`                                                                                                                                                                               Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIS

KODEKSAS

2000 m.                           d. Nr.

Vilnius

A N T R O J I   K N Y G A

ASMENYS

I dalis

FIZINIAI ASMENYS

I skyrius

FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIS TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS

Pirmasis skirsnis

Teisnumas

2.1 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata

Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas (civilinis teisnumas) pripažįstamas visiems fiziniams asmenims.

2.2 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir

išnykimas

1. Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda jo gimimo momentu ir išnyksta, jam mirus.

2. Teisių, kurias įstatymas pripažįsta pradėtam, bet dar negimusiam vaikui, atsiradimas priklauso nuo jo gimimo.

3. Jeigu negalima nustatyti, ar vaikas gimė gyvas ar negyvas, preziumuojama, kad jis gimė gyvas.

4. Jeigu tam tikrų civilinių teisinių pasekmių atsiradimas priklauso nuo to, kuris iš fizinių asmenų mirė anksčiau, o nustatyti kiekvieno iš jų mirties momento negalima, preziumuojama, kad tie fiziniai asmenys mirė tuo pačiu momentu.

2.3 straipsnis. Fizinio asmens gimimo ir mirties momentas

1. Fizinio asmens gimimo momentu pripažįstamas pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas.

2. Fizinio asmens mirties momentu pripažįstamas jo kraujotakos ir kvėpavimo negrįžtamas nutrūkimas arba jo  smegenų visų funkcijų visiškas ir negrįžtamas nutrūkimas.

3. Gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvarką nustato  Lietuvos Respublikos įstatymai.

2.4 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys

1. Fiziniai asmenys gali turėti, sutinkamai su įstatymais, turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, teisę užsiiminėti  ūkine - komercine veikla, steigti įmones ar kitokius juridinius asmenis, paveldėti turtą ir palikti jį testamentu, pasirinkti užsiėmimo rūšį ir gyvenamąją vietą, turėti išradimo, pramoninio pavyzdžio autoriaus teises, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines ne turtines teises.

2. Fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine-komercine veikla, laikomi verslininkais.

3. Kiekvienas asmuo, kuris užsiima verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visą kitą, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla bei saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą bei verslą ar profesinę veiklą tokiu būdu, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kokiu laiku galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.

Antrasis skirsnis

Veiksnumas

2.5 straipsnis. Fizinių asmenų civilinis veiksnumas

1. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visa apimtimi, pasiekus pilnametystę, t.y. suėjus aštuoniolikai metų amžiaus.

2. Tais atvejais, kai įstatymas leidžia sudaryti santuoką, prieš sueinant aštuoniolikai metų amžiaus, fizinis asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama ar pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto visiško veiksnumo nenustoja.

2.6 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinių asmenų civilinį

teisnumą ar veiksnumą, įstatyme nenumatytais

pagrindais

1. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka.

2. Sandoriai, valstybės ar savivaldos institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais  apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia įstatymas.

2.7 straipsnis. Nepilnamečių iki keturiolikos metų amžiaus civilinis

veiksnumas

1. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai arba globėjai.

2. Tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai nepilnamečio interesais. Tėvų ir globėjų teises ir pareigas tvarkant nepilnamečių vaikų turtą nustato šio Kodekso trečiosios knygos normos.

3. Nepilnamečiai iki keturiolikos metų amžiaus turi teisę savarankiškai sudarinėti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo paties uždirbtų piniginių lėšų ar įstatyminių atstovų ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu tokiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma.

4. Pagal nepilnamečio iki keturiolikos metų amžiaus sutartines prievoles atsako jo įstatyminiai atstovai, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės.

5. Jeigu sandoris, sudarytas nepilnamečio iki keturiolikos metų amžiaus, nebuvo pripažintas negaliojančiu, tai šiam asmeniui tapus veiksniu, kita sandorio šalis gali raštu kreiptis į tapusią veiksnia sandorio šalį ir prašyti per kreipimesi nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo, patvirtinti sandorį. Jeigu per nustatytą terminą asmuo neatsako, kad jis sandorio netvirtina, laikoma, kad jis sandorį patvirtino.

2.8 straipsnis. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų

amžiaus  civilinis veiksnumas

1. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų  arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą. Sandoriai, sudaryti be įstatyminių atstovų sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą įstatyminis atstovas duoda po sandorio sudarymo.

2. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus be šio kodekso 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už  šias pajamas, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudarinėti smulkius buitinius sandorius.

3. Esant pakankamam pagrindui, teismas gali, vaikų globos (rūpybos) institucijos ar kitų suinteresuotų asmenų pareiškimu, apriboti ar atimti iš nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu.

4. Nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus teisę įdėti į kredito įstaigas indėlius ir disponuoti jais nustato  Lietuvos Respublikos teisės aktai.

5. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus savarankiškai atsako pagal savo sutartines prievoles.

2.9 straipsnis. Nepilnamečių pripažinimas veiksniais (emancipacija)

1. Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos ir rūpybos institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismine tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas savo civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, norint pripažinti nepilnametį visiškai veiksniu, yra reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.

2. Teismas gali nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos ir rūpybos institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą, jeigu nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalą savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Trečiasis skirsnis

Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu

2.10 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu

1. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra steigiama globa.

2. Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudarinėja jo globėjas, kurio teises ir pareigas nustato šio Kodekso trečiosios knygos normos.

3. Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta, arba jo sveikata žymiai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Jam įsteigta globa po to panaikinama.

4. Pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.

2.11 straipsnis. Fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimas

1. Teismine tvarka gali būti apribotas fizinių asmenų veiksnumas, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Apribojus asmens veiksnumą, jam yra steigiama rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio Kodekso trečiosios knygos normos.

2. Apribojus asmens veiksnumą, jis gali sudarinėti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais, tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius.  Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas, negali:

1) skolinti ir skolintis pinigus, jeigu suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai;

2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį;

3) sudaryti savo turto perleidimo ar apsunkinimo sandorius;

4) sudaryti arbitražinį susitarimą;

5) pareikšti ieškinį, susijusį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kurioje jo veiksnumas apribotas;

6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą;

7) sudaryti statinio ( buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį;

8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį.

3. Teismas gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitus sandorius, nenumatytus šio straipsnio 2 dalyje.

4. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą. Jam įsteigta rūpyba po to panaikinama.

5. Pilnametis ribotai veiksnus asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles.

6. Pareiškimą dėl asmens civilinio veiksnumo apribojimo turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę taip pat ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.

7. Santykiams, susijusiems su neveiksnaus ar ribotai veiksnaus fizinio asmens turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu ir gynimu mutatis mutandis taikomi šio Kodekso trečiosios knygos VII dalies straipsniai.

Ketvirtasis skirsnis

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta

2.12 straipsnis. Nuolatinė gyvenamoji vieta

1. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, pripažįstama esant toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.

2. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, o taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

3. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Fizinio asmens pašaukimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos.

4. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą.

5. Susituokusio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo kito sutuoktinio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio nuolatinę gyvenamąją vietą.

2.13 straipsnis. Neveiksnių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta

1. Fizinio neveiksnaus asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pat valstybėje.

2. Jeigu fizinis neveiksnus asmuo gyvena kitoje valstybėje, negu jo globėjas, ir toje valstybėje yra neveiksnaus asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, laikoma, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje valstybėje.

2.14 straipsnis. Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatinė gyvenamoji

vieta

1. Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų, įtėvių ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta.

2. Jeigu nepilnamečio fizinio asmens tėvai ar įtėviai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, tai nepilnamečio nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama to iš tėvų ar įtėvių nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, jeigu teismas nėra nustatęs nepilnamečio gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ar įtėvių.

2.15 straipsnis. Sandorio šalių teisė pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą

Sandorio šalys turi teisę raštu pasirinkti nuolatinę gyvenamąją vietą sandorio vykdymo ir teisių, kylančių iš to sandorio, įgyvendinimo tikslu.

2.16 straipsnis. Gyvenamoji vieta

1. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pripažįstama vieta, kurioje jis faktiškai paprastai gyvena.

2. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.

3. Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatoma pagal šio kodekso 2.12 straipsnyje numatytus kriterijus, tai laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta. Ši taisyklė taikoma ir pabėgėliams iš valstybės, kurioje buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jie neįkūrė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje šio kodekso 2.12 straipsnio prasme.

2.17 straipsnis. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai

1. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į pačio asmens viešus pareiškimus apie jo gyvenamąją vietą.

2. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tai tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta.

3. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, tai kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

Penktasis skirsnis

Civilinės būklės aktai

2.18 straipsnis. Civilinės būklės aktų valstybinė registracija

Valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus:

1) asmens gimimą;

2) asmens mirtį;

3) santuokos sudarymą;

4) santuokos nutraukimą;

5) įvaikinimą;

6) tėvystės pripažinimą ir nustatymą;

7) vardo ir pavardės pakeitimą;

8) asmens lyties pakeitimą;

9) partnerystė.

2.19 straipsnis. Civilinės būklės aktų registravimo tvarka

1. Civilinės būklės aktus registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamas atitinkamo akto įrašo liudijimą.

2. Civilinės būklės aktų registravimo, aktų įrašų keitimo, pildymo ir ištaisymo tvarką nustato šio Kodekso trečioji knyga

II skyrius

SPECIFINĖS FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS

2.20 straipsnis. Teisė į vardą

1. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu.

2. Asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo.

3. Asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato  Lietuvos Respublikos teisės aktai.

4. Asmuo, pakeitęs pavardę ar vardą, privalo apie tai informuoti savo skolininkus ir kreditorius. Jeigu šios pareigos asmuo neįvykdo, jam tenka neigiamų pasekmių, susijusių su nepranešimu apie savo pavardės (vardo) pakeitimą, atsiradimo rizika.

2.21 straipsnis. Teisės į vardą gynimas

1. Asmuo, kurio teisė į vardą yra pažeista, kitam asmeniui neteisėtai veikiant jo vardu, ar kitokiu būdu neteisėtai pasisavinus svetimą vardą ar kliudant juo naudotis, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų kaltą asmenį nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiais neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

2. Tokį ieškinį po fizinio asmens mirties turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

2.22 straipsnis. Teisė į atvaizdą

1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

2. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra daromi ryšium su visuomenine asmens veikla, jo užimama tarnybine padėtimi, teisėsaugos organų reikalavimu arba kai yra fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai padarytų žalą jo garbei, orumui ar dalykinei reputacijai.

3. Pažeidus asmens teisę į savo atvaizdą, asmuo turi teisę teismine tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiu pažeidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, vaikai ir tėvai.

2.23 straipsnis. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą

1. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

2. Privataus gyvenimo pažeidimu laikoma neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ar kitokios korespondencijos bei asmeninių užrašų ir informacijos konfidencialumo pažeidimas bei kitokie neteisėti veiksmai.

3. Draudžiama rinkti informacija apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymą. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens užimamas pareigas ar jo padėtį visuomenėje,  tokios informacijos skleidimas atitinka  teisėtą ir pagrįstą  visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

4. Žinių apie privatų asmens gyvenimą, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas, pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos tokiais veiksmais, atlyginimo.

5. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti apribojimai, susiję su informacijos apie asmenį skelbimu ir rinkimu, netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu.

2.24 straipsnis. Asmens garbės ir orumo gynimas

1. Asmuo turi teisę reikalauti teismine tvarka paneigti paskleistas žinias apie faktus, žeminančias jo garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, bei atlyginti tokių žinių apie faktus paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių žinių apie faktus apie mirusįjį paskleidimas tuo pačiu žemina ir jų garbę ir orumą. Preziumuojama, jog paskleistos žinios apie faktus neatitinka tikrovės, kol jas paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

2. Jeigu tokios žinios buvo paskleistos per visuomenės informacijos priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šios žinios buvo paskleistos, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti atitinkamą visuomenės informacijos priemonę šį paneigimą nemokamai atspausdinti ar kitaip paskelbti. Atitinkama visuomenės informacijos priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informacijos priemonė turi teisę atsisakyti atspausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.

3. Reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėjamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar tokias žinias apie faktus  paskleidęs asmuo jas paneigė, ar ne.

4. Jeigu visuomenės informacijos priemonė atsisako atspausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Žinių, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas.

5. Visuomenės informacijos priemonės, paskleidusios asmens reputaciją žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai jos žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, taip pat, kai tas žinias paskelbė jos darbuotojai ar žinios paskleistos anonimiškai, o visuomenės informacijos priemonė atsisako nurodyti asmenį, pateikusį tas žinias. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti paskleidęs žinias asmuo.

6. Paskleidęs tikrovės neatitinkančias žinias asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tos žinios yra paskelbtos apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o jas paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas informuoti visuomenę apie tą asmenį.

7. Jeigu nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, teismas savo nutartimi gali išieškoti iš atsakovo baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Baudos dydį nustato teismas. Ji yra išieškoma ieškovo naudai, nepriklausomai nuo neturtinės žalos atlyginimo.

8. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

9. Šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už pasakytas teismo posėdžio metu kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtas žinias neatsako.

2.25 straipsnis. Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą

1. Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens žinios ir laisvo  sutikimo negali būti atliekami su juo jokie moksliniai,  medicinos bandymai ar  tyrimai. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu.

2. Intervencija į asmens kūną, jo kūno dalių ar organų pašalinimas gali būti daromi tik esant asmens sutikimui. Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tokį sutikimą gali duoti jo globėjas, tačiau neveiksnaus asmens kastracijai, sterilizacijai, jo organo pašalinimui būtinas teismo leidimas. Toks sutikimas nereikalingas būtino reikalingumo atvejais, siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jo gyvybei gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios ir operaciją būtina atlikti nedelsiant.

3. Asmuo raštu gali nustatyti savo kūno panaudojimo būdą po mirties bei laidojimo tvarką ir būdą.

4. Asmens audinių ir organų donorystės ir transplantacijos tvarką nustato atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas.

5. Asmens kūnas, jo atskiros dalys ar organai ir audiniai negali būti komercinių sandorių dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai.

6. Asmuo, kurio teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą buvo pažeista, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2.26 straipsnis. Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę

1. Fizinio asmens laisvė neliečiama. Vykdyti veiksnaus asmens atžvilgiu bet kokio pobūdžio priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitokiais įstatymo nustatytais atvejais.

2. Medicininei priežiūrai atlikti asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia pavojus arba jo hospitalizacija yra būtina siekiant apsaugoti visuomenės interesus.

3. Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo nutarimu. Atlikti neveiksnaus asmens psichinės būklės tyrimą sutikimą gali duoti jo globėjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus pavojus, skubi psichiatrinė medicinos pagalba gali būti suteikta ir be asmens sutikimo.

4. Asmuo gali būti patalpintas į psichiatrinę gydymo įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat  teismo nutarimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, tai jis gali būti hospitalizuotas prievarta, bet ne ilgiau kaip dviem paroms. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik teismo nutarimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tai priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dviem paroms, sutikimą gali duoti jo globėjas. Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik  teismo nutarimu.

5. Asmenys, neteisėtai apriboję fizinio asmens laisvę, privalo atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

2.27 straipsnis. Teisė pakeisti lytį

1. Pilnametis asmuo, nesantis santuokoje, turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu.

2. Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato  Lietuvos Respublikos įstatymai.

III skyrius

FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEŽINIA KUR ESANČIu

AR  PASKELBIMAS MIRUSIU

2.28 straipsnis. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu

1. Fizinis asmuo gali būti teismine tvarka pripažįstamas nežinia kur esančiu, jeigu gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra žinių, kur jis yra.

2. Jeigu negalima nustatyti dienos, kurią gautos apie nesantįjį paskutinės žinios, nežinia kur buvimo pradžia laikoma ateinančių metų sausio pirmoji diena.

2.29 straipsnis. Nežinia kur esančio fizinio asmens turto apsauga

1. Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria  asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis ar artimi giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą. Laikinasis administratorius privalo atlikti turto inventorizaciją ir imtis priemonių turtui išsaugoti. Administratoriaus atlyginimą nustato teismas, išskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas asmens sutuoktinis ar artimas giminaitis, kuris šias funkcijas vykdo neatlygintinai.

2. Laikinasis administratorius valdo turtą, duoda išlaikymą iš to turto asmenims, kuriuos nežinia kur esantis privalo išlaikyti, padengia jo įsiskolinimus. Disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti, laikinasis administratorius gali tik teismo leidimu.

3. Jeigu asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turtą sudaro įmonė, teismas skiria jos administratorių, kuris veikia įmonės savininko vardu.

4. Teismo sprendimu asmenį pripažinus nežinia kur esančiu, jo turtui teismo nutartimi skiriamas nuolatinis administratorius.

5. Turto administratoriumi asmuo gali būti paskirtas tik jo sutikimu.

2.30 straipsnis. Sprendimo pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu

panaikinimas

1. Jeigu pripažintas nežinia kur esančiu asmuo atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą pripažinti jį nežinia kur esančiu ir panaikina jo turto administravimą.

2. Pajamos, kurias iš nežinia kur esančio asmens turto gavo turto administratorius, grąžinamos atvykusiam turto savininkui, o turto administratoriui atvykusysis turi atlyginti visas su turto administravimu susijusias išlaidas.

2.31 straipsnis. Fizinio asmens paskelbimas mirusiu

1. Fizinis asmuo gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra žinių apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo,- jeigu apie jį nėra žinių šešis mėnesius. Šių terminų eigos pradžia nustatoma pagal šio kodekso 2.28 straipsnio 2 dalies taisykles.

2. Karys ar kitas asmuo, dingęs be žinios ryšium su karo veiksmais, gali būti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu ne anksčiau, kaip praėjus dvejiems metams nuo karo veiksmų pasibaigimo dienos.

3. Asmuo gali būti paskelbiamas mirusiu nepriklausomai nuo to, ar buvo jis prieš tai pripažintas nežinia kur esančiu, ar ne.

4. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Jeigu paskelbiamas mirusiu asmuo, dingęs be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, teismas gali pripažinti šio asmens mirties data spėjamą jo žuvimo dieną.

5. Tokio asmens mirties vieta yra laikoma teismo sprendime nurodyta konkreti vieta. Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta.

6. Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu yra prilyginamas jo mirčiai.

2.32 straipsnis. Paskelbto mirusiu fizinio asmens atvykimo pasekmės

1. Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta arba paaiškėja jo buvimo vieta, teismas panaikina sprendimą paskelbti jį mirusiu.

2. Atvykusysis asmuo neturi teisės reikalauti grąžinti savo turtą, kuris, paskelbus jį mirusiu, yra paveldėtas. Tačiau, tais atvejais, kai jis nežinia kur buvo dėl svarbių priežasčių, jis turi teisę, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko, reikalauti grąžinti savo turtą, išlikusį pas įpėdinius.

3. Atvykusysis asmuo taip pat turi teisę išreikalauti savo turtą, perėjusį neatlygintinai tretiesiems asmenims arba jo vertę. Tačiau sąžiningam turto įgijėjui turi būti atlyginami visi nuostoliai, susiję su turto ar jo vertės išreikalavimu.

II DALIS

JURIDINIAI ASMENYS

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

2.33 straipsnis. Juridinio asmens sąvoka

1. Juridinis asmuo yra turinti savo pavadinimą įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

2. Šios dalies straipsniai atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms taikomi tiek, kiek kitos šio Kodekso normos ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitokių taisyklių.

2.34 straipsnis. Viešieji ir privatūs asmenys

1. Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačius.

2. Viešieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, įsteigti valstybės ar savivaldybės institucijų, arba asmenų, nesiekiančių naudos sau, ir kurių tikslas yra viešųjų interesų tenkinimas (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, etc.).

3. Privačiais juridiniais asmenimis yra juridiniai asmenys, kurių tikslas yra  privačių interesų tenkinimas.

4. Viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai.

5. Viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius netaikomas.

2.35 straipsnis. Valstybė ir savivaldybės

1. Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija , yra juridiniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais.

3. Valstybei ir savivaldybėms netaikomi šios knygos II dalies straipsniai, išskyrus šio kodekso 2.36,  2.76 ir 2.80 straipsnius.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, pateikia juridinių asmenų registrui dokumentus ir duomenis, nurodytus šio kodekso 2.46 ir 2.66 straipsniuose.

2.36 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas civiliniuose

santykiuose

1. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais.

2. Valstybės ir savivaldybių vardu civiliniuose santykiuose dalyvauja atitinkamos valstybės ir savivaldybių valdymo institucijos.

2.37 straipsnis. Religinės bendruomenės ir bendrijos

1. Tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos yra juridiniai asmenys. Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises šios knygos V skyriuje ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Religinių bendruomenių ir bendrijų struktūriniai padaliniai, kurie pagal religinių bendruomenių ir bendrijų kanonus, statutus ar kitas normas atitinka šio kodekso 2.33 straipsnyje nustatytas sąlygas, yra juridiniai asmenys.

3. Religinės bendruomenės ir bendrijos bei jų struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, veikia pagal kanonus, statutus ar kitas normas, kiek jos neprieštarauja įstatymams ir joms taikomi tik šios knygos IV, VI  skyriai, 2.84, 2.85 straipsniai bei V skyrius, kiek tai neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai.

2.38 straipsnis. Profesinės sąjungos

1. Profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, jei yra įvykdytos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

2. Profesinė sąjunga yra įsteigiama, jei ji turi ne mažiau kaip trisdešimt steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra ne mažiau kaip trisdešimt steigėjų ir jie/jos sudarytų ne mažiau kaip 1/5 visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip trys darbuotojai, ir  profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai.

3. Profesinės sąjungos steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ar fiziniai asmenys nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, ne jaunesni kaip 14 metų amžiaus ir dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais.

4. Profesinėms sąjungoms taikomas šios knygos V skyrius, kiek tai neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai. Profesinės sąjungos pateikia juridinių asmenų registrui taip pat dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą.

2.39 straipsnis. Juridinių asmenų pavadinimas

1. Juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, kuris leidžia jį atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

2. Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens.

3. Juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo arba panašumo su kitų juridinių asmenų pavadinimais, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardais, prekių ir paslaugų ženklais. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo su anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktiems registruoti, įregistruotiems ar pripažintiems plačiai žinomais prekių ir paslaugų ženklams.

4. Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas ir yra saugomas nuo prašymo įregistruoti juridinį asmenį pateikimo juridinių asmenų registrui arba nuo teisės akto priėmimo, jei taikoma šio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalis.

5. Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui.

2.40 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo sudarymas

1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.

2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.

3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje.

2.41 straipsnis. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas

1. Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinio asmens registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą.

2. Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir juridinio asmens pavadinimui, išskyrus šio kodekso 2.39 straipsnio 4 dalį ir 2.42 straipsnį.

3. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas įtraukiamas į juridinių asmenų registrą šešiems mėnesiams ir šiam terminui pasibaigus išbraukiamas nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams.

2.42 straipsnis. Teisė į juridinio asmens pavadinimą

1. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu arba naudoti kito juridinio asmens pavadinimą be jo sutikimo.

2. Juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista kitam asmeniui neteisėtai naudojant jo pavadinimą arba kitam asmeniui turint ar naudojant pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso  2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti tokius veiksmus arba pakeisti pavadinimą bei atlyginti tokiais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengdamas ar naudodamas pavadinimą be sutikimo.

2.43 straipsnis. Juridinio asmens pavadinimo keitimas

1. Juridinis asmuo prieš pakeisdamas savo pavadinimą privalo apie tai pranešti viešai  vieną kartą arba pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams raštu.

2. Jeigu juridinis asmuo neįvykdo pareigos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, jam tenka neigiamų pasekmių, susijusių su nepranešimu apie pavadinimo pakeitimą, atsiradimo rizika.

3. Juridinio asmens pavadinimas keičiamas atliekant pakeitimus steigimo dokumentuose, kurie registruojami juridinių asmenų registre tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4. Juridinis asmnuo gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl numatomo suteikti juridinio asmens naujojo pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Tokiu atveju taikomas šio kodekso 2.41 straipsnis mutatis mutandis.

2.44 straipsnis. Juridinio asmens dokumentuose nurodoma informacija

1. Juridinio asmens dokumentuose, naudojamuose išoriniuose juridinio asmens santykiuose (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose, etc.), privalo būti nurodyta juridinio asmens:

1) pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) buveinė;

4) kodas;

5) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį.

2. Jei juridinis asmuo yra bankrutuojantis ar likviduojamas, tai apie tai taip pat turi būti nurodoma dokumentuose, nurodytuose šio straipsnio 1 dalyje.

3. Jei juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, tai mokėtojo kodas turi būti taip pat nurodytas dokumentuose, nurodytuose šio straipsnio 1 dalyje.

4. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose yra minimas juridinio asmens kapitalas, tai turi būti nurodomas įstatinis kapitalas ir apmokėtas įstatinio kapitalo dydis.

2.45 straipsnis. Juridinio asmens dalyvis

Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas, etc.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolines teises ir/ar pareigas juridinio asmens atžvilgiu.

2.46 straipsnis. Juridinių asmenų steigimo dokumentai

1. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus: įstatus arba steigimo sandorį. Šio kodekso prasme įstatams yra prilyginami juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kitokie jų steigimo dokumentai.

2. Steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

3. Viešieji juridiniai asmenys gali veikti pagal įstatymą ar, jei įstatymai numato, pagal valstybės ar savivaldybės institucijos  priimtą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybės institucijos patvirtintus įstatus.

4. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jei juridinio asmens steigimo dokumentai nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitokio termino.

2.47 straipsnis. Juridinio asmens įstatai

1. Juridinio asmens įstatuose, jei juridinis asmuo neturi įstatų, steigimo sandoryje arba bendruosiuose nuostatuose, jei  juridinis asmuo veikia pagal bendruosius nuostatus, arba teisės akte, jei viešasis juridinis asmuo veikia pagal teisės aktą,  turi būti nurodyta juridinio asmens:

1) pavadinimas;

2) teisinė forma;

3) buveinė (adresas);

                4) veiklos tikslai;

5) dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka;   

6) valdymo organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka  arba, jei valdymo organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį;

7) steigimo dokumentų keitimo tvarka;

8) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

9) kitos įstatymo, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos.

                2. Viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį.

3. Juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kitų organų ir jų kompetencijos bei skyrimo ir atšaukimo tvarkos nurodyti nereikia, jei ji nesiskiria nuo įstatymuose nustatytos, ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose.

2.48 straipsnis. Juridinių asmenų turtas

1. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise.

2. Juridinio asmens turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise.

2.49 straipsnis. Juridinio asmens buveinė

1. Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolat veikiantis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibrėžiama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą.

2. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje ir jo nuolat veikiančio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolat veikiančio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine.

3. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, jei jis atliekamas juridinio asmens buveinės adresu, tame tarpe atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jei juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip.

4. Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo atlikti atitinkamus pakeitimus steigimo dokumentuose ir juos įregistruoti.

2.50 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo  prievoles

1. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

2. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus atvejus, numatytus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose.

3. Tuo atveju, kai juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės atsirado dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

4. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės asmenimis yra personalinė įmonė ir ūkinė bendrija.

2.51 straipsnis. Juridinio asmens veiklos laikotarpis

1. Juridinis asmuo gali būti įsteigtas ribotam ar neribotam laikui. Laiko riba gali būti nustatyta tiek data, tiek tam tikrų sąlygų įvykimu.

2. Jei juridinio asmens steigimo dokumentuose nenurodyta, kad juridinis asmuo įsteigtas ribotam laikui, tai toks juridinis asmuo laikomas įsteigtu neribotam laikui.

2.52 straipsnis. Juridinio asmens finansiniai metai

1. Juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai.

2. Juridinio asmens finansiniais metais gali būti ir kitas dvylikos mėnesių laikotarpis, kuris turi būti nurodytas juridinio asmens steigimo dokumentuose.

                3. Pakeitus finansinius metus, finansinių metų pabaiga yra laikoma naujųjų finansinių metų pabaiga, jei laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki naujųjų finansinių metų pabaigos yra ne ilgesnis nei aštuoniolika mėnesių. Jei šis laikotarpis yra ilgesnis nei aštuoniolika mėnesių, tai nustatomi pereinamieji finansiniai metai, kurių pradžia yra senųjų finansinių metų pabaiga, o pabaiga – naujųjų finansinių metų pradžia.

4. Įsteigus juridinį asmenį, juridinio asmens pirmaisiais finansiniais metais yra laikomas laikotarpis nuo juridinio asmens įsteigimo dienos iki finansinių metų pabaigos. Juridiniam asmeniui pasibaigus, paskutiniais finansiniais metais yra laikomas laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki juridinio asmens pasibaigimo dienos.

5. Juridinio asmens finansiniai metai gali būti keičiami ne dažniau nei vieną kartą per penkerius metus. Ši nuostata netaikoma, jei juridinis asmuo keičia finansinius metus į finansinius metus, sutampančius su kalendoriniais metais.

2.53 straipsnis. Juridinio asmens filialas

1. Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.

2. Filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.

2.54 straipsnis. Juridinio asmens filialo nuostatai

1. Juridinio asmens filialas veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose turi būti nurodyta filialo:

1)    pavadinimas;

2)    buveinė;

3)    veiklos tikslai;

4)    vadovas ir jo kompetencija;

5)    veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

6)    kitos įstatymo ar juridinio asmens nustatytos nuostatos.

2. Juridinio asmens filialo nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie filialą įsteigusį asmenį, nurodyta šio kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti filialo valdymo organus bei priimti sprendimus dėl filialo teisinio statuso.

2.55 straipsnis. Filialų reglamentavimas

1. Filialams ir jų veiklai taikomos šios knygos II dalies nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja filialo esmei, ir atsižvelgiant į šio straipsnio reikalavimus.

2. Filialo dokumentuose, nurodytuose šio kodekso 2.44 straipsnyje, turi būti pateikiama analogiška informacija ir apie juridinį asmenį, išskyrus informaciją, nurodytą šio kodekso 2.44 straipsnio 3 dalyje, jei filialo steigėjas yra užsienio įmonė, įstaiga ar organizacija.

3. Užsienio įmonė, įstaiga ar organizacija, įregistravusi filialą, privalo informuoti juridinių asmenų registrą apie pateiktų registrui juridinio asmens duomenų pasikeitimus bei apie juridinio asmens teisinį statusą, o taip pat pateikti juridinio asmens metinę finansinę atskaitomybę, tame tarpe ir konsoliduotą, jei tokia turi būti sudaryta pagal įstatymus, taikomus užsienio įmonei, įstaigai ar organizacijai.

2.56 straipsnis. Juridinio asmens atstovybė

1. Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atlikti veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje.

2. Juridinio asmens atstovybė turi teisę atstovauti ir ginti juridinio asmens interesus, sudaryti sandorius ir atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio įmonės, įstaigos ar organizacijos, įsteigusios atstovybę, arba su ja susijusios įmonės, įstaigos ir atstovybės.

3. Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo.

2.57 straipsnis. Juridinio asmens atstovybės nuostatai

1. Juridinio asmens atstovybė veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, kuriuose turi būti nurodyta atstovybės:

1) pavadinimas;

2) buveinė;

3) veiklos tikslai;

4) vadovas ir jo kompetencija;

5) veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

6) įstatymo ar juridinio asmens nustatytos nuostatos.

2. Juridinio asmens atstovybės nuostatuose taip pat turi būti nurodoma informacija apie atstovybę įsteigusį asmenį, nurodyta šio kodekso 2.44 straipsnyje, ir juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę skirti ar atšaukti atstovybės valdymo organus bei priimti sprendimus dėl atstovybės teisinio statuso.

