Projektas

2014-05-08

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS BENDRUOMENIŲ

SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

2014 m.               d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

Šio Įstatymo tikslas – skatinti vietos bendruomenių pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą kaip vietos ekonominės socialinės gerovės pagrindą, taip pat įtvirtinti realias gyventojų galimybes per tiesioginius seniūnų ir seniūnaičių rinkimus įtakoti vietos savivaldos institucijų veiklą.

2 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.  Šis Įstatymas reglamentuoja vietos bendruomenių savivaldos principus, vietos bendruomeninių organizacinių struktūrų sudarymą bei kompetenciją, taip pat santykį su vietos savivaldos institucijomis, gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos savivaldos reikalus galimybes, vietos bendruomenių finansinių išteklių šaltinius.

2.  Šis Įstatymas taip pat sudaro teisines prielaidas tolesnei vidinei savivaldybių decentralizacijai.

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.  Vietos bendruomenė – atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą Gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoką.

2.  Vietos bendruomeninė organizacija – atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą Bendruomeninės organizacijos sąvoką.

3.  Vietos bendruomenės taryba – taryba (toliau - VBT), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaroma iš seniūnaičių ir vietos bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų bei priimanti sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, į VBT sudėtį gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės veiklos teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

4 straipsnis. Vietos bendruomenių savivaldos pamatiniai principai

Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos bendruomenių veikla, yra:

1.  Atskaitingumo vietos bendruomenei. VBT nariai už savo veiklą yra atskaitingi visai vietos bendruomenei.

2.  Subsidiarumo. Viešas pareigas (viešųjų reikalų tvarkymas, viešųjų paslaugų teikimas) pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai gyventojų esančios ir gebėjimą tvarkytis turinčios vietos bendruomenės tiesiogiai ir/ar per VBT ir organizacijas.

3.  Veiklos skaidrumo.  VBT ir  vietos bendruomeninės organizacijos/ų veikla turi būti aiški ir suprantama vietos bendruomenės gyventojams.

4.  Vidinės savivaldybės decentralizacijos. Savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo pertvarkymo būdas, kai VBT siūlymu savivaldybė perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis.

5.  Viešumo. Vietos bendruomenės gyventojai turi teisę susipažinti su VBT sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti kitą aktualią informaciją.

6.  Vietos bendruomenės ir savivaldybės interesų derinimo, taip pat vietos bendruomenės ir atskirų jos narių interesų derinimo tvarkant viešuosius reikalus.

7.  Vietos bendruomenės savivaldos. Vietos bendruomenės gyventojų iniciatyvumas  ir gebėjimas tiesiogiai ar/ir per VBT ir vietos bendruomeninę organizaciją ar organizacijas (toliau – organizacija) savo iniciatyva atsakingai tvarkyti vietos bendruomenės viešuosius reikalus ir spręsti problemas.

ANTRASIS SKIRSNIS

VIETOS BENDRUOMENIŲ IR JŲ STRUKTŪRŲ PER INICIATYVAS ĮGYJAMI ĮGALIOJIMAI IR FUNKCIJOS

5 straipsnis. Vietos bendruomenių gyventojų iniciatyvos

1.  Vietos bendruomenės gyventojai tiesiogiai ar/ir per savo atstovus dalyvauja tvarkant viešuosius reikalus ir taip daro įtaką vietos savivaldos institucijų įgaliojimų vykdymui.

2.  VBT savo sprendimu gali inicijuoti viešųjų paslaugų teikimą vietos bendruomenės gyventojams per atitinkamas savo bendruomenines organizacijas ir kreiptis dėl to į vietos savivaldos institucijas dėl sutarčių su šiomis organizacijomis sudarymo.

6 straipsnis. VBT sudarymas ir veikla

1.  Vietos bendruomenės veiklos teritorija yra sudaroma iš gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

2.  VBT yra sudaroma keturių metų laikotarpiui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš vietos bendruomenės išrinktų atstovų (seniūnaičių), vietos bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų. Atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes,  savivaldybės taryba gali numatyti galimybes į VBT sudėtį įtraukti ir vietos bendruomenės teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovą/us.

3.  VBT veiklos tvarka nustatyta šiame įstatyme ir VBT patvirtintame Vietos bendruomenės statute (toliau – Statutas).

4.  Į pirmąjį VBT  posėdį VBT nariai renkasi savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 

5.  VBT  posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė VBT narių.

6.  VBT pirmajame posėdyje savo įgaliojimų laikotarpiui iš VBT narių renka VBT pirmininką.

7.  VBT įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti ir deleguoti VBT  nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujam laikotarpiui išrinkti ir/ar deleguoti VBT nariai.

8.  VBT posėdžiai vyksta vietos bendruomenės arba prireikus kitose patalpose, kurias neatlygintinai suteikia seniūnija arba savivaldybė.

7 straipsnis. VBT įgaliojimai ir pareigos

1.  VBT  parengia ir tvirtina Statutą, t.y. nustato vietos bendruomenės veiklos formas ir sritis, detalizuoja procedūras.

2.  VBT svarstomi ir priimami sprendimai šiais vietos bendruomenei rūpimais klausimais:

1) svarsto vietos bendruomenės iniciatyvas dėl geresnio viešųjų paslaugų teikimo bei kitų vietos bendruomenės viešųjų poreikių tenkinimo ir teikia pasiūlymus dėl finansuotinų ar/ir organizuotinų veiklų seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai;

2) svarsto geresnio gyventojų įtraukimo į vietos savivaldos reikalus iniciatyvas, prireikus teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms;

3) teikia siūlymus seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai dėl šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų panaudojimo konkrečioms vietos bendruomenių iniciatyvoms finansuoti, įskaitant ir VBT veiklos teritorijoje esančių biudžetinių įstaigų veiklai papildomai finansuoti;

4) priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos;

5) vertina organizacijų, siekiančių teikti vietos bendruomenei viešąsias paslaugas, atitikimą savivaldybės tarybos nustatytiems kriterijams (toliau – kriterijai) ir priima dėl to sprendimus, taip pat teikia siūlymus seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai sudaryti sutartis su atitinkamomis organizacijomis dėl viešųjų paslaugų vietos bendruomenei teikimo;

6) svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijose esančios  organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus;

7) aptaria kitus vietos bendruomenei svarbius klausimus.          

3.  VBT sprendimus dėl Statuto, dėl geresnio viešųjų paslaugų teikimo ir kitų viešųjų poreikių tenkinimo, dėl geresnio gyventojų įtraukimo sprendžiant vietos reikalus priima tik prieš tai šiuos klausimus Statute nustatyta tvarka aptarusi su vietos bendruomene.

8 straipsnis. Vietos bendruomeninių organizacijų įgaliojimai ir pareigos

1.  Organizacija gali teikti viešąsias paslaugas vietos bendruomenės nariams, pagal sudarytas sutartis su vietos savivaldos ir/ar valstybės institucijomis, kitais subjektais ir gaudamos už tai valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų subjektų nustatytos apimties ir intensyvumo finansavimą. 

2.  Organizacija, siekianti teikti viešąsias paslaugas vietos bendruomenės nariams, turi atitikti savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Pašymas dėl viešųjų paslaugų teikimo pateikiamas VBT.

3.  Už teikiamų vietos bendruomenei viešųjų paslaugų kokybę atsako organizacijos, teikiančios paslaugas, vadovas.

4.  Už Statute numatytų ir pagal sutartis įsipareigotų veiklų vykdymą organizacija ne rečiau kaip kartą per metus pateikia vietos bendruomenei viešą ataskaitą. 

TREČIASIS SKIRSNIS

VIETOS BENDRUOMENĖS IR SAVIVALDYBĖ

9 straipsnis. Vietos savivaldos institucijos ir vietos bendruomenės

1.  Vietos savivaldos institucijos skatina ir remia vietos bendruomenių savivaldą.

2.   Visai savivaldybės bendruomenei pateikiamoje savivaldybės veiklos ataskaitoje be kita ko turi būti nurodyta ir bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis rezultatai bei savivaldybių institucijų indėlis sprendžiant viešuosius vietos bendruomenių reikalus.

3.  Gyventojai seniūnus ir seniūnaičius renka tiesiogiai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Seniūnų rinkimai ir įgaliojimų atsiradimo pagrindai

1.  Seniūnai į pareigas yra renkami ne trumpesniam kaip 4 metų ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui, kuris atitinkamai susiejamas su šio straipsnio 2 punkte paminėtų rinkimų datomis.

2.  Seniūnų rinkimai organizuojami kartu su jų kadencijos pabaigai pagal datą artimiausiais Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo arba Europos Parlamento rinkimais.

3.  Kandidatu į seniūno pareigas gali kelti tik tos seniūnijos, kurioje renkamas seniūnas, gyventojai, surinkę savivaldybės tarybos nustatytą gyventojų parašų skaičių. 

4.  Savivaldybė taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir seniūnijos teritorijos ypatumus, kandidato į seniūnus įregistravimui nustato minimalų būtiną surinkti parašų skaičių, kuris gali būti  ne mažesnis kaip 1 proc., bet neviršijantis 5 proc. tos seniūnijos gyventojų, turinčių rinkimų teisę, skaičiaus.

5.  Kandidatu į seniūno pareigas gali būti pilnametis veiksnus seniūnijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnijoje.

6.  Seniūnai yra atskaitingi juos tiesiogiai rinkusiems seniūnijos gyventojams.

7.  Savo noru atsistatydinusio ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto seniūno pareigas iki sekančių eilinių seniūnų rinkimų turi teisę užimti kitas pagal rinkimų rezultatus daugiausiai balsų gavęs asmuo, prieš tai pareiškęs sutikimą.

11 straipsnis. Seniūnaičių rinkimai ir įgaliojimų atsiradimo pagrindai

1.  Seniūnaičiai į pareigas yra renkami 4 metų laikotarpiui.

2.  Seniūnaičių rinkimai organizuojami kartu su savivaldybių tarybų rinkimais.

3.  Kandidatus gali kelti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, surinkę savivaldybės tarybos nustatytą seniūnaitijos gyventojų parašų skaičių, taip pat VBT  ir/ar organizacijos savo teikimu.

4.  Savivaldybė taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir seniūnaitijos teritorijos ypatumus, kandidato į seniūnaičius įregistravimui nustato minimalų būtiną surinkti parašų skaičių, kuris gali būti ne mažesnis kaip 3 proc., bet neviršijantis 8 proc. tos seniūnaitijos gyventojų, turinčių rinkimų teisę, skaičiaus.

5.  Kandidatu į seniūnaičio pareigas gali būti pilnametis veiksnus seniūnijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje.

6.  Seniūnaičiai yra atskaitingi juos tiesiogiai rinkusiems seniūnaitijos gyventojams.

7.  Savo noru atsistatydinusio ar kitais pagrindais nustojusio eiti seniūnaičio pareigas iki sekančių eilinių seniūnaičių rinkimų turi teisę užimti kitas pagal rinkimų rezultatus daugiausiai balsų gavęs asmuo, prieš tai pareiškęs sutikimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VIETOS BENDRUOMENIŲ FINANSINIAI IŠTEKLIAI

12 straipsnis. Vietos bendruomenių iniciatyvų finansavimas

1. Vietos bendruomenių iniciatyvos gali būti finansuojamos iš savivaldybių ir valstybės biudžeto lėšų, kitų finansinių šaltinių.

2.  Savivaldybės vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoja iš seniūnijoms ir kitoms  savivaldybės programoms skirtų asignavimų, o valstybės institucijos vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoja iš valstybės institucijų programoms skirtų asignavimų.

3. Seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro:

1) tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams;

2) lėšos iš kitų savivaldybės biudžeto pajamų dalies.

4. Su organizacijomis, atitinkančiomis savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, savivaldybės ir/ar valstybės institucijos VBT siūlymu gali sudaryti viešųjų paslaugų teikimo vietos bendruomenės gyventojams sutartis.

5. VBT gali siūlyti seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai skirti VBT veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą iš 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies. Biudžetinėms įstaigoms kaip paramos gavėjams gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies parama tiesiogiai negali būti skiriama.

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.  Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d.

2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. lapkričio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, prireikus kitų reikalingų pakeisti ir (arba) papildyti įstatymų projektus, kuriais būtų įtvirtinta: šiame įstatyme numatytų vietos bendruomenių, bendruomeninių organizacijų bei VBT iniciatyvų, įgaliojimų ir pareigų realizavimas; geresnis gyventojų įtraukimas sprendžiant vietos savivaldos reikalus; seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų organizavimas; lėšų, gautų iš nuolatinių seniūnijų gyventojų nepaskirtų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies, kaip tikslinių lėšų priskyrimas seniūnijų veiklos programų asignavimams; galimybių skirti biudžetinėms įstaigoms gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies suteikimas VBT.

3.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių institucijos iki 2015 m. gegužės 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, taip pat patvirtina pavyzdinius: VBT sudarymo tvarką; vietos bendruomenių statutą; bendruomeninių organizacijų, siekiančių teikti viešąsiais paslaugas, atitikimo kriterijus; viešųjų paslaugų teikimo sutartį; seniūno pareigybės aprašymą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS   

Teikia

Seimo narys                                                                                               Donatas Jankauskas