Projektas P-2281(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO
ĮSTATYMAS
2000 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų - žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamąjį turtą įrašymo į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarką, nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro (toliau - nekilnojamojo turto kadastras) teisinį statusą, šį kadastrą tvarkančių įmonių, įstaigų ir asmenų teises, pareigas bei atsakomybę.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
2. Formuojant nekilnojamojo turto objektus taikomos šio įstatymo, Žemės įstatymo, Miškų įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo bei kitų teisės norminių aktų nuostatos, o įrašant nekilnojamojo turto objektų duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą taikomos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir šio įstatymo nuostatos. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymą (naudojimą) reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, parengti pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybės registrų tipinius nuostatus.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Nekilnojamojo turto kadastras – duomenims apie nekilnojamąjį turtą, kuris suformuotas vadovaujantis Žemės, Miškų, Statybos, Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų įstatymų, šio įstatymo bei kitų teisės norminių aktų nuostatomis, sukaupti reikalingų priemonių ir taisyklių visuma.
2. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys – tekstu, skaitmenimis, grafiniais elementais (taškais, linijomis bei poligonais), taip pat kartografiniais būdais išreikšta informacija, apibūdinanti nekilnojamojo turto kiekybines bei kokybines savybes.
3. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazė – nekilnojamojo turto kadastro duomenų visuma, kurią sudaro atrinkti, organizuoti ir susisteminti duomenys ir kuriuos galima rasti, apdoroti ir teikti vartotojams naudojant kompiuterius ir specialią programinę įrangą.
4. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – nekilnojamojo turto kadastro duomenų dalis, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto buvimo vieta, jo kiekybinės ir kokybinės savybės bei skirtingų nekilnojamojo turto objektų padėtis valstybinėje eodezinių koordinačių sistemoje ir kurioje ši informacija išreikšta žodžiais, skaitmenimis, grafiniais elementais ir kartografinėmis priemonėmis. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio turinį ir jo rengimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
5. Riboženklis – žemės sklypo formavimo ir jo naudojimo elementas, vietovėje nustatantis tikslią žemės sklypo ribos posūkio vietą. Riboženklių gaminimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti žemės administravimo ir kadastro veiklos priežiūrą.
6. Nekilnojamojo turto objektas – žemė ir kitokie daiktai, kurie susiję su žeme, kurie negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės ( statiniai, pastatai, patalpos, butai, inžineriniai įrenginiai ir kiti daiktai, kurie pagal savo paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji) ir kurie Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka gali būti aprašomi kaip atskiri daiktai. Daiktu laikomas iš gamtos išgautas arba gaminant sukurtas materialus daiktinės teisės objektas.
7. Kiemo įrenginys – neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio statinys, kuris tarnauja pagrindiniam daiktui ar jo priklausiniui.
8. Statinys – pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungta su žeme.
9. Patalpa – statinio dalis, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turinti aiškią funkcinę paskirtį bei atskirą išėjimą į lauką arba į kitas patalpas.
10. Butas – gyvenamojo ar negyvenamojo pastato, kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos, dalis, iš vieno ar kelių kambarių ir pagalbinių patalpų, turintis atskirą išėjimą į lauką arba į bendro naudojimo patalpas.
11. Pagrindinės nekilnojamojo turto formavimo sąlygos – taisyklių ir reikalavimų, kuriais privaloma vadovautis formuojant nekilnojamojo turto objektą, visuma.
12. Amalgamacija – nekilnojamojo turto objektų pertvarkymo būdas, kai vieno nekilnojamojo turto objekto dalis atidalijama nesuformuojant atskiro nekilnojamojo turto objekto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamojo turto objektu, t. y. atliekamas nekilnojamojo turto objektų sujungimas.
13. Žemės konsolidavimas – žemės sklypų pertvarkymas, vadovaujantis parengtu tam tikros teritorijos žemėtvarkos projektu, kad būtų iš esmės pagerintos žemės naudojimo sąlygos ir suformuotos žemėnaudos, kurios žemės sklypų savininkams sudarytų galimybes efektyviau plėtoti ūkinę veiklą.
14. Kadastro vietovė – pagrindinis nekilnojamojo turto klasifikavimo ir apskaitos teritoriniu principu elementas, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
15. Kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma žemės sklypų ribų posūkio koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir apskaičiuojamas tų žemės sklypų plotas ir (arba) statinių techniniai parametrai.
16. Nekilnojamojo turto objekto formavimas – veiksmų nekilnojamajam turtui, kaip daiktinės teisės objektui, sukurti ar pertvarkyti visuma.
4 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro paskirtis
Nekilnojamojo turto kadastras skirtas reikalingiems duomenims apie nekilnojamąjį turtą, suformuotą vadovaujantis šio įstatymo, Žemės įstatymo, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, nustatyti, jiems įrašyti į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes, kaupti, tvarkyti ir teikti juos vartotojams.
5 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų teisinis statusas
6 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymas
1. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra Vyriausybės įsteigta valstybės įmonė, registruojanti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, - Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.
2. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas atsako už duomenų, sukauptų nekilnojamojo turto kadastre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo vietiniai padaliniai, kurių skaičių ir struktūrą nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Asmenys, įgalioti tvarkyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, privalo turėti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteiktą kvalifikaciją. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo vietinių padalinių į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo vietiniuose padaliniuose nustatyta tvarka perduodami į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų originalai kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
3. Už Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teikiamų duomenų, įskaitant ir kartografinius duomenis, teisingumą įstatymų nustatyta tvarka atsako šiuos duomenis pateikę asmenys.
7 straipsnis. Dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo kaltės patirtos žalos atlyginimas
1. Fizinių ir juridinių asmenų ar valstybės ir savivaldybių patirtą žalą dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo kaltės atlygina Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytais atvejais.
II SKYRIUS. NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTO FORMAVIMAS
8 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto formavimo būdai.
Nekilnojamojo turto objektas formuojamas šiais būdais:
2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamojo turto objektą į atskirus naujus nekilnojamojo turto objektus;
3) atidalijant iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto objekto dalį, kuri suformuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas;
4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamojo turto objektus į vieną nekilnojamojo turto objektą;
9 straipsnis. Nekilnojamojo turto objektai
1. Nekilnojamojo turto (kartu su jo priklausiniais) objektais laikomi:
5) patalpa pastate, šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas;
2. Atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti:
1) žemės sklypo priklausiniai, nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje;
2) patalpos individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose, kurių negalima pertvarkyti į atskirus nekilnojamojo turto objektus;
4) ūkio pastatai, priestatai, kurie pagal savo panaudojimą ar ūkinės veiklos būdą yra tiesiogiai susiję su pastatu, butu ar patalpa, suformuotais kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas;
5) kito nekilnojamojo turto objektų (statinių) priklausiniai: inžineriniai įrenginiai, kurie pagal savo funkcijas yra tiesiogiai susiję su žemės sklypu ar statiniu, kuris jau yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (keliai, geležinkeliai, uosto įrenginiai ir pan.); kiemo įrenginiai, jei negalima nustatyti aiškios jų tikslinės priklausomybės, paskirties ar neapibrėžtas šių objektų naudojimo ar ūkinės veiklos būdas; tvoros, sienos, žemės dangos, sankasos, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susiję su žemės sklypu ar pastatu, suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.
3. Kai statinys yra padalintas į patalpas ar butus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie statinį ir apie statinio sudėtines dalis – butus bei patalpas.
10 straipsnis. Žemės sklypų, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, formavimas
1. Žemės sklypai, kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektai, formuojami remiantis Žemės įstatymo, Žemės reformos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis.
2. Pagrindas žemės sklypo formavimo darbams pradėti yra žemės sklypo savininko, valstybinės žemės naudotojo ar valdytojo funkcijas atliekančios institucijos rašytinis prašymas. Šis prašymas pateikiamas:
1) Žemės įstatymo, Žemės nuomos įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka institucijai, kuriai pavesta parduoti ar kitaip perleisti privačion nuosavybėn, išnuomoti ar suteikti naudotis valstybinę žemę – kai žemės sklypai formuojami valstybinėje žemėje;
2) institucijai ar asmenims, turintiems teisę atlikti žemės sklypų formavimo darbus – kai formuojami žemės sklypai, valdomi privačios nuosavybės teise. Kai nekilnojamasis turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, prašymą paduoda visi nuosavybės bendrasavininkiai arba notarine tvarka jų įgalioti asmenys.
11 straipsnis. Statinių, butų, patalpų ir inžinerinių įrenginių, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų, formavimas
1. Statiniai, butai, patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su žemės sklypu ar statiniu, (toliau – statiniai) kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai šio įstatymo 8 straipsnyje numatytais būdais formuojami tik tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai ar juridiniai asmenys, naudojantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, turi Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą statyti, rekonstruoti, remontuoti ar kitaip statinius pertvarkyti. Kad statinys, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suformuotas, patvirtina nustatyta tvarka išduotas statinių priėmimo naudoti aktas, o tais atvejais, kai statinys nebaigtas statyti - statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažyma, kad statinys statomas iš esmės nenukrypstant nuo projekto. Kai kaip atskirais nekilnojamojo turto objektais formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, naudojantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažymą apie tai, kad pastatytas statinys atitinka normatyvių statybos dokumentų reikalavimus.
. 2. Leidimą statinį statyti, rekonstruoti, remontuoti ar kitaip pertvarkyti išdavusi institucija leidimo kopiją per 30 dienų nuo išdavimo dienos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka perduoda Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris statiniui suteikia unikalų statinio kodą.
3. Laikoma, kad naujai statomi ar rekonstruojami statiniai baigti formuoti, kai nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas statinių priėmimo naudoti aktas, o tais atvejais, kai statinys nebaigtas statyti, - išduota statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos pažyma, kad statinys statomas iš esmės nukrypstant nuo projekto, ir parengta statinių kadastrinių matavimų byla. Statinių kadastrinių matavimų bylos turinį ir jos parengimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
12 straipsnis. Pagrindinės nekilnojamojo turto objekto formavimo sąlygos
1. Nekilnojamojo turto objektas turi būti suformuotas taip, kad atitiktų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą nekilnojamojo turto objekto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį.
2. Nekilnojamojo turto objektas turi būti formuojamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtais dokumentais.
3. Jei formuojamojo nekilnojamojo turto objekto ribos kerta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių bei kadastro vietovių ribas, atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami kiekviename administraciniame vienete – savivaldybėje.
13 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto ribų nustatymas, pažymėjimas ir planų parengimas
1. Šio įstatymo nustatyta tvarka formuojant žemės sklypus jų ribos ir kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, pagal kuriuos apskaičiuojamos žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir žemės sklypų plotai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų nustatymo tvarka netaikoma žemės reformos metu Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka naujai formuojamiems žemės sklypams, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo savininkas (pretendentas) pateikia prašymą atlikti kadastrinius matavimus šio įstatymo nustatyta tvarka už pretendento lėšas.
3. Perleidžiant, išnuomojant ar suteikiant panaudai privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie suformuoti ne pagal šio įstatymo reikalavimus, visais atvejais privalomai atliekami kadastriniai matavimai ir tikslinami kadastro duomenys. Žemės sklypų, kurie suformuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, kadastriniai matavimai gali būti atliekami, o kadastro duomenys gali būti tikslinami ir kitais atvejais, jei žemės sklypų savininkai ar valdytojai prašo.
4. Žemės sklypų kadastrinių matavimų tvarką ir reikalavimus nustato geodezijos ir kartografijos darbų priežiūrą atliekanti Vyriausybės įgaliota institucija kartu su Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju.
5. Statinių ir kitų nekilnojamojo turto objektų, išskyrus žemės sklypus, ribos nustatomos kadastriniais matavimais, kurių atlikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
6. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus žemės sklypų ribų posūkio taškai vietovėje pažymimi riboženkliais, kurių gaminimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti žemės administravimo ir kadastro veiklos priežiūrą
7. Nekilnojamojo turto objektus formuojantys asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka parengę žemės sklypų planus, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui šiuos dokumentus pateikia tokios formos, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis valstybinės geodezinių koordinačių sistemos duomenimis, galėtų nustatyti žemės sklypo vietą Lietuvos teritorijoje bei patikrinti, ar to žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas. Nekilnojamojo turto objekto ribos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymimos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose.
14 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūra
1. Nekilnojamojo turto objektai pradedami formavimuoti, kai nekilnojamojo turto savininkas ar tą nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise valdantis juridinis asmuo paduoda rašytinį prašymą (išskyrus prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą) Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris organizuoja nekilnojamojo turto objektų formavimą, nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes bei šį turtą ir teises į jį registruoja Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto savininkas ar tą nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise valdantis juridinis asmuo rašytinį prašymą suformuoti nekilnojamojo turto objektą gali paduoti ir matininkui ar šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Kai nekilnojamojo turto objektą formuoja matininkas arba šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos institucijos, visi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengti nekilnojamojo turto objekto dokumentai pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris juos patikrina ir įrašo į nekilnojamojo turto kadastrą. Nustatęs, kad parengti nekilnojamojo turto objekto dokumentai neatitinka šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas turi teisę grąžinti parengtus dokumentus teikėjui ir pareikalauti juos ištaisyti. Prašymų nagrinėjimo, jų tenkinimo ir sprendimų apskundimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
2. Jei nekilnojamojo turto objekto formavimą inicijavęs asmuo (toliau – pareiškėjas) nori sustabdyti ar nutraukti nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą, jis turi tai padaryti raštu kreipdamasis į Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją. Kai nekilnojamojo turto objektą formuoja matininkas ar šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos institucijos, pareiškėjas, norėdamas sustabdyti ar nutraukti nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą, raštu turi kreiptis į matininką ar šias institucijas. Jei nėra užsakovo ar kitų suinteresuotų asmenų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūra sustabdoma ar nutraukiama ne vėliau kaip kitą dieną po prašymo įteikimo. Dėl nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūros sustabdymo, nutraukimo ar atnaujinimo sprendžia užsakovas, matininkas ar nekilnojamąjį turtą formuojanti institucija ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, priimdami bendrą susitarimą. Šiame susitarime turi būti nuspręsta dėl išlaidų, kurių turėjo nekilnojamojo turto objekto formavimo darbus atlikęs asmuo, atlyginimo. Ginčai dėl nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūros sustabdymo ar nutraukimo bei turėtų išlaidų atlyginimo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūra gali būti sustabdyta ar nutraukta, jei pradėjus darbus paaiškėja, kad yra kliūčių, trukdančių tinkamai suformuoti nekilnojamojo turto objektą. Sprendimą nutraukti nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą pagal kompetenciją priima institucija, įgaliota tvarkyti valstybinę žemę ir organizuoti žemėtvarkos darbus, savivaldybės meras (valdyba) arba institucija, turinti teisę priimti sprendimą sustabdyti statinių statybą, rekonstravimą ar griovimą. Sprendimas sustabdyti nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą ar ją nutraukti gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Sprendimą atnaujinti sustabdytą nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą nekilnojamojo turto objektą formuojanti institucija ar asmenys priima, kai:
2) pareiškėjas, kuris šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra sustabdęs ar nutraukęs nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą, pateikia prašymą tęsti nekilnojamojo turto objekto formavimą;
3) institucija, įgaliota tvarkyti valstybinę žemę ir organizuoti žemėtvarkos darbus, savivaldybės meras (valdyba) arba institucija, turinti teisę priimti sprendimą sustabdyti statinių statybą, rekonstravimą ar griovimą, atšaukia savo sprendimą sustabdyti nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrą arba sprendimas panaikinamas įstatymų nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Nekilnojamojo turto objektą formuojančių asmenų teisės ir atsakomybė
1. Nekilnojamojo turto objektus formuoja matininkai. Kvalifikacinius reikalavimus matininko statusui įgyti ir matininkų kvalifikacines kategorijas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra atsakingas, kad į nekilnojamojo turto kadastrą būtų tiksliai įrašyti nekilnojamojo turto objektą suformavusių asmenų pateikti duomenys.
3. Matininkai, kai to reikalauja nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūra, pareiškėjo sutikimu turi teisę įeiti į nuosavybės teise pareiškėjui priklausantį arba jo naudojamą ar valdomą statinį, atlikti kadastrinius matavimus ir žemės tyrimus bei imtis kitų su nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūra susijusių priemonių. Statiniai, medžiai ir kiti augalai neturi būti be savininko sutikimo pažeisti ar sunaikinti, jei tai nebūtina nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrai tinkamai atlikti. Formuojant nekilnojamojo turto objektus saugomose teritorijose ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose, šiuos objektus formuojantys asmenys privalo laikytis Saugomų teritorijų ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymų nuostatų bei Vyriausybės nustatytos medžių bei kitų augalų apsaugos ir priežiūros tvarkos.
4. Matininkai, jei tai būtina nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūrai atlikti, turi teisę atlikti nekilnojamojo turto objekto formavimo darbus ir gretimuose žemės sklypuose, kai šių žemės sklypų savininkai, naudotojai ar valdytojai sutinka, ne mažiau kaip prieš 5 dienas raštu apie atliekamus darbus pranešę šių žemės sklypų savininkams, naudotojams ar valdytojams.
5. Jei asmuo nekilnojamojo turto objekto formavimo metu patiria žalos dėl turto objektą formuojančių asmenų kaltės, žala turi būti atlyginta iki nekilnojamojo turto objekto formavimo procedūros užbaigimo, o kai žala paaiškėjo baigus formuoti nekilnojamojo turto objektą – per 1 mėnesį po formavimo procedūros užbaigimo, jeigu su žalos patyrusiu asmeniu nesusitarta kitaip. Žalą atlygina matininkai, o ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
III SKYRIUS. NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTO PADALIJIMAS
16 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto padalijimo turinys
Nekilnojamojo turto objekto padalijimas yra toks nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamojo turto objektas jo savininko ar subjekto, pagal įstatymus įgyvendinančio turto savininko teises, prašymu yra padalijamas į atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šiuo atveju naujai suformuotiems nekilnojamojo turto objektams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka valstybės institucijų sprendimais ar nekilnojamojo turto savininko ir kitų asmenų sutartimis, gali būti nustatomi nauji arba pakeičiami galiojantys nekilnojamojo turto objektų naudojimo apribojimai bei specialios sąlygos.
17 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto padalijimo sąlygos
1. Nekilnojamojo turto objektas padalijamas Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, jeigu padalijimo metu nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės. Po nekilnojamojo turto objekto padalijimo naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) nebūti bendrosios nuosavybės teise naudojamose teritorijose, išskyrus tuos atvejus, kai to pageidauja naujai suformuojamo turto objekto savininkas arba bendrasavininkiai;
3) pagrindinė turto naudojimo tikslinė paskirtis bei ūkinės veiklos pobūdis neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams;
2. Jeigu nekilnojamojo turto objekto padalijimas susijęs su nekilnojamojo turto išpirkimu visuomenės poreikiams, išperkama nekilnojamojo turto dalis formuojama atsižvelgiant į jai nustatomą naudojimo pagrindinę tikslinę paskirtį.
18 straipsnis. Institucijos, tvirtinančios nekilnojamojo turto objekto padalijimo projektus
IV SKYRIUS. NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTO ATIDALIJIMAS
9 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto atidalijimo turinys
Nekilnojamojo turto objekto atidalijimas yra toks nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas, kai iš Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto nuosavybės bendrasavininkių prašymu atidalijamos nekilnojamojo turto objekto dalys, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.
20 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto atidalijimo sąlygos
V SKYRIUS. NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ SUJUNGIMAS
21 straipsnis. Nekilnojamojo turto objektų sujungimo turinys
1. Nekilnojamojo turto objektų sujungimas yra toks nekilnojamojo turto objekto formavimo būdas, kai keletas Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamojo turto objektų, turinčių bendrą žemės sklypo ribą ar statinio (patalpos) sieną (konstrukciją), jų savininkų ar nuosavybės bendrasavininkių, taip pat valstybei priklausančio turto valdytojų ar naudotojų prašymu sujungiami į vieną nekilnojamojo turto objektą.
2. Tais atvejais, kai atskirose teritorijose įgyvendinami žemės konsolidavimo projektai, žemės sklypų sujungimo procedūra yra tų projektų sudėtinė dalis. Atskirais atvejais žemės savininkų pageidavimu kartu su žemės konsolidavimo projektais gali būti rengiami žemės sklypų išdėstymo pakeitimo žemėtvarkos projektai, skirti žemės sklypų išdėstymui optimizuoti ir žemės naudojimo sąlygoms iš esmės pagerinti.
22 straipsnis. Nekilnojamojo turto objektų sujungimo sąlygos ir nekilnojamojo turto objekto priskyrimo konkrečiai kadastro vietovei tvarka
1. Nekilnojamojo turto objektai sujungiami tik tais atvejais, jeigu sujungimo metu nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentų ir žemėtvarkos projektų rengimo taisyklės. Po sujungimo naujai suformuoto nekilnojamojo turto objekto pagrindinė naudojimo tikslinė paskirtis bei ūkinės veiklos pobūdis turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams.
2. Jeigu jungiami nekilnojamojo turto objektai yra skirtingose kadastro vietovėse, naujai suformuotas nekilnojamojo turto objektas priskiriamas vienai konkrečiai kadastro vietovei:
1) pagal savininko gyvenamojo namo buvimo vietą - kai sujungiamuose žemės sklypuose yra gyvenamasis namas (-ai);
3) pagal didžiausios vertės iš buvusių žemės sklypų - kai sujungtame žemės sklype nėra gyvenamojo namo ir sujungiami vienodo dydžio (ploto) žemės sklypai;
3. Kai nekilnojamojo turto objektai sujungti, pagal naujai suformuoto nekilnojamojo turto objekto ribas prireikus Vyriausybės nustatyta tvarka atitinkamai pakeičiamos kadastro vietovių ribos.
23 straipsnis. Nekilnojamojo turto amalgamacija
Nekilnojamojo turto amalgamacija daroma, kai yra nekilnojamojo turto savininko ar valdytojo prašymas arba kelių nekilnojamojo turto savininkų bendras prašymas atlikti tokį nekilnojamojo turto pertvarkymą ir notariškai patvirtintas susitarimas dėl nekilnojamojo turto atidalijimo ir atidalytos dalies sujungimo su greta esančiu nekilnojamojo turto objektu.
VI SKYRIUS. NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO DUOMENYS
24 straipsnis. Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys
1. Į nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašyti šie žemės sklypo duomenys:
6) specialiosios žemės ir miško bei vandens telkinių naudojimo sąlygos ir kiti žemės naudojimo apribojimai;
2. Į Nekilnojamojo turto kadastrą turi būti įrašyti šie statinio, patalpos, buto ir kito nekilnojamojo turto objekto duomenys:
3. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų detalų turinį nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
4. Duomenis apie dirvožemio kiekybines ir kokybines savybes rengia, kaupia ir tvarko Vyriausybės įgaliota valstybės įmonė Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Įrašydamas nekilnojamojo turto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas kiekvienam nekilnojamojo turto objektui suteikia identifikatorių, kuris visą objekto egzistavimo laikotarpį nekinta ir naudojamas nekilnojamojo turto objektą registruojant Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto objektų identifikatorių suteikimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.
25 straipsnis. Nekilnojamojo turto objekto duomenų pakeitimas
1. Suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys keičiami nekilnojamojo turto savininko ar juridinio asmens, valdančio (naudojančio) tą turtą patikėjimo teise, prašymu, o įstatymų nustatytais atvejais Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, kai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikiami pakeitimams atlikti reikalingi šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyti dokumentai. Jeigu kadastro duomenų pasikeitimas susijęs su detaliųjų planų ar žemėtvarkos projektų priėmimu ar keitimu, kadastro duomenys keičiami, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka priimti ar pakeisti detalieji planai ar žemėtvarkos projektai.
2. Suformuoto nekilnojamojo turto objekto forma ir kiti kadastro duomenys gali būti pakeisti dėl naujai sudarytų miestų, miestelių ir kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų ar nustatytų specialių žemės ir statinių naudojimo taisyklių be savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimo tik įstatymų nustatytais pagrindais. Šiuo atveju nekilnojamojo turto kadastro duomenys keičiami Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka pagal atitinkamų valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimą. Atlyginimą už kadastro duomenų pakeitimą moka kadastro duomenų keitimą inicijavusi institucija, išskyrus tuos atvejus, kai kadastro duomenys keičiami taisant Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo padarytas klaidas.
26 straipsnis. Duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą vieta
27 straipsnis. Prašymas įrašyti duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą
1. Asmuo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui paduoda vieną prašymą suformuoti nekilnojamojo turto objektą (jei nekilnojamojo turto objekto formavimo darbus šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas) ir įrašyti duomenis apie suformuotą nekilnojamojo turto objektą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti suformuotą nekilnojamojo turto objektą ir teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Kai pareiškėjo pageidavimu nekilnojamojo turto objektą tiesiogiai formuoja matininkas ar šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos institucijos, prašymą suformuoti nekilnojamojo turto objektą asmuo paduoda matininkui ar 10 straipsnyje nurodytai institucijai, o kai nekilnojamojo turto objektas suformuotas, - atskirą prašymą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui įrašyti duomenis apie suformuotą nekilnojamojo turto objektą į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti šį objektą bei teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Prašymų formas ir turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.
28 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateiktini dokumentai duomenims apie nekilnojamojo turto objektą įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą
1. Duomenys apie žemės sklypus į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi pagal šiuos dokumentus:
2) Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą dėl naujo žemės sklypo suformavimo, kai žemės sklypas suformuotas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo reikalavimais, taip pat kai padalijami, atidalijami ar sujungiami valstybinės žemės sklypai bei privačios nuosavybės teise naudojamų žemės sklypų žemė išperkama visuomenės poreikiams;
3) Teritorijų planavimo įstatymo (dėl detaliųjų planų tvirtinimo tvarkos) įgaliotos institucijos sprendimą dėl privačios žemės sklypų suformavimo, kai jie padalijami, atidalijami ar sujungiami;
4) nekilnojamojo turto objektą suformavusių asmenų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą;
2. Duomenys apie statinius, patalpas, butus ir inžinierinius įrenginius į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi pagal šiuos dokumentus:
1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išduotą leidimą statyti, rekonstruoti, griauti, remontuoti ar kitaip statinį pertvarkyti;
2) Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinių priėmimo naudoti aktą – kai įrašomi duomenys apie baigtą statyti statinį;
3) statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka parengtą pažymą, kad statinys statomas iš esmės nenukrypstant nuo suderinto bei patvirtinto projekto, – kai įrašomi duomenys apie nebaigtą statyti statinį;
4) nustatyta tvarka parengtą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą ar atskiras šios bylos dalis;
29 straipsnis. Duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų išbraukimas
1. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, gavęs prašymą įrašyti nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo jų gavimo patikrina, ar pateikti dokumentai atitinka keliamus reikalavimus, ar jų pakanka duomenims įrašyti ir priima sprendimą dėl nekilnojamojo turto objekto duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą.
2. Kai tikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, trukdančių įrašyti nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.
3. Kai tikrinimo metu nustatoma kliūčių (neprisilaikyta įstatymuose nustatytų nekilnojamojo turto objektų formavimo procedūrų arba nepateikti ar pateikti ne visi šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyti dokumentai), trukdančių įrašyti nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka atideda nekilnojamojo turto objekto duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą iki tol, kol bus pašalintos įrašyti duomenis kliudančios priežastys, arba atsisako patenkinti pareiškėjo prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai pareiškėjui bei išdėsto atidėjimo ar atsisakymo motyvus.
4. Sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
5. Įrašęs nekilnojamojo turto objekto duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas apie tai praneša pareiškėjui išsiųsdamas arba įteikdamas jam Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatytos formos pažymą apie nekilnojamojo turto duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką.
30 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro sandara
Nekilnojamojo turto kadastrą sudaro šios dalys:
2) antroji dalis – statinių, patalpų, butų ir kitų nekilnojamojo turto objektų kadastro (techninės inventorizacijos) duomenys;
31 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateiktų dokumentų nekilnojamojo turto kadastro duomenims įrašyti saugojimas
32 straipsnis. Netikslių ar neteisingų nekilnojamojo turto kadastro duomenų taisymas
1. Suinteresuoti asmenys, iki nekilnojamojo turto objekto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra netikslūs ar neteisingi, gali pareikalauti, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas netikslius ar neteisingus duomenis ištaisytų, o neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo, turi išnagrinėti prašymą ištaisyti arba papildyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir priimti sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atmetimo. Apie priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.
33 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų suvestinės
1. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų suvestines Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka rengia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.
2. Suvestiniai ir analitiniai nekilnojamojo turto kadastro duomenys rengiami atitinkamų ministerijų bei žinybų užsakymu ir šių institucijų lėšomis.
3. Suvestiniams ir analitiniams nekilnojamojo turto kadastro duomenims parengti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teikti būtiną informaciją apie turimą arba valdomą nekilnojamąjį turtą, jei tokios informacijos nėra kituose valstybės registruose ar kadastruose.
VII SKYRIUS. NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO LĖŠOS
34 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro lėšos
1. Nekilnojamojo turto objektai formuojami ir jų duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi:
1) nekilnojamojo turto, privačios nuosavybės teise priklausančio fiziniams ar juridiniams asmenims, - šio nekilnojamojo turto savininkų lėšomis;
2) nekilnojamojo turto, priklausančio valstybei, – nekilnojamojo turto valdytojų, valdančių (naudojančių) nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, lėšomis;
35 straipsnis. Atlyginimas už nekilnojamojo turto objektų suformavimą ir duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą bei už naudojimąsi nekilnojamojo turto kadastro duomenimis
1. Atlyginimo už nekilnojamojo turto objektų suformavimą ir duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą bei už naudojimąsi nekilnojamojo turto kadastro duomenimis dydį, maksimalius tarifus ir atsiskaitymo už nekilnojamojo turto objekto formavimą tvarką nustato Vyriausybė.
2. Nekilnojamojo turto savininkai ar asmenys, valdantys šį turtą patikėjimo teise, su nekilnojamojo turto objektus formuojančiais asmenimis ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoju atsiskaito per sutartyse su šiais subjektais sulygtus terminus ir neviršydami Vyriausybės nustatytų maksimalių atlyginimo tarifų.
3. Už duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą asmenys, padavę prašymus įrašyti šiuos duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui atlygina nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS . MATININKŲ RŪMAI. MATININKAS
36 straipsnis. Matininkų rūmai
1. Matininkų rūmai yra viešoji įstaiga, kuri veikia vadovaudamasi Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais ir Matininkų rūmų įstatais. Matininkų rūmų steigėjas yra Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Matininkų rūmų valdymo organai yra: visuotinis Rūmų narių susirinkimas, taryba, pirmininkas, vicepirmininkas ir administracija. Tarybą, pirmininką ir vicepirmininką trejiems metams renka visuotinis Rūmų narių susirinkimas paprasta balsų dauguma. Administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką skiria Matininkų rūmų steigėjas tarybos sutikimu. Administracijos darbuotojai negali būti renkamų Matininkų rūmų valdymo organų ir komisijų nariais. Matininkų rūmų valdymo organų sudėtį, kompetenciją ir administracijos etatus nustato Matininkų rūmų įstatai. Matininkų rūmų įstatuose apibrėžiamos nuolatinės komisijos ir jų sudarymo tvarka. Privaloma sudaryti šias komisijas: kvalifikacinę komisiją, kainų komisiją, etikos komisiją, revizijos komisiją. Matininkų rūmų valdymo organų veikla finansuojama iš Rūmų biudžeto.
3. Matininkų rūmų įstatus priima visuotinis Rūmų narių susirinkimas. Matininkų rūmų įstatus tvirtina ir Rūmų veiklą prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija, atliekanti žemės administravimo ir kadastro veiklos priežiūrą. Pirmajame (steigiamajame) Matininkų rūmų narių visuotiniame susirinkime turi teisę dalyvauti asmenys, turintys žemėtvarkos, geodezijos, statybos, nekilnojamojo turto vertinimo, ekonomikos arba nekilnojamojo turto kadastro sričių aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų darbo nekilnojamojo turto formavimo srityje patirtį. Teisė dalyvauti pirmajame (steigiamajame) Matininkų rūmų narių visuotiniame susirinkime nesuteikia matininko statuso. Šiame įstatyme apibrėžtas Matininkų rūmų funkcijas iki pirmojo (steigiamojo) Matininkų rūmų narių visuotinio susirinkimo atlieka Vyriausybės įgaliota institucija - Matininkų rūmų steigėja, kuri privalo sušaukti pirmąjį Matininkų rūmų narių visuotinį susirinkimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
4. Matininkų rūmų veikla finansuojama iš Matininkų rūmų nario mokesčio, mokesčio už matininko kvalifikacijos kėlimą, lėšų, surinktų iš baudų, bei iš kitos veiklos gautų lėšų.
5. Matininkų rūmai gina ir saugo profesinius, socialinius bei ekonominius savo narių interesus, atstovauja matininkų interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei teismuose, tvarko matininkų statusą turinčių asmenų registrą ir suteikia matininkui identifikavimo numerį, išduoda leidimą asmeniniam spaudui gauti, rūpinasi matininkų kvalifikacija ir veikia nepažeisdami įstatymų bei Matininkų rūmų įstatų.
6. Matininkų rūmai asmenims nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka atlygina materialinę ir moralinę žalą, patirtą dėl matininkų, formavusių nekilnojamojo turto objektą, kaltės. Žala atlyginama iš šiam tikslui sudaromo fondo bei draudimo išmokų. Žalos atlyginimo fondo sudarymo tvarką nustato Matininkų rūmų įstatai.
37 straipsnis. Matininkas
1. Matininkas atlieka šiuos veiksmus:
3) parengia ir tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytus nekilnojamojo turto objektų dokumentus;
4) apskaičiuoja nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir teikia nekilnojamojo turto apskaitos paslaugas;
6) šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka teikia nekilnojamojo turto objekto duomenis Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui;
7) suinteresuotų asmenų prašymu ar valstybės valdžios ir valdymo institucijų pavedimu atlieka nekilnojamojo turto kadastro duomenų ir dokumentų, taip pat kadastrinių ir geodezinių matavimų ekspertizę;
2. Matininkas gali steigti savo biurą, kuris veikia vadovaudamasis Personalinių įmonių įstatymu, arba dirbti bet kokio statuso įmonėje, kurios įstatuose ar nuostatuose yra numatyta nekilnojamojo turto formavimo veikla. Visais atvejais už savo veiklą matininkas atsako asmeniškai. Matininko narystė Matininkų rūmuose privaloma. Savo veiklą matininkas privalomai apdraudžia civilinės atsakomybės draudimu Matininkų rūmų vardu. Matininko veiklos draudimo sumą nustato Matininkų rūmų įstatai.
3. Matininkas tvirtina formuojant nekilnojamojo turto objektus parengtus dokumentus savo asmeniniu spaudu ir parašu, kurie užtikrina matininko asmeninę teisinę ir materialinę atsakomybę už nekilnojamojo turto objektų formavimo teisingumą ir teisėtumą. Matininko asmeniniame spaude privalomi šie rekvizitai: matininko vardas ir pavardė, žodis "Matininkas", Lietuvos valstybės herbas, Matininkų rūmų įstatų nustatyta tvarka suteiktas matininko identifikavimo numeris.
IX SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38 straipsnis. Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų nekilnojamojo turto objektų duomenų pirmenybė prieš kitais būdais nustatytus nekilnojamojo turto objektų duomenis
39 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo saugomų dokumentų, duomenų bei nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių likimas likvidavus ar reorganizavimas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją
Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo saugomi dokumentai, pagal kuriuos buvo suformuoti nekilnojamojo turto objektai, duomenys magnetinėse laikmenose bei nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiai, likvidavus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją, Archyvų įstatymo nustatyta tvarka perduodami Valstybės archyvui, o reorganizavus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją - naujajam šio kadastro tvarkytojui (jo teisių perėmėjui).
40 straipsnis. Anksčiau suformuotų nekilnojamojo turto objektų duomenų juridinis statusas
1. Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytiems duomenims prilyginami tie nekilnojamojo turto objektų duomenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
2. Nekilnojamojo turto objektų duomenys, įrašyti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje saugomose statinių techninės inventorizacijos bylose, lieka galioti iki jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir į jį perrašomi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka ir per šiuose nuostatuose nurodytus terminus.
41 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Įsigaliojus šiam įstatymui, Vyriausybė:
1) iki 2001 m. liepos 1 d. parengia nekilnojamojo turto objektus formavusių asmenų perkvalifikavimo į matininkus tvarką;
2) visus su nekilnojamojo turto objekto vertės nustatymu susijusius teisės aktus suderina su šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalies 9 punktu;