Projektas 3
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Vilnius
(Žin., 1996, Nr.71-1706, Nr. 82 – 1971, Nr. 121 – 2848; 1997, Nr. 12 –232, Nr. 67 – 1677, Nr. 91 – 2271; 1998, Nr. 8 - 166 )
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
“LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Sąvokos ir apibrėžimai
1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su transliuotoju ar operatoriumi priima televizijos ir (ar) radijo programas (toliau tekste – programos).
2. Antžeminė televizija, radijas – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas antžemine televizijos, radijo stotimi ar jų tinklu.
3. Antžeminis televizijos, radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, kurį sudaro daugiau negu viena antžeminė televizijos, radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai programai transliuoti ir (ar) retransliuoti ar siųsti.
5. Asmens sveikatos (medicininė) paslaptis - Sveikatos sistemos įstatymo reglamentuojamos žinios apie žmogaus sveikatą.
6. Audiovizualiniai kūriniai - kinematografiniai kūriniai ar kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai, sudaryti iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašyti (užfiksuoti) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
7. Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus valstybinio reguliavimo principų ir plėtros krypčių nustatymas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, derinimas su tarptautiniais reikalavimais plėtojant Lietuvos audiovizualinę rinką.
8. Bendrasis priėmimo tinklas – vietinis telekomunikacijų tinklas, naudojamas antžeminės televizijos ir radijo stočių transliuojamoms programoms priimti, taip pat perduoti skirstymo linijomis į galinius įrenginius.
10. Galiniai įrenginiai - televizoriai, radijo imtuvai, kiti transliuojamų programų ir kitokio pobūdžio transliuojamos informacijos priėmimo įrenginiai.
11. Kabelinė televizija, laidinis radijas - programų transliavimas ir (ar) retransliavimas kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklu.
12. Kabelinės televizijos ir MDTV operatorius - asmuo, eksploatuojantis savo arba kito asmens kabelinės televizijos ar MDTV telekomunikacijų tinklą (toliau tekste – operatorius).
13. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklas – telekomunikacijų tinklas, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas kabelinėmis, laidinėmis skirstymo linijomis į galinius abonentų įrenginius.
15. Laida - vientisa programos dalis, paprastai turinti savo pavadinimą, transliavimo laiką, autorius ir vedėjus.
16. Mikrobangė daugiakanalė televizija (toliau tekste – MDTV) – programų transliavimas ir (ar) retransliavimas MDTV tinklu.
17. Mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklas (toliau tekste – MDTV tinklas) – telekomunikacijų tinklas, naudojamas programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, pakeisti jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams ir perduoti jas antžeminiais mikrobanginiais siųstuvais bei tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius abonentų įrenginius.
18. Nepriklausomi kūrėjai - nesusiję su transliuotoju darbo, tarnybos, turtiniais santykiais ar jungtine veikla asmenys, kurie kuria audiovizualinius kūrinius ir laisvai juos parduoda ar kitaip perleidžia.
19. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys, vertinimai bei pastabos apie reiškinius ar įvykius. Nuomonės neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis faktais ir būti reiškiama etiškai.
20. Oficialūs valstybinių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai –su valstybinių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, regimieji, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, kurie yra įtraukti į šių įstaigų dokumentų apskaitą ir yra jų sukurti arba gauti.
21. Privati informacija (privataus pobūdžio informacija) – informacija apie žmogaus asmeninį ir šeimos gyvenimą, žmogaus sveikatą, kita žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija.
23. Radijo, televizijos stotis – techninis kompleksas, susidedantis iš radijo, televizijos siųstuvų kartu su anteniniais ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
24. Reklama – už mokestį ar kitą panašų atlygį viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų skleidžiama informacija, kurią asmuo, susijęs su komercine, ūkine ar profesine veikla, jiems užsako savireklamos tikslu ar siekdamas paskatinti pirkti prekes ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą; paslėpta reklama – informacija apie gamintoją ar paslaugos tiekėją, jo įmonės vardą ar veiklą, prekės, paslaugos ženklą, reklamos tikslu viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo sąmoningai pateikiama tokia forma, kad šios informacijos vartotojai gali nesuvokti, jog tai yra reklama.
24. Retransliavimas – visuomenei transliuojamų programų ar jų dalių priėmimas iš transliuotojų ir nepakeistų jų perdavimas tuo pačiu metu.
26. Rėmimas – finansinė ar kitokia materialinė parama, kurią asmuo, nedalyvaujantis remiamo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikloje, tiesiogiai arba netiesiogiai teikia viešosios informacijos rengėjui ir (ar) platintojui, siekdamas pagarsinti savo vardą, prekės ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.
27. Siuntimas – su programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi telekomunikacijų veiklos sritis, apimanti programos elektromagnetinių signalų perdavimą telekomunikacijų tinklais į galinius įrenginius.
28. Telekomunikacijų tinklas - informacijos perdavimo sistema ir (ar) komutavimo bei kiti įrenginiai, skirti perduoti signalą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos, MDTV ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus.
29. Teleparduotuvė –už tam tikrą atlyginimą per televiziją transliuojami reklamos užsakovo tiesioginiai siūlymai pirkti prekes ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamąjį turtą, perimti turtines teises ir įsipareigojimus.
30. Televitrina – ne mažiau kaip 15 minučių trunkanti teleparduotuvės skelbimams skirta nepertraukiama televizijos laida, transliuojama televizijos kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei.
31. Transliavimas – programų rengimas ir jų pirminis perdavimas visuomenei telekomunikacijų tinklais.
32. Transliavimo ir (ar) retransliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas rašytinis dokumentas, suteikiantis jį turinčiam asmeniui teisę užsiimti programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla nustatytoje teritorijoje su teise naudoti licencijoje nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos skirtą kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga šiai šaliai Ryšio reguliavimo tarnybos skirtu dažniu ir nustatantis tokio transliavimo ir (ar) retransliavimo sąlygas.
33. Transliuotojas - transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją turintis arba įstatymų numatytais atvejais jos neturintis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę už transliuojamas programas, pats jas parengia ir transliuoja arba leidžia jas, nepakeistas, retransliuoti ar siųsti trečiajai šaliai; nacionalinio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų; regioninio masto transliuotojas – transliuotojas, kurio transliuojamos programos yra priimamos teritorijoje, kurioje gyvena daugiau negu vieno rajono ar miesto gyventojai; vietinis transliuotojas – transliuotojas, kurio vienu siųstuvu transliuojamos programos yra priimamos vieno miesto ar rajono gyventojų ir nesudaro nacionalinio tinklo.
35. Viešosios informacijos rengėjas – leidykla, transliuotojas, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją.
36. Viešosios informacijos platintojas - asmuo, pardavinėjantis, siunčiantis ar kitais būdais skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei.
37 Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas - asmuo, nuosavybės teise vienas arba su kitais asmenimis valdantis viešosios informacijos rengėją ir (ar) platintoją.
39. Visuomenės informavimo priemonė - knygos, laikraščiai, žurnalai, biuleteniai ar kiti leidiniai, televizijos, radijo programos, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija ir kitos priemonės, kuriomis platinama informacija. Visuomenės informavimo priemonėms pagal šį įstatymą nepriskiriami techniniai ir tarnybiniai dokumentai, taip pat vertybiniai popieriai.
3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, įsigaliojusiose Lietuvos Respublikose tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.
2. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi žurnalistų profesinės etikos normų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo tautinę kultūrą ir dorovę.
3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai savo veikloje, susijusioje su viešosios informacijos rengimu ir platinimu, vadovaujasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis.
4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymai ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos Lietuvos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos interesams, konstitucinei santvarkai ginti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei dorovei, taip pat kitų fizinių asmenų privačiam gyvenimui, orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti.
II SKYRIUS. INFORMACIJOS LAISVĖ IR JOS APSAUGA
4 straipsnis. Teisė į informacijos laisvę
1. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę laikytis savo nuomonės, įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
2. Lietuvoje laiduojamas laisvas priėmimas ir retransliavimas televizijos programų, kurios transliuojamos, laikantis reikalavimų, nustatytų įsigaliojusiose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, iš valstybių - Europos Sąjungos narių ir kitų Europos konvenciją dėl televizijos be sienų pasirašiusių Europos šalių.
5 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją
1. Kiekvienas asmuo turi teisę:
2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus;
6 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybinių ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.
2. Valstybinės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą. Jos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybinių ir savivaldybės įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją apie savo veiklą, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
3. Valstybinės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu informuoti rengėją apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.
4. Valstybinės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas.
7 straipsnis. Informacijos redagavimo laisvė
1. Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, platintojui, jų savininkui ar žurnalistui, verčiant juos neteisingai pateikti informaciją apie įvykius ar faktus visuomenės informavimo priemonėse.
2. Žurnalistas turi teisę atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimą, susijusį su viešosios informacijos rengimu ir (ar) platinimu, jeigu pavedimas verčia jį pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.
8 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybinių ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų veiklą
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
1. Vyriausybei, kitoms vykdomosios valdžios institucijoms, valstybinėms ir savivaldybių įstaigoms, viešosios informacijos rengėjų ir(ar) platintojų veiklą reglamentuojančioms institucijoms draudžiama savo teisės aktais apriboti įstatymais apibrėžtą informacijos laisvę.
11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę
1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybinių ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
12 straipsnis. Žurnalistų akreditavimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybinių institucijų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.
2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
III SKYRIUS. ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE
13 straipsnis. Asmens teisių ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus jam priklausančioje valdoje;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi renkant informaciją, jei esama pagrindo manyti, kad fiksuojami teisės pažeidimai.
14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga
1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją privaloma užtikrinti žmogaus teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik tam žmogui sutikus ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam žalos.
3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai toks skelbimas yra pagrįstas teisėtu demokratinėje visuomenėje interesu, t. y., siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei, arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.
15 straipsnis. Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio teisėtiems interesams, ypač reputacijai, pakenkė paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas ją paneigtų šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Teisė gauti atlyginimą už padarytą moralinę ir materialinę žalą
1. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie jį, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti atlyginimą už padarytą moralinę žalą šio įstatymo 54 straipsnio nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
1.Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
18 straipsnis. Nepilnamečių apsauga
1. Nepilnamečiai turi būti apsaugoti, kaip to reikalauja Vaiko apsaugos ir kiti įstatymai, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija bei kitos įsigaliojusios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, nuo jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi kenkiančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografija ir (ar) savitiksliu smurto vaizdavimu.
2. Viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato įstatymas.
3. Programos ar laidos, kurios gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, transliuojamos tik nuo 23 iki 6 valandos arba naudojant technines priemones, sudarančias sąlygas tėvams užtikrinti, kad nepilnamečiai tokių programų negirdėtų ir nematytų.
4. Jeigu smurtinio ar erotinio pobūdžio radijo ir televizijos laidos nėra koduojamos, prieš jas transliuojant apie jų pobūdį turi būti perspėjama garsu ir - televizijos laidos transliavimo atveju - regimu simboliu, kuris rodomas per visą laidos transliavimo laiką.
19 straipsnis. Neteikiama informacija
1. Valstybinės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybinė, tarnybinė, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija.
2. Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, pažeistų valstybės teritorinį vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią sunkiems teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.
20 straipsnis. Neskelbtina informacija
1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;
2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
3. Neleidžiama skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo bešališkumui ir nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.
21 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus
1. Gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus.
2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių bei visuomenės interesų apsaugai.
IV SKYRIUS. VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS
Pirmasis skirsnis. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai, jų teisinis statusas ir veiklos sąlygos
23 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų savininkai
1. Viešosios informacijos rengėjo, platintojo ir jų savininkų santykiai reglamentuojami šio ir kitų įstatymų, norminių aktų ir šalių susitarimu.
2. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti Lietuvos Respublikos ir valstybių - Europos Sąjungos narių ir kitų Europos konvenciją dėl televizijos be sienų pasirašiusių Europos šalių fiziniai asmenys bei visų rūšių įmonės ir organizacijos, įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse ir kitais įstatymais nustatytus atvejus.
3. Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti savo veiklą arba perleisti rengėją ar platintoją kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims. Parduodant ar kitaip perleidžiant ne mažiau kaip 10 procentų transliuotojo ar operatoriaus akcijų, būtina apie tai informuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisiją.
4. Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.
6. Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų savininkais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės, bankai negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
7. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį.
24 straipsnis. Duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus
1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją turinčius transliuotojus, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Valstybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje pateikti duomenis apie savo savininkus, kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi būti nurodyta tokių akcininkų vardai ir pavardės (pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Ūkio subjektai, rengiantys ir (ar) platinantys viešąją informaciją, privalo kasmet iki kovo 30 dienos Valstybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo srityje pateikti informaciją apie savo valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų savininkais. Valstybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje privalo iki tų metų gegužės 15 dienos “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” paskelbti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pateiktus duomenis.
2. Pradėjus veiklą naujam ūkio subjektui, rengiančiam ir (ar) platinančiam viešąją informaciją, pasikeitus jo savininkui (savininkams) ar jo (jų) nuosavybės daliai ne mažiau kaip 10 procentų, apie tai šio ūkio subjekto savininkas ne vėliau kaip per 30 dienų praneša Visuomenės informavimo kontrolieriui, išskyrus licenciją turintį transliuotoją, kurio savininkas (savininkai) apie tai praneša Lietuvos radijo ir televizijos komisijai.
3. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kitų valstybinių institucijų vadovai privalo paskelbti “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai” apie viešąją informaciją rengiančius ir (ar) platinančius ūkio subjektus, kurių savininkais, bendrasavininkiais ar akcininkais jie yra.
4. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, žurnalistai privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti apie gautą paramą, jeigu ji viršija vieno minimalaus atlyginimo dydį, tiksliai nurodydami, kokio dydžio ir iš ko gauta parama.
25 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų registravimas
26 straipsnis. Transliuotojo jurisdikcija
1. Transliuotojas yra laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje ir vadovaujasi jos įstatymais bei kitais teisės aktais tais atvejais, kai tenkina bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų:
1) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų daromi Lietuvoje;
2) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų daromi kitoje valstybėje – Europos Sąjungos narėje, bet didesnioji dalis transliavimo veikla užsiimančių jo darbuotojų dirba Lietuvoje;
3) pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje – Europos Sąjungos narėje, bet redakciniai sprendimai daromi Lietuvoje ir didesnioji dalis transliavimo veikla užsiimančių jo darbuotojų dirba Lietuvoje;
4) didelė dalis transliavimo veikla užsiimančių transliuotojo darbuotojų dirba ir Lietuvoje, ir kitoje šalyje, bet pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;
5) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų daromi kitoje valstybėje – Europos Sąjungos narėje arba atvirkščiai, ir nei vienoje šių valstybių nedirba didelė dalis transliavimo veikla užsiimančių transliuotojo darbuotojų, tačiau transliuotojas pradėjo savo transliacijas Lietuvoje, laikydamasis Lietuvos įstatymų ir nuolat palaiko glaudžius santykius su Lietuvos ekonomika;
6) pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai sprendimai dėl transliuojamų programų daromi kitoje valstybėje – ne Europos Sąjungos narėje, arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis transliavimo veikla užsiimančių transliuotojo darbuotojų dirba Lietuvoje;
27 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas
1. Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šiam leidus.
28 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams
1.Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę, šviečiamąją veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams, išskyrus nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau šiame straipsnyje – Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas.
2. Fondas veikia, vadovaudamasis šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo nuostatais. Fondo dalininkai yra: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių televizijų asociacija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga.
3. Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą skiria Fondo dalininkai, taip pat Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijos. Tarybos nariai skiriami jį paskyrusios institucijos ar jos valdymo organų įgaliojimų laikui, išskyrus Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų skirtus Fondo tarybos narius, kurie skiriami 4 metams. Fondo tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3 metams. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma.
4. Fondo lėšų šaltiniai:
4. Viešosios informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla remiama konkurso tvarka pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius konkurso nuostatus, suderintus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
5. Fondas kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo plenariniame posėdyje apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą ir panaudojimą.
29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybinės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali turėti monopolinės padėties viešosios informacijos rengimo ar platinimo srityse.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Įstatymų nustatyta tvarka valstybės institucijos prižiūri ir reguliuoja, kad nė vienas asmuo neužimtų monopolinės padėties ar nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojanti padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis Konkurencijos įstatymu.
30 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
1. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau - LRT) - valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji ne pelno institucija veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.
2. LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už LRT paslaugas imamą valstybės rinkliavą, radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš rėmimo, labdaros lėšų ir pajamų, gautų iš komercinės ūkinės veiklos. Didėjant LRT įplaukoms iš valstybės rinkliavos, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš valstybės biudžeto.
3. LRT pajamas, reklamos laiką ir jos transliavimo tvarką LRT programose nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas.
5. Aukščiausioji LRT valdymo institucija yra taryba, atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešerių metų laikotarpiui iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Pirmajai tarybos, sudaromos šio įstatymo nustatyta tvarka, kadencijai 4 tarybos narius šešerių metų laikotarpiui skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas; 4 narius ketverių metų laikotarpiui skiria Lietuvos Respublikos Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); 4 narius dvejų metų laikotarpiui deleguoja (po vieną) šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos švietimo taryba. Pasibaigus tarybos nario įgaliojimų laikui, jį paskyrusi ar delegavusi institucija (organizacija) naują narį skiria šešerių metų laikotarpiui. LRT tarybos sudėtį tvirtina Seimas.
6. LRT tarybos sudarymą organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jis kviečia pirmąjį LRT tarybos posėdį, kuriame tarybos nariai iš savo tarpo paprasta visų tarybos narių balsų dauguma trejiems metams išsirenka tarybos pirmininką. Tarybos nutarimai priimami paprasta visų tarybos narių balsų dauguma.
7. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus arba jį atšaukus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu taryba atsistatydina, tarybos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį.
8. Taryba formuoja LRT programų valstybinę strategiją, tvirtina programų mastus ir struktūrą, konkursų LRT laidoms rengti rezultatus; prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas, teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; viešo konkurso būdu penkeriems metams skiria LRT generalinį direktorių, motyvuotu nutarimu jį atleidžia; generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus; vykdo kitas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo jai numatytas funkcijas.
10. LRT taryba LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti steigia ekspertų Administracinę komisiją, kuri sudaroma ketveriems metams ir veikia pagal tarybos patvirtintus nuostatus.
11. LRT taryba kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.
31 straipsnis. Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas
1. Lietuvos Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT vykdomą transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys, norintys užsiimti transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus, kai šiai veiklai nenaudojami radijo dažniai (kanalai). Ryšių reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia Komisijai informaciją apie naujai sukoordinuotus kanalus (radijo dažnius) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti. Konkursus užsiimti transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla su konkurso laimėtojui suteikiama teise naudoti programų transliavimui ir (ar) retransliavimui kanalą (radijo dažnį) arba naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia Komisija. Kanalą (radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo ar televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims, gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir eksploatuoti savo radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus naudojant siuntimo paslaugų teikėjui skirtus radijo dažnius (kanalus).
(Alternatyva: šio straipsnio 1 dalies pirmąjį sakinį formuluoti taip: “Lietuvos Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla yra licencijuojama, išskyrus LRT veiklą ir transliavimą, vykdomą naudojant neribotus radijo dažnių resursus nuo 0 iki 30 megahercų ruože bei internetu.”).
2. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui skirtą radijo dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai ar Strateginio plano pakeitimai. Radijo dažnių juostą uždarant, licencijos turėtojui kitas radijo dažnis neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar retransliuoti programą kitu dažnių ruožu.
4. LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms transliuoti ne konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu, skiria Ryšių reguliavimo tarnyba, sprendimą suderinusi su Komisija.
5. Licencijų išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos nuostatai bei Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės, kurias tvirtina Komisija.
6. Išduodant licencijas pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrinio, informacinio bei šviečiamojo pobūdžio laidas, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi; taip pat transliuotojams, kurių programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys.
7. Konkurso būdu išduodamos šios licencijos:
2) radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;
4) televizijos programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis.
5) radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas laidinio radijo tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti radijo stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;
6) televizijos ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;
8. Be konkurso šio straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti šiais atvejais:
2) iki 20 W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo institucijų šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti – ne daugiau kaip 3 metams;
3) savininkams bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta per 300 butų/valdų – ne daugiau kaip 3 metams. Bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta mažiau kaip 300 butų/valdų, savininkai privalo gauti leidimus Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka.
9. Komisija licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės televizijos bei MDTV operatoriams suteikia ne daugiau kaip dešimt metų, regioninio masto transliuotojams - ne daugiau kaip penkeriems metams, vietiniams transliuotojams - ne daugiau kaip trejiems metams.
10. Už licencijos išdavimą ar pratęsimą mokamo licencijos mokesčio dydį nustato Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui nepriklausomų kūrėjų audiovizualiniams projektams remti.
11. Komisijos išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo pačiu telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas, nelicencijuojamas, paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo programų transliavimui ar retransliavimui licencijos nustatytomis sąlygomis. Tik asmenys, turintys licenciją, gali sudaryti sutartis programų transliavimui ar retransliavimui su telekomunikacijų tinklų savininkais.
12. Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šiuo įstatymu nustatytus atvejus, licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų, reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų bei Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai turi pateikti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo pabaigos. Sprendimą dėl licencijos pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą ją pratęsti Komisija priima ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Apie Komisijos posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas informuojamas raštu.
13. Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti licencijos galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo:
3) nesilaiko šio ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo Komisijos sprendimų ir teisėtų reikalavimų;
14. Komisija savo sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:
3) transliuotojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui arba daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo licencijuojamos veiklos;
6) transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos galiojimo sustabdymas arba padaro jį pakartotinai;
15. Licenciją turintis asmuo negali perduoti licencijos ar ja suteiktų teisių kitiems asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui reorganizuojantis, Komisijos sprendimu naujai įsisteigusiam asmeniui (asmenims) gali būti išduota nauja licencija (naujos licencijos) be konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizaciją pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei reorganizacijos projektą ir jeigu tiek iki reorganizacijos, tiek reorganizacijos metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos nutarimai.
16. Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčios asmens akcijų pereina kitiems asmenims ir (ar) pasikeičia jo vadovybė (administracijos vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis), licenciją turintis asmuo turi apie tokius pasikeitimus ne vėliau kaip per 30 dienų informuoti Komisiją.
18. Kabelinės televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių sujungimas ir (ar) bendras naudojimas atliekamas operatorių tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas sutartis ir nepažeidžiant operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai privalo per 30 kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją.
19. Licenciją turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją turintis asmuo, norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą, privalo gauti Komisijos sutikimą.
32 straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo
1. Licencijuojama transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla draudžiama užsiimti asmenims, neturintiems transliavimo ar retransliavimo licencijos.
2. Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai, turintys licenciją, negali padidinti ar kitaip keisti licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties zonos.
3. Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau nepriskirtais kanalais (radijo dažniais), sukelti transliavimo trukdžius.
33 straipsnis. Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV
1. Kabelinės televizijos bei MDTV operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir (ar) radijo programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir MDTV taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų sukurtos programos, jei kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai turi įsigiję šiai veiklai licencijas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo ir MDTV transliuotojai gali teikti ir paslaugas, nesusijusias su programų transliavimu, vadovaudamiesi atitinkamų paslaugų teikimą reglamentuojančiais įstatymais. Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu, teikimą, kol kabelinės televizijos, laidinio radijo ar MDTV transliuotojas neįvykdė Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų.
2. MDTV operatoriai televizijos ir (ar) radijo programas turi retransliuoti jas užkoduodami, tuo užtikrinant apsaugą nuo neteisėto jų priėmimo galiniais įrenginiais.
(Alternatyva: Šį straipsnį išbraukti.)
3. Kabelinės televizijos bei MDTV operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai į savo pačių sukurtas arba retransliuojamas programas ar laidas gali įterpti reklamą ar keisti retransliuojamų programų perdavimo trukmę tik pagal sutartis su šių programų rengėjais.
(Alternatyva: Kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru kanalu transliuojamą programą, gavus Komisijos išduotą retransliavimo licenciją su teise transliuoti savo pačių sukurtą programą. Įterpti reklamą į retransliuojamas programas draudžiama).
4. Kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojų antžeminės televizijos programas. (Alternatyva: Kabelinės televizijos ir (ar) MDTV operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvoje registruotų transliuotojų televizijos programas, kurių antžeminių siųstuvų aprėpties zonoje yra kabelinės televizijos ir (ar) MDTV tinklo abonentai). Kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai privalo retransliuoti ir bent vieną regioninio masto transliuotojo televizijos programą. Kitų transliuotojų televizijos programų retransliavimo kabelinės televizijos tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei pobūdį nustato Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduodama licencija.
5. LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi kabelinės televizijos ir MDTV operatoriai. LRT radijo programą turi retransliuoti visi kabelinės televizijos bei MDTV operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo paslaugas.
Antrasis skirsnis. Reikalavimai viešosios informacijos rengimui ir platinimui
34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama, teikiama bei platinama viešoji informacija
1.Viešoji informacija rengiama, teikiama bei platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų.
2. Radijo ir televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms bendrijoms.
35 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
36 straipsnis. Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui
1. Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Valstybinio standarto nustatyti kiti leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis dokumento numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
37 straipsnis. Europos audiovizualiniai kūriniai
1. Europos audiovizualiniais kūriniais laikomi kūriniai::
1) kurie yra sukurti valstybėse - Europos Sąjungos narėse ir šalyse, kuriose yra įsigaliojusi Europos konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse; arba jeigu šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų; arba jeigu minėtose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne valstybėse - Europos Sąjungos narėse ir šalyse, kuriose yra įsigaliojusi Europos konvencija dėl televizijos be sienų ;
2) kurie sukurti ne valstybėse - Europos Sąjungos narėse ar šalyse, kuriose yra įsigaliojusi Europos konvencija dėl televizijos be sienų, su sąlyga, jeigu jie yra sukurti tik vienos ar kelių šių Europos valstybių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose valstybėse - Europos Sąjungos narėse, jei su šiomis kitomis Europos valstybėmis Europos Sąjunga yra sudariusi sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje, jeigu šie kūriniai iš esmės sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos valstybėse;
3) kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis sutartimis dėl bendro kūrimo (gamybos) tarp valstybių - Europos Sąjungos narių ir trečiųjų valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai, jeigu Europos Sąjungos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne valstybėje - Europos Sąjungos narėje;
4) kurie neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra iš esmės sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse - Europos Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai dalimi, proporcinga Europos kūrėjų įnašui į bendro kūrimo ( gamybos) išlaidas.
38 straipsnis. Radijo ir televizijos programos
1. Televizijos transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi teisę laisvai parengti ir parodyti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės laidas apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.
2. Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin reikšmingiems įvykiams, laikomasi šios dalies 1- 4 punktuose nurodytų reikalavimų :
1) televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas ar programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei itin reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų transliuoti išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad ženkli Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar pateikiamų visuomenei pasitelkus transliacijų įrašus, matyti per antžeminės televizijos kanalus;
2) Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esantys transliuotojai negali naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ženkli kitoje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šioje valstybėje laikomi visuomenei itin reikšmingais;
3) Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma: olimpinės vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio čempionatai, pasaulio futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas, Lietuvos dainų šventės, iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių minėjimai. Vyriausybė gali papildyti šį sąrašą;
3. Televizijos transliuotojai daugiau kaip 50 procentų programos laiko, kuris lieka atskaičius laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turi, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams.
4. Televizijos transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų programos laiko, likusio atskaičius laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turi, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.
5. Kitus reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis įstatymas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, transliuotojams išduotos licencijos ar jų priedai.
6. Radijo, televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti skelbiamas programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos programos pavadinimas. Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra trumpesnė nei 1 valanda, programos pavadinimas skelbiamas programos pabaigoje.
39 straipsnis. Reklama
1. Reklama turi būti teisinga ir sąžininga. Reklamoje neturi būti žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama dėl rasės, lyties ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai, skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.
3. Reklama, skirta nepilnamečiams arba ta, kuria naudojasi nepilnamečiai, neturi kenkti jų interesams. Tokia reklama turi atitikti toliau išdėstytus reikalavimus:
1) joje nepilnamečiai neturi būti skatinami, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu, pirkti gaminį ar paslaugą;
2) ji neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus asmenis, kad šie nupirktų reklamuojamus gaminius ar paslaugas;
3) formuoti vaikų nuomonę, kad tam tikrų paslaugų ar prekių vartojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą prieš bendraamžius;
4. Reklamos užsakovai neturi teisės įtakoti viešosios informacijos turinio, išskyrus savo pačių užsakomos reklamos turinį..
8. Alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus ir jų įsigaliojimo tvarką nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9. Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar laidas, neleidžiama reklamuoti vaistų ar gydymo vaistais, jeigu jie yra įsigyjami tik su receptu arba tik vaistinėse. Kitų vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti lengvai atpažįstama ir perspėti apie galimą žalingą poveikį neteisingai juos vartojant .
10. Reklama televizijos programose:
1) turi būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis ir (ar) optinėmis priemonėmis aiškiai atskirta nuo kitų programos dalių. Reklamos intarpai neturi pažeisti televizijos laidų integralumo bei vertės (turi būti atsižvelgiama į jų natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį), transliavimo teisių turėtojų ir transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų. Reklama nelaikomi paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir pagalbiniai su šiais pranešimais susiję elementai, taip pat visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi dėl labdaros ir kita nemokamai transliuojama informacija;
2) reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama religinių apeigų transliacijos metu; reklama netransliuojama žinių ir religinių laidų metu, jei jos trunka mažiau negu 30 minučių; reklamoje negali dalyvauti asmenys, reguliariai vedantys žinių laidas;
3) reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama politikos naujienoms, vaikams skirtose laidose, taip pat dokumentinėse laidose, jeigu jos trunka mažiau negu 30 minučių;
4) reklamos trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20 procentų, jeigu naudojama tokia reklamos rūšis kaip teleparduotuvė.;
5) reklamai ir (ar) teleparduotuvei skirtas laikas per vienos valandos transliaciją negali viršyti 20 procentų;
6) televitrinų, transliuojamų kanalais, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvei, minimali nepertraukiama trukmė turi būti ne mažesnė kaip 15 minučių. Per dieną gali būti parodytos ne daugiau kaip 8 televitrinos laidos, kurių bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų. Jos turi aiškiai skirtis nuo kitų laidų savo vaizdiniu bei garsiniu apipavidalinimu;
7) laidose, kurios susideda iš atskirų dalių, taip pat per sporto ar kitų renginių, kurių metu daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar) teleparduotuvė yra įterpiama tarp atskirų programos dalių arba transliuojama minėtų renginių pertraukų metu;
8) jei transliuojamų audiovizualinių kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir dokumentinius filmus) trukmė yra ilgesnė nei 45 minutės, juos galima pertraukti reklama vieną kartą per 45 minučių laikotarpį; papildomai pertraukti reklamos intarpu šių kūrinių transliaciją galima tik tais atvejais, kai jų trukmė yra ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė, negu du ar daugiau ištisi 45 minučių laiko tarpsniai;
9) kai dėl reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios dalies 7 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje programoje turi praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;
11. Kaip laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai, kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Konkurencijos taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos reguliavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.
12. Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.
40 straipsnis. Radijo ir televizijos rėmimas
1. Jeigu programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar ženklą.
3. Remiamose programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas, išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.
4. Programų ar laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar) parduoti tabako gaminius. Šis draudimas ir jo įsigaliojimo tvarka nustatoma Tabako kontrolės įstatymu.
5. Asmenys, kurių veikla apima vaistų gamybą ar gydymą vaistais, gali remti programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali reklamuoti minėtų vaistų ar gydymo vaistais, jeigu jie yra įsigyjami tik su receptu.
Trečiasis skirsnis. Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pareigos bei atsakomybė
42 straipsnis. Žurnalistų pareigos
1. Žurnalistų pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, įsigaliojusios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Žurnalistai turi:
2) autorizuoti pirmą kartą platinimui parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
43 straipsnis. Pareiga teikti informaciją viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos reguliavimo institucijoms ir kitiems asmenims
1. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos šio įstatymo 5 skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos reguliavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms vykdyti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reguliavimo institucijoms teikiama informacija , susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų komercine paslaptimi, gali būti naudojama laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
3. Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar pakenkė jų teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai pateikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali imti mokestį, kurio dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.
44 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika
1. Visuomenės informavimo profesinės etikos taisykles, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai, apibrėžia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija “Dėl žurnalistinės etikos”, taip pat įsigaliojusios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.
2. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar papildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį kviečia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Lietuvos regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius.
45 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas
1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pakenkė teisėtiems juridinio asmens interesams, ypač jo reputacijai.
2. Reikalavimas paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina asmens garbę ir orumą. Paneigimus, neatitinkančius šios nuostatos reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtą informaciją ne dėl jos esmės, o tik dėl formos, ar kai paneigimas yra pernelyg išplėstas, viešosios informacijos rengėjas skelbia savo nuožiūra.
3. Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs pagrįstą reikalavimą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą be komentarų, adekvačioje vietoje tolygia apimtimi ir tokia pat forma viename artimiausių savo spaudos leidinių, televizijos, radijo laidų ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje buvo paskelbta ši informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo atsakomybės.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo noru paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios asmens garbę ir orumą ar kenkiančios jo teisėtiems interesams, paneigimą ir atsiprašo asmens.
V SKYRIUS. Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR PLATINTOJŲ VEIKLOS REGULIAVIMo IR savitvarkos institucijos
46 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas :
1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2) rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje kompetentingomis institucijomis, įgyvendina įsigaliojusių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, viešosios informacijos vartotojų teisių gynimo asociacijoms, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos reguliavimo ir savitvarkos institucijoms;
3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos reguliavimo ir savitvarkos institucijų ir įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms vykdyti. Vyriausybės įgaliotai institucijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir operatorių komercinė paslaptis.
47 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija
1. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) - viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija. Komisija rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ar jų savininkų paskirtų atsakingų asmenų padarytus informuojant visuomenę.
2. Komisiją iš 9 narių, kuriuos į ją skiria (po vieną) šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos bei organizacijos, sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas. Komisijos nariai skiriami 3 metams.
3. Komisijos darbą organizuoja Komisijos pirmininkas, kurį Komisija išsirenka iš savo narių 1 metams.
4. Į Komisiją dėl profesinės etikos pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.
5. Komisija, nagrinėdama profesinės etikos pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos” bei šiuo įstatymu.
6. Komisija dirba pagal savo patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos pažeidimų turi nedelsiant būti skelbiami tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė tuos pažeidimus. Visuomenės informavimo rengėjui ir (ar) platintojui nepaskelbus Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos pažeidimo savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinį radiją.
7. Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1 Lietuvos radijo ir televizijos komisija ( toliau šiame ir 49 straipsniuose - Komisija) yra nepriklausoma Seimui atskaitinga komercinių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reguliuojanti bei prižiūrinti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinės politiką. Ji yra Seimo bei Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo klausimais.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei norminiais aktais, taip pat savo pačios patvirtintais nuostatais.
3. Komisija yra juridinis asmuo, turi savo antspaudą bei sąskaitas bankuose. Komisijos būstinė yra Vilniuje.
4. Komisiją sudaro 12 narių: 1 narį skiria Prezidentas, 3 narius - Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, po 1 narį - Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga. Komisijos nariai skiriami jį paskyrusios institucijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Jeigu Komisijos narys atsistatydina ar negali dalyvauti Komisijos darbe arba nelanko jos posėdžių daugiau kaip 4 mėnesius, jį paskyrusi institucija turi pakeisti kitu. Kadencijai nepasibaigus, Komisijos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti motyvuotu savo pačios sprendimu arba atsižvelgdama į motyvuotą Komisijos teikimą ar patenkindama paties nario prašymą. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama leidinyje “Valstybės žinios”.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos nariai bei jų šeimos nariai negali turėti transliuotojų ar operatorių akcijų. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su transliuotojais ar operatoriais.
5. Komisijos nariai iš savo tarpo visų Komisijos narių balsų dauguma išsirenka vieneriems metams Komisijos pirmininką.
6. Komisijos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba vieno trečdalio Komisijos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius bei jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos interneto puslapyje.
7. Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
8. Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl licencijos išdavimo, pratęsimo, atsisakymo ją pratęsti, jos galiojimo laikino sustabdymo ar panaikinimo, taip pat dėl licencijos sąlygų pakeitimo, radijo dažnių skyrimo bei konkursų rezultatų. Minėti sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
9. Komisijos funkcijoms vykdyti sudaroma Komisijos administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Administracijos direktoriumi negali būti Komisijos narys. Direktorių Komisija skiria konkurso tvarka. Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos struktūrą ir darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla organizuojama pagal jos nuostatus, kuriuos tvirtina Komisija.
10. Komisijos sprendimai jos kompetencijai priskirtais klausimais transliuotojams ir operatoriams yra privalomi. Komisijos sprendimai skelbiami leidinyje “Valstybės žinios” ir įsigalioja juos paskelbus. Jie gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos.
11. Komisijos veiklai finansuoti transliuotojai (išskyrus LRT), gaunantys pajamas iš komercinės transliavimo veiklos, kas mėnesį privalo pervesti į Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir kitos komercinės veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu . Iš transliuotojų ar operatorių, kurie per 3 mėnesius po nustatyto termino nepervedė lėšų į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių – lėšų, gautų už konkursų organizavimą, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.
12. Komisija kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo ataskaitą Komisija skelbia “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.
49 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1. Komisija vykdo šias funkcijas:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba Telekomunikacijų įstatymo nustatyta tvarka rengia radijo ir televizijos programų transliavimo strategiją ir Strateginį planą;
2) šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytais atvejais skelbia konkursus transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijoms gauti, nustato šių konkursų ir licencijų sąlygas, konkurso dalyvių registracijos ir licencijos mokesčių dydį, priima sprendimus dėl konkursų rezultatų ir licencijų išdavimo bei kontroliuoja licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų nutarimų laikymąsi;
3) prižiūri, kaip transliuotojai laikosi šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų nuostatų, kuriomis reglamentuojami konkurencijos bei koncentracijos procesai, nustatoma kabelinės televizijos ir MDTV operatorių pareiga retransliuoti LRT ir kitas nekoduotas antžeminės televizijos programas, nuostatų dėl Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose, teisės rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, televizijos (išskyrus LRT) reklamai keliamų reikalavimų, programų rėmimo, licencijose nustatytų reikalavimų programų struktūrai ir turiniui;
4) transliuotojams, pažeidusiems šio ir kitų su jų veikla susijusių įstatymų bei teisės aktų reikalavimus ar nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų, įstatymų nustatyta tvarka gali taikyti šias nuobaudas: pinigines baudas, ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą;
5) teikia siūlymus dėl transliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su ja susijusių teisės aktų rengimo;
7) kaupia informaciją apie transliuotojus, analizuoja jų veiklą, rengia informacinę bei metodinę medžiagą šiais klausimais;
8) kas dveji metai parengia ir paskelbia analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas;
7) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių institucijomis, vykdančiomis analogiškas funkcijas, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
50 straipsnis. Visuomenės informavimo kontrolierius
1. Visuomenės informavimo įstatymo vykdymo priežiūrą pagal įstatymų nustatytą kompetenciją atlieka Visuomenės informavimo kontrolierius.
2. Visuomenės informavimo kontrolieriaus darbui užtikrinti steigiama Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga.
3. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais.
4. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.
5. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga yra juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei pavadinimu: “Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga”.
6. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaigai vadovauja visuomenės informavimo kontrolierius, kurį 4 metų kadencijai ir ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu. ( Alternatyva: papildyti sakiniu: “Kandidatūras Seimo Pirmininkui teikia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija”). Visuomenės informavimo kontrolierius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
7. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaigą kuriai vadovauja kontrolierius sudaro 4 ekspertai – pedagogikos, psichologijos, šeimos problemų, teisės bei visuomenės informavimo specialistai. Po vieną ekspertą 4 metų kadencijai skiria Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Jungtinių tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos nacionalinis komitetas ir Lietuvos vyskupų konferencija. Ekspertų kadencijų skaičius yra neribojamas. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga gali turėti darbuotojų, atliekančių informacinį ir techninį darbą. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga dirba pagal visuomenės informavimo kontrolieriaus patvirtintą reglamentą.
8. Visuomenės informavimo kontrolieriumi ir ekspertais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei kompetenciją, būtiną savo pareigoms atlikti.
9. Visuomenės informavimo kontrolieriui mokamas Statistikos departamento skelbiamo praėjusio mėnesio Lietuvos Respublikos ūkio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) 5 dydžių atlyginimas.
51 straipsnis. Visuomenės informavimo kontrolieriaus kompetencija
1. Visuomenės informavimo kontrolierius atlieka šias funkcijas:
1) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiuo ir kitais įstatymais nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus jų įgyvendinimui tobulinti;
2) parengia spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką ir teikia ją tvirtinti Vyriausybei;
3) prižiūri, kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų;
4) Vyriausybės įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje nustatyta tvarka nagrinėja žurnalistų ir kitų asmenų skundus dėl informacijos laisvės pažeidimų, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos tikrovės neatitinkančios, žeminančios jų garbę ir orumą ar kenkiančios jų teisėtiems interesams informacijos, taip pat skundus dėl teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo;
5) prižiūri, kaip platinamoje viešojoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją;
6) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
2. Vykdydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka savo kompetencijos ribose, visuomenės informavimo kontrolierius gali :
1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir pareikalauti juos pašalinti;
2) pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar platintojas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo teisėtiems interesams, arba sudarytų jam galimybę pačiam atsakyti, paneigiant tokią informaciją;
2. Visuomenės informavimo kontrolieriaus sprendimai skelbiami “Valstybės žinių” priede “Informaciniai pranešimai”.
3. Visuomenės informavimo kontrolieriaus įstaiga turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir platintojų, valstybės ir savivaldybių įstaigų informaciją, būtiną įstaigos funkcijoms vykdyti.
VI SKYRIUS. ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO
PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, tarptautinių sutarčių bei ratifikuotų tarptautinių konvencijų, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymais nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus atsako viešosios informacijos rengėjas ar platintojas šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2 Valstybinės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, pareigūnai už trukdymą viešosios informacijos rengėjams ar platintojams skleisti žinias, neteisėtą atsisakymą pateikti viešąją informaciją arba neteisingos informacijos pateikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tokie jų veiksmai gali būti skundžiami teismui.
53 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) platintojų veiklos sustabdymas arba nutraukimas
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veiklą gali laikinai sustabdyti, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, arba nutraukti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkas savo iniciatyva arba teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas pažeidžia šio įstatymo nuostatas.
2. Už šio įstatymo nuostatų pažeidimus licenciją turinčių transliuotojų veiklą šio įstatymo 31 straipsnio 14 dalyje nurodytais atvejais taip pat gali laikinai sustabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Jei sprendimas laikinai sustabdyti viešosios informacijos rengėjo ir(ar) platintojo veiklą apskundžiamas teismui, konkretų viešosios informacijos rengėjo ir(ar) platintojo veiklos sustabdymo terminą nustato teismas. Šis terminas laikraščiams negali būti ilgesnis kaip 1 mėnuo, o žurnalams ir transliuotojams – 3 mėnesiai. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai priėmus sprendimą laikinai sustabdyti ar nutraukti licencijos galiojimą, transliuotojas ir (ar) operatorius nutraukia transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą savo iniciatyva ar įsigaliojus teismo sprendimui dėl jo veiklos laikino sustabdymo ar nutraukimo.
3. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jeigu per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos radijo ir televizijos komisija ar teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
54 straipsnis. Moralinės ir materialinės žalos atlyginimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) platintojas, paskelbęs be asmens sutikimo informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje bei 56 straipsnyje nustatytus atvejus), taip pat paskelbęs tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją, atlygina asmeniui padarytą moralinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. Moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 10 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad melaginga, asmens garbę ir orumą žeminanti informacija buvo paskelbta tyčia. Tokiais atvejais teismo sprendimu ši suma gali būti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama suma negali būti didesnė kaip 5 procentai viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo metinių pajamų.
2. Viešosios informacijos rengėjo šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas tikrovės neatitinkančios, žeminančios garbę ir orumą informacijos paneigimas ir atsiprašymas teikia pagrindą teismui mažinti moralinės žalos atlyginimą.
3. Viešosios informacijos rengėjui, be fizinio asmens sutikimo paskelbusiam informaciją apie jo privatų gyvenimą (išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus atvejus), taip pat paskelbusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą, ir ją šio įstatymo nustatyta tvarka paneigusiam bei atsiprašiusiam, teismas priteisia atlyginti padarytą moralinę žalą, tačiau šiuo atveju moralinės žalos atlyginimo dydis negali viršyti 3 tūkstančių litų, išskyrus atvejus, kai melaginga ir asmens garbę bei orumą žeminanti informacija buvo paskelbta tyčia.
4. Teismas, nustatydamas moralinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, teisės pažeidimo sunkumo laipsnį, teisės pažeidimo pasekmes ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
55 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos rengėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:
1) pateikta valstybinių ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose bei kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;
4) paskelbta tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;
6) paskelbta anoniminiuose reklaminiuose skelbimuose, neanoniminiuose užsakomuosiuose straipsniuose ar laidose;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančio informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
VII SKYRIUS. Baigiamosios NUOSTATOS
56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Pakeistas Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.
2. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) 1996 m. liepos 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas Nr. I-1418 (Žin., 1996, Nr.71-1706, Nr.82-1971, Nr.121-2848; 1997, Nr.12-232, Nr.67-1677, Nr.91-2271; 1998, Nr.8-166).
2) 1996 m. liepos 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. I-1454 (Žin., 1996, Nr.71-1707);
57 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
1. Šio įstatymo 38 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas licenciją turintys transliuotojai įgyvendina palaipsniui, tolydžio didindami Europos audiovizualinių kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų produkcijos dalį transliuojamose televizijos programose.
2. Šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įgyvendinamos palaipsniui iki 2001 m liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) iki 2000 m. rugsėjo 1 d. pateikia Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įsigaliojimu, papildymų ir pakeitimų projektus, kuriuose nustatoma viešosios informacijos rengėjų, platintojų ir kitų asmenų atsakomybė už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;