P-2493(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PRIEDĖLIO 14 SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. d. Nr.
(Žin., 1997, Nr.2-16; 1998, Nr.55-1520; 1999, Nr. 11-245)
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo priedėlio 14 skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti įstatymo priedėlio 14 skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
“ANTRASIS SKIRSNIS
NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGINIS PLANAVIMAS IR
KRIZIŲ VALDYMAS
Vyriausybė sudaro nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupę, kuri:
2) atsižvelgdama į grėsmių ir rizikos veiksnių monitoringo duomenis ir galimų krizinių situacijų prognozes, projektuoja ir teikia Vyriausybei išankstinių veiksmų bei priemonių, skirtų rizikos veiksnių negatyviam poveikiui sumažinti ir krizėms išvengti, pasiūlymus ir projektus;
3) rengia išvadas ir pasiūlymus Vyriausybei aktualiais nacionalinio saugumo stiprinimo klausimais.
Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupė bendradarbiauja su Krizių valdymo centru ir naudojasi jo teikiama informacija bei rekomendacijomis.
Vyriausybės įsteigtas Krizių valdymo centras yra pagrindinis valstybės įvairaus pobūdžio krizių valdymo strateginiu lygmeniu štabas. Krizių valdymo centro uždaviniai yra:
4) bendradarbiavimas tarptautinio krizių valdymo srityje.
Respublikos Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nustato strategines krizių valdymo gaires.
Krizių ir ekstremalių situacijų prevencijos bei jų valdymo planus ir priemones, atsižvelgdamos į krizių pobūdį, pagal savo kompetenciją rengia ministerijos ir kitos
valstybės institucijos, tarp jų - Gynybos štabas, Ekstremalių situacijų komisija. Integralius krizių ir ekstremalių situacijų valdymo planus ir priemones tvirtina Vyriausybė.
Krizių valdymo centre nuolat veikia grėsmių ir krizinių reiškinių monitoringo bei krizių prognozavimo ekspertinės grupės, sudarytos minėtų ir kitų valstybės institucijų deleguotų ekspertų bei pareigūnų jungtinės veiklos pagrindu šios grupės:
1) ikikriziniu laikotarpiu kompleksiškai analizuoja valstybės institucijų renkamą informaciją, atspindinčią grėsmių ir rizikos veiksnių dinamiką;
3) Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Valstybės gynimo tarybai teikia išvadas, prognozes, rekomendacijas dėl krizių prevencijos, informuoja visuomenę.
Operacinį vadovavimą įveikiant kilusią krizę, atsižvelgdami į jos mastą ir pobūdį, strateginiu lygmeniu vykdo Respublikos Prezidentas, civilinė ir karinė gynybos vadovybė, Ministras Pirmininkas, ministrai, civilinės saugos sistemos pareigūnai - pagal nustatytas operacinio vadovavimo grandines ir procedūras. Operacinio vadovavimo pareigūnai ir vadovaujančios struktūros (krizių štabai) pagal operacinio vadovavimo strateginiu lygmeniu poreikius naudojasi Krizių valdymo centro būstine ir jos infrastruktūra.”