Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos
m. d. Nr.
Vilnius
atkreipdamas dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo pertvarkos;
pabrėždamas, kad įgyvendinama pertvarka tiesiogiai prieštarauja 2021 m. rugsėjo 1 d. šalies parlamentinių partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 m. 18 punktui, kuriuo numatoma suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą bei ugdymo(si) rezultatus;
pabrėždamas, kad vykdoma reforma sudaro sąlygas vaikų diskriminacijai ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams;
atkreipdamas dėmesį, kad valstybinėms mokykloms numatomos kur kas griežtesnės klasių komplektavimo sąlygos nei nevalstybinėms mokykloms;
pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimus skubos tvarka – ne tik deramai neišklausiusi socialinių ir ekonominių partnerių, bet ir tinkamai neatlikusi poveikio vertinimo, sureikšmino tik vieną mokymosi organizavimo dedamąją (mokyklų ir klasių dydžius) laikydama tai mokinių gerų pasiekimų garantu;
pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma švietimo paslaugų optimizacija neatitinka lygių galimybių principo, o tai didins regioninę atskirtį, mažins darbo vietų skaičių, skatins gyvenviečių tuštėjimą, toliau ardys jų socialinį ir kultūrinį audinį;
pabrėždamas, kad vykdoma reforma menkai sprendžia perpildytų mokyklų ir klasių, ypač didžiuosiuose miestuose, problemos;
pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ignoruoja profesinių sąjungų reikalavimus mažinti maksimalius klasių dydžius, o taip pat nesudaro sąlygų jų atstovams aktyviai dalyvauti inicijuojant ir įgyvendinant mokyklų pertvarkų planus;
pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės tuo pat metu pradėtoji „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kuriai skiriamos keleriopai didesnės investicijos nei lėšos, numatytos švietimo įstaigų tinklo pertvarkai, diskriminuoja mažesnes Lietuvos mokyklas ir taip dar labiau skatina sistemos centralizaciją;
ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę:
2) atlikti pertvarkos poveikio vertinimą, nurodant ne tik jos privalumus, bet ir trūkumus, taip pat aiškiai pagrindžiant šių problemų sprendimų kelius;
4) švietimo įstaigų pertvarką vykdyti tik ją visiškai suderinus su Lietuvos savivaldybėmis ir savivaldybių asociacija;
5) sudaryti galimybes savivaldybėms finansuoti norimas išsaugoti mokyklas ir klases savo biudžeto lėšomis;
6) nustatyti vienodus mokyklų ir klasių dydžių reikalavimus tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms mokykloms;
7) prisiimti adekvačius finansinius įsipareigojimus dėl mokinių pavėžėjimo įvedant griežtesnius saugiklius dėl pavėžėjimo atstumų. Siekti, kad vaikas būtų atvežamas ne anksčiau nei likus 30 minučių iki pamokų pradžios;
8) užtikrinti visų mokinių galimybę lankyti norimus neformaliojo ugdymo užsiėmimus, taip pat steigti dienos centrus;
9) spręsti dalies mokyklų ir klasių perpildymo problemas, nustatyti maksimalią pradinių klasių dydžio ribą iki 20, o vyresnių – iki 24, taip pat riboti mokyklų vykdomas atrankas;
10) įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, numatyti aiškų strateginį tikslą, kad didžioji dalis joje numatytų lėšų būtų skiriamos paremti tam tikros kritinės infrastruktūros stokojančias švietimo įstaigas, taip pat kurių moksleivių rezultatai yra prastesni, neišskiriant ir mažesnių mokyklų. Nustatant preliminarias finansavimo savivaldybėms apimtis, lėšos turėtų būti susietos su vieno mokinio finansavimu, o ne skirstomos pagal tam tikras iš viršaus nustatytas mokinių skaičiaus ribas.