P 2766(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Valstybės Sienos apsaugos tarnybos VEIKLOS
įstatymas
2000 m. d. Nr.
Vilnius
Pirmasis skyrius
Valstybės sienos apsaugos tarnybos teisinis statusas
Pirmasis skirsnis
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Valstybės sienos apsaugos tarnyba
1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) yra valstybinio valdymo institucija, kurios paskirtis - įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, o karo metu – ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę.
2. Tarnyba priklauso Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai. Vidaus reikalų ministerija vadovauja valstybės sienos apsaugos politikos įgyvendinimui ir jį kontroliuoja.
3. Tarnyba savo veiklą grindžia teisėtumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, pareigūno asmens laisvės ir statutinės drausmės derinimo, nuolatinės parengties, viešumo ir konfidencialumo derinimo principais.
4. Vidinis tarnybos organizavimas grindžiamas statutiniais pagrindais. Tarnybos pareigūnų statutiniams santykiams reguliuoti, jų tarnybos stažui, kvalifikacijai bei pareigoms žymėti nustatomi tarnybos pareigūnų specialieji laipsniai.
6. Įgyvendindama pavestas parengtinio tyrimo funkcijas, Tarnyba veikia visoje valstybės teritorijoje.
8. Tarnyba yra juridinis asmuo, savarankiškas asignavimų valdytojas, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą, vėliavą ir ženklą.
3 straipsnis. Tarnybos veiklos teisiniai pagrindai
Antrasis skirsnis
Tarnybos funkcijos ir įgaliojimai
5 straipsnis. Pagrindinės Tarnybos funkcijos
1. Tarnyba:
5) dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką bei atlieka kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože;
6 straipsnis. Tarnybos įgaliojimai saugant valstybės sieną
1. Saugodama valstybės sieną, Tarnyba:
įrengia ir prižiūri valstybės sienos ženklus, pasienio patrulio taką, inžinerines užtvaras, signalizacijos sistemas (kompleksus), kitus valstybės sienos apsaugos objektus bei įrenginius;
koordinuoja valstybės institucijų veiklą užtikrinant valstybės sienos teisinį režimą;
užkardo ir pagal kompetenciją reguliuoja pasienio incidentus;
neleidžia asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose ir (ar) pasienio kontrolės punktuose nenustatytu laiku;
nustato bei sulaiko asmenis ir transporto priemones, neteisėtai kirtusius valstybės sieną;
įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose;
užtikrina aplinkos apsaugos režimą valstybės sienos apsaugos objektuose.
7 straipsnis. Tarnybos įgaliojimai atliekant asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę
1. Atlikdama asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolę, Tarnyba:
2) tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis bei transporto priemones;
3) išsiaiškina atvykstančių užsieniečių vykimo tikslą, kelionės pobūdį, tikrina, ar atvykstantys užsieniečiai turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo Lietuvos Respublikoje metu, ar atitinka kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus įleidimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus;
4) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoda užsieniečiams vizas ar kitus leidimus kirsti valstybės sieną;
6) atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, bei gabenamų krovinių radiacinę kontrolę;
8) sulaiko, kol bus priimtas atitinkamas sprendimas, asmenis, be leidimo įvežančius ar išvežančius šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines, psichotropines, pavojingas ir (ar) kenksmingas;
8 straipsnis. Tarnybos įgaliojimai užtikrinant pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų režimą
1. Užtikrindama pasienio teisinį režimą, Tarnyba:
1) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių vykimo į pasienio ruožą ir buvimo jame tvarkos;
2) užkardo krovinių (prekių, vertybių ir kitokių daiktų) gabenimą kontrabandos būdu ne per pasienio kontrolės punktus;
3) užtikrindama valstybės sienos saugumą, kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos gamybinės, ūkinės ar kitokios fizinių ar juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių veiklos pasienio ruože tvarkos;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos laivų išplaukimo į teritorinę jūrą, jūros vidaus vandenis, pasienio vandenis bei plaukimo ir buvimo juose tvarkos;
5) užtikrindama valstybės sienos teisinį režimą, dalyvauja kontroliuojant kaip pasienio ruože naudojami gamtos ištekliai;
2. Pasienio kontrolės punktuose Tarnyba:
2) kontroliuoja asmenis ir transporto priemones, įeinančius ar įvažiuojančius į pasienio kontrolės punktą;
4) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboja įėjimą ar įvažiavimą į tam tikrą pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį;
3. Praleisdama asmenis per pasienio kontrolės punktus, kuriuose nėra muitinės įstaigų, Tarnyba užtikrina, kad vykstantys per šiuos pasienio kontrolė punktus asmenys, gabendami daiktus, už kuriuos imami importo (eksporto) muitai ir kiti mokesčiai ar kuriems taikomi įvežimo (išvežimo) draudimai bei apribojimai, laikytųsi nustatytų šių daiktų įvežimo (išvežimo) normų.
9 straipsnis. Tarnybos įgaliojimai neteisėtai kirtusių valstybės sieną asmenų atžvilgiu
1. Įgyvendindama valstybinę migracijos procesų kontrolę, Tarnyba:
1) nustato ir įstatymų nustatytam terminui sulaiko visoje valstybės teritorijoje užsieniečius, neteisėtai kirtusius valstybės sieną;
2. Nustatydama neteisėtai kirtusius valstybės sieną užsieniečius, Tarnyba gali veikti naudodama operatyvinės veiklos metodus ir priemones.
10 straipsnis. Tarnybos įgaliojimai užtikrinant teisėtvarką pasienio ruože ir saugomuose objektuose
Trečiasis skirsnise
Tarnybos organizavimas
11 straipsnis. Tarnybos organizacinė struktūra
12 straipsnis. Vadovavimas Tarnybai
1. Vidaus reikalų ministras vadovauja Tarnybai per Tarnybos vadą. Vidaus reikalų ministras:
1) formuoja pagrindines Vyriausybės programos įgyvendinimo kryptis valstybės sienos apsaugos politikos srityje ir kontroliuoja jų vykdymą;
2) inicijuoja įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su valstybės sienos apsauga ir Tarnybos veikla, projektų rengimą ir teikia šiuos projektus Vyriausybei;
2. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų funkcijų įgyvendinimo būdus ir priemones nustato Tarnybos ir jos struktūrinių padalinių, kuriems pavesta šias funkcijas įgyvendinti, vadovai.
13 straipsnis. Tarnybos vadas
1. Tarnybos vadas yra aukščiausias Tarnybos pareigūnas, vadovaujantis Tarnybai, ją kontroliuojantis ir atsakantis už bendrą struktūrinių padalinių veiklą. Tarnybos vadas yra pavaldus ir atskaitingas tiesiogiai vidaus reikalų ministrui.
2. Valstybės sienos apsaugos rinktinėms Tarnybos vadas vadovauja per Tarnybos rinktinių vadus, o centriniams Tarnybos padaliniams – tiesiogiai arba per Tarnybos štabo viršininką ir kitus savo pavaduotojus, kurie gali būti Tarnybos padalinių, nepriskiriamų Tarnybos štabui, vadovais.
3. Tarnybos vadas skiriamas penkerių metų kadencijai, tačiau ne daugiau, kaip dviem kadencijoms iš eilės.
4. Tarnybos vadas vidaus reikalų ministro gali būti atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus kadencijai šiais pagrindais:
14 straipsnis. Tarnybos štabas
1. Tarnybos štabas (toliau – štabas) yra Tarnybos centrinis struktūrinis padalinys. Jis padeda Tarnybos vadui užtikrinti vieningą vadovavimą Tarnybos teritoriniams struktūriniams padaliniams.
3. Štabo viršininkas yra Tarnybos vado pavaduotojas, turintis įgaliojimus Tarnybos vidinio administravimo klausimais ir, kai Tarnybos vado nėra, jį pavaduojantis.
15 straipsnis. Tarnybos rinktinė
1. Tarnybos rinktinė (toliau - rinktinė) yra teritorinis struktūrinis Tarnybos padalinys, organizuojantis ir įgyvendinantis Tarnybos funkcijas nustatytame valstybės sienos ruože sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, bei pasienio ruože.
4. Rinktinei tiesiogiai arba per savo pavaduotojus vadovauja rinktinės vadas. Rinktinės vadą ir jo pavaduotojus skiria Tarnybos vadas. Rinktinės vado ir pavaduotojų valdinius įgaliojimus nustato Tarnybos nuostatai.
5. Rinktinės funkcijas nustato Tarnybos nuostatai, o rinktinės struktūrinius padalinius steigia ir jų nuostatus rinktinės vado teikimu tvirtina Tarnybos vadas.
16 straipsnis. Tarnybos užkarda
1. Tarnybos užkarda (toliau – užkarda) yra rinktinės struktūrinis padalinys, įgyvendinantis nustatytas valstybės sienos apsaugos funkcijas pavestuose valstybės sienos ir pasienio ruožuose.
Antrasis skyrius
Tarnybos pareigūno teisinis statusas
Ketvirtasis skirsnis
Tarnybos pareigūnas
18 straipsnis. Tarnybos pareigūnas
1.Tarnybos pareigūnas (toliau-pareigūnas) yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į Tarnybą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims.
2. Pareigūnas, dėvintis nustatyto pavyzdžio uniformą ar aprangą, taip pat pateikęs tarnybinį ženklą arba tarnybinį pažymėjimą, turi teisę duoti privalomus vykdyti reikalavimus ir nurodymus kitiems fiziniams, juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių.
3. Pareigūnas privalo vykdyti kito aukštesniojo pagal pareigas pareigūno reikalavimus ar nurodymus, jeigu jie nėra žinomai neteisėti. Apie gautą žinomai neteisėtą įsakymą, reikalavimą arba nurodymą būtina nedelsiant pranešti Tarnybos vadui, jį pavaduojančiam pareigūnui arba prokurorui.
19 straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai
1. Tarnybos pareigūnui neleidžiama:
2. Pareigūnas negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų ėjimu, išskyrus vidaus reikalų sistemos ar kitų valstybės institucijų skirtas premijas ir dovanas, taip pat dovanas ir paslaugas pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su jo pareigomis.
Penktasis skirsnis
Pareigūnų įgaliojimai
20 straipsnis. Bendrieji pareigūnų tarnybiniai įgaliojimai
Pareigūnai, pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami Tarnybos funkcijas pasienio juostoje, valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, valstybės sienos perėjimo punktuose, saugomuose objektuose ir teritorijose, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę :
1) tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus;
2) atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į Tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti;
3) kviesti į Tarnybos, policijos arba kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenis ir gauti jų paaiškinimus dėl jiems žinomų neteisėto valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimų aplinkybių, o jeigu kviečiami asmenys be svarbios priežasties neatvyksta, juos atvesdinti;
4) persekioti valstybės sienos pažeidėjus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir juos sulaikyti;
5) persekiodami asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius, besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekiant užkirsti kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų ir bendrovių patalpas, sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas. Atsisakius paklusti, Tarnybos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama prokuratūrai;
6) persekiodami ir sulaikydami valstybės sienos pažeidėjus, atremdami ginkluotą įsiveržimą į šalies teritoriją, panaudoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių priklausančias ryšių priemones ir transportą;
7) laikinai apriboti arba nutraukti susisiekimą per valstybės sieną dėl stichinių nelaimių, pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų įvežimo ir išplitimo arba įgyvendinant karantino priemones, vykdant pasienio paieškos operacijas ir kitais ypatingais atvejais;
8) išduoti vizas arba leidimus kirsti valstybės sieną, kelionės dokumentuose, suteikiančiuose teisę asmenims kirsti valstybės sieną, daryti reikiamas žymas, prireikus juos laikinai paimti, paimti svetimus ir suklastotus dokumentus;
9) tarnybos tikslais laikinai apriboti asmenų judėjimą į Tarnybos kontroliuojamas vietas ir teritorijas;
10) veikti teritorijoje (sausumoje, vandenyse), neatsižvelgiant į nuosavybės teisę ir jos rūšį, lydėti laivus, kitas transporto priemones ir būti jose;
11) tarnybos tikslais, nepažeidžiant asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso arba vaizdo įrašus;
12) reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą valstybės sienos apsaugai vykdyti;
21 straipsnis. Pareigūnų įgaliojimai įgyvendinant Tarnybos funkcijas jūroje
1. Tarnybos laivo vadas teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse turi teisę:
1) pasiūlyti bet kurio laivo kapitonui iškelti laivo priklausomybės valstybės vėliavą, jeigu ji neiškelta;
3) pasiūlyti bet kurio laivo kapitonui pakeisti kursą, jeigu jis plaukia į rajoną, kuriame uždrausta plaukioti, arba plaukia kursu, kurio laikantis galima pažeisti plaukimo režimą;
2. Tarnybos laivo vadas turi teisę sustabdyti ir apžiūrėti laivą, jeigu:
2) nevykdomas reikalavimas pakeisti kursą arba kitaip pažeidžiami visuotinai pripažinti taikiam plaukimui teritorine jūra taikomi tarptautinės teisės reikalavimai;
4) laivas neteisėtai žvejoja, vykdo ūkinę, komercinę arba kitą veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką ar tarptautinės teisės normas;
5) išlaipinami arba įlaipinami žmonės, iškraunami arba pakraunami kroviniai nenustatytose vietose arba nustatytose vietose, bet neleistinu būdu arba be atitinkamo leidimo, nuleidžiamos į vandenį plaukiojimo priemonės, pakeliami į orą arba priimami į laivą orlaiviai;
6) įgulos nariai arba laive esantys keleiviai gadina navigacinius ženklus, ryšių kabelius, Lietuvos Respublikai priklausančius objektus bei įrangą, esančius jūros dugne, povandeninėje jos dalyje arba vandens paviršiuje;
7) laivas teršia aplinką kenksmingomis žmonių sveikatai bei vandens gyvūnams atliekomis arba medžiagomis;
3. Tarnybos laivo vadas turi teisę sustabdyti užsienio valstybės laivą, siekiant sulaikyti asmenį arba atlikti tyrimą dėl nusikaltimo, įvykdyto laivo plaukimo teritorine jūra metu, kai:
1) nusikaltimo pasekmės kenkia Lietuvos Respublikos saugumo, ekonominiams ar ekologiniams interesams;
3) nusikaltimas susijęs su nelegalia ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, narkotinių, psichotropinių, pavojingų ir (ar) kenksmingų medžiagų apyvarta;
4. Tarnybos laivo vadas turi teisę sustabdyti ar sulaikyti užsienio valstybės laivą, jei:
1) laivas, plaukdamas per Lietuvos respublikos teritorinę jūrą, prisiėmė civilinius teisinius įsipareigojimus ar civilinę atsakomybę, arba tokie įsipareigojimai ar atsakomybė jam yra taikomi;
5. Tarnybos laivo vadas apie sulaikytą užsienio valstybės laivą nedelsdamas praneša Užsienio reikalų ministerijai.
6. Tarnybos laivo vadas turi teisę persekioti ir sulaikyti atviroje jūroje laivą, kol jis įplauks į savo valstybės arba trečiosios valstybės teritorijos vandenis, jeigu Tarnyba arba kitos kompetentingos valstybės institucijos turi pagrindo manyti, kad laivas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir toks bandymas sulaikyti laivą prasidėjo teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse, ir laivas buvo persekiojamas nenutrūkstamai.
8. Pagal sustabdyto laivo apžiūros rezultatus Tarnybos laivo vadas gali leisti laivui plaukti (būti) arba pasiūlyti išplaukti iš Lietuvos Respublikos vandenų arba laivą sulaikyti.
9. Kiekvieną kartą sustabdžius arba sulaikius laivą, yra surašomas protokolas lietuvių ir anglų kalbomis. Protokolą pasirašo Tarnybos laivo vadas ir laivo kapitonas. Vienas protokolo egzempliorius yra įteikiamas laivo kapitonui. Laivo kapitonas gali bet kuria kalba įrašyti į protokolą savo pastabas ir paaiškinimus arba išdėstyti tai atskirame rašte.
10. Pareigūnai turi ir kitų įstatymų, įstatymų lydimųjų aktų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytų teisių.
11.Tarnybos orlaiviams, laivams, saugantiems valstybės sieną jūroje, suteikiama teisė nemokamai:
1) naudotis Lietuvos Respublikos oro erdve ir vandenimis, jūrų, upių uostais, oro uostais, aerodromais;
22 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygos
1. Pareigūnai turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones tik įstatymų nustatytais atvejais, atsižvelgdami į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, konkrečią situaciją.
2. Pareigūnai šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones gali panaudoti tais atvejais, kai jiems pavestų tarnybinių pareigų negalima įvykdyti kitu būdu be grėsmės savo pačių arba kitų asmenų gyvybei.
23 straipsnis. Šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai
1. Pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą:
1) atremdamas ginkluotą įsiveržimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, saugomą objektą ar užkirsdamas kelią orlaivio, laivo arba kitų transporto priemonių, kuriose nėra keleivių, pagrobimui;
2) kai asmuo, laivas, orlaivis arba kita transporto priemonė kerta valstybės sieną uždraustoje arba tarptautiniam susisiekimui nenustatytoje vietoje, arba nustatytoje vietoje, tačiau neleistinu būdu ir tai sukelia realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti ir kitaip nebuvo galima jų sulaikyti;
3) pasienio ruože sulaikydamas sausumos transporto priemonę, jeigu jos vairuotojas savo veiksmais sudaro realų pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai, arba nepaklūsta išankstiniams aiškiai išreikštiems pareigūno reikalavimams sustoti, jei kitaip nebuvo galima jo sulaikyti;
2. Pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas, turi teisę panaudoti specialiąsias priemones (guminę lazdą, antrankius, surišimo priemones, dujas, priverstinio transporto priemonių sustabdymo priemones, kovos imtynių veiksmus ir tarnybinius šunis):
1) atremdamas užpuolimą prieš pareigūnus ir kitus asmenis, vykdančius pareigas pasienio ruože, pasienio kontrolės punkte, saugomame objekte;
2) sulaikydamas valstybės sienos, saugomo objekto pažeidėjus, piktybiškai nepaklūstančius pareigūnui arba jam pasipriešinančius;
4) užkirsdamas kelią teisėtvarkos pažeidimams pasienio ruože, pasienio kontrolės punkte, saugomame objekte;
5) atremdamas pastatų, pavienių patalpų ir transporto priemonių, saugomų pareigūnų užpuolimus arba išlaisvindamas užimtus šiuos objektus;
3. Šaunamasis ginklas, specialiosios priemonės gali būti panaudotos be įspėjimo:
4. Apie šaunamojo ginklo panaudojimą prieš asmenį nedelsiant pranešama prokurorui, o apie specialių jų priemonių panaudojimą - tiesioginiam viršininkui.
5. Šaunamuosius ginklus arba specialiąsias priemones naudoti draudžiama:
2) prieš asmenis, pareigūnų akivaizdoje atsitiktinai perėjusius valstybės sieną dėl nelaimingo atsitikimo arba nenugalimos jėgos;
3) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, šaudmenų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui;
24 straipsnis. Ginkluotės panaudojimas persekiojant laivus jūroje
1. Tarnybos laivo vadas laivo ginkluotę prieš persekiojamą laivą (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo laivus ar laivus, naudojamus nekomerciniais tikslais) gali panaudoti tik išimties tvarka po to, kai visos galimos priemonės panaudotos ir panaudotų priemonių nepakanka laivui sustabdyti arba priversti paklusti. Šiuo atveju Tarnybos laivas iššauna perspėjamąjį šūvį į orą, o paskui į vandenį laivo priekyje ir gale po vieną šūvį. Jei ir po to laivas nesustoja, Tarnybos laivas turi teisę jį apšaudyti.
25 straipsnis. Pareigūnų bendrosios pareigos
1. Tarnybos pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme numatytas Tarnybos funkcijas saugant valstybės sieną ir atliekant pasienio kontrolę, privalo:
1) gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į Tarnybos ar policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą bei pranešti apie tai Tarnybos ar policijos įstaigai;
2) užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į Tarnybos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą asmeniui, nukentėjusiam nuo teisės pažeidimo ar esančiam bejėgiškos būklės;
3) imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, visuomeninių ar kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų atvejais;
4) vykdydamas tarnybines pareigas, prisistatyti. Asmens pareikalavimu Tarnybos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį ženklą ar pažymėjimą;
26 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė
1. Pareigūnams už neteisėtus veiksmus įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos drausminės, administracinės, materialinės arba baudžiamosios atsakomybės priemonės.
2. Pareigūnai neatsako už turtinę ir fizinę žalą, padarytą įstatymo pažeidėjui, kuris sulaikymo metu nepakluso arba priešinosi pareigūnams, vykdantiems tarnybines pareigas, jeigu tuo nebuvo pažeisti tarnybiniai įgaliojimai ir peržengtos sulaikymo teisėtumo ribos.
3. Žinomai neteisėto įsakymo, reikalavimo ar nurodymo vykdymas pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia.
4. Jeigu pareigūnai pažeidė asmens teises ar teisėtus interesus, padarė jam materialinę žalą, šios teisės turi būti atkurtos, o materialinė žala atlyginta.
trečiasis skyrius
Baigiamosios nuostatos
27 straipsnis. Tarnybos pareigūnų tarnybinės uniformos, skiriamieji ženklai, specialieji laipsniai, pareigūnų pažymėjimai ir socialinės garantijos
1. Tarnybos pareigūnai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dėvi pasienio policijos pareigūnų uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtins Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų tarnybinę uniformą bei skiriamuosius ženklus.
3. Įsigaliojus šiam įstatymui, pasienio policijos pareigūnų pažymėjimai lieka galioti iki jų galiojimo terminų pabaigos, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių galiojimas
28 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo;
1) reorganizuoja Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos;
29 straipsnis. Netekęs galios teisės aktas
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo” (Žin.,1994, Nr.53-994).