios žemės ūkio produkciją;

6) kiti kreditoriai.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAREIŠKIMAI DĖL BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO

 

4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai

Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1)  įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir netenkina darbuotojų kitų turtinių su darbo santykiais susijusių reikalavimų;

2)  įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;

3)  įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4)  įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;

5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl nurodytos priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

 

5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

1.  Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:

1)  kreditorius (kreditoriai);

2)  savininkas (savininkai);

3)  įmonės administracijos vadovas;

2. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės likvidatorius privalo pateikti teismui.

3.  Pareiškimai vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui pateikiami raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Prie pareiškimo pridedami dokumentai, įrodantys pareiškimo pagrįstumą.

 

6 straipsnis. Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu yra bent viena iš sąlygų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Prie pareiškimo turi būti pridėta ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonės administracijos vadovui raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jų neįvykdžius per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.

3. Jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui netaikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.

4. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonės administracijos vadovui.

5. Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.

 

7 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinė atskaitomybė nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos.

2. Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

8 straipsnis. Įmonės administracijos vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, finansinė atskaitomybė už paskutinius metus ir einamųjų metų laikotarpį iki pareiškimo pateikimo dienos, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei ne ginčo tvarka vykdomus išieškojimus, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Teismui gali būti pateikiami ir kiti dokumentai, kurie gali būti svarbūs bankroto bylai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

BANKROTO BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMe

 

9 straipsnis. Pasirengimas bankroto bylos nagrinėjimui teisme

1. Įmonės administracijos vadovas, gavęs šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, finansinę atskaitomybę už paskutinius metus ir einamųjų metų laikotarpį iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei ne ginčo tvarka vykdomus išieškojimus, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

2.  Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali:

1)  įpareigoti savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį), likvidatorių pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą;

2)  kviesti į teismą savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimo klausimais. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos;

3)  kviesti į teismą įmonės kreditorius;

4)  reikalauti iš įmonės administracijos vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui duomenis apie įmonės ūkinę ir finansinę būklę;

5)  taikyti ieškinio užtikrinimo priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

6)  išaiškinti kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

3. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir(ar) išieškojimas sustabdomas. Teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, panaikinamos taikytos ieškinio užtikrinimo priemonės.

4. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui terminą, bet ne daugiau kaip vieną mėnesį. Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra nemoki;

2)  įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

 

10 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

1.  Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškininės teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

2.  Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.

3.  Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1)  kreditorių reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir gali būti sprendžiamas bendra turtinių ginčų nagrinėjimo tvarka;

2)  įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;

3) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

4.  Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:

1)  paskirti įmonės administratorių;

2)  uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

3)  pranešti raštu apie iškeltą bylą per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonei, kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, kredito įstaigoms bei draudimo įmonėms, aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės steigėjui ar įmonei atstovaujančiai institucijai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu bankroto byla iškelta akcinei bendrovei;

4)  pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus. Pranešti teismo antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios įmonės ar dėl jos turto arešto;

5)  nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus;

6)  nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;

7)  pagal administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti įmonės lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Administratorius turi pateikti sąmatą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

5.  Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyti terminai dėl perduotų ieškinių nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.

6. Teismas arba teisėjas šio straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.

7.  Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:

1)  įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus teismo nustatytais terminais. Tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) tais pačiais terminais privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, tame tarpe ir esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje;

2)  įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodyti asmenys bei vyriausiasis finansininkas (buhalteris) privalo per visą bankroto procesą pagal teismo reikalavimą teikti visą bankroto procesui vykdyti reikalingą informaciją;

3)  draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas;

4) jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius nepranešė suinteresuotiems asmenims apie įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, vykdymą, visos sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka;

5)  įmonė turi teisę verstis komercine - ūkine veikla, jeigu ši veikla mažina kreditorių dėl bankroto patiriamus nuostolius, ir iš komercinės – ūkinės veiklos gautų pajamų daryti su šia veikla susijusias išlaidas. Jeigu dėl įmonės komercinės - ūkinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl komercinės - ūkinės veiklos atsiranda reikalavimai, susiję su neįvykdytomis prievolėmis ir įsipareigojimais, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka;

6)  teismas, kreditorių prašymu, gali nustatyti įmonės komercinės - ūkinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti, garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti), apribojimus;

7)  įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

8. Jeigu dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti ar atstatydinti administratorių yra paduotas atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui, šis teismas privalo ne vėliau kaip per dvi savaites skundą išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

9. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl jų reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba likviduoti dėl bankroto įmonę priėmimo dienos.

 

11 straipsnis. Įmonės administratorius

1.  Įmonės administratorius (toliau - administratorius) - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.

2.  Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, gali pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys. Teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir kitą asmenį, atitinkantį šio straipsnio reikalavimus. Jei asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ar kiti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas privalo pats parinkti administratorių.

3.  Administratorius:

1)  pateikia dokumentus ir duomenis apie bankrutuojančią įmonę Įmonių rejestro tvarkytojui;

2)  perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutuojančią įmonę ir duomenis, kad ji paskelbtų juos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai”;

3)  šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

4)  užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

5)  atidaro atskirą sąskaitą banke kaupti lėšoms bankroto proceso vykdymo metu ir atsiskaityti su kreditoriais šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka;

6)  vadovauja bankrutuojančios įmonės komercinei - ūkinei veiklai;

7) sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pasibaigimo diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;

8)  patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per laikotarpį, ne mažesnį kaip 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

9)  atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia komercinę - ūkinę veiklą;

10)       pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus;

11)  priima ir atleidžia darbuotojus Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka;

12)  pateikia Fondui bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems  su darbo santykiais, tenkinti dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ar Garantiniam fondui;

13)  per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo bei naujų sandorių, reikalingų įmonės komercinei - ūkinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia komercinę - ūkinę veiklą;

14)  gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir vykdo būtinus bankroto proceso darbus;

15)  teikia informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal jo nustatytas ataskaitų formas), teismui, o taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams) bei įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jeigu jis paskirtas;

16)  organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą;

17)  šaukia kreditorių susirinkimus;

18) informuoja įmonės savininką (savininkus), įgaliotą akcininkų (pajininkų) atstovą, jei jis paskirtas, kai būtini jų nutarimai šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytais atvejais;

19) tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius) apie šių asmenų vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito ir draudimo įstaigų apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas;

20)  vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;

21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga žalos atlyginimo dokumentus ir duomenis gavėjų gyvenamosios vietos savivaldos institucijoms, kai įstatymu nustatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;

22) pateikia Fondui fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

23) imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų.

4.  Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar jo valdymo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti administracijos vadovu, įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos tarybos, valdybos narys, administracijos vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis finansininkas (buhalteris), akcininkas, nuosavybės teise turintis daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės akcijų. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 12 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo.

5. Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį.

6.  Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.

7.  Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo atostogų ar laikino nedarbingumo atveju priima teismas administratoriaus teikimu, kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimu. Tuo atveju, kai administratorius dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl jo laikino pavadavimo laikino nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo pirmininko teikimu.

8.    Administratorių iš pareigų atstatydinti gali teismas. Teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų  turi ir administratorius.

9. Teismas, patenkinęs administratoriaus prašymą dėl atsistatydinimo, paskiria administratoriumi kitą asmenį ir nurodo terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

10. Administratoriaus veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BANKROTO PROCEso vykdymas NE TEISMo tvarka

 

12 straipsnis. Pasirengimas bankroto proceso vykdymui ne teismo tvarka

1.  Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu nėra teismuose iškeltų bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nevykdomi išieškojimai pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

2. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) numatę siekti kreditorių sutikimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.

3. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.

4. Nutarimą dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

5. Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai bei šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

13 straipsnis. Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka

1.  Ne teismo tvarka bankroto procesas vykdomas vadovaujantis šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.

2.  Administratorių, vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, skiria kreditorių susirinkimas.

3.  Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma pagal šio įstatymo nustatytą teisminę bankroto bylų nagrinėjimo tvarką ir sąlygas.

4.  Atvejais, kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės.

 

Penktasis SKIRSNIS

SKOLININKO, KREDITORIŲ IR TREČIŲJŲ ASMENŲ INTERESŲ

GYNIMAS, KAI YRA IŠKELTA BANKROTO BYLA

 

14 straipsnis. Disponavimas bankrutuojančios įmonės turtu

1. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

1) teisė valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu (lėšomis) suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip nei šio įstatymo nustatyta tvarka.

2) asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis dėl šio turto.

2.  Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento.

3.  Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

 

15 straipsnis. Ieškinių, pareikštų teismuose iki bankroto bylos iškėlimo, tenkinimas

1. Apie iškeltas bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, bei baudžiamąsias bylas, jeigu jose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas įmonės turtas, įmonės administracijos vadovas privalo per 5 dienas nuo dokumentų, nurodytų 6 straipsnio 6 dalyje, gavimo dienos pranešti teismui.

2.  Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.

3.  Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

 

16 straipsnis. Mokėjimo terminai

Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą.

 

17 straipsnis. Bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų ir įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei vykdymas

1.  Administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo.

2.  Administratorius per šio įstatymo 10 straipsnyje 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

 

18 straipsnis. Areštuoto turto perdavimas

1.  Teismo antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą  įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, nepatenkinti antstolių kontoros, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.  Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui.

3.  Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas.

 

19 straipsnis. Darbo sutartys

1.  Iškėlus įmonei bankroto bylą, administratorius per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo raštu įspėti įmonės darbuotojus, kad, vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu, su jais bus nutraukta darbo sutartis, ir apie tai praneša teritorinei darbo biržai bei savivaldybės institucijai.

