Projekto
Lietuvos Respublikos
Žmonių saugos darbe įstatymo PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1993, Nr.55-1064; 1994, Nr.88-1669; 1996, Nr.50-1195; 1997, Nr.67-1658,
1997, Nr.117-3001)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Žmonių saugos darbe įstatymą ir jį išdėstyti taip:
“ Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe
įstatymas
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnių nuostatas, garantuojančias kiekvieno žmogaus teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas,
- pripažindamas Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijos bei 1944 m. gegužės 10 d. Tarptautinės darbo organizacijos generalinės konferencijos deklaracijos socialinio teisingumo nuostatas,
- pripažindamas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje skelbiamą kiekvieno žmogaus teisę į teisingas ir tinkamas darbo sąlygas,
- įvertindamas tai, kad nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos, netinkamos darbo sąlygos daro fizinę, moralinę ir ekonominę žalą žmonėms, įmonėms ir valstybei, nustato saugos ir sveikatos darbe valstybės politiką, pagrįstą šiais principais:
darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu palyginus su darbo arba gamybos rezultatais,
darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimus,
trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu saugos ir sveikatos darbe srityje,
saugos ir sveikatos darbe mokslo plėtojimu,
ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu,
saugos ir sveikatos darbe specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu,
vieninga valstybine saugos ir sveikatos darbe kontrole,
įvertindamas Europos Sąjungos direktyvų “Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti” (89/391 EEC), “Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų” (93/104 EC), “Dėl dirbančio jaunimo apsaugos” (94/33 EC), “Dėl priemonių nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai gerinti” (92/85 EEC) nuostatas bei Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas priima Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe įstatymą.
I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I skyrius.
ĮSTAtYMO PASKIRTIS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS, ĮSTATYMO TAIKYMAS
1 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe įstatymo paskirtis
Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti:
1) bendrąsias teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant darbuotojus apsaugoti nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;
2) profesinės rizikos įvertinimo ir sumažinimo principus, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;
3) darbo ir poilsio organizavimo bendrąsias nuostatas, privalomus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliems asmenims;
4) valstybės ar savivaldybių institucijų kompetenciją, darbdavių ir darbuotojų teises ir pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas;
2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos
1. Sauga ir sveikata darbe (profesinė sauga ir sveikata darbe) - visos prevencinės priemonės, skirtos darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų įmanomai sumažinta.
2. Įmonė - visų rūšių ir ekonominės veiklos sričių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos, organizacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos, kurių teisinį statusą, veiklą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kiti subjektai.
3. Darbdavys - visų rūšių įmonių savininkai, jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas, taip pat ūkininkai, sudarę darbo sutartį su bent vienu fiziniu asmeniu.
Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų, darbdavys yra fizinis asmuo.
4. Padalinio vadovas – įmonės administracijos atstovas, kuriam darbdavys pavedė vadovauti įmonės struktūriniam padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.
5. Darbuotojas - darbdavio įdarbintas asmuo, dirbantis darbdavio paskirtoje darbo vietoje pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį, taip pat asmuo, įgijęs įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir dirbantis valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
6. Darbuotojų atstovas - įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtintas įmonės profesinių sąjungų pasiūlytas atstovas ar išrinktas darbuotojų atstovas, kuriam suteikiama teisė ir pareigos atstovauti darbuotojų interesus saugos ir sveikatos darbe srityje įmonėje, įmonės padalinyje ar pamainoje.
7. Darbovietė - darbo vietų įmonės statiniuose (patalpose) ir bet kurių kitų vietų įmonės teritorijoje, kur darbuotojai gali būti savo darbo metu, visuma. Įmonės teritorija - įmonei priklausantis nuosavybės teise arba įmonės įstatymų nustatyta tvarka valdomas ar naudojamas žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plotas su nustatytomis ribomis.
8. Darbo vieta - vieta, kurioje asmuo dirba arba privalo dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.
9. Darbo sąlygos - darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas, turintys tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.
10. Darbo priemonės - darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.
11. Potencialiai pavojingas įrenginys - didesnio pavojingumo darbo priemonė, kurią naudojant pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai darbe dėl jame sukauptos energijos, vykstančių procesų yra didesnis negu kitų darbo priemonių ir kurioms nustatoma privalomoji priežiūra.
12. Kenksmingas veiksnys - rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo sveikatą, gali sukelti susirgimą ar profesinę ligą ir kurio ilgalaikis poveikis gali būti pavojingas gyvybei.
13. Pavojingas veiksnys - rizikos veiksnys darbo aplinkoje, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmius sveikatos sutrikimus ar mirti.
14. Nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio pasekmė - darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.
15. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo - įvykis, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbuotojo darbovietės ir:
16. Profesinė liga - ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.
17. Profesinė rizika (rizika) - traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.
18. Incidentas - nesaugus įvykis, susijęs su darbu, kai nesužeidžiamas nei vienas darbuotojas arba kai dėl incidento metu darbuotojo gautos traumos reikalinga tik pirmoji medicininė pagalba.
19. Pavojus - netikėtas pavojus darbuotojų sveikatai ar gyvybei dėl statinių ar jų konstrukcijų galimų griūčių, gaisrų, potvynių, taip pat dėl kitų reiškinių ar įvykių, kurių numatyti iš anksto nebuvo įmanoma.
20. Avarija - nenumatytas staigus įvykis įmonėje ar jos teritorijoje, sukėlęs staigų arba uždelstą pavojų žmonėms ir aplinkai.
21. Saugos ir sveikatos darbe teisės aktas - teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos (įstatymai, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti saugos ir sveikatos darbe teisės aktai).
22. Neįgalūs asmenys - asmenys, kurių darbo (darbinės veiklos) galimybės dėl įgimtų ar įgytų sveikatos trūkumų, palyginus su kitais asmenimis, yra mažesnės.
24. Poilsio laikas - kiekvienas laiko tarpas, kuris nėra darbo laikas (švenčių dienos, kasmetinės atostogos, savaitės poilsio laikas, paros poilsio laikas, pertraukos pailsėti ir pavalgyti laikas).
25. Darbo laikas naktį (nakties darbo laikas) - laikas nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Darbas naktį - darbas nakties darbo laiku.
26. Naktinės pamainos darbuotojas - darbuotojas, kuris nakties darbo laiku dirba mažiausiai tris savo kasdienio darbo laiko valandas.
27. Darbas pamainomis - pastovaus ar nepastovaus pobūdžio darbas, kai darbuotojas paskiriamas į tą pačią darbo vietą, kad atliktų savo kasdieninį darbą skirtingu paros ar savaitės laiku pagal pamainų keitimo tvarką, nurodytą kalendoriniame grafike. Pamaininis darbuotojas - darbuotojas dirbantis pamainomis.
28. Nėščia moteris – nėščia moteris pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie savo nėštumą.
29. Neseniai pagimdžiusi moteris - motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti savo vaiką iki vienerių metų amžiaus.
30. Krūtimi maitinanti kūdikį moteris - motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina savo vaiką iki vienerių metų amžiaus.
33. Paauglys - jaunas asmuo, kuriam yra 16 metų, tačiau ne daugiau kaip 18 metų amžiaus ir kuris nebeprivalo lankyti mokyklos.
3 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe garantijos
1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šiuo įstatymu numatytos saugos ir sveikatos darbe garantijos taikomos taip pat ir valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojams
2. Darbuotojo teisė saugiai dirbti užtikrinama šiuo įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais, nustatant darbdaviui pareigą užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą darbe visais su jo darbu susijusiais aspektais, bei sudarant darbuotojui sąlygas teikti pasiūlymus dėl saugos ir sveikatos darbe gerinimo darbdaviui, padalinio vadovui, darbuotojų atstovui, įmonės saugos ir sveikatos darbe komitetui, taip pat suteikiant teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas, kai įmonėje neužtikrinama sauga ir sveikata darbe.
4 straipsnis. Įstatymo taikymas
5 straipsnis. Įstatymo taikymo ypatumai.
1. Krašto apsaugos kariniams pareigūnams ir kariams, Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės, Valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų nuostatos netaikomos jiems vykdant veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, neatitinkantys šio įstatymo nuostatoms. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose teisės aktuose privalo būti numatyti saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai, siekiant užtikrinti jų saugą ir sveikatą.
2. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio įstatymo, kitų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų nuostatos.
3. Darbuotojams, dirbantiems su radioaktyviomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą darbe reglamentuoja Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, šis įstatymas ir kiti saugos ir sveikatos darbe teisės aktai.
II SKYRIUS.
SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE VALDYMAS
pirmasis skirsnis
saugos ir sveikatos darbe viešasis administravimas . Socialinių
partnerių bendradarbiavimas įgyvendinant saugos ir sveikatos darbe politiką
6 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe viešasis administravimas
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką saugos ir sveikatos darbe srityje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su kitu (kitais) ministrais tvirtina atitinkamus saugos ir sveikatos darbe teisės aktus, nustatydamas jų įsigaliojimo ir taikymo tvarką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams saugos ir sveikatos darbe srityje kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe komisija
Valstybės, darbuotojų, darbdavių saugos ir sveikatos darbe srityje derinti, trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu steigiama Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe komisija (toliau įstatyme - Saugos ir sveikatos darbe komisija). Šios komisijos sudarymo tvarką ir jos funkcijas nustato Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
8 straipsnis. Teritorinės ir atskirų ekonominės veiklos sričių saugos ir sveikatos darbe komisijos
1. Saugos ir sveikatos darbe valstybės politikos įgyvendinimo, saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti apskrityse trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu steigiamos Apskričių teritorinės saugos ir sveikatos darbe komisijos, kurių steigimo, sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrai.
2. Atitinkamos ekonominės veiklos srities įmonių darbdavių respublikinių susivienijimų ir (ar) atitinkamų profesinių sąjungų respublikinių susivienijimų iniciatyva dvišalio socialinių partnerių bendradarbiavimo principu gali būti steigiamos atskirų ekonominės veiklos sričių saugos ir sveikatos darbe komisijos.
9 straipsnis. Apskrities viršininko ir vietos savivaldos institucijų įgaliojimai ir teisės saugos ir sveikatos darbe srityje
1. Apskrities viršininkas, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais teritorinių ir atskirų ekonominės veiklos sričių saugos ir sveikatos darbe komisijų bendraisiais nuostatais, skiria atstovus į teritorinę saugos ir sveikatos darbe komisiją.
10 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos darbe klausimais. Įmonių saugos ir sveikatos darbe specialistai
1. Saugos ir sveikatos darbe specialistus įmonių saugos ir sveikatos darbe tarnyboms pagal specialias mokymo programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos.
2. Saugos ir sveikatos darbe specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję saugos ir sveikatos darbe žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje.
3. Saugos ir sveikatos darbe specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Bendrojo lavinimo mokyklos privalo apmokyti moksleivius bendrų saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimų.
5. Aukštųjų, aukštesniųjų mokyklų studentai, profesinių (amatų) mokyklų moksleiviai privalo būti mokomi saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pagal įgyjamas specialybes, profesijas.
11 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe mokslo tiriamųjų darbų finansavimas
1. Saugos ir sveikatos darbe moksliniai tyrimai finansuojami iš valstybės biudžete numatomų asignavimų mokslui ir studijoms.
12 straipsnis. Profesinių sąjungų teisės
1. Profesinės sąjungos atstovauja savo interesus saugos ir sveikatos darbe srityje vadovaudamosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, Lietuvos Respublikos kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais.
2. Profesinių sąjungų ir (ar) darbdavių iniciatyva kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti papildomi ir palankesni reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos darbe užtikrinimui negu galiojančiuose saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose. Tokių reikalavimų vykdymą kontroliuoja darbdavys ir įmonės profesinė sąjunga.
antrasis skirsnis
pagrindinė darbdavio pareiga.
saugos ir sveikatos darbe tarnybos įmonėse. darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant saugos ir sveikatos darbe priemones.
13 straipsnis. Darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe
Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Saugos ir sveikatos darbe priemonės įmonėse visais atvejais finansuojamos darbdavio lėšomis.
14 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe tarnybos įmonėse
1. Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia saugos ir sveikatos darbe tarnybą įmonėje, susidedančią iš vieno arba daugiau saugos ir sveikatos darbe specialistų. Jeigu įmonėje nėra saugos ir sveikatos darbe specialistų, darbdavys samdo saugos ir sveikatos darbe tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti saugos ir sveikatos darbe prevencines priemones įmonėje. Darbdavys savarankiškai sprendžia ar steigti bendrą saugos ir sveikatos darbe tarnybą ar steigti atskirą įmonės saugos darbe tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.
2. Įmonių saugos ir sveikatos darbe tarnybų steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių saugos ir sveikatos darbe tarnybų nuostatai, kuriuos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuose nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse priklausomai nuo profesinės rizikos ir (ar) darbuotojų skaičiaus saugos ir sveikatos darbe tarnybos privalo būti steigiamos ir ekonominės veiklos sritis, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas vykdo pats darbdavys, kurio žinios saugos ir sveikatos darbe srityje privalo būti patikrintos Instruktavimo, mokymo, atestavimo saugos ir sveikatos darbe nuostatų, kuriuos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija, nustatyta tvarka.
3. Biudžetinėse įstaigose saugos ir sveikatos darbe tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas vykdo institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios saugos ir sveikatos darbe srityje privalo būti patikrintos Instruktavimo, mokymo, atestavimo saugos ir sveikatos darbe nuostatų nustatyta tvarka.
4. Darbdavio paskirtas dirbti saugos ir sveikatos darbe tarnyboje darbuotojas ar darbuotojai, o taip pat samdomos tarnybos asmenys, bei kiti asmenys (ne įmonės darbuotojai), pasamdyti vykdyti saugos ir sveikatos darbe tarnybos funkcijas įmonėje, privalo būti apmokyti pagal programas, numatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir atestuoti, turi turėti reikalingų sugebėjimų ir įgūdžių savo pareigoms vykdyti. Paskirtų ar pasamdytų specialistų pareiga yra rūpintis įmonės darbuotojų sauga ir sveikata. Šie asmenys už savo darbą tiesiogiai atsiskaito darbdaviui.
5. Darbuotojams, paskirtiems dirbti saugos ir sveikatos darbe tarnyboje, suteikiama pakankamai laiko jų funkcijoms vykdyti. Šie darbuotojai neturi patirti jokių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės dėl jų veiklos, organizuojant ir įgyvendinant prevencines priemones, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, jeigu jie veikė, vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais. Samdomų saugos ir sveikatos darbe tarnybų ar asmenų (ne įmonės darbuotojų) bei darbdavio tarpusavio įsipareigojimai nustatomi tarpusavio sutartyje.
6. Darbdavys, įsteigęs saugos ir sveikatos darbe tarnybą, informuoja paskirtus arba pasamdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai bei apie prevencines priemones, medicininės pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą.
7. Įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos darbuotojų arba darbdavio samdytų tarnybų ar darbuotojų atstovų pareigos saugos ir sveikatos darbe srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio įstatymo 13 straipsnyje.
15 straipsnis. Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant saugos ir sveikatos darbe priemones. Įmonių saugos ir sveikatos darbe komitetai, darbuotojų atstovai
1. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams, nurodytiems šiame straipsnyje, dalyvauti diskusijose, svarstant saugos ir sveikatos darbe klausimus.
2. Įmonės saugos ir sveikatos darbe komiteto (toliau šiame straipsnyje - komitetas) steigimo tvarka ir jo funkcijos:
1) komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas sudaromas dvišaliu principu - iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei įmonės profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtintų komiteto nariais atstovų. Kai įmonėje yra daugiau negu viena profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja savo atstovus į komitetą arba paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti atstovus į komitetą, kurie darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Kai ne visi įmonės darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesines sąjungas ir darbuotojus komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai, dėl kurių skaičiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Kai įmonėje profesinės sąjungos nėra, darbuotojus komitete atstovauja į komitetą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų atstovai;
2) kai kurių ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse komitetas gali būti steigiamas esant darbuotojų skaičiui mažesniam negu 50. Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių saugos ir sveikatos darbe komitetų bendruosius nuostatus;
3) jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar profesinės sąjungos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų reikalavimu;
4) komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas - darbdavys arba vienas iš jo paskirtų atstovų komitete. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas profesinės sąjungos atstovas. Kai įmonėje profesinės sąjungos nėra komiteto sekretoriumi renkamas vienas iš darbuotojų atstovų išrinktų į įmonės komitetą;
5) atleidžiant iš darbo komiteto narį, kuris yra darbuotojų atstovas, ir tam nepritarus daugumai komiteto narių, tarp jų nepritarus daugumai darbuotojų atstovų, darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tokio darbuotojo atleidimo priežastis iki jo atleidimo iš darbo dienos;
6) darbdavys komiteto narius aprūpina reikiamomis jų pareigų vykdymui priemonėmis ir informacija, taip pat apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose saugos ir sveikatos darbe klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas;
7) už laiką, kurio metu komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su sauga ir sveikata darbe, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis;
3. Įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka renkami darbuotojų atstovai, turintys įgaliojimus atstovauti darbuotojus ir rūpintis jų sauga ir sveikata darbe. Konkretus darbuotojų, kuriuos atstovauja darbuotojų atstovas, skaičius ir darbuotojų atstovų įgaliojimų laikas nustatomi darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Įmonėje esant daugiau kaip vienam darbuotojų atstovui, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir jis koordinuoja visų darbuotojų atstovų veiklą. Valstybės ar savivaldybių institucijose darbuotojų atstovai nerenkami.
4. Darbuotojų atstovai vykdo šias funkcijas:
1) dalyvauja darbdavio įgyvendinamose saugos ir sveikatos darbe gerinimo įmonėje ar darbo vietose priemonėse, tarp jų įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos įgyvendinamose priemonėse, planuojant ir organizuojant darbuotojų mokymą;
2) dalyvauja darbdaviui steigiant įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybą, parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicininės pagalbos suteikimą, taip pat parenkant ir paskiriant darbuotojus, atsakingus už gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais (prieš paskiriant tokius darbuotojus, darbdavys su darbuotojų atstovais konsultuojasi, juos paskyręs - darbdavys praneša darbuotojų atstovams apie jų darbo vietas, jų įpareigojimus);
3) dalyvauja išduodant darbuotojams reikiamas ir tinkamas asmenines apsaugines priemones ir prižiūrint, kad darbuotojai jomis naudotųsi, atstovauja darbuotojų interesus tiriant nelaimingus atsitikimus, profesines ligas ir incidentus;
5. Darbuotojų atstovas turi teisę:
1) siūlyti ir reikalauti, kad įmonės padalinio vadovas, darbdavys imtųsi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti;
3) informuoti darbdavį, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe užtikrinti. Jeigu darbdavys nesiima priemonių rizikos veiksnių šalinimui ar jų mažinimui - pranešti Valstybinei darbo inspekcijai;
6. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojų atstovui vykdyti jam pavestas funkcijas, suteikia darbui reikiamą informaciją.
7. Darbuotojų atstovai, vykdydami funkcijas, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje, neturi patirti finansinių nuostolių, administracinės ar kitos atsakomybės, įgyvendinant saugos ir sveikatos darbe profilaktines priemones, taip pat jie neturi patirti darbdavio, padalinio vadovo ar darbuotojų priešiškumo, jeigu savo veikloje jie vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais.
8. Darbuotojų atstovai mokomi įmonėje, mokymo įstaigose ar mokymui skirtuose seminaruose darbdavio lėšomis. Mokymosi laikotarpiu jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Klausimai, susiję su darbuotojų atstovų mokymu, sprendžiami įmonėje - darbuotojų atstovų mokymo klausimus svarstant komitete, darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje), sudarant kolektyvines sutartis.
9. Darbuotojų atstovai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias jie sužino vykdydami savo funkcijas.
III skyrius
Reikalavimai Darbo aplinkai, Darbo vietoms,
Darbų organizavimui. DARBDAVIO VEIKSMAI PAVOJAUS ATVEJAIS.
16 straipsnis. Bendri reikalavimai darbo aplinkai, darbo vietoms
1. Darbo aplinka ir darbo vietos turi atitikti šio įstatymo ir kitų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimus.
17 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe teisės aktai, reglamentuojantys darboviečių ir darbo vietų įrengimą
1. Reikalavimai darbo vietų įrengimui ir jų aplinkai nustatomi saugos ir sveikatos darbe teisės aktais.
2. Saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatyti darbo aplinkos veiksniai darbo vietose neturi viršyti veiksnių dydžių, galinčių sukelti darbuotojo sveikatos sutrikimus, profesines ligas darbo įmonėje metu bei nutraukus darbą įmonėje.
3. Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higieninėms ar buitinėms reikmėms tenkinti, nurodytos šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, privalo atitikti minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, nustatytus Darboviečių įrengimo bendruose nuostatuose, kuriuos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kituose saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose.
18 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe reikalavimai darbo priemonėms ir jų naudojimui
1. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimus.
2. Minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus darbo priemonėms nustato atitinkami saugos ir sveikatos darbe teisės aktai, kuriuos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Saugos ir sveikatos darbe reikalavimus atskirų darbo priemonių ar jų grupių gamybai bei jų atitikties įvertinimo procedūroms nustato techniniai reglamentai ar kiti saugos ir sveikatos darbe teisės aktai.
4. Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kuriais privaloma vadovautis eksploatuojant darbo priemonę, nustatomi darbo priemonės dokumentacijoje, kurią privalo pateikti gamintojas kartu su darbo priemone.
5. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Šių įrenginių, kuriems privaloma speciali Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų ar nustatyta tvarka akredituotų įmonių priežiūra, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
6. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomąją priežiūrą vykdo jų savininkai. Šių įrenginių privalomąją nuolatinę priežiūrą pagal įrenginio savininko ir juridinio asmens tarpusavio sutartis gali vykdyti juridiniai asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka leidimą tokiai veiklai.
19 straipsnis. Įmonės vidaus eismo reikalavimai
1. Įmonės teritorijoje transporto priemonių eismas organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles.
20 straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio
1. Įmonėse, kurių gamybos procesuose naudojamos, gaminamos, transportuojamos ar laikomos žmonių sveikatai pavojingos cheminės medžiagos, darbdaviai numato ir įgyvendina priemones darbuotojų sveikatai, aplinkos apsaugai užtikrinti. Darbdaviai, kurių įmonėse naudojamos pavojingos cheminės medžiagos:
2) organizuoja darbus taip, kad kuo mažiau darbuotojų patirtų ar galėtų patirti pavojingų cheminių medžiagų poveikį;
3) naudoja darbo priemones, darbo ir technologinius procesus, užtikrinančius, kad pavojingos cheminės medžiagos nepateks į darbo aplinką ir aplinką arba pateks tik tokie jų kiekiai, kuriuos leidžia saugos ir sveikatos darbe bei aplinkos apsaugos teisės aktai;
2. Visi įmonės darbuotojai privalo būti supažindinti su įmonėje gaminamų, naudojamų, transportuojamų ar laikomų konkrečių pavojingų cheminių medžiagų poveikiu sveikatai. Darbuotojai, kurie dalyvauja pavojingų cheminių medžiagų gamyboje, jas naudoja darbo procesuose, transportuoja, prižiūri jų laikymą (sandėliavimą), privalo būti instruktuoti ir apmokyti saugiai dirbti su konkrečiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis, be to jie privalo gerai žinoti apsaugos nuo tokių medžiagų poveikio bei pirmosios pagalbos priemones.
3. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra pavojingos cheminės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra degios, sprogstančios ar galinčios sukelti gaisrą, ypač pavojingos cheminės medžiagos, privalo būti įrengtos specialiosios sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų kiekio darbo aplinkoje registravimui, darbuotojų įspėjimui apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai taip pat specialios pirmos medicinos pagalbos priemonės šių medžiagų sukeltų ūmių sveikatos sutrikimų atveju. Tokių priemonių sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Darbuotojai, dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, privalo būti aprūpinti atitinkamomis asmeninės apsaugos priemonėmis, nurodytomis pavojingos cheminės medžiagos saugos duomenų lape.
5. Darboviečių patalpos, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos pavojingos cheminės medžiagos, privalo būti pažymėtos specialiais įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais ženklais.
6. Saugos ir sveikatos darbe reikalavimus pavojingų cheminių medžiagų gamybai, naudojimui, transportavimui, laikymui darbovietėse nustato atitinkami saugos ir sveikatos darbe teisės aktai. Naudojant pavojingą cheminę medžiagą, privaloma vadovautis saugos ir sveikatos reikalavimais, kurie nurodyti medžiagos saugos duomenų lape, kuris gamintojo pateikiamas kartu su realizuojama medžiaga.
7. Pavojingų cheminių medžiagų darbo aplinkoje ribinius dydžius, pavojingų cheminių medžiagų, kurių ribiniai dydžiai darbo aplinkoje gali būti viršijami ne daugiau kaip 15 minučių per darbo dieną, taip pat ypač pavojingų cheminių medžiagų, kurių ribiniai dydžiai darbo aplinkoje negali būti viršijami sąrašus, tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
21 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe reikalavimai gaminiams
1. Gaminiai, tarp jų darbo priemonės, turi atitikti teisės aktuose nustatytus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus. Gaminio gamintojo pateikiamuose atitiktį patvirtinančiuose sertifikatuose, o jeigu tokių sertifikatų nėra - gamintojo kartu su gaminiu pateikiamoje dokumentacijose privalo būti nurodomas atitikimas tam tikroms normoms, tame tarpe saugos ir sveikatos darbe reikalavimams.
2. Gaminių, tarp jų darbo bei asmeninių apsauginių priemonių, nurodytų šio įstatymo 18 ir 31 straipsniuose, atitiktį kontroliuojančioms įstaigoms nustačius, kad gaminys neatitinka jam nustatytų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, gamintojas privalo nutraukti šio gaminio gamybą ir tiekimą į rinką.
22 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe priemonių įgyvendinimo bendrieji principai
1. Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio laiko režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavimų.
2. Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai darbe užtikrinti ir savarankiškai organizuoja saugos ir sveikatos darbe būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu:
1) įvertina saugos ir sveikatos apsaugos darbe būklę kaip tai nurodyta šio įstatymo 66 ir 68 straipsniuose ir kituose saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose;
2) užpildo Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pasą, kuriame nurodoma darbo vietų, darbo priemonių, darbo ir poilsio laiko atitikimas saugos ir sveikatos apsaugos darbe teisės aktų reikalavimams, saugos ir sveikatos darbe gerinimo priemonės, kai saugos ir sveikatos darbe būklė neatitinka reikalavimų;
3) vadovaudamasis Įmonių saugos ir sveikatos darbe tarnybų nuostatais, nurodytais šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, saugos ir sveikatos darbe būklės įvertinimo rezultatais nustato saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje tvirtindamas įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos nuostatus arba įmonės saugos darbe specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams dėl saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymosi kontrolės ir priemonių įgyvendinimo.
3. Darbdavys, nustatydamas vidinę saugos ir sveikatos darbe būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones saugos ir sveikatos darbe būklės gerinimui, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo principais:
4) darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu, pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;
5) techninės pažangos priemonių taikymu - įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;
7) pirmenybės kolektyvinių saugos ir sveikatos darbe priemonių taikymu. Tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina saugos ir sveikatos darbe reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;
8) darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomų nurodymų dėl saugos ir sveikatos darbe reikalavimų laikymosi davimu;
4. Darbdavys nustatydamas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, saugos ir sveikatos darbe komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus duotus padalinių vadovams dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose.
23 straipsnis. Teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse
1. Darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais.
2. Darbdavys, vadovaudamasis saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo principais, numatytais šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, ir saugos ir sveikatos darbe teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais, rengia įmonės saugos ir sveikatos darbe norminius dokumentus (saugos ir sveikatos darbe instrukcijas darbuotojams, saugaus darbų atlikimo taisykles ir kitus reikiamus įmonės norminius dokumentus).
24 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai
1. Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ir dirbant periodiškai - įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos patikrinimų grafike nustatytu laiku. Asmenų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą, dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę - periodiškai.
3. Naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbinant ir dirbant periodiškai - darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafike nustatytu laiku.
4. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, sveikatos patikrinimų grafiką, su kuriuo supažindina pasirašytinai darbuotojus.
5. Privalomi sveikatos patikrinimai vykdomi darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei dirbančiųjų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigoms apmokama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.
6. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką iki pasitikrins sveikatą nemokamas darbo užmokestis. Medicininės apžiūros išvada dėl darbuotojo sveikatos vienodai privaloma vykdymui darbdaviui ir darbuotojui.
7. Profesijų, darbų kuriose dirbantys asmenys, įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą bei sveikatos patikrinimų tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
8. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu, negu privalomų sveikatos patikrinimų grafike nustatytu laiku. Šia teise gali pasinaudoti ir kiti įmonės darbuotojai, nenurodyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse. Visais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko sveikatos pasitikrinimui. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu darbuotojas tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, apmoka darbdavys, tais atvejais, kai medicinos įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.
25 straipsnis. Darbuotojų evakuacijos bei avarijų prevencijos ir likvidavimo planai. Darbdavio ir darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais
2. Darbdaviai privalo parengti įmonės, įmonės padalinių darbuotojų evakuacijos planus pavojaus atvejui, su kuriais darbuotojai supažindinami įsidarbinant įmonėje. Darbuotojų evakuacijos planai patalpinami įmonės ir jos padalinių gerai matomose vietose. Evakuacijos planus, įmonės avarijų prevencijos ir likvidavimo planus privalo gerai žinoti įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos darbuotojai, darbuotojų atstovai.
3. Darbdavys kiekvienoje įmonėje paskiria darbuotojus (jiems sutikus) ir juos periodiškai įmonėje apmoko kaip apsaugoti savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę galimo pavojaus atveju, juos aprūpina pirmosios medicininės pagalbos ir kitomis reikiamomis priemonėmis, atsižvelgiant į darbo ypatumus, darbuotojų skaičių.
4. Esant pavojui įmonėje ar įmonės padalinyje, darbdavys:
1) kaip galima greičiau informuoja tuos darbuotojus, kuriems gali kilti pavojus, taip pat apie tai informuoja visus kitus įmonės darbuotojus ir nurodo kokios priemonės bus panaudotos darbuotojų sveikatai ir gyvybei apsaugoti ir kokių veiksmų privalo imtis patys darbuotojai;
2) imasi visų reikiamų veiksmų, kad būtų sustabdyti darbai, duoda nurodymus darbuotojams sustabdyti darbus, jeigu jie tai padaryti apmokyti; duoda nurodymus darbuotojams palikti darbo patalpas ir pereiti į saugią vietą;
3) kaip galima greičiau informuoja atitinkamas įmonės vidaus ir išorės tarnybas (civilinės saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policiją) apie pavojų, nukentėjusius darbuotojus;
5. Likvidavus avariją, užgesinus gaisrą ar kitais atvejais, kai dar yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, darbdavys arba padalinio vadovas negali duoti nurodymų tęsti ar pradėti darbą.
6. Darbuotojai pavojaus atveju turi teisę nutraukti darbą, išeiti iš darbo patalpos, palikti darbo vietas. Darbuotojų veiksmai pavojaus atvejais negali turėti jiems nepalankių pasekmių. Dėl darbuotojų veiksmų, pavojaus atveju, negali būti skiriamos drausminės ar administracinės nuobaudos, taikoma materialinė ar kitokia atsakomybė, kai jie siekė save ar kitus darbuotojus apsaugoti nuo pavojaus.
7. Įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje vadovas, kuris saugos ir sveikatos darbe klausimais atestuojamas šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, savarankiškai vykdo priemones, nustatytas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.
8. Įmonėse, kuriose gaminamos, naudojamos, laikomos, transportuojamos pavojingos medžiagos, nurodytos šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, ir, kurių kiekis viršija nustatytus ribinius kiekius, vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, privalo būti įgyvendinamos specialios saugos ir sveikatos darbe priemonės, naudojamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai, taip pat privalo būti sudaromi avarijų prevencijos ir likvidavimo planai. Tokių įmonių sąrašą tvirtina ir įmonių parengtuose avarijų prevencijos ir likvidavimo planuose numatytų priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo inspekcija.
9. Darbuotojas (darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti sustabdyti, kai darbdavys ir (ar) padalinio vadovas nesiima reikiamų priemonių pašalinti saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją ar darbuotojus nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais, kai: darbuotojas (darbuotojai) neapmokyti saugiai dirbti; kai, sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai, tęsiamas darbas; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei. Darbų sustabdymo procedūra vykdoma tokia tvarka:
1) įmonės saugos ir sveikatos darbe komitetas turi teisę pareikalauti darbdavio sustabdyti darbus. Jeigu įmonėje saugos ir sveikatos darbe komiteto nėra darbus sustabdyti turi teisę pareikalauti darbuotojų atstovas;
2) darbdaviui ar padalinio vadovui atsisakius vykdyti įmonės saugos ir sveikatos darbe komiteto ar darbuotojų atstovo reikalavimą, komitetas arba darbuotojų atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) valstybinis darbo inspektorius (toliau įstatyme - darbo inspektorius), patikrinęs saugos ir sveikatos darbe būklę, gali priimti sprendimą įpareigoti darbdavį, nesant darbdavio - padalinio vadovą, sustabdyti darbus;
4) darbdaviui ar padalinio vadovui atsisakius vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius panaudoja visas jam suteiktas Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu teises, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus;
5) iki darbuotojų atstovo, įmonės saugos ir sveikatos komiteto ar darbo inspektoriaus reikalavimo sustabdyti darbus įvykdymo, darbuotojai, kuriems gresia pavojus saugai ir sveikatai, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar patalpą. Šiuo atveju darbdavys negali skirti nuobaudų ar taikyti kitokią atsakomybę.
6) Valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kuriose nesteigiami įmonių saugos ir sveikatos darbe komitetai, nerenkami darbuotojų atstovai, tarnautojas apie savo atsisakymą dirbti, kai neužtikrinama sauga ir sveikata, informuoja padalinio vadovą, jam nesant darbdavį. Padalinio vadovui arba darbdaviui atsisakius sustabdyti darbus, tarnautojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba teismą.
10. Darbo inspektoriai, įmonės inspektavimo metu, nustatę pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, turi teisę pareikalauti, kad darbdavys ar padalinio vadovas sustabdytų darbus, šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais.
11. Darbai taip pat privalo būti sustabdyti, kai gamtinės sąlygos kliudo saugiai juos vykdyti. Pavojaus atvejais darbdavys siekdamas užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe, vadovaudamasis įstatymu, turi teisę perkelti darbuotojus į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje arba į kitą įmonę, bet esančią toje pačioje vietovėje. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Nesant darbo kitose darbo vietose, kur darbuotojai gali saugiai dirbti, įstatymo nustatyta tvarka skelbiama prastova. Už laiką, kurio metu perkeltas darbuotojas dirbo kitą darbo sutartimi nesulygtą darbą, už prastovų laiką, sustabdžius darbus pavojaus dėl gamtinių sąlygų atveju, darbuotojams apmokama įstatymo nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Gamybinės buities, sanitarinės ir higienos patalpos
1. Įmonėse saugos ir sveikatos darbe teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsauginių priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmeninės higienos patalpos, kuriose įrengiamos (prausyklos, dušai, tualetai, moterims - asmeninės higienos patalpos.
2. Įmonėse, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos, sanitarinės bei asmeninės higienos patalpos įrengiamos laikantis specialių reikalavimų tokių patalpų įrengimui. Reikalavimai tokių sanitarinės bei asmeninės higienos patalpų įrengimui privalo būti nustatyti saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose, įvertinant darbo pobūdį, naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.
3. Įmonės darbo medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami atsižvelgiant į darbuotojų skaičių pagal tokių patalpų įrengimo reikalavimus.
27 straipsnis. Gyvenamųjų patalpų reikalavimai
1. Darbdavio suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos reikalavimus.
2. Minimalius saugos ir darbuotojų sveikatos apsaugos reikalavimus patalpoms, skirtoms laikinam darbuotojų apgyvendinimui, nustato Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, kuriuos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kiti teisės aktai, nustatantys sveikatos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms.
IV SKYRIUS.
DARBDAVIŲ, DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
pirmasis skirsnis.
darbdavių pareigos ir teisės
28 straipsnis. Darbdavio pareigos, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą darbe
1. Darbdavys vykdydamas savo įsipareigojimus:
1) užtikrina, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja saugos ir sveikatos darbe būklės įvertinimą ir jai gerinti priemonių parengimą ir įgyvendinimą, Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės paso pildymą ir, reikalui esant, šio paso kasmetinį patikslinimą;
3) įvertinus saugos ir sveikatos darbe būklę įmonėje, sprendžia kokias kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugines priemones naudoti, aprūpina jomis įmonę, darbo vietas, darbuotojus, nustatyta tvarka organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, pagal saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimus įrengia buities, sanitarines ir asmeninės higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai gautų visapusišką informaciją apie saugos ir sveikatos darbe organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikos šalinimui ar išvengimui, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina saugos ir sveikatos darbe instrukcijas, darbuotojų pareigines instrukcijas ar valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl saugos ir sveikatos darbe gerinimo;
6) organizuoja darbuotojų instruktavimą, mokymą ir jų žinių tikrinimą saugiai dirbti, instruktuojant darbuotojus apie saugos ir sveikatos darbe reikalavimus ir jiems privalomus vykdyti saugos ir sveikatos darbe teisės aktus ir įmonės saugos ir sveikatos darbe norminius dokumentus - priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus saugos ir sveikatos darbe teisės aktus, taip pat kitais, saugos ir sveikatos darbe teisės aktų numatytais atvejais;
7) sudaro sąlygas šio įstatymo 14, 15 straipsniuose numatytų įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos, įmonės saugos ir sveikatos darbe komiteto veiklai;
8) užtikrina šiuo įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytus darbuotojų darbo ir poilsio laiko režimus, organizuoja darbuotojų darbą pagal fiziologiškai pagrįstus darbo ir poilsio laiko režimus, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) sudaro sąlygas privalomiems sveikatos patikrinimams ir organizuoja pirmąją medicinos pagalbą ir medicinines paslaugas šio įstatymo 24, 32 straipsniuose ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į medicininės-socialinės ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojo sveikatą, išvadą;
12) nustatyta tvarka apdraudžia darbuotojus privalomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų;
13) nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyta tvarka praneša apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybinėms institucijoms, sudaro sąlygas nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimui;
2. Darbdavys vykdo kitus įpareigojimus:
1) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą, sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo trims dienoms ir daugiau, taip pat sudarant sąrašus darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei trims dienoms bei užtikrina incidentų, kurių metu darbuotojai nebuvo traumuoti, registravimą;
29 straipsnis. Darbdavių, padalinių vadovų atestavimas
1. Kiekvieno darbdavio žinios saugos ir sveikatos darbe srityje privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai. Instruktavimo, mokymo, atestavimo saugos ir sveikatos darbe nuostatų nustatyta tvarka.
2. Atskirų ekonominės veiklos sričių darbdaviai (padalinių vadovai) gali būti atleidžiami nuo žinių patikrinimo (atestavimo) saugos ir sveikatos darbe srityje. Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas ir darbdavio atleidimo nuo atestavimo tvarka nustatomi Instruktavimo, mokymo, atestavimo saugos ir sveikatos darbe nuostatuose. Darbdavio atleidimas nuo atestacijos, neatleidžia jo nuo atsakomybės už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje.
3. Padalinio vadovo žinios saugos ir sveikatos srityje tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio, kai jis yra įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje vadovas, ir kuris darbdavio pavedimu ir darbdaviui kontroliuojant, organizuoja ir užtikrina saugos ir sveikatos darbe reikalavimų ir priemonių įgyvendinimą tokiame įmonės padalinyje.
4. Ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir, nustačius, kad darbdavys ar šio straipsnio 3 dalyje nurodytas padalinio vadovas nežino arba nepakankamai žino saugos ir sveikatos darbe reikalavimus arba nustačius, kad žinojo apie saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių jiems pašalinti, Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad darbdavys ar padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų žinias saugos ir sveikatos darbe srityje.
30 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas
1. Darbdavys reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.
2. Darbdaviai privalo instruktuoti darbuotojus saugos ir sveikatos darbe klausimais šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje 6 punkte nustatytais atvejais.
3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės, nepradėtų darbo tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nežiūrint į tai, kad įmonėje, kurioje jis pastoviai dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti.
4. Valdyti potencialiai pavojingus įrenginius, vykdyti nuolatinę privalomąją priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą Instruktavimo, mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos darbe nuostatų nustatyta tvarka.
5. Darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus darbuotojus, naudojančius potencialiai pavojingus įrenginius, instruktavimo, mokymo ir žinių patikrinimo tvarką įmonėje nustato darbdavys.
31 straipsnis. Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos darbe priemonėmis
1. Darbdavys, vadovaudamasis saugos ir sveikatos darbe teisės aktais ir įvertinęs saugos ir sveikatos darbe būklę įmonėje, įrengia kolektyvines saugos priemones, nemokamai darbuotojams duoda asmenines apsaugines priemones.
2. Kolektyvinių apsaugos ir sveikatos darbe priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose numatomas naudoti medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius.
3. Kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduotos asmeninės apsauginės priemonės. Asmeninės apsauginės priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti ir neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai. Reikalavimus asmeninių apsauginių priemonių projektavimui, gamybai, jų atitikties įvertinimui nustato reglamentai, standartai, normos, kiti saugos ir sveikatos darbe teisės aktai.
4. Darbdavys organizuoja asmeninių apsauginių priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą konkrečios asmeninės apsauginės priemonės dokumentacijoje, kurią pateikia asmeninės apsauginės priemonės gamintojas kartu su priemone, nustatyta tvarka.
5. Jeigu darbai susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita).
6. Projektuojant darbo ar gamybos technologinius procesus, įvertinus cheminių medžiagų ar preparatų, kurie bus naudojami gamyboje savybes, privalo būti numatytos nukenksminimo priemonės. Kai įmonėje pradedamos naudoti naujos cheminės medžiagos ar preparatai, darbdavys, vadovaudamasis cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informacija apie pavojingas medžiagas ar preparatus, privalo išduoti atitinkamas asmenines apsaugines bei nukenksminimo priemones.
32 straipsnis. Medicinos paslaugų organizavimas
1. Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams pirmąją medicininę pagalbą ir, jeigu reikalinga, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais.
2. Darbdavys ar padalinio vadovas organizuoja darbuotojų, susirgusių darbo vietoje arba nukentėjusių nuo traumų, nugabenimą į sveikatos priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos.
33 straipsnis. Darbdavio pareiga perkelti darbuotoją dėl sveikatos būklės į kitą darbą
1. Darbuotojas, kuris pagal valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo (eiti pareigų), nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas gali būti pavojingas kitiems, turi būti perkeltas, jam sutikus, į darbą, atitinkantį jo sveikatą ir esant galimybei, kvalifikaciją.
2. Jeigu darbuotojas nesutinka būti perkeltas į siūlomą darbą arba įmonėje nėra darbo, į kurį jis galėtų būti perkeltas, darbdavys, atleidžia darbuotoją iš darbo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejį, numatytą šio straipsnio trečiojoje dalyje.
3. Kai darbuotojo sveikata pablogėjo dėl darbo šioje įmonėje (negali dirbti ankstesnio darbo dėl traumos profesinės ligos, kitokio sveikatos pakenkimo), ir kai nėra galimybės jį perkelti į kitą darbą, atitinkantį jo sveikatą ir, esant galimybei, kvalifikaciją, nes įmonėje nėra darbo, kurį darbuotojas pagal savo sveikatos galimybes galėtų dirbti, jam mokama įstatymo nustatyto dydžio ligos pašalpa iki valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos išvados dėl darbuotojo darbingumo. Darbuotoją pripažinus invalidu, jam, vadovaujantis įstatymu, atlyginama žala padaryta jo sveikatai. Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jis atsisako būti perkeltas į kitą jo sveikatą, fizines galimybes ir kvalifikaciją atitinkantį darbą.
34 straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje
Du ir daugiau darbdavių, vykdydami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata darbe, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Darbdaviai, siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų, koordinuoja savo veiksmus bei informuoja vienas kitą ir darbuotojus apie galimus pavojus ir profesinę riziką.
35 straipsnis. Darbdavių teisės
Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata darbe, darbdaviai turi teisę:
1) leisti įsakymus ir potvarkius dėl saugos ir sveikatos darbe įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo pačių, o taip pat kitų darbuotojų sauga ir sveikata darbe, vykdytų jiems privalomų įmonės saugos ir sveikatos darbe norminių dokumentų, kuriuos vykdyti jie buvo darbdavio apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir laikytųsi darbo ir technologinių procesų reglamentų, šiuo įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;
2) darbuotojams, pažeidusiems įmonės saugos ir sveikatos darbe norminių dokumentų reikalavimus, skirti drausmines, tarnybines nuobaudas, įstatymo nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;
3) neleisti darbuotojui tą dieną (pamainą) dirbti, kai darbuotojas darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų poveikio;
4) atleisti iš darbo darbuotoją Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka, kai darbuotojas pažeidžia saugos ir sveikatos darbe teisės aktų ar įmonės saugos ir sveikatos darbe norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, kuriuos vykdyti darbuotojas buvo apmokytas ir (ar) instruktuotas, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
5) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti iš kitų įmonių (darbdavių) atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad įsigytos darbo priemonės, darbo vietų, darbo priemonių projektai neatitiko saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimų;
6) gauti iš saugos ir sveikatos darbe valstybės institucijų informaciją saugos ir sveikatos darbe klausimais;
8) siūlyti nustatyti įmonėje griežtesnius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus negu numatyta saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose. Griežtesni saugos ir sveikatos darbe reikalavimai įmonėje įteisinami kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose;
36 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe priemonių įgyvendinimo pavedimas įmonės darbuotojams
Darbdavys saugos ir sveikatos darbe priemonių įgyvendinimą gali pavesti įmonės saugos ir sveikatos darbe specialistams, įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos darbuotojams, padalinių vadovams. Pavedimas dėl saugos ir sveikatos darbe priemonių įgyvendinimo turi būti nurodomas darbo sutartyje arba pareiginėje instrukcijoje.
antrasis skirsnis
darbuotojo pareigos ir teisės
37 straipsnis. Darbuotojo pareigos
1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės saugos ir sveikatos darbe norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata darbe vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata darbe, privalo:
1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, saugos ir sveikatos darbe instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
3) savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos darbe įtaisų (priemonių), naudoti tokius įtaisus teisingai ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, darbdaviui;
4) nedelsiant informuoti darbdavį, padalinio vadovą, darbuotojų atstovą, saugos ir sveikatos darbe tarnybą, įmonės saugos ir sveikatos darbe komitetą apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitoje įmonės vietoje, kuri, jų įsitikinimu, gali sudaryti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat informuoti padalinio vadovą ir darbdavį apie saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo;
5) bendradarbiauti su darbuotojų atstovais, įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu, darbdaviu, įgyvendinant saugos ir sveikatos darbe reikalavimus ir priemones;
6) imtis priemonių pagal galimybes bei turimas žinias pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant informuoti padalinio vadovą ir darbdavį;
7) informuoti padalinio vadovą ir darbdavį apie darbo metu gautas traumas, kitus, susijusius su darbu, sveikatos sutrikimus;
38 straipsnis. Darbuotojo teisės
Darbuotojas turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys užtikrintų saugą ir sveikatą darbe, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;
2) sužinoti iš padalinio vadovo, darbdavio apie darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;
4) pačiam tartis su darbdaviu arba tai įgalioti darbuotojų atstovą dėl saugos ir sveikatos darbe gerinimo;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus saugai ir sveikatai darbe, kaip numatyta šio įstatymo 25 straipsnio 6 ir 9 dalyse;
6) įstatymo nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginama žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;
39 straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos darbe neužtikrinimo nagrinėjimo tvarka
1. Pavojaus saugai ir sveikatai darbe atvejais, numatytais šio įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu praneša darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis.
2. Kai darbdavys nesutinka su darbuotojo motyvais dėl saugos ir sveikatos darbe neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
II DALIS
DARBO LAIKO IR POILSIO ORGANIZAVIMAS
V skyrius
Darbo ir poilsio laikas
40 straipsnis. Darbo laiko trukmė
1. Normali darbuotojų, jų tarpe pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė (toliau įstatyme - darbo laikas) įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 darbo valandų per savaitę (septynių dienų laikotarpį). Vidutinis maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais 7 dienų laikotarpyje neturi viršyti 48 valandų.
2. Darbo dienos arba pamainos (toliau įstatyme - darbo dienos) trukmė kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti nustatoma pagal darbo dienų skaičių per 7 dienų savaitę.
3. Darbo dienos trukmė, kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, atvejais, kurie yra numatyti šio įstatymo 44 straipsnyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, negali būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą (24 valandų laikotarpį).
4. Išimtiniais atvejais tam tikrų kategorijų (gydymo, socialinės globos, vaikų auklėjimo įstaigų bei energetikos ir ryšių specializuotų tarnybų, taip pat avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kt.) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas per parą gali būti ilgesnis negu nustatyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju vidutinis savaitės darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriems taikomi šie darbo ir poilsio režimai, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
41 straipsnis. Sutrumpintas darbo laikas
1. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas:
1) paaugliams - ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams iki 2 valandų mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu dirbama trimestro arba pusmečio metu, tačiau ne tada kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti prailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų);
3) darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytus leidžiamus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, laikas nustatomas, priklausomai nuo darbo aplinkos. Sutrumpinto darbo laiko nustatymo kriterijus ir tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
2. Į šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą maksimalų darbo laiką jauniems asmenims, dirbantiems pagal sudėtinę darbo ir mokymo programą, įeina darbo laikas įmonėje ir mokymo laikas mokykloje.
42 straipsnis. Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo pradžios, pabaigos, pertraukų nustatymas
1. Darbo dienų skaičius per savaitę ir darbo dienos pradžia, pabaiga, pertraukos pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos nustatomos įmonės darbo grafikuose, kurie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys. Dirbant pamainomis, privalo būti garantuotas tolygus pamainų keitimasis. Darbo ir poilsio organizavimo tvarka įmonėje nustatoma Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pase, nurodytame šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
3. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.
4. Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma 40 valandų.
5. Darbo grafikai paskelbiami viešai - įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.
6. Darbdavys, kurio įmonėje dirba daugiau negu 50 darbuotojų, ne vėliau kaip prieš dvi savaites informuoja vietos savivaldos instituciją apie įmonės, esančios savivaldybės teritorijoje, darbo grafiko pakeitimą.
7. Darbuotojų dirbtas darbo laikas ir viršvalandžiai žymimi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinės darbo inspekcijos nustatytos formos žiniaraščiuose.
8. Darbo laiko pradžia ir pabaigą valstybės ir savivaldybės institucijoms, nepažeidžiant šiuo įstatymu nustatytos vidutinės darbo kartu su viršvalandžiais laiko trukmės, nurodytos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, taip pat paros poilsio laiko trukmės, nurodytos šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje bei savaitės poilsio laiko trukmės, nurodytos šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
43 straipsnis. Darbo draudimas švenčių dienomis, darbo laikas švenčių ir poilsio dienų išvakarėse
2. Švenčių dienomis leidžiama dirbti tokius darbus, kurių negalima sustabdyti dėl gamybinių ir (ar) techninių sąlygų. Darbų, kurie gali būti dirbami švenčių dienomis, sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
3. Švenčių dienų išvakarėse darbuotojų, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnyje nurodytuosius, darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, kai dirbama penkių arba šešių dienų darbo savaitę. Priklausomai nuo darbo grafiko, įmonių, nurodytų šio įstatymo 55 ir 56 straipsniuose, darbuotojams darbo laikas švenčių dienų išvakarėse gali būti netrumpinamas.
44 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
1. Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose su pertraukiamu darbo dienos režimu ir darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per keturių mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį, neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną. Viršijus vidutinę maksimalią savaitės darbo laiko trukmę, nurodytą šio įstatymo 40 str. 1 dalyje, darbuotojui suteikiamas poilsio laikas kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.
2. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota šio įstatymo nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.
3. Kai įvedus suminę darbo laiko apskaitą, viršijamas šio įstatymo 40 str. 1 dalyje nustatytas vidutinis maksimalus darbo laikas per savaitę, darbuotojams keturių savaičių laikotarpyje privalo būti suteikiamas tokios trukmės poilsio laikas, kiek per 4 paeiliui einančias savaites buvo viršytas vidutinis maksimalus darbo laikas per savaitę.
4. Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
45 straipsnis. Darbas naktį
1. Darbas naktį apima laiką atitinkamai nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Naktinių pamainų darbuotojų darbo laikas neturi viršyti aštuonių valandų per parą.
2. Nakties darbo laiko sutrumpinimas gali būti numatytas kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse, jų nesant - darbo sutartyse ir šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju.
3. Draudžiama skirti darbui nakties metu jaunus asmenis, nėščias moteris ir asmenis, kuriems pagal medicininės socialinės ekspertizės komisijos ar medicinos įstaigos išvadą naktinis darbas draudžiamas.
4. Skirti dirbti nakties metu be darbuotojo sutikimo neleidžiama:
1) neseniai pagimdžiusias, krūtimi maitinančias moteris, taip pat asmenis, auginančius vaiką ar vaikus iki 3 metų amžiaus;
5. Darbuotojų, dirbančių naktį sveikata nemokamai tikrinama šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, taip pat darbuotojui pageidaujant (jam turint nusiskundimų dėl naktinio darbo). Jeigu nustatoma, kad darbas naktį pakenkė darbuotojo sveikatai, darbdavys, vadovaudamasis medicinine išvada, privalo perkelti darbuotoją darbui dienos metu.
46 straipsnis. Ne visas darbo laikas
1. Darbuotojui, susitarus su darbdaviu, gali būti nustatoma ne visa darbo diena arba ne visa darbo savaitė.
2. Darbdavys privalo nustatyti ne visos darbo dienos arba ne visos darbo savaitės darbo grafiką, jeigu to pageidauja: nėščia, krūtimi maitinanti ar neseniai pagimdžiusi moteris; moteris, turinti vaiką (vaikus) iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 16 metų; tėvas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 16 metų, taip pat globėjas ar globėja, auginantys tokio pat amžiaus vaiką (vaikus); neįgalus asmuo; asmuo, slaugantis sergantį šeimos narį ir pateikęs darbdaviui medicinos įstaigos išvadą dėl ne viso darbo laiko būtinumo bei laikotarpio, kurį ne visas darbo laikas taikytinas.
3. Ne viso darbo laiko nustatymo tvarką, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims bei kitiems darbuotojams, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
4. Darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba pagal atliktą darbą. Darbas ne visą darbo laiką neapriboja darbuotojų teisių, nustatant jiems kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą įmonėje, taikant kitas darbo įstatymuose numatytas garantijas.
47 straipsnis. Budėjimas įmonėje, budėjimas namuose
1. Ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje vidaus darbo tvarką ar atlikti neatidėliotinus darbus, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutikus - ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose, pasibaigus darbo dienai, taip pat budėti įmonėje arba namuose poilsio ar įstatymų nustatytų švenčių dienomis.
2. Budėjimo laikas įmonėje arba namuose kartu su darbo laiku (kai budima pasibaigus darbo dienai) negali viršyti 8 valandų. Budėjimo laikas poilsio ar įstatymų nustatytų švenčių dienomis įmonėje arba namuose negali viršyti 8 valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, budėjimas namuose - ne mažiau kaip pusei darbo laiko įmonėje.
3. Už budėjimą įmonėje arba namuose, kai viršijamas normalus darbo laikas, nurodytas šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, per kalendorinį mėnesį po budėjimo privalo būti suteikiamas laisvalaikis tokios pat laiko trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose). Darbuotojui pageidaujant šis laikas, kai budint viršijamas normalus darbo laikas, gali būti prijungiamas prie kasmetinių atostogų arba už jį apmokama atitinkamai kaip už viršvalandinį darbą arba darbą poilsio ar švenčių dienomis įstatymo nustatyta tvarka.
4. Budėti įmonėje arba namuose negali būti skiriamos nėščios, krūtimi maitinančios ar neseniai pagimdžiusios moterys, neįgalūs ar jauni asmenys. Motina, turinti vaiką iki 14 metų, tėvas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų, taip pat neįgalų asmenį slaugantis asmuo budėjimui įmonėje arba namuose gali būti skiriamas tik jam sutikus.
48 straipsnis. Viršvalandinis darbas
1. Viršvalandiniu laikomas darbas, kurį darbuotojai dirba viršydami šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų 40 valandų per savaitę darbo laiką.
2. Viršvalandiniu darbu nelaikomas šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodytų darbuotojų darbas. Viršvalandiniu darbu taip pat nelaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ūkininkų šeimos narių darbas, viršijant šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą normalų darbo laiką.
3. Darbdavys turi teisę organizuoti darbuotojams, išskyrus darbuotojus, išvardytus šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje, viršvalandinį darbą darbo, poilsio ir švenčių dienomis:
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės priežasties, nebuvo galima baigti per normalią darbo trukmę ir, jeigu, nutraukus pradėtą darbą, gali sugesti medžiagos arba darbo priemonės;
5) kai neatvyksta pamainininkas (tokiu atveju darbdavys, antrą pamainą iš eilės dirbantį darbuotoją privalo ne vėliau kaip po pusės darbo dienos pakeisti kitu darbuotoju);
4. Kitais, šio straipsnio 3 dalyje, neišvardytais atvejais darbo dienomis darbdavys gali organizuoti viršvalandinius darbus kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ir gavęs raštišką darbuotojo sutikimą, nesant įmonėje kolektyvinės sutarties - gavus darbuotojo rašytinį sutikimą. Darbuotojui dirbti viršvalandinius darbus savo iniciatyva ir nesutikus darbdaviui - draudžiama.
5. Dirbti viršvalandinius darbus, kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius draudžiama, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytą atvejį (kai neatvyksta į darbą darbuotoją pakeičiantis pamaininkas) viršvalandinis darbo laikas tokiomis sąlygomis negali būti ilgiau kaip 2 valandos.
49 straipsnis. Viršvalandinio darbo ribojimas
1. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Darbdavys privalo skaičiuoti darbuotojų dirbtą viršvalandinių darbų laiką ir jį nurodyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
50 straipsnis. Poilsio laikas
1. Darbuotojų darbingumui ir sveikatai atstatyti nustatomos šios poilsio rūšys:
51 straipsnis. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti
1. Darbuotojams pailsėti ir pavalgyti suteikiama ne trumpesnė kaip pusės valandos ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka, kurios metu jie turi teisę palikti darbo vietą ir pertrauką naudoti savo nuožiūra. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti privalo būti suteikiama ne vėliau kaip po 4 valandų nuo darbo pradžios. Ši pertrauka į darbo laiką neįskaitoma.
2. Darbuose, kur dėl gamybos ar kitų sąlygų negalima palikti darbo vietos ir daryti pertraukos, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo metu. Šių darbų sąrašas ir valgymo tvarka bei vieta nustatomi Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pase arba kolektyvinėje sutartyje.
3. Pertraukos pailsėti ir pavalgyti pradžia ir pabaiga, jos trukmė ir suteikimo tvarka poilsio bei įstatymų nustatytų švenčių dienų išvakarėse nustatomos kolektyviniuose susitarimuose, kolektyvinėse sutartyse, jeigu tokios sutartys nesudaromos - darbo sutartyse ir Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pase.
52 straipsnis. Papildomos ir specialios pertraukos
1. Atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbuotojams darbo laiko metu suteikiamos papildomos pertraukos poilsiui.
2. Darbuotojams, dirbantiems lauke arba neapšildomose patalpose (kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10 °C), taip pat kitais atvejais, numatytais saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose, privalo būti suteikiamos specialios pertraukos.
3. Papildomos ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką ir negali būti trumpesnės kaip 10 minučių. Papildomų ir specialių pertraukų poilsiui skaičius, trukmė ir poilsio vieta nustatomi atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas kolektyvinėse sutartyse, nesant kolektyvinių sutarčių - darbo sutartyse ir Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės pase.
4. Poilsio ir specialias pertraukas darbo laiku, atsižvelgiant į darbo sąlygas, reglamentuoja Bendrieji poilsio režimų nuostatai, kuriuos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti numatytos papildomos negu saugos ir sveikatos darbe teisės aktais numatytos papildomos ir specialios pertraukos.
53 straipsnis. Paros poilsis
2. Darbuotojo poilsio laikas per parą negali būti trumpesnis kaip 11 valandų iš eilės, nepriklausomai nuo to ar darbuotojas dirba vienoje ar keliose darbovietėse, pagal vieną ar daugiau darbo sutarčių. Jauniems asmenims paros poilsio laiko trukmė privalo būti ne trumpesnė, negu nustatyta šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje.
54 straipsnis. Savaitės poilsis
1. Darbuotojo savaitės nepertraukiamo poilsio laikas kiekvieną savaitę privalo būti ne trumpesnis kaip 35 valandos.
55 straipsnis. Poilsio dienos paslaugas teikiančiose įmonėse
56 straipsnis. Poilsio dienos nepertraukiamai dirbančiose įmonėse ir esant suminei darbo laiko apskaitai
57 straipsnis. Darbo ir poilsio laiko reguliavimo ypatumai
Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos įstaigose taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo laikas, atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas, gali skirtis nuo šiuo įstatymu nustatytų normų. Darbo, viršvalandinio darbo ir poilsio laiko ypatumus kai kuriose ekonominės veiklos srityse nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
III DALIS
ATSKIRŲ DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE GARANTIJOS
VI skyrius
JAUNI ASMENYS, MOTERYS, NEĮGALŪS ASMENYS
pirmasis skirsnis
jauni asmenys
58 straipsnis. Jaunų asmenų saugos ir sveikatos darbe reguliavimas
1. Darbdaviai privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam asmeniui darbdavio suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekeliantis pavojaus sveikatai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, nepakenkti jo mokymuisi.
2. Vaikų iki 16 metų amžiaus darbas draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, ir laikantis įdarbinimo sąlygų, nustatytų šio straipsnio 4 ir 5 dalyje.
3. Šiame įstatyme, kituose saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nustatyti saugos ir sveikatos darbe reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi nepriklausomai nuo to ar su jaunu asmeniu sudaryta terminuota, ar neterminuota darbo sutartis.
4. Vieno iš tėvų arba kito, vaiką auginančio, asmens ir darbdavio rašytiniu susitarimu, vaikui pageidaujant ir esant gydytojo pažymai apie vaiko sveikatą ir gydytojo leidimui, vaikai (moksleiviai) iki 16 metų gali dirbti lengvus darbus. Toks susitarimas vaiko, vieno iš tėvų arba vaiką auginančio asmens arba vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo iniciatyva gali būti bet kuriuo metu nutrauktas.
5. Vaikams (moksleiviams) iki 16 metų leidžiamų dirbti lengvų darbų sąrašą, šio straipsnio 4 dalyje nurodyto rašytinio susitarimo sudarymo ir pranešimo apie jį Valstybinei darbo inspekcijai tvarką, poilsio laiką ir kitas išimtines sąlygas, kurioms esant jie gali dirbti lengvus darbus, tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
7. Darbdavys prieš įdarbindamas jauną asmenį privalo įvertinti:
1) ar darbas, į kurį numatoma skirti jauną asmenį nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių, kuriems esant (šio įstatymo 59 straipsnio 2 dalis) į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
4) darbo priemonių techninę būklę, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklę, kad jauni asmenys dėl jų neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo, gamybos technologinių procesų organizavimą, darbo priemonių išdėstymą, kad jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos pavojingos cheminės medžiagos;
8. Apie galinčius kilti pavojus ir priemones šių pavojų išvengimui, taip pat apie įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti darbdaviai informuoja jaunus asmenis juos įdarbinant ir ne rečiau kaip kasmet, be to darbdavys apie galimus pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar jų globėjus.
59 straipsnis. Darbai, draudžiami dirbti jauniems asmenims
1. Jauni asmenys negali būti skiriami dirbti:
2) darbų, kuriuose naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos;
3) darbus, kur galimas jonizuojančios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis;
4) darbus, kur yra didesnė tikimybė nelaimingiems atsitikimams darbe ar susirgimams profesinėmis ligomis, taip pat darbus, kuriuos dėl nepakankamo atsargumo ar patyrimo jaunas asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti;
2. Jaunų asmenų įdarbinimo bei jų sveikatos patikrinimą ir jų galimybes dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, jiems draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų, pavojingų veiksnių sveikatai sąrašą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
3. Tais atvejais, kai jauniems asmenims draudžiami darbai yra būtini profesiniam pasirengimui, jie privalo būti vykdomi įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybos specialisto ar kito darbdavio paskirto įmonės darbuotojo arba mokymo įstaigos, kurioje paauglys mokosi, darbuotojo, kuris atestuotas saugos ir sveikatos darbe srityje, priežiūroje. Jaunų asmenų darbinio mokymo tvarką bei jų profesinio pasirengimo sąlygas ir tvarką draudžiamiems darbams nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
60 straipsnis. Jaunų asmenų poilsio laikas
1. Paros nepertraukiamo poilsio laikas vaikams per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui, paaugliams - ne trumpesnis kaip 12 valandų paeiliui.
2. Jauniems asmenims, kurių darbo dienos trukmė ilgesnė negu keturios valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių pertrauka darbo metu, kuri įskaitoma į darbo laiką.
61 straipsnis. Draudimas skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku, viršvalandinius darbus, poilsio ir švenčių dienomis
Draudžiama skirti jaunus asmenis dirbti nakties darbo laiku, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinius darbus. Vaikai iki 16 metų amžiaus negali būti priimami darbui nuo 8 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Paaugliai negali būti priimami darbui nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto arba nuo 11 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.
antrasis skirsnis
moterys, neįgalūs asmenys
62 straipsnis. Motinystės sauga
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, jos turi teisę pasirinkti dirbti visą ar ne visą darbo laiką. Šiuo įstatymu valstybė nustato nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims saugos ir sveikatos darbe garantijas.
63 straipsnis. Bendrosios saugos ir sveikatos darbe nuostatos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims.
1. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims draudžiamų darbų, pavojingų veiksnių sąrašą (toliau šiame straipsnyje - draudžiamų darbų sąrašai) tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
2. Darbdavys, vadovaudamasis draudžiamų darbų sąrašais bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti galimą riziką nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustačius galimą poveikį, darbdavys privalo imtis priemonių tokios rizikos pašalinimui:
1) jeigu nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris dirba darbą, nurodytą draudžiamų darbų sąrašuose, šią moterį iki nėštumo ir gimdymo atostogų, jos sutikimu, perkelia į kitą darbą įmonėje;
3. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu tokio poveikio, pakeitus darbo sąlygas neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tą moterį (jos sutikimu) į kitą darbą toje pačioje įmonėje.
4. Perkėlus nėščią, neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią moterį į kitą darbą toje pačioje įmonėje, jai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą gautas vidutinis darbo užmokestis.
5. Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą jos ar būsimo kūdikio sveikatai neigiamo poveikio neturintį darbą, nėščiai moteriai, jos sutikimu, suteikiamos nemokamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Šių atostogų laikas neįskaitomas į draudimo stažą ir apskaičiuojant vidutinį kompensuojamąjį uždarbį.
6. Nesant galimybės neseniai pagimdžiusią ar krūtimi maitinančią kūdikį moterį po nėštumo ir gimdymo atostogų perkelti į kitą jos ar kūdikio sveikatai neigiamo poveikio neturintį darbą, neseniai pagimdžiusiai ar maitinančiai kūdikį moteriai, jos sutikimu, suteikiamos nemokamos atostogos iki kūdikiui sukaks vieneri metai ir jai per tą laikotarpį išmokamos įstatymu nustatytos motinystės draudimo išmokos.
64 straipsnis. Kitos saugos ir sveikatos darbe garantijos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims ir asmenims, auginantiems mažamečius vaikus
1. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris, skirti viršvalandiniams darbams draudžiama. Asmenis auginančius vaiką ar vaikus iki 3 metų dirbti poilsio ar įstatymu nustatytų švenčių dienomis, siųsti į komandiruotes, skirti viršvalandiniams darbams leidžiama tik jiems sutikus.
2. Krūtimi maitinančiai kūdikį motinai be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Motinos pageidavimu pertraukas kūdikiui maitinti galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti, arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Pertraukos kūdikiui maitinti apmokamos pagal darbuotojos vidutinį darbo užmokestį.
3. Asmenys, auginantys vaiką iki 14 metų, vaiką su negalia iki 16 metų, skiriami dirbti viršvalandiniams darbams arba būti siunčiami į komandiruotes, jiems sutikus.
IV DALIS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS dARBE VERTINIMAS. PAGRINDINĖS PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMą NUOSTAToS
VII SKYRIUS
Saugos IR SVEIKATOS darbe vertinimas
66 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe būklės vertinimas
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe būklė vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo sąlygos įmonėje, jos padaliniuose, atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, nustatytus saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose.
2. Darbo sąlygos vertinamos pagal tai, kaip darbo aplinka darbo vietose, darbo pobūdis, darbo ir poilsio režimas atitinka šiuo įstatymu, kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytus reikalavimus.
67 straipsnis. Darbo aplinkos klasifikavimas
1. Darbo aplinka klasifikuojama taip:
1) optimali darbo aplinka - darbo aplinka, kurioje nėra kenksmingų veiksnių, neigiamai veikiančių darbuotojų savijautą, darbingumą, sveikatą;
2) normali darbo aplinka - kai darbo aplinkoje esantys kenksmingi veiksniai arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai neviršija saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytų leidžiamų ribinių dydžių;
3) kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytus leidžiamus ribinius dydžius. Dirbant tokioje darbo aplinkoje privalo būti sudaromos darbuotojų sveikatos išsaugojimo sąlygos.
4) labai kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu pastoviai viršija saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytus leidžiamus ribinius dydžius. Tokioje darbo aplinkoje gali būti dirbama tik išimtinais atvejais ir privalo būti sudaromos darbuotojų sveikatos išsaugojimo sąlygos.
5) pavojinga darbo aplinka - darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu išsiskiriančių į darbo aplinką ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogias medžiagas. Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo galimo tokių medžiagų veiksnių poveikio privalo būti įgyvendinamos priemonės, nustatytos šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje.
68 straipsnis. Darbo aplinkos vertinimas
1. Darbo aplinka vertinama siekiant nustatyti ar darbo aplinkoje yra profesinė rizika. Darbo aplinka vertinama pagal tai, ar darbo aplinkoje esantys veiksniai atitinka saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytus dydžius, charakterizuojančius saugią ir nekenksmingą darbo aplinką.
69 straipsnis. Ypatingos saugos ir sveikatos darbe priemonės
1. Darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leidžiamus ribinius dydžius ir nėra galimybės sumažinti jų iki leidžiamų ribinių dydžių, nustatytų saugos ir sveikatos darbe teisės aktais, darbo laiko trukmė toje aplinkoje sutrumpinama, atsižvelgiant į darbo aplinkos vertinimo rezultatus ir vadovaujantis Darbo laiko trukmės nustatymo priklausomai nuo darbo aplinkos poveikio darbuotojų sveikatai, kriterijais ir tvarka.
2. Darbuotojai, kurie dirba su pavojingomis biologinėmis medžiagomis, galinčiomis sukelti užkrečiamas ligas, skiepijami (vakcinuojami) darbdavio lėšų sąskaita.
70 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe ekspertizės
1. Saugos ir sveikatos darbe ekspertizių tikslas yra ištirti ar darbo vietos, darbo priemonės, darbo sąlygos atitinka saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, nustatytus saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose.
2. Saugos ir sveikatos darbe ekspertizė gali būti skiriama naujų įmonių ar įmonių padalinių, naujų technologijų, darbo priemonių projektams įvertinti, taip pat pradėjus eksploatuoti minėtus objektus ar darbo priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl saugos ir sveikatos darbe būklės įvertinimo duomenų tikrumo (darbdavio, įmonės profesinės sąjungos iniciatyva ar valstybės institucijų sprendimu), kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktų nustatytais atvejais.
VIII skyrius
Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos
71 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas
1. Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes klasifikuojami - lengvi, sunkūs, mirtini:
1) lengvas nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis, kurio metu darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir, kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai;
2) sunkus nelaimingas atsitikimas darbe - įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria jo sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
2. Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe klasifikuojami - pavieniai nelaimingi atsitikimai darbe (traumą patyrė vienas darbuotojas) ir grupiniai nelaimingi atsitikimai darbe, kai traumą patyrė daugiau negu vienas darbuotojas.
3. Pagal sąryšį su darbu nelaimingi atsitikimai darbe klasifikuojami - susiję su darbu, nesusiję su darbu:
1) nelaimingu atsitikimu darbe, susijusiu su darbu, laikomas įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą darbą ar darbdaviui leidus darbą, vykstant į darbą ar iš darbo;
2) nelaimingu atsitikimu nesusijusiu su darbu laikomas įvykis, kurį tiriant nustatoma, kad nukentėjusysis buvo traumuotas ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu; kai darė nusikaltimą; kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais).
4. Profesinės ligos klasifikuojamos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė profesinė liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
72 straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas
1. Darbuotojas, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai pranešti padalinio vadovui darbdaviui, įmonės saugos ir sveikatos darbe tarnybai, jeigu jis pajėgia tai padaryti.
2. Nelaimingų atsitikimų darbe, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai.
3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
4. Lėtinę profesinę ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per tris dienas apie tai raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėms įstaigoms.
73 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas
1. Visoms įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo tvarka, nustatyta šiuo įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais.
2. Visi nelaimingi atsitikimai darbe, profesiniai susirgimai privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos aktuose ir nustatyta tvarka užregistruoti.
3. Lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojų atstovo (atstovų). Nelaimingo atsitikimo darbe tyrime gali dalyvauti pats nukentėjęs darbuotojas.
4. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovui. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, pasiūlo panašių atsitikimų priežastims pašalinti priemones. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu darbo inspektorius gali pasitelkti reikiamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia reikiamą informaciją nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą įteikia darbdaviui pasirašymui. Darbdavio ar darbuotojų atstovui nedalyvaujant nelaimingo atsitikimo darbe tyrime, darbo inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų). Darbdavio ar darbuotojų atstovui arba darbdaviui nepasirašius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ir raštu nepateikus darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas įsigalioja nuo jo surašymo dienos.
5. Darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas kartu su priedais išsiunčiamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms, nukentėjusiam (arba jo šeimai).
6. Valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių), darbdavio, darbuotojų atstovui ar darbdavio pareiškimais gali būti skundžiami Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka - Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, aplinkybės ir (ar) priežastis (priežastys) gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiami teismui.
7. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga pateikiama atitinkamoms institucijoms Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.
8. Nelaimingą atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija, kurios pirmininkas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai - Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.
9. Įtariamą profesinį susirgimą įmonėje dirbančiam ar dirbusiam darbuotojui nustato gydytojas, turintis licenziją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.
10. Profesinio susirgimo priežastis tiria ir jo pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija, kurios sudėtyje yra valstybinis darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Visuomenės sveikatos priežiūros teritorinės įstaigos atstovas ir profesinį susirgimą įtaręs gydytojas. Tyrimas vykdomas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai. Komisijos pirmininkas tyrimo metu gali pasitelkti atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui reikiamą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos tyrimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio ir darbuotojų atstovai. Profesinės ligos tyrimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga ir išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms.
11. Kai profesinį susirgimą tirianti komisija nustato, kad profesiniam susirgimui galėjo turėti įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija vadovaudamasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą vykdo ankstesnėje įmonėje ar įmonėse;
12. Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių, taip pat dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio ir darbuotojų atstovai gali apskųsti teismui arba Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
13. Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, kurios nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.
14. Ūmias profesines ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų tiria komisija, kurios pirmininkas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai - Lietuvos Respublikos vyriausiojo gydytojo higienisto pavaduotojas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas bei po vieną Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio ir darbuotojų atstovai.
74 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimo aktų saugojimas, apskaita
1. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesus atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda prokuratūrai.
2. Profesinių ligų tyrimo aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo interesus atstovaujančiam asmeniui, darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų.
3. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, taip pat profesinių ligų tyrimo aktai registruojami ir apskaitomi Valstybinėje darbo inspekcijoje atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Profesinės ligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėje įstaigoje, Valstybiniame profesinių ligų registre Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Valstybinio profesinių ligų registro nuostatuose nustatyta tvarka.
4. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų tyrimo aktai ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kur įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar buvo užregistruota profesinė liga ir Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais.
V DALIS
EKONOMINĖS PRIEMONĖS, SKATINANČIOS SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE GERINIMĄ. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS. BAIGIAMOSIOS ĮSTATYMO NUOSTATOS.
IX skyrius
Ekonominės priemonės ir atsakomybė
pirmasis skirsnis
Ekonominės priemonės
75 straipsnis. Darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas
1. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
76 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų dydžio diferencijavimas
antrasis skirsnis
atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimų pažeidimus. žalos atlyginimas
77 straipsnis. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė
1. Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė saugos ir sveikatos darbe teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Darbdavys neatsako už saugos ir sveikatos darbe reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali būti sumažinta, kai ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl išimtinių atsitikimų, kurių pasekmių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
4. Darbdavio atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe reikalavimų neužtikrinimą gali būti sumažinta įvertinus priemones, kurių darbdavys ėmėsi šio įstatymo 36 straipsnio nustatyta tvarka.
78 straipsnis. Atlyginimas darbuotojui už pakenkimą sveikatai
1. Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai.
2. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės negu numatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
79 straipsnis. Išmokos, darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe
X skyrius
baigiamosios nuostatos
81 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe kontrolė
82 straipsnis. Ginčų nagrinėjimo tvarka
1. Ginčai dėl saugos ir sveikatos darbe teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
83 straipsnis. Saugos ir sveikatos darbe būklės įmonėje atskaitomybė
1. Įmonės pagal Įmonės saugos ir sveikatos darbe būklės paso duomenis pildo statistinės atskaitomybės formą, kurioje nurodomos darbo vietos, kuriose darbo aplinkos veiksniai neatitinka saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytų dydžių, taip pat nurodomi nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos bei darbo vietos, kuriose naudojami potencialiai pavojingi įrenginiai.
84 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas
85 straipsnis. Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos saugos ir sveikatos darbe teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikoje
Rengiant Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe teisės aktus, taikomos Europos Sąjungos saugos ir sveikatos darbe teisės aktų nuostatos, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, kurios nustatyta tvarka ratifikuotos Lietuvos Respublikoje, nuostatos taip pat atsižvelgiama į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas.
86 straipsnis. Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos darbe įstatymo 15 straipsnio 3 dalies, 29 straipsnio ir 69 straipsnio 6 dalies galiojimas
87 straipsnis. 79 straipsnio taikymas
88 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Įsigaliojus šiam įstatymui Vyriausybė:
1) iki 2001 m. vasario mėn. 1 d. patvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus;
2) nustato saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, patvirtintų įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m.spalio 7 d.nutarimą Nr. I-267 “Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo” (Žin., 1993, Nr.55-1065; 1994, Nr.88-1671) pakeitimų ir papildymų, taip pat kitų šio įstatymo straipsniuose nurodytų saugos ir sveikatos darbe teisės aktų, kuriuos tvirtina ministrai, tvirtinimo terminus.”