Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS
ĮSTATYMo pakeitimo įstatymas
Vilnius
(Žin., 1996, Nr. 103 – 2319, Nr. 121 – 2849, Nr. 121 – 2852; 1997, Nr. 91 – 2272)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nauja redakcija
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (santrumpa - LRT) steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, LRT pareigas, teises ir atsakomybę.
2 straipsnis. LRT samprata ir statusas
3 straipsnis. LRT veiklos principai
LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.
4 straipsnis. LRT programoms keliami reikalavimai
1. LRT programose turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė, laidos turi būti orientuotos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. Programose neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms; LRT informacinėse laidose, komentaruose pateikiama informacija turi būti subalansuota, atspindinti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir išsamios.
2. LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno laidoms. Masinė kultūra atspindima apžvalginio, pažintinio, analitinio pobūdžio laidose.
3. Daugiau kaip pusę LRT programos turi sudaryti Europos ir Lietuvos autorių audiovizualiniai kūriniai. Ne mažiau kaip 10 procentų LRT programos turi sudaryti nepriklausomų kūrėjų (radijo ir televizijos laidas kuriančių fizinių ar juridinių asmenų, nepavaldžių LRT ir nesusijusių su juo turtiniais santykiais ar jungtine veikla) audiovizualiniai kūriniai, sukurti ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.
5 straipsnis. LRT teisės, pareigos ir atsakomybė
1. LRT yra Seimo įsteigto Lietuvos radijo ir televizijos teisių ir pareigų perėmėja. Negali būti jokių kitų LRT dalininkų. LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos Tarybai.
2. LRT turi leidybos teisę, taip pat teisę nemokamai įrašinėti ir transliuoti Seimo bei Vyriausybės posėdžius, iškilmingus valstybės aktus ir disponuoti įrašais savo nuožiūra.
3. LRT turi teisę teikti teleteksto paslaugas, laisvai parengti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės informacinio pobūdžio laidas apie visuomenės susidomėjimą keliančius Lietuvos ir kitų šalių politikos ar kitokius įvykius, kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos pateikti informaciją visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.
4. LRT turi teisę rengti konkursus, festivalius, konferencijas, seminarus, įkurti meno kolektyvus, nustatyti tiesioginius ryšius su užsienio organizacijomis ir kompanijomis, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti radijo ir televizijos laidas užsieniui, susitarimų pagrindu retransliuoti užsienio radijo ir televizijos programas, steigti filialus, korespondentų punktus, leisti informacinius leidinius apie savo veiklą.
5. LRT turi pirmumo teisę į naujai sukoordinuotus elektroninio ryšio kanalus (radijo dažnius), valstybinius radijo ir televizijos transliavimo įrenginius su naujausiomis radijo ir televizijos technologijomis. LRT turi teisę turėti 2 televizijos ir 4 radijo programas. LRT informacinėse ir švietimo programose ar laidose komercinė reklama netransliuojama.
6. LRT suteikia laiką Lietuvos Respublikos Prezidentui pasisakyti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais Respublikos Prezidento įstatymo nustatyta tvarka. Seimo ar Vyriausybės prašymu LRT pagal galimybes kuo greičiau suteikia laiką oficialiems Seimo ar Vyriausybės pranešimams. LRT gali leisti pasisakyti opozicijos atstovui.
7. LRT suteikia laiką Lietuvos tradicinėms religinėms bendruomenėms mišių ir kitų religinių apeigų transliavimui dvišaliuose susitarimuose numatytomis sąlygomis ir tvarka.
8. LRT suteikia laiką rinkimų metu kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus, politinėms partijoms ir jų kandidatams į Seimo ar savivaldybių tarybų narius Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
10. LRT turi užtikrinti, kad jos transliuojamų radijo ir televizijos programų priėmimo zona aprėptų visą Lietuvos Respublikos teritoriją.
11. LRT naudojamuose kanaluose neleidžiama veikti kitoms radijo ir televizijos stotims be LRT Tarybos leidimo.
6 straipsnis. Reklama LRT programose
2. Reklama LRT programose draudžiama:
3. Reklamos trukmė tiek LRT televizijos, tiek LRT radijo programose neturi viršyti 15 procentų dienos transliavimo laiko.
4. Didėjant valstybės rinkliavos LRT įplaukoms, LRT tarybos sprendimu reklamos laikas palaipsniui proporcingai mažinamas iki 10 procentų dienos transliavimo laiko.
7 straipsnis LRT programų rėmimas.
8 straipsnis. LRT veiklos reikalavimai darbuotojų streikų ar ypatingų situacijų metu
1. Streikuojant LRT darbuotojams, radijas ir televizija privalo užtikrinti klausytojams ir žiūrovams informacijos minimumą, kurį nustato Taryba.
II SKYRIUS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS VALDYMAS
9 straipsnis. LRT taryba
1. LRT valdymo organai yra Taryba ir LRT administracija. Taryba yra sudaroma Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio nustatyta tvarka. Tarybos nariais negali būti Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Radijo ir televizijos komisijos nariai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir televizijos stotyse, įskaitant LRT, taip pat radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendrasavininkiai.
2. Tarybos nariai negali būti atšaukti iš pareigų, kol nesibaigė jų įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:
3. Pasibaigus kurio nors Tarybos nario įgaliojimų laikui, jis gali būti pakartotinai skiriamas į Tarybą, su sąlyga, jeigu toks paskyrimas nesudaro daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės.
4. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, jos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią ar delegavusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Tarybos narys, pabaigos.
5. Taryba turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina, Tarybos ir visų Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai Tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį.
6. Kai Taryba atsistatydina, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias ar delegavusias Tarybos narius, prašydamas paskirti Tarybos narius.
7. Institucijos, įgaliotos skirti Tarybos narius, privalo juos paskirti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kreipimosi dienos. Paskyrus visus Tarybos narius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų organizuoja Tarybos pirmininko rinkimą. Tarybos pirmininkas renkamas trejiems metams paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
8. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis neina pareigų - pirmininko pavaduotojas, savo iniciatyva arba trečdalio Tarybos narių reikalavimu. Posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių. Nutarimai priimami paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma. Priimdama nutarimą dėl savo atsistatydinimo, Taryba tuo pačiu nutarimu atleidžia iš pareigų darbuotojus, kurie pagal šio įstatymo 10 straipsnį yra Tarybos skiriami į pareigas, ir išsprendžia klausimą, kam pavesti laikinai eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas, kol naujai sudaryta Taryba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirs generalinį direktorių. Tarybos atsistatydinimo atveju netaikoma šio straipsnio 4 dalies nuostata.
10 straipsnis. LRT tarybos funkcijos, teisės ir atsakomybė
1. LRT Taryba:
5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų;
7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;
9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes, nustato kategorijas darbuotojų, kuriems neleidžiama dirbti kitose radijo ir (ar) televizijos stotyse, laikraščiuose ir žurnaluose;
15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą LRT generalinio direktoriaus pareigoms užimti;
4. Jei LRT generalinis direktorius nesutinka su Tarybos nutarimu, jis gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų svarstyti generalinio direktoriaus prašymą. Pakartotinai balsavus už tą patį nutarimą daugiau kaip pusei visų Tarybos narių, LRT generalinis direktorius nutarimą privalo vykdyti.
5. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Administracinės komisijos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, valstybės valdymo institucijų informaciją, būtiną savo funkcijoms vykdyti.
6. Tarybos veikla yra vieša. Tarybos reglamento numatytais atvejais gali būti rengiami uždari Tarybos posėdžiai. Tarybos nutarimai LRT įstatų nustatyta tvarka skelbiami LRT radijo ir (ar) televizijos laidose. LRT taryba kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje.
11 straipsnis. LRT administracinė komisija, jos funkcijos, teisės ir atsakomybė
1. LRT administracinė komisija sudaroma iš 5 narių. Administracinės komisijos narius ketveriems metams skiria LRT taryba. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis radijo ir (ar) televizijos stotyse, įskaitant ir LRT. Pasibaigus Komisijos nario kadencijai, jis gali būti skiriamas pakartotinai, su sąlyga, jeigu toks paskyrimas nesudaro daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės.
3. Jeigu dėl kokių nors priežasčių Administracinės komisijos narys negali atlikti savo pareigų arba nedalyvauja Komisijos posėdžiuose daugiau kaip 4 mėnesius, Taryba turi teisę jį atšaukti ir į jo vietą skirti kitą asmenį.
5. Administracinės komisijos nariai išsirenka pirmininką, kuris ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius šaukia Komisijos posėdžius. Administracinė komisija sprendimus priima paprasta Komisijos narių balsų dauguma.
6. Administracinės komisijos funkcijos:
1) teikia išvadas Tarybai dėl LRT veiklos perspektyvinių ir kasmetinių planų ekonominio bei finansinio pagrįstumo;
4) teikia išvadas Tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 100 000 Lt.;
6) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl lėšų, kurios nėra numatytos patvirtintoje LRT sąmatoje, panaudojimo;
7) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarties su LRT darbuotojų profesinėmis sąjungomis projekto ekonominio pagrįstumo;
8) teikia išvadas generaliniam direktoriui dėl sutarčių su LRT darbuotojais, kurių atlyginimas viršija LRT darbo apmokėjimo įkainių skalę;
7. Administracinė komisija turi teisę siųsti savo atstovą į LRT administracijos posėdžius, gauti iš LRT administracijos ir LRT tarybos informaciją, būtiną savo funkcijoms vykdyti.
12 straipsnis. LRT generalinis direktorius
1. LRT vadovauja ir jam atstovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą.
2. Generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams skiria Taryba, jeigu už jo kandidatūrą balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Negavus tokio balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas.
3. Jeigu asmuo, patvirtintas generaliniu direktoriumi, yra politinės partijos ar politinės organizacijos narys, jis sustabdo savo narystę šioje organizacijoje darbo generaliniu direktoriumi laikotarpiui.
4. Generalinis direktorius už netinkamą pareigų atlikimą arba dėl Tarybos pareikšto nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu už tai balsuoja daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.
5. Generalinis direktorius gali atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Tuo atveju atsistatydina ir jo teikimu Tarybos patvirtinti generalinio direktoriaus pavaduotojai.
13 straipsnis. LRT generalinio direktoriaus funkcijos, teisės ir atsakomybė
1. Generalinis direktorius:
1) vadovauja operatyvinei LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, tvirtina LRT struktūrą, darbo apmokėjimo sistemą, sudaro sutartis, skelbia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;
2. LRT generalinis direktorius turi teisę gauti Tarybos ir Administracinės komisijos nutarimus ir kitą informaciją, būtiną savo funkcijoms vykdyti, be balsavimo teisės gali dalyvauti LRT tarybos ir Administracinės komisijos posėdžiuose.
III SKYRIUS
LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS TURTAS, FINANSINĖ IR ŪKINĖ VEIKLA
14 straipsnis. LRT turtas
4. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra ne mažesnė kaip 100 tūkstančių litų, LRT gali parduoti, perleisti, nurašyti tik gavusi Vyriausybės leidimą.
5. Ilgalaikį turtą, kurio kiekvieno objekto likutinė vertė yra mažesnė negu 100 tūkstančių litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti, gavęs Tarybos leidimą.
6. Ilgalaikį, visiškai susidėvėjusį turtą bei trumpalaikį turtą, kurio pradinė įsigijimo arba indeksuota vertė yra iki 1000 litų, LRT gali parduoti, perleisti ar nurašyti LRT generalinio direktoriaus įsakymu.
15 straipsnis. LRT finansinė ir ūkinė veikla
1. LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų iš valstybės rinkliavos už LRT teikiamas visuomenei paslaugas, už radijo ir televizijos laidų pardavimą, reklamą, leidybą, taip pat iš rėmimo, labdaros lėšų ir pajamų, gautų iš komercinės ūkinės veiklos. Didėjant valstybės rinkliavos LRT įplaukoms, atitinkamai mažinamas LRT finansavimas iš biudžeto.
3. LRT skiriamos lėšos Lietuvos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Lėšos už LRT programų siuntimą skiriamos iš valstybės biudžeto, o jų suma nurodoma atskiroje valstybės biudžeto įstatymo eilutėje.
16 straipsnis. LRT reorganizavimas ir likvidavimas