Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 2, 13, 15, 28, 57, 58, 64, 71, 711, 72, 74, 75, 77, 78, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 891, 92, 97, 98, 106, 117, 118 IR 121 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 712, 741 ir 883 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų, mugių, parodų ir panašaus pobūdžio paslaugos (toliau šioje dalyje – kultūros paslaugos), įskaitant tokios veiklos organizatorių paslaugas, taip pat pagalbinės paslaugos, reikalingos kultūros paslaugoms teikti, kai kultūros paslaugos nelaikomos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tais atvejais, kai jos faktiškai atliktos šalies teritorijoje, o kai kultūros paslaugos teikiamos virtualiai, jos, įskaitant tokios veiklos organizatorių paslaugas, taip pat pagalbinės paslaugos, reikalingos kultūros paslaugoms teikti, teikiamos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tais atvejais, kai paslaugos pirkėjo buveinė (jeigu jis ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje. Kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų, mugių, parodų ir panašaus pobūdžio renginių lankymo ir pagalbinės su lankymu susijusios paslaugos, išskyrus virtualiai transliuojamus renginius, teikiamos apmokestinamajam asmeniui, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje tais atvejais, kai šie renginiai faktiškai vyksta šalies teritorijoje.“
3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Kitais, negu nurodyta šio straipsnio 20 dalyje, atvejais, kai apmokestinamoji vertė yra nurodyta ne eurais, apmokestinamoji vertė perskaičiuojama į eurus taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą apmokestinimo momentu (taikoma ir tais atvejais, kai dėl šio Įstatymo 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių keičiasi pirkėjo mokėtinas atlygis), o jeigu dėl šio Įstatymo 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių keičiasi pirkėjo mokėtinas atlygis ir neįmanoma nustatyti, kurio apskaitos dokumento duomenys tikslinami, – tų aplinkybių įforminimo dieną.“
4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
2. Papildyti 28 straipsnį 9 dalimi:
„9. Vien administracinio, fizinio, techninio ar panašaus pobūdžio paslaugų teikimas, nesukeliantis su šiame straipsnyje nurodytomis finansinėmis paslaugomis susijusio sandorio teisinės ir finansinės padėties pokyčio, nelaikomas šiame straipsnyje nurodytų finansinių paslaugų, kurioms būtų taikomos šio straipsnio 3–5 dalių nuostatos dėl neapmokestinimo PVM, teikimu.“
5 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip:
„a) asmenis, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ar dėl paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, arba PVM mokėtojus, taikančius smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, kaip jie suprantami pagal šio Įstatymo 711 straipsnio 9 dalį;“.
6 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas
1. PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai:
2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų, kai tokios prekės ir (arba) paslaugos nėra skirtos veiklai vykdyti kitų valstybių narių teritorijoje pagal tose valstybėse narėse taikomas specialias smulkiuoju verslu užsiimantiems asmenims skirtas schemas, atitinkančias Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 1 skyriaus nuostatas, (toliau – smulkiojo verslo schema kitoje valstybėje narėje) arba toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje;
2. Į kitą valstybę narę tiekiantys naujas transporto priemones asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai, taip pat asmenys, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, arba PVM mokėtojai, taikantys smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, kaip jie suprantami pagal šio Įstatymo 711 straipsnio 9 dalį, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą PVM sumą, kuri buvo šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėta įsigyjant arba importuojant naujas transporto priemones, bet ne didesnę kaip sąlyginė 21 procento PVM suma, apskaičiuota nuo į kitą valstybę narę tiekiamos naujos transporto priemonės apmokestinamosios vertės. Teisę atskaityti šią sumą šie asmenys įgyja ne anksčiau, negu įvyksta naujos transporto priemonės tiekimas.
3. Norėdamas į PVM atskaitą įtraukti prekių ir (arba) paslaugų, skirtų naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoje veikloje, pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalį, PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius, kad prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šiame Įstatyme nustatytus kriterijus gali būti laikomas įvykusiu už šalies teritorijos ribų. To neįrodžius, laikoma, kad prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje.
4. Prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kuris pagal šio Įstatymo nuostatas PVM neapmokestinamas, netampa PVM apmokestinama veikla net ir tuo atveju, kai PVM mokėtojas už jį apskaičiuoja PVM, išskyrus atvejus, kai šio Įstatymo nuostatos numato PVM mokėtojui tokio pasirinkimo teisę ir PVM mokėtojas tokį pasirinkimą deklaravo šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
7 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 64 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl joje pateikiamos informacijos: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija). Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma.“
8 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Toks asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju šio Įstatymo 711 straipsnio ar XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje – neprivalo registruotis PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir jį sumokėti (toliau – smulkiojo verslo schema Lietuvoje), jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 55 000 eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įsteigtiems Lietuvos Respublikos apmokestinamiesiems asmenims ši nuostata taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais). PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio , kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo nurodytosios 55 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas.“
3. Papildyti 71 straipsnį 21 dalimi:
„21. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, (šios dalies nuostatų taikymo tikslais apmokestinamuoju asmeniu, įsisteigusiu kitoje valstybėje narėje, nelaikomas užsienio apmokestinamasis asmuo, turintis tik padalinį kurioje nors valstybėje narėje) nuo įsisteigimo valstybės narės nurodytos atleidimo nuo PVM dienos neprivalo registruotis PVM mokėtoju ir gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje (PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo viršyta šios dalies 1 punkte nurodyta riba; už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šios dalies 1 punkte nurodytos ribos, PVM neskaičiuojamas), jeigu:
1) šio apmokestinamojo asmens bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 55 000 eurų ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įsteigtiems apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, ši nuostata taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais) ir
2) šio apmokestinamojo asmens bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą Europos Sąjungos teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 100 000 eurų, perskaičiuotų taikant Europos Centrinio Banko 2018 m. sausio 18 d. paskelbtus valiutos kursus, ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įsteigtiems apmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems kitoje valstybėje narėje, ši nuostata taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais), ir
4. Papildyti 71 straipsnį 22 dalimi:
„22. Vertinant, ar nebuvo viršytos šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytos ribos, skaičiuojant bendrą atlygį neatsižvelgiama į:
1) atlygį už prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą, kuriems naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų PVM mokėtojas;
5. Pakeisti 71 straipsnio 3 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„3. Užsienio apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs trečiojoje valstybėje arba turintis tik padalinį kurioje nors valstybėje narėje, PVM mokėtoju privalo registruotis per šalies teritorijoje esantį padalinį, o jeigu tokio padalinio nėra, – per paskirtą Lietuvos Respublikoje esantį fiskalinį agentą. Reikalavimas paskirti fiskalinį agentą netaikomas kitose valstybėse ar teritorijose, kuriose taikomos savitarpio pagalbos taikymo dokumentų nuostatos, iš esmės savo taikymo sritimi tolygios 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, ir 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje su visais pakeitimais nuostatoms, įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims ir apmokestinamiesiems asmenims, kurie PVM mokėtojais registruojasi dėl šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nurodytų specialių schemų taikymo (jie PVM mokėtojais gali būti registruojami tiesiogiai). Užsienio apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs trečiojoje valstybėje arba turintis tik padalinį kurioje nors valstybėje narėje, neprivalo registruotis PVM mokėtoju, jeigu jis šalies teritorijoje vykdo tik šią veiklą:“.
6. Pakeisti 71 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neįsiregistravimas PVM mokėtoju neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas, įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes ar paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio 1–3 dalių ir 711 straipsnio nuostatas.“
7. Pakeisti 71 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai tas pats asmuo (vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį Įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo registruotis PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma tiek praėjusiais, tiek einamaisiais kalendoriniais metais viršijo šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nustatytą ribą (55 000 eurų) (naujai įsteigtiems asmenims skaičiuojamas tik einamųjų kalendorinių metų atlygis), neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Šios dalies nuostatos netaikomos, jeigu šie asmenys gali įrodyti, kad:“.
9 straipsnis. 711 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 711 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„711 straipsnis. Prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių, taip pat paslaugas iš kitos valstybės narės apmokestinamųjų asmenų įsigyjančių ar paslaugas kitoje valstybėje narėje teikiančių asmenų registravimas PVM mokėtojais
1. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo registruotis PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, taip pat juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, įsigyja šalies teritorijoje prekes iš kitos valstybės narės, jis privalo už prekes, įsigyjamas iš kitos valstybės narės, skaičiuoti PVM ir jį mokėti į biudžetą, taip pat registruotis PVM mokėtoju prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių tikslais, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo įsiregistravęs PVM mokėtoju šio Įstatymo XII skyriaus penktajame, šeštajame ir septintajame skirsniuose nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) prekes įsigyjantis asmuo yra:
a) ūkininkas, įsigyjantis prekes savo vykdomai ekonominei veiklai, kuriai taikoma šio Įstatymo XII skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta kompensacinio PVM tarifo schema, arba
b) apmokestinamasis asmuo, vykdantis tik tokią veiklą, kuriai skirtų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM pagal šį Įstatymą negali būti atskaitomas, arba
2) visų asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 14 000 eurų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti.
2. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo registruotis PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, įsigyja kitų valstybių narių apmokestinamųjų asmenų šalies teritorijoje teikiamų paslaugų, už kurias jis šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM, taip pat šalies teritorijoje įsikūręs apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo registruotis PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, teikia paslaugas, kurių teikimo vieta, remiantis paslaugų teikimo vietos nustatymo kriterijais (pagal nuostatas, iš esmės tolygias šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), yra kita valstybė narė (išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje neapmokestinamos PVM arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą), šis apmokestinamasis asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais.
3. Jeigu iš kitų valstybių narių įsigytų prekių vertė viršija šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą ribą, už įsigytas prekes, kurių vertė neviršija 14 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodyta vertė viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas įsigytas prekes, dėl kurių įsigijimo ši riba buvo viršyta.
4. Užsienio asmuo, kuris šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės įsigyja tik tokias prekes, kurių įsigijimui taikomos šio Įstatymo 331 straipsnio 3 dalies nuostatos, neprivalo registruotis PVM mokėtoju.
5. Užsienio asmeniui, įsisteigusiam trečiojoje valstybėje ir privalančiam registruotis PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl registravimosi būdo.
6. Prašymo įregistruoti PVM mokėtoju nepateikimas neatleidžia asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo įsigyjamas iš kitos valstybės narės prekes, už jam užsienio apmokestinamojo asmens šalies teritorijoje teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą, jeigu tai privaloma daryti pagal šio straipsnio nuostatas.
7. Šio Įstatymo 71 straipsnio 8 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos ir nustatant to paties asmens kontroliuojamų apmokestinamųjų asmenų ar juridinių asmenų, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, prievolę registruotis PVM mokėtojais pagal šio straipsnio 1 dalį.
8. Bet kuris asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo registruotis PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba šio straipsnio 1 dalį, iš kitos valstybės narės įsigijęs naują transporto priemonę, taip pat bet kuris neįsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalantis registruotis PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo, iš kitos valstybės narės įsigijęs akcizais apmokestinamų prekių, PVM mokėtojais nesiregistruoja ir privalo mokestį deklaruoti ir sumokėti šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
9. Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo ir apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje, kurie šiame straipsnyje nustatytais pagrindais yra įsiregistravę arba privalo registruotis PVM mokėtojais prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ar paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais ir kurie atitinka šio Įstatymo 71 straipsnio 2 ir 21 dalyse nustatytas sąlygas dėl ribų, gali taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje. Šio įstatymo taikymo tikslais šioje dalyje nurodyti asmenys, pasirinkę taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, vadinami PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.“
10 straipsnis. Įstatymo papildymas 712 straipsniu
Papildyti Įstatymą 712 straipsniu:
„712 straipsnis. Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų asmenų, ketinančių taikyti smulkiojo verslo schemas kitose valstybėse narėse, registravimas
Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, kuris vykdydamas ekonominę veiklą kitos valstybės narės teritorijoje tiekia ir (ar) numato tiekti prekes ir (arba) teikia ir (ar) numato teikti paslaugas bei ketina taikyti smulkiojo verslo schemas kitose valstybėse narėse, turi registruotis smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais (toliau – asmuo, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais) šio Įstatymo 741 straipsnyje nustatyta tvarka.“
11 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės asmuo, vykdantis ar ketinantis vykdyti ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę registruotis PVM mokėtoju, neatsižvelgdamas į tai, kad bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir (arba) Europos Sąjungos teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma nesiekia šio Įstatymo 71 straipsnio 2 ir 21 dalyse nustatytų ribų, išskyrus atvejį, kai vykdoma ir numatoma vykdyti vien tokia veikla, kurioje naudojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM pagal šio Įstatymo 62 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti atskaitomas, jeigu šio Įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip.“
12 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. PVM mokėtojo kodas
Asmeniui, registruotam PVM mokėtoju prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo tikslais pagal šio Įstatymo 71 straipsnį, taip pat asmeniui, registruotam PVM mokėtoju prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ar paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais pagal šio Įstatymo 711 straipsnį, suteikiamas PVM mokėtojo kodas, kurio sudarymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.“
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 741 straipsniu
Papildyti Įstatymą 741 straipsniu:
„741 straipsnis. Asmens, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, identifikacinis PVM numeris
1. Asmeniui, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, mokesčio administratorius suteikia identifikacinį PVM numerį su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, norėdamas gauti identifikacinį PVM numerį, mokesčio administratoriui turi pateikti išankstinį pranešimą. Mokesčio administratorius identifikacinį PVM numerį suteikia ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo išankstinio pranešimo gavimo dienos. Jeigu išankstinio pranešimo ir identifikacinio PVM numerio suteikimo pagrįstumui nagrinėti reikia papildomo tyrimo, mokesčio administratoriaus sprendimu šioje dalyje nurodytas identifikacinio PVM numerio suteikimo terminas gali būti pratęstas. Identifikacinis PVM numeris įsigalioja nuo mokesčio administratoriaus sprendime dėl identifikacinio PVM numerio suteikimo asmeniui, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, nurodytos dienos.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, mokesčio administratorių turi informuoti apie visus išankstiniame pranešime nurodytų duomenų pasikeitimus, įskaitant ketinimą taikyti smulkiojo verslo schemas kitose valstybėse narėse išankstiniame pranešime nenurodytose valstybėse narėse ir sprendimą nebetaikyti smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse išankstiniame pranešime nurodytose valstybėse narėse. Tokiu atveju mokesčio administratorius priima sprendimą dėl identifikacinio PVM numerio taikymo mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 2 dalies nuostatas dėl išankstinio pranešimo nagrinėjimo termino ar jo pratęsimo. Pagal atnaujintus duomenis patvirtintas identifikacinis PVM numeris įsigalioja nuo šioje dalyje nurodyto mokesčio administratoriaus sprendimo pagal atnaujintus duomenis patvirtinto identifikacinio PVM numerio suteikimo asmeniui, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, pateikimo šiam asmeniui dienos.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, suteikto identifikacinio PVM numerio galiojimas sustabdomas, jeigu:
2) valstybė narė, kurioje asmuo taiko smulkiojo verslo schemą kitoje valstybėje narėje, praneša, kad asmuo šioje valstybėje narėje neturi teisės taikyti smulkiojo verslo schemos kitoje valstybėje narėje arba kad šioje valstybėje narėje nebetaikoma smulkiojo verslo schema kitoje valstybėje narėje;
3) asmuo pagal šio straipsnio 3 dalį mokesčio administratorių informavo apie sprendimą nebetaikyti smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse;
5. Taikant šio straipsnio 4 dalies 3 punktą, jeigu asmuo, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, kreipiasi į mokesčio administratorių pirmą arba antrą kalendorinio ketvirčio mėnesį, jam suteikto identifikacinio PVM numerio galiojimas sustabdomas nuo pirmos kito kalendorinio ketvirčio dienos, jeigu trečią kalendorinio ketvirčio mėnesį, – nuo pirmos kito kalendorinio ketvirčio antro mėnesio dienos.
14 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. PVM mokėtojo išregistravimas
1. Jeigu asmuo yra registruotas PVM mokėtoju tik prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo arba prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių tikslais, jis turi teisę pateikti prašymą išregistruoti jį iš PVM mokėtojų arba gali būti iš jų išregistruotas mokesčio administratoriaus iniciatyva, jeigu, jam nesant PVM mokėtoju, nebūtų atsiradusi prievolė juo įsiregistruoti pagal šio Įstatymo 71 ar 711 straipsnį.
2. Jeigu asmuo yra registruotas PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš kitų valstybių narių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais pagal šio Įstatymo 711 straipsnį ir, jam nesant PVM mokėtoju, nebūtų atsiradusi prievolė juo įsiregistruoti prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo arba prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių tikslais pagal šio Įstatymo 71 ar 711 straipsnį, jis turi teisę pateikti prašymą išregistruoti jį iš PVM mokėtojų arba gali būti iš jų išregistruotas mokesčio administratoriaus iniciatyva, jei praėjusiais ir (arba) einamaisiais kalendoriniais metais neįsigijo paslaugų iš kitų valstybių narių ir (arba) neteikė paslaugų kitose valstybėse narėse, išskyrus atvejus, kai asmuo likviduojamas.
3. Jeigu asmuo įsiregistravo PVM mokėtoju savanoriškai pagal šio Įstatymo 72 straipsnio 2 dalį, jis negali būti išregistruotas iš PVM mokėtojų nepraėjus 24 kalendoriniams mėnesiams nuo jo įregistravimo, išskyrus atvejus, kai asmuo likviduojamas.
15 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas
Papildyti 77 straipsnį 11 dalimi:
„11. PVM mokėtojams, taikantiems smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, netaikomos šio Įstatymo nuostatos, nustatančios prievoles ir teises asmenims, registruotiems PVM mokėtojais prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo tikslais ir netaikantiems smulkiojo verslo schemos Lietuvoje, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.“
16 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 78 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo dienos. Apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad per visą dokumentų saugojimo laikotarpį būtų išlaikytas PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas, taip pat kad dokumentai išliktų įskaitomi. Jeigu PVM sąskaitos faktūros yra elektroninės formos ir (arba) saugomos elektronine forma, kartu naudojant elektronines priemones turi būti saugomi ir duomenys, užtikrinantys šių PVM sąskaitų faktūrų kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą. Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys privalo šiuos dokumentus saugoti šalies teritorijoje, jeigu dokumentai nėra saugomi naudojant elektronines priemones. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys saugo dokumentus naudodami elektronines priemones ir užtikrina visišką prieigą prie juose esančių duomenų (t. y. galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais), dokumentai gali būti saugomi ir ne šalies teritorijoje. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros ir kiti su šiais dokumentais susiję duomenys bet kokiu atveju negali būti saugomi teritorijose, kuriose netaikoma Direktyva 2010/24/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 ar jiems iš esmės savo taikymo sritimi tolygūs savitarpio pagalbos taikymo dokumentai. Apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje saugo savo (ar jų vardu pirkėjų arba trečiosios šalies) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat gautas PVM sąskaitas faktūras, naudodami elektronines priemones, kurios užtikrina visišką prieigą prie jose esančių duomenų, privalo sudaryti valstybių narių, kuriose šie apmokestinamieji asmenys yra įsikūrę arba kuriose tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, kompetentingoms institucijoms galimybę gauti šiuos dokumentus elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais.“
2. Pakeisti 78 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, įsigyjantys prekes ar paslaugas iš kitų valstybių narių, fiziniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, įsigyjantys naujas transporto priemones iš kitų valstybių narių, taip pat juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, į kitas valstybes nares tiekiantys naujas transporto priemones, privalo saugoti su tuo susijusias PVM sąskaitas -faktūras 10 metų nuo jų išrašymo dienos.“
17 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 79 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, taikantį smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, nebent jis yra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 711 straipsnį) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita faktūra išrašoma įforminant:“.
2. Pakeisti 79 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai, PVM mokėtojai, taikantys smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, taip pat apmokestinamieji asmenys, įsisteigę kitoje valstybėje narėje ir taikantys smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, PVM sąskaita faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus.“
3. Pakeisti 79 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bendra PVM sąskaita faktūra gali būti įforminami visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai, už kuriuos prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tą patį kalendorinį mėnesį. Bendroje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta visa PVM sąskaitoje faktūroje privaloma nurodyti informacija kiekvienam konkrečiam įvykusiam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, išskyrus bendrą šiems tiekimams ar teikimams PVM sąskaitos faktūros informaciją (išrašymo datą, prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodą ir kt.). Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kuriais visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai, už kuriuos prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda per ilgesnį negu kalendorinis mėnuo laikotarpį, įforminami bendra PVM sąskaita faktūra, išrašoma centrinio mokesčio administratoriaus nustatytu laiku.“
4. Pakeisti 79 straipsnio 11 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„11. PVM sąskaitos faktūros gali būti popierinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. Elektronine PVM sąskaita faktūra laikoma PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodoma nustatyta PVM sąskaitos faktūros informacija ir kuri yra išrašyta ir gauta elektroniniu formatu. Elektroninė PVM sąskaita faktūra gali būti naudojama tik tuo atveju, kai yra išankstinis pirkėjo sutikimas. Asmuo, kuris pagal šį Įstatymą privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, taip pat turi nustatyti būdus, kuriais užtikrinamas PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumu šiame Įstatyme laikomas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, tapatybės tikrumas, o PVM sąskaitos faktūros turinio vientisumas – informacijos, kuri PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma pagal šį Įstatymą, pakeitimų nebuvimas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Elektroninės PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas taip pat gali būti užtikrinamas ir tokiais būdais:“.
5. Pakeisti 79 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Supaprastinta PVM sąskaita faktūra, nurodyta šio Įstatymo 80 straipsnio 9 dalyje, gali būti išrašoma šiais atvejais:
1) kai bendra PVM sąskaitoje faktūroje nurodomų patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė (įskaitant PVM) neviršija 100 eurų;
2) kai prekių tiekimą ar paslaugų teikimą įformina PVM mokėtojas, taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje;
18 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„80 straipsnis. PVM sąskaitos faktūros informacija
1. PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta:
3) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas arba šio Įstatymo 71 straipsnio 21 dalies 3 punkte ar 741 straipsnio 1 dalyje nurodytas identifikacinis PVM numeris (toliau šiame straipsnyje – identifikacinis PVM numeris);
4) prekių arba paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo kodas ar identifikacinis PVM numeris, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei pirkėjas įsiregistravęs PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais;
5) prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu jis fizinis asmuo) ir adresas;
6) prekių arba paslaugų pirkėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu jis fizinis asmuo) ir adresas;
8) prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data. Jeigu PVM sąskaita faktūra įforminamas avanso gavimas, – avanso gavimo diena, kai ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data;
9) tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą;
10) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė;
11) PVM tarifas (tarifai), išskyrus atvejus, kai PVM sąskaitą faktūrą išrašo PVM mokėtojas, taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, arba apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje;
12) PVM suma eurais, išskyrus atvejus, kai PVM sąskaitą faktūrą išrašo PVM mokėtojas, taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, arba apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje;
13) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą, tiekimas ir (arba) teikimas, – nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės ir (arba) (paslaugos) neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą;
14) kai nauja transporto priemonė tiekiama į kitą valstybę narę, – šio Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyti duomenys apie naują transporto priemonę (eksploatavimo pradžia, rida, valandų skaičius);
15) kai taikoma speciali turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, – nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Kelionių agentūros“, o kai taikoma speciali naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje, – atitinkama nuoroda „Maržos apmokestinimo schema. Naudotos prekės“, „Maržos apmokestinimo schema. Meno kūriniai“ arba „Maržos apmokestinimo schema. Kolekcionavimo objektai ir antikvariniai daiktai“;
16) kai pagal šį Įstatymą prievolė apskaičiuoti PVM tenka užsienio apmokestinamojo asmens paskirtam fiskaliniam agentui, – fiskalinio agento PVM mokėtojo kodas, pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu jis fizinis asmuo) ir adresas;
17) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui, tiekimas ir (arba) teikimas, – nuoroda „Atvirkštinis apmokestinimas“;
18) kai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda gavus atlygį už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, – nuoroda „Pinigų apskaitos sistema“;
2. Kai pagal šio Įstatymo nuostatas PVM sąskaitomis faktūromis privaloma įforminti prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, ir kai tiekiamos PVM neapmokestinamos prekės ir teikiamos PVM neapmokestinamos paslaugos, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir kurios nurodytos šio Įstatymo IV skyriuje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti nenurodoma.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti supaprastintus reikalavimus PVM sąskaitoms faktūroms, kuriomis įforminamas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas šio Įstatymo 5, 6, 8 ir 9 straipsniuose nurodytais atvejais.
4. Jeigu šio Įstatymo 79 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka viena PVM sąskaita faktūra įforminamos kelių PVM mokėtojų bendrai tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, PVM sąskaitoje faktūroje vietoj prekių tiekėjo ir (arba) paslaugų teikėjo pavadinimo arba vardo, pavardės (jeigu jis fizinis asmuo) ir PVM mokėtojo kodo nurodoma kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta informacija. Jeigu viena PVM sąskaita faktūra įforminamos keliems pirkėjams bendrai tiekiamos prekės ir (arba) teikiamos paslaugos, PVM sąskaitoje faktūroje vietoj pirkėjo pavadinimo arba vardo, pavardės (jeigu jis fizinis asmuo) ir PVM mokėtojo kodo (jeigu turi) nurodoma kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta informacija.
5. Šio Įstatymo XII skyriuje nustatytais atvejais PVM sąskaitoje faktūroje PVM tarifas ir suma nenurodomi.
6. Jeigu elektroninėmis priemonėmis tam pačiam pirkėjui vienu metu yra siunčiama keletas PVM sąskaitų faktūrų, šioms PVM sąskaitoms faktūroms bendra informacija gali būti nurodoma tik vieną kartą.
7. Mažmeninėje degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) prekyboje parduodant prekes ir paslaugas, kasos aparato kvitas, kuriame nurodyta prekių ir (arba) paslaugų vertė, įskaitant PVM, neviršija 150 eurų ir kuriame yra visa teisės aktų nustatyta kasos aparato kvitui privaloma informacija, taip pat informacija, pagal kurią galima identifikuoti prekių ir (arba) paslaugų pirkėją, laikomas PVM sąskaita faktūra. Šios dalies nuostatos netaikomos šio Įstatymo 79 straipsnio 14 dalyje nustatytais atvejais.
8. Kai PVM už prekių tiekimą arba paslaugų teikimą pagal šio Įstatymo 95 straipsnio nuostatas arba joms tolygias kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas privalo apskaičiuoti ir sumokėti jų pirkėjas, išskyrus atvejus, jeigu šių prekių tiekimą arba paslaugų teikimą PVM sąskaita faktūra įformina jų pirkėjas, vietoj šio straipsnio 1 dalies 9–12 punktuose nustatytos informacijos gali būti nurodoma tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė.
9. Supaprastintoje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta:
5) prekių ir (arba) paslaugų pirkėjo PVM mokėtojo kodas ar identifikacinis PVM numeris, kurį jis nurodė įsigydamas prekes arba paslaugas. Jeigu Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo tiekia prekes ar teikia paslaugas šalies teritorijoje, pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jeigu pirkėjas įsiregistravęs PVM mokėtoju) nurodomas visais atvejais;
7) tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė;
8) PVM tarifas (tarifai), išskyrus atvejus, kai supaprastintą PVM sąskaitą faktūrą išrašo PVM mokėtojas, taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, arba apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje;
19 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 81 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Kai įsigyta žemės ūkio produkcijos, už kurią tiekėjas yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, pirkėjas, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio antrasis egzempliorius atiduodamas produkcijos tiekėjui, o pirmasis lieka pirkėjui. Be privalomos apskaitos dokumento informacijos, jame privalo būti nurodyta:“.
20 straipsnis. 83 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 83 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kreditiniuose ir debetiniuose dokumentuose nurodoma šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta PVM sąskaitų faktūrų informacija (įskaitant netikslinamą informaciją), tikslinamos PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, serija, numeris (jeigu įmanoma tiksliai nustatyti, kurio apskaitos dokumento duomenys tikslinami) ar pateikiami kiti duomenys (jeigu neįmanoma tiksliai nustatyti, kurio apskaitos dokumento duomenys tikslinami) apie tikslinamus apskaitos dokumentus (laikotarpis, kuriuo buvo patiektos prekės ar suteiktos paslaugos, ir kt.).“
2. Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali pasirinkti kreditiniuose ir debetiniuose dokumentuose nurodyti šio Įstatymo 80 straipsnio 9 dalyje nustatytą supaprastintų PVM sąskaitų faktūrų informaciją. Tokiais atvejais kreditiniuose ir debetiniuose dokumentuose, be nustatytos supaprastintų PVM sąskaitų faktūrų informacijos (įskaitant netikslinamą informaciją), nurodoma tikslinamos PVM sąskaitos faktūros išrašymo data, serija, numeris (jeigu įmanoma tiksliai nustatyti, kurio apskaitos dokumento duomenys tikslinami) ar pateikiami kiti duomenys (jeigu neįmanoma tiksliai nustatyti, kurio apskaitos dokumento duomenys tikslinami) apie tikslinamus apskaitos dokumentus (laikotarpis, kuriuo buvo patiektos prekės ar suteiktos paslaugos, ir kt.) ir kita tikslinama informacija, kai tikslinamas apskaitos dokumentas, išrašytas vadovaujantis šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šios dalies nuostatos netaikomos šio Įstatymo 79 straipsnio 14 dalyje nustatytais atvejais.“
21 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 84 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. PVM mokėtojams, kurie įsigyja prekes iš kitų valstybių narių ir paslaugas, kurias šalies teritorijoje teikia kitos valstybės narės PVM mokėtojai ir už kurias šių paslaugų pirkėjai šio Įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM, taip pat PVM mokėtojams, taikantiems smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, šio straipsnio 2–6 dalių nuostatos netaikomos.“
22 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas
23 straipsnis. Įstatymo papildymas 883 straipsniu
Papildyti Įstatymą 883 straipsniu:
„883 straipsnis. Asmens, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, ataskaita
1. Pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui asmuo, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos mokesčio administratoriui privalo pateikti ataskaitą (neatsižvelgiant į tai, ar vykdyta faktinė veikla), kurioje nurodoma:
2) bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma eurais per kalendorinį ketvirtį, už kurį ataskaita teikiama;
3) bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą kitų valstybių narių teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma eurais, apskaičiuota taikant Europos Centrinio Banko pirmą tų kalendorinių metų dieną paskelbtus valiutos kursus, o jeigu tą dieną kursai nebuvo paskelbti, – kitą dieną paskelbtus valiutos kursus, per kalendorinį ketvirtį, už kurį ataskaita teikiama. Jeigu kitoje valstybėje narėje, taikant smulkiojo verslo schemą kitoje valstybėje narėje, yra nustatytos kelios bendro atlygio ribos, bendro atlygio sumos turi būti nurodomos atskirai pagal kiekvieną ribą.
2. Jeigu asmuo, kuris registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, viršija šio Įstatymo 71 straipsnio 21 dalies 2 punkte nurodytą ribą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiama per 15 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos, nurodant bendrą atlygio už vykdant ekonominę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kitų valstybių narių teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumą eurais nuo kalendorinio ketvirčio, už kurį teikiama ataskaita, pradžios iki tos dienos, kurią buvo viršyta minėta riba.
24 straipsnis. 891 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 891 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu prekės patiektos ar paslaugos suteiktos apmokestinamajam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, išskyrus atvejus, kai patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų apmokestinamoji vertė yra marža, apskaičiuota šio Įstatymo XII skyriuje nustatyta tvarka, prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) skolos pripažinimą beviltiška ir pardavimo PVM sumos jai priskyrimą ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį skola (įskaitant pardavimo PVM) buvo pripažinta beviltiška, 10 dienos turi įforminti laisvos formos apskaitos dokumentu. Šio apskaitos dokumento išrašymo tvarką ir reikalaujamą jame nurodyti informaciją nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
25 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs registruotis PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba 711 straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę (kai taikoma šio Įstatymo 71 straipsnio 2 arba 21 dalis, – už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis neviršijo šio Įstatymo 71 straipsnio 2 arba 21 dalyje nurodytos 55 000 eurų sumos, PVM neskaičiuojamas, tačiau tuo atveju, kai nurodyta riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodyta riba buvo viršyta):“.
2. Pakeisti 92 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, arba apmokestinamasis asmuo, kurie nėra įsiregistravę PVM mokėtojais pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo būti registruoti PVM mokėtojais pagal šio Įstatymo 71 ir 711 straipsnius, į kitą valstybę narę tiekiantys naują transporto priemonę, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sandorio sudarymo dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos specialią deklaraciją. Šios deklaracijos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Kai naują transporto priemonę į kitą valstybę narę tiekia fizinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jis privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sandorio sudarymo pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu (šių dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius). Šioje dalyje nurodytiems asmenims pirkimo (importo) PVM suma, atskaityta pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, grąžinama ne anksčiau, negu pateikiami įrodymai, kad už patiektą naują transporto priemonę PVM sumokėtas kitoje valstybėje narėje. Atskaityta suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.“
4. Pakeisti 92 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, arba apmokestinamasis asmuo, kurie nėra įsiregistravę PVM mokėtojais pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo registruotis PVM mokėtojais pagal šio Įstatymo 71 ir 711 straipsnius, iš kitos valstybės narės įsigiję akcizais apmokestinamų prekių ar naują transporto priemonę, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių prekių atgabenimo į šalies teritoriją dienos sumokėti už šias prekes mokėtiną PVM. Kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita.“
5. Pakeisti 92 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kai naują transporto priemonę iš kitos valstybės narės įsigyja fizinis asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 72 straipsnį ir neprivalo registruotis PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 ir 711 straipsnius, jis privalo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po naujos transporto priemonės įsigijimo dienos, 25 dienos pateikti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu, išskyrus dokumentus, kuriuose yra duomenų, kuriuos centrinis mokesčio administratorius gali gauti iš valstybės registrų ar kitų valstybės informacinių sistemų. Dokumentų pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Mokestį už įsigytą iš kitos valstybės narės naują transporto priemonę apskaičiuoja mokesčio administratorius. Mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kurią fizinis asmuo buvo informuotas apie apskaičiuotą mokesčio sumą.“
26 straipsnis. 97 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 97 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) bendra atlygio per praėjusius kalendorinius metus už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas suma neviršija šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytos ribos ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais (naujai įregistruotiems ūkininkų ūkiams ši nuostata taikoma, jeigu nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais). Jeigu nurodytais laikotarpiais visų ūkininko ir jo partnerių atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir suteiktas paslaugas bendra suma kartu minėtą ribą viršija, laikoma, kad ūkininkas šio reikalavimo neatitinka;“.
2. Pakeisti 97 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Ūkininkas, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi teisę būti įregistruotas PVM mokėtoju bendra šio Įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka. Jeigu ūkininkas yra įregistruotas PVM mokėtoju, šio skirsnio nuostatos jam negali būti taikomos, išskyrus atvejį, kai jis yra PVM mokėtojas, taikantis smulkiojo verslo schemą Lietuvoje. Ūkininkui šio skirsnio nuostatos negali būti taikomos ir tuo atveju, jeigu ūkininkas ar bent vienas ūkininko partneris yra įregistruotas PVM mokėtoju, išskyrus atvejus, kai visi šie asmenys yra PVM mokėtojai, taikantys smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.“
27 straipsnis. 98 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 98 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ūkininko, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, žemės ūkio produkcijos tiekimas Lietuvos Respublikos PVM mokėtojams įforminamas šio Įstatymo 79 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Žemės ūkio produkcijos tiekimas kitiems asmenims bei žemės ūkio paslaugų teikimas įforminamas laisvos formos apskaitos dokumentu. Šį dokumentą išrašo pirkėjas, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos PVM mokėtojas, arba pats ūkininkas – kitais atvejais. Šiame apskaitos dokumente privalo būti nurodyta visa pagal finansinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus privaloma informacija ir kita informacija, kurios sąrašą nustato centrinis mokesčio administratorius.“
28 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 106 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai PVM mokėtojas tiekia be PVM Europos Sąjungos teritorijoje įsigytas naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, taip pat naudotas prekes, meno kūrinius, kolekcinius ir (arba) antikvarinius daiktus, kuriuos įsigyjant buvo taikoma ši speciali apmokestinimo schema, arba naudotas transporto priemones, kurias įsigyjant išgabenimo valstybėje narėje buvo taikomos specialios toje valstybėje narėje taikomos pereinamosios nuostatos naudotoms transporto priemonėms. Be to, PVM mokėtojas turi teisę pasirinkti taikyti šio skirsnio nuostatas ir šiems sandoriams, jei meno kūriniams, kolekciniams ir (arba) antikvariniams daiktams bet kurioje valstybėje narėje nebuvo apskaičiuotas PVM taikant atitinkamą meno kūriniams, kolekciniams ir (arba) antikvariniams daiktams nustatytą lengvatinį PVM tarifą:“.
2. Pakeisti 106 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
29 straipsnis. 117 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 117 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
30 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 118 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tiekti prekes ir (arba) teikti paslaugas už šalies teritorijos ribų, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje, arba kai prekės ir (arba) paslaugos nėra skirtos apmokestinamojo asmens veiklai vykdyti kitų valstybių narių teritorijose pagal smulkiojo verslo schemas kitose valstybėse narėse.“
31 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prievolė mokėti importo PVM muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d, f ir g punktuose nustatytais atvejais. Už importuojamas prekes sumokėtas PVM grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Sprendimai dėl pateiktų prašymų grąžinti sumokėtą importo PVM arba atsisakyti jį išieškoti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo VIII skyriaus nuostatomis.“
32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 31 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.