2.58 straipsnis. Juridinio asmens atstovybės reglamentavimas

1. Atstovybėms ir jų veiklai taikomos šios knygos II dalies nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja atstovybės esmei ir atsižvelgiant į šio straipsnio reikalavimus.

2. Atstovybės dokumentuose, nurodytuose šio kodekso 2.44 straipsnyje, turi būti pateikiama analogiška informacija ir apie juridinį asmenį, išskyrus informaciją, nurodytą šio kodekso 2.44 straipsnio 3 dalyje, jei atstovybės steigėjas yra užsienio įmonė, įstaiga ar organizacija.

3. Užsienio įmonė, įstaiga ar organizacija, įregistravusi atstovybę, privalo informuoti juridinių asmenų registrą apie pateiktų registrui juridinio asmens duomenų pasikeitimus bei apie juridinio asmens teisinį statusą, o taip pat pateikti juridinio asmens metinę finansinę atskaitomybę, tame tarpe ir konsoliduotą, jei tokia turi būti sudaryta pagal įstatymus, taikomus užsienio įmonei, įstaigai ar organizacijai.

V SKYRIUS

JURIDINIO ASMENS STEIGIMAS

2.59 straipsnis. Juridinio asmens steigimo tvarka

Juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymo nustatyta tvarka. Steigimo procedūros klausimus, kurių nenustato įstatymai, gali nustatyti steigėjai.

2.60 straipsnis. Juridinio asmens steigėjai

1. Juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį  įsteigti juridinį asmenį. Valstybė, priėmusi įstatymą, ar, jei įstatymai numato, kitą teisės aktą, taip pat savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucijos, jei tai numatyta įstatymuose, priėmusios atitinkamą teisės aktą, kurio pagrindu įsteigiamas viešasis juridinis asmuo, taip pat yra laikomos juridinio asmens steigėjais.

2. Juridinio asmens steigėju gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

3. Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti atvejus, kai, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką arba taikant atsakomąsias priemones,atitinkamų  juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio įmonė, įstaiga ar organizacija arba užsienietis.            

2.61 straipsnis. Sandoriai iki juridinio asmens įsteigimo

1. Atitinkamas juridinio asmens valdymo organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir interesais sudarė kiti asmenys iki juridinio asmens įsteigimo. Sudarant tokį sandorį turi būti nurodoma, kad jis sudaromas steigiamo juridinio asmens vardu ir interesais. Jei tokia nuoroda nepateikiama, tai sandorį sudaręs asmuo ir juridinis asmuo, patvirtinęs jo interesais sudarytą sandorį, turi solidarią pareigą įvykdyti prievoles.

2. Jeigu tokio sandorio vėliau įsteigtas juridinis asmuo nepatvirtina, visos sandorio pagrindu atsiradusios prievolės tenka sandorį sudariusiam asmeniui. Jeigu tokį sandorį sudarė keli asmenys, tai juridiniam asmeniui jo nepatvirtinus visi asmenys pagal atsiradusias prievoles atsako solidariai.

2.62 straipsnis. Juridinių asmenų registras

1. Juridinis asmuo  turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre.

2. Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys ir dokumentai apie juos. Juridinių asmenų registras yra valstybės pagrindinis (bazinis) registras.

3. Juridiniai asmenys privalo atskleisti juridinių asmenų registre apie save ir savo veiklą visus įstatymo reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas).

4. Juridinio asmens registro tvarkymo įstaigos (registro tvarkytojas) yra hipotekos įstaigos.

2.63 straipsnis. Juridinio asmens įsteigimo momentas

1. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.

2. Įstatymas ar įstatymo nustatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo yra įsteigtas nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo momento. Tokiu atveju tokiame teisės akte turi būti pateikta informacija, nurodyta šio kodekso 2.47 straipsnyje, o toks teisės aktas privalo būti viešai paskelbtas.

2.64 straipsnis. Juridinių asmenų registravimas

1. Juridinis asmuo registruojamas juridinių asmenų registre pateikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, kai yra įvykdytos įstatymų ar steigimo sandorio nustatytos prievolės ar atsirado įstatymų ar steigimo dokumentų numatytos aplinkybės, sąlygojančios juridinio asmens registravimą.

2. Juridinio asmens įregistravimui juridinių asmenų registre turi būti pateikti šie dokumentai:

1) nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį;

2) juridinio asmens steigimo dokumentai;

3) leidimas veiklai, jei pagal įstatymą leidimas turi būti išduotas iki juridinio asmens įsteigimo;

4) dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą, taip pat dokumentai, patvirtinantys juridinio asmens registravimą sąlygojančių įstatyme ar steigimo sandoryje nustatytų prievolių įvykdymą ir įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytų aplinkybių įvykimą;

5) dokumentas, patvirtinantis registravimo mokesčio sumokėjimą, išskyrus atvejus, kai asmuo yra atleistas nuo registravimo mokesčio;

6) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

3. Juridinis asmuo turi būti įregistruojamas per trisdešimt dienas nuo visų dokumentų, išvardintų šio straipsnio 2 dalyje, pateikimo.

4. Juridinių asmenų registravimo tvarką nustato juridinių asmenų registro nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Juridinis asmuo gali būti išregistruotas iš juridinių asmenų registro tik jei jis pasibaigia.

2.65 straipsnis. Juridinio asmens registravimo pažymėjimas ir kodas

Juridinį asmenį įregistravus, registro tvarkytojas išduoda juridinio asmens registravimo pažymėjimą ir juridiniam asmeniui suteikiamas juridinio asmens kodas.

2.66 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys

1. Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens:

1) pavadinimas,

2) teisinė forma,

3) kodas,

4) buveinė;

5) valdymo organai,

6) valdymo organų nariai (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas),

7) valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos ir parašų pavyzdžiai;

8) filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių vadovai),

9) veiklos apribojimai,

10) teisinis statusas,

11) pasibaigimas,

12) registro duomenų  ir dokumentų keitimo datos,

13) kiti įstatymų numatyti duomenys.

2. Registruojant juridinius asmenis, kurių dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles papildomai turi būti nurodomi juridinio asmens dalyvio vardas, pavardė, adresas, asmens kodas arba pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, jei dalyviu yra juridinis asmuo.

3. Pasikeitus juridinių asmenų duomenims, nurodytiems šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat pakeitus steigimo dokumentus ar kitus duomenis, nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateiktas sprendimas pakeisti juridinio asmens duomenis ar steigimo dokumentus, pilnas pakeisto dokumento tekstas, dokumentai, patvirtinantys duomenų pasikeitimą.

4. Registrui pateikiami įmonių metinės finansinės atskaitomybės dokumentai (metinė finansinė atskaitomybė) už kiekvienus metus per trisdešimt dienų nuo momento, kai juos patvirtina juridinis asmuo įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, jei įstatymai nenumato kitaip.

5. Šio straipsnio 1 dalies 1-7 ir 11 punktuose išvardintų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo įregistravimo juridinių asmenų registre momento, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis.

2.67 straipsnis. Asmenys, atsakingi už juridinio asmens dokumentų ir registro duomenų pateikimą registro tvarkytojui

Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinio asmens registrui teiktinos informacijos savalaikį pateikimą juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens vadovas, nurodytas šio kodekso 2.82 straipsnyje, jei įstatyme ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

2.68 straipsnis. Atsisakymas registruoti

1. Registro tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti juridinį asmenį, taip pat registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus tik, jeigu:

1) pateiktas nenustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ir dokumentų pakeitimus, išbraukti duomenis) arba pateiktas prašymas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ar neatitinka steigimo dokumentų;

2) praleisti šio kodekso 2.46 straipsnio 4 dalyje nurodyti terminai;

3) pateikti registrui duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys;

4) dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams.

2. Jeigu yra kliūčių pateiktiems registrui dokumentams ar duomenims įregistruoti, registro tvarkytojas skiria terminą trūkumams pašalinti. Jei nustatytu terminu trūkumai nepašalinami ar registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus).

3. Sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymo nustatyta tvarka.

2.69 straipsnis. Klaidų juridinių asmenų registre taisymas

1. Klaidos juridinių asmenų registre taisomos juridinio asmens arba asmens, kurio duomenys įrašyti į registrą, prašymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva.

2. Registro tvarkytojas, pastebėjęs klaidą registre, apie tai turi nedelsiant raštu informuoti juridinį asmenį. Jeigu per registro tvarkytojo nustatytą terminą juridinis asmuo nepareiškia prieštaravimų dėl klaidos taisymo, registro tvarkytojas ištaiso registro duomenis.

3. Jeigu juridinis asmuo, kurio duomenys įregistruoti registre, prašo ištaisyti klaidą registre, registro tvarkytojas per tris darbo dienas nuo prašymo ir jame nurodytų faktų patvirtinančių dokumentų gavimo dienos turi ištaisyti registro duomenis.

4. Esant galimybei, apie ištaisytą registre klaidą registro tvarkytojas turi pranešti asmenims, kuriems buvo perduoti klaidingi duomenys.

2.70 straipsnis. Juridinio asmens likvidavimas juridinių asmenų

registro tvarkytojo iniciatyva

1. Jeigu registre įregistruotas juridinis asmuo neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre per penkerius metus ir yra pagrindas manyti, jog šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės kaip numatyta šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ilgiau kaip dvidešimt keturis mėnesius ir neinformavo juridinio asmens registro tvarkytojo apie nepateikimo priežastis, arba direktorius, o jei direktorių keletas, visi direktoriai, nurodyti registre, pareiškia, kad jie neužima šių pareigų, o vietoj jų nėra paskirti nauji direktoriai ilgiau nei šešis mėnesius, arba jei juridinio asmens direktoriaus, o jei direktorių keletas, visų direktorių, negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir direktoriaus adresu, nurodytu juridinių asmenų registre, ilgiau nei šešis mėnesius, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.

2. Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi išsiųsti pranešimą apie numatomą juridinio asmens likvidavimą į juridinio asmens buveinę, direktoriaus adresu, nurodytu registre, ir šį pranešimą paskelbti juridinių asmenų registro nuostatuose numatytame šaltinyje.

3. Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą juridinio asmens likvidavimą paskelbimo juridinio asmens registro tvarkytojas negauna prieštaravimo dėl juridinio asmens likvidavimo, hipotekos teisėjas motyvuota nutartimi priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir paskiria likvidatorių.

2.71 straipsnis. Registro viešumas

1. Registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša.

2. Kiekvienam juridiniam asmeniui vedama atskira byla, kurioje kaupiami ir saugomi registrui pateikti dokumentai, duomenys bei kita infoamcija, susijusi su tuo juridiniu asmeniu.

3. Registro pateikiami duomenys, dokumentų ar informacijos kopijos turi turėti žymą "išrašas tikras" ("kopija tikra"), išskyrus, kai tokio įrašo kreipiantysis asmuo nereikalauja. Taip patvirtintos registro duomenų, dokumentų ar informacijos kopijos turi prima facia.

4. Kiekvienas asmuo registro nuostatų nustatyta tvarka nemokamai turi teisę nedelsiant gauti informaciją žodžiu apie juridinio asmens teisinį statusą ir veiklos apribojimų buvimo faktą.

2.72 straipsnis. Registro duomenų atskleidimo būdai ir tvarka

1. Registro tvarkytojas apie juridinio asmens įregistravimą, registro duomenų pakeitimą turi paskelbti juridinių asmenų registro nustatyta tvarka ir šaltinyje.

2. Juridinių asmenų registro duomenys ir registre saugomų dokumentų kopijos teikiami iš šio registro centrinės duomenų bazės šio juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

3. Kiekvienas asmuo už užmokestį, neviršijantį sąnaudų tokiam darbui atlikti, turi teisę gauti bet kokius registro duomenis, registre saugomų dokumentų ar informacijos kopijas.

4. Juridinių asmenų registro duomenys neatlygintinai teikiami:

1) fiziniams asmenims, kurių duomenys įrašyti registre – registre kaupiami duomenys apie šiuos asmenis;

2) teisėtvarkos institucijoms, kiek tai susiję su jų tiesioginių funkcijų vykdymu;

3) kitiems valstybės registrams ir informacinėms sistemoms pagal keitimosi duomenimis sutartis.

5. Atlyginimas už juridinių asmenų duomenų bei dokumentų kopijų teikimą neturi viršyti administravimo išlaidų.

2.73 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą atsisakymą įregistruoti juridinį asmenį bei už klaidas registre

1. Neteisėtai atsisakius registruoti registre pateikiamus duomenis ar registre registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius.

2. Nuostolius juridiniam asmeniui, padarytus šio straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais, taip pat nuostolius kitiems asmenims, padarytus tvarkant juridinių asmenų registrą, atlygina valstybė. Žala išieškoma teismine tvarka. Valstybei civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybės įgaliota institucija.

VI SKYRIUS

JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS

2.74 straipsnis. Juridinių asmenų teisnumas

1. Privatūs juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias turtines civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius, bei giminystė.

2. Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą id est, jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir jų veiklos tikslams.

3. Juridiniams asmenims mutatis mutandis taikoma šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalis.

2.75 straipsnis. Juridinių asmenų teisnumo apribojimai

1. Juridinių asmenų teisnumas negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

2. Atskiro juridinio asmens teisnumo apribojimai galimi tik teismo sprendimu.

2.76 straipsnis. Diskriminacijos draudimas

Draudžiama teisės aktais diskriminaciniais tikslais nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas atskiriems juridiniams asmenims.

2.77 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos licencijavimas

1. Įstatymo nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali užsiimti tam tikromis veiklos sritimis tik gavę mo nustatyta tvarka išduotą licenciją.

2. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas  (leidimus), kurie įstatymuose yra numatyti kaip būtinos jo veiklos sąlygos.

2.78 straipsnis. Licencijavimo taisyklės

1. Kiekvienai įstatymo nustatytai licencijuojamai veiklos sričiai Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.

2. Licencijavimo taisyklėse nurodoma:

1) licencijuojama veikla;

2) licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai;

3) dokumentai, reikalingi licencijai gauti;

4) dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai;

5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas;

6) licencijos formos;

7) išduodamų licencijų registravimo tvarka;

8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai;

9) licencijuojamos veiklos sąlygos, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas;

10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka;

11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka.

3. Licencijavimo taisyklėse gali būti nurodyti ir kiti reikalavimai bei sąlygos.

2.79 straipsnis. Licencijos išdavimas

1. Licencija išduodama neterminuotam laikotarpiui, jei yra vykdomos licencijos taisyklėse nustatytos sąlygos.

2. Licencija užsiimti veikla arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas pareiškėjui per trisdešimt dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos, jeigu įstatymas nenustato ko kita.

3. Atsisakymas išduoti licenciją negali būti grindžiamas veiklos netikslingumu ir turi būti motyvuotas.

4. Informacija apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą kaupiama juridinių asmenų registre. Institucija, išduodanti licencijas, privalo apie jų išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą pranešti juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigai Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Juridinis asmuo, gavęs licenciją, privalo licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai teikti ir leisti tikrinti informaciją, nurodytą licencijavimo taisyklėse, susijusią su licencijuojamos veiklos vykdymu ar sąlygų, apsprendžiančių licencijos išdavimą, buvimu.

6. Žyminis mokestis už licencijos išdavimą neturi viršyti sąnaudų licencijai išduoti ir priežiūrai vykdyti.

2.80 straipsnis. Administracinių metodų draudimas

1. Draudžiama valstybės ar savivaldybės institucijoms įstatyme nenumatytais administraciniais metodais reguliuoti juridinių asmenų veiklą.

2. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį ar tam tikrą teritoriją nelaimės rajonu, juridiniai asmenys privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar atitinkamos  savivaldos institucijos nurodymus.

VII SKYRIUS

JURIDINIO ASMENS VALDYMO ORGANAI

2.81 straipsnis. Juridinių asmenų valdymo organai

1. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo valdymo organus, kurie formuojami ir veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

2. Įstatymo ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius.

3. Asmuo, kuris sutinkamai su įstatymu ar steigimo dokumentais veikia juridinio asmens vardu, privalo veikti juridinio asmens interesais sąžiningai ir protingai. Žalą, padarytą juridiniam asmeniui, toks asmuo privalo atlyginti visiškai, išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytus atvejus.

4. Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar išeinančius už juridinio asmens valdymo organo kompetencijos ribų.

5. Vykdomaisiais juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o stebėjimo organų nariais  – tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys.

2.82 straipsnis. Juridinių asmenų valdymo organų kompetencija ir 

funkcijos

1. Juridinių asmenų valdymo organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.

2. Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti administracijos vadovą - direktorių ar direktorius, kurie sudaro direktorių valdybą, jeigu steigimo dokumentuose ir jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia valdymo struktūra.

3. Administracijos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų juridinių asmenų registrui pateikimą, juridinių asmenų dalyvių informavimą apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinių asmenų veiklos organizavimą, juridinių asmenų dalyvių apskaitą ir kitas veiklas, numatytas juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir juridinio asmens steigimo dokumentuose.

4. Juridinių asmenų valdymo organų sprendimai gali būti teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatyme numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas vienerių metų ieškininės senaties terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitokio ieškininės senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

2.83 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant privataus  juridinio

asmens valdymo organų kompetenciją

1. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų pažeidžiant jų kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog tretysis asmuo, sudarydamas sandorį, žinojo, jog sandorį sudarė juridinio asmens valdymo organas, neturintis tokios teisės, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei juridinio asmens valdymo organas pažeidžia įstatymų nustatytas imperatyvines kompetencijos ribas, arba, jei nustatytas kiekybinis atstovavimas, id est juridinio asmens vardu gali veikti tik keli asmenys kartu. Kiekybinis atstovavimas turi būti numatytas juridinio asmens steigimo dokumentuose, nurodytas juridinių asmenų registre ir tinkamai atskleistas.

3. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis, yra subsidiariai atsakingas, jei tretysis asmuo negauna savo reikalavimo pilnutinio patenkinimo iš juridinio asmens.

2.84 straipsnis. Sandoriai, sudaryti pažeidžiant viešojo  juridinio

asmens valdymo organų kompetenciją

1. Sandoriai, sudaryti viešojo juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant jų kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui.

2. Paskesnis juridinio asmens pritarimas padaro sandorį galiojantį nuo jo sudarymo momento.

3. Asmuo, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis ir juridiniam asmeniui nepritarus sandoriui, privalo atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius, jeigu neįrodo, jog tretysis asmuo, sudarydamas sandorį žinojo ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti, jog sandoris sudaromas pažeidžiant juridinio asmens valdymo organo kompetenciją.

2.85 straipsnis. Kompetencijos atskleidimas

Juridinių asmenų valdymo organų kompetencijos, numatytos steigimo dokumentuose, atskleidimas juridinių asmenų registre ir viešas paskelbimas neturi įtakos šio kodekso 2.83  ir 2.84 straipsniuose  nustatytų taisyklių taikymui.

2.86 straipsnis. Juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiškumas

Juridinio asmens kolektyvinio valdymo organo nariai turi vienodas teises ir pareigas, išskyrus atvejį, nurodytą šio kodekso 2.93 straipsnio 2 dalyje.

2.87 straipsnis. Juridinio asmens valdymo organų narių pareigos

1. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ar kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai.

2. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo.

3. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeninis interesas prieštarauja ar gali prieštarauti  juridinio asmens interesams.

4. Juridinio asmens valdymo organo narys negali maišyti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, tam, kad būtų gauta asmeninė nauda ar nauda trečiajam asmeniui, be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

5. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo informuoti  kitus juridinio asmens valdymo organo narius apie interesus, susijusius su kitais juridiniais asmenimis, dėl kurių gali atsirasti interesų konfliktas, nurodant jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Informacija turi būti pateikta raštu arba užprotokoluota juridinio asmens valdymo organų posėdžio protokole.

6. Juridinio asmens valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio valdymo organo nariu jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsiant informuoti kitus juridinio asmens valdymo organus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir juridinio asmens dalyvius, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos.

2.88 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių balsavimo sutartys

1. Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutartį dėl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime. Balsavimo sutartis negalioja, jeigu įsipareigojama:

1) balsuoti pagal juridinio asmens  organų nurodymus;

2) balsuoti už visus pasiūlymus, pateiktus juridinio asmens  organų;

3) balsuoti pagal nurodymus ar susilaikyti nuo balsavimo už tam tikrą atlyginimą.

2. Balsavimo sutartis gali nustatyti, kad balsavimo sutarties šalys išduoda įgaliojimą trečiajam asmeniui balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimuose balsavimo sutarties šalių vardu ir toks įgaliojimas gali būti panaikintas tik balsavimo sutarties numatytais atvejais.

3. Balsavimo sutarties šalys, išdavusios įgaliojimą kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, neturi teisės pačios balsuoti ar išduoti įgaliojimus kitiems asmenims balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime įgaliojime nurodytais klausimais.

4. Vienai iš balsavimo sutarties šalių pažeidus balsavimo sutartį, teismas turi teisę įpareigoti perskaičiuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimo balsavimo rezultatus pagal balsavimo sutartį, pripažinti juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimą negaliojančiu, jei balsavimas pažeidžiant sutartį turėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui ar nepriėmimui.

2.89 straipsnis. Balsavimo teisės perleidimas

1. Juridinio asmens dalyvis gali perleisti teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime kitiems asmenims bei nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus.

2. Balsavimo teisės perleidimo sutartis įsigalioja nuo jos ir duomenų apie perleidžiamų balsų sakičių, perleidimo terminą, balsavimo teisės turėjimo pagrindą, juridinio asmens dalyvį, perleidžiantį balsavimo teisę ir asmenį, įgaunantį balsavimo teisę, tiek, kiek reikalauja juridinio asmens steigimo dokumentai, įstatymai ar nusistovėjusi juridinio asmens praktika.

3. Juridins asmuo privalo informuoti juridinio asmens dalyvį, perleidžiantį balsavimo teises, asmenį, įgaunantį balsavimo teises, ir artimiausią juridinio asmens dalyvių susirinkimą apie šioje dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimą. Juridinio asmens pareigas, susijusias su juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimu, atlieka įgijusio balsavimo teises asmens atžvilgiu.

4. Balsavimo teisės perleidimo sutartis negali būti sudaryta ilgesniam nei dešimt metų terminui.

5. Balsavimo teisės perleidimo sutartimi gali būti perleidžiamos ir kitos juridinio asmens dalyvio turimos neturtinės teisės.

2.90 straipsnis. Protokolas

1. Kolektyvinio juridinio asmens organo posėdžiai (susirinkimai) turi būti protokoluojami.

2. Protokole turi būti nurodyta: posėdžio (susirinkimo) vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai, nutarimai. Prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas ir informacija apie posėdžio (susirinkimo) sušaukimą. Dalyvaujantiem posėdyje (susirinkime) asmenims pareikalavus į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, pataisos, papildymai protokole turi būti aptarti.

3. Protokolai turi būti saugomi ne mažiau kaip dešimt  metų ir kiekvieno dalyvio ar kito jo organo nario dalyvavusio ar turėjusio teisę dalyvauti posėdyje (susirinkime) pareikalavimu jam turi būti suteikiama kopija. Juridinis asmuo turi teisę gauti atlyginimą iš juridinio asmens dalyvio už protokolo kopijos pateikimą, tačiau neviršijantį sąnaudų tokiam darbui atlikti.

4. Protokolas nerašomas, jei nutarimą pasirašo visi juridinio asmens organo nariai arba, jei juridinio asmens organą sudaro vienas asmuo ir šiuo atveju vieno juridinio asmens organo nario sprendimas yra prilyginamas juridinio asmens organo nutarimui.

5. Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti kitokius ar papildomus reikalavimus protokolui nei numato šio straipsnio 2 dalis.

2.91 straipsnis. Protokolo surašymas ir pasirašymas

1. Protokolą surašo posėdžio (susirinkimo) sekretorius, posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) sekretorius nėra renkamas, arba kolegialus  juridinio asmens organo pirmininkas, jei posėdžio (susirinkimo) pirmininkas ir sekretorius nėra renkamas.

2. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir posėdžio (susirinkimo) pirmininkas, o jei jis nėra renkamas, kolegialus juridinio asmens organo pirmininkas.

3. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas per terminą, nustatytą steigimo dokumentuose arba įstatymuose, tačiau visais atvejais terminas negali būti ilgesnis nei 30 deinų nuo posėdžio (susirinkimo) dienos.

2.92 straipsnis. Pastabos dėl protokolo

1. Dalyvavę posėdyje (susirinkime) asmenys turi teisę pareikšti pastabas dėl protokolo per tris dienas nuo susipažinimo su juo momentu, bet ne ilgiau nei per tris dienas ir maksmalų terminą, nustatytą steigimo dokuemntų protokolui surašyti.

2. Pastabos dėl protokolo pridedamos prie protokolo nurodant ar asmenys, pasirašę protokolą, sutinka ar nesutinka su jomis.

3.  Pastabų dėl protokolo nepareiškimas neriboja teisės ginčyti juridinio asmens organo nutarimus.

2.93 straipsnis. Balsavimas

1. Kolektyvinio valdymo organų nutarimai priimami balsuojant.

2. Balsų pasiskirstymas po lygiai reiškia balsų pasidalinimą tiek pat už, tiek pat prieš. Balsams pasidalijus po lygiai lemia kolektyvinio valdymo organo pirmininko balsas. Jei kolektyvinio valdymo organo pirmininko nėra ar jis nedalyvauja sprendime, tai balsams pasidalijus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu.

3. Balsavimas gali būti organizuojamas apklausos būdu raštu, jei nė vienas iš kolektyvinio valdymo organo narių dėl to neprieštarauja.

4. Esant neatidėliotinam būtinumui, teismas gali skirti valdymo organo narius.

5. Juridinio asmens valdymo organo narys gali balsuoti arba įgalioti balsuoti už save kitus asmenis, jeigu kitaip nenumatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose.

6. Kolektyvinio valdymo organo posėdžio pirmininko sprendimas dėl balsavimo rezultatų turi lemiamą reikšmę, išskyrus, jei balsavimas atliekamas raštu arba yra sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Tokiu atveju, balsavimo komisijos sprendimas yra galutinis. Jei po balsavimo rezultatų paskelbimo, atlikto pirmininkaujančio arba balsų skaičiavimo komisijos, yra abejojama dėl jo teisėtumo, pakartotinas balsavimas, jeigu to reikalauja dauguma, turi įvykti. Jeigu balsavimas vyko neskaičiuojant konkrečių balsų, tokiu atveju, jeigu bent vienas narys reikalauja perbalsuoti, turi būti perbalsuota. Perbalsavus, pirmasis balsavimo rezultatas netenka galios.

7. Įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai gali numatyti kitokią balsavimo tvarką.

8. Šio straipsnio taisyklės netaikomos akcininkų (pajininkų) susirinkimui.

2.94 straipsnis. Nutarimo patvirtinimas

Jei nutarimo galiojimui reikalingas kito juridinio asmens valdymo organo pritarimas, tai toks pritarimas gali būti išduodamas vėliau per protingą laiko tarpą.

VIII SKYRIUS

JURIDINIŲ ASMENŲ PASIBAIGIMAS IR PERTVARKYMAS

2.95 straipsnis. Juridinių asmenų pasibaigimas

1. Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu.

2. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pasibaigimas be likvidavimo procedūros.

3. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo momento

2.96 straipsnis. Juridinių asmenų reorganizavimas

1. Sprendimą dėl juridinio asmens reorganizavimo priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymo nustatytais atvejais.

2. Juridinio asmens, prie kurio prijungiamas kitas juridinis asmuo, sprendimą dėl reorganizavimo prijungimo būdu gali priimti ir kiti juridinio asmens dalyvių ar steigimo dokumentų nustatyti valdymo organai, jei yra šios aplinkybės:

1) juridinių asmenų reorganizavimo sąlygos yra paskelbtos kaip nustatyta šio kodekso 2.99 straipsnio 2 dalyje, ne vėliau kaip trisdešimt dienų iki prijungiamo juridinio asmens dalyvių susirinkimo;

2) bet kuris juridinio asmens dalyvis turi teisę susipažinti su dokumentais, nurodytais šio  straipsnio 4 dalyje;

3) vienas ar keli juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime, turi teisę reikalauti, kad būtų sušauktas juridinio asmens dalyvių susirinkimas dėl reorganizavimo prijungimo būdu.

3. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo priimamas kvalifikuota balsų dauguma, kurios dydį nustato steigimo dokumentai ir kuris negali būti mažesnis nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus trisdešimt dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą, kaip nurodyta šio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalyje. Sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai.

4. Ne vėliau kaip trisdešimt dienų iki juridinio asmens dalyvių susirinkimo dėl reorganizavimo juridinio asmens dalyviai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą  ar naujai įkurtų juridinių asmenų steigimo dokumentais ar jų projektais ir visų dalyvaujančių reorganizacijoje juridinių asmenų valdymo organų paruoštomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis už praeitus trejus finansinius metus. Jei reorganizavimo sąlygos buvo sudarytos praėjus šešiems mėnesiams po nors vieno dalyvaujančio reorganizavime juridinio asmens finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles kaip ir prieš tai sudaryta finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma ir juridinio asmens dalyviams pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė, kurios sudarymo data neturi būti ankstesnė nei trys mėnesiai iki reorganizavimo sąlygų sudarymo. Kiekvienas juridinio asmens dalyvis turi teisę gauti visų aukščiau išvardintų dokumentų kopijas.

5. Juridinių asmenų valdymo organai privalo juridinių asmenų dalyvius informuoti pridėdami rašytinį pranešimą prie dokumentų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, ir pranešdami žodžiu juridinių asmenų dalyvių susirinkime apie bet kokius esminius pasikeitimus, įvykusius po reorganizavimo sąlygų sudarymo ir iki sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo.

2.97 straipsnis. Reorganizavimo būdai

1. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungiant juridinius asmenis be skaidant juridinius asmenis.

2. Galimi šie juridinių asmenų jungimo būdai: prijungimas ir sujungimas.

3. Prijungimas - tai reorganizavimas, kai  vienas ar daugiau juridinių asmenų be likvidavimo procedūros prijungiamas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens  teisės ir pareigos.

4. Sujungimas – tai reorganizavimas, kai  du ar daugiau juridinių asmenų susivienija į naują juridinį asmenį, kuriam  pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų  teisės ir pareigos.

5. Galimi šie juridinių asmenų skaidymo būdai: išdalijimas, išskaidymas ir atskyrimas.

6. Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens turto, teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims.

7. Išskaidymas - tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems  tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens  teisės ir pareigos.

8. Atskyrimas- tai iš vieno reorganizuojamo asmens išskyrimas vieno ar daugiau juridinių asmenų, kuriam (kuriems) pereina dalis reorganizuoto juridinio asmens teisių ir pareigų.

9. Negalima reorganizuoti likviduojamo juridinio asmens, kuris yra likviduojamas ne juridinio asmens dalyvių sprendimu ar bent vienam juridinio asmens dalyviui yra perduota dalis likviduojamo juridinio asmens turto.

10. Atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2.98 straipsnis. Juridinių asmenų, turinčių skirtingas teisines

formas, reorganizavimas

1. Reorganizavime gali dalyvauti tik tas pačias teisines formas turintys juridiniai asmenys, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis.

2. Pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepriklausomai nuo reorganizavimo sąlygų, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisių ir pareigų perėjimo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui. Jei juridinio asmens dalyvis netampa tęsiančio veiklą po reorganizavimo  juridinio asmens dalyviu tiek reorganizavimo metu, tiek vėliau, jis neatleidžiamas nuo aukščiau nurodytos atsakomybės.

2.99 straipsnis. Reorganizavimo sąlygos ir reorganizavimo ataskaita

1. Reorganizavime dalyvaujančių juridinių asmenų valdymo organai privalo paruošti juridinio asmens reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti numatyta:

1) šio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija apie visus reorganizavime dalyvaujančius juridinius asmenis;

2) reorganizavimo būdas, pasibaigiantys juridiniai asmenys ir tęsiantys veiklą po reorganizavimo juridiniai asmenys;

3) reorganizuojamo juridinio asmens dalyvio tapimo tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai, bei mokėjimai juridinio asmens dalyviams;

4) momentas, nuo kurio pasibaigiančio juridinio asmens teisės ir pareigos pereina tęsiančio veiklą po reorganizavimo juridiniam asmeniui;

5) valdymo organams, administracijos darbuotojams, kontrolės organams ar ekspertams, nurodytiems šio kodekso 2.100 straipsnyje, suteikiamos papildomos teisės.

2. Reorganizavimo sąlygos turi būti paskelbtos pagal šio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalį ir pateikiamos juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną, taikant šio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalį.

3. Kiekvieno reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens valdymo organai privalo paruošti rašytines ataskaitas, kuriose turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, juridinio asmens veiklos tęstinumas ir nurodomi reorganizavimo terminai bei ekonominiai pagrindai.

4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma tik jeigu reorganizavime dalyvauja akcinė bendrovė ar kiti juridiniai asmenys, kurių dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, to pareikalauja.

2.100  straipsnis. Reorganizavimo sąlygų įvertinimas

1. Juridinio asmens reorganizavimo sąlygos įvertinamos turinčio reikiamas žinias nepriklausomo eksperto.

2. Nepriklausomus ekspertus skiria kiekvienas reorganizuojamas juridinis asmuo. Jei yra norima paskirti bendrą ekspertą visiems reorganizuojamiems juridiniams asmenims, toks ekspertas turi būti skiriamas hipotekos teisėjo.

2.101 straipsnis. Reorganizuojamų juridinių asmenų kreditorių teisių

gynimas

1. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus su ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems juridinio asmens kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyti duomenys, išvardinti šio kodekso 2.99 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose ir nurodyta, kur ir nuo kada galima susipažinti su dokumentais, išvardintais šio kodekso 2.96 straipsnio 4 dalyje.

2. Reorganizuojamo juridinio asmens kreditorius turi teisę reikalauti prievolės nutraukimo ar įvykdymo prieš terminą, taip pat nuostolių atlyginimo, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindo manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės ir, kreditoriui pareikalavus, juridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo.

3. Reorganizuojamo juridinio asmens kreditoriai turi teisę susipažinti su dokumentais, išvardintais šio kodekso 2.96 straipsnio 4 dalyje, ir gauti jų kopijas.

2.102 straipsnis. Reorganizavimo negaliojimas

1. Reorganizavimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo ir tik esant šioms aplinkybėms:

1) atitinkami reorganizavimo procedūros sprendimai įstatymų numatytais atvejais nebuvo įregistruoti juridinių asmenų registre;

2) juridinių asmenų dalyvių ar kito valdymo organo sprendimai dėl reorganizavimo yra negaliojantys;

3) neįvykdytos visos Lietuvos Respublikos įstatymų imperatyviose teisės normose numatytos reorganizavimo sąlygos.

2. Reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai.

3. Jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingą laiko tarpą ištaisyti klaidas, dėl kurių reorganizavimas pripažintas negaliojančiu.

4. Teismo sprendimas pripažinti reorganizavimą negaliojančiu nedaro negaliojančiais tęsiančio veiklą po reorganizavimo ar naujai įkurto juridinio asmens iki atitinkamų duomenų juridinių asmenų registre pakeitimo. Pagal prievoles, kylančias iš tokių juridinių asmenų sandorių, atsako visi dalyvavę reorganizavime juridiniai asmenys solidariai.

2.103 straipsnis. Supaprastintas juridinių asmenų reorganizavimas

Jei reorganizuojamas juridinis asmuo prijungiamas prie juridinio asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamo juridinio asmens dalyvis arba, jei reorganizavime dalyvauja viešieji juridiniai asmenys, netaikomi šio kodekso 2.99 straipsnio 3 dalis ir 2.100 straipsnis.

2.104 straipsnis. Juridinių asmenų pertvarkymas

1. Pertvarkymas - tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens turtines teises ir pareigas.

2. Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai nepriklausomai nuo pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei turinčio naują teisinę formą juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau, jis neatleidžiamas nuo aukščiau nurodytos atsakomybės.

3. Viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkomas į privatų juridinį asmenį.

4. Juridinių asmenų pertvarkymui mutatis mutandis taikomi šio kodekso 2.101 straipsnio 2 dalis, 2.102 straipsnis, 2.107 straipsnio 1 dalis, 2.112 straipsnio 1 dalis.

5. Šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir atskirų teisinių formų juridinių asmenų pertvarkymo ypatumus.

2.105 straipsnis. Juridinių asmenų privalomas pertvarkymas

1. Įstatymas gali numatyti aplinkybes, kurioms esant juridinis asmuo privalo pakeisti teisinę formą.

2. Jei per įstatymo nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei devyni mėnesiai, juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti juridinio asmens teisinę formą, yra laikoma, kad juridinio asmens teisinė forma yra pakeista ir juridinis asmuo veikia pagal steigimo dokumentus tiek, kiek jie neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems juridinių asmenų, turinčių teisinę formą, į kurią juridinis asmuo privalėjo persitvarkyti, veiklą.

3. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma, jei per įstatymu nustatytą pertvarkymui terminą juridinis asmuo priėmė sprendimą likviduoti juridinį asmenį.

2.106 straipsnis. Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai

Juridinio asmens likvidavimo pagrindais gali būti tik:

1) juridinio asmens dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;

2) teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį;

3) teismo priimtas sprendimas taikyti likvidavimą, kaip nurodyta šio kodekso 2.131  straipsnyje;

4) hipotekos teisėjo priimtas sprendimas, kaip nurodyta šio kodekso 2.70 straipsnyje;

5) laikotarpio, kuriam buvo įsteigtas juridinis asmuo, pasibaigimas;

6) juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas žemiau įstatymų leidžiamo minimumo, jei juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius nuo tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;

7) juridinio asmens steigimo negaliojimas, kaip nurodyta šio kodekso 2.114 straipsnyje.

2.107 straipsnis. Juridinio asmens dalyvių sprendimas dėl likvidavimo

1. Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridinių asmenų dalyvių kvalifikuota balsų dauguma, kurios dydį nustato steigimo dokumentai ir kuris negali būti mažesnis nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių balsų.

2. Priimtas sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas juridinio asmens dalyvis gavo dalį likviduojamo juridinio asmens turto.

2.108 straipsnis. Likvidatoriaus paskyrimas

1. Juridinių asmenų dalyviai, teismas ar registro tvarkytojas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių, išskyrus, jei likviduojamas bankrutavęs juridinis asmuo. Likvidatorių bankroto atveju skiria teismas ar kreditorių susirinkimas.

2. Juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai  gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles ar nustatyti, kas konkrečiai yra likvidatorius. Teismas, hipotekos teisėjas ar kreditorių susirinkimas nėra saistomi šiomis taisyklėmis.

3. Likvidatoriumi gali būti turintys reikiamų žinių asmenys. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaromas likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių paskiriamas likvidacinės komisijos pirmininku. Likvidacinė komisija priima sprendimus kolegialiai. Sprendimo priėmimo tvarkai taikomos šios knygos nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens valdymo organų sprendimų priėmimą.

4. Jei likvidavimo pagrindas yra šio kodekso 2.106 straipsnio 5 ir 6 punktai ir juridinio asmens dalyvis nepaskiria likvidatoriaus, juridinio asmens valdymo organai ar juridinio asmens dalyviai, turintys ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, taip pat registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją, kad būtų paskirtas likvidatorius. Šiuo atveju netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

5. Jei likvidavimo pagrindas yra šio kodekso 2.106 straipsnio 3, 4 ar 7 punktai, tol, kol juridinio asmens dalyvis paskirs likvidatorių, likvidatoriaus pareigas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija, pritarus hipotekos teisėjui, turi teisę pavesti likvidatoriaus pareigas atlikti kitam asmeniui.

2.109 straipsnis. Juridinio asmens likvidatoriaus atšaukimas

1. Juridinio asmens likvidatorius, paskirtas juridinio asmens dalyvių, gali būti atšauktas paprasta juridinio asmens dalyvių, dalyvaujančių susirinkime, balsų dauguma.

2. Juridinio asmens dalyviai, kurių balsai sudaro ne mažiau 1/10 visų balsų, kreditorius, turintis ne mažesnę kaip penkiasdešimt tūkstančių litų vertės reikalavimo teisę, arba ne mažiau kaip dvidešimt procentų visų juridinio asmens darbuotojų, kurių pagrindinė darbovietė yra juridinis asmuo, turi teisę kreiptis į teismą, prašydami pakeisti likvidatorių, jei jis priima neteisėtus sprendimus, nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridinio asmens darbuotojų teises.

2.110 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija

1. Juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo momento, o šio kodekso 2.108 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais – nuo sprendimo dėl juridinio asmens likvidavimo įsigaliojimo.

2. Likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomas šios knygos VII skyrius.

2.111 straipsnis. Likviduojamo juridinio asmens sandoriai

Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime dėl juridinio asmens likvidavimo.

2.112 straipsnis. Pranešimas apie likvidavimą

1. Apie sprendimą likviduoti juridinį asmenį tokį sprendimą priėmęs asmuo turi paskelbti juridinių asmenų nuostatų nustatyta tvarka viešai tris kartus su ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyti visi duomenys, išvardinti šio kodekso 2.42 straipsnio 1 dalyje.

2. Apie likvidavimą taip pat informuojamas juridinių asmenų registras ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną šio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

3. Šis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokias pranešimo apie likvidavimą taisykles.

2.113 straipsnis. Likviduojamo juridinio asmens kreditorių

reikalavimų tenkinimo eilė

1. Likviduojant juridinį asmenį kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:     

1) visų pirma tenkinami reikalavimai, užtikrinti likviduojamo juridinio asmens turto įkeitimu, iš įkeisto turto vertės;

2) pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti alimentus; darbuotojų reikalavimai, kylantys iš darbo santykių; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine liga arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe; taip pat fizinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją;

3) antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl užsienio paskolų, kurioms suteikta valstybės arba Vyriausybės garantija;

4) trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.

2. Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės kreditorių (išieškotojų) reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiškai patenkinti visus vienos eilės reikalavimus, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui) sumą.

2.114 straipsnis. Juridinio asmens pripažinimas neteisėtai įsteigtu

1. Juridinis asmuo gali būti pripažintas neteisėtai įsteigtu tik teismo ir tik jei:

1) juridinio asmens steigėjas (steigėjai) buvo neveiksnus arba nebuvo įstatymo nustatyto steigėjų minimumo;

2) nebuvo sudaryti įstatyme numatyti steigimo dokumentai arba buvo pažeistos įstatymo nustatytos imperatyvios juridinio asmens steigimo taisyklės;

3) juridinio asmens tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai;

4) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo suformuotas minimalus įstatinis kapitalas;

5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tikslai, įstatinio kapitalo ar dalyvių asmeninių įnašų dydis.

2. Teismui pripažinus juridinio asmens įsteigimą neteisėtu, juridinis asmuo turi būti likviduojamas įstatymų nustatyta tvarka.

3. Jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingą laiko tarpą ištaisyti klaidas, dėl kurių juridinio asmens įsteigimas pripažintas neteisėtu.

4. Teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu, turi atsižvelgti į juridinio asmens darbuotojų ir dalyvių, nedalyvavusių juridinio asmens steigime, interesus.

5. Ieškinį dėl juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, taip pat prokuroras, gindamas viešą interesą.

IX SKYRIUS

PRIVERSTINIS AKCIJŲ (DALIŲ, PAJŲ) PARDAVIMAS

2.115 straipsnis. Priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo

turinys

1. Juridinio asmens dalyviai, išvardinti šio kodekso 2.116 straipsnyje, turi teisę kreiptis į teismą reikalaudami, kad juridinio asmens akcijos (dalys, pajai), priklausančios kitam juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens tikslams bei kelia pavojų viešam interesui, ir negalima pagrįstai manyti, kad veiksmai pasikeis ateityje, būtų parduoti besikreipiančiam juridinio asmens dalyviui. Teisę kreiptis dėl juridinio asmens akcijų (dalių, pajų) priverstinio pardavimo kitiems juridinio asmens dalyviams, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, taip pat turi prokuroras.

2. Ieškinio pareiškimas dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. Teismas privalo informuoti juridinį asmenį, dėl kurio akcijų (dalių, pajų) priverstinis pardavimas turėtų būti taikomas, apie ieškinio padavimą ir sprendimus.

3. Šalys šias bylas gali vesti tik privalomai dalyvaujant advokatui.

4. Juridinio asmens dalyvis, padavęs ieškinį dėl priverstinio pardavimo, privalo kreiptis į kitus juridinio asmens dalyvius su siūlymu būti bendraieškovis.

5. Kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti ir kitokius priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo atvejus ir tvarką.

2.116 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl priverstinio

pardavimo

1. Šie privataus juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis dėl priverstinio pardavimo:

1) vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė ne mažesnė kaip 1/3 įstatinio kapitalo;

2) vienas ar keli ūkinės bendrijos nariai, kurių dalys ne mažesnės kaip 1/3 viso į bendrąją dalinę nuosavybę apjungto turto visų dalių;

3) vienas ar keli žemės ūkio bendrovės arba kooperatinės bendrovės nariai, kurių pajus ne mažesnis kaip 1/3 visų pajų.

2. Juridinio asmens dalyvis neturi teisės kreiptis dėl priverstinio pardavimo, esant šio kodekso 2.115 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar jo dalyvių sudarytos sutartys nustato kitokias priverstinio pardavimo taisykles, ir jos gali būti taikomos.

3. Juridinio asmens dalyvis neturi teisės kreiptis dėl priverstinio pardavimo, jei jis yra kontroliuojamas juridinio asmens, dėl kurio akcijų (dalių, pajų) turėtų būti taikomas priverstinis pardavimas.

4. Juridinio asmens dalyvis neturi teisės kreiptis dėl priverstinio pardavimo, jei jis pats yra juridinis asmuo.

2.117 straipsnis. Perleidimo ribojimai

1. Nuo teismo  sprendimo priėmimo dienos atsakovas be ieškovo sutikimo neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar bet kaip apriboti akcijų (dalių, pajų) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip. Teismas turi teisę leisti atlikti veiksmus, nurodytus šioje dalyje, jei ieškovas tokiems veiksmams sutikimo neduoda.

2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas neturi teisės parduoti, išskyrus pagal šį skirsnį, ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas įkeisti, nustatyti daiktines teises ar jas apsunkinti, taip pat perleisti ar bet kaip apriboti akcijų (dalių, pajų) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip.

3. Jeigu ieškovas reikalauja, teismas, priėmęs sprendimą, gali uždrausti naudotis atsakovui balsavimo teise be teismo ar ieškovo sutikimo.

4. Draudimai, nustatyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, galioja nepriklausomai nuo teismo sprendimo apskundimo.

2.118 straipsnis. Ekspertų paskyrimas

1. Teismas, patenkinęs ieškinį, turi paskirti ekspertus, kurie nustatytų akcijų (dalių, pajų) kainą.

2. Ekspertai turi pradėti dirbti tik po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja. Ekspertai privalo pateikti teismui ir šalims raštišką ataskaitą dėl akcijų (dalių, pajų) kainos.

3. Šio kodekso 2.127 – 2.130 straipsniai turi būti taikomi mutatis mutandis.

2.119 straipsnis.  Kainos nustatymas

1. Ekspertams pateikus ataskaitą dėl akcijų (dalių, pajų) kainos, teismas turi priimti nutartį dėl kainos nustatymo ir nustatyti, kas apmoka ekspertų darbą bei kitas jų išlaidas. Teismas gali nuspręsti, kad tokias išlaidas apmoka juridinis asmuo.

2. Dėl teismo nutarties nustatyti kainą gali būti duodamas atskiras skundas.

2.120 straipsnis. Priverstinio pardavimo tvarka

1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi perduoti ieškovo nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), o ieškovas turi priimti akcijas (dalis, pajus) ir sumokėti nustatytą kainą. Kaina turi būti sumokama perduodant ieškovo nuosavybėn akcijas. Perdavimas atliekamas juridinio asmens, kurio akcijos (dalys, pajai) perduodamos, buveinėje arba kitoje ieškovo ir atsakovo sutartoje vietoje.

2. Jeigu atsakovas nevykdo pareigos parduoti akcijas (dalis, pajus), tai juridinis asmuo turi perduoti akcijas (dalis, pajus) atsakovo vardu, išduodamas ieškovui dokumentus, liudijančius apie nuosavybės teisę į priverstinai parduodamas akcijas (dalis, pajus), o atitinkamus atsakovo dokumentus pripažindamas negaliojančiais, ir apie tai viešai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytame šaltinyje. Tokiu atveju kaina sumokama į notaro depozitinę sąskaitą, o ieškovui išduodami dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į akcijas (dalis, pajus).

3. Jeigu ieškovų buvo keletas, priverstinai parduodamos akcijos (dalys, pajai) paskirstomi kiek įmanoma proporcingai ieškovų turimoms juridinio asmens akcijoms (dalims, pajams).

2.121 straipsnis. Priverstinio pardavimo tvarka, esant pirmenybės

teisei

1. Jeigu kiti juridinio asmens dalyviai ar asmenys turi pirmenybės teisę įsigyti priverstinai parduodamas akcijas (dalis, pajus), juridinis asmuo, gavęs įsiteisėjusią teismo nutartį dėl kainos nustatymo, privalo pasiūlyti akcijas (dalis, pajus) įsigyti tokiems asmenims už teismo nustatytą kainą. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl priverstinio pardavimo, atsakovas privalo informuoti juridinį asmenį apie asmenis, turinčius pirmenybės teisę dėl priverstinai parduodamų akcijų (dalių, pajų) pagal ieškovo sudarytas sutartis.

2. Asmenys, gavę pasiūlymą iš juridinio asmens dėl pirmenybės teisės įgyvendinimo, privalo per trisdešimt dienų akceptuoti pasiūlymą raštu arba jį atmesti. Jei asmuo neatsako į aukščiau nurodytą pasiūlymą, yra laikoma, kad pasiūlymas yra neakceptuotas.

3. Pasibaigus trisdešimties dienų terminui juridinis asmuo privalo informuoti ieškovą ir atsakovą, kiek akcijų (dalių, pajų) yra akceptuota ir, gavęs šią informaciją atsakovas privalo perduoti akcijas informacijoje nurodytiems asmenims, o likusias, pagal šio kodekso 2.120 straipsnį, - ieškovui. Akcijas (dalis, pajus) perkantys akcininkai privalo atsiskaityti už jas, kaip nurodyta šio kodekso 2.120 straipsnyje. Jeigu pirmenybės teisę turintys asmenys neatsiskaito laiku už akcijas (dalis, pajus), akcijos (dalys, pajai) turi būti perduodamos ieškovui.

2.122 straipsnis. Balsavimo teisės perleidimas

1. Asmenys, išvardinti šio kodekso 2.116 straipsnyje, turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudami, kad balsavimo teisė būtų sugrąžinta akcijų (dalių, pajų) savininkui, jeigu balsavimo teisė yra perleista kitam asmeniui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens tikslams ir negalima pagrįstai manyti, kad veiksmai pasikeis ateityje.

2. Akcijų (dalių, pajų) savininkas įgyja balsavimo teisę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

3. Šiuo atveju šio kodekso 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys, 2.116 straipsnis, 2.111 straipsnio 3 dalis  taikomos mutatis mutandis.

2.123 straipsnis. Priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas dėl

negalėjimo tinkamai naudotis teisėmis

1. Jei juridinio asmens dalyviai, išvardinti šio kodekso 2.116 straipsnyje, negali tinkamai naudotis savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisėmis dėl kito juridinio asmens dalyvio veiksmų, ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai pasikeis ateityje, jie gali pareikšti teismui ieškinį, reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dėl kurio veiksmų negalimas protingas teisių įgyvendinimas,  nupirktų iš jų akcijas (dalis, pajus). Šiuo atveju šio kodekso 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 2.116 - 2.121 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

2. Juridinio asmens dalyvis, iš kurio reikalaujama nupirkti ieškovo akcijas (dalis, pajus), privalo kreiptis į kitus juridinio asmens dalyvius su siūlymu būti bendraatsakoviais.

X SKYRIUS

JURIDINIO ASMENS VEIKLOS TYRIMAS

2.124 straipsnis. Juridinio asmens veiklos tyrimo turinys

Asmenys, išvardinti šio kodekso 2.124 straipsnyje, turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie atlikę tyrimą  nustatytų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikia netinkamai.

2.125 straipsnis. Asmenys, turintys teisę kreiptis dėl veiklos tyrimo

1. Šie asmenys turi  teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo:

1) vienas ar keli akcininkai, kurių turimų ar valdomų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo;

2) vienas ar keli ūkinės bendrijos nariai,  kurių dalys  ne mažesnės kaip 1/10 visų dalių;

3) vienas ar keli žemės ūkio bendrovės ar kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariai, kurių pajus ne mažesnis kaip 1/10 visų pajų.

4) juridinio asmens dalyviai, išskyrus juridinių asmenų, nurodytų šio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsniuose dalyviai ir asmenys, nurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turintys ne mažiau kaip 1/5 balsų juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5) asmenys, taip pat ir juridinio asmens dalyviai, kuriems pagal steigimo dokumentus ar  sudarytus su juridiniais asmenimis sandorius tokia teisė suteikta.

2. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, tame tarpe, jei juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesui, taip pat turi teisę kreiptis dėl veiklos tyrimo.

2.126 straipsnis. Pareiškimo padavimas

1. Pareiškimas dėl veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę.

2. Pareiškimas gali būti paduotas tik jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingą laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas kreipimasis, kuriame nėra konkrečiai vardinama netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai.

3. Rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo advokato dalyvavimas būtinas ir tai turi būti patvirtinama pridedamu advokato orderiu. Advokato atstovavimas pareiškėjui būtinas teismui nagrinėjant bylą dėl veiklos tyrimo. Šios dalies taisyklės netaikomos, jei dėl veiklos tyrimo kreipiasi prokuroras, gindamas viešąjį interesą.

4. Teismas, gavęs pareiškimą ir išklausęs šalių paaiškinimus, priima nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, jei yra pagrindas manyti, kad gali būti aplinkybės, nurodytos šio kodekso 2.124 straipsnyje ar 2.125 straipsnio 2 dalyje, arba pareiškimą atmeta.

2.127 straipsnis. Ekspertų paskyrimas

1. Teismas gali skirti ekspertais bet kuriuos  nepriklausomus asmenis, turinčius reikiamas žinias atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą ir pateikti rašytinę ataskaitą dėl netinkamos veiklos ar  parengti rekomendacijas dėl priemonių, nurodytų šio kodekso 2.131 straipsnyje,  taikymo.

2. Prieš skirdamas ekspertus teismas turi pasiūlyti šalims susitarti dėl konkrečių ekspertų paskyrimo. Šalims susitarus, teismas skiria šalių bendrai pasirinktus ekspertus, jei jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Šalims nesusitarus dėl ekspertų paskyrimo, teismas ekspertus skiria savo nuožiūra iš šalių pateikto siūlomų ekspertų sąrašo. Kiekviena šalis turi pateikti sąrašą, kuriame nurodyta nemažiau kaip dešimt  ekspertų, ir turi teisę išbraukti iš priešingos šalies sąrašo penkis ekspertus dėl bet kokių priežasčių, o apie likusius pareikšti nuomonę dėl atitikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams.

3. Ekspertų skaičių nustato teismas, atsižvelgdamas į juridinio asmens veiklos tyrimo apimtį.

2.128 straipsnis. Ekspertų teisės

1. Ekspertai turi teisę tikrinti juridinio asmens dokumentus bei apklausti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus, taip pat asmenis, kurie tiriamojo laikotarpio metu buvo juridinio asmens nariais, valdymo organų nariais ar darbuotojais.

2. Ekspertų nurodymu juridinis asmuo turi sudaryti galimybę patikrinti juridinio asmens turtą. Teisėjas nutartimi, nepranešęs šalims, gali suteikti ekspertams teisę atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus ir kitų juridinių asmenų atžvilgiu bei gauti dokumentus ir informaciją iš visų  susijusių valstybės  institucijų.  

3. Jeigu  ekspertams yra kliudoma įgyvendinti teises, teismas gali duoti atitinkamus nurodymus policijai užtikrinti ekspertų darbą.

2.129 straipsnis. Ekspertų darbo apmokėjimas

1. Teismo paskirti ekspertai privalo pranešti teismui apie atliekamo darbo apmokėjimą ir išlaidų, susijusių su atliekamu darbu, atlyginimą. Teismas, sutikęs su darbo apmokėjimo ir išlaidų dengimo sąlygomis ir dydžiu, nepranešęs šalims, nustato sumą, kuri negali būti mažesnė nei septyniasdešimt procentų ekspertų nurodyto darbo apmokėjimo ir išlaidų dydžio. Šią sumą pareiškėjas turi sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą.

2. Jei pareiškėjas nesumoka teismo nurodytos sumos į teismo specialiąją sąskaitą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu. Tokiu atveju kitos bylos šalys turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

3. Teismas, nesutikęs su ekspertų siūlomu darbo apmokėjimu ir išlaidų atlyginimu, išklausęs šalių nuomones, skiria naujus ekspertus.

2.130 straipsnis. Ekspertų ataskaitos ir rekomendacijų platinimas

1. Teismas, gavęs ekspertų ataskaitą ir rekomendacijas, privalo informuoti šalis ir jų atstovus ir išsiųsti kiekvienai šaliai ir jų atstovams ekspertų ataskaitos ir rekomendacijų kopijas.

2. Ekspertų ataskaita ir rekomendacijos turi būti išsiųstos atitinkamoms valstybės institucijoms, kurios, sutinkamai su įstatymais, atlieka juridinio asmens veiklos priežiūrą.

3. Nenurodyti šiame straipsnyje asmenys gali susipažinti su ekspertų ataskaita ir rekomendacijomis tik teismui leidus.

2.131 straipsnis. Teismo taikomos priemonės

1. Jeigu ekspertų ataskaita patvirtina, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, teismas, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, gali taikyti vieną iš šių priemonių:

1) panaikinti valdymo organų sprendimus;

2) laikinai  sustabdyti valdymo organų narių įgaliojimus ar pašalinti asmenį iš valdymo organų narių;

3) paskirti laikinus valdymo organų narius;

4) leisti nevykdyti tam tikrų steigimo dokumentų nuostatų;

5) įpareigoti pakeisti tam tikras steigimo dokumentų nuostatas;

6) laikinai perduoti balsavimo teisę kitam asmeniui;

7) likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių.

2. Teismas gali nustatyti  atlyginimą jo paskirtam valdymo organo nariui.

3. Sprendimas likviduoti  juridinį asmenį negali būti priimtas, jeigu tai prieštarautų kitų juridinio asmens dalyvių ar darbuotojų interesams arba viešajam interesui.

4. Apie priimtą sprendimą ir jo įsigaliojimą teismas turi nedelsiant informuoti juridinių asmenų registrą. Šiuo atveju netaikoma šio kodekso 2.66 straipsnio 5 dalis.

III dalis

ATSTOVAVIMAS

XI skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

2.132 straipsnis. Sandorių sudarymas per atstovus

1. Asmenys turi teisę sudarinėti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatyme nurodytus sandorius.

2. Atstovavimas gali atsirasti sandorio, įstatymo, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.

3. Atstovais gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys.

4. Atstovais nėra laikomi asmenys, nors ir veikiantys kito asmens interesais, tačiau savo vardu (prekybos tarpininkai (distributoriai) ir kt.).

2.133 straipsnis. Per atstovą sudaryto sandorio veikimas

1. Sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir suteiktų teisių ribose, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

2. Atstovo teisės taip pat gali būti suvokiamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens sudaryti atstovaujamojo vardu sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

3. Jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, neinformuoja, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, tai iš sandorio  teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis pagal jo sudarymo aplinkybes turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba, kai tai šaliai jokios reikšmės asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo.

4. Jeigu ginčijamas per atstovą sudaryto sandorio galiojimas dėl klaidos, apgaulės, smurto ar grasinimo, tai  šių faktų egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsižvelgiant į atstovo valios išreiškimą.

5. Jeigu atstovas sandorį sudarė pagal atstovaujamojo nurodymus, tai atstovaujamasis negali ginčyti tokio sandorio, motyvuodamas tuo, kad atstovas, sudarydamas sandorį, ignoravo tam tikras aplinkybes, jeigu atstovaujamasis apie tas aplinkybes žinojo arba jas ignoravo dėl savo paties neatsargumo.

6. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro asmuo, neturintis tam teisės, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik pastarajam tokį sandorį patvirtinus. Kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti arba nepatvirtinti tokį sandorį. Jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, tai laikoma, kad atsisakyta patvirtinti sandorį. Sandorio patvirtinimas turi atgręžtinę galią, t.y. laikoma, kad jis galioja nuo jo sudarymo momento.

7. Kita sandorio šalis, sudariusi sutartį su asmeniu, neturinčiu tam teisės, gali nuo sandorio atsisakyti, kol atstovaujamasis sandorio nepatvirtino, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaro sandorį su neįgaliotu asmeniu.

8. Pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, prieš kitą sandorio šalį atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės  sudaryti sandorį.

9. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, kad tretysis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad jis sudaro sandorį su atstovu, turinčiu tam teisę, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

2.134 straipsnis. Atstovo teisių sudarinėti sandorius apribojimas

1. Atstovas negali sudarinėti atstovaujamojo vardu sandorių nei su pačiu savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas jis yra tuo pačiu metu, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai numato ką kita, taip pat, kai atstovas veikia kaip įstatyminis atstovas.

3. Atstovas negali sudaryti atstovaujamojo vardu tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis.

2.135 straipsnis. Interesų konfliktas

1. Jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro sandorį, prieštaraujantį atstovaujamojo interesams, toks sandoris gali būti atstovaujamojo reikalavimu pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiajam asmeniui toks interesų konfliktas buvo ar galėjo būti žinomas.

2. Asmuo negali būti tuo pat metu abiejų sandorio šalių atstovu. Tačiau ši taisyklė netaikoma vykdant prievoles, taip pat abiem sandorio šalims aiškiai išreiškus savo valią, kad atstovas veiktų jų abiejų  interesais.

2.136 straipsnis. Pasekmės, kylančios tuo atveju, kai sandoris sudaromas

neturinčio teisės asmens arba viršijant suteiktas teises

1. Sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturinčio teisės sudaryti sandorį asmens arba viršijant suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (šio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis).

2. Paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo momento.

3. Atstovas, sudaręs sandorį šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kai atstovaujamasis nepritaria šiam sandoriui, privalo atlyginti trečiajam asmeniui patirtus nuostolius, jeigu tas asmuo apie minėtas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti.

2.137 straipsnis. Įgaliojimas

1. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

2. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos  veiksmus, kurie yra reikalingi atstovaujamojo turto ir jo turtinių interesų išsaugojimui  bei turto priežiūrai.

2.138 straipsnis. Notarinis įgaliojimo patvirtinimas

1. Turi būti notariškai patvirtinamas:

1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;

2) įgaliojimas atlikti fizinio asmens vardu veiksmus įmonių, įstaigų organizacijų atžvilgiu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai leidžiama duoti įgaliojimą kitokia forma;

3) įgaliojimas, fizinio asmens duodamas nekilnojamajam turtui valdyti, naudotis ar disponuoti.

2. Notariškai patvirtintiems prilyginami:

1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;

3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

2.139 straipsnis. Supaprastintas įgaliojimo patvirtinimas

Įgaliojimą, fizinio asmens duodamą gauti korespondencijai, konkrečiai imant, gauti siunčiamiems pinigams ir siuntiniams, taip pat gauti darbo užmokesčiui ir kitokiems mokėjimams, susijusiems su darbo santykiais, gauti pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, gali patvirtinti arba organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas, arba esančio tolimajame plaukiojime jūrų laivo kapitonas.

2.140 straipsnis. Juridinio asmens įgaliojimas

1. Juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jos vadovas ir uždedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis privalo turėti antspaudą.

2. Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymai.

3. Pelno siekiančių (komercinių) juridinių asmenų įgaliojimams taikomi šio kodekso 2.176 – 2.185 straipsniai.

2.141 straipsnis. Įgaliojimu suteikiamų juridiniam  asmeniui 

įgalinimų ribos

Juridiniam asmeniui įgaliojimas gali būti duodamas tiktai sudaryti tokius sandorius, kuriuos jis turi teisę sudaryti pagal savo steigimo dokumentus.

2.142 straipsnis. Įgaliojimo terminas

1. Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

2. Notaro patvirtintas įgaliojimas, skirtas veiksmams atlikti užsienyje, kuriame nenurodytas jo galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina asmuo, išdavęs įgaliojimą.

3. Įgaliojimas, kuriame nenurodyta jo sudarymo data, negalioja.

2.143 straipsnis. Teisė reikalauti pateikti įgaliojimą ir jo  kopiją

Tretysis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandorį, turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą bei jo kopiją.

2.144 straipsnis. Pareiga grąžinti įgaliojimą

Pasibaigus įgaliojimo terminui, ar panaikinus jo galiojimą prieš terminą, atstovas privalo grąžinti įgaliojimą atstovaujamajam ar jo teisių perėmėjams.

2.145 straipsnis. Perįgaliojimas

1. Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgalintas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidėjusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir atstovas tiek prieš atstovaujamąjį, tiek ir prieš trečiuosius asmenis.

2. Įgaliojimo, duodamo perįgaliojimo būdu, forma turi atitikti duoto įgaliojimo formą.

3. Perįgaliojimo būdu duodamo įgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo, kurio pagrindu jis duodamas, terminą.

4. Perdavusysis įgalinimus kitam asmeniui turi informuoti apie tai įgaliotoją ir pranešti jam reikiamas žinias apie asmenį, kuriam perduoti įgalinimai. Jeigu įgaliotinis šios pareigos neįvykdo, tai jis atsako už to asmens, kuriam įgalinimus perdavė, veiksmus, kaip už savo paties veiksmus. Atstovas taip pat neatsako už įgaliotinio veiksmus, jeigu įgaliotinis buvo paskirtas atstovaujamojo nurodymu, išskyrus atvejus, kai atstovas žinojo, kad įgaliotiniu skiriamas asmuo yra nepatikimas ar nesąžiningas, tačiau apie tai nepranešė atstovaujamajam.

2.146 straipsnis. Teisė panaikinti įgaliojimą bei perįgaliojimą  ir

teisė nuo jų atsisakyti

1. Įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis - atsisakyti nuo jo. Perįgaliojimą gali bet kada panaikinti tiek įgaliotojas, tiek ir įgaliotinis. Savo ruožtu ir asmuo, kuriam įgaliojimas duotas perįgaliojimo būdu, gali bet kada nuo jo atsisakyti.

2. Lietuvos Respublikos įstatymai arba šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kai išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas.

2.147 straipsnis. Įgaliojimo pasibaigimas

1. Įgaliojimas pasibaigia:

1) pasibaigus įgaliojimo terminui;

2) įgaliotojui panaikinus įgaliojimą;

3) įgaliotiniui atsisakius nuo įgaliojimo;

4) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė įgaliojimą;

5) nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas arba jam iškėlus bankroto bylą;

6) mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui ar pripažinus jį neveiksniu, arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu;

7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas įgaliojimas, ar pripažinus jį neveiksniu, arba ribotai veiksniu, arba nežinia kur esančiu.

2. Pasibaigus įgaliojimui, netenka galios ir perįgaliojimas.

3. Atstovavimo pasibaigimas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, išskyrus atvejus, kai apie atstovavimo pasibaigimo faktą šie asmenys turėjo sužinoti, bet nesužinojo dėl jų pačių neatidumo.

2.148 straipsnis. Įgaliotojo pareiga pranešti apie įgaliojimo  pasibaigimą

1. Apie įgaliojimo panaikinimą (šio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat jam žinomiems tretiesiems asmenims, santykiuose su kuriais atstovauti duotas įgaliojimas. Tokią pat pareigą turi įgaliotojo teisių perėmėjai, kai įgaliojimas pasibaigia šio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytais pagrindais.

2. Teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kada įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti įgaliotojui ir jo teisių perėmėjams trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ši taisyklė netaikoma, jeigu trečiasis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad įgaliojimas pasibaigė.

3. Įgaliojimui pasibaigus, įgaliotinis ar jo teisių perėmėjai privalo tuojau grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams.

2.149 straipsnis. Normų, reguliuojančių atstovavimą, subsidiarinis taikymas

Normos, reguliuojančios atstovavimą, taikomos taip pat ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo be įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus.

2.150 straipsnis. Atstovo pareiga atsiskaityti

Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti prieš atstovaujamąjį už viską, ką jis yra gavęs vykdydamas pavedimą.

2.151 straipsnis. Atstovaujamojo pareiga atlyginti išlaidas bei

išmokėti  atlyginimą

1. Atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato ko kita.

2. Atstovui už jo darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymas numato, kad atstovavimas neatlygintinas.

XII skyrius

KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS

Pirmasis skirsnis

Prekybos agentas

2.152 straipsnis. Prekybos agento samprata

1.Prekybos agentu pripažįstamas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla yra nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudarinėti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei interesais.

2. Atstovaujamasis ir atstovas gali sutartyje nustatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisės normos.

3. Sutartyje gali būti numatyta išlyga, suteikianti prekybos agentui išimtinę teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotojų grupe, jeigu tokia išlyga nepažeidžia šio straispnio 2 dalies nuostatų.

2.153 straipsnis. Prekybos agento veiklos prielaidos

Prekybos agentas, prieš pradėdamas savo veiklą, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, padarytą jo veiksmais atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims.

2.154 straipsnis. Prekybos agento teisių ir pareigų įforminimas

1. Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įforminti raštu arba žodžiu.

2. Agento  arba atstovaujamojo reikalavimu sutartis tarp jų privalo būti sudaryta raštu. Atsisakymas nuo teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu negalioja.

3. Tik sudarius sutartį raštu galioja šios sutarties sąlygos, nustatančios:

1) agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą;

2) draudimą konkuruoti po sutarties nutraukimo;

3) sutarties nutraukimo sąlygas;

4) išimtines prekybos agento teises;

5) prekybos agento teisės į atlyginimą priklausymą nuo  sudarytos sutarties įvykdymo.

2.155 straipsnis. Sutarties galiojimo terminas

1. Sutartis tarp prekybos agento ir atstovaujamojo gali būti sudaryta apibrėžtam arba neapibrėžtam terminui.

2. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui, tačiau po sutarties galiojimo termino pasibaigimo  šalys ir toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama, kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis.

2.156 straipsnis. Prekybos agento pareigos

Prekybos agentas privalo:

1) sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingas instrukcijas, būti lojalus atstovaujamajam ir veikti išimtinai atstovaujamojo interesais;

2) reguliariai informuoti atstovaujamąjį apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat suteikti kitą reikšmingą informaciją, susijusią su savo ir atstovaujamojo verslu;

3) saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir pasibaigus sutarčiai;

4) nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu tokia sąlyga numatyta sutartyje;

5) atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;

6) pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus, turtą bei kitką.

2.157 straipsnis. Atstovaujamojo pareigos

Atstovaujamasis privalo:

1) aprūpinti prekybos agentą reikiama dokumentacija ir informacija (kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmis sutarčių sąlygomis ir t.t.);

2) nedelsiant informuoti prekybos agentą apie sutikimą ar atsisakymą sudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų pakeitimą ar papildymą;

3) nedelsiant informuoti prekybos agentą apie sutarties, kurią prekybos agentas sudarė be pavedimo, patvirtinimą ar nepatvirtinimą;

4) mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;

5) suteikti agentui informaciją, būtiną komercinio atstovavimo sutarties vykdymui, ir ypač informuoti apie tai, kad prekybinių sandorių kiekis žymiai mažesnis, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.

2.158 straipsnis. Prekybos agento atlyginimas 

1. Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudarė atstovaujamasis betarpiškai, tačiau dėka prekybos agento veiklos, net jeigu sandoris buvo sudarytas po  atstovavimo santykių pasibaigimo.

2. Sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba, kad prekybos agentas atlyginimą gauna tik tada, kai tretysis asmuo įvykdo sudarytą sutartį. Atlyginimas prekybos agentui taip pat mokamas už  išieškotas iš trečiųjų asmenų pinigų sumas atstovaujamojo naudai.

3. Jeigu prekybos agentas garantuoja atstovaujamajam, kad tam tikro  sandorio kita šalis tinkamai įvykdys sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti papildomą atlyginimą (del credere). Šalių susitarimas panaikinti tokią prekybos agento teisę negalioja. Teisė į papildomą atlyginimą (del credere) atsiranda nuo sandorio tinkamo įvykdymo momento.

4. Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje nebuvo aptartas, tai prekybos agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje ir prekėms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso protingas atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į visus sandorio ypatumus.

2.159 straipsnis. Prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymas

1. Atlyginimo dydis nustatomas prekybos agento ir atstovaujamojo  sutartyje tvirta pinigų suma arba procentais nuo sudaryto sandorio vertės ar išieškotos sumos.

2. Prekybos agentui taip pat turi būti atlygintos jo turėtos papildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis ( prekių vežimo, sandėliavimo, saugojimo, įpakavimo išlaidos, sumokėti  muitų ir kitokios rinkliavos bei mokesčiai ir t.t.), o šios išlaidos neįskaitomos į jo savarankiškos veiklos kaštus.

3. Jeigu prekybos agento atlyginimas nustatytas tvirta suma, tai šio kodekso 2.160  straipsnis taikomas tik tiek, kiek tai neprieštarauja susitarimo dėl prekybos agento atlyginimo tvirta suma esmei.

2.160 straipsnis. Prekybos agento  atlyginimo mokėjimo tvarka

1. Prekybos agentas įgyja teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo momento, jeigu atstovaujamasis įvykdė sandorį, ar atstovaujamasis turėjo, sutinkamai su trečiąja šalimi pasirašyta sutartimi, įvykdyti sandorį, ar trečioji šalis įvykdė sandorį, tačiau bet kuriuo atveju vėliausiai tada, kai trečioji šalis įvykdė savo sutarties dalį ar būtų tai padariusi, jei atstovaujamasis būtų įvykdęs savąją.

2. Jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik trečiajam asmeniui įvykdžius sutartį, tai  tokiu atveju prekybos agentas turi teisę gauti avansą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiasdešimt procentų atlyginimo ir turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki paskutinės sekančio po sutarties sudarymo mėnesio dienos, jeigu sutartimi nenustatyta kas kita.

3. Jeigu yra akivaizdu, kad tretysis asmuo sutarties neįvykdys, tai prekybos agentas netenka teisės reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar jo avansas jau yra sumokėti, tai atstovaujamasis tokiais atvejais turi teisę iš prekybos agento išieškoti sumokėtas sumas.Tačiau ši taisyklė netaikoma tada, kai sutartis neįvykdoma dėl atstovaujamojo kaltės.

4. Atstovaujamasis privalo atsiskaityti su prekybos agentu kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki  mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės dienos. Šalys rašytine sutartimi gali pratęsti atsiskaitymo terminą, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

5. Atstovaujamasis privalo kas mėnesį, o susitarus raštu – ne ilgiau kaip kas trys mėnesiai,   pateikti prekybos agentui buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal kurių duomenis atliekamas atlyginimo apskaičiavimas ir mokėjimas, taip pat pranešti visas aplinkybes, dėl kurių atsisakyta mokėti prekybos agentui atlyginimą arba dėl kurių atlyginimo dydis sumažintas.

6. Kilus ginčui dėl atlyginimo mokėjimo, prekybos agentas turi teisę reikalauti atlikti auditą atlyginimo ir atsiskaitymų tikslumui nustatyti. Atsisakymas nuo audito teisės negalioja. Atstovaujamajam atsisakius leisti atlikti auditą ar nesusitarus dėl auditoriaus, prekybos agentas turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio audito skyrimo.

7. Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo išieškojimu, taikomas trijų metų ieškininės senaties terminas.

8. Kai prekybos agentui yra suteikta išimtinė teisė sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotojų grupe, tai prekybos agentui priklauso komisiniai nuo sandorių, sudarytų komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu su asmenimis iš tokios teritorijos ar iš tokios vartotojų grupės.

9. Prekybos agentui priklauso komisiniai ir tuo atveju, kai trečiosios šalies užsakymas pasiekė atstovaujamąjį prieš tai, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė arba per protingą laikotarpį po to, kai komercinio atstovavimo sutartis pasibaigė, o toks sandoris yra susijęs su komercinio atstovavimo sutartimi.

10. Kai komerciniam agentui mokami komisiniai po sutarties pasibaigimo, naujam agentui  komisiniai nemokami, išskyrus atvejus, kai pagal aplinkybes yra teisinga komisinius padalinti tarp agentų.

2.161 straipsnis. Sulaikymo teisė

1. Prekybos agentas turi teisę sulaikyti jo turimą atstovaujamojo turtą ir teises į tą turtą patvirtinančius dokumentus  tol, kol atstovaujamasis su juo neatsiskaitys.

2. Atsisakymas nuo sulaikymo teisės negalioja.

2.162 straipsnis.  Prekybos agento teisės

1. Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius veiksmus, būtinus atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju, jeigu tokia jo teisė yra specialiai aptarta sutartyje ar atskirai išduotame įgaliojime.

2. Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat turi teisę atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises, susijusias su įrodymų užtikrinimu.

2.163 straipsnis. Atsakomybė pagal prekybos agento sudarytas sutartis

1. Jeigu prekybos agentas atstovaujamojo vardu  sudaro sutartį, kuriai sudaryti jis neturėjo teisės, o kita sandorio šalis apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti, tai pripažįstama, kad atstovaujamasis tokią sutartį patvirtino, jeigu jis nedelsiant po to, kai apie tokią sutartį sužinojo iš prekybos agento ar trečiojo asmens, nepareiškė trečiajam asmeniui, kad sutarčiai nepritaria.

2. Šio straipsnio 1  dalyje nustatyta taisyklė taikoma taip pat ir tais atvejais, kai prekybos agentas viršijo jam suteiktas teises.

2.164 straipsnis. Konkurencijos draudimas

1. Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad, pasibaigus sutarčiai, prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia sutarties sąlyga turi būti išreikšta raštu.

2. Konkurencijos ribojimas gali būti apibrėžtas tik tam tikra teritorija ir prekių ar paslaugų rūšimis arba klientų grupe ir teritorija, kurios prekybos agentui buvo patikėtos.

3. Atstovaujamasis turi teisę iki pasibaigiant sutarčiai raštu vienašališkai atsisakyti nuo konkurencijos draudimo.

4. Jeigu sutartyje yra numatytas konkurencijos draudimas, tai prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už visą konkurencijos draudimo laikotarpį. Kompensacijos dydis nustatomas šalių susitarimu. Kompensacijos dydis gali būti apibrėžiamas metine prekybos agento atlyginimo suma.

5. Jeigu sutartis buvo nutraukta dėl prekybos agento kaltės, tai prekybos agentas netenka teisės į šio straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją.

6. Atstovaujamasis netenka teisės remtis sutarties išlyga, draudžiančia konkurenciją, jeigu:

1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutraukė sutartį pažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminus arba nedelsiant nepranešė prekybos agentui apie svarbias sutarties nutraukimo priežastis;

2) prekybos agentas sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis ir apie šias priežastis nedelsiant pranešė atstovaujamajam;

3) sutartis tarp atstovaujamojo ir prekybos agento nutraukta teismo sprendimu dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis.

7. Prekybos agento reikalavimu teismas turi teisę pripažinti sutarties sąlygą, draudžiančią konkurenciją visiškai ar iš dalies,  negaliojančia, jeigu, atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus, tokia sąlyga daro jam didelę  žalą.

8. Susitarimai, kurie prieštarauja šio straipsnio nuostatoms ir  pablogina prekybos agento padėtį, negalioja.

2.165 straipsnis. Sutarties, sudarytos neapibrėžtam terminui,

nutraukimas

1. Sutartis, sudaryta neapibrėžtam terminui, gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešus kitai šaliai per šiuos terminus:

1) prieš vieną mėnesį - jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip vienerius metus;

2) prieš du mėnesius - jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip dvejus metus;

3) prieš tris mėnesius - jeigu sutartis tęsėsi ne ilgiau kaip trejus metus;

4) prieš keturis mėnesius - jeigu sutartis tęsėsi ilgiau kaip trejus metus.

2. Šalys savo susitarimu negali nustatyti trumpesnių pranešimo terminų, bet gali nustatyti ilgesnius pranešimo terminus, tačiau visais atvejais abiem šalims turi būti taikomi vienodi pranešimo terminai. Pranešimas turi būti padarytas iki kalendorinio mėnesio pabaigos.

3. Šalis, nutraukusi sutartį be kitos šalies sutikimo ir pažeidusi išankstinio pranešimo terminus, privalo kitai šaliai atlyginti tuo padarytus nuostolius, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsiant buvo pranešta kitai šaliai.

4. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, paskutinė įspėjimo termino diena ir sutarties nutraukimo diena  turi sutapti su kalendorinio mėnesio pabaiga.

5. Pasibaigus komercinio atstovavimo sutarties terminui ir terminuotai sutarčiai tapus neterminuota, jos nutraukimui yra taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įspėjimo terminai, įskaičiuojant terminuotos sutarties galiojimo terminą.

2.166 straipsnis. Sutarties, sudarytos apibrėžtam terminui,

nutraukimas

1. Sutartį, sudarytą apibrėžtam terminui, kiekviena šalis turi teisę nutraukti prieš terminą, jeigu tam yra svarbios priežastys. Atsisakymas nuo šios teisės negalioja.

2. Jeigu sutartis nutraukta dėl priežasčių, už kurias atsako kita šalis, tai pastaroji privalo atlyginti sutarties nutraukimu padarytus nuostolius.

2.167 straipsnis. Teisė į kompensaciją ir nuostolių atlyginimą

1. Jeigu sutartis nutraukta prieš terminą ne dėl prekybos agento kaltės, tai jis turi teisę į kompensaciją. Atsisakymas nuo teisės į kompensaciją negalioja.

2. Prekybos agentas taip pat turi teisę į kompensaciją, jeigu:

1) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminę naudą iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas;

2) atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą.

3. Maksimalią kompensacijos sumą sudaro vidutinė metinė prekybos agento atlyginimo suma, apskaičiuota už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kai penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo daugiau nei penkerius metus, vidutinė metinė atlyginimo suma apskaičiuojama už paskutinius penkerius metus.

4. Reikalavimams dėl kompensacijos išieškojimo taikomas vienerių metų ieškininės senaties terminas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos.

5. Prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jeigu:

1) sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, išskyrus atvejus, kai prekybos agentas nutraukė sutartį dėl neteisėtų atstovaujamojo veiksmų arba dėl savo ligos, amžiaus ar negalios, dėl kurių jis negali tinkamai atlikti savo veiklos;

2) sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dėl prekybos agento kaltės;

3) prekybos agentas, atstovaujamajam sutikus, perduoda savo teises ir pareigas pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui.

6. Prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kuriuos jis patiria dėl sutarties su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginimą, o ypač jeigu prekybos agentas netenka komisinių, kuriuos jis būtų gavęs dėl tinkamo komercinio atstovavimo sutarties įvykdymo, o atstovaujamasis gauna žymią naudą iš prekybos agento veiklos, arba (ir) kai yra nepadengtos prekybos agento išlaidos, kurias jis turėjo vykdydamas atstovaujamojo nurodymus.

2.168 straipsnis. Išimtys

Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti išimtis iš šio skirsnio nuostatų, jeigu to reikalauja prekybos agento veiklos ypatumai atskirose verslo srityse.

Antrasis skirsnis

Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutartis

2.169 straipsnis. Taikymo sritis

1. Šio skirsnio normos taikomos tik tais atvejais, kai:

1) sudaroma ar vykdoma tarptautinio prekių pirkimo - pardavimo sutartis, ir

2) atstovaujamasis  ir tretysis asmuo yra skirtingose valstybėse.

2. Šio skirsnio nuostatos taikomos tik santykiams tarp atstovaujamojo ar atstovo, iš vienos pusės, ir trečiojo asmens iš kitos pusės.

3. Šio skirsnio nuostatos netaikomos:

1) perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybinių popierių biržoje;

2) perkant ir parduodant prekes aukcione (varžytynėse);

3) įstatyminių atstovų, taip pat atstovų, paskirtų teismo ar administracinių institucijų sprendimu, veiklai.

4. Atstovu šio skirsnio prasme nėra pripažįstami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jie veikia įstatymo ar juridinio asmens steigimo dokumentų nustatytose ribose.

2.170 straipsnis. Atstovo teisės ir pareigos

1. Atstovo teisės ir pareigos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos iš konkrečių aplinkybių.

2. Atstovas turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra būtini atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti.

3. Atstovo teisės ir pareigos gali būti išreikšti bet kokia forma ir jų apimtis gali būti įrodinėjama bet kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

2.171 straipsnis. Atstovo sudarytų sandorių galiojimas

1. Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas atstovaujamajam, jeigu atstovas veikė atstovaujamojo vardu ir interesais jam suteiktų teisių ribose ir tretysis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad sutartį sudaro su atstovu.

2. Atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o atstovui, jeigu:

1) tretysis  asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį sudaro su atstovu (neatskleistas atstovavimas);

2) konkrečios aplinkybės, pavyzdžiui, sutarties nuoroda, patvirtina, kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas sau, o ne atstovaujamajam.

3. Nepriklausomai nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, atstovaujamasis gali įgyvendinti atstovo įgytas teises prieš tretįjį asmenį, jeigu atstovas nevykdo savo prievolių atstovaujamajam, atsižvelgiant į  trečiojo asmens teisę panaudoti gynybos priemones  prieš atstovą. Jeigu atstovas nevykdo savo prievolių prieš tretįjį asmenį, tai šis asmuo turi teisę įgyvendinti prieš atstovaujamąjį savo teises, įgytas prieš atstovą, atsižvelgiant į atstovo teisę panaudoti gynybos priemones prieš tretįjį asmenį ir atstovaujamojo  teisę panaudoti gynybos priemones prieš atstovą.

4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytos teisės gali būti įgyvendintos, jeigu apie ketinimą jas įgyvendinti buvo atitinkamai pranešta atstovaujamajam, atstovui ir trečiajam asmeniui. Tretysis asmuo ar atstovaujamasis, gavę tokį pranešimą, nebegali atsisakyti nuo prievolių, siejančių juos su atstovu.

5. Jeigu atstovas nevykdo savo prievolių prieš tretįjį asmenį dėl atstovaujamojo kaltės, tai atstovas privalo pranešti trečiajam asmeniui atstovaujamojo vardą.

6. Jeigu tretysis asmuo nevykdo savo prievolių prieš atstovą, tai atstovas privalo pranešti atstovaujamajam trečiojo asmens vardą.

7. Atstovaujamasis negali įgyvendinti atstovo įgytų prieš tretįjį asmenį teisių, jeigu tretysis asmuo įrodo, kad jis nebūtų sudaręs sutarties, jeigu būtų žinojęs, kas yra atstovaujamuoju.

2.172 straipsnis. Sutarties sudarymas ar vykdymas neturint tam teisės

ar jas viršijant

1. Kai asmuo veikia neturėdamas tam teisės ar jas viršydamas, tai jo veiksmai atstovaujamajam nesukuria teisinių pasekmių. Tokiais atvejais teisės ir pareigos atsiranda tarp šio asmens ir trečiojo asmens.

2. Šio straipsnio 1 dalies taisyklės netaikomos tais atvejais, kai atstovaujamojo elgesys davė protingą pagrindą trečiajam asmeniui sąžiningai manyti, kad atstovas turi reikiamus įgaliojimus ir veikia jų ribose.

2.173 straipsnis. Atstovo veiksmų patvirtinimas

1. Atstovaujamasis turi teisę patvirtinti veiksmus, atliktus asmens neturint tam teisės ar jas viršijant. Patvirtinimas gali būti išreikštas bet kokia forma. Jis taip pat gali būti numanomas iš atstovaujamojo elgesio. Patvirtinimas įsigalioja nuo to momento, kai patvirtinimas pasiekia tretįjį asmenį. Įsigaliojusio patvirtinimo nebegalima atšaukti.

2. Jeigu sandorio sudarymo metu tretysis asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai tretysis asmuo neatsako prieš atstovaujamąjį, jeigu iki atstovo veiksmų patvirtinimo momento jis praneša atstovaujamajam, kad sandoris jam nėra privalomas net ir jį patvirtinus. Jeigu atstovaujamasis patvirtino atstovo veiksmus, bet tą padarė ne per protingą terminą, tai  tretysis asmuo gali atsisakyti nuo sandorio apie tai nedelsiant pranešdamas atstovaujamajam.

3. Jeigu tretysis asmuo sandorio metu žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas neturi teisių ar jas viršija, tai tretysis asmuo negali atsisakyti nuo sandorio nei iki atstovo veiksmų patvirtinimo, nei po jų patvirtinimo.

4. Tretysis asmuo visais atvejais gali atsisakyti priimti tik dalinį atstovo veiksmų patvirtinimą.

5. Jeigu atstovas atliko veiksmus būsimo juridinio asmens interesais iki juridinio asmens įsteigimo, tai tokius veiksmus galima patvirtinti tik įstatymo nustatytais atvejais

2.174 straipsnis. Atstovo veiksmų nepatvirtinimo teisinės pasekmės

1. Jeigu asmuo veikė neturėdamas tam teisės ar jas viršydamas ir atstovaujamasis atsisakė jo veiksmus patvirtinti, tai asmuo privalo  atlyginti trečiajam asmeniui tokio dydžio nuostolius, kurie leistų grąžinti tretįjį asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu atstovas būtų turėjęs teisę ar būtų veikęs savo teisių ribose.

2. Asmuo neatsako prieš trečiąjį asmenį, jeigu tretysis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad asmuo neturi teisės ar jas viršija.

2.175 straipsnis. Atstovo teisių pasibaigimas

1. Atstovo teisės pasibaigia:

1) atstovaujamojo ir atstovo susitarimu;

2) sudarius sandorį ar atlikus kitą veiksmą, kuriam atlikti buvo išduotas įgaliojimas;

3) atstovaujamajam panaikinus atstovui suteiktas teises;

4) atstovui atsisakius savo teisių;

5) kitais šio Kodekso numatytais atvejais.

2. Atstovo teisių pasibaigimas nedaro įtakos trečiojo asmens teisėms, išskyrus atvejus, kai tretysis asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie atstovo teisių pasibaigimą arba apie aplinkybes, esančias pagrindu atstovo teisėms pasibaigti.

3. Nepriklausomai nuo teisių pasibaigimo, atstovas turi teisę atlikti atstovaujamojo  ar jo įpėdinių interesais veiksmus, būtinus užkirsti žalos padarymą atstovaujamojo ar jo įpėdinių  interesams.

Trečiasis skirsnis

Prokūra

2.176 straipsnis. Prokūros samprata

1. Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir interesais atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su verslininko verslu.

2. Prokūra taip pat suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir interesais atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose neteisminėse institucijose.

3. Asmuo, kuriam išduota prokūra, yra prokūristas.

2.177 straipsnis. Prokūros išdavimas

1. Prokūrą išduoda atitinkamas  juridinio asmens valdymo organas  ar juridinio asmens savininkas arba jo įgaliotas asmuo juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka.

2. Prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendra prokūra). Tokiu atveju visi prokūristai privalo veikti kartu.

2.178 straipsnis. Prokūros forma

1. Prokūra turi būti išreikšta raštu ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą.

2. Prokūra turi būti įregistruota  Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.179 straipsnis. Prokūristo teisės

1. Prokūristas neturi teisės atlikti ir jam negali būti pavedama atlikti šių veiksmų:

1) perleisti ar apsunkinti atstovaujamojo nekilnojamąjį daiktą (įmonę);

2) pasirašyti atstovaujamojo balansą ir mokesčių deklaraciją;

3) skelbti atstovaujamojo bankrotą;

4) duoti prokūrą;

5) priimti į įmonę dalininku.

2. Prokūristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.

2.180 straipsnis. Prokūros apribojimai

1. Prokūra gali būti apribota juridinio asmens filialu, atitinkamomis juridinio asmens veiklos sritimis ir rūšimis, tam tikromis aplinkybėmis, laiku ar teritorija.

2. Prokūros apribojimai neturi įtakos tretiesiems asmenims.

2.181 straipsnis. Prokūros įsigaliojimas

1. Santykiuose tarp atstovaujamojo ir prokūristo prokūra įsigalioja nuo jos išdavimo momento.

2. Santykiuose tarp prokūristo ir trečiųjų asmenų prokūra įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.182 straipsnis. Prokūristo parašas

Pasirašydamas atstovaujamojo vardu dokumentus prokūristas privalo nurodyti, kad jis veikia kaip prokūristas, įrašydamas žodį “prokūristas” arba jo sutrumpinimą - “pp”.

2.183 straipsnis. Prokūristo atsakomybė

Prokuristas atsako prieš atstovaujamąjį ir trečiuosius asmenis taip pat, kaip ir prekybos agentas.

2.184 straipsnis. Prokūros pasibaigimas

1. Prokūra pasibaigia šiais pagrindais:

1) atstovaujamajam  ją atšaukus;

2) prokūristui nuo jos atsisakius;

3) atstovaujamajam iškėlus bankroto bylą;

4) likvidavus ar reorganizavus  išdavusį prokūrą juridinį asmenį;

5) mirus prokuristui.

2. Prokūra pasibaigia nuo  atitinkamo įrašo atitinkamame registre, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus.

2.185 straipsnis. Veiksmai, kuriems atlikti prokūra nereikalinga

1. Atstovaujamasis gali pavesti savo darbuotojams atlikti veiksmus, atitinkamoje verslo srityje pripažįstamus  kasdieniais ir įprastiniais, neišduodamas prokūros. Tokiais atvejais šio Kodekso normos, reguliuojančios prokūrą, taikomos pagal analogiją.

2. Preziumuojama, kad darbuotojai, dirbantys parduotuvėje ar sandėlyje, turi teisę parduoti, išduoti ar priimti  prekes, taip pat priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės be specialaus įgaliojimo.

3. Šiame straipsnyje nurodyti darbuotojai, pasirašydami atstovaujamojo vardu dokumentus, privalo nurodyti savo pareigas, vardą, pavardę ir savo įgaliojimus.

Skelbiu šį Lietuvos  Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS