Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2000 m. Nr.
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 21-506; 1995, Nr. 107-2398; 1997, Nr. 65-1541; 1998, Nr. 25-630)
“LIETUVOS RESPUBLIKOS LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja labdaros ir paramos teikimą ir gavimą, teikimo ir gavimo tikslus, teikėjus ir gavėjus, jų atsakomybę, labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę ir apskaitą, jeigu labdaros ir (arba) paramos teikėjams ir (arba) gavėjams pagal atitinkamus įstatymus nustatytos mokesčių ir muitų lengvatos.
2 straipsnis. Labdaros ir paramos samprata
1. Labdara yra labdaros teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas labdaros dalykų teikimas labdaros gavėjams, numatytiems šiame įstatyme, šio įstatymo nustatytais labdaros tikslais ir būdais.
2. Parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje numatytus gavėjų įsipareigojimus, paramos dalykų teikimas paramos gavėjams, nurodytiems šiame įstatyme, šio įstatymo nustatytais paramos tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykas perduodamas anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo.
3 straipsnis. Labdaros ir paramos tikslai
1. Labdaros dalykas teikiamas šiame įstatyme nurodytiems labdaros gavėjams, siekiant patenkinti jų minimalius socialiai priimtinus poreikius, užtikrinti sveikatos priežiūrą, padėti likviduoti karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, užkrečiamų ligų protrūkių, epidemijų pasekmes.
2. Paramos dalykas teikiamas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose ar nuostatuose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms – jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.
3. Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme vadinama veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuotinai visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.
4 straipsnis. Labdaros ir paramos dalykas
1. Labdaros ir paramos dalykas yra labdaros ir paramos teikėjo:
2. Labdaros ir paramos dalykas nėra Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Sveikatos draudimo fondo biudžetų, Privatizavimo fondo ir kitų valstybės pinigų fondų, Lietuvos banko ir kitos valstybės ir savivaldybių piniginės lėšos, taip pat tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei daiktai, kurių apyvarta uždrausta.
5 straipsnis. Labdaros ir paramos teikėjai
1. Labdara pagal šį įstatymą pripažįstama, jeigu ją teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose ir veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą. Asociacijų, visuomeninių organizacijų ar kitų narystės pagrindais veikiančių organizacijų savo nariams perduotos piniginės lėšos, turtas (įskaitant pagamintas ar įsigytas prekes) bei suteiktos paslaugos pagal šį įstatymą nepripažįstamos labdara.
2. Parama pagal šį įstatymą pripažįstama, jeigu ją teikia:
1) Lietuvos Respublikos fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, išskyrus politines partijas ir politines organizacijas, valstybės ir savivaldybių įmones bei įmones, kuriose valstybei ir /ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime ne mažiau kaip 50 % balsų, biudžetines įstaigas bei kitas valstybės bei savivaldybės institucijas, Lietuvos banką;
6 straipsnis. Labdaros gavėjai
1. Labdaros gavėjai yra:
6) asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka pripažintas nukentėjusiojo teisinis statusas;
7) šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių priimtinų poreikių, pagal miestų (rajonų) savivaldybių nustatytą tvarką;
7 straipsnis. Paramos gavėjai
1. Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik šio įstatymo nustatyta tvarka gavę paramos gavėjo statusą.
8 straipsnis. Paramos gavėjo įsipareigojimai
9 straipsnis. Labdaros ir paramos teikimo būdai
10 straipsnis. Paramos panaudojimas
1. Paramos gavėjai pagal šį įstatymą gautą paramą gali panaudoti jų įstatuose ar nuostatuose numatytiems šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę teikti labdarą), o biudžetinės įstaigos – jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.
2. Pagal šį įstatymą paramos būdu gautos lėšos ir kitas turtas negali būti:
11 straipsnis. Labdaros ir paramos teikėjų ir gavėjų apmokestinimas
12 straipsnis. Labdaros ir paramos apskaita
1. Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. Paramos teikėjai kiekvieną ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie suteiktą paramą.
2. Juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo atskirai tvarkyti pagal šį įstatymą gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti gautos paramos teikėjus (jei parama nebuvo gauta anonimiškai) bei vertę ir jos panaudojimą (nurodant konkrečius gavėjus, jeigu kaip parama gautos lėšos ar turtas perduotos kitam asmeniui)) bei pačių teikiamos paramos ir/arba labdaros apskaitą (joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos ir/arba labdaros gavėjus, paramos ir/arba labdaros dalyką ir jo vertę) ir kiekvieną ketvirtį privalo pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitas apie gautą paramą ir jos panaudojimą, taip pat pačių suteiktą paramą ir/arba labdarą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija taip pat nustato ir anonimiškai gautos paramos apskaitos tvarką.
3. Juridiniai asmenys, kurie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą, per kalendorinius metus šio įstatymo nustatyta tvarka gavę paramą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengia metines ataskaitas apie savo veiklą, susijusią su visuomenei naudingų tikslų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimu.
13 straipsnis. Labdaros ir paramos kontrolė
1. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą, kiek tai susiję su mokesčių lengvatų taikymu.
2. Kitos valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą pagal savo kompetenciją, jeigu tai numato įstatymai ir kiti teisės aktai.
14 straipsnis. Paramai skirto turto importas ir eksportas
1. Importuojant turtą, skirtą paramai, kartu su muitinės deklaracija muitiniam tikrinimui turi būti pateiktas paramos teikėjo raštas, liudijantis, kad importuojamos turtas skirtas paramai. Jeigu importuojami vaistai ar medicinos gaminiai, turi būti pateikti papildomi dokumentai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Turtas eksportuojamos kaip parama tik tuo atveju, jeigu jis šio įstatymo nustatyta tvarka skirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytoms užsienyje esančioms lietuvių bendruomenėms, kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms ir tarptautinėms labdaros organizacijoms.
15 straipsnis. Paramos gavėjo statusas
1. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl Paramos gavėjo statuso suteikimo. Paramos gavėjo statusas privalo būti suteiktas, jeigu:
1) šių asmenų įstatuose (nuostatuose) numatyta šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta visuomenei naudinga veikla (šis reikalavimas netaikomas biudžetinėms įstaigoms; taip pat
2. Paramos gavėjo statuso suteikimo (įskaitant pakartotinį statuso suteikimą) tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Juridinių asmenų registro tvarkytojas panaikina Paramos gavėjo statusą kompetentingos institucijos teikimu arba pačiam paramos gavėjui prašant. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto paramos gavėjo statuso panaikinimo kreipiasi institucija, pagal savo kompetenciją nustačiusi, kad šis asmuo:
1) padarė piktybinį mokesčių įstatymų pažeidimą, nurodytą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, arba
3) neparengė šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytos ataskaitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka per 2 mėnesius po to, kai buvo apie šį pažeidimą įspėtas ; arba
4. Juridinis asmuo, kuriam už šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą buvo panaikintas Paramos gavėjo statusas, pakartotinai dėl šio statuso suteikimo gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją ne anksčiau kaip po metų skaičiuojant nuo statuso panaikinimo dienos. Paramos gavėjo statusas pakartotinai suteikiamas, jeigu juridinis asmuo yra sumokėjęs visus mokėtinus mokesčius, baudas ir delspinigius, o per nurodytąjį metų laikotarpį nebuvo nustatyta piktybinių mokesčių įstatymų arba Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimų.
16 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimą
17 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 dienos, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalis, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 15 straipsnį.
2. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis įsigalioja kai bus įgyvendintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos nuostatos dėl juridinių asmenų registravimo Juridinių asmenų registre. Iki šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio įsigaliojimo visi šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys yra paramos gavėjai ir turi teisę gauti paramą.
3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2000 m. spalio 1 d. patvirtinti teisės aktus, reikalingus šio įstatymo, išskyrus 15 straipsnį, įgyvendinimui arba įgalioti kitas institucijas tai padaryti iki šioje dalyje nurodytos datos.