LIETUVOS   RESPUBLIKOS   SEIMO   NARYS

Projektas

REORGANIZUOTO LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS ŪKIO VEIKLOS ĮSTATYMAS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis.

1. Šis įstatymas  reglamentuoja santykius tarp Lietuvos Respublikos elektros energetikos ūkio subjektų pereinamuoju laikotarpiu po specialios paskirties akcinės bendrovės  "Lietuvos energija" reorganizavimo.

2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos.

1. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:

1) elektros energetikos ūkis - energetikos dalis, susijusi su elektros energijos gamyba, perdavimu, paskirstymu ir tiekimu.

2) pereinamasis laikotarpis  - laikas iki įsigalios įstatymai, numatantys  ūkinių santykių liberalizavimą tarp  reorganizuotos elektros energetikos sistemos subjektų;

3) reorganizavimas -  elektros energetikos įmonės, kaip juridinio asmens, pertvarkymas be likvidavimo procedūros;

4) elektros energetikos sistema -  elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo ūkio subjektų (įmonių), susijusių techniniais, technologiniais, organizaciniais ir/ ar ekonominiais ryšiais bei  darbo režimo funkcijomis, visuma;

5) nacionalinis elektros perdavimo tinklas -  Lietuvos elektros  tinklų dalis, galinti atlikti elektros energijos tarpsisteminio tranzito funkciją, su sistemos režimo reguliavimo padaliniais;

6) elektros skirstomasis tinklas - elektros tinklo dalis, priskirta skirstomojo tinklo įmonėms, suformuota remiantis Lietuvos Respublikos specialios paskirties akcinės bendrovės "Lietuvos energija" reorganizavimo įstatymo nuostatomis ir SPAB "Lietuvos energija" reorganizavimo projekto pagrindu;

7) elektros energijos gamybos kvota - nustatytas elektros energijos kiekis, kurį privalo supirkti supirkėjas;

8)  sistemos operatorius - elektros energetikos sistemos darbo režimo valdytojas ir organizatorius;

9) santykių liberalizavimas - perėjimas nuo reguliuojamos prekybos elektros energija prie laisvos.

3 straipsnis. Veikla  po reorganizavimo

1. Pereinamuoju laikotarpiu akcinei bendrovei "Lietuvos energija" priskiriamos šios funkcijos:

1) valdyti ir prižiūrėti nacionalinį elektros perdavimo tinklą, rūpintis jo plėtra ir modernizacija;

2) atlikti sistemos operatoriaus funkcijas;

3) prekiauti elektros energija.

2. Po reorganizavimo susiformavusioms skirstomojo tinklo įmonėms priskiriamos šios pagrindinės funkcijos:

1) valdyti ir prižiūrėti įmonei priskirtą skirstomąjį elektros tinklą, rūpintis jo plėtra ir modernizacija;

2) supirkti elektros energiją ir parduoti ją vartotojams.

3. Valstybės įmonės "Ignalinos atominė elektrinė" reorganizavimas ir juridinio statuso pakeitimas į akcinę bendrovę įteisinamas Valstybės ir savivaldybių įstatymo 19 straipsnio 5 ir 7 dalių numatyta tvarka.

4 straipsnis. Prekyba elektros energija pereinamuoju laikotarpiu.

1. AB "Lietuvos energija" superka elektrinių elektros energiją nustatytų kvotų ribose ir parduoda ją prie perdavimo tinklo prijungtiems  vartotojams šalyje ar už jos ribų.

2. Sisteminės  galios rezervas, skirtas sistemos subalansavimui, įskaitomas į Ignalinos atominės elektrinės (IAE) elektros energijos gamybos savikainą, o pikinės galios  šaltinių eksploatavimo išlaidos įvertinamos elektros energijos perdavimo tarife. IAE privalo išpirkti galios rezervą iš Lietuvos elektrinės, o SPAB "Lietuvos energija" iš Kauno hidro- bei Kruonio hidroakumuliacinės elektrinių Ūkio ministerijos nustatytais kiekiais ir tvarka.

3. Elektros energijos tarifus apskaičiuoja elektros energijos gamybos, perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų įmonės pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką.

4. Elektros energijos   tarifas visiems vartotojams ir skirstomųjų tinklų įmonėms   nepriklauso nuo jų išsidėstymo vietos, o tik nuo prisijungimo įtampos dydžio.

5. Elektros energija virš nustatytų kvotų gali būti gaminama, parduodama ar perkama gamintojų, tarpininkų bei vartotojų laisvo susitarimo pagrindu šalies ribose ar už jos ribų.

5 straipsnis. Elektros energetikos sistemos valdymas ir subjektų veiklos reguliavimas pereinamuoju laikotarpiu.

1. Elektros energetinių procesų  valdymas turi paklusti dispečerinio centro reikalavimams, remtis    ekonominio naudingumo pagrindais ir atsižvelgti į Baltijos valstybių energetikos sistemų technologinius ryšius bei tarpusavio sutartis.

2. Akcinės bendrovės "Lietuvos energija" dispečerinis centras, įvertindamas pateiktas  vartotojų (stambių pramonės bei skirstomojo tinklo įmonių) paraiškas, gamintojų siūlymus bei sudarytas elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis, energetinių išteklių tiekimo  sutartis, galios rezervavimo reikalavimus ir kita,  sudaro ilgalaikius  elektros energetikos sistemos darbo režimų grafikus ir suderintus su  Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija siūlymus dėl kvotų elektros energijos gamybai  bei vartojimui išdavimo teikia Ūkio ministerijai. Elektros energijos gamybos kvotos nustatomos atsižvelgiant į ūkio subjekto (elektrinės) elektros energijos savikainą, apkrovimo grafiko pobūdį, sisteminio rezervo dalies kainą.

3. Ūkio ministerija pereinamuoju laikotarpiu apibendrindama pasiūlymus gaminti ir  pirkti elektros energiją,  įvertindama dispečerinio centro bei Valstybinės kainų ir energetikos komisijos  rekomendacijas, išduoda kvotas elektros energijos gamybai ir pirkimui. Ūkio ministerija atsakinga už elektros energijos rinkos subalansavimą, už elektros ūkio subjektų darbą.  Kvotos neturi būti diskriminacinės.

Reorganizuotoje Elektros energetikos sistemoje dalyvaujančių ūkio subjektų santykių liberalizavimo procesas vykdomas tik susiformavus Baltijos elektros  energijos rinkai ir įsigaliojus principams, kuriuos reglamentuos specialus įstatymas.

4. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pereinamuoju laikotarpiu  priskiriamos šios elektros energetikos reguliavimo funkcijos:

1) elektros energijos ir galios pirkimo sutarčių tarp SPAB "Lietuvos energija" ir elektros energijos gamintojų kontrolė;

2) trečios šalies priėjimo prie elektros tinklų taisyklių sudarymas ir jų laikymosi kontrolė.

5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato elektros energijos gamybos tarifų ir naudojimosi elektros tinklais paslaugų įkainių apskaičiavimo metodikas bei kontroliuoja jų taikymą.

6 straipsnis. Stebėtojų tarybų sudarymas.

1. Atsižvelgiant į elektros energetikos ūkio funkcionavimo specifiką ir svarbą valstybės ekonomikai, nacionalinio elektros perdavimo tinklo įmonės akcinės bendrovės "Lietuvos energija" stebėtojų taryba sudaroma iš ne mažiau kaip 9 žmonių. Į stebėtojų tarybą kandidatus siūlo Finansų ministerija (keturis), Ūkio ministerija (keturis) ir LR Seimas (vieną). Ministerijos deleguoja ne daugiau kaip po vieną narį, kiti nariai atstovauja Pramonės - prekybos rūmus arba Pramonininkų konfederaciją, banką, draudimo įmonę, akcinę bendrovę, mokslo - mokymo įstaigą, akcininkus (netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai).

2. Atsižvelgiant į branduolinės energetikos funkcionavimo ypatumus, akcinės bendrovės "Ignalinos atominė elektrinė" (IAE) stebėtojų taryba sudaroma iš ne mažiau kaip 7 žmonių. Į stebėtojų tarybą kandidatus siūlo Aplinkos ministerija (vieną), Finansų ministerija (du), Ūkio ministerija (tris), Socialinių reikalų ir darbo ministerija (vieną). Ministerijoms atstovauja ne daugiau kaip vienas narys, kiti nariai atstovauja banką, AB "Lietuvos energija", draudimo įmonę, mokslo-mokymo įstaigą (netaikomi Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimai).

Teikia:                                                                                     S.Malkevičius

2000 05 08