Projektas Nr. XIVP-3257(2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
užimtumo įstatymo NR. XII-2470 2, 4, 51, 16, 17, 20, 24, 25, 301, 302, 31, 32, 35, 38, 393, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 481, 50 straipsniŲ ir IV skyriaus pakeitimo
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Darbo asistentas – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros darbuotojas, padedantis darbuotojui su negalia atlikti darbo funkcijas.
2. Skaidriai dirbantis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis pagal darbo sutartį dirbantis arba savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo, turintis to įstatymo nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (jei jį turėti privaloma), o jei tokiam asmeniui šis kodas negali būti suformuojamas, – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus (jei juos turėti privaloma).
3. Užimtumas – atlygintina arba neatlyginta teisėta fizinio asmens savarankiška, iš dalies savarankiška arba priklausoma veikla, kuria asmuo užsidirba pragyvenimo lėšų, taip pat veikla, kuria asmuo užsiima siekdamas įgyti darbinių ar profesinių įgūdžių, arba kita tęstinė veikla, kurią asmuo vykdo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
4. Užimtumo forma – asmens veiklos, kurią vykdydamas asmuo yra laikomas užimtu, būdas.
5. Užimtumo rėmimo politika – darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.
6. Užimtumo rėmimo sistema – darbo ieškančių asmenų užimtumui remti taikomų teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių visuma.“
3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) dėl asmenų, atlygintinai einančių narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirtų į apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų komisijas, į savivaldybių referendumo komisijas, apylinkių referendumo komisijas, tarnybos susiklostantys teisiniai santykiai, kurių ypatumus nustato Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas ir Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinis įstatymas;“.
4 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 51 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną, kurio metu nustato ūkinės veiklos apribojimus, savarankiškai dirbantis asmuo, kaip ši sąvoka apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, turi teisę gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:“.
2. Pakeisti 51 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Išmokų mokėtojo patiriamos išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims mokėjimo ir išieškojimo sąnaudos kompensuojamos pagal atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytą procentinį dydį šioms sąnaudoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.“
5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;“.
6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencija
Savivaldybių institucijos ir įstaigos dalyvauja įgyvendinant šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytas užimtumo rėmimo priemones bei rengia ir įgyvendina šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytas užimtumo didinimo programas.“
7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Užimtiems asmenims taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose, 41 straipsnio 1 dalyje ir 45 straipsnyje nurodytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.“
2. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Darbo rinkai besirengiantiems asmenims, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, taikoma paramos judumui priemonė ir užimtumo didinimo programos.“
8 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) Užimtumo tarnyba iš šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegalaus darbo ar nedeklaruotos savarankiškos veiklos laikotarpį, išskyrus atvejus, kai pats bedarbis praneša bent vienai iš šio įstatymo 55 straipsnio nurodytų institucijų apie savo nelegalaus darbo faktą ir bendradarbiauja su šiomis institucijomis, iki jos priima nutarimą, arba apie tai, kad bedarbis teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, pažeisdamas Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus;“.
9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys
Darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis laikomi:
1) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);
2) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis);
3) bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);
4) nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų, reglamentuojančių profesinės kvalifikacijos pripažinimą, nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų, reglamentuojančių įgytos kompetencijos pripažinimą, nustatyta tvarka;
5) bedarbiai, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu arba nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis;
6) vyresni kaip 50 metų bedarbiai;
7) 16–24 metų bedarbiai;
8) pirmą kartą darbo veiklą pradedantys bedarbiai, kvalifikaciją įgiję ne daugiau kaip prieš 2 metus;
9) vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
10) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
11) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
12) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
13) darbingo amžiaus asmenys su negalia, kuriems nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta.“
10 straipsnis. 301 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 301 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba“.
11 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 302 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama, siekiant užtikrinti darbdavio ir asmens, kuriam dėl negalios reikalinga pagalba įsidarbinant, komunikavimą. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“
2. Pakeisti 302 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar asmens su negalia prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,2 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną asmenį su negalia, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“
12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbo rinkai besirengiančio asmens (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų darbo rinkai besirengiančiam asmeniui teikimo, užimtumo didinimo programų, paramos judumui priemonės įgyvendinimo.“
2. Pakeisti 31 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Užimtumo tarnyba, prieš siūlydama bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.“
13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) Valstybės duomenų agentūros renkamus darbo rinkos statistinius duomenis;“.
14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kuriems nėra iškelta bankroto byla, kurie nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu, nėra pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos (toliau – tarptautinės finansinės sankcijos);“.
2. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kurie per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą;“.
3. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“.
4. Papildyti 35 straipsnį 7 dalimi:
„7. Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės taikomos įgyvendinant šias aktyvios darbo rinkos politikos priemones:
1) profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo, jeigu įgyvendinant šias priemones sudaroma trišalė sutartis dėl užimtų asmenų;
2) įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį;
3) remiamojo įdarbinimo;
4) paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti.“
15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį gali būti organizuojamas asmenims, kurie taikant pameistrystės formą dalyvauja profesinio mokymo priemonėse šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemonėse šio įstatymo 392 straipsnyje nustatyta tvarka arba aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėse šio įstatymo 393 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokymo stipendija nemokama, kai asmeniui, atsižvelgiant į jo dirbtas valandas, mokamas darbo užmokestis pagal pameistrystės darbo sutartį.“
2. Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbdaviams, kurie vykdo profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis ir kurie pateikė paraišką, kompensuojama:
1) 50 procentų pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui darbdavio apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kurios įrašytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Kompensacija padidinama:
a) labai mažoms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 20 procentinių punktų;
b) vidutinėms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų ir papildomai 10 procentinių punktų, jeigu pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;
c) juridiniams asmenims, neatitinkantiems labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžties, nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, – 10 procentinių punktų, jeigu pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys;
2) paskirto profesijos meistro (meistrų), atsakingo (atsakingų) už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, darbo užmokesčio už valandas, kurias jis (jie) dalyvavo mokant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą (nurodytus) asmenį (asmenis) ir (ar) jį (juos) mokė, išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro (meistrų) faktiškai dirbtą laiką, kurį jis dalyvavo mokant šį (šiuos) asmenį (asmenis) ir (ar) jį (juos) mokė, už vieną valandą mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalųjį valandinį atlygį, ir nuo šio atlygio apskaičiuota draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, ne didesnė kaip 20 procentų profesijos meistrui (meistrams) apskaičiuoto darbo užmokesčio.“
16 straipsnis. 393 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 393 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas organizuojamas bedarbiams ir užimtiems asmenims, kurie numato mokytis ir įgyti kvalifikaciją ir (ar) kompetencijas, įtrauktas į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba pas kurį dirba užimtas asmuo, ir bedarbio, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje, ar užimto asmens, kuris įsidarbins laisvoje darbo vietoje ar pasiliks dirbti pas tą patį darbdavį. Dvišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens. Bedarbiai ir užimti asmenys, siekiantys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, dalyvauja profesinio mokymo priemonėse šio įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka, įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo priemonėse šio įstatymo 392 straipsnyje nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 393 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Bedarbiams mokymo stipendija mutatis mutandis mokama šio įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis.“
17 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;“.
2. Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kelionių išlaidų kompensacijų, mokamų bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultaciniuose užsiėmimuose, bedarbiui, dalyvaujančiam stažuotėje, vykstančiam į darbo vietą ar pokalbio su darbdaviu vietą ir atgal, darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidų, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, darbo, darbo pokalbio, konsultacinių užsiėmimų ar stažuotės atlikimo vietos.“
18 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose nurodyti asmenys arba išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietos, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kurios įrašytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre:
1) 75 procentai draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 11 punkte nurodyti asmenys;
2) 60 procentų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 12 punkte nurodyti asmenys;
3) 50 procentų draudžiamųjų pajamų, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 13 punkte nurodyti asmenys.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis sudaro 100 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtos užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“
3. Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmuo, dalyvavęs šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje priemonėje, negali būti pakartotinai siunčiamas dalyvauti šioje priemonėje pas tą patį darbdavį, išskyrus:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 11 punktuose nurodytus asmenis;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 12 punktuose nurodytus asmenis, jeigu bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tam pačiam darbdaviui už šį asmenį trukmė neviršija 36 mėnesių.“
4. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbdaviai, kuriems, įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo baigtas arba šio straipsnio 10 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nutrauktas, per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną iš šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose nurodytų Užimtumo tarnybos siųstų asmenų arba šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje remiamojo įdarbinimo priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“
5. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„10. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose nurodyti asmenys arba dirba šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti asmenys, nutraukiamas šiais atvejais:“.
6. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą;“.
7. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“.
8. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 36 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);“.
9. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 6 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 45 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis);“.
10. Papildyti 41 straipsnio 10 dalį 14 punktu:
„14) jeigu darbdavys nebeatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia.“
11. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas, kai darbo vietos išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, nutraukiamas šiais atvejais:“.
12. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą;“.
13. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“
14. Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) jeigu darbdaviui paskirta bauda už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą;“.
15. Pakeisti 41 straipsnio 12 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) jeigu darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą arba antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda pagal šį kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“.
16. Papildyti 41 straipsnio 12 dalį 9 punktu:
„9) jeigu darbdavys nebeatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia.“
19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant
1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas – įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį arba išlaikyti šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova arba ji nutraukta šio įstatymo 41 straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytu atveju, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 2–9 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 10, 11, 12 ir 13 punktuose nurodytiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.
2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, taip pat išlaikant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų užimtų asmenų darbo vietas, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis.
3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
1) iki 6 mėnesių per nepertraukiamą 18 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punktuose, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 13 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) arba lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis). Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;
2) iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis). Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;
3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 11 punkte, arba jeigu subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpiu pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis);
4) už laikotarpį, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju.“
20 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Subsidija darbo asistento išlaidoms
1. Darbdaviui skiriama subsidija darbo asistento išlaidoms, jeigu darbo funkcijoms atlikti nustatytas darbo asistento pagalbos poreikis:
1) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2, 3, 11, 12 ir 13 punktuose;
2) darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems pirmą kartą nustatytas iki 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – iki 55 procentų darbingumo lygis) arba sunkaus, vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);
3) darbingo amžiaus užimtiems asmenims, kuriems, pasikeitus dalyvumo lygiui (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygiui) ar neįgalumo lygiui, nustatytas mažesnis, negu buvo, dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis.
2. Darbo asistento pagalbos poreikį ir jo terminą nustato ir informaciją apie priimtą sprendimą nustatyti darbo asistento pagalbos poreikį Užimtumo tarnybai pateikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus nustatyta tvarka, suderinta su Užimtumo tarnyba.
3. Vienam darbo asistentui priskiriamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų skaičius nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Subsidija darbo asistento išlaidoms sudaro 62 procentus subsidijos skyrimo mėnesį galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio už kiekvieną šio straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį, atsižvelgiant į šių asmenų faktiškai dirbtą laiką, kai darbui atlikti buvo suteikta darbo asistento pagalba. Jeigu darbo asistento pagalba tuo pačiu metu teikiama keliems asmenims, jų faktiškai dirbtos valandos, į kurias atsižvelgiant apskaičiuojamas subsidijos darbo asistento išlaidoms dydis, nėra sumuojamos.“
21 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytais atvejais, mokant subsidiją:
1) techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams), ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti);
2) turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą asmenims su negalia (aplinkos atitiktį asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat aplinką pritaikant akliesiems, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 8 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) turi paskirtą baudą už šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą, taip pat jeigu subsidijos gavėjo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą arba pagal šį kodeksą paskirta antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.“
3. Pakeisti 44 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Subsidijos gavėjas privalo:
1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus kiekvienos darbo vietos steigimo ar pritaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai įdarbinami asmenys su negalia (už kiekvieną darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ar 25 procentų neviršijantis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis), – 20 procentų; už darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ar 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis), – 30 procentų), ir įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šiame punkte, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms apmokėti;
2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;
3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;
4) darbo vietą įsteigti ar pritaikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos;
5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo ar pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).“
4. Pakeisti 44 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje gauti subsidiją darbo vietai (vietoms) steigti ar pritaikyti, išskyrus asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), arba 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus.“
5. Pakeisti 44 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Darbo vietai steigti ar pritaikyti ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į darbo vietą, įsteigtą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos paramos lėšomis, įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.“
22 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), išlikimui darbo rinkoje remti.“
23 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama šio įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis sąlygomis ir tvarka, netaikant reikalavimo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti (pritaikyti atsižvelgiant į asmenų negalią) reikalingų lėšų ir reikalavimo pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą, jeigu darbo vieta steigiama tik sau.“
24 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nėščios moterys, vaiko (įvaikio) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat asmenys, prižiūrintys šeimos narius su negalia, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimu nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;“.
2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 12 punktu:
„12) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.“
25 straipsnis. 481 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 481 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti atvykimo išmoką iš užsienio pritrauktiems darbuotojams turi asmuo (išskyrus asmenis, kuriems nacionalinė viza išduota iki 2022 m. birželio 30 d.), kuris atitinka visas šias sąlygas:“.
2. Pakeisti 481 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmuo 2022 metais arba vėlesniais kalendoriniais metais tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas (toliau – nuolatinis Lietuvos gyventojas);“.
26 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Užimtumo rėmimo priemonių, darbo rinkos paslaugų ir išmokų finansavimo šaltiniai
Darbo rinkos paslaugos, užimtumo rėmimo priemonės ir šiame įstatyme nurodytos išmokos finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų naudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
27 straipsnis. IV skyriaus pakeitimas
Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip:
„IV SKYRIUS
NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS PAŽEIDIMAI
55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę
Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija vykdo nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir kontrolę.
56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau – skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu įdarbindamas trečiosios šalies pilietį ir visu jo darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo jo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijas ir pateikia jas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu darbdavys žinojo, kad dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
4. Padarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodydamas faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, taip pat, jeigu nelegaliai dirbo trečiosios šalies pilietis, pranešti apie darbo sutarties pasibaigimą ir apmokėti visas šiame punkte numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka darbdaviui skiriama nuo 3 iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 6 iki 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
5. Be šio straipsnio 4 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
6. Darbdavys, jeigu jis yra subrangovas, arba įmonė, atsiuntusi trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti (toliau – siunčiančioji užsienio įmonė), ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžios turi raštu informuoti rangovą arba įmonę Lietuvos Respublikoje, į kurią pagal paslaugų teikimo ar darbų atlikimo sutartį atsiųstas trečiosios šalies pilietis (toliau – priimančioji Lietuvos įmonė), apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, nurodydami šio trečiosios šalies piliečio vardą, pavardę ir darbo Lietuvos Respublikoje pradžios datą. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė, gavę informaciją apie trečiosios šalies piliečio darbo Lietuvos Respublikoje pradžią, turi raštu pareikalauti darbdavio ar siunčiančiosios užsienio įmonės pateikti turimus trečiosios šalies piliečio įdarbinimo dokumentus, suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, taip pat teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus.
7. Už šio straipsnio 6 dalyje nurodytų pareigų nevykdymą rangovui ar priimančiajai Lietuvos įmonei skiriama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta bauda. Rangovas arba priimančioji Lietuvos įmonė yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jie įvykdė šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai, ar priimančioji Lietuvos įmonė žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą.
8. Nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į rangovą ar subrangovus, ar priimančiąją Lietuvos įmonę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo jo piniginio reikalavimo darbdaviui 3 mėnesių terminas nuo nelegalaus darbo nustatymo, tačiau darbdavys šio reikalavimo nepatenkino arba patenkino dalį jo.
9. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
10. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju atlyginimo darbuotojui už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį.
11. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį trečiosios šalies pilietį Migracijos departamentui, kad jis galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimus dėl trečiosios šalies piliečių.
12. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda juridiniam asmeniui neskiriama, jeigu padaryta veika užtraukia jam atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2921 straipsnį.
13. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, prieš skirdama šio straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, įvertina, ar iki nutarimo priėmimo dienos juridinis asmuo įvykdė šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ar šio įstatymo 561 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pareigas. Jeigu pareigos įvykdytos, skiriama 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, o juridiniam asmeniui, jau baustam už tuos pačius veiksmus per pastaruosius 2 metus, skiriama 6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
561 straipsnis. Nelegalus darbas atliekant statybos darbus ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.
2. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. Statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui, padariusiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) privalu pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą, nurodant faktinę jo darbo (nelegalaus) pradžią, ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą (už faktiškai dirbtą laikotarpį), ne mažesnį kaip 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių;
2) skiriama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta bauda.
3. Nelegaliu darbu trečiosios šalies piliečiams atliekant statybos darbus laikomi darbai, kai nustatomos šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės ir, jas nustačius:
1) taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 2–13 dalių nuostatos;
2) mutatis mutandis statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui taikomos šio įstatymo 56 straipsnio 6–8 dalių nuostatos.
4. Nelegaliai statybos darbus atlikę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju atlyginimo darbuotojui už darbą dydis nustatomas pagal nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį.
57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo ir informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos
1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) nepateikia dokumentų, patvirtinančių trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, kai vertinama trečiosios šalies piliečio kvalifikacija arba darbo patirtis ir darbdavys įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka Migracijos departamentui, nagrinėjančiam trečiosios šalies piliečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar Užimtumo tarnybai, nagrinėjančiai darbdavio prašymą išduoti leidimą dirbti ar priimti sprendimą dėl trečiosios šalies piliečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, teikė informaciją apie trečiosios šalies piliečio turimą kvalifikaciją, susijusią su darbu, arba vienų metų trečiosios šalies piliečio darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo teisę būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Migracijos departamentui ar šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį, nors jis nėra įrašytas į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, laikinojo darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, nėra nustatyta visa darbo laiko norma, darbo Lietuvos Respublikoje metu mokamas mėnesinis darbo užmokestis, mažesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiosios šalies piliečiui nesuteikia teisės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį;
4) įdarbina trečiosios šalies pilietį, kuris neturi leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, nors privalu jį turėti.
2. Informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
3. Informavimo apie komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie įmonės, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,75 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Darbdaviui, jau baustam už šio straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1,5 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda.
5. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, už kiekvieną jo (jos) padarytą šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse numatytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1 iki 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) už šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse padarytą pažeidimą per pastaruosius 2 metus, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 2 iki 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda už kiekvieną pakartotinai padarytą pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 1 ir (ar) 3 dalyse.
6. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, pateikusiam (pateikusiai) neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,35 iki 0,7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda. Darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, jau baustam (baustai) už neteisingų duomenų apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį pateikimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai pateiktus neteisingus duomenis apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 0,7 iki 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio bauda.
58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį
1. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka netvarkoma darbuotojų darbo laiko apskaita ir (arba) darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:
1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;
2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
3) darbuotojo darbo laikas naktį.
2. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
3. Padarius šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:
1) darbdavys privalo atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;
2) darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, kurio atliktos darbo funkcijos nebuvo pažymėtos darbo laiko apskaitos dokumentuose Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, ne mažesnį kaip 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio atlyginimą;
3) darbdaviui šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 1 iki 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda. Darbdaviui, jau baustam už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, už pakartotinai padarytą pažeidimą šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama nuo 3 iki 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių bauda.
4. Darbuotojai pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės
1. Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:
1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;
2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos;
3) neturėdamas suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.
2. Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
591 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis, atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų nevykdymą
1. Už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatytų statybvietėje esančių asmenų, išskyrus asmenis, atliekančius statybos darbus, identifikavimo reikalavimų pažeidimą juridiniam asmeniui – statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui skiriama bauda nuo 2 000 iki 5 000 eurų.
2. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens – statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo, bausto bauda už šio straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 5 000 iki 7 000 eurų.
60 straipsnis. Ekonominių sankcijų skyrimas, nutarimo vykdymas ir apskundimas
1. Šio įstatymo 56 ir 561 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 591 straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir nutarimus priima Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti nutarimą:
1) skirti šio įstatymo nustatytas ekonomines sankcijas;
2) nutraukti bylą, jeigu nėra šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ar 591 straipsnyje numatyto pažeidimo;
3) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Šis nutarimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba nagrinėjant bylą sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Byla gali būti grąžinta papildomam tyrimui tik vieną kartą.
2. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą baudą, kai nėra taikoma šio įstatymo 56 straipsnio 13 dalis, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra juridinio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pažeidėjas turi sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jeigu apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkinamas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šioje dalyje baudai sumokėti nustatyto termino pabaigos. Šios dalies nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija ar Valstybinė mokesčių inspekcija skiria šio įstatymo 591 straipsnyje numatytas baudas.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
5. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė bei neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo IV skyriuje nustatytos minimalios baudos.
6. Jeigu pažeidėjas dėl objektyvių priežasčių negali laiku sumokėti baudos ir jeigu yra motyvuotas jo prašymas, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, atsižvelgdamos į jo finansinę padėtį, paskirtos baudos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi teisę paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki vienų metų. Prašymas gali būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu arba per vieną mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
7. Šio įstatymo 56, 561, 57, 58 ir 591 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“
28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 1, 3, 5, 6, 10, 11 ir 13 straipsnius, 14 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, 22 ir 23 straipsnius ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.
2. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostata netaikoma bedarbiui, kuris pranešė Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms apie savo nelegalaus darbo faktą arba kuris teikė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatyme nustatytus reikalavimus, iki 2024 m. birželio 30 d.
3. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje išdėstytame Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė – vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojui – taikoma darbdaviams, kurie pateikė paraiškas dėl remiamojo įdarbinimo priemonių, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo arba įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau.
4. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata taikoma darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau. Darbdaviams, kuriems mokama subsidija darbo užmokesčiui ir (ar) subsidija darbo asistento išlaidoms, įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, neatitinkantiems Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėse nustatytų reikalavimų, subsidijos darbo užmokesčiui ir (ar) subsidijos darbo asistento išlaidoms mokėjimas nutraukiamas nuo 2024 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 7 dalies nuostata dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taip pat taikoma darbdaviams, kurie Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 392 straipsnio 1 dalyje ar 393 straipsnio 1 dalyje nurodytą trišalę sutartį sudarė arba paraiškas dėl įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonės įgyvendinimo pateikė po 2024 m. liepos 1 d.
5. Sutartims, sudarytoms dėl asmenų, kurie pagal Užimtumo įstatymo 25 straipsnį laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis iki 2024 m. birželio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarties pasirašymo dieną.
6. Užimtiems asmenims, su kuriais Užimtumo įstatymo 393 straipsnio 1 dalyje nurodyta dvišalė arba trišalė sutartis sudaryta iki 2024 m. birželio 30 d., mokymo stipendija mokama iki šios sutarties galiojimo termino pabaigos arba, jeigu sutartis nutraukta joje nustatytomis sąlygomis, – iki sutarties nutraukimo dienos.
7. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytiems draudimą įrodantiems dokumentams, pateiktiems Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2024 m. birželio 30 d., taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios jų pateikimo Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dieną.
8. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos darbdaviams, kurie padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą iki 2024 m. birželio 30 d.
9. Šio įstatymo 27 straipsnyje išdėstyto Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma darbdaviams, kurie netvarkė darbuotojų darbo laiko apskaitos 2024 m. liepos 1 d. ir vėliau.
10. Prašymai dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams, pradėti nagrinėti iki 2024 m. birželio 30 d., baigiami nagrinėti taikant Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, galiojusias prašymo dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams pateikimo dieną.
11. Iki 2024 m. birželio 30 d. pradėtos, tačiau nebaigtos nagrinėti pažeidimų bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis iki 2024 m. birželio 30 d.
12. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu
komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė