Projektas
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ tARNYBOS DIREKTORIAUS 2003 M. VASARIO 26 D. ĮSAKYMO NR. 1S-26 „DĖL NUMATOMO VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. balandžio d. Nr. 1S-
Vilnius
1. Pakeičiu Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 1S-26 „Dėl Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:
ĮSAKYMAS
DĖL NUMATOMOS VIEŠOJO PIRKIMO IR PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi ir 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi ir 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
t v i r t i n u Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodiką (pridedama).“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (toliau – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai (toliau kartu – pirkimą vykdantis subjektas), skaičiuodami numatomą prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo arba pirkimo (toliau kartu – pirkimo) vertę, pagal kurią nustato, kokios vertės pirkimą (tarptautinį, supaprastintą ar mažos vertės) atlikti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) nuostatas.
2. Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos:
Atnaujinimo galimybė – pirkimo dokumentuose aiškiai numatoma galimybė atlikti atskirą pirkimą dėl darbų ar to paties tipo prekių ar paslaugų, sudarant naują viešojo pirkimo-pardavimo ar pirkimo-pardavimo sutartį (toliau kartu – pirkimo sutartis).
Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – BVPŽ) – pirkimo objektų klasifikavimo sistema, nustatyta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems galioja Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2009 L 188, p. 14).
Padalinys – pirkimą vykdančio subjekto struktūrinis ar administracinis padalinys (filialas, atstovybė, departamentas, skyrius, biuras, tarnyba, poskyris ir pan.), neturintis atskiro juridinio asmens statuso.
Pasirinkimo galimybė – pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje aiškiai numatyta galimybė pagal tą pačią pirkimo sutartį įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų, kurių poreikis gali atsirasti dėl pirkimo sutarties galiojimo termino pratęsimo, perkamų kiekių, apimčių, objekto pakeitimo.
To paties tipo paslaugos – paslaugos, kurios priklauso tai pačiai paslaugų grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) paslaugų teikimo sritis nėra identiška ar panaši, pavyzdžiui, nors mokymo dirbti kompiuteriu paslaugų (80533100-0) ir pirmosios pagalbos mokymo paslaugų (80562000-1) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šių paslaugų teikimo sritis yra skirtinga, joms suteikti reikalinga skirtinga lektorių kvalifikacija, kurios mažos įmonės ar lektoriai, besiverčiantys individualia veikla, gali neturėti, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.
2) tokių paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje), pavyzdžiui, nors medicinos įrangos remonto ir priežiūros paslaugų (50421000-2) ir laikrodžių remonto ir priežiūros paslaugų (50432000-2) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, akivaizdu, kad įprastai tokių paslaugų neteikia vienas tiekėjas, todėl šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis. Kiti pavyzdžiai: nors dviejų informacinių sistemų modifikavimo paslaugų (72243000-0 Programavimo paslaugos) BVPŽ yra vienodas, jeigu abi informacinės sistemos veikia skirtingu programinės įrangos (Microsoft, Oracle, SAP ir pan.) pagrindu, o su skirtinga programine įranga specializuojasi dirbti skirtingi tiekėjai, šios paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis, arba, jei minėtos modifikavimo paslaugos perkamos dėl dviejų informacinių sistemų, kurių pobūdis skiriasi, pavyzdžiui, dokumentų valdymo sistema, finansinės apskaitos sistema ir t. t., ir vieni tiekėjai rinkoje specializuojasi dokumentų valdymo sistemų kūrime, o kiti – kuriant kitokio pobūdžio sistemas, šios paslaugos taip pat gali būti nelaikomos to paties tipo paslaugomis.
To paties tipo prekės – prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis, išskyrus atvejus, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) prekės nėra skirtos identiškam ar panašiam naudojimui, pavyzdžiui, nors nešiojamųjų kompiuterių (30213100-6) ir lazerinių spausdintuvų (30232110-8) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, atsižvelgiant į tai, kad šios prekės nėra skirtos panašiam naudojimui (kompiuteris yra skirtas informacijai apdoroti, saugoti, kurti, perduoti, o spausdintuvas skirtas perkelti kompiuteryje esančiai informacijai tiesiai ant lapo), šios prekės gali būti nelaikomos to paties tipo prekėmis.
2) tokių prekių savo asortimente įprastai neturi vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje), pavyzdžiui, nors keleivinių automobilių (34110000-1) ir viešojo transporto paslaugų autobusų (34121100-2) pirmi trys BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys sutampa, tokios transporto priemones įprastai parduoda skirtingos specializuotos įmonės, todėl šios prekės gali būti nelaikomos to paties tipo prekėmis.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS NUMATOMOS PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
4. Numatoma pirkimo vertė (toliau – pirkimo vertė) skaičiuojama įtraukiant visas mokėtinas sumas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), įskaitant:
5. Pirkimo vertė turi būti apskaičiuojama prieš pirkimo pradžią, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi.
6. Skaičiuojant pirkimo vertę neatsižvelgiama į pirkimo sutartis, kurios sudaromos pagal Viešųjų pirkimų įstatyme arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatyme numatytas išimtis, taip pat į pirkimo vertę nėra įtraukiamos pirkimą vykdančio subjekto gaunamos pajamos.
7. Pirkimą vykdantis subjektas pirkimo vertės skaičiavimo būdą turi pasirinkti taip, kad būtų užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo nuostatos dėl pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, pavyzdžiui, prekių ar paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų pirkimo sutarčiai atlikti, vertės negalima pridėti prie darbų pirkimo vertės, jei taip būtų išvengta prekių ar paslaugų pirkimui taikomų Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo reikalavimų.
8. Pirkimą vykdantis subjektas tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių skaičiavimui turėtų:
8.1. kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes, prekių ir paslaugų rinkos sąlygas ir pan.
8.2. apgalvoti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių sąlygas (pirkimo sutarčių terminus, kainodarą, pratęsimo galimybę ir t. t.);
III SKYRIUS
PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
9. Pirkimą vykdantis subjektas, skaičiuodamas prekių ar paslaugų pirkimo vertę, turi nustatyti, ar numatoma sudaryti pirkimo sutartis yra reguliaraus pobūdžio, taip pat, ar per finansinius metus numatyta pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė.
10. Jeigu per finansinius metus pirkimą vykdantis subjektas planuoja sudaryti tik vieną to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutartį arba planuoja sudaryti to paties tipo prekių ar paslaugų sutartis, kurios nėra reguliaraus pobūdžio ir nenumatoma jų atnaujinimo galimybė, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, pavyzdžiui, gydymo įstaiga per finansinius metus planuoja sudaryti vieną medicinos diagnostikai reikalingų reagentų pirkimo sutartį ir daugiau to paties tipo sutarčių sudaryti neplanuoja. Tokia pirkimo sutartis skirta pirkimą vykdančio subjekto įprastai veiklai vykdyti, todėl ji yra reguliaraus pobūdžio. Tais pačiais finansiniais metais, kilus nenumatytai epidemijai, pirkimą vykdančiam subjektui prireikia specifinių reagentų, kurių įsigijimui per finansinius metus bus sudaroma vienkartinė pirkimo sutartis. Tokia pirkimo sutartis gydymo įstaigai nebūtų reguliaraus pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, šių reguliaraus pobūdžio ir nereguliaraus pobūdžio pirkimo sutarčių vertės gali būti skaičiuojamos atskirai ir pirkimo vertė būtų kiekvienos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė. Kitas pavyzdys – pirkimą vykdantis subjektas nuolat vykdo tarptautinius pirkimus ir, siekdamas pritraukti juose dalyvauti daugiau tiekėjų, pirkimo dokumentus skelbia ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, todėl jam reikalingos lietuvių-anglų-lietuvių kalbos vertimo paslaugos. Per finansinius metus pirkimą vykdantis subjektas planuoja sudaryti vieną tokią vertimo paslaugų pirkimo sutartį. Kadangi ši pirkimo sutartis skirta pirkimą vykdančio subjekto įprastai veiklai vykdyti, ji yra reguliaraus pobūdžio. Einamųjų finansinių metų laikotarpyje pirkimą vykdantis subjektas taip pat planuoja priimti delegaciją iš Slovėnijos, kurios sutikimui jam reikalinga sudaryti vienkartinę (lietuvių-slovėnų-lietuvių) vertimo paslaugų pirkimo sutartį. Įprastai pirkimą vykdantis subjektas vykdydamas savo veiklą tarptautinių santykių su užsienio šalimis nepalaiko, todėl tokią pirkimo sutartį jis galėtų laikyti nereguliaraus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, pirkimo vertė būtų kiekvienos minėtos numatomos sudaryti vertimo paslaugų pirkimo sutarties vertė.
11. Pirkimo sutartis yra reguliaraus pobūdžio, jei sutarties objektas yra reikalingas pirkimą vykdančio subjekto nuolatiniams poreikiams tenkinti ar įprastinei veiklai vykdyti, pavyzdžiui, raštinės prekių, valymo paslaugų ir kitos panašios pirkimo sutartys daugumai pirkimą vykdančių subjektų bus reguliaraus pobūdžio, kadangi tokios prekės ir paslaugos būtinos įprastai veiklai vykdyti. Tuo tarpu medikamentų pirkimo sutartis dažniausiai bus reguliaraus pobūdžio tik ligoninei ar kitam panašią veiklą pirkimą vykdančiam subjektui.
12. Jeigu to paties tipo prekių ar paslaugų pirkimo sutartys yra reguliaraus pobūdžio arba per finansinius metus numatyta to paties tipo pirkimo sutarties atnaujinimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
12.1. sumuojama bendra per einamuosius finansinius metus numatomų sudaryti to paties tipo pirkimo sutarčių vertė, kuri nustatoma atsižvelgiant į per praėjusius finansinius metus (ar praėjusius 12 mėnesių) sudarytą bendrą faktinę to paties tipo sutarčių vertę ir įvertinant kiekio arba vertės pokyčius, galinčius atsirasti per 12 mėnesių nuo pirmos einamaisiais finansiniais metais sudarytos pirkimo sutarties, pavyzdžiui, pirkimą vykdantis subjektas per einamuosius finansinius metus numato sudaryti dvi raštinės prekių pirkimo sutartis ir tokias sutartis jis sudaro kiekvienais metais kas ketvirtį. Tokiu atveju raštinės prekių pirkimo vertė bus bendra šių dviejų numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, kuri nustatoma atsižvelgiant į faktinę praėjusiais finansiniais metais (ar 12 mėnesių) sudarytų raštinės prekių pirkimo sutarčių vertę ir įvertinant perkamų prekių kiekių ir kainų (dėl kainų padidėjimo / pamažėjimo) pasikeitimus, galinčius atsirasti per 12 mėnesių nuo pirmos einamaisiais finansiniais metais numatytos sudaryti raštinės prekių pirkimo sutarties.
12.2. sumuojama bendra numatomų to paties tipo pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo arba per visus finansinius metus, jeigu jie ilgesni kaip 12 mėnesių, vertė, pavyzdžiui, jeigu pirkimą vykdantis subjektas, kurio finansiniai metai trunka 12 mėnesių, suplanavo, kad pirmoji per finansinius metus biuro baldų pirkimo sutartis bus sudaryta balandžio 1 d., o pirmasis pagal šią pirkimo sutartį prekių pristatymas numatomas gegužės 1 d., skaičiuodamas biuro baldų prekių pirkimo vertę, jis turi sudėti visų nuo gegužės 1 d. iki kitų metų gegužės 1 d. numatomų sudaryti baldų pirkimo sutarčių vertes. Jei pirkimas tik bus pradėtas per minėtą laikotarpį, tačiau pirkimo sutartis bus sudaryta vėliau nei kitų metų gegužės 1 d., šios numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė vis tiek turi būti įtraukta į skaičiuojamą pirkimo vertę.
13. Metodikos 12.1 papunktyje nurodytas skaičiavimo būdas pasirenkamas, jei pirkimą vykdantis subjektas per praėjusius 12 mėnesių ar praėjusius finansinius metus yra pirkęs to paties tipo prekes ar paslaugas, o metodikos 12.2 papunktyje nurodytas skaičiavimo būdas pasirenkamas, jei pirkimą vykdantis subjektas numatomų įsigyti prekių ar paslaugų dar nėra pirkęs arba jų nėra pirkęs per praėjusius finansinius metus ar praėjusius 12 mėnesių. Pirkimą vykdantis subjektas turi turėti sprendimus, susijusius su metodikos 12.1 ir 12.2 papunkčių taikymu, pagrindžiančius dokumentus ir juos saugoti Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
14. Taikant metodikos 12.2 papunktį, pirkimą vykdantis subjektas turi atsakingai nusimatyti, kiek gali trukti pirkimo procedūros ir apskaičiuoti pirmąją prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo datą. Pirmąja prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo data laikoma:
14.2. jeigu konkrečios prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo kalendorinės datos nustatyti neplanuojama – numatomas pirmasis prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, skaičiuojant jį nuo numatomos pirkimo sutarties sudarymo dienos (pavyzdžiui, jei pirkimo sutartį planuojama sudaryti balandžio 1 d. ir numatoma, kad pirmosios paslaugos turės būti suteiktos per 30 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos, pirmąją paslaugų suteikimo data bus laikoma gegužės 2 d.) ar kito aiškiai apibrėžto momento. Jeigu vienu pirkimu perkama kelių tipų prekės ar paslaugos ir jiems numatomi skirtingi pristatymo ar suteikimo terminai atsižvelgiama į trumpiausią numatomą terminą.
14.3. jeigu konkrečios prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo kalendorinės datos nustatyti neplanuojama, o prekes ar paslaugas numatoma įsigyti pagal poreikį – numatomas pirmasis prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, skaičiuojant jį nuo numatomos pirkimo sutarties sudarymo dienos. Jeigu vienu pirkimu perkama kelių tipų prekės ar paslaugos ir jiems numatomi skirtingi pristatymo ar suteikimo terminai atsižvelgiama į trumpiausią numatomą terminą.
15. Jeigu pirkimą vykdantis subjektas nėra įsitikinęs dėl savo sprendimų (pavyzdžiui, jis nėra tikras, kad perkamos prekės yra ne to paties tipo, ir panašiai), jis turi pasirinkti griežtesnį reglamentavimą.
16. Jeigu viena pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių prekių ir (ar) paslaugų, kurios nėra to paties tipo, numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė yra visų prekių ir (ar) paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl to tipo prekių ar to tipo paslaugų, kurių vertė yra didžiausia, pavyzdžiui, pirkimą vykdantis subjektas atlieka vieną pirkimą dėl geriamo vandens (41110000-3), kurio vertė yra 500 Eur be PVM, ir vienkartinių puodelių (39222120-1), kurių vertė yra 100 Eur be PVM (numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė 600 Eur be PVM). Kadangi geriamo vandens vertė yra didesnė, ši pirkimo sutartis bus laikoma sudaryta dėl geriamo vandens. Jei pirkimą vykdančiam subjektui prireiktų papildomai nusipirkti tik vienkartinių puodelių, kurių vertė yra 50 Eur be PVM, šios vertės nereikėtų sumuoti su ankstesne 600 Eur be PVM verte, tačiau jeigu papildomai būtų perkamas geriamas vanduo, kurio vertė – 100 Eur be PVM, 600 Eur be PVM ir 100 Eur be PVM vertės turėtų būti susumuojamos.
Specialiosios prekių pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės
17. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, taip pat sudarant pirkimo sutartis dėl elektros energijos, šilumos, dujų, karšto ir šalto vandens tiekimo pirkimo vertė skaičiuojama:
17.1. jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);
Specialiosios paslaugų pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės
18. Apskaičiuodamas paslaugų pirkimo vertę, pirkimą vykdantis subjektas į šią vertę įtraukia:
18.2. pirkdamas bankų ar kitas finansines paslaugas – bankui mokamas įmokas, komisinį atlyginimą, palūkanas ir kitokius atlyginimus už paslaugas (indėlių pirkimo atveju į paslaugų pirkimo vertę pačios indėlio vertės įtraukti nereikia);
18.3. projektavimo paslaugų pirkimo atveju – mokesčius, komisinį atlyginimą ir kitokius atlyginimus už paslaugas;
18.4. paslaugų pirkimo taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, atveju – visus galimus prizus ir (arba) kitas pinigines išmokas dalyviams;
18.5. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 69 straipsnio 4 dalį arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 79 straipsnio 4 dalį, jeigu pirkimą vykdantis subjektas skelbime apie projekto konkursą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis bus sudaroma.
19. Jeigu numatomoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma fiksuota kaina, pirkimo verte laikoma:
19.1. terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;
IV SKYRIUS
DARBŲ PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
20. Darbų pirkimo vertė yra visų numatomų sudaryti darbų, kurie kartu kaip statybos rezultatas atlieka vieną ekonominę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių verčių suma. Numatomų statybos darbų pirkimo sutarčių vertes reikia sumuoti esant bent vienam iš šių atvejų:
20.1. jeigu pirkimo sutartys sudaromos dėl statinių, kuriems rengiamas vienas statinio projektas ir išduodamas (-i) statybą leidžiantis (-ys) dokumentas (-ai), statybos darbų, pavyzdžiui, jei pirkimą vykdantis subjektas pagal parengtą statinio projektą ir gautą statybą leidžiantį dokumentą statys laisvalaikio centrą etapais (pirmas etapas – komercinių patalpų statyba, antras etapas – automobilių stovėjimo aikštelės ir įvažiavimo kelių statybos darbai) ir dėl šių etapų sudarys atskiras pirkimo sutartis, skaičiuojant darbų pirkimo vertę, šių numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos.
20.2. jeigu pirkimo sutartys sudaromos dėl statinių, kuriems rengiamas vienas statinio projektas ir išduodamas (-i) statybą leidžiantis (-ys) dokumentas (-ai), statybos darbų, ir kitų statybos darbų, kurie tiesiogiai ir (ar) technologiniais procesais susiję su minėto statinio statyba (nepriklausomai nuo to, ar jiems rengiami atskiri statinio projektai, ar jiems atlikti nereikia rengti statinio projekto), pavyzdžiui, jei pirkimą vykdantis subjektas pagal parengtą statinio projektą ir gautą statybą leidžiantį dokumentą statys pastatą, ir pagal atskirą statinio projektą statys viaduką, kuris skirtas privažiuoti prie šio pastato, skaičiuojant darbų pirkimo vertę, numatomų pastato statybos ir viaduko statybos pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos.
20.3. jeigu pirkimo sutartys sudaromos dėl statybos darbų, kuriems atlikti nerengiamas statinio projekto, tačiau jie susiję technologiniais procesais, pavyzdžiui, įrengiant pastato grindis reikia atlikti daug technologinių procesų: pagrindo įrengimą, betono klojimą, siūlių išdėstymą ir t. t., todėl, jeigu pirkimą vykdantis subjektas kažkuriuos iš minėtų darbų numatytų pirkti sudarydamas atskiras pirkimo sutartis, skaičiuojant darbų pirkimo vertę, šių numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos;
20.4. jeigu pirkimo sutartys sudaromos dėl identiškų ar panašių to paties statinio statybos darbų, pavyzdžiui, jeigu pirkimą vykdantis subjektas pastato vitrininių langų ir paprastų langų keitimo darbus numatytų pirkti sudarydamas atskiras pirkimo sutartis, skaičiuojant darbų pirkimo vertę, šių numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos;
21. Esant metodikos 20.1-20.3 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, numatomų pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos nepriklausomai nuo to, per kokį laikotarpį ir kokiais etapais jos bus sudaromos, o esant metodikos 20.4 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, sumuojamos per finansinius metus numatomų sudaryti darbų, kurie kartu, kaip statybos rezultatas, atlieka vieną ekonominę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių vertės.
22. Skaičiuojant darbų pirkimo vertę, įskaitomos:
22.1. numatomos darbų atlikimo, projektavimo ir kitų, kartu su darbais perkamų, paslaugų ar prekių vertės;
V SKYRIUS
KITOS PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO TAISYKLĖS
Pirkimo vertės skaičiavimas pagal pirkimo būdą ar atliekamą pirkimo procedūrą
24. Preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be PVM, pavyzdžiui, pirkimą vykdantis subjektas planuoja, kad preliminariosios sutarties pagrindu sudarys daugiausiai tris pirkimo sutartis po 30 000 Eur be PVM. Tokiu atveju pirkimo vertė būtų lygi 90 000 Eur be PVM (3x30 000).
25. Inovacijų partnerystės sutarties atveju apskaičiuojant pirkimo vertę atsižvelgiama į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kurią numatoma vykdyti per visus inovacijų partnerystės sutarties etapus, taip pat į didžiausias numatomas prekių, paslaugų ar darbų, kuriuos numatoma sukurti ir nusipirkti pagal inovacijų partnerystės sutartį, vertes be PVM.
Atskirų pirkimą vykdančio subjekto padalinių pirkimo vertės skaičiavimas
27. Kai pirkimą vykdantis subjektas yra sudarytas iš atskirų padalinių, skaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į bendrą pirkimo vertę visiems padaliniams, išskyrus tuo atvejus, kai atskiras pirkimą vykdančio subjekto padalinys savarankiškai atsako už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas (dinaminės pirkimo sistemos prekių, paslaugų ar darbų kategorijas). Pirkimo vertė gali būti skaičiuojama atskirai padaliniui, savarankiškai atsakančiam už savo pirkimą arba tam tikras to pirkimo kategorijas, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos kartu:
28. Nustatant, ar atskiras padalinys tenkina metodikos 27 punkto sąlygas, turi būti vadovaujamasi šio padalinio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (įstatymais, nuostatais, veiklos (darbo) reglamentais, pareigybių aprašymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir t. t.), pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 2 punktu, seniūnas administruoja seniūnijai skirtus asignavimus, taip pat, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 4 punktu, seniūnijos veiklos nuostatų nustatyta tvarka sudaro sutartis, rūpinasi jų vykdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, seniūnija (savivaldybės administracijos filialas) galėtų tenkinti metodikos 27.2 papunkčio reikalavimą (jei asignavimai atskirai seniūnijai nurodyti atskira biudžeto eilute) ir 27.3 papunkčio reikalavimą. Tuo atveju, jei seniūnija pagal kitus jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus įrodytų, kad tenkinamas ir 27.1 papunkčio reikalavimas, seniūnija ir savivaldybės administracija pirkimų vertes galėtų skaičiuoti atskirai.
Pirkimo vertės skaičiavimas skaidant pirkimą į atskiras dalis (pirkimus)
29. Jeigu darbai, to paties tipo prekės ar paslaugos perkami sudarant atskiras pirkimo sutartis atskiroms pirkimo dalims, pirkimą vykdantis subjektas turi sumuoti tų dalių numatomas vertes, išskyrus atvejus, kai atskiras pirkimo dalių verčių skaičiavimas pateisinamas dėl metodikos 28 punkte nurodytų priežasčių. Jeigu metodikos 28 punkte nurodytos aplinkybės nėra tenkinamos, sudarant pirkimo sutartį kiekvienai pirkimo daliai taikomas tokios vertės pirkimas, koks būtų pasirinktas visai pirkimo vertei, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl metodikos 31-34 punktuose nurodytų priežasčių.
30. Jeigu vienu pirkimu, skaidant jį į dalis, perkamos prekės ar paslaugos, kurios nėra to paties tipo, arba perkami darbai, kurie kartu, kaip statybos rezultatas, neatlieka vienos ekonominės ar techninės funkcijos, tokių pirkimo dalių verčių sumuoti nereikia.
31. Nors pirkimo vertė lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, pirkimą vykdantis subjektas turi teisę atlikti supaprastintus pirkimus atskiroms pirkimo dalims, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos kartu:
31.1. perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, kiekvienos atskiros pirkimo dalies vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių eurų) (be PVM), o perkant darbus – 1 000 000 Eur (vienas milijonas eurų) (be PVM), ir
31.2. bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės, pavyzdžiui, pirkimą vykdantis subjektas planuoja įsigyti to paties tipo prekių (šių prekių jis yra pirkęs ir praėjusiais finansiniais metais), tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į tris atskiras dalis ir per einamuosius finansinius metus sudaryti tris atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 60 000 Eur be PVM, antrosios – 650 000 Eur be PVM, trečiosios – 90 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 12.1 papunkčiu ir metodikos 29 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti susumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 800 000 Eur be PVM (60 000+650 000+90 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimą vykdantis subjektas supaprastintų pirkimų bendrai galėtų atlikti ne daugiau kaip už 160 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 800 000 Eur be PVM), tačiau kiekvienas iš pirkimų negali viršyti 80 000 Eur be PVM. Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 60 000 Eur be PVM, galėtų būti vykdomas kaip supaprastintas pirkimas, o kiti du pirkimai turi būti vykdomi kaip tarptautiniai pirkimai.
32. Nors pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, pirkimą vykdantis subjektas turi teisę atlikti mažos vertės pirkimus atskiroms pirkimo dalims, esant vienai iš šių sąlygų:
32.1. perkant to paties tipo prekes ar paslaugas – bendra šių pirkimo dalių vertė neviršija 10 procentų to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės ir yra mažesnė kaip 58 000 Eur (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai eurų) be PVM, pavyzdžiui, pirkimą vykdantis subjektas planuoja įsigyti to paties tipo prekių (šių prekių jis yra pirkęs ir praėjusiais finansiniais metais), tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į tris atskiras dalis ir per einamuosius finansinius metus sudaryti tris atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių vienos numatoma vertė yra 480 000 Eur be PVM, kitų dviejų – po 10 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 12.1 papunkčiu ir metodikos 29 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti susumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 500 000 Eur be PVM (480 000+10 000+10 000), kuri viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimą vykdantis subjektas mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 50 000 Eur be PVM (skaičiuojama 10 procentų nuo 500 000 Eur be PVM, ir patikrinama, ar gauta vertė neviršija 58 000 Eur be PVM). Taigi, vienas pirkimas, kuriam planuota 480 000 Eur be PVM, turi būti vykdomas kaip tarptautinės vertės pirkimas, o kiti du pirkimai, kuriems planuota po 10 000 Eur be PVM, gali būti vykdomi kaip mažos vertės pirkimai;
33. Jeigu pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, pirkimą vykdantis subjektas, pasinaudodamas metodikos 31 ir 32 punktuose nustatytomis teisėmis, turi užtikrinti, kad bendra pirkimo dalių, vykdant mažos vertės ir supaprastintus pirkimus, vertė neviršytų 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės ir būtų tenkinamos visos metodikos 31 ir 32 punktų sąlygos, pavyzdžiui, pirkimą vykdantis subjektas planuoja įsigyti to paties tipo prekių (šių prekių jis yra pirkęs ir praėjusiais finansiniais metais), tačiau jis nori išskaidyti šį prekių pirkimą į keturias atskiras dalis ir per einamuosius finansinius metus sudaryti keturias atskiras to paties tipo reguliaraus pobūdžio prekių pirkimo sutartis, kurių pirmosios numatoma vertė yra 30 000 Eur be PVM, antrosios ir trečiosios – po 70 000 Eur be PVM, ketvirtosios – 650 000 Eur be PVM. Vadovaujantis metodikos 12.1 papunkčiu ir metodikos 29 punktu, šių pirkimo sutarčių vertės turi būti susumuojamos ir bendra pirkimo vertė yra 820 000 Eur be PVM (30 000+70 000+70 000+650 000), ji viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą. Šiuo atveju pirkimą vykdantis subjektas supaprastintų ir mažos vertės pirkimų galėtų atlikti ne daugiau kaip už 164 000 Eur be PVM (skaičiuojama 20 procentų nuo 820 000 Eur be PVM, ir įvertinamos sąlygos, kad mažos vertės pirkimų bendra vertė negali viršyti 10 procentų (skaičiuojant nuo 820 000 Eur be PVM) ir 58 000 Eur be PVM, o kiekvieno supaprastinto pirkimo dalies vertė negali viršyti 80 000 Eur be PVM). Pirmasis pirkimas, kuriam planuota 30 000 Eur be PVM, galėtų būti laikomas mažos vertės pirkimu, antrasis – supaprastintu, o trečiasis ir ketvirtasis – tarptautiniu (jei pirkimą vykdantis subjektas ir trečiąjį pirkimą vykdytų kaip supaprastintą, būtų viršijama 20 procentų riba). Pastebime, kad nagrinėjamu atveju, pirkimą vykdantis subjektas antrąjį ir trečiąjį pirkimą galėtų vykdyti kaip supaprastintus pirkimus, tačiau tokiu atveju pirmąjį pirkimą, kuriam suplanuota 30 000 Eur be PVM, turėtų vykdyti kaip tarptautinės vertės pirkimą.
Centralizuoto ar pagal įgaliojimą atliekamo pirkimo vertės skaičiavimas
35. Pirkimą vykdantis subjektas, dalį prekių, paslaugų ar darbų pirkdamas pats, kitą dalį – iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją, skaičiuodamas pirkimo vertę, privalo atsižvelgti į centralizuotame pirkime savo paties sudaromų pirkimo sutarčių vertes. Pavyzdžiui, pirkimą vykdantis subjektas per finansinius metus planuoja sudaryti dvi kompiuterių pirkimo sutartis (daugiau to paties tipo sutarčių einamaisiais finansiniais metai sudaryti neplanuoja), kurios vienos vertė 400 000 Eur be PVM ir ji bus sudaroma per centrinę perkančiąją organizaciją, o kitos – 100 000 Eur be PVM ir ji bus sudaroma savarankiškai. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kad abi sutartys yra reguliaraus pobūdžio ir buvo pirktos praėjusiais finansiniais metais, pirkimą vykdantis subjektas turi vadovautis metodikos 12.1 papunkčiu ir metodikos 29 punktu, ir sumuoti šių numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes bei kompiuterius pirkti atlikdamas tarptautinį pirkimą.
36. Centrinė perkančioji organizacija, skaičiuodama pirkimo vertę centralizuotai vykdomam pirkimui, atsižvelgia į didžiausią galimą preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimų sistemos pagrindu sudaromų pirkimą vykdančių subjektų pirkimo sutarčių vertę. Centrinė perkančioji organizacija, skaičiuodama savo pirkimų vertes, neatsižvelgia į centralizuotai vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti centralizuotai vykdomų pirkimų metu savo pačios sudaromų pirkimo sutarčių vertes.
37. Jeigu įgaliotasis pirkimą vykdantis subjektas (toliau – įgaliotasis subjektas) prekes, paslaugas ar darbus perka vienam įgaliojusiam pirkimą vykdančiam subjektui (toliau – įgaliojęs subjektas), pirkimo verte laikoma įgaliojusio subjekto apskaičiuota pirkimo vertė.
38. Jeigu įgaliotasis subjektas vienu pirkimu prekes, paslaugas ar darbus perka keliems įgaliojusiems subjektams ir (ar) kartu savo poreikiams:
38.1. įgaliojusieji subjektai įgaliotajam subjektui nurodo savo numatomos pagal įgaliojimą sudaryti pirkimo sutarties vertę ir savo to paties tipo prekių ar paslaugų, ar darbų, kurie kartu kaip statybos rezultatas atlieka vieną ekonominę ar techninę funkciją, pirkimo vertę.
38.2. įgaliotasis subjektas apskaičiuoja visų numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos šio pirkimo metu, bendrą vertę.
38.3. jei vieno iš įgaliojusių subjektų nurodyta pirkimo vertė (ar pačio įgaliotojo subjekto pirkimo vertė, jei įgaliotasis subjektas perka ir savo poreikiams) yra didesnė už numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos šio pirkimo metu, bendrą vertę, pirkimo būdas pasirenkamas pagal šią didesnę vertę, pavyzdžiui, pirkimą vykdantį subjektą atlikti mobiliųjų telefonų pirkimą įgaliojo trys pirkimą vykdantys subjektai, kurių pirmojo numatomos sudaryti sutarties vertė ir pirkimo vertė yra 20 000 Eur be PVM, antrojo - 25 000 Eur be PVM, o trečiojo įgaliojusio subjekto numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė 10 000 Eur, o pirkimo vertė 60 000 Eur be PVM (šis įgaliojęs subjektas savarankiškai įsigijo mobiliųjų telefonų už 50 000 Eur be PVM). Pirmuoju būdu apskaičiuota pirkimo vertė būtų 55 000 Eur be PVM (20 000+25000+10 000), antruoju būdu – 60 000 Eur be PVM (didžiausia iš įgaliojusių subjektų apskaičiuota pirkimo vertė). Kadangi antruoju būdu apskaičiuota vertė yra didesnė, ji turi būti laikoma pirkimo verte ir įgaliotasis subjektas mobiliuosius telefonus privalo pirkti atlikdamas supaprastintą pirkimą. Kitais atvejais pirkimo vertė yra numatomų sudaryti pirkimo sutarčių, kurios bus sudaromos to paties pirkimo metu, bendra vertė.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Pasikeitus metodikoje nurodytų norminių teisės aktų nuostatoms, norminiams teisės aktams netekus galios arba įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams, kurie kitaip reguliuoja metodikoje aptariamus aspektus, metodika vadovaujamasi tiek, kiek ji neprieštarauja norminiams teisės aktams, kartu atsižvelgiant į pasikeitusį, norminiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.