Projektas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO Nr. X-493 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, 27, 29, 34, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 61, 193, 201, 202  STRAIPSNIAIS ir 31, 32, 36 ir 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2021 m.  d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą, socialinio darbo sampratą, jo įgyvendinimo sritis ir principus, socialinio darbo veikimo lygmenis.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vaikas su sunkia negalia – vaikas iki 18 metų, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) pripažintas sunkaus neįgalumo lygis;“.

2. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) suaugęs asmuo su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuriam pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis;“.

3. Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:

„11. Bendruomeniniai šeimos namai – savivaldybės teritorijoje veikianti socialinių paslaugų įstaiga, kuri organizuoja, o esant poreikiui ir teikia asmenims (šeimoms) kompleksines paslaugas šeimai.“

4. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi:

„31. Individualios priežiūros darbuotojas – asmuo, atitinkantis šio įstatymo 19 straipsnio 61 dalyje nustatytus reikalavimus, dirbantis socialinių paslaugų įstaigoje, teikiant socialines ir asmens higieną užtikrinančias paslaugas, bei savo profesinę veiklą grindžiantis socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principais.“

5. Papildyti 2 straipsnį 41 dalimi:

„41. Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinktas subjektas, kuris teikia metodinę pagalbą dėl kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo ir (ar) teikimo, jų kokybės gerinimo bei dalinasi gerąja patirtimi teikiant šias paslaugas.“

6. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Socialinės globos norma – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos.“

7. Papildyti 2 straipsnį 91 dalimi:

„91. Socialinis darbuotojas – asmuo, atitinkantis šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, dirbantis socialinį darbą bei savo profesinę veiklą grindžiantis socialinio darbo įgyvendinimo principais.“

8. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Suaugęs asmuo su negalia – sukakęs 18 metų asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis ir kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai netekęs gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.“

9. Papildyti 2 straipsnį 111 dalimi:

„111. Supervizija – darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir socialinių paslaugų įstaigos veiklą. Supervizija gali vykti individualiai arba grupėse. Supervizijos procesui vadovauja supervizoriai.“

10. Papildyti 2 straipsnį 112 dalimi:

„112. Supervizorius - asmuo, baigęs supervizijos studijas, atitinkančias tarptautinį supervizorių rengimo standartą, turintis tai patvirtinantį dokumentą ir vadovaujantis supervizijos procesui.“

11. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Vaikas su negalia – vaikas iki 18 metų, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis ir kuris dėl neįgalumo yra iš dalies ar visiškai neįgijęs jo amžių atitinkančio savarankiškumo ir kurio galimybės ugdytis bei dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos.“

 

3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Socialinių paslaugų samprata ir tikslai

1. Socialinės paslaugos yra paslaugos, kuriomis siekiama socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo prevencijos asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei, ir (ar)  kuriomis suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. 

2. Socialinių paslaugų tikslas – padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti didinti socialinę įtrauktį.“

 

4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 4 straipsnį 9 punktu:

„9) įgalinimo. Teikiant socialines paslaugas, dirbama su asmeniu (šeima) ir jo aplinka, siekiant skatinti asmens (šeimos) iniciatyvumą, priimant sprendimus ir sąmoningai prisiimant už juos atsakomybę;“.

2. Papildyti 4 straipsnį 10 punktu:

„10) subsidiarumo. Visaverčiu asmens, šeimos, bendruomenės funkcionavimu pirmiausia rūpinasi pats asmuo, pati šeima, pati bendruomenė. Jeigu asmuo, šeima,  bendruomenė negali užtikrinti savo visaverčio funkcionavimo, valstybė jiems teikia pagalbą ir paramą veiksmingiausiu būdu, nemažinant jų iniciatyvos.“

 

5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Yra šių rūšių socialinės paslaugos:

1) prevencinės;

2) bendrosios;

3) specialiosios.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 61 straipsniu

Papildyti Įstatymą 61 straipsniu:

„61  straipsnis. Prevencinės socialinės paslaugos

1. Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos visiems asmenims (šeimoms) ir (ar) bendruomenėms, siekiantiems (-čioms) stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir asmens (šeimos) dalyvavimą visuomenės gyvenime, stiprinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį, taip pat stiprinti asmens (šeimos) žinias ir įgūdžius, siekiant ateityje išvengti galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo.

2. Prevencinėms socialinėms paslaugoms priskiriamos klientų paieškos paslauga, kompleksinės paslaugos šeimai, darbas su bendruomene bei kitos paslaugos.

3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarką.“  

 

7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų dienos socialinės priežiūros, laikino apnakvindinimo, socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje bei kitos paslaugos.“

 

8 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 4 punktą.

 

9 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Socialinių paslaugų priežiūros departamento kompetencija

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina, prižiūri ir kontroliuoja socialinių paslaugų kokybę:

1) teikia metodinę pagalbą dėl socialinės globos normų taikymo;

2) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl socialinės priežiūros šeimoms organizavimo,  taip pat dėl prevencinių, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės;

3) formuoja bendrą socialinės globos normų ir prevencinėms, išskyrus kompleksinėms paslaugoms šeimai, bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką;

4) vadovaudamasis socialinės globos normomis, vertina socialinės globos kokybę;

5) išduoda licencijas teikti socialinę globą, sustabdo ir naikina jų galiojimą;

6) tikrina, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;

7) kontroliuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymą, jų skyrimą, teikimą bei asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už šias paslaugas vertinimą;

8) siekdamas nustatyti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikį, renka, kaupia ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų srities darbuotojų skaičių, jų išsilavinimą (aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį ir (ar) kitą turimą asmens išsilavinimą), vidutinį darbo užmokestį;

9) vykdo socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų profesinės veiklos vertinimą;

10) atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“

 

10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas rašytiniu prašymu kreipiasi į asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.“

 

11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmens socialinių paslaugų poreikis, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą bei galimybes savarankiškumą ugdyti ar kompensuoti asmens interesus ir poreikius atitinkančiomis socialinėmis paslaugomis.“

2. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Asmens (šeimos), pageidaujančio (pageidaujančios) gauti socialines paslaugas, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, poreikį nustato socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos nustatyta tvarka.“

3. Pakeisti 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas, prevencines socialines paslaugas, poreikį socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu periodiškai peržiūri socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.“

4. Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, išskyrus globos centrų teikiamas, prevencines socialines paslaugas, poreikio nustatymą, socialinių paslaugų skyrimą, sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas bei socialinės globos poreikio vaikui su negalia, suaugusiam asmeniui su negalia, senyvo amžiaus asmeniui, nustatymo metodikos.“

 

12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas  

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui (šeimai)

Sprendimas dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, išskyrus globos centrų teikiamas socialines paslaugas, prevencines socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo priimamas socialinio darbuotojo, nustačiusio asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, teikimu savivaldybės administracijos nustatyta tvarka.“

 

13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius, nustatytus pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, padedant asmeniui (šeimai) spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje ir nuolat vertinant teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą asmens (šeimos) galimybėms ir gebėjimams rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti.“ 

2. Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Socialinės paslaugos šeimai teikiamos padedant šeimos nariams spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti  ateityje, ugdyti suaugusių šeimos narių, įskaitant tuos šeimos narius, kuriems laikinai apribota tėvų valdžia, ar tuos tėvus, kurių vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba), socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą bei organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą ir koordinuotai teikiamą pagalbą, o jeigu tėvų valdžia apribota, – sudaryti sąlygas tėvų (tėvo ar motinos) elgesio pokyčiams, kurie leistų grąžinti vaiką į šeimą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.“

3. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Vaikus globojančiai šeimai, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams (esant jų prašymui) ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat teikiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atestuotų asmenų ir kitų specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.“

 

14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas  

1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prevencines, bendrąsias socialines paslaugas, socialinę priežiūrą teikia tos socialinių paslaugų įstaigos, kurių veiklos sritis yra socialinių paslaugų teikimas ir kurių teikiamos socialinės paslaugos atitinka teisės aktų reglamentuotus prevencinėms, bendrosioms socialinėms paslaugoms, socialinei priežiūrai keliamus reikalavimus.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Socialinių paslaugų įstaigoje dirba socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai, kurių pareigybių ir atliekamų funkcijų sąrašą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai.“ 

3. Papildyti 19 straipsnį 61 dalimi:

„61. Individualios priežiūros darbuotoju turi teisę dirbti:

1) asmuo, atitinkantis  šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, arba

2) asmuo, įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikaciją pagal socialinio darbuotojo padėjėjo, ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą, arba

3) asmuo, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs ne trumpesnius nei 400 akademinių valandų įžanginius mokymus, arba

4) asmuo, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įgijęs slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus.“

4. Pakeisti 19 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas privalo tobulinti savo profesinę kompetenciją, kiekvienais metais įvertinama jo profesinė veikla. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų profesinė veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Socialinės globos įstaigos vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.“

 

15 straipsnis. Įstatymo papildymas 193 straipsniu  

Papildyti Įstatymą 193 straipsniu:

„193 straipsnis. Bendruomeninių šeimos namų veikla ir funkcijos

1. Bendruomeniniai šeimos namai organizuoja, o esant poreikiui ir teikia, asmeniui (šeimai) kompleksines paslaugas šeimai kuo arčiau asmens (šeimos) gyvenamosios vietos arba asmens (šeimos) gyvenamojoje vietoje,  vadovaujantis vieno langelio principu.

2. Kiekviena savivaldybė turi užtikrinti, kad jos teritorijoje veiktų bent vieni bendruomeniniai šeimos namai.

3. Bendruomeninių šeimos namų funkcijos:

1) kompleksinių paslaugų šeimai teikimo organizavimas, esant poreikiui ir teikimas;

2) asmenų (šeimų), bendruomenės informavimas, konsultavimas apie teikiamas kompleksines paslaugas šeimai;

3) tikslinių grupių informavimas apie kitas aktualias savivaldybės teritorijoje teikiamas socialines paslaugas, vykdomas programas ir (ar) kitą socialinę paramą;      

4) bendruomenės įtraukimo į pagalbą šeimoms (asmenims) organizavimas (pavyzdžiui, savanoriškos veiklos, kuriomis vykdoma paauglių socializacija, organizavimas ir kitos pirminės ir antrinės prevencijos priemonės, šeima – šeimai neformalios pagalbos organizavimas);

5) tarpinstitucinis bendradarbiavimas (mikro, mezo ir makro socialinio darbo veikimo  lygmenyse);

6) informacijos apie vykdomą veiklą viešinimas (bendruomeninių šeimos namų funkcijos, teikiamų kompleksinių paslaugų šeimai turinys,  paslaugų gavėjų kategorijos) savo interneto svetainėje.

4. Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras teikia metodinę pagalbą dėl kompleksinių paslaugų šeimai organizavimo ir (ar) teikimo, jų kokybės gerinimo bei dalinasi gerąja patirtimi teikiant šias paslaugas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

 

16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Socialinis darbas

1. Socialinis darbas yra į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla ir akademinė disciplina, kuri įgalina asmenis, šeimas (mikro lygmuo), grupes (mezo lygmuo) ir bendruomenes  (makro lygmuo) spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas, skatindama socialinę kaitą, gerindama gyvenimo kokybę ir stiprindama solidarumą bei socialinį teisingumą. Socialinis darbas įgalina asmenis, šeimas, grupes ir bendruomenes įveikti kylančias socialines problemas ir (ar) išvengti galimų socialinių problemų ateityje, siekia žmogaus teisių užtikrinimo ir saugojimo, socialinės įtraukties didinimo.

2. Socialinio darbo veikimo lygmenys:

1) mikro lygmuo – socialinis darbas orientuotas į asmenis ir (ar) šeimas. Tai apima tokias veiklas, kaip asmenų ir (ar) šeimų psichosocialinis konsultavimas, tarpininkavimas, atvejo vadyba ir kita asmeniui (šeimai) būtina pagalba;

2) mezo lygmuo – socialinis darbas orientuotas į kaimynystę, mažas grupes, institucijas ir (ar) organizacijas. Tai apima tokias veiklas, kaip socialinių paslaugų administravimas, socialinių paslaugų organizavimas, koordinavimas ir teikimas. Tam tikrais atvejais (kaip atvejo vadyba) socialinio darbo intervencija vyksta apimant mikro–mezo lygmenis;

3) makro lygmuo – socialinis darbas orientuotas į socialinius pokyčius, veikla vykdoma bendruomenėje  ir įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse, socialiniams darbuotojams dalyvaujant socialinės politikos formavime ir vystyme. Tai apima tokias veiklas, kaip bendruomenės veiklos planavimas, organizavimas, bendruomeniškumo vystymas ir kita.  

3. Socialinio darbo įgyvendinimo sritys:

1) socialinis darbas socialinės apsaugos srityje – socialinis darbuotojas, veikdamas socialinės apsaugos srityje, dirba socialinį darbą, teikiant socialines paslaugas ir kitą reikalingą pagalbą asmenims, šeimoms, asmenų grupėms, susiduriančiomis su iššūkiais, įgalindamas asmenis, šeimas, asmenų grupes išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo ir (ar) spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, kurdamas tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grindžiamą ryšį;

2) socialinis darbas sveikatos priežiūros srityje – sveikatos priežiūros įstaigos socialinis darbuotojas, veikdamas sveikatos priežiūros specialistų komandoje, dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti pacientą ir jo šeimą spręsti ligos ir (ar) negalios sukeltas psichosocialines problemas, užtikrindamas į pacientą orientuotų paslaugų įgyvendinimą bei paslaugų tęstinumą bendruomenėje;

3) socialinis darbas švietimo srityje – socialinis darbuotojas, veikdamas švietimo srityje, dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti sunkumus formaliojo švietimo sistemoje patiriančius ir (ar) joje nebedalyvaujančius asmenis. Veikdamas neformaliojo švietimo srityje socialinis darbuotojas dirba socialinį darbą – konsultuoja asmenis, šeimas, grupes, ugdo asmenų (šeimų) socialines ir emocines kompetencijas bei gyvenimo įgūdžius ir (ar) įtraukia į kitas neformalaus švietimo veiklas, mobilizuoja asmens (šeimos) ir bendruomenės resursus, siekiant užtikrinti sėkmingą jų socializaciją;

4) socialinis darbas teisėtvarkos srityje (probacijos ir įkalinimo atvejais) – socialinis darbuotojas, veikdamas teisėtvarkos srityje, dirba socialinį darbą, siekdamas nuteistųjų socialinės integracijos ir resocializacijos skatinimo, teikiant tikslingas, į šių asmenų ir jų artimųjų poreikius orientuotas socialines paslaugas;

5) socialinis darbas užimtumo srityje – socialinis darbuotojas, veikdamas užimtumo srityje, dirba socialinį darbą, siekdamas asmens užimtumo ir socialinės atskirties prevencijos;

6) socialinis darbas krašto apsaugos srityje – socialinis darbuotojas, veikdamas krašto apsaugos srityje, dirba socialinį darbą, organizuoja socialinių paslaugų ir kitos reikalingos pagalbos teikimą, siekiant padėti asmeniui spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti  ateityje.

4. Socialinis darbuotojas savo profesinėje veikloje vadovaujasi šiais socialinio darbo įgyvendinimo principais:

1) asmens garbės ir orumo apsaugos. Socialinis darbuotojas gerbia visų asmenų teisę į laisvą apsisprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) suteikimo, pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų aplinkybių;

2) sąžiningumo. Socialinis darbuotojas veikia sąžiningai, patikimai ir empatiškai bei teikia pirmenybę asmens interesams;

3) tarpusavio bendradarbiavimo. Socialinis darbuotojas siekia kurti, palaikyti ir stiprinti santykius tarp asmenų, šeimų, bendruomenių ir santykius visuomenėje, kurdamas ir skatindamas dialogą, asmens, šeimos, bendruomenės ir visuomenės dalyvavimą ir įsitraukimą;

4) profesionalumo užtikrinimo. Socialinis darbuotojas savo profesinėje veikloje vadovaujasi socialinio darbo įgyvendinimo principais, analizuoja savo priimamus sprendimus, atliekamus veiksmus ir pasiektus rezultatus ir nuolat tobulina savo profesinę kompetenciją.

5. Socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai. Socialinių darbuotojų profesinė veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

6. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę:

1) asmuo, įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba

2) asmuo, iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijų programą, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymu, arba

3) asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirbs su vaikais ir (arba) šeimomis.

7. Socialinis darbuotojas socialinių paslaugų teikimo tikslais turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle (asmeniui diagnozuotos ligos, skirtas gydymas, vartojami medikamentai, nustatytas negalios ir (ar) darbingumo lygis), taip pat duomenis apie neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (nusikalstamų veikų pobūdis, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius), vadovaudamasis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir kitais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

8. Socialinis darbuotojas turi teisę:

1) pasirinkti socialinio darbo veiklos metodus;

2) dirbti psichologiškai ir (ar) fiziškai saugioje aplinkoje ir higienos normas atitinkančioje darbo vietoje.

9. Socialinis darbuotojas privalo:

1) profesinėje veikloje vadovautis Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksu;

2) skatinti socialinius pokyčius įvairiuose socialinio darbo veikimo lygmenyse, domėtis socialinio darbo naujovėmis, jas taikyti socialinio darbo įgyvendinimo procese;

3) laikytis socialinio darbo įgyvendinimo principų;

4) su potencialiai agresyviais asmenimis (šeimomis) dirbti socialinį darbą dalyvaujant ne mažiau nei dviem socialinių paslaugų srities darbuotojams ir (ar) sveikatos priežiūros specialistams.

10. Socialinis darbuotojas atsako už asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės poreikius atitinkančių socialinio darbo metodų pasirinkimą ir taikymą visuose socialinio darbo veikimo lygmenyse.

11. Socialinis darbuotojas neatsako už asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės elgesį, priimtus sprendimus ir jų padarinius.

12. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių socialinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

13. Šio straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimai netaikomi iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos ne ilgiau kaip 2 metams komandiruojamam į Lietuvos Respubliką socialiniam darbuotojui, jeigu jis atitinka darbovietės, iš kurios yra siunčiamas, įsisteigimo valstybės teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

 

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 201 straipsniu

Papildyti Įstatymą 201 straipsniu:

„201 straipsnis. Socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliacija

1. Socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliacija (toliau – savireguliacija) – tai veiksmų ir (ar) priemonių visuma, kuria siekiama socialinio darbo kaip profesinės veiklos vieningo  įgyvendinimo ir Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso nuostatų ir socialinio darbo įgyvendinimo principų laikymosi, bei kuria siekiama užtikrinti socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse.

2. Socialinių paslaugų srities darbuotojai, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, nuolat tobulina savo profesinę kompetenciją:

1) socialinių paslaugų srities darbuotojai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose;

2) socialinių paslaugų įstaigų vadovai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus dalyvauja mokymuose bei ne mažiau kaip 4 akademines valandas per metus – supervizijoje;

3) socialiniai darbuotojai ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus dalyvauja mokymuose bei ne mažiau kaip 8 akademines valandas per metus – supervizijoje.

3. Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijos tobulinimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Superviziją savo lėšomis organizuoja socialinių paslaugų įstaiga.“   

 

18 straipsnis. Įstatymo papildymas 202 straipsniu

Papildyti Įstatymą 202 straipsniu:

„202 straipsnis. Savireguliaciją vykdantys subjektai ir jų kompetencija

1. Socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliaciją vykdo Lietuvos socialinio darbo taryba, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, Etikos komisija, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinktas subjektas, organizuojantis ir (ar) vykdantis socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą.

2. Lietuvos socialinio darbo taryba, vykdydama socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliaciją atlieka šias funkcijas:

1)  analizuoja ir vertina iššūkius socialinio darbo veikimo lygmenyse;

2) konsultuoja ir teikia išvadas bei pasiūlymus strateginiais socialinio darbo kaip profesinės veiklos tobulinimo, socialinių paslaugų klausimais.

3. Lietuvos socialinio darbo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

4. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, vykdydamas socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliaciją, atlieka funkcijas, nustatytas šio įstatymo 14 straipsnio 8 ir 9 punktuose.

5. Etikos komisija, vykdydama socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliaciją atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja skundus dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodekso pažeidimų;

2) teikia pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas socialinių paslaugų įstaigoms dėl socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės veiklos ir (ar) profesinės kompetencijos vertinimo ir (ar) tobulinimo.

6. Etikos komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

7. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atrinktas subjektas organizuoja ir (ar) vykdo socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

 

19 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų asmeniui (šeimai) socialinių paslaugų rūšį ir į asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Mokėjimo šaltiniai yra asmens (šeimos) pajamos, asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, skirtos asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.“

 

20 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas

vertinimas

1. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas (pajamų sumą), išvardytas šio įstatymo 30 straipsnyje.

2. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas pateikiama raštu, užpildant socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos formos paraišką.

3. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas vertinamos asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybės, kurioje buvo nustatytas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis, institucijos nustatyta tvarka.

4. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, rūpintojas savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį.“

 

21 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Mokėjimo už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą padengti.“

2. Pripažinti netekusiomis galios 29 straipsnio 8, 9 ir 10 dalis.

3. Papildyti 29 straipsnį 13 dalimi:

„13. Socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje paslaugos teikiamos nemokamai.“

 

22 straipsnis. 31 ir 32 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 31 ir 32 straipsnius.

 

23 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Kompleksinės paslaugos šeimai,  jų organizavimas ir teikimas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.“

2. Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Socialinė priežiūra šeimoms, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija neįgaliesiems bendruomenėje finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams. Kompleksinės paslaugos šeimai,  jų organizavimas ir teikimas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.“

3. Papildyti 34 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Prevencinės socialinės paslaugos, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai,  finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų.“

4. Buvusią 34 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi.

 

24 straipsnis. 36 ir 37 straipsnių pripažinimas netekusiais galios

Pripažinti netekusiais galios 36 ir 37 straipsnius.

 

25 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 38 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:

„41. Socialinės paslaugos senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia, vaikams su negalia, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems gauti ilgalaikę socialinę globą apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose ir nepertraukiamai ją gavusiems iki 2020 m. spalio 31 d. imtinai, nuo 2020 m. lapkričio 1 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, netaikant šio įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatų.“

2. Pripažinti netekusia galios 38 straipsnio 3 dalį.

 

26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalis, 4, 7 straipsnius, 13 straipsnio 3 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį, 19 straipsnio 2 dalį, 20, 21, 22 straipsnius, 23 straipsnio 2 dalį, 24 ir 25 straipsnius, ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

2.  Šio įstatymo 7 straipsnis, 21 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 7 straipsnio, 21 straipsnyje 3 dalies ir 23 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

4. Asmenų, pradėjusių gauti ilgalaikę socialinę globą iki šio įstatymo įsigaliojimo, kuriems mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis yra nustatytas atsižvelgiant į jų turtą, vadovaujantis iki šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 22 straipsnio įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 26, 29, 31, 32 straipsnių nuostatomis, finansinės galimybės mokėti už ilgalaikę socialinę globą įvertinamos ir mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas iš naujo, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ne vėliau nei per 2 mėnesius nuo šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 22 straipsnio įsigaliojimo dienos.

5. Asmenys, dirbantys individualios priežiūros darbuotojais, bet neatitinkantys šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, juos turi atitikti iki 2027 m. liepos 1 d., išskyrus tuos asmenis, kuriems 2022 m. liepos 1 d. iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau nei 5 metai.

6. Nuo 2027 m. liepos 1 d. šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys, kurie neatitinka šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, netenka teisės eiti individualios priežiūros darbuotojo pareigų.

 

27 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų vertinimas

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).

2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertintas poveikis, ar prevencinės socialinės paslaugos turėjo įtaką dėl socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo prevencijos asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei, atitinkamai įvertinant specialiųjų socialinių paslaugų poreikio pokytį. Taip pat prevencinėmis socialinėmis paslaugomis (kompleksinėmis paslaugomis) siekiant atliepti individualius šeimos (asmens) poreikius bei stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu bus įvertinta asmenų, kurie teigia, kad gaunamos kompleksinės paslaugos padarė teigiamą poveikį, dalis.

3. Ex post vertinimo laikotarpis – 6 metai nuo šio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo dienos.

4. Ex post vertinimas turi būti atliktas per 12 mėnesių nuo ex post vertinimo laikotarpio pabaigos.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

Respublikos Prezidentas