2.  Pradėjus vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka, administratorius per 15 dienų nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, privalo raštu įspėti įmonės darbuotojus, kad su jais bus nutraukta darbo sutartis vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu, ir apie tai praneša teritorinei darbo biržai bei savivaldybės institucijai.

3.  Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos naujos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.

4.  Administratorius per 10 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo dienos apie atleidžiamų darbuotojų skaičių ir jų atleidimo terminus praneša teritorinei darbo biržai bei savivaldybės institucijai.

 

20 straipsnis. Tyčinis bankrotas

Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

 

21 straipsnis. Kreditorių teisės bankroto byloje

1.  Iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę:

1)  per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti šiuos reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą;

2) kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų;

3)  dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;

4)  kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

2.  Šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose nurodytoms institucijoms bankroto bylose ir kreditorių susirinkimuose atstovauja jų įgalioti asmenys.

 

22 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sušaukimas

1.  Pirmasis kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos.

2.  Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu administratorius.

3.  Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą, turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

4.  Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

5.  Kreditorių susirinkimui administratorius pateikia teismo nutartį, kuria patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimai.

6.  Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės savininkas (savininkai) arba jo atstovas, administratorius, valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjo atstovas, įgaliotas akcininkų (pajininkų) atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai.

 

23 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Kreditorių susirinkimas turi teisę:

1)  rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką;

2)  spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių;

3)  nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų;

4)  reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas;

5) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką;

6)  spręsti klausimą dėl įmonės komercinės - ūkinės veiklos tęstinumo, apribojimų ar nutraukimo bei teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės komercinės - ūkinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo;

7)  nustatyti pagal pareigybes skaičių darbuotojų, su kuriais bus sudarytos naujos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu;

8)  nustatyti administratoriui atlyginimą;

9) įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, kai administratorius dėl ligos to negali padaryti pats;

10)  nustatyti kreditoriams, įmonės savininkui (savininkams), įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą gavimo iš administratoriaus tvarką;

11)  priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo;

12)  kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo;

13)  išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas;

14)  siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą;

15)  priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėjimo atveju priima teismas, jeigu įmonėje bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;

16)  spręsti kitus šio įstatymo kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

 

24 straipsnis. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka

1.  Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę „už” ar „prieš” dėl kiekvieno nutarimo. Šie pranešimai įskaitomi į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie šiuos pranešimus turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

2.  Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuris turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, taikos sutarties.

3.  Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

4.  Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tais atvejais, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti kreditorių susirinkimo protokolo kopiją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

5. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

25 straipsnis. Kreditorių komitetas

1.  Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

2.  Kreditorių komitetas kontroliuoja bankroto proceso eigą, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.

3.  Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas.

4.  Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Tais atvejais, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių komiteto pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos privalo pateikti kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopiją teismui.

 

26 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas

1.  Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, privalomosios įmokos, įsiskolinimas darbuotojams, juos atleidus), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.

2. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).

3. Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.

 

27 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas

1. Bankroto byla nutraukiama, kai:

1)  visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus;

2)  bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus;

3)  pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.

2. Kai bankroto procesas nutraukiamas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 arba 3 punktų nuostatas, turi būti laikomasi Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo reikalavimų.

3. Nutraukus įmonės bankroto bylą, visi mokesčiai ir privalomosios įmokos, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties nutraukti šią bylą įsiteisėjimo dienos.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TAIKOS SUTARTIS

 

28 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1.  Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai).

2.  Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavę įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą.

3.  Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso vykdymo metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

 

29 straipsnis. Taikos sutarties turinys ir jos tvirtinimo tvarka

1.  Taikos sutartyje turi būti nurodoma:

1)  įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai;

2)  įmonės įsipareigojimai;

3)  kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai;

4)  įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

2.  Taikos sutartį tvirtina teismas. Jeigu bankroto byla iškelta akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei, teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sukviesti visuotinį akcininkų susirinkimą.

3.  Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymų saugomus interesus.

4.  Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl jos patvirtinimo.

5.  Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama.

6.  Bankroto procesą nagrinėjant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

7.  Jeigu bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos pakito įmonės registruojami duomenys, šių duomenų pakeitimai Lietuvos Respublikos įmonių rejestre turi būti įregistruoti ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo įsigaliojimo dienos.

8.  Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, administratorius per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės steigėjui, įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu taikos sutartis sudaryta su akcine bendrove, pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę ir duomenis paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai”.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS

 

30 straipsnis. Įmonės pripažinimas bankrutavusia

1.  Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.

2.  Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai pratęsimo prašo kreditorių susirinkimas.

3.  Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.

 

31 straipsnis. Administratoriaus teisės ir pareigos likviduojant bankrutavusią įmonę

Likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius:

1)  disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą;

2)  šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams;

3)  tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus;

4) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga žalos atlyginimo dokumentus ir duomenis gavėjų gyvenamosios vietos savivaldos institucijoms, kai įstatymu nustatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas       pereina valstybei;

5)  grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjui arba įmonės valdymo organui, turinčiam teisę priimti nutarimą reorganizuoti įmonę ar ją likviduoti, turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais;

6) įstatymų nustatyta tvarka saugotinus įmonės dokumentus perduoda archyvui;

7)  pateikia teismui likvidacinį balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus;

8)  perduoda duomenis apie likviduotą įmonę Vyriausybės įgaliotai institucijai.

 

32 straipsnis. Bankrutavusios įmonės likvidavimas

1.  Įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

2.  Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę ir duomenis paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai”, pateikti dokumentus Įmonių rejestro tvarkytojui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), valstybės arba savivaldybės įmonės steigėjui, įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jei jis paskirtas, įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama akcinė bendrovė.

3.  Bankrutavusi įmonė gali būti išregistruota ne anksčiau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

4.  Po to kai, administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 7 punkte nustatytus dokumentus, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę.

5.  Administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę priėmimo dienos pateikia prašymą Įmonių rejestro tvarkytojui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę arba kreditorių susirinkimo sprendimą išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir įstatų originalus, pažymą, kad archyvui dokumentai perduoti toliau saugoti, ir policijos komisariato išduotą kvitą, jog įmonės antspaudas sunaikintas, bei nurodo įmonę aptarnaujančių bankų ir kitų kredito įstaigų adresus.

6. Įmonių rejestro tvarkytojas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo išregistruoti įmonę gavimo dienos ją išregistruoja ir ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jos išregistravimo apie tai praneša mokesčių, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę.

 

Aštuntasis SKIRSNIS

ĮMONIŲ TURTO PARDAVIMO IR KREDITORIŲ

REIKALAVIMŲ TENKINIMO TVARKA BANKROTO

PROCEso METU

 

33 straipsnis. Turto pardavimas

1.  Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą turtą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams. Turto pirkimo-pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatytąja tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartis

2.  Kitų bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, parduodami vertybinių popierių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus uždarųjų akcinių bendrovių akcijas, kurios parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijos yra parduodamos, ir šios bendrovės akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

3.  Įkeistas turtas parduodamas viešose varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui. Administratoriui perdavus neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, šis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje.

4.  Kaip panaudoti neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Likęs neparduotas ir kreditorių neperimtas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu nurašomas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas valstybei, kurią atstovauja apskrities, kurioje yra šis nekilnojamasis turtas, viršininkas. Apskrities viršininko perimtas turtas toliau tvarkomas vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų nuostatomis.

 

34 straipsnis. Įkeitimu  užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimas

1. Įkeitimu užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

35 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka

1.  Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir baudų, o antrajame etape tuo pačiu eiliškumu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

2.  Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus nuo nelaimingo atsitikimo darbe; atgręžtiniai valstybės reikalavimai, kai prievolė atlyginti žalą pereina valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais; fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, kurioms suteikta valstybės ar Vyriausybės garantija.

4. Trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

5. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.

6.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ir Garantinio fondo lėšų, o fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami iš Fondo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių  įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją. Darbuotojo ar fizinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu.

 

36 straipsnis. Administravimo išlaidos

1. Administravimo išlaidos apmokamos iš visų rūšių bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės lėšų (gautų pardavus įmonės turtą (tame tarpe ir įkeistą), įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

2.  Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

3.  Administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių komercinėje - ūkinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su komercine - ūkine veikla.

4.  Pirmasis kreditorių susirinkimas, privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

5. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir(arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

 

DEvintasis SKIRSNIS

BAIGIAMOsios Nuostatos

 

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

2. Įmonių bankroto įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64 – 1500; 1998, Nr. 109 – 2996, Nr. 114 – 3189; 2000, Nr. 32 – 889) galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas pradėtas vykdyti ne teismo tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

3. Šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamos bankroto bylos ir tų įmonių, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo bankroto procesas buvo vykdomas ne teismo tvarka, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimu, nuo 2001 m. liepos 1 d. bylos perduodamos nagrinėti teismui.

4. Įmonėms, kurioms bankroto bylos iškeltos iki 2001 m. liepos 1 d. administravimo išlaidos gali būti patikslintos, vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio nuostatomis.

5. Įmonėms, įgijusioms likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą iki 2001 m.     liepos 1 d., yra taikomos šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šioje dalyje nustatytas likvidavimo procedūrai 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d. Šias įmones išregistruojant, taikomos šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatos.

6. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato:

1) duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarką;

2) valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo bankroto procedūrose tvarką;

3) bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo viešose varžytynėse tvarką;

4) teisės teikti bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką, bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką ir atlyginimo bankroto administratoriui tvarką.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS