Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA

DĖL NEĮMOKINIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ IR IŠMOKŲ SISTEMOS

PERTVARKOS PARENGIMO

2017 m.                              d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

pri(si)mindamas, kad:

–    Lietuvos statistikos departamento viešai paskelbtais duomenimis, 2016 metais 30,6 proc. senatvės pensininkų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Didžiausias skurdo rizikos lygis – 27,7 proc. – buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, ir, palyginti su 2015 metais, padidėjo 2,7 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pastarojo pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 metais) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar net šiek tiek didesnę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos. Skurdo rizikos riba 2016 metais buvo 282 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus (žr. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos statistikos departamento pranešimą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5273885);

–    Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2016 m. spalio mėnesį 81 717 asmenys, turintys būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas, 88 288 asmenys – 200-225 eurų dydžio, 86 413 asmenys – 225-250 eurų dydžio, 73 937 asmenys – 250-275 eurų dydžio, 59 226 asmenys – 275-300 eurų dydžio, 74 430 – 300-350 eurų dydžio, 61 023 asmenys – didesnes nei 350 eurų dydžio senatvės pensijas;

–    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai paskelbtais duomenimis, minimalių poreikių krepšelio, būtino išgyvenimui, dydis 2016 metų kainomis siekė 238 eurų per mėnesį;

–    Nacionalinės teismų administracijos viešai paskelbtais duomenimis, 2016 metų IV ketvirčio pabaigoje vidutinis teisėjų valstybinės pensijos dydis buvo 911,39 euro, šias pensijas gavo 174 asmenys (žr.: http://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismai-ir-teisejai/teiseju-valstybiniu-pensiju-statistika/160) ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, manytina, kad kartu su valstybinėmis jie gauna ir senatvės pensijas, nes teisėjų valstybinės pensijos skiriamos tik sukakus senatvės pensijos amžių (čia ir toliau cituojami duomenys iš pridedamo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 9 d. rašto Nr. (27.4-23)SD-156 „Dėl informacijos pateikimo“);

–    Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos duomenimis, 2016 m. gruodžio mėnesį 1266 eurų dydžio signataro rentas gavo 71 asmuo,  316 eurų dydžio signataro našlių rentas – 14 asmenų ir, kaip nurodė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pagal 2016 metais pateiktas statistines ataskaitas, 2015 metais 84 proc. signatarų rentų gavėjų ir 100 proc. signatarų našlių rentų gavėjų kartu gavo ir valstybines socialinio draudimo pensijas;

–    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, vidutinis rentos buvusiems sportininkams dydis 2016 m. lapkričio mėnesį buvo 1182 eurai, dalis iš šias pensijas gaunančių asmenų kartu gavo ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas: 25 – senatvės (vidutinis dydis buvo 294,02 euro), 2 – invalidumo (vidutinis dydis 180,21 euro), 5 – netekto darbingumo (vidutinis dydis 173,30 euro), 3 – ištarnauto laiko (vidutinis dydis 189,76 euro), 6 – senatvės (vidutinis dydis 369,18 euro) bei našlių po 95 metų (vidutinis dydis 24,95 euro), 1 – senatvės (280,95 euro) bei našlių iki 95 metų (21 euras), 3 – invalidumo (vidutinis dydis 260,76 euro) ir našlaičių (vidutinis dydis 156,56 euro), 1 – netekto darbingumo (288,69 euro) ir našlių po 95 metų (21 euras);

–    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, asmenys, gaunantys ir kito, aukščiau nenurodyto pobūdžio iš valstybės biudžeto mokamas valstybines pensijas ar išmokas (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kt.) taip pat neretai tuo pat metu gauna ir vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas, o kai kurie – po dvi valstybines ir po vieną arba dvi valstybines socialinio draudimo pensijas. Pvz., 2502 asmenys vienu metu gavo senatvės (vidutinis dydis 413,82 euro) ir mokslininkų (vidutinis dydis 148,87 euro) pensijas, 26 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 254,65 euro), pareigūnų (vidutinis dydis 210,43 euro) ir pareigūnų našlių ir našlaičių (73,65 euro) pensijas, 443 asmenys – senatvės (vidutinis dydis 390,27 euro), našlių po 95 metų (vidutinis dydis 25 eurai) ir mokslininkų (146,68 eurai) pensijas ir t. t. ir pan.;

–    Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus pateiktoje 2017 m. kovo 30 d. analitinėje apžvalgoje „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“ konstatuota, kad neįmokinės pensijos, pagal kriterijus ir formą identiškos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą mokamoms valstybinėms pensijoms, Europos Sąjungos valstybėse narėse nėra paplitę, galima aptikti tik tam tikrus tokių pensijų schemų elementus. Be to, kaip matyti iš šioje apžvalgoje pateiktų pavyzdžių, su įmokomis nesusijusios pensinės išmokos kitose Europos Sąjungos valstybėse yra mokamos tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimą asmenims, kurie neįgijo teisės į įmokinę valstybės pensiją arba gauna ją labai mažą, taip pat padėti tam tikroms pažeidžiamoms socialinėms grupėms;

pripažindamas, kad tokia padėtis, kai šimtai tūkstančių senatvės pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gyvena žemiau skurdo rizikos ribos ir jų pensijų dydis dažnai neužtikrina net minimalaus būtiniausių gyvybinių ir socialinių poreikių patenkinimo, o tuo pat metu iš valstybės biudžeto yra mokamos su įmokomis niekaip nesusijusios, kai kuriais atvejais itin didelės valstybinės pensijos bei išmokos, kurias gaunantys asmenys neretai gauna ir didesnes senatvės pensijas, yra netoleruotina, nes didina neteisingumo pojūtį, ardo socialinę sanglaudą, skatina nusivylimą valstybe;

ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę nedelsiant inicijuoti neįmokinių valstybinių pensijų bei išmokų sistemos peržiūrą ir kuo greičiau priimti sprendimus, būtinus socialinio teisingumo atkūrimui, kad neįmokines išmokas gautų tik asmenys, kuriems objektyviai būtina padėti išgyventi, o Lietuvos Respublikos Seimo valdybą – sudaryti darbo grupę iš įgaliotų institucijų ir suinteresuotos visuomenės atstovų parengti tam reikalingus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimus.

Seimo Pirmininkas

Teikia

Seimo narys Naglis Puteikis

PRIDEDAMA:

1.   Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. sausio 9 d. raštas Nr. (27.4-23)SD-156 „Dėl informacijos pateikimo“;

2.   Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus 2017 m. kovo 30 d. analitinė apžvalga „Neįmokinės pensijos Europos Sąjungos valstybėse narėse“;

3.   Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Statistikos analizės ir prognozės skyriaus vedėjos Laimos Stragauskienės 2016 m. gruodžio mėnesį pateikta informacija apie senatvės pensijų gavėjų, turinčių būtinąjį stažą, pasiskirstymą pagal pensijų dydžius.