Ekonomikos komiteto 2000 05 17 d

Ekonomikos komiteto patobulintas

įstatymo projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMAS

2000 m. d.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo Lietuvos Respublikoje reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės reikalavimus, reguliuoja santykius tarp elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų bei nustato sąlygas konkurencijai plėtoti elektros energetikos sektoriuje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Elektros energetikos sektorius - nacionalinio ūkio energetikos sektoriaus dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir tiekimu.

2. Gamintojas –juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, gaminantys elektros energiją.

3. Perdavimas - elektros energijos transportavimas perdavimo tinklais .

4.Skirstymas - elektros energijos transportavimas skirstymo tinklais, pristatant ją vartotojams.

5. Tiekimas - nupirktos ar pagamintos elektros energijos pristatymas ir/ar pardavimas vartotojams.

6. Nepriklausomas tiekėjas –juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, teikiantis elektros energijos tiekimo paslaugas laisviesiems vartotojams sutarčių pagrindu.

7. Visuomeninis tiekėjas - skirstymo įmonė, įpareigota tiekti energiją vartotojams, kurie to pageidauja jos aptarnaujamoje teritorijoje.

8. Vartotojas - juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė neturinti juridinio asmens teisių, perkantys elektros energiją savo vartojimo tikslams.

9. Laisvasis vartotojas - vartotojas, turintis teisę laisvai pasirinkti tiekėją šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Tinklų naudotojas - juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, naudojantys transportavimo paslaugą energijai transportuoti perdavimo ar skirstymo tinklais.

11. Jungiamosios linijos - perdavimo ar skirstymo tinklus jungiantys įrenginiai.

12.Jungtinė sistema - perdavimo ir skirstymo tinklų visuma.

13.Tiesioginė linija - elektros energijos perdavimo linija, jungianti gamintoją su vartotoju, tačiau nepriklausanti perdavimo ir skirstymo tinklams.

14.Tinklų priežiūros darbai - veiksmai, reikalingi užtikrinti tinklų darbo stabilumą ir kokybę.

15.Papildomos paslaugos –paslaugos, kurios reikalingos palaikyti įtampą ir dažnį nustatytose ribose, turėti reikiamą galios ir energetinių išteklių rezervą nustatytam elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo laipsniui užtikrinti.

16. Rezervinė galia - gamybos pajėgumai, kurie naudojami gaminti elektros energiją tik tada, kai nenumatytais atvejais sumažėja elektros energijos gamyba.

17. Nacionalinė balansavimo funkcija - elektros energijos kiekio ir galios sutapimo tarp elektros energijos gamybos ir suvartojimo valstybės mastu užtikrinimas.

18. Balansavimo energija - elektros energija, kuri yra suvartojama ar pagaminama, nukrypstant nuo tiekimo sutartyse užfiksuotų energijos kiekių.

19. Reguliuojančioji energija - elektros energija, reikalinga nacionalinei balansavimo funkcijai vykdyti.

20. Integruotoji elektros energetikos įmonė - vertikaliosios ar horizontaliosios integracijos įmonė.

21. Vertikaliosios integracijos įmonė - įmonė, vykdanti dvi ar daugiau elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklų, tačiau nevykdanti kitos, nesusijusios su išvardytomis, veiklos.

22. Horizontaliosios integracijos įmonė - įmonė, vykdanti tik vieną iš šių veiklų - elektros energijos gamybą, perdavimą, skirstymą ar tiekimą - ir kitą veiklą, nesusijusią su išvardytomis.

23. Ilgalaikis planavimas - ilgalaikių investicijų į gamybos ir perdavimo pajėgumus poreikio planavimas, siekiant patenkinti elektros energijos paklausą bei užtikrinti tiekimą vartotojams .

24. Operatorius - perdavimo arba skirstymo tinklų operatorius.

25. Perdavimo tinklų operatorius - juridinis asmuo, vykdantis perdavimo tinklų valdymą, gamybos bei vartojimo subalansavimą ir rezervavimą.

26. Skirstymo tinklų operatorius - juridinis asmuo, vykdantis skirstymo tinklų valdymą savo aptarnaujamoje teritorijoje.

27. Rinkos operatorius - juridinis asmuo, organizuojantis prekybą elektros energija bei atsiskaitymus tarp gamintojų ir tiekėjų.

28. Reguliuojamasis trečiosios šalies dalyvavimas - procesas, kai gamintojai, tiekėjai ir laisvieji vartotojai naudojasi perdavimo ar skirstymo tinklu elektros energijai transportuoti viešai paskelbtomis sąlygomis.

29. Viešieji interesai elektros energetikos sektoriuje - bet kokia veikla ar neveikimas elektros energetikos sektoriuje, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su visuomenės saugumu bei aplinkos apsauga, taip pat elektros energijos gamyba, vartojant atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius bei kombinuoto ciklo elektrinėse.

30. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos - paslaugos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, vadovaudamasi visuomenės interesais elektros energetikos sektoriuje.

31. Taškinio tarifo principas - mokestis už perdavimo ir skirstymo paslaugas, kai mokesčio už paslaugas dydis nepriklauso nuo perdavimo ir skirstymo atstumo.

32. Kainų viršutinės ribos principas - perdavimo ir skirstymo kainos reguliavimas, nustatant viršutinę kainos ribą.

33. Visuomeninis elektros energijos tarifas - tai elektros energijos tarifas vartotojams, kurie negali laisvai pasirinkti tiekėjo.

34. Tarifų stabilumo principas - elektros energijos pardavimo kainos reguliuojamiems vartotojams pastovumo užtikrinimas, kintant elektros energijos supirkimo kainoms.

3 straipsnis. Pagrindiniai elektros energetikos įstatymo tikslai

Pagrindiniai įstatymo tikslai:

1) teisiškai reglamentuoti elektros energetikos sektoriaus ūkio subjektų teises, pareigas bei tarpusavio santykius;

2) sukurti teisines sąlygas konkurencija pagrįstos elektros energijos rinkos funkcionavimui, sąžiningos konkurencijos tarp gamintojų ir tarp tiekėjų principų įtvirtinimui;

3) užtikrinti ir skatinti elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir vartojimo efektyvumą;

4) užtikrinti patikimą elektros energijos gamybą, perdavimą ir skirstymą;

5) užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, susijusių su visuomenės saugumu, aplinkos apsauga ir elektros energijos gamyba vartojant vietinius, atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius, nustatant objektyviai pagrįstus, aiškius ir skaidrius reikalavimus bei įpareigojimus, elektros energetikos sektoriuje teikimą;

6) skatinti vidaus elektros energijos rinkos plėtrą ir eksportą, rinkos įgyvendinimo techninės struktūros modernizavimą, kainodaros aiškumą ir skaidrumą;

7) sukurti tinkamas sąlygas investicijoms elektros energetikos sektoriuje;

8) skatinti aplinkai nekenksmingų elektros energijos gamybos perdavimo, skirstymo technologijų plėtrą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS VEIKLOS REGULIAVIMAS

4 straipsnis. Elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo institucijos

Elektros energetikos sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja:

1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pareigos elektros energetikos srityje

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija elektros energetikos srityje:

1) formuoja ir įgyvendina valstybės politiką;

2) bendradarbiauja su užsienio šalių elektros energetikos institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

3) leidžia teisės ir norminius aktus;

4) sudaro viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą ;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais išduoda licencijas (leidimus) teikti elektros energetikos paslaugas;

6) įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais įstatymų nustatyta tvarka reguliuoja elektros energetikos sektoriaus veiklą;

7) vykdo kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas.

6 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcijos elektros energetikos sektoriuje

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos uždavinius, teises ir funkcijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos, šis ir kiti įstatymai bei Komisijos nuostatai.

TREČIASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIAUS VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI

7 straipsnis. Elektros energetikos sektoriaus struktūra

1. Elektros energetikos sektorių sudaro elektros energijos gamintojai, tiekėjai, perdavimo ir skirstymo įmonės, rinkos operatorius, perdavimo bei skirstymo tinklų operatoriai.

2. Elektros energetikos sektoriaus struktūra turi skatinti konkurencinės elektros energijos rinkos kūrimą ir funkcionavimą.

3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti priemones, skatinančias perteklinės elektros energijos vartojimą.

8 straipsnis. Elektros energetikos sektoriaus suderinamumas ir vientisumas

1. Sektoriaus vientisumui užtikrinti, laikantis objektyvumo ir nediskriminavimo principų, nustatomi gamybos, perdavimo ir skirstymo techniniai konstrukcijos bei eksploatavimo reikalavimai, reglamentuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų Tinklų naudojimo taisyklių.

2. Elektros energijos gamybos įrenginiai, perdavimo ir skirstymo tinklai, jungiamosios ir tiesioginės linijos privalo atitikti techninius konstrukcijos bei eksploatavimo reikalavimus, kad būtų suformuota perdavimo ir skirstymo operatorių valdoma vientisa sistema.

3. Sutartys dėl perdavimo ir skirstymo tinklų įrenginių, esančių kitos įmonės teritorijoje, priežiūros bei eksploatavimo sudaromos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir būtinosiomis sąlygomis.

9 straipsnis. Elektros energijos rinkos modelis

1. Elektros energijos rinka organizuojama dvišalių sutarčių tarp gamintojų tiekėjų ir laisvųjų vartotojų bei kitų Prekybos elektros energija taisyklėse nustatytų būdų pagrindu, naudojant reguliuojamąjį trečiosios šalies dalyvavimo principą nupirktai elektros energijai transportuoti.

2. Kiekvienas gamintojas, ir tiekėjas yra atsakingas už elektros energijos gamybos apimčių , būtinų patenkinti pirkėjų poreikius ir apimčių, nurodytų elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyse vykdymą. Gamintojai, ir tiekėjai, pažeidę sutartis, apkrovimo grafikus ir nepaklusę perdavimo tinklo operatoriaus nurodymams , vadovaujantis Prekybos elektros energija taisyklėmis turi sumokėti už balansavimo energiją.

3. Laisvieji vartotojai vadovaudamiesi šio įstatymo nustatyta tvarka gali pasirinkti bet kurį tiekėją.

4. Visuomeninis tiekėjas šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka privalo tiekti , išskyrus 36 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, elektros energiją reguliuojamiems vartotojams ir gali tiekti elektros energiją to pageidaujantiems laisviesiems vartotojams.

5. Perdavimo tinklų operatorius, vykdydamas nacionalinę balansavimo funkciją, derina poreikių patenkinimui būtinas elektros energijos gamybos apimtis su apimtimis, nurodytomis gamintojų ir tiekėjų rinkos operatorius pateiktuose grafikuose, koordinuoja gamintojų dispečerių veiksmus, vykdant grafiką, vadovauja papildomų paslaugų teikimui.

6. Rinkos operatorius kontroliuoja eksporto, importo ir tranzito sutartis, reguliuoja atsiskaitymus tarp gamintojų ir tiekėjų už balansavimo energiją, papildomas ir kitas paslaugas pagal Prekybos elektros energija taisykles.

10 straipsnis. Naujų elektros energijos gamintojų patekimas į rinką

Elektros energijos gamintoju gali tapti kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė neturinti juridinio asmens teisių, gavę šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą leidimą.

11 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos vartojant , atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius, vartojimo skatinimas

Valstybė skatina vartotojus pirkti elektros energiją, kuriai gaminti vartojami, atsinaujinantys bei atliekiniai energijos ištekliai.

12 straipsnis. Veiklos licencijavimo principai elektros energetikos sektoriuje

1. Licencijuojama ši veikla:

1) elektros energijos rinkos operatoriaus;

2) elektros energijos perdavimo;

3) elektros energijos skirstymo;

4) elektros energijos tiekimo;

2. Licencijų išdavimo tvarką, sąlygas ir taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Licencijų išdavimo kriterijai privalo būti objektyvūs ir nediskriminuojantys bei atitikti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus įstatymo tikslus.

4. Rinkos operatoriui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licenciją konkurso būdu išduodama Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Šio straipsnio 1 dalyje 2, 3 ir 4 punktuose nurodytai veiklai licencijas išduoda bei licencijuojamą veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

6. Licencija yra viešas dokumentas.

7. Licencija gali būti keičiama, jos galiojimas gali būti sustabdytas ar panaikintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklėse nustatytais atvejais.

8. Jeigu veikla neįtraukta į licencijuojamos veiklos sąrašą, ja verstis išduodamas leidimas. Sąrašą veiklų kurioms reikalingas leidimas, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Leidimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šis leidimas išduodamas kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui bei įmonei neturinčiai juridinio asmens teisių, jeigu jie yra pateikę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose Nelicencijuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nurodytus dokumentus. Leidimas išduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA

13 straipsnis. Gamintojų veiklos bendrieji principai

1. Gamintojai, prijungdami savo naujus įrenginius prie perdavimo bei skirstymo tinklų ir eksploatuodami įrenginius, turi vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų Tinklų naudojimo taisyklių reikalavimus.

2. Gamintojai, norėdami tiesiogiai parduoti elektros energiją vartotojams, privalo gauti nepriklausomo tiekėjo licenciją.

14 straipsnis. Leidimų esamiems gamybos pajėgumams plėsti ir naujiems gamybos pajėgumams sukurti išdavimo tvarka

1. Esami elektros energijos gamybos pajėgumai gali būti plečiami ir nauji elektros energijos gamybos pajėgumai sukuriami tik gavus leidimą.

2. Leidimai išduodami visiems juridiniams ar fiziniams asmenims bei įmonėms neturinčioms juridinio asmens teisių, pateikusiems prašymą ir atitinkantiems šias sąlygas:

1) elektros energijos, įrenginių ir su jais susijusios įrangos saugumas bei patikimumas;

2) aplinkos apsauga;

3) žemės naudojimas ir statybos vietos parinkimas;

4) vartojamas kuras.

3. Leidimų elektros energijos gamybos pajėgumams plėsti ar naujiems sukurti išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos turi būti viešai skelbiamos.

4. Leidimus elektros energijos pajėgumams plėsti ar naujiems sukurti, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, išduoda Vyriausybės įgaliota institucija.

5. Leidimai kurti naujus elektros energijos gamybos pajėgumus išduodami arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti leidimą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų, nurodytų Leidimų kurti naujus elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo tvarkoje, gavimo dienos.

6. Atsisakymai išduoti leidimus negali būti grindžiami kitaip, nei šio straipsnio 2 dalyje nustatytais reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjai turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka apskųsti atsisakymą išduoti leidimą.

7. Naujų elektros energijos gamybos pajėgumų projektavimo ir statybos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei kiti teisės aktai.

PENKTASIS SKIRSNIS

PERDAVIMAS

15 straipsnis. Perdavimo veiklos principai

1. Juridinis asmuo, kurio nuosavybei priklauso perdavimo tinklai, yra perdavimo tinklų operatorius. Jis atsakingas už perdavimo tinklų Lietuvos teritorijoje ir jungiamųjų linijų su kitomis sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtrą, eliminuojant perdavimo tinklų apribojimus, atsižvelgiant į perdavimo tinklų naudotojų poreikius.

2. Perdavimo tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad gamintojų, skirstytojų ir vartotojų įrenginių prijungimo sąlygos atitiktų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų Tinklų naudojimo taisyklių reikalavimus ir nebūtų diskriminuojančios.

3. Perdavimo tinklų operatorius abipusiškumo pagrindu suteikia bet kurios kitos sistemos operatoriui reikiamą informaciją, užtikrinančią saugų ir efektyvų darbą, koordinuojamą plėtojimą bei jungtinės sistemos vientisumą ir suderinamumą.

4. Perdavimo tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad tinklų naudotojams būtų užtikrintos objektyvios ir nediskriminuojančios pasinaudojimo perdavimo tinklais sąlygos.

16 straipsnis. Perdavimo tinklų operatoriaus teisės ir pareigos

1. Perdavimo tinklų operatorius turi teisę:

1) gauti iš gamintojų, skirstymo tinklų operatorių ir laisvųjų vartotojų, prisijungusių prie perdavimo tinklų, matavimų duomenis ar kitokią informaciją, reikalingą balansavimo funkcijai ir kitoms pareigoms, nurodytoms 16 straipsnyje, vykdyti;

2) gauti iš esančių ir potencialių perdavimo tinklų vartotojų informaciją, kuri reikalinga trečiosios šalies dalyvavimui perdavimo tinkluose organizuoti;

3) vadovaudamasis techniniais norminiais tinklų eksploatavimo dokumentais, nustatyti skirstomųjų tinklų, elektrinių ir vartotojų, prijungtų prie perdavimo tinklų, darbo sąlygas, užtikrinančias perdavimo tinklų darbo saugumą;

4) organizuoti prekybą elektros energija ir rezervine galia aukcionuose.

2. Perdavimo tinklų operatorius privalo:

1) teikti tinklų naudotojams elektros energijos transportavimo paslaugą;

2) techniniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus bei jungiamąsias linijas;

3) organizuoti, diegti, eksploatuoti ir prižiūrėti elektros energijos apskaitą perdavimo tinkluose;

4) atlikti elektros energijos matavimus ir jų duomenis perduoti rinkos operatoriui bei tiekėjams;

5) prijungti vartotojų, skirstytojų ir gamintojų įrenginius prie perdavimo tinklų pagal atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus;

6) motyvuotai raštu atsakyti esantiems ir potencialiems naudotojams apie atsisakymą suteikti jiems elektros energijos transportavimo paslaugą, toks atsisakymas turi būti pagrįstas nediskriminaciniais techninio pobūdžio ribojančiais kriterijais;

7) atlikti Lietuvos teritorijoje esančių gamybos pajėgumų, elektros energijos srautų perdavimo tinkluose dispečerinį valdymą, atsižvelgdamas į elektros energijos mainus su kitomis jungtinėmis sistemomis;

8) vykdyti nacionalinio balansavimo funkciją, sudarydant vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams;

9) vykdyti rezervavimo funkciją, sudarydamas vienodas, nediskriminuojančias ir konkurencines sąlygas visiems rinkos dalyviams;

10) garantuoti elektros energetikos perdavimo tinklų darbo saugumą, patikimumą ir efektyvumą bei užtikrinti visas tam būtinas papildomas paslaugas;

11) atlikdamas dispečerinį gamybos pajėgumų, valdymą laikytis prioritetų, nustatytų paskutiniame elektros energijos prekybos aukcione ar sutartyse;

12) užtikrinti, kad elektros perdavimo tinklai Lietuvos teritorijoje funkcionuotų efektyviai, patikimai ir saugiai aplinkos apsaugos požiūriu;

13) užtikrinti informacijos, gautos vykdant savo funkcijas ir sudarančios komercinę ar kitokią paslaptį, slaptumą, išskyrus įstatymais nustatytus atvejus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKIRSTYMAS

17 straipsnis. Skirstymo veiklos principai

1. Skirstymo tinklų operatorius yra atsakingas už skirstymo tinklus iki vartotojų, gamintojų ar perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško bei jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą, atsižvelgiant į skirstymo tinklų naudotojų poreikius.

2. Skirstymo tinklų operatorius tinklų naudotojams privalo užtikrinti nediskriminuojančio pasinaudojimo skirstymo tinklais sąlygas.

18 straipsnis. Skirstymo tinklų operatoriaus teisės ir pareigos

1. Skirstymo tinklų operatorius turi teisę:

1) iš gamintojų ir laisvųjų vartotojų, prisijungusių prie skirstymo tinklų, gauti elektros energijos matavimų duomenis ar kitokią informaciją, reikalingą jų pareigoms vykdyti;

2) reikalauti iš esančių ir potencialių vartotojų informacijos, kuri reikalinga trečiosios šalies dalyvavimui skirstomuosiuose tinkluose organizuoti;

3) rekonstruoti esamus ir tiesti naujus skirstomuosius tinklus .

2. Skirstymo tinklų operatorius privalo:

1) eksploatuoti skirstymo tinklus ir jungiamąsias linijas su kitomis sistemomis savo teritorijoje, užtikrindamas priežiūrą, garantuodamas saugų tiekimą ir tinklų plėtojimą, laikydamasis aplinkos apsaugos reikalavimų;

2) organizuoti, diegti, eksploatuoti ir prižiūrėti elektros energijos apskaitą skirstomuosiuose tinkluose;

3) atlikti elektros energijos matavimus ir jų duomenis perduoti perdavimo tinklų ir rinkos operatoriams bei tiekėjams;

4) prijungti vartotojų ir gamintojų įrenginius, esančius operatoriaus teritorijoje, prie skirstomojo tinklo pagal atitinkamus techninius norminius dokumentus;

5) motyvuotai raštu atsakyti esantiems ir potencialiems vartotojams apie atsisakymą suteikti jiems elektros energijos transportavimo paslaugą, toks atsisakymas turi būti pagrįstas nediskriminaciniais, techninio pobūdžio kriterijais;

6) užtikrinti informacijos, gautos vykdant savo funkcijas ir sudarančios komercinę ar kitokią paslaptį, slaptumą, išskyrus įstatymais nustatytus atvejus.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

TIEKIMAS

19 straipsnis. Tiekimo veiklos principai

1. Vartotojai gali pirkti energiją iš visuomeninių ar nepriklausomų tiekėjų bei gamintojų, turinčių elektros energijos tiekimo licencijas.

2. Tiekėjai energiją gali pirkti aukcione ar tiesiogiai iš gamintojų, o balansavimo energiją ir iš rinkos operatoriaus.

3. Tiekėjai yra atsakingi už sąskaitų pateikimą vartotojams pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas Elektros energijos vartojimo taisykles.

20 straipsnis. Visuomeninis elektros energijos tiekėjas

1. Kiekviena įmonė, kurios nuosavybei priklauso skirstymo tinklai, yra atsakinga už elektros energijos tiekimą vartotojams, esantiems skirstymo įmonės aptarnaujamoje teritorijoje.

2. Visuomeninis elektros energijos tiekėjas turi pirkti elektros energiją pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas Prekybos elektros energija taisykles.

3. Visuomeniniam elektros energijos tiekėjui draudžiama diskriminuoti vartotojus ar vartotojų kategorijas vienas kitų atžvilgiu.

21 straipsnis Visuomeninio elektros energijos tiekėjo pareiga tiekti elektros energiją pagal pareikalavimą

Visuomeninis elektros energijos tiekėjas vartotojo reikalavimu skirstymo tinklų teritorijos ribose privalo tiekti elektros energiją pagal šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus visuomeninius elektros energijos tarifus.

22 straipsnis. Visuomeninio elektros energijos tiekėjo teisė netiekti elektros energijos pagal pareikalavimą

Šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimo vykdymas neprivalomas jei:

1) tai padaryti trukdo nuo visuomeninio elektros energijos tiekėjo nepriklausančios aplinkybės;

2) vartotojas neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

23 straipsnis. Atsiskaitymo už tiekimą garantijos

Visuomeninis elektros energijos tiekėjas turi teisę reikalauti iš bet kurio vartotojo, kuris pareikalavo elektros energijos tiekimo remdamasis 21 straipsniu, užtikrinti visus atsiskaitymus už elektros energijos vartojimą ir jos transportavimo paslaugas.

24 straipsnis. Nepriklausomas elektros energijos tiekimas

Elektros energija tiekiama laisviesiems vartotojams dvišalių sutarčių, sudaromų su nepriklausomu arba visuomeniniu elektros energijos tiekėju bei gamintojų, turinčių elektros energijos tiekimo licicencijas, pagrindu.

25 straipsnis. Elektros energijos apskaitos organizavimas

Skirstymo tinklų operatoriai yra atsakingi už patiektos elektros energijos matavimo ir apskaitos organizavimą.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BUHALTERINĖS APSKAITOS IR VEIKLOS ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE SKAIDRUMAS

26 straipsnis. Apskaitų išskyrimas

1. Elektros energetikos veiklą vykdančios įmonės tvarko finansinę atskaitomybę atskirai gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir kitai, su elektros energetika nesusijusiai, veiklai.

2. Tiekėjai perkamą ir parduodamą elektros energiją, pagamintą vartojant atsinaujinančius bei atliekinius energijos išteklius, privalo apskaityti atskirose sąskaitose.

27 straipsnis. Apskaitos viešumas ir skaidrumas

1. Gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonių finansinė atskaitomybė privalo būti patikrinta auditoriaus.

2. Gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonės, jei jų finansinė atskaitomybė, vadovaujantis įstatymais, neprivaloma skelbti viešai, finansinių atskaitomybių bei nepriklausomo auditoriaus išvadų kopijas neterminuotai saugo savo buveinėse, užtikrindamos galimybę susipažinti su ja visiems pageidaujantiems asmenims.

3. Gamybos, perdavimo, skirstymo bei tiekimo įmonės bei jų finansinę atskaitomybę tvirtinantys nepriklausomi auditoriai privalo teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.

28 straipsnis. Informacijos teikimas

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kuriai įstatymais pavesta rengti nacionalinės energetikos strategijos, nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo bei kitų energetikos programų projektus, turi teisę iš gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonių gauti šiems projektams rengti reikalingą informaciją.

2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę gauti iš gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonių informacijos, reikalingos tinkamai atlikti elektros energijos rinkos priežiūrą.

3. Gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonės šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją privalo pateikti per teisės aktuose nurodytais terminais .

4. Pateikta informacija, gauta iš gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmonių, yra vieša, jei šios įmonės jos nenurodo kitaip. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ar kitos institucijos konfidencialią informaciją gali naudoti tik tiems tikslams, kuriems informacija buvo prašoma.

DEVINTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS RINKA

29 straipsnis. Elektros energijos rinkos organizavimo principai

1. Šalies rinkoje elektros energija prekiaujama pagal Prekybos elektros energija taisykles, kurios atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus bei papildomos ir keičiamos taip, kad atitiktų šio įstatymo 31 straipsnyje numatytus rinkos liberalizavimo etapus.

2. Tiekėjai ir laisvieji vartotojai turi teisę sudaryti tiesiogines elektros energijos pirkimo ir pardavimo arba tiekimo sutartis su gamintojais.

3. Visi elektros energijos rinkos dalyviai turi reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę transportuoti elektros energiją. Ši teisė įgyvendinama sudarant elektros energijos transportavimo sutartis, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis Tinklų naudojimo taisyklėmis.

4. Visi transportuojami elektros energijos kiekiai turi būti suderinti su perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriais ir trūkstant reikiamų perdavimo bei skirstymo galingumų koreguojami pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas Tinklų naudojimo taisykles.

5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, remdamasi perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių informacija viešai "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai" skelbia perdavimo ir skirstymo paslaugų įkainius, taip pat vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų mokestį.

30 straipsnis. Rinkos operatorius

1. Rinkos operatorius yra juridinis asmuo, kuriam šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka yra išduota rinkos operatoriaus licencija.

2. Rinkos operatorius privalo organizuoti elektros energijos prekybą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas Prekybos elektros energija taisykles.

3. Rinkos operatorius, esant vienodai elektros energijos perdavimo kainai, privalo teikti pirmenybę gamintojams, vartojantiems vietinį kurą, atsinaujinančius energijos ir atliekinius išteklius.

4. Rinkos operatorius atsakingas už elektros energijos pardavimo kainos, susiformavusios pagal Prekybos elektros energija taisykles, viešą paskelbimą ir atsiskaitymo procedūros tarp rinkos dalyvių organizavimą.

31 straipsnis. Elektros energijos rinkos liberalizavimas

1. Elektros energijos rinka šalyje kuriama etapais, palaipsniui suteikiant reguliuojamojo trečiosios šalies dalyvavimo teisę bei teisę sudaryti tiesioginę elektros energijos tiekimo sutartį su gamintojais šiems laisviesiems vartotojams:

1) ne vėliau kaip nuo 2001 m. sausio 1 d. - vartotojams, kurių įrenginiuose, esančiuose tuo pačiu adresu, praėjusiais metais suvartota daugiau nei 20 mln. kWh elektros energijos;

2) ne vėliau kaip nuo 2002 m. sausio 1 d. - vartotojams, kurių įrenginiuose, esančiuose tuo pačiu adresu, praėjusiais metais suvartota daugiau nei 9 mln. kWh elektros energijos;

3) ne vėliau kaip nuo 2010 m. sausio 1 d. - visiems vartotojams.

2. Pareiškimai tapti laisvaisiais vartotojais kartu su elektros energijos suvartojimo duomenimis pateikiami Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje 3 punkte nurodytą etapą.

3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu, per du mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pateikimo dienos nusprendžia, ar galima vartotojus pripažinti laisvaisiais, ir paskelbia laisvųjų vartotojų sąrašus "Valstybės žinių" priede "Informaciniai pranešimai".

32 straipsnis. Laisvųjų vartotojų, nepriklausomų tiekėjų ir gamintojų teisės sudaryti dvišales tiekimo sutartis

1. Laisvieji vartotojai, tenkindami savo reikmes, turi teisę nevaržomai sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis su šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka licencijuotais gamintojais ir tiekėjais, esančiais tiek šalies teritorijoje, tiek kitose valstybėse.

2. Gamintojai ir tiekėjai, sudarydami tiekimo sutartis su laisvaisiais vartotojais, su perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriais sudaro dvišales sutartis dėl teisės naudotis tinklais.

3. Nepriklausomi gamintojai, aprūpindami savo padalinius ir dukterines įmones, esančias toje pačioje ar kitoje valstybėje, per bendrą jungtinę sistemą, su perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriais sudaro dvišales sutartis dėl teisės naudotis tinklais.

4. Laisvieji vartotojai ir tiekėjai gali importuoti elektros energiją, tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis visiems laisviesiems vartotojams ir tiekėjams vienodomis sąlygomis .

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija leidimus importuoti elektros energiją išduoda tik tuo atveju, jeigu kitos valstybės sudaro lygiavertę galimybę savo laisviesiems vartotojams ir tiekėjams importuoti elektros energiją iš Lietuvos Respublikos, bei atsižvelgdama į savo nustatytas elektros energijos importo kvotas.

33 straipsnis. Kainodara

1. Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus tuos atvejus, kai gamintojai ar nepriklausomi tiekėjai užima daugiau kaip 25 procentų rinkos. Jos nustatomos sutarties šalių tarpusavio susitarimu arba aukciono metu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato kainos reguliavimo mechanizmą tiems gamintojams ir nepriklausomiems tiekėjams, kurie užima daugiau kaip 25 procentų rinkos, taip pat balansavimo energijos kainos reguliavimo mechanizmą.

2. Visuomeninių elektros energijos tarifų viršutinę ribą kiekvienais metais nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

3. Viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas trejų metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija.

4. Vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų mokestį tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

5. Elektros energijos, pagamintos vartojant atsinaujinančius elektros energijos išteklius bei antrines žaliavas, supirkimo tarifą tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Supirkimo tarifas gali būti diferencijuojamas pagal prisijungimo įtampą ir laiką.

6. Konkrečios elektros energijos veiklos rūšies viršutinė kainų riba turi būti nustatyta visiems šios paslaugos teikėjams išduodamose licencijose ar leidimuose. Konkrečias elektros energijos tarifų ir paslaugų kainas, neviršijančias viršutinės kainų ribos, nustato paslaugos teikėjas. Naujos elektros energijos tarifų ir paslaugų kainos įsigalioja ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo jų paskelbimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustačiusi, kad konkretūs paslaugų tarifai apskaičiuoti nesilaikant nustatytų metodų arba yra klaidingi, privalo nurodyti perdavimo ar skirstymo operatoriui klaidas. Jos turi būti ištaisytos per 30 dienų. Perdavimo ar skirstymo operatoriui neįvykdžius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reikalavimo, komisija turi teisę vienašališkai nustatyti šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus tarifus.

34 straipsnis. Elektros energijos transportavimas tiesiogine linija

1. Visi elektros energijos gamintojai ir tiekėjai turi teisę tiesiogine linija aprūpinti savo padalinius, dukterines įmones ir laisvuosius vartotojus.

2. Visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys laisvieji vartotojai turi teisę esamoms tiesioginėms linijoms apsirūpinti elektros energija, tiekiama iš gamintojų ir tiekėjų.

3. Leidimai tiesti tiesiogines linijas Lietuvos Respublikos teritorijoje išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Leidimų išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminuojantys.

5. Leidimai tiesti tiesiogines linijas išduodami arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti leidimą turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų leidimui išduoti, gavimo dienos.

6. Leidimo tiesti tiesiogines linijas išdavimas gali būti siejamas su atsisakymu leisti naudotis perdavimo arba skirstymo tinklais.

7. Atsisakymas išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją gali būti pagrįstas visuomenės interesais. Toks atsisakymas turi būti motyvuotas. Pareiškėjai turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymu nustatyta tvarka apskųsti atsisakymą išduoti leidimą.

8. Leidimas gali būti keičiamas, jo galiojimas gali būti sustabdytas ar panaikintas Nelicencijuojamos veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatytais atvejais.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS TRANSPORTAVIMO NUTRAUKIMAS IR APRIBOJIMAS.

TECHNINIAI IR SAUGUMO REIKALAVIMAI

35 straipsnis. Elektros energijos transportavimo vartotojams nutraukimo bei apribojimo sąlygos, nesant jų kaltės

1. Elektros energijos transportavimas vartotojams, nesant jų kaltės, gali būti nutrauktas tik siekiant apsaugoti visuomenės interesus bei vykdant elektros tinklų priežiūros darbus. Jeigu įmanoma, panaudojamas rezervinis elektros transportavimas.

2. Atliekant elektros energijos tinklų priežiūros darbus, operatorius gali iš dalies arba iš viso atjungti vartotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui tik pagal iš anksto nustatytą grafiką, suderintą su vietos savivaldos vykdomosiomis institucijomis, prieš 15 dienų informuodamas vartotoją. Elektros energijos transportavimo nutraukimo, siekiant užtikrinti visuomenės interesus, detalias sąlygas bei su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Elektros energijos transportavimo vartotojams nutraukimo taisyklės.

36 straipsnis. Elektros energijos transportavimo vartotojams nutraukimas dėl jų kaltės

1. Operatorius gali nutraukti elektros energijos transportavimą tiems vartotojams, kurie savo veikomis sąlygoja trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, jeigu per 15 dienų laikotarpį po raštiško įspėjimo jie nenutraukia šių veikų.

2. Operatorius tiekėjo reikalavimu gali nutraukti elektros energijos transportavimą ir tiems vartotojams, kurie per 15 dienų po raštiško įspėjimo neapmoka sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos transportavimą ir su tuo susijusias paslaugas.

37 straipsnis. Elektros energijos efektyvumo, patikimumo, saugos techniniai reikalavimai

1. Elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos reikalavimus elektros sektoriuje nustato Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės.

2. Avarijos ir sutrikimai, įvykę elektros įrenginiuose, kurie gamina, perduoda, skirsto ar vartoja elektros energiją, tiriami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų Energetikos įrenginių, avarijų ir sutrikimų tyrimo bei apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.

3. Elektros įrenginių patikimumo, efektyvumo ir saugos reikalavimų vykdymą bei laikymąsi elektros energetikos sektoriuje kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

VIEŠIEJI INTERESAI ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE

38 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimas

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tik būtinais atvejais, vadovaujantis objektyviais kriterijais, gali įpareigoti rinkos, perdavimo ar skirstymo tinklų operatorius bei tiekėjus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas.

2. Elektros energijos tiekėjai, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikimo sąnaudas gali įtraukti į elektros energijos pardavimo vartotojams tarifus.

39 straipsnis. Žemės servitutų nustatymas valstybinės reikšmės energetikos objektams

1. Asmuo, turintis nuosavybės teise žemę ar besinaudojantis ja, negali uždrausti perdavimo ar skirstymo įmonėms tiesti perdavimo, skirstymo linijas ar kitus elektros įrenginius, jei jie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstami valstybinės reikšmės energetikos objektais.

2. Nuostoliai, kuriuos dėl perdavimo ar skirstymo linijų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei veikimo patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti dvišalio notariškai patvirtinto susitarimo, sudaryto tarp žemės savininko ar jos naudotojo ir perdavimo ar skirstymo įmonės, pagrindu. Tokiu pačiu būdu turi būti sprendžiami ir kiti tarp žemės savininko ar jos naudotojo ir perdavimo ar skirstymo įmonės kylantys klausimai, susiję su perdavimo ar skirstymo linijų tiesimu ir kitų elektros įrenginių įrengimu bei veikimu.

3. Tuo atveju, kai perdavimo ar skirstymo įmonė ir žemės savininkas ar jos naudotojas nesusitaria šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka, žemės servitutai nustatomi įstatymų nustatyta tvarka.

4. Jei nustačius žemės servitutus iš esmės apribojamas naudojimasis žemės sklypu, perdavimo ar skirstymo įmonė žemės sklypo savininko reikalavimu privalo išpirkti tokį žemės sklypą kartu su joje esančiu nekilnojamuoju turtu. Kai perdavimo ar skirstymo įmonė ir žemės savininkas nesugeba susitarti dėl žemės sklypo bei jame esančio nekilnojamojo turto išpirkimo sąlygų, šis turtas išperkamas žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS KONTROLĖ. GINČŲ SPRENDIMAS. ATSAKOMYBĖ

40 straipsnis. Valstybės priežiūra elektros energetikos sektoriuje

Šio įstatymo bei jam įgyvendinti reikalingų teisės aktų vykdymą bei laikymąsi elektros energetikos sektoriuje, jeigu įstatymai nenumato kitaip, kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

41 straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Ginčus dėl teisės pasinaudoti tinklais suteikimo ikiteismine tvarka sprendžia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal savo patvirtintą tvarką.

2. Ginčus dėl elektros energijos transportavimo vartotojams nutraukimo, nesant jų kaltės, ikiteismine tvarka sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija.

3. Valstybės kontrolę elektros energetikos sektoriuje atliekančių pareigūnų veiksmai bei šią kontrolę atliekančių institucijų ir jų pareigūnų sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

4. Kiti ginčai elektros energetikos sektoriuje sprendžiami šalių tarpusavio susitarimu arba įstatymo nustatyta tvarka.

42 straipsnis. Atsakomybė

1. Asmenys, nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali skirti baudas už:

1) veiklą be licencijos ir leidimo ar juose nurodytų reikalavimų nesilaikymą;

2) pažeidžiant nustatytą tvarką apskaičiuotų tarifų ir mokesčių taikymą vartotojams;

3) nesavalaikį privalomojo draudimo atnaujinimą;

4) ) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų veiklos skaidrumo reikalavimų nevykdymą;

5) įpareigojimų teikti privalomąsias paslaugas nevykdymą;

6) nepagrįstą atsisakymą teikti elektros energijos transportavimo paslaugas.

3. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, skirdama baudas, jų dydį diferencijuoja atsižvelgdama į pažeidimu padarytos žalos dydį, pažeidimo trukmę, dėl šio pažeidimo gautų pajamų dydį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priima nutarimą, kuriuo nustato baudų diferencijavimo tvarką bei taisykles dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo.

43 straipsnis. Elektros energijos vartotojų padarytos žalos atlyginimas

1. Žalą, padarytą sugadinant elektros energijos tiekimo įrenginius bei elektros energijos apskaitos prietaisus, taip pat žalą, padarytą neteisėtai vartojant elektros energiją, turi atlyginti ją padaręs asmuo.

2. Neteisėtas elektros energijos vartojimas apibrėžiamas Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. 3. Nustatant žalą, turi būti įvertinti tiesioginiai nuostoliai (išlaidos, netekus nuosavybės ar ją sugadinus) ir netiesioginiai nuostoliai (dėl suplanuotos veiklos trikdžių negautos pajamos).

4. Išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, padengiamos asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala.

5. Neteisėtai suvartotos elektros energijos apimčių nustatymo ir žalos kompensavimo procedūras reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Elektros energijos vartojimo taisyklės.

44 straipsnis. Žalos vartotojams atlyginimas

1. Žalą, padarytą vartotojui, kai tiekėjas pažeidė Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisykles, atlygina žalą padaręs tiekėjas.

2. Nustatant žalą, turi būti įvertinti tiesioginiai nuostoliai (išlaidos, netekus nuosavybės ar ją sugadinus) ir netiesioginiai nuostoliai (dėl suplanuotos veiklos trikdžių negautos pajamos).

3. Išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, padengiamos asmens, dėl kurio kaltės padaryta žala.

45 straipsnis. Žalos tretiesiems asmenims atlyginimas

1. Žala, padaryta tretiesiems asmenims, atlyginama Civilinio kodekso bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Gamintojai, perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai bei tiekėjai privalo apsidrausti savo atsakomybę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

47 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2000 m. gruodžio 1 d. privalo parengti ir patvirtinti teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS