Projektas

Lietuvos Respublikos

Civilinis

kodeksas

2000 m.                            d. Nr.

Vilnius

P e n k t o j I    K N Y G A

PAVELDĖJIMO TEISĖ

I skyrius

BENDRIEJI NUOSTATAI

5.1 straipsnis. Paveldėjimo samprata

1. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įstatyminiams arba (ir) testamentiniams įpėdiniams.

2. Paveldimi materialūs daiktai (nekilnojamieji ir kilnojamieji) ir nematerialūs daiktai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir turtinės palikėjo prievolės, intelektualinė nuosavybė įstatymo nustatytais atvejais (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymo nustatytais atvejais turtinės teisės bei pareigos.

3. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, teisė į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.

5.2 straipsnis.  Paveldėjimo pagrindai

1. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

2. Pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu.

3. Jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

5.3 straipsnis. Palikimo atsiradimas

1. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti mirusiu arba teismo sprendime nurodyta mirties diena.

2. Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda.

5.4 straipsnis. Palikimo atsiradimo vieta

1. Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (šio kodekso antrosios knygos 2.12 straipsnis).

2. Jeigu palikėjas pastoviai negyveno vienoje vietoje, tai palikimo atsiradimo vieta laikoma:

1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno;

2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, tai palikimo atsiradimo vieta bus ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės masės, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

3. Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatinėjama pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes.

4. Kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietą suinteresuotų asmenų prašymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes.

II SKYRIUS

Įpėdiniai

5.5 straipsnis. Asmenys, galintys būti įpėdiniais

1. Įpėdiniais gali būti:

1) paveldint pagal įstatymą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, Lietuvos valstybė;

2) paveldint pagal testamentą - fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti, jam esant gyvam, ir gimė po jo mirties; testamente įvardinti dar nepradėti asmenys, jiems gimus;

3) paveldint pagal testamentą - juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią.

2. Testamentiniais įpėdiniais taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.

5.6 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės paveldėti

1. Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais savo veiksmais, nukreiptais prieš palikėją, kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą, prisidėjo prie jų pašaukimo paveldėti, jeigu teismine tvarka nustatytos šios aplinkybės:

1) tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę;

2) tyčia sudarė tokias sąlygas, kad palikėjas iki pat savo mirties neturėjo galimybės sudaryti testamento, jį panaikinti ar pakeisti;

3) apgaule, grasinimais, prievarta privertė palikėją sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudarytą testamentą, privertė įpėdinį atsisakyti nuo palikimo;

4) slėpė, klastojo ar sunaikino testamentą.

2. Įpėdinis nepraranda teisės paveldėti pagal šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, jeigu iki palikimo atsiradimo momento testamentas ar jo atitinkamos atskiros dalys nustojo galioti nepriklausomai nuo įpėdinio veiksmų.

3. Nepaveldi pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jeigu jų valdžia teismo sprendimu buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigęs ar panaikintas.

5.7 straipsnis. Sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimas

1. Pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo:

1) palikėjas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą santuokai nutraukti;

2) teismas buvo nustatęs gyvenimą skyrium (separacija);

3) buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia (išskyrus sąžiningą sutuoktinį), jeigu buvo pareikštas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus nutraukti santuoką nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.

5.8 straipsnis. Paveldėjimo teisės ginčijimas

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė  kitas asmuo.

5.9 straipsnis. Paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės

1. Įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti įpėdinį netinkamu, laikoma, kad šis įpėdinis palikimo nepriėmė.

2. Jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi būti šaukiamas paveldėti, tai jis laikomas palikimą priėmusiu, išskyrus atvejus, jeigu ieškinys buvo pareikštas kitų įpėdinių interesais.

3. Kiti įpėdiniai, kurie būtų šaukiami paveldėti, jeigu nebūtų netinkamo įpėdinio, turi teisę priimti palikimą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

4. Naujai šaukiamiems paveldėti įpėdiniams palikimas laikomas atsiradusiu nuo palikimo atsiradimo momento (šio kodekso 5.3 straipsnis).

5.10 straipsnis. Asmenys, neturintys teisės gauti testamentinę išskirtinę

Jeigu testamentinės išskirtinės gavėjas atliko veiksmus, numatytus šio kodekso 5.6 straipsnio 1 dalyje, tai jis netenka teisės į testamentinę išskirtinę.

III SKYRIUS

PAVELDĖJIMAS PAGAL ĮSTATYMĄ

5.11 straipsnis. Įstatyminių įpėdinių eilės

1. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmosios eilės - palikėjo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai gimę po jo mirties;

2) antrosios eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečiosios eilės - palikėjo senoliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtosios eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktosios eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštosios eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

2. Antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą tiktai nesant pirmosios eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečiosios, ketvirtosios, penktosios ir šeštosios eilės įpėdiniai yra šaukiami paveldėti, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldint po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.

4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldint po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.

5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę santuokoje arba santuokoje pripažintoje negaliojančia, o taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta įstatymo nustatyta tvarka.

5.12 straipsnis. Paveldėjimas atstovavimo teise

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su  šaukiamais paveldėti atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

5.13 straipsnis. Sutuoktinių paveldėjimo teisė

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis šaukiamas paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos eilės arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jie yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, tai sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis šaukiamas paveldėti su antros eilės įpėdiniais, jis paveldi pusę palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

5.14 straipsnis. Namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimas

Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

IV SKYRIUS

PAVELDĖJIMAS PAGAL TESTAMENTĄ

5.15 straipsnis. Testamentinis veiksnumas

1. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats asmeniškai.

2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

5.16 straipsnis. Testamento ar jo dalių negaliojimas

1. Negalioja testamentas:

1)   sudarytas neveiksnaus asmens;

2) sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis;

3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.

2. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

3. Neišlikęs testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatinėti teismine tvarka.

4. Testatorius neturi teisės pavesti kitam asmeniui po jo mirties nustatinėti ar keisti testamento turinį.

5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas

1. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai, kurie būtų šaukiami paveldėti, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

2. Vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas  smurto ar realaus grasinimo įtakoje, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

5.18 straipsnis. Testamento sudarymo sąlygos

1. Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.

2. Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai kad kokio tai asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko.

5.19 straipsnis. Palikėjo teisė palikti testamentu savo turtą savo nuožiūra

1. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

2. Testatorius gali palikti turtą ar dalį jo juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti, vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims.

3. Testatorius gali testamente atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.

4. Jeigu testatorius nenurodė kiekvieno iš testamentinių įpėdinių dalių, turtas tarp jų dalijamas lygiomis dalimis.

5. Jeigu paveldimas turtas testamente paskirstytas taip, kad visos dalys, kartu paimtos, viršija viso turto apimtį, tai kiekvieno įpėdinio dalis atitinkamai sumažinama.

6. Jeigu dalių suma mažesnė už viso turto dydį, tai priklausomai nuo testamento turinio, arba proporcingai didinamos testamentinių įpėdinių paveldimos turto dalys, arba likęs turtas paveldimas pagal įstatymą.

5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį

1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dienai, paveldi, nepriklausomai nuo testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų, paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

2. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

5.21 straipsnis. Kito įpėdinio paskyrimas

Testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas testamento įpėdinis numirs prieš palikimo atsiradimą arba nepriims palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam įpėdiniui paskirti kitą įpėdinį, jeigu antrinis įpėdinis numirs iki palikimo atsiradimo arba nepriims palikimo. Kitų įpėdinių paskyrimų eilė neribojama.

5.22 straipsnis. Testamentu nepaskirtos turto dalies  paveldėjimas

1. Testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įstatyminių įpėdinių, šaukiamų paveldėti pagal šios knygos 5.11-5.14  straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įstatyminiai įpėdiniai, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip.

5.23 straipsnis. Testamentinė išskirtinė

1. Testatorius turi teisę įpareigoti testamentinį įpėdinį įvykdyti kurią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai; šie asmenys įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Išskirtinės gavėjais gali būti tiek įstatyminiai įpėdiniai, tiek kiti asmenys.

2. Testatoriaus įpareigotas įpėdinis įvykdyti testamentinę išskirtinę, turi ją įvykdyti tik perėjusio paveldimo turto vertės ribose, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus.

3. Jeigu testamentinis įpėdinis, įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, turi teisę į privalomąją palikimo dalį, tai jis testamentinę išskirtinę įvykdo tik jam paveldimo turto vertės, viršijančios jo privalomosios dalies dydį, ribose.

4. Jeigu įpėdinis, kuris buvo įpareigotas įvykdyti testamentinę išskirtinę, miršta prieš palikimo atsiradimą arba jis nepriima palikimo, tai prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems jo dalį.

5. Jeigu testamente nenurodytas testamentinės išskirtinės vykdytojas, tai testamentinė išskirtinė išskiriama iš paveldimo turto iki įpėdinių paveldimo turto dalių nustatymo.

6. Testamentinė išskirtinė netenka galios, jeigu jos gavėjas miršta prieš palikimo atsiradimą.

5.24 straipsnis. Testamentinės išskirtinės priėmimas

1. Testamentinės išskirtinės gavėjas turi teisę testamentinę išskirtinę priimti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę išskirtinę.

2. Apie testamentinės išskirtinės priėmimą gavėjas praneša testamento vykdytojui (palikimo valdytojui), įpėdiniui, priėmusiam palikimą ir įpareigotam įvykdyti testamentinę išskirtinę arba palikimo atsiradimo vietos notarui. Jeigu testamentinė išskirtinė susijusi su teise į nekilnojamąjį daiktą, pareiškimas visais atvejais paduodamas notarui, kuris išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, ir testamentinė išskirtinė registruojama viešame registre.

5.25 straipsnis. Testamentinės išskirtinės rūšys

1. Jeigu testamentinės išskirtinės dalyku yra individualiais požymiais apibrėžtas daiktas, tai testamentinės išskirtinės gavėjas, priėmęs išskirtinę, į tokį daiktą nuosavybės teisę įgyja nuo palikimo priėmimo momento. Daiktas nuo šio momento pereina testamentinės išskirtinės gavėjui su visomis teisėmis ir pareigomis, kurios priklausė palikėjui šio daikto atžvilgiu. Testamentinės išskirtinės gavėjui taip pat priklauso ir pagrindinio daikto priklausiniai.

2. Jeigu testamentinės išskirtinės dalyką sudaro prievoliniai reikalavimai, tai išskirtinės gavėjui taip pat priklauso visi papildomi reikalavimai, kurie turėjo būti įvykdyti palikėjo mirties momentui.

3. Jeigu testamentinės išskirtinės dalyku yra kilnojami rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, tai tokia testamentinė išskirtinė turi būti įvykdyta nepriklausomai nuo to, ar yra tokie daiktai palikimo sudėtyje. Jeigu tokių daiktų yra keletas, tai pasirinkimo teisė priklauso testamentinės išskirtinės gavėjui, jeigu kitaip nenustato testamentas.

4. Įpėdinį, kuriam pereina nekilnojamas daiktas (žemė, namas, butas ir kt.) arba individuali (personalinė) įmonė, testatorius turi teisę įpareigoti duoti kitam asmeniui tam tikram terminui arba iki gyvos galvos naudotis nekilnojamu daiktu ar jo dalimi, arba perduoti iš šio turto gaunamas pajamas ar jų dalį.

5. Jeigu testatorius testamentine išskirtine kam nors skyrė išlaikymą, nenurodydamas jo turinio, tai toks asmuo turi teisę į maistą, būstą, drabužius ir medicininį aptarnavimą, o besimokantys - į mokymosi išlaidų padengimą per visą mokymosi laiką, bet ne ilgiau nei jiems sueis dvidešimt ketveri metai.

5.26 straipsnis. Turto palikimas visuotinai naudingiems ir labdaros

tikslams                                             

1. Testatorius visą savo turtą, jo dalį ar konkretų kokį daiktą gali palikti visuotinai naudingam tikslui pasiekti arba labdarai. Tokio turto įpėdiniu gali būti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus įsteigtas, vykdant testatoriaus valią. Tokį juridinį asmenį įsteigti testatorius gali įpareigoti įpėdinį arba testamento vykdytoją.

2. Jeigu įpėdinis arba testamento vykdytojas nesiima priemonių įsteigti juridinį asmenį, tai suinteresuoti asmenys  kreipiasi į teismą, prašydami palikimui paskirti administratorių ir įpareigoti pastarąjį įsteigti testamente numatytą juridinį asmenį.

3. Jeigu visuotinas poreikis, kuriam buvo perduotas turtas, pasibaigė arba turto negalima panaudoti testamente nurodytam tikslui ir nėra testatoriaus nurodymų, ką tokiu atveju daryti su turtu, tai tokio turto tolesnio panaudojimo klausimą sprendžia  palikimo atsiradimo vietos teismas. Toks turtas turi būti panaudotas artimiems testatoriaus nurodytiems tikslams.

5.27 straipsnis. Testamentų rūšys

Testamentai gali būti viešieji ir asmeniniai.

5.28 straipsnis. Viešieji testamentai

1. Viešieji testamentai - tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje.

2. Kurčnebylių viešieji testamentai sudaromi dalyvaujant asmeniui, kuris supranta gestų kalbą ir kuriuo pasitiki testatorius, išskyrus atvejus,  kai kurčnebylys raštingas ir jis sudarytą testamentą perskaito bei raštu patvirtina, kad yra supažindintas su jo turiniu.

3. Testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas. Surašytas testamentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Testamentą pasirašo pats testatorius ir jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius išduodamas testatoriui, o kitas testamento egzempliorius lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali.

4. Jeigu testatoriaus ar kito asmens turimas testamentas neatitinka pas notarą saugomo testamento, tai kilus ginčui pirmenybė teikiama pas notarą saugomam testamentui, jeigu jame nėra nustatyta tvarka neaptartų ištaisymų, išbraukymų ar ištrynimų.

5. Negalima ginčyti viešojo testamento sudarymo fakto.

6. Viešiesiems testamentams prilyginami:

1) asmenų, besigydančių ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo-profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvenančių senelių ir invalidų namuose testamentai, patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat šių senelių ir invalidų namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų;

2) asmenų, esančių plaukiojimo metu jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos Respublikos vėliava, testamentai patvirtinti tų laivų kapitonų;

3) asmenų, esančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti tų ekspedicijų viršininkų;

4) karių testamentai, patvirtinti dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadų (viršininkų);

5) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų viršininkų;

6) testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai.

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys privalo jų patvirtintus testamentus per įmanomai trumpiausią laiką perduoti notarui teisingumo ministro nustatyta tvarka.

5.29 straipsnis. Kito asmens pasirašymas testamente

Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai, jo prašymu, testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą, ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.

5.30 straipsnis. Asmeninis testamentas

1. Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojančiu, tik jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

2. Testatoriaus ranka padaryti pataisymai, jo aptarti išbraukimai nedaro testamento negaliojančiu. Galioja sąlygos, kurias per klaidą testatorius išbraukė, o vėliau savo ranka padarė prierašą, kad šios sąlygos buvo išbrauktos per klaidą. Jeigu testamente per klaidą praleistas koks tai žodis arba žodis parašytas neteisingai, testamentas galioja, galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų.

3. Asmeninis testamentas akivaizdžiai nebaigtas, nepasirašytas negalioja.

4. Jeigu testamente yra prierašas, kad testatorius jį ateityje papildys, bet to nepadarė, tai toks testamentas galioja, jeigu jis gali būti įvykdytas be numatyto papildymo.

5.31 straipsnis. Asmeninio testamento perdavimas saugoti

1. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio šalyje. Priimant testamentą saugoti turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė.

2. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas viešajam, jeigu perdavimo metu buvo laikomasi šių reikalavimų:

1) testamentą perduoda pats testatorius asmeniškai, pareikšdamas, kad testamente išreikšta jo paskutinė valia;

2) testamentas perduodamas uždarame voke, kuris antspauduojamas priimančios įstaigos antspaudu ir ant jo pasirašo testatorius ir testamentą priimantis asmuo;

3) apie testamento priėmimą saugoti surašomas aktas, kuriame nurodoma, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašoma voko išvaizda, antspaudai, nurodomi testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigybė, vardas ir pavardė. Aktą pasirašo testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Akto kopija išduodama testatoriui.

3. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testamentą bet kada testatorius gali atsiimti. Testamentą galima išduoti testatoriaus atstovui pagal specialiai tam duotą testatoriaus įgaliojimą.

4. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti šio straipsnio nustatyta tvarka, tai jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per 1 metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas.

5.32 straipsnis. Testamentų registras

1. Sudarytų Lietuvos Respublikos teritorijoje testamentų registrą veda Centrinė hipotekos įstaiga.

2. Notarai, konsuliniai pareigūnai per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie jų patvirtintus, priimtus saugoti ar panaikintus testamentus. Pranešime nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data bei vieta, rūšis ir saugojimo vieta. Testamento turinys nenurodomas.

3. Testamentų registro duomenis galima perduoti teismui, notarui ir kitiems suinteresuotiems asmenims po testatoriaus mirties.

5.33 straipsnis. Testamento paskelbimas

1. Kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną, apie kurią pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Jeigu vokas su testamentu buvo antspauduotas, tai reikalinga surašyti protokolą, kuriame pažymima ar nepažeisti vokas ir antspaudai. Jeigu yra keli testamentai, tai skelbiami visi testamentai.

2. Notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir pranešti jiems per įmanomai trumpiausią laiką apie testamento turinį.

5.34 straipsnis. Testamento saugojimo terminas

Jeigu testamentas saugomas daugiau kaip trisdešimt metų, sauganti įstaiga  privalo prieinamomis priemonėmis patikrinti ar gyvas testatorius. Jeigu paaiškėja, kad testatorius miręs, tai testamentas atidaromas ir paskelbiamas.

5.35 straipsnis. Testamento panaikinimas, papildymas ir pakeitimas

1. Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą arba nepriklausomai nuo jo sudarymo.

2. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui.

3. Testatorius taip pat gali panaikinti viešąjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka.

5.36 straipsnis. Testamento sąlygos

1. Testatorius įpėdinį ar testamentinės išskirtinės gavėją gali paskirti, nurodydamas sąlygą ar sąlygas, kurias jie privalo įvykdyti, kad būtų pašaukti paveldėti.

2. Negalioja neteisėtos sąlygos ir sąlygos, prieštaraujančios geriems papročiams ar pažeidžiančios geros moralės reikalavimus.

5.37 straipsnis. Testamento vykdymas

1. Testamentą vykdo: testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas, įpėdinis arba teismo paskirtas palikimo administratorius.

2. Nieko negalima paskirti testamento vykdytoju prieš jo valią, tačiau asmuo, prisiėmęs testamento vykdytojo pareigas, negali jų atsisakyti be svarbių priežasčių.

3. Testatorius gali paskirti vieną ar kelis testamento vykdytojus. Taip pat testatorius gali paskirti antrinį testamento vykdytoją, jeigu pirmasis vykdytojas negalės vykdyti savo pareigų. Šiuo atveju reikalaujama, kad būtų vykdytojo (antrinio vykdytojo) sutikimas, jo išreikštas  įrašo pačiame testamente arba pridėtame prie testamento pareiškime.

4. Testamento vykdytoju negali būti asmuo, kuris pasirašė testamentą už testatorių.

5. Jeigu testatorius nepaskyrė testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas ar įpėdinis negali atlikti savo pareigų, tai palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismas skiria palikimo administratorių, kuris atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui įvykdyti.

6. Asmuo, pradėjęs vykdyti testamentą, neturi teisės be svarbių priežasčių atsisakyti šių pareigų.

5.38 straipsnis. Testatoriaus paskirto testamento vykdytojo teisės ir

pareigos

1. Testamento vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui įvykdyti. Kol nepaskirtas palikimo administratorius arba kol nenustatyti įpėdiniai, testamento vykdytojas atlieka įpėdinio funkcijas: valdo palikimą, sudaro palikimo apyrašą, išmoka palikimo skolas, išieško palikėjo skolininkų skolas, teikia išlaikytiniams priklausantį išlaikymą, ieško įpėdinių, aiškinasi ar įpėdiniai priima palikimą ir pan. Testamentas yra testamento vykdytojo veiklos instrukcija. Testamento vykdytojas, vykdydamas testamentą, tariasi su įpėdiniais. Kilusį ginčą dėl testamento vykdymo sprendžia palikimo atsiradimo vietos teismas.

2. Testamento vykdytojas savo pareigas privalo atlikti su tokiu pat rūpestingumu, kaip jis rūpinasi savo privačiais interesais. Jeigu testamento vykdytojas už savo darbą gauna atlyginimą, tokiu atveju jis įpėdiniams ir kitiems suinteresuotiems asmenims atsako ir už neatsargiais veiksmais padarytus nuostolius.

3. Jeigu testatorius paskyrė keletą testamento vykdytojų ir kiekvieno jų teisių bei pareigų tiksliai neapibrėžė, tai jie veikia bendrai. Kilę tarp jų nesutarimai dėl testamento vykdymo sprendžiami teismine tvarka. Už veiksmus, atliktus bendru sutarimu, testamento vykdytojai atsako solidariai.

4. Jeigu vienam iš testamento vykdytojų, testatorius davė atskirą konkretų pavedimą arba pavedė tam tikros testamento dalies vykdymą, toks vykdytojas atsako tik už savo veiksmus.

5. Testamento vykdymo išlaidos padengiamos iš paveldimo turto.

6. Testamento vykdytojas atlieka savo pareigas neatlygintinai, jeigu testatorius nenustatė testamente atlyginimo.

5.39 straipsnis. Palikimo apyrašas

1. Pradėjęs  tvarkyti palikimą, testamento vykdytojas ar administratorius privalo nedelsiant sudaryti palikimo apyrašą, kuriame įvardijamas turtas, sudarantis palikimą, palikėjo kreditorinis ir debitorinis įsiskolinimas. Įpėdinis, pareiškęs norą, turi teisę dalyvauti sudarant turto apyrašą.

2. Testamento vykdytojas ar administratorius savo nuožiūra turi teisę, o įpėdinio reikalavimu privalo prašyti teismo palikimo apyrašo sudarymą perduoti teismo antstoliui.

3. Palikimo apyrašo sudarymo išlaidos padengiamos iš palikimo lėšų.

5.40 straipsnis. Palikimo valdymas ir jo trukmė

Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą, nepaskirdamas jokių kitokių įpareigojimų, arba pavesti valdyti palikimą, įvykdžius kitus testatoriaus pavedimus. Testamente gali būti nustatyta tokio valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį (suėjimas įpėdiniui tam tikro amžiaus, įpėdinio mirtis, santuoka ir pan.). Toks terminas negali būti ilgesnis kaip dvidešimt metų nuo palikimo atsiradimo dienos.

5.41 straipsnis. Testamento vykdytojo ataskaita

Testamentą įvykdęs testamento vykdytojas ar administratorius privalo įpėdinių reikalavimu pateikti jiems ataskaitas. Jeigu testamentas vykdomas ilgiau nei vienerius metus ir testamento vykdytojas ar administratorius valdo palikimą (šio kodekso 5.40 straipsnis), tokios ataskaitos įpėdiniui turi būti pateikiamos kasmet.

5.42 straipsnis. Testamento vykdytojo ar administratoriaus nušalinimas

Jeigu testamento vykdytojas ar administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, tai šių asmenų reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teisę nušalinti testamento vykdytoją ir paskirti palikimo administratorių, pakeisti teismo paskirtą administratorių.

V SKYRIUS

Bendrasis sutuoktinių testamentas

5.43 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento samprata

Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (tame tarpe ir dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šios knygos 5.20 straipsnis).

5.44 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas

1. Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai. Tokį testamentą notaro ar kito asmens, tvirtinančio testamentą, akivaizdoje pasirašo abu sutuoktiniai.

2. Bendrasis sutuoktinių testamentas sudaromas tik kaip viešasis testamentas (šio kodekso 5.28 straipsnis).

5.45 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento turinys

1. Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam palieka visą savo turtą.

2. Testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus paskutiniam sutuoktiniui.

3. Testamentu gali būti paskirta testamentinė išskirtinė, kuri gali būti suteikiama iš vieno bet kurio sutuoktinio, šiam mirus, turto arba abiejų sutuoktinių turto mirus paskutiniam sutuoktiniui.

4. Sutuoktiniai gali savo turtą ar jo dalį palikti visuotinai naudingam tikslui pasiekti arba labdarai. Toks testamentinis pavedimas gali būti vykdomas iš vieno kurio sutuoktinio turto po jo mirties arba iš bendro sutuoktinių turto po paskutinio sutuoktinio mirties.

5.46 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimas ir

negaliojimas

1. Kiekvienas sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas.

2. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja.

3. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareiškiamas ieškinys (paduodamas prašymas) nutraukti santuoką, arba sutuoktinis davė sutikimą ištuokai.

5.47 straipsnis. Perduoto saugoti testamento išreikalavimas

Testamentą patvirtinusi ar jį sauganti įstaiga testamentą gali išduoti tik abiejų sutuoktinių reikalavimu.

5.48 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento paskelbimas

Mirus vienam sutuoktiniui suinteresuotiems įpėdiniams šio kodekso 5.33 straipsnio nustatyta tvarka paskelbiami tik šio sutuoktinio patvarkymai, kito sutuoktinio patvarkymai neskelbiami.

5.49 straipsnis. Atsisakymas nuo palikimo pagal bendrąjį sutuoktinių

testamentą

1. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendro testamento. Jis turi teisę atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turtą paveldi jo įstatyminiai įpėdiniai, o pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą.

2. Toks pergyvenusio sutuoktinio atsisakymas nuo palikimo neturi įtakos testamentinės išskirtinės, paskirtos iš mirusiojo sutuoktinio turto, gavėjo teisei į testamentinę išskirtinę, kurią išduoda įstatyminiai įpėdiniai.

3. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius nuo palikimo, bendruoju testamentu paskirtas įpėdinis, kuris turėjo paveldėti po paskutinio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti pagal sutuoktinių testamentą.

VI SKYRIUS

PALIKIMO PRIĖMIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ PALIKĖJO SKOLAS

5.50 straipsnis. Palikimo priėmimas ir jo registravimas

1. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.

2. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

4. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.

5. Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai, gimę po palikimo atsiradimo, priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos.

6. Notaras ar teismas per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą.

5.51 straipsnis. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą  valdyti

1. Įpėdinis, laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti ir disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią tai palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

2. Įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą terminą atsisakyti palikimo, padavęs apie tai pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė kitų įpėdinių interesais.

5.52 straipsnis. Įpėdinio, priėmusio palikimą pradėjus turtą valdyti, arba

padavus pareiškimą notarui, atsakomybė už palikėjo               skolas                                                        

Įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šioje knygoje numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė nurodytu palikimo priėmimo būdu keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

5.53 straipsnis. Palikimo priėmimas pagal apyrašą

1. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą.

2. Dėl tokio apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, kuris apyrašą sudaryti  paveda  teismo  antstoliui.

3. Turto apyrašo sudarymo terminą nustato teismas. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Tik tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, apyrašo sudarymo terminas negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai.

4. Įpėdinis privalo pateikti visas žinias, reikalingas palikėjo turto apyrašui sudaryti.

5. Apyraše turi būti įvardinta:

1) pilnas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti;

2) įvardijamos žinomos visos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, įvardijant palikėjo kreditorius ir skolininkus.

6. Palikimo apyrašą pasirašo teismo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą. Apyrašo gale turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas įpėdiniui žinomas visas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

7. Įpėdinis (ar įpėdiniai), po palikimo apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą arba skolines teises ir pareigas, privalo apie tai pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad teismo antstolis papildytų apyrašą.

8. Palikimo apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai. Palikėjo kreditoriai turi teisę patys dalyvauti sudarant palikimo apyrašą arba įgalioti kitą asmenį dalyvauti palikimo apyrašo sudaryme.

9. Teismas privalo leisti susipažinti su palikimo apyrašu kiekvienam, kuris įrodys teisėtą interesą susipažinti su apyrašu.

5.54 straipsnis. Neteisingas apyrašas

1. Jeigu sudarant palikimo apyrašą, įpėdinis ar įpėdiniai kaltai nepilnai įvardijo palikimą sudarantį turtą, nuslėpė palikėjo skolininkus, jo (jų) iniciatyva buvo įrašyta į palikimo sudėtį nesanti skola, nepapildė apyrašo, tai įpėdinis (įpėdiniai) už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Šios pasekmės įpėdiniui atsiranda ir tuo atveju, kai įpėdinis neįvykdo pareigos, nustatytos šio kodekso 5.53 straipsnio 4 dalimi.

2. Jeigu palikimo apyrašas nepilnas ne dėl įpėdinio kaltės, tokiu atveju teismas skiria terminą apyrašui papildyti.

5.55 straipsnis. Prašymas teismui dėl palikimo administravimo

1. Tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą su prašymu paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytinių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo.

2. Palikimo administravimas steigiamas palikimo atsiradimo vietos teismo nutartimi. Šia nutartimi teismas paskiria palikimo administratorių ir nustato jo atlyginimą.

3. Palikimo administravimas nesteigiamas, jeigu palikimas nėra didelis ir administravimo išlaidos viršys palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis bus sunaudota administravimo išlaidoms padengti. Įsteigtas palikimo administravimas panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad administravimo išlaidos viršys palikimo vertę.

4. Palikimo administratorius turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (šio kodekso 5.38 straipsnis), taip pat jam taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.

5. Jeigu yra keletas įpėdinių, tai jie paduoda bendrą prašymą įsteigti palikimo administravimą. Įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administravimas nesteigiamas.

6. Jeigu šiame straipsnyje nustatytais atvejais palikimo administravimas nesteigiamas arba panaikinamas, tai sudaromas turto apyrašas ir palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo.

7. Įpėdinių ginčus dėl palikimo administravimo sprendžia teismas, priimdamas atitinkamą nutartį.

5.56 straipsnis. Neveiksnių ir ribotai veiksnių įpėdinių teisės į palikimą

įgyvendinimas

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Neturintys visiško veiksnumo asmenys ir ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik rūpintojams arba tėvams sutinkant.

5.57 straipsnis. Termino palikimui priimti prailginimas

1. Šios knygos 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio turto, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei, tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį.

5.58 straipsnis. Teisės priimti palikimą perėjimas

1. Jeigu įpėdinis, šaukiamas paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (šio kodekso 5.50 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams.

2. Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per  trijų mėnesių terminą nuo palikimo jiems atsiradimo dienos.

5.59 straipsnis. Įpėdinio, pradėjusio valdyti paveldimą turtą, prieš      atvykstant kitiems įpėdiniams, teisės

1. Įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kiti įpėdiniai, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), iki sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba iki jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą.

2. Prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę daryti iš paveldimo turto tik šias išlaidas:

1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidoms, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms;

2) išlaikyti fiziniams asmenims, kurie buvo palikėjo išlaikomi;

3) normaliam įmonės (ūkio) funkcionavimui užtikrinti;

4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių;

5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimam turtui.

5.60 straipsnis. Atsisakymas nuo palikimo

1. Įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti nuo palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.

2. Atsisakymas nuo palikimo sukelia tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.

3. Įpėdinis atsisako nuo palikimo, paduodamas apie tai pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.

4. Neleidžiama atsisakyti nuo palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie tai, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.

5.61 straipsnis. Paveldėjimo dalių padidėjimas

1. Jeigu įstatyminis ar testamentinis įpėdinis nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įstatyminiams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis dalimis.

2. Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems testamentiniams įpėdiniams ir padalijama tarp jų lygiomis dalimis.

3. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos tiems atvejams, kada atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui yra paskirtas antrinis įpėdinis.

5.62 straipsnis. Palikimo perėjimas valstybei

1. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei:

1) jeigu turtas testamentu paliktas valstybei;

2) jeigu palikėjas neturi nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių;

3) jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo;

4) jeigu iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

2. Jeigu nėra įstatyminių įpėdinių, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei.

3. Valstybė atsako už palikėjo skolas jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose.

5.63 straipsnis. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka

1. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį paveldimam turtui.

2. Reikalavimai pareiškiami nepriklausomai nuo jų patenkinimo terminų suėjimo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir turto įkeitimu, taip pat reikalavimams susijusiems su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla pereina įpėdiniams ir realizuojami sutinkamai su palikėjo sudarytais sandoriais, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus.

4. Teismas gali prailginti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

5.64 straipsnis. Palikimo apsauga

1. Palikimo atsiradimo vietos teismas, gavęs žinią apie palikimo atsiradimą, imasi reikalingų priemonių palikimui apsaugoti, jeigu:

1) nežinomi įpėdiniai;

2) įpėdinių nėra palikimo atsiradimo vietoje;

3) įpėdiniai nenori ar negali priimti palikimo;

4) nors vienas įpėdinių yra neveiksnus;

5) žinoma, kad palikėjas turi didelių skolų;

6) yra kitos aplinkybės, sąlygojančios palikimo apsaugą.

2. Paveldimas turtas saugomas iki jį priims visi įpėdiniai, o jeigu jis nepriimtas - iki pasibaigs terminas, nustatytas palikimui priimti.

5.65 straipsnis. Paveldimo turto administratoriaus skyrimas

Jeigu palikimo sudėtyje yra turto, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis,  taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį, prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria turto administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos.

5.66 straipsnis. Prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą

1. Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro biurą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

2. Tokia pat tvarka išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, ir paveldimam turtui perėjus valstybei ar savivaldybei.

5.67 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo terminas

1. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas, suėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo dienos.

2. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali būti išduodamas, ir prieš sueinant trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenis, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra.

VII SKYRIUS

ĮPĖDINIŲ SAVITARPIO SANTYKIAI

5.68 straipsnis. Paveldimo turto teisinė padėtis

Jeigu yra keletas įpėdinių, tai jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip.

5.69 straipsnis. Palikimo pasidalinimas

1. Nieko negalima priversti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies išskyrimą. Palikimas pasidalinamas bendru įpėdinių susitarimu.

2. Palikimo negalima dalinti:

1) iki įstatyminio ar testamentinio įpėdinio gimimo;

2) jeigu testatorius testamentu nustatė terminą, per kurį įpėdiniai paveldėtą turtą valdo bendrai, šis terminas negali būti ilgesnis nei penkeri metai nuo palikimo atsiradimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įpėdinių tarpe yra nepilnamečių. Tokiu atveju palikėjas gali uždrausti palikimo padalijimą iki įpėdiniui sueis aštuoniolika metų.

5.70 straipsnis. Turto pasidalinimo būdai

1. Įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalinti bendru susitarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalinimas forminamas notarine sutartimi, kuri turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalinimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalina teismas.

2. Dalūs daiktai dalinami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais.

3. Galima visą palikimą arba atskirus daiktus bendru įpėdinių sutarimu parduoti aukcione ir gautą sumą pasidalinti arba surengti varžytines dėl atskirų daiktų tarp įpėdinių ir daiktą perduoti tam, kuris iš įpėdinių pasiūlys už jį didžiausią kainą.

4. Pavienių daiktų perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas bendru sutarimu gali būti išspręstas burtų keliu.

5.71 straipsnis. Ūkininko ūkio paveldėjimas

Tais atvejais, kai ūkininko ūkio padalijimas gali sukelti ūkio suirimą, pirmenybės teisę gauti  ūkį ir jam priklausantį inventorių turi tas įpėdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame ūkyje ir yra pasiryžęs bei pasiruošęs pats ūkininkauti. Tokiu atveju kilus ginčui teismas kitiems įpėdiniams priklausančios kompensacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, įregistruodamas priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiems daiktams.

5.72 straipsnis. Įpėdinio pirmenybės teisė į įmonę

Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.

5.73 straipsnis. Kitų įpėdinių pirmenybės teisė pirkti paveldėtą ūkininko ūkį

Jeigu įpėdinis paveldėtą šio kodekso 5.71 straipsnio tvarka ūkininko ūkį parduoda nepraėjus dešimčiai metų nuo ūkio paveldėjimo, kiti įpėdiniai turi pirmenybės teisę pirkti ūkį, jeigu jiems nebuvo išmokėta visa kompensacija, numatyta šio kodekso 5.71 straipsnyje. Pardavus ūkį kiti įpėdiniai įgyja teisę reikalauti, kad jiems nedelsiant būtų išmokėta likusi neišmokėta kompensacijos dalis.

5.74 straipsnis. Dokumentai

1. Jeigu įpėdiniai nesusitarė kitaip, šeimos ir paveldimo turto dokumentai nepasidalinami ir perduodami saugoti bendru susitarimu vienam iš įpėdinių arba tam įpėdiniui, kuris gavo didžiausią palikimo dalį, o jeigu dalys vienodos - tai vyriausiam įpėdiniui. Įpėdinis, kuriam perduoti saugoti dokumentai, privalo leisti kitiems įpėdiniams susipažinti su dokumentais, daryti jų nuorašus, išrašus.

2. Nekilnojamojo daikto dokumentus gauna tas įpėdinis, kuriam pereina nekilnojamasis daiktas. Jeigu keletas įpėdinių paveldi nekilnojamąjį daiktą, tai bendru sutarimu dokumentai saugomi pas vieną jų.

3. Ginčai dėl dokumentų sprendžiami teismine tvarka, atsižvelgiant į dalių dydžius, nekilnojamojo daikto naudojimą, įpėdinių gyvenamąją vietą ir kitas aplinkybes.

VIII SKYRIUS

ATSKIRŲ TURTO RŪŠIŲ PAVELDĖJIMO YPATYBĖS

5.75 straipsnis. Žemės paveldėjimas

Jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas.

5.76 straipsnis. Pramoninės nuosavybės paveldėjimas

1. Palikėjo teisę gauti išradimo patentą, pramoninio dizaino liudijimą paveldi įpėdiniai. Taip pat paveldimos pramoninės nuosavybės apsaugos dokumentų suteikiamos teisės.

2. Kartu su įmone įpėdiniams pereina teisė į juridinio asmens pavadinimą, prekių ženklus.

3. Įpėdiniams pereina teisės ir pareigos pagal palikėjo sudarytas licencines sutartis, jiems pereina teisės į gamybines - komercines paslaptis (know-how), teisės ir pareigos pagal gamybinių - komercinių paslapčių perdavimo sutartis, jeigu šios paslaptys nėra neatskiriamos nuo palikėjo asmenybės.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS