Priėmimui
LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ
ĮSTATYMAS
2000 m. d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
ĮSTATYMO PASKIRTIS, SĄVOKOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Gamtinės dujos – išgaunamų iš žemės gelmių angliavandenilių mišinys, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos.
2. Gamtinių dujų įmonė – įmonė, kuri verčiasi bent viena iš šių veiklų: gamtinių dujų, tarp jų ir suskystintųjų, (toliau – dujų) gavybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo, pirkimo bei laikymo ir yra atsakinga už su šiomis veiklomis susijusias komercines, technines ir (arba) eksploatacines pareigas. Galutiniai vartotojai dujų įmonėms nepriskiriami.
11. Gamtinių dujų talpykla – dujų įmonei priklausantys ir (arba) dujų įmonės valdomi įrenginiai dujoms laikyti, išskyrus tą įrenginių dalį, kuri naudojama dujų gavybos operacijoms vykdyti.
12. Suskystintų gamtinių dujų įrenginiai – terminalas gamtinėms dujoms skystinti arba suskystintoms gamtinėms dujoms priimti, laikyti ir redujofikuoti.
13. Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję statiniai bei įrenginiai dujoms iš verslovių perduoti į dujų talpyklas, miestų ir gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai.
14. Skirstomasis tinklas – vamzdynai dujoms iš magistralinio dujotiekio dujų skirstymo stočių pristatyti iki vartotojo sistemų, taip pat inžinerijos statiniai, įtaisai bei priemonės jiems funkcionuoti.
15. Sistema – dujų įmonei nuosavybės teise priklausantis ir (arba) dujų įmonės valdomas magistralinis dujotiekis ir (arba) skirstomasis tinklas, ir (arba) suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, įskaitant kitus šios ir susijusių įmonių įrenginius, skirtus perdavimui ir paskirstymui užtikrinti bei papildomoms reikalingoms paslaugoms teikti.
17. Vartotojo sistema – vamzdynai ir įrenginiai dujoms iš magistralinio dujotiekio ar skirstomojo tinklo priimti ir saugiai panaudoti vartotojo reikmėms.
19. Vertikaliosios integracijos įmonė – dujų įmonė, kuri verčiasi ne mažiau kaip dviem iš šių veiklų: dujų gavybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo arba laikymo.
20. Horizontaliosios integracijos įmonė – įmonė, kuri verčiasi dujų gavybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ar laikymo veikla (bent viena iš jų) ir kartu su dujų ūkiu nesusijusia veikla.
22. Vartotojas – juridinis ir fizinis asmuo bei įmonė, neturinti juridinių asmens teisių perkantys dujas.
27. Dujų tranzitas – dujų, kilusių iš kitos valstybės teritorijos ir skirtų trečiosios valstybės teritorijai, transportavimas per šalies teritoriją.
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS DUJŲ SEKTORIAUS ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS
3 straipsnis. Dujų sektorius
4 straipsnis. Sistemų suderinamumas
1. Perdavimo ir paskirstymo sistemos, dujų talpyklos, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai turi atitikti projektavimo, statybos, eksploatavimo reikalavimus, užtikrinančius sistemų, talpyklų, įrenginių suderinamumą ir saugią veiklą. Turi būti užtikrintas bendros jungtinės perdavimo sistemos ir atskirų jungtinių paskirstymo sistemų bendras dispečerinis valdymas bei eksploatavimas.
5 straipsnis. Licencijos
1. Dujų įmonės savo veiklai privalo turėti licenciją. Licencijos nustatomos šioms veiklos rūšims:
2. Licencijos perduoti, paskirstyti ir laikyti dujas išduodamos dujų sistemas nuosavybės teise turinčioms ar kitais teisėtais būdais jas naudojančioms įmonėms.
3. Licencijas išduoda, sustabdo, panaikina bei licencijuojamą veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Licencijavimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6 straipsnis. Dujų įmonių ir vartotojų bei sistemos naudotojų santykiai
2. Draudžiama perduoti, paskirstyti, laikyti, tiekti ir vartoti dujas be sutarties arba nesilaikant sutarties sąlygų.
7 straipsnis. Dujų tiekimo sutartis
Dujų tiekimo sutartyje turi būti nurodyta: dujų kiekis, kokybė, kaina, tiekimo bei atsiskaitymo tvarka, šalių teisės ir pareigos, atsakomybė, sutarties terminas ir nutraukimo sąlygos, ginčų nagrinėjimo tvarka. Dujų tiekimo sutartyje gali būti numatytos ir kitos įstatymams neprieštaraujančios sąlygos.
8 straipsnis. Dujų tiekimas
1. Dujų įmonės turi užtikrinti saugų dujų tiekimą vartotojams. Dujų tiekimo saugumo kriterijus nustato Ūkio ministerija.
2. Dujų įmonė gali apriboti ar nutraukti dujų tiekimą:
3. Dujų įmonės turi teisę tiekti dujas laisviesiems vartotojams tiesioginiais vamzdynais. Laisvieji vartotojai turi teisę gauti dujas, tiekiamas tiesioginiais vamzdynais. Tiesioginių vamzdynų įrengimo bei leidimų jiems įrengti išdavimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
TREČIASIS SKIRSNIS
PERDAVIMAS, PASKIRSTYMAS, LAIKYMAS
9 straipsnis. Pagrindiniai reikalavimai dujų įmonėms
1. Dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo įmonės turi naudoti ir plėtoti dujų sistemas taip, kad jos veiktų saugiai, efektyviai ir būtų užtikrintų aplinkos apsauga.
2. Perdavimo, paskirstymo, laikymo įmonėms draudžiama diskriminuoti sistemos naudotojus, atskirų kategorijų vartotojų kitų vartotojų ar su šiomis įmonėmis susijusių įmonių naudai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SĄSKAITŲ RŪŠYS IR JŲ TVARKYMAS
10 straipsnis. Integruotos gamtinių dujų įmonės vidinė buhalterinė apskaita
1. Vertikaliosios integracijos dujų įmonės tvarko atskirą vidinę buhalterinę apskaitą kiekvienai iš šių veiklos rūšių:
2. Horizontaliosios integracijos įmonės, be pirmojoje dalyje nurodytos, tvarko ir konsoliduotą ne dujų ūkio veiklos vidaus buhalterinę apskaitą.
3. Atskirų veiklos rūšių buhalterinė apskaita tvarkoma taip, kaip ji turėtų būti tvarkoma, jei šių rūšių veikla verstųsi atskiros įmonės.
PENKTASIS SKIRSNIS
DUJŲ RINKA
12 straipsnis. Teisė naudotis sistema
1. Teisė naudotis perdavimo sistema suteikiama dujų tiekėjams, laisviesiems vartotojams, paskirstymo įmonėms, įmonėms, gabenančioms dujas tranzitu.
3. Dujų tiekėjai turi teisę sudaryti dujų tiekimo sutartis su laisvaisiais vartotojais ir paskirstymo įmonėmis.
4. Laisvieji vartotojai turi teisę nevaržomi sudaryti tiekimo sutartis su bet kuriomis licencijuotomis dujų įmonėmis. Laisvieji vartotojai turi teisę sudaryti naudojimosi sistema sutartis dėl tokio dujų kiekio, kurį sunaudoja jie patys.
5. Dujų įmonė gali neleisti naudotis sistema, jeigu šio prašymo negalima įvykdyti dėl per mažo sistemos pajėgumo, arba įvykdžiusi tokį prašymą įmonė negalėtų vykdyti jai nustatytų pareigų arba turėtų nuostolių dėl sudarytose tiekimo sutartyse numatytų netesybų mokėjimo. Atsisakymas leisti naudotis sistema turi būti motyvuotas.
6. Perdavimo ar paskirstymo įmonės vartotojų ar kitų dujų įmonių prašymu privalo padidinti sistemos našumą arba nutiesti naują dujotiekį, jeigu tai ekonomiškai pagrįsta arba jeigu prašytojas įsipareigoja padengti sistemos našumo didinimo išlaidas tiek, kiek jos viršija ekonomiškai pagrįstas sistemos našumo didinimo išlaidas. Sistemos našumo didinimo, naujų dujotiekių tiesimo klausimai sprendžiami šalių susitarimu.
7. Skundus dėl teisės naudotis sistema, jos pajėgumo padidinimo, investicijų atsipirkimo laiko pagrįstumo nagrinėja Komisija. Komisija gali įpareigoti dujų įmones sudaryti atitinkamas sutartis.
13 straipsnis. Rinkos liberalizavimas
2. Pareiškimai tapti laisvaisiais vartotojais kartu su gamtinių dujų sunaudojimo duomenimis pateikiami Komisijai.
14 straipsnis. Kainų reguliavimas
1. Dujų sektoriuje reguliuojamos šios kainos:
2. Viršutines gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo kainų ribas trejų metų laikotarpiui nustato Komisija.
3. Viršutines gamtinių dujų kainų ribas reguliuojamiesiems vartotojams trejų metų laikotarpiui nustato Komisija.
4. Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo ir laikymo kainas, neviršijančias nustatytų didžiausių kainų, kiekvienais metais nustato dujų įmonės.
5. Reguliuojamiesiems vartotojams gamtinių dujų kainas, neviršijančias didžiausių kainų , kas pusę metų nustato dujų įmonė.
6. Naujos kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo jų viešo paskelbimo. Komisija, nustačiusi, kad kainos apskaičiuotos nesilaikant nustatytos metodikos arba yra klaidingos, privalo nurodyti įmonėms jų klaidas. Įmonės ja privalo ištaisyti per 30 dienų. Jei įmonė nevykdo komisijos reikalavimo, Komisija turi teisę vienašališkai nustatyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas kainas.
7. Naujų vartotojų prijungimo prie esamų dujų sistemų išlaidos, dėl kurių padidinamos kainos esamiems dujų vartotojams, negali būti pripažintos pagrįstomis. Naujai dujofikuojamoms teritorijoms laikotarpiui iki 10 metų gali būti nustatyta tokia dujų perdavimo kaina, kuri padengtų investicijas, išskyrus 15 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SISTEMŲ ĮRENGIMAS IR EKSPLOATAVIMAS
15 straipsnis. Dujų sistemų įrengimas
1. Dujų perdavimo sistemos, laikymo statiniai bei įrenginiai, terminalai įrengiami vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos, Vyriausybės programos nuostatomis, parengus atitinkamus plėtros projektus. Sistemos gali būti įrengiamos dujų įmonių, vartotojų iniciatyva. Sprendimą dėl magistralinio dujotiekio, saugyklos įrengimo, reikalingų dujų tiekimo saugumui užtikrinti, priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dujų įmonės, Komisija privalo užtikrinti tokių sprendimų įgyvendinimą.
2. Leidimas tiesti valstybės sieną kertantį magistralinį dujotiekį išduodamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimu. Leidimai perdavimo ir paskirstymo sistemoms įrengti neišduodami, jeigu neišnaudojami esami pajėgumai.
3. Dujų įmonės prijungia prie savo sistemų kitų dujų įmonių, vartotojų sistemas, jeigu yra pakankamas sistemos našumas, įvykdytos techninės sąlygos, taip pat jeigu prijungimas nesutrukdys dujų įmonėms vykdyti šio įstatymo nustatytus įpareigojimus. Jeigu sistemos našumo nepakanka būsimiems vartotojo dujų poreikiams tenkinti, dujų įmonė esant techninėms galimybėms privalo našumą padidinti. Prisijungiančios dujų įmonės ir vartotojai padengia prisijungimo išlaidas, o prireikus ir sistemos našumo padidinimo išlaidas. Prijungimo išlaidų dydį nustato prijungiančios perdavimo ir paskirstymo įmonės, suderinusios su Komisija.
16 straipsnis. Dujų sistemos žemėje ir statiniuose
1. Dujų sistemos žemėje, statiniuose gali būti tiesiamos dujų įmonėms ir žemės ar statinio savininkams susitarus.
2. Žemės, statinių savininkams turi būti atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl vamzdyno tiesimo, įrenginių montavimo ar naudojimo. Kilusius ginčus sprendžia teismas.
3. Žemės, statinių savininkams draudžiama gadinti, pertvarkyti dujų įmonėms priklausantį turtą, atlikti kitus veiksmus, kurie trikdytų įrenginių darbą, trukdytų saugiai transportuoti dujas. Žemės, statinių savininko reikalavimu jo žemėje, statinyje esantys dujų įmonės įrenginiai į kitą vietą perkeliami žemės ar statinio savininko lėšomis.
17 straipsnis. Dujų sistemų naudojimas
1. Žemės ar statinių savininkų ir dujų įmonių susitarimu dujų įmonių įgalioti asmenys gali įeiti į žemę ar statinius, kuriuose yra dujų įmonių turtas, registruoti suvartotą dujų kiekį, atlikti dujotiekių aptarnavimo, priežiūros, remonto, modernizavimo darbus. Jeigu žemės ar statinių savininkui ir dujų įmonės nesusitaria, įpareigojimą leisti dujų įmonių įgaliotiems asmenims įeiti į kitų savininkų žemę ar statinius priima teismas.
18 straipsnis. Dujų kiekio apskaita
1. Perduodamos, paskirstomos, tiekiamos ir laikomos dujos turi būti skaičiuojamos Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis dujų kiekio matavimo priemonėmis.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
INFORMACIJOS TEIKIMAS
19 straipsnis. Informavimas
1. Valstybės institucijos gali reikalauti iš dujų įmonių bei sistemos naudotojų informacijos, reikalingos įstatymų nustatytoms pareigoms vykdyti. Negalima reikalauti tokios informacijos, kuri nėra kaupiama dujų įmonėse ar kurią kaupti nėra nustatę teisės aktai.
2. Dujų įmonė ar sistemos naudotojas, nuo reikalavimo gavimo, privalo pateikti reikalaujamą informaciją per 10 darbo dienų, jeigu nėra pagrįstų priežasčių ilgesniam terminui. Informacijos teikėjai privalo nurodyti, kuri jų teikiama informacija yra konfidenciali.
3. Dujų įmonė, atsisakiusi patenkinti kitos dujų įmonės ar laisvojo vartotojo raštu pateiktą pageidavimą naudotis sistema dujoms transportuoti, apie šį savo sprendimą ir jo priežastis per 10 darbo dienų informuoja Komisiją.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. ATSAKOMYBĖ
20 straipsnis. Skundų nagrinėjimas
21 straipsnis. Atsakomybė
2. Asmenys savo neteisėta veikla padarytą kitiems asmenims, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka.
3. Komisija įstatymų nustatyta tvarka gali skirti baudas už:
4. Komisija skiriamas baudas diferencijuoja atsižvelgdama į pažeidimo padarytos žalos dydį, pažeidimų trukmę, dėl šio pažeidimo gautų pajamų dydį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Komisija nutarimu nustato baudų diferencijavimo tvarką bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo taisykles.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Paskirstymo įmonės privalo prie jų sistemų prijungtiems naujiems vartotojams pasiūlyti eksploatuoti bendro naudojimo sistemos dalis naudoti pagal atskiras sutartis.
2. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dujų perdavimo ir paskirstymo įmonės išperka ar perima naudoti vartotojų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtas bendrojo naudojimo sistemas ir dujų kiekio matavimo priemones
3. Vyriausybė paskiria institucijas šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir nustato šių aktų parengimo terminus.
5. Įsigaliojus šiam įstatymui laisvaisiais pripažįstami šie vartotojai:
2) vartotojai, kurie viename objekte sunaudoja daugiau kaip 25 milijonus kubinių metrų dujų per metus;
6. Komisija jos rengiamas taisykles, nuostatus, metodikas privalo derinti Vyriausybės nustatyta tvarka.