Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMO „DĖL PABĖGĖLIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE STATUSO“ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1709
Vilnius

(Žin., 1995, Nr.63-1578; 1996, Nr.29-707;
1997, Nr.108-2734; 1998, Nr.65-1879)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“ ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL PABĖGĖLIO STATUSO

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato užsieniečiams, kurie ieško prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką, pabėgėlių teises, pareigas, atsakomybę, atvykimo ir išsiuntimo pagrindus, pabėgėlių socialinės integracijos pagrindus.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Pabėgėlis - asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba arba neturi atitinkamos pilietybės ir yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

2. Užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą (toliau - užsienietis) - pagal 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso apsaugos Lietuvos Respublikoje siekiantis užsienietis, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.

3. Prašymas suteikti pabėgėlio statusą - užsieniečio žodinis arba rašytinis pareiškimas, kuriuo jis siekia apsaugos Lietuvos Respublikoje prašydamas pagal šį įstatymą suteikti pabėgėlio statusą.

4. Užsieniečio sulaikymas - užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas šiame įstatyme nustatytais pagrindais.

5. Užsieniečio laikinas apgyvendinimas - užsieniečio apgyvendinimas Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) nurodytoje vietoje.

6. Laikinas teritorinis prieglobstis - Migracijos departamento sprendimu suteikta teisė užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje, kol iš esmės nagrinėjamas jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą.

7. Akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti pabėgėlio statusą - toks užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus savo šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas tyčine apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama pabėgėlio statuso suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka nė vieno iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso arba 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso esminių kriterijų.

8. Prašymo nagrinėjimas iš esmės - užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas, kurio metu remiantis užsieniečio byloje surinktais duomenimis nustatoma, ar užsienietis atitinka šiame įstatyme nustatytus pabėgėlio statuso kriterijus.

9. Prašymo nagrinėjimas bendra tvarka - prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas iš esmės, kai nėra priežasčių jį nagrinėti skubos tvarka.

10. Prašymo nagrinėjimas skubos tvarka - prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas iš esmės, kai nustatomos šiame įstatyme išvardytos priežastys, dėl kurių prašymas turi būti išnagrinėtas kuo greičiau.

11. Užsieniečio registracijos pažymėjimas - Migracijos departamento išduotas dokumentas, patvirtinantis užsieniečio teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, kol iš esmės nagrinėjamas užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą.

12. Pabėgėlio kelionės dokumentas - pabėgėlio statusą gavusiam užsieniečiui Migracijos departamento išduotas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti dokumento galiojimo laikotarpiu.

13. Kilmės šalis - valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, - valstybė, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

14. Saugi kilmės šalis - asmens kilmės šalis, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

15. Saugi trečioji šalis - valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės šalis, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir, remdamasi nacionaliniais įstatymais, suteikianti realią galimybę prašyti pabėgėlio statuso bei nustatyta tvarka jį gauti.

3 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje

1. Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kiekvieno užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą turi būti išnagrinėtas iš esmės, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnyje numatytus atvejus.

4 straipsnis. Pabėgėlio statuso nesuteikimas

Užsieniečiui, atitinkančiam šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, pabėgėlio statusas nesuteikiamas, jeigu:

1) jis naudojasi Jungtinių Tautų Organizacijos institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, pagalba ir gynyba;

2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos valdžios institucijos pripažįsta jam teises ir pareigas, susijusias su tos valstybės pilietybe;

3) yra pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą arba yra kaltas dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;

4) yra pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, žmonijai arba karinį nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos tarptautiniuose dokumentuose.

5 straipsnis. Pabėgėlio statuso panaikinimas

1. Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis:

1) savo noru pasinaudojo valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba;

2) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę;

3) įgijo naują pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, gynyba;

4) savo noru vėl įsikūrė valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;

5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba, nes pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;

6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nes pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pripažintas pabėgėliu;

7) pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos netaikomos pabėgėliui, jeigu jis nurodo svarbias priežastis, dėl ko bijo būti persekiojamas valstybėje, į kurią atsisako grįžti ir kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo priima Migracijos departamentas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl pabėgėlio statuso panaikinimo pabėgėlis per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

6 straipsnis. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje

Užsieniečiui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją (t. y. atvykusiam ne per valstybės sienos perėjimo punktus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 24 valandas atvyksta į šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas institucijas ir išsamiai paaiškina apie savo neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką bei buvimą joje. Užsienietis, kuris pažeidė nurodytą terminą ir išsamiai pasiaiškino, dėl ko taip įvyko, nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas, jeigu nustatoma, jog terminas buvo pažeistas dėl pateisinamos priežasties.

7 straipsnis. Draudimas užsienietį išsiųsti arba sugrąžinti

1. Užsienietis, pateikęs prašymą suteikti pabėgėlio statusą šio įstatymo numatytais atvejais, neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir negrąžinamas į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui arba kelia pavojų visuomenei, arba jei jis nuteistas už sunkų nusikaltimą ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

ANTRASIS SKIRSNIS

PABĖGĖLIO STATUSO SUTEIKIMO TVARKA

8 straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą padavimas

1. Motyvuotą prašymą suteikti pabėgėlio statusą užsienietis gali paduoti raštu arba žodžiu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punkte pasienio policijai, miesto (rajono) policijos komisariatui, Užsieniečių registracijos centrui ar kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms bei įstaigoms. Kai užsienietis prašymą suteikti pabėgėlio statusą pateikia žodžiu, šių institucijų pareigūnai (valstybės tarnautojai) surašo protokolą. Informacija apie prašymo padavimą yra konfidenciali, jeigu prašytojas nepageidauja kitaip, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

2. Kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms bei įstaigoms paduotas užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą ir protokolas (kai prašymas suteikti pabėgėlio statusą buvo pateiktas žodžiu) nedelsiant perduodami pasienio policijai, miesto (rajono) policijos komisariatui ar Užsieniečių registracijos centrui.

3. Už nepilnametį vaiką prašymą gali paduoti jo tėvai arba kiti teisėti atstovai. Už nepilnametį, kurio nelydi tėvai arba teisėtas atstovas, prašymą gali paduoti vaikų teisių apsaugos institucijos paskirtas atstovas.

4. Šeimos (sutuoktinio, vaikų ir įvaikių iki 18 metų, jeigu jie nesudarę santuokos, ir nedarbingų dėl amžiaus ar invalidumo tėvų) vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių.

9 straipsnis. Užsieniečio įleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją

1. Gavę užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą pasienio policijos, miesto (rajono) policijos komisariato ar Užsieniečių registracijos centro pareigūnai apklausia užsienietį, surenka asmens duomenis apie jį bei kartu atvykusius jo šeimos narius, nustato kelionės maršrutą, taip pat išsiaiškina prašymo padavimo motyvus.

2. Užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą ir protokolas (kai prašymas suteikti pabėgėlio statusą buvo pateiktas žodžiu) bei surinkti duomenys nedelsiant perduodami Migracijos departamentui, kuris ne ilgiau kaip per 48 valandas nusprendžia, ar yra pagrindas dėl šio įstatymo 10 straipsnyje numatytų priežasčių neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją, o tais atvejais, kai užsienietis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, - neleisti joje būti.

3. Kai priimamas sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją arba neleisti joje būti, jis grąžinamas arba išsiunčiamas į valstybę, iš kurios atvyko arba iš kurios yra kilęs. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respublikos teritoriją arba neleisti joje būti užsienietis per 7 dienas nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo pateikimas sustabdo tik sprendimo neleisti būti Lietuvos Respublikoje vykdymą.

10 straipsnis. Priežastys, kliudančios įleisti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją arba leisti būti joje

Užsienietis neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją arba jam neleidžiama joje būti, kai:

1) jis atvyko iš saugios trečiosios šalies;

2) prieglobstį jam jau yra suteikusi kita valstybė;

3) jis turi kelių valstybių pilietybę ir be svarbių priežasčių nepasinaudoja bent vienos iš valstybių, kurios pilietis jis yra, gynyba;

4) jau anksčiau išnagrinėjus jo prašymą suteikti pabėgėlio statusą šio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais buvo priimtas sprendimas nesuteikti pabėgėlio statuso, o naujai paduotame prašyme nėra reikšmingos papildomos informacijos;

5) jis gali būti pavojingas Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai;

6) jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

11 straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš esmės tvarkos nustatymas

1. Užsienietis, kuriam leista atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją arba joje būti, šio straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikti nusiunčiamas į Užsieniečių registracijos centrą. Prireikus užsienietis į Užsieniečių registracijos centrą vyksta lydimas pasienio policijos ar policijos pareigūnų.

2. Užsieniečių registracijos centre užsienietis užpildo anketą pabėgėlio statusui gauti, po to jis apklausiamas, nufotografuojamas bei daktiloskopuojamas. Prireikus atliekama asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas. Atlikus šiuos veiksmus, sprendžiamas užsieniečio apgyvendinimo klausimas.

3. Užsieniečių registracijos centras, remdamasis surinktais duomenimis, ne vėliau kaip per 30 dienų atlieka patikrinimą ir surašo išvadą dėl užsieniečio prašymo nagrinėjimo iš esmės. Prireikus Užsieniečių registracijos centro vadovas gali pratęsti patikrinimo laiką, bet ne ilgiau kaip 15 dienų.

4. Migracijos departamentas užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš esmės laikotarpiui išduoda užsieniečiui registracijos pažymėjimą, suteikiantį teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.

12 straipsnis. Užsieniečio sulaikymo sąlygos ir pagrindai

1. Užsienietis Lietuvos Respublikoje negali būti sulaikytas, išskyrus šiuos atvejus:

1) kai siekiama užtikrinti, kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į šalį;

2) kai imamasi veiksmų užsieniečiui išsiųsti;

3) kai siekiama išsiaiškinti priežastis, dėl kurių užsienietis naudojosi suklastotais asmens dokumentais arba juos sugadino;

4) kai siekiama užkirsti kelią infekcinėms ligoms plisti arba užtikrinti valstybės saugumą ar viešąją tvarką;

5) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

2. Policija turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Nepilnamečiai sulaikomi tik išimtiniais atvejais. Ilgesniam kaip 48 valandų laikotarpiui užsienietis gali būti sulaikytas teismo sprendimu, apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre.

13 straipsnis. Užsieniečio apgyvendinimas prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš esmės laikotarpiu

1. Sprendimus dėl užsieniečio apgyvendinimo prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo iš esmės laikotarpiu priima Migracijos departamentas Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka.

2. Teisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją ar teisėtai joje esančiam užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti pabėgėlio statusą, gali būti leidžiama gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

3. Užsienietis, kurio prašymas suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjamas bendra tvarka, apgyvendinamas Pabėgėlių priėmimo centre arba jam leidžiama gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Užsienietis, kurio prašymas suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjamas skubos tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre arba jam leidžiama gyventi pasirinktoje gyvenamoje vietoje.

4. Užsieniečių registracijos centrą bei Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Lėšos Užsieniečių registracijos centrui ir Pabėgėlių priėmimo centrui steigti bei išlaikyti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Šie centrai turi teisę naudotis kitų valstybių, tarptautinių organizacijų bei privačių asmenų parama.

14 straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas iš esmės

1. Migracijos departamentas užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą nagrinėja iš esmės bendra arba skubos tvarka.

2. Skubos tvarka gali būti taikoma, kai:

1) užsienietis atvyko iš saugios kilmės šalies;

2) užsieniečio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas;

3) užsienietis pateikia žinomai melagingą informaciją apie save bei atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar buvimo joje aplinkybes;

4) užsienietis pagrįstai laikomas pavojingu Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai.

15 straipsnis. Įrodinėjimo priemonių leistinumas

Kai nagrinėjant užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą iš esmės nustatoma, jog su pabėgėlio statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant užsieniečio nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami užsieniečio naudai ir prašymas suteikti pabėgėlio statusą laikomas pagrįstu, jei užsieniečio paaiškinimai iš esmės neprieštaringi ir nuoseklūs bei neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams.

16 straipsnis. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo terminai

1. Jei taikoma prašymo nagrinėjimo skubos tvarka, užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės gavimo Migracijos departamente dienos. Jei yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių per šį laikotarpį prašymo išnagrinėti negalima, jis nagrinėjamas bendra tvarka ir apie tai raštu pranešama Užsieniečių registracijos centrui.

2. Jei taikoma prašymo nagrinėjimo bendra tvarka, užsieniečio prašymas suteikti pabėgėlio statusą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo išvados dėl prašymo nagrinėjimo iš esmės gavimo Migracijos departamente dienos. Jei yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių per šį laikotarpį prašymo išnagrinėti negalima, Migracijos departamento vadovas gali nustatyti ilgesnį terminą, tačiau užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo bendras terminas negali viršyti 12 mėnesių.

17 straipsnis. Užsieniečio teisės ir pareigos, susijusios su pabėgėlio statuso suteikimu

1. Užsieniečio teisės, susijusios su pabėgėlio statuso suteikimu:

1) gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis;

2) tvarkyti ir notariškai įforminti dokumentus;

3) naudotis valstybės teikiama teisine pagalba;

4) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;

5) naudotis vertėjo paslaugomis;

6) naudotis medicinos paslaugomis Užsieniečių registracijos centre ir Pabėgėlių priėmimo centre nustatyta tvarka;

7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį gauti piniginę pašalpą smulkioms išlaidoms.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų užsieniečių vaikai turi teisę mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.

3. Užsieniečio pareigos:

1) laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir buvimo Užsieniečių registracijos centre bei Pabėgėlių priėmimo centre nustatytos tvarkos;

2) gyventi Užsieniečių registracijos centre, jei užsienietis atvyko ar yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, kol bus nustatyta jo prašymo nagrinėjimo iš esmės tvarka;

3) gyventi Pabėgėlių priėmimo centre, kol jo prašymas suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjamas iš esmės, jei užsieniečiui nebuvo leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;

4) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką;

5) prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

4. Šiame straipsnyje nurodyti užsieniečiai turi ir kitų teisių, kurias jiems garantuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai.

18 straipsnis. Užsieniečio prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo nutraukimas

1. Prašymo suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimas gali būti nutrauktas, jei užsienietis:

1) raštu pareiškia norą nutraukti jo prašymo nagrinėjimą;

2) išvyksta iš Užsieniečių registracijos centro arba Pabėgėlių priėmimo centro ir be svarbių priežasčių negrįžta ilgiau kaip 3 dienas;

3) miršta, išskyrus atvejus, kai užsienietis pateikė prašymą šeimos ar nepilnamečio vaiko vardu.

2. Sprendimą nutraukti užsieniečio prašymo nagrinėjimą priima Migracijos departamentas. Šis sprendimas per 1 mėnesį nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

19 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas ir asmens dokumentai

1. Išnagrinėjęs užsieniečio prašymą suteikti pabėgėlio statusą, motyvuotą sprendimą suteikti pabėgėlio statusą arba jo nesuteikti priima Migracijos departamentas.

2. Užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, Migracijos departamentas išduoda leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

3. Pabėgėlio prašymu Migracijos departamentas išduoda pabėgėlio kelionės dokumentą.

20 straipsnis. Užsieniečio išsiuntimas

Užsienietis, kuris negali naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu arba kuriam nesuteiktas pabėgėlio statusas, iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

SKUNDAI DĖL PABĖGĖLIO STATUSO

21 straipsnis. Skundo dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso padavimas

1. Skundą dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali paduoti asmuo, kuriam pabėgėlio statusas nebuvo suteiktas, per 14 dienų nuo šio sprendimo gavimo.

2. Skundas taip pat gali būti perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per Migracijos departamentą. Migracijos departamentas per 3 dienas nuo skundo gavimo perduoda skundą kartu su byla Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

3. Skundą dėl sprendimo nesuteikti pabėgėlio statuso, jei sprendimas buvo priimtas nagrinėjant šeimos vardu pateiktą prašymą suteikti pabėgėlio statusą, gali paduoti užsienietis, pateikęs prašymą šeimos vardu, arba bet kuris pilnametis tos šeimos narys.

4. Skundo nagrinėjimo metu užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

22 straipsnis. Skundo dėl pabėgėlio statuso nagrinėjimas

1. Skundai dėl pabėgėlio statuso nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Nagrinėdamas skundą administracinis teismas patikrina atitinkamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

23 straipsnis. Administracinio teismo sprendimas dėl skundo dėl pabėgėlio statuso

Administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl pabėgėlio statuso, priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti priimtą sprendimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti;

2) panaikinti priimtą sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą įvykdyti teismo patvarkymą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PABĖGĖLIŲ SOCIALINĖ INTEGRACIJA IR NATŪRALIZACIJA

24 straipsnis. Pabėgėlių socialinė integracija ir natūralizacija

1. Pabėgėlių socialinė integracija ir natūralizacija įgyvendinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Pabėgėliai įstatymų nustatyta tvarka gali naudotis humanitarine ir kita pagalba. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys gali steigti pagalbos pabėgėliams fondus. Fondų veiklą gali remti ir kitos valstybės, tarptautinės organizacijos bei fiziniai ir juridiniai asmenys.

25 straipsnis. Pabėgėlių teisės, pareigos ir atsakomybė

Pabėgėliai Lietuvoje naudojasi visomis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų užsieniečiams nustatytomis teisėmis. Pabėgėliai privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų ir atsako už jų pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

26 straipsnis. Šeimos susijungimas

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pabėgėlis turi teisę pakviesti atvykti gyventi į Lietuvos Respubliką užsienio valstybėje likusius sutuoktinį ir vaikus bei įvaikius iki 18 metų, jeigu šie nesudarę santuokos, taip pat dėl amžiaus arba invalidumo nedarbingus tėvus, su kuriais pabėgėlis anksčiau tvarkė bendrą ūkį.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

1. Lietuvos Respublika, spręsdama pabėgėlių problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdyba, sudaro sąlygas šiai valdybai vykdyti įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikalingą informaciją ir statistinius duomenis apie užsieniečius ir pabėgėlius, apie Konvencijos bei Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius aktus dėl pabėgėlių.

2. Užsieniečiai ir pabėgėliai turi teisę kreiptis į Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdybos atstovus. Šiems atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su užsieniečiais ir pabėgėliais, jeigu jie to paprašo. Jungtinių Tautų Organizacijos pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro valdybai teikiama informacija apie prašymus suteikti pabėgėlio statusą.

28 straipsnis. Pabėgėlių registras

1. Užsieniečiai ir pabėgėliai įtraukiami į valstybės registrą - pabėgėlių registrą.

2. Pabėgėlių registrą tvarko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota valstybės institucija.

29 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jei įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitas negu šis įstatymas nuostatas, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatos.

30 straipsnis Pavedimai, susiję su šio įstatymo įgyvendinimu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) patvirtina saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečio grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarką;

2) nustato užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre bei Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką, užsieniečių užimtumo organizavimo bei drausminio poveikio priemonių taikymo jiems tvarką;

3) nustato pabėgėlio piniginės pašalpos smulkioms išlaidoms gavimo tvarką;

4) nustato šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje išvardytų užsieniečių teisių įgyvendinimo tvarką;

5) nustato prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo tvarką bei asmens dokumentų išdavimo tvarką.

31 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Užsieniečių prašymai dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kurie buvo paduoti ir neišnagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti šio įstatymo nustatyta tvarka.

32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS