Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMO NR. XIV-1020 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2023 m. d. Nr.

Vilnius

 

 

1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ribojamosios priemonės – Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.

2. Subjektas, kuriam taikomos sankcijos – valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis arba juridinis asmuo, bet kokia kita organizacija arba fizinių ar juridinių asmenų grupė ir (ar) organizacijų grupė, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos ribojamosios priemonės.

3. Tarptautinės sankcijosEuropos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma.“

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

5 straipsnis. Pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų teikimas

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva, šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos komisijos ar Lietuvos Respublikos institucijų siūlymu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia pasiūlymus Europos Sąjungai, Jungtinėms Tautoms ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatyti, keisti ar atšaukti tarptautines sankcijas.“

 

4 straipsnis. Įstatymo papildymas II1 skyriumi

Papildyti Įstatymą II1 skyriumi:

II1 SKYRIUS

RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ NUSTATYMAS IR ĮGYVENDINIMAS

 

61 straipsnis. Ribojamųjų priemonių nustatymas Lietuvos Respublikos įstatymais

1.       Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus ir pasiekti šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatomos ribojamosios priemonės, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei.

2.       Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos, keičiamos ir atšaukiamos įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Seimui pateikia Vyriausybė pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą, suderintą su šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija (toliau – įstatymas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo).

3.       Įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo laikotarpis (pradžia ir pabaiga), ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos.

4.       Jei įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatomi kriterijai, apibrėžiantys subjektus, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustato konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) ar juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės.

 

62 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių privalomumui, poveikiui sandoriams ir prievolėms, laikinojo administratoriaus paskyrimui, ekonominių išteklių realizavimui, įgyvendinimui, įgyvendinimo koordinavimui, užtikrinimui ir atsakomybei mutatis mutandis taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos.“

 

5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, taip pat kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinančios ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą;“

 

6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tikslais turi teisę keistis informacija apie subjektą, kuriam taikomos sankcijos.“

 

7 straipsnis. V skyriaus pakeitimas

Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:

 

V SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ PAŽEIDIMUS

 

13 straipsnis. Atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus

1. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos.

3. Juridiniai asmenys už tarptautinių sankcijų pažeidimus atsako pagal šį įstatymą, jei juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridiniams asmenims baudžiamosios atsakomybės.

 

14  straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos

1. Juridinių asmenų padarytus tarptautinių sankcijų pažeidimus tiria šio įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, jei jos atlieka ūkio subjektų veiklos priežiūrą, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – poveikio priemones taikančios institucijos).

2. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurios neatlieka ūkio subjektų veiklos priežiūros, kaip tai yra nustatyta Viešojo administravimo įstatyme, išskyrus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu pažeidimu, nedelsdamos perduoda tirti poveikio priemones taikančiai institucijai pagal veiklos sritį.

3. Jeigu įtariama, kad padarytas tarptautinių sankcijų pažeidimas turi administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos požymių, kompetentingos institucijos, kurios yra nurodytos šio įstatymo 11 straipsnyje, bet kurių darbuotojams nėra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teisenos arba ikiteisminio tyrimo, visą turimą informaciją, susijusią su galbūt padarytu administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, nedelsdamos perduoda institucijai pagal veiklos sritį, kurios pareigūnams ar valstybės tarnautojams yra suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną arba ikiteisminį tyrimą.

4. Lietuvos bankas, pagal kompetenciją atlikdamas šio įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodytą funkciją ir nustatęs pažeidimų, prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams taiko finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, nustatytas poveikio priemones ir (arba) duoda privalomus nurodymus Lietuvos banko įstatymo ir kitų finansų rinką reglamentuojančių įstatymų, kurių vykdymo priežiūra priskirta Lietuvos bankui, tvarka.

 

15 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Poveikio priemones taikančios institucijos už tarptautinių sankcijų pažeidimus juridiniam asmeniui skiria šias poveikio priemones:

1) baudą nuo 50 iki 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, bet ne mažesnę nei 10 000 eurų;

2) baudą nuo 10 000 iki 50 000 eurų, kai tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos;

3) kai juridinis asmuo tarptautines sankcijas pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už tarptautinių sankcijų pažeidimą paskyrimo arba kai prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertė yra didesnė nei 100 000 eurų – baudą iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų, bet ne mažesnę nei 100 procentų prekių, paslaugų arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas, vertės, ir ne mažesnę nei 20 000 eurų.

2. Už tarptautinių sankcijų pažeidimus kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta poveikio priemone gali būti skiriamas prekių arba lėšų, kurios buvo tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

3. Skirdamos konkrečią baudą, jos dydį poveikio priemones taikančios institucijos nustato vadovaudamosi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyta poveikio priemonių taikymo tvarka.

 

16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo tvarka

1. Prieš spręsdama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, poveikio priemones taikanti institucija juridiniam asmeniui (toliau – asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė), nustato ne trumpesnį kaip 14 darbo dienų terminą paaiškinimams pateikti. Šis terminas skaičiuojamas nuo pasiūlymo pateikti paaiškinimus išsiuntimo registruotąja pašto siunta arba pateikimo elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikimo pasirašytinai dienos. Paaiškinimų nepateikimas per nurodytą paaiškinimų pateikimo terminą poveikio priemones taikančiai institucijai netrukdo spręsti klausimo dėl poveikio priemonės taikymo.

2. Asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę susipažinti su poveikio priemones taikančios institucijos turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės) taikymas (išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį), duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato ar kito įgalioto atstovo paslaugomis. Jei poveikio priemonės taikymo klausimo svarstymo metu apklausiami liudytojai, asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turi teisę juos apklausti, taip pat siūlyti savo liudytojus.

3. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įforminamas protokolu ir turi būti motyvuotas bei  grindžiamas tik tais įrodymais, su kuriais asmuo, kuriam taikoma poveikio priemonė, turėjo galimybę susipažinti, išskyrus informaciją, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę arba kitą įstatymų saugomą paslaptį. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendime turi būti nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, tarptautinių sankcijų pažeidimo aplinkybės, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, paaiškinimai ir kiti įrodymai ir jų vertinimas.

4. Poveikio priemonės pritaikymas neatleidžia asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą pritaikyta poveikio priemonė, atlikimo.

5. Informacija apie tarptautinių sankcijų pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, perduodama institucijai, kurios pareigūnams yra suteikta teisė vykdyti ikiteisminį tyrimą. Šie pareigūnai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Gavus ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas sustabdomas. Jei ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, surinkta medžiaga grąžinama poveikio priemones taikančiai institucijai ir klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas yra tęsiamas. Sustabdžius klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymą, stabdomas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Pratęsus poveikio priemonės taikymo svarstymą, pratęsiamas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas. Jei baudžiamasis procesas pasibaigia ir juridinis asmuo nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, klausimo dėl poveikio priemonės taikymo svarstymas tęsiamas.

6. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, išsiunčiamas registruotąja pašto siunta arba pateikiamas elektroninėmis pristatymo priemonėmis, arba įteikiamas jam pasirašytinai.

7. Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip dveji metai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

8. Poveikio priemones taikančios institucijos poveikio priemones juridiniam asmeniui skiria vadovaudamosi teisingumo, protingumo kriterijais ir neviršydamos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų skirtinos baudos dydžių, atsižvelgdamos į:

1) pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą;

2) dėl padaryto pažeidimo atsiradusią žalą;

3) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes;

4) kaltę (kaltės formą ir rūšį).

9. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) juridinis asmuo pripažino padaręs tarptautinių sankcijų pažeidimą ir bendradarbiavo su šį pažeidimą tiriančia poveikio priemones taikančia institucija šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas poveikio priemones taikančiai institucijai tirti pažeidimą, teikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis);

2) juridinis asmuo savo noru atlygino arba pašalino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą;

3) pažeidimas padarytas esant kitų svarbių aplinkybių, kurias poveikio priemones taikanti institucija pripažįsta lengvinančiomis atsakomybę.

10. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) juridinis asmuo vengia bendradarbiauti su poveikio priemones taikančia institucija ir teikti jai su pažeidimu susijusią informaciją ar paaiškinimus, kliudo atlikti patikrą;

2) juridinis asmuo slepia padarytą pažeidimą;

3) juridinis asmuo tęsia pažeidimą, nors poveikio priemones taikanti institucija įspėjo dėl galimo pažeidimo ar veiklos trūkumų;

4) dėl juridinio asmens tyčinių veiksmų ar neveikimo pajamos, gautos iš ūkinės veiklos, pažeidžiančios šį įstatymą, viršija 500 bazinių socialinių išmokų, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės;

5) juridinis asmuo, vykdydamas ūkinę veiklą, pateikė klaidingą informaciją, naudojo suklastotus ar teisinės galios neturinčius dokumentus, siekdamas išvengti pagal šį įstatymą taikomų draudimų ir tarptautinių sankcijų.

11. Konkretų juridiniam asmeniui skirtinos baudos dydį poveikio priemones taikanti institucija apskaičiuoja ir pagrįstai nustato atsižvelgdama į šias baudų skyrimo taisykles:

1) skiriamos konkrečios baudos dydį nustato nuo jos vidurkio, kuris apskaičiuojamas sudedant šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus baudos mažiausią ir didžiausią baudos dydžius ir gautą rezultatą padalijant pusiau;

2) skirdama konkrečią baudą, vertina šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes ir baudos dydį skaičiuoja nuo baudos vidurkio;

3) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra sunkinančių aplinkybių, skiria baudą, nesiekiančią skirtinos baudos vidurkio;

4) nustačiusi, kad yra kelios asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra lengvinančių aplinkybių, skiria baudą, viršijančią skirtinos baudos vidurkį.

 

17 straipsnis. Poveikio priemones taikančios institucijos teisė netaikyti poveikio priemonių

Jei poveikio priemones taikanti institucija, nustačiusi, kad pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės neskiriamos, o asmeniui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima poveikio priemones taikančios institucijos pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, asmeniui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu asmuo nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas.

 

18 straipsnis. Paskirtos baudos sumokėjimas ir išieškojimas

1Juridinis asmuo poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos, o jei sprendimas skirti baudą buvo apskųstas, – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas nebuvo visiškai patenkintas, įsiteisėjimo dienos.

2Poveikio priemones taikančios institucijos sprendimas skirti baudą yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu poveikio priemones taikanti institucija, priėmusi sprendimą skirti baudą, yra mokesčių administratorius, baudos išieškojimui mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių priverstinio išieškojimo tvarka.

 

19 straipsnis. Sprendimų apskundimas

Asmuo, nesutinkantis su poveikio priemones taikančios institucijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

8    straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 15 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Lietuvos Respublikos

tarptautinių sankcijų įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

 

1.    2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu.

2.    2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, kuriuo nustatomos tam tikros specialios ribojamosios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su ISIL („Da'esh“) ir Al-Qaida organizacijomis.

3.    2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 314/2004 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Zimbabvėje.

4.    2005 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1183/2005 dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje.

5.    2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

6.    2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1284/2009 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Gvinėjoje.

7.    2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise.

8.    2011 m. balandžio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane.

9.    2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011.

10.  2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010.

11.  2012 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 377/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Bisau Gvinėjoje.

12.  2013 m. gegužės 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 401/2013 dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į padėtį Mianmare/Birmoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 194/2008.

13.  2014 m. kovo 5 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje.

14.  2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.

15.  2014 m. birželio 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą.

16.  2014 m. liepos 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 747/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sudane, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 131/2004 ir (EB) Nr. 1184/2005.

17.  2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje.

18.  2015 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/735 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2014.

19.  2015 m. spalio 1 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1755 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje.

20.  2016 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 204/2011.

21.  2016 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1686 kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da'esh“) ir „Al-Qaida“ bei su jomis susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms.

22.  2017 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1509 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007.

23.  2017 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1770 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Malyje.

24.  2017 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2063 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje.

25.  2018 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių.

26.  2019 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/796 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę Sąjungai arba jos valstybėms narėms.

27.  2019 m. spalio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1716 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje.

28.  2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1890 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į neturint leidimo Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

29.  2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių.

30.  2021 m. liepos 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/1275 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libane.

31.  2022 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/263 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų reaguojant į Rusijos Federacijos sprendimą neteisėtai pripažinti, okupuoti ar aneksuoti tam tikras vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos teritorijas.

 

__________